CP v2

Blog

  • „Toyota“ pelnas smigo 49 proc.: JAV tarifai smogė skaudžiai, prognozė kirpta daugiau nei penktadaliu

    „Toyota“ pelnas smigo 49 proc.: JAV tarifai smogė skaudžiai, prognozė kirpta daugiau nei penktadaliu

    Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ paskelbė, kad jos finansinių metų ketvirtojo ketvirčio veiklos pelnas krito 49 proc. Bendrovės rezultatai nuvylė rinkos lūkesčius, o pagrindinėmis priežastimis įvardijami JAV tarifai ir stiprėjanti konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų.

    Per ketvirtį, pasibaigusį kovo mėnesį, „Toyota“ pajamos augo 1,89 proc. ir atitiko analitikų prognozes. Vis dėlto veiklos pelnas mažėjo jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, signalizuodamas apie užsitęsusį spaudimą maržoms ir kaštų didėjimą.

    Rezultatai ir pardavimų dinamika

    „Toyota“ ketvirčio pajamos siekė apie 76 mlrd. eurų, o veiklos pelnas sudarė apie 3,4 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, veiklos pelnas turėjo būti didesnis ir siekti maždaug 4,9 mlrd. eurų.

    Bendrovės konsoliduoti transporto priemonių pardavimai per ketvirtį sumažėjo iki 2,29 mln. vienetų, kai prieš metus buvo 2,36 mln. vienetų. Pardavimų apimčių kritimas, kartu su tarifais ir kainų spaudimu, didino jautrumą pelningumui.

    Grynasis pelnas, priskirtinas bendrovei, per ketvirtį sudarė apie 5,0 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 4,1 mlrd. eurų. Šis rodiklis augo, tačiau rinka daugiausia dėmesio skyrė būtent veiklos pelno kritimui ir silpnesnėms perspektyvoms.

    Prognozė apkarpyta, kaštai auga

    „Toyota“ daugiau nei penktadaliu sumažino visų metų veiklos pajamų prognozę iki maždaug 18 mlrd. eurų finansiniams metams, pasibaigsiantiems 2027 metų kovą. Tuo pat metu pardavimų pajamų prognozė šiek tiek padidinta, o tai rodo, kad didžiausias iššūkis šiuo metu yra ne apyvarta, o pelningumas.

    „Pastaruoju metu matome reikšmingą lūžio taško apimčių augimą dėl investicijų į darbuotojus, ateities investicijų ir JAV tarifų poveikio“, – teigė bendrovė.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad dėl valiutų rinkų svyravimų pradėjo taikyti šešių mėnesių vidurkį valiutų kursų prielaidoms, o ne įprastą mėnesinį vidurkį. Silpnesnė Japonijos jena gali didinti eksportuotojų konkurencingumą, tačiau kartu didėja neapibrėžtumas planuojant sąnaudas ir kainodarą.

    Konkurencija ir investicijų kryptys

    „Toyota“ nurodo, kad tyrimų ir plėtros išlaidos pasiekė rekordą, be kita ko, dėl sertifikavimo temų ir pajėgumų apribojimų. Bendrovė tikisi, kad kapitalo išlaidos ateityje stabilizuosis, tačiau trumpuoju laikotarpiu papildomą spaudimą gali kelti infliacija ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Kompanija teigia matanti akumuliatorinių elektromobilių rinkos augimo potencialą Kinijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje bei planuoja plėsti veiklą šiuose regionuose. Kartu „Toyota“ tenka konkuruoti su agresyviai kainas ir modelių spektrą plečiančiais Kinijos gamintojais, o tai verčia didinti investicijas ir spartinti technologinius sprendimus.

    JAV rinkoje „Toyota“ taip pat susiduria su vartotojų jautrumu kainoms ir finansavimo sąlygoms, todėl tarifų sukeltas kaštų padidėjimas gali tiesiogiai paveikti paklausą. Bendrovė anksčiau skelbė planuojanti per penkerius metus JAV investuoti iki maždaug 9,2 mlrd. eurų, įskaitant apie 920 mln. eurų numatytas išlaidas dviejose gamyklose.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.

  • „Meteo LT“ kviečia pranešti apie pavojingus orus: startavo platforma stebiu.meteo.lt

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „Meteo LT“ pristatė naują platformą stebiu.meteo.lt, skirtą gyventojams ir institucijoms pranešti apie stichinius bei pavojingus orų reiškinius visoje Lietuvoje. Sistema sukurta taip, kad informacija būtų surenkama kuo greičiau ir padėtų operatyviau vertinti situaciją realiu laiku.

    „Meteo LT“ akcentuoja, kad tokie pranešimai ypač aktualūs permainingu laikotarpiu, kai staigiai kinta sąlygos, pavyzdžiui, atlydžio metu intensyviai tirpstant sniegui arba pasitaikant smarkioms liūtims. Papildomi duomenys iš skirtingų vietovių leidžia tikslinti stebėseną ir greičiau identifikuoti vietas, kuriose situacija gali tapti pavojinga.

    Kaip veikia stebiu.meteo.lt?

    Platformoje galima pateikti pranešimą apie pastebėtą reiškinį, pridėti trumpą aprašymą, nurodyti laiką ir vietovę, taip pat įkelti nuotrauką arba vaizdo įrašą. „Meteo LT“ pabrėžia, kad pateikiant informaciją svarbiausia tikslumas, o vizualinė medžiaga padeda patikimiau įvertinti reiškinio mastą.

    Pranešimus galima teikti ir pavėluotai, jeigu reiškinys buvo užfiksuotas anksčiau, pavyzdžiui, savaitgalį. Tai reiškia, kad vertingi gali būti ir tie duomenys, kurie pateikiami ne tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas, jei tik aiškiai nurodomas laikas ir vieta.

    Kodėl prašoma pranešti telefonu?

    „Meteo LT“ rekomenduoja pranešimus teikti mobiliaisiais telefonais, nes taip patogiausia greitai nurodyti vietą ir įkelti nuotraukas ar vaizdo įrašus tiesiai iš įvykio vietos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai reiškiniai vystosi sparčiai, o situacija skirtingose savivaldybėse gali labai skirtis.

    Tokios gyventojų įsitraukimu paremtos sistemos vis plačiau taikomos meteorologijoje, nes leidžia papildyti automatinių stočių, radarų ar palydovų duomenis tuo, ko techninės priemonės ne visada „pamato“ konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, vietinės liūtys, kruša ar staigus plikledis gali būti labai lokalūs, todėl patikimi pranešimai iš gyventojų tampa svarbia papildoma informacija.

    Kas toliau?

    „Meteo LT“ nurodo, kad artimiausiu metu platforma bus plačiau pristatoma visuomenei, o dabar ypač svarbu ją išbandyti ir užtikrinti sklandų veikimą. Jei naudotojai pastebi techninių nesklandumų ar turi pasiūlymų, tarnyba kviečia teikti grįžtamąjį ryšį, kad sistema būtų patogesnė ir patikimesnė.

    Institucija primena, kad laiku gauti pranešimai gali padėti tiksliau vertinti besikeičiančias sąlygas ir geriau pasirengti galimiems padariniams. Kuo daugiau kokybiškų pranešimų iš skirtingų Lietuvos vietų, tuo tvirtesnis pagrindas greitam situacijos vertinimui.

    „Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų savivaldybėse pastebėtus reiškinius“, – teigia „Meteo LT“.

  • Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Šalyje tęsiantis atšilimui, Lietuvoje didėja pavasarinio potvynio tikimybė, ypač Vakarų Lietuvoje ir Nemuno deltoje. Šilutės rajono savivaldybėje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame aptartos prevencinės priemonės ir pasirengimas galimiems scenarijams.

    Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lumpėnų seniūnijos seniūnė, pavaduojanti administracijos direktorių, Danguolė Mikelienė bei savivaldybės patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Taip pat prisijungė kitų savivaldybių vadovai ir atsakingų institucijų atstovai.

    Pasitarime dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pristatė Vyriausybės patvirtintą valstybinį potvynio rizikos valdymo ir reagavimo priemonių planą. Dokumentu siekiama suvienodinti institucijų ir savivaldybių veiksmus, kad sprendimai dėl gyventojų saugumo ir infrastruktūros apsaugos būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad potvynio metu kritiškai svarbu iš anksto susitarti dėl pajėgų telkimo, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos logistikos. Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad savivaldybių pasirengimas turi apimti ir ryšio su bendruomenėmis užtikrinimą, ir aiškius sprendimų priėmimo kanalus.

    Savivaldybių atstovai pristatė savo pasirengimo būklę ir įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama potvynio grėsmės metu. Tarp jų minėti kelių pralaidų ir pylimų būklės klausimai, technikos ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas, taip pat pagalbos planavimas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Institucijos primena gyventojams sekti oficialius pranešimus, o pasirengimo informaciją ir dažniausiai užduodamus klausimus rasti programėlėje LT72 ir jos interneto svetainėje. Potvynio rizikos laikotarpiu rekomenduojama iš anksto įsivertinti galimus užliejimo taškus, pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei situacija sparčiai keistųsi.

  • Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Gegužės 6 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko civilinės saugos mokymai „Asmenų, organizuojančių ir vykdančių gyventojų apsaugą, civilinės saugos mokymo programa“, kuriuos vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai.

     

    Mokymų metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parengimo, evakuacijos centrų veiklos, būtiniausių paslaugų užtikrinimo, viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos saugos klausimai. Dalyviai gilino teorines ir praktines žinias apie gyventojų evakavimą, veiksmų koordinavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • „Gołębiewski“ gigahotelis Pobierove: atidarymo data, 1 200 vietų planai ir „mažojo Dubajaus“ ginčai

    Lenkijos pajūryje, Vakarų Pomeranijos vaivadijoje, esantis „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove ruošiasi atidarymui vasaros sezono metu. Objektas statomas greta paplūdimio, todėl jau dabar vertinamas kaip vienas ambicingiausių turizmo projektų šiame regione.

    Viešbutis skelbia, kad svečius planuoja priimti nuo birželio 26 dienos, o pirmosios rezervacijos turėtų startuoti gegužės viduryje. Toks grafikas pasirinktas taikantis į atostogų piką, kai paklausa Baltijos kryptims tradiciškai išauga.

    Startas su 500 kambarių

    Pradžioje „Gołębiewski“ ketina pasiūlyti daugiau nei 500 kambarių. Vėliau apgyvendinimo apimtis turėtų augti ir, kaip nurodoma viešai komunikuojamuose planuose, peržengti 1 200 poilsio vietų ribą.

    Toks mastas reiškia, kad viešbutis gali tapti vienu didžiausių traukos taškų Lenkijos pajūryje, kartu didindamas spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnius srautus keliuose, daugiau sezoninių darbuotojų poreikio ir aktyvesnes diskusijas apie kurortų plėtros ribas.

    Vandens zona ir pramogos visiems

    Kompleksas žada didelę vandens pramogų zoną, įvardijamą kaip didžiausias viešbutyje įrengtas akvaparkas Lenkijoje, taip pat kelis baseinus. Tarp jų minimas ir lauko baseinas, kurio matmenys viršija 100 x 60 metrų.

    Be vandens erdvių, planuojama SPA zona, sporto salė, kelios skirtingos virtuvės koncepcijas siūlančios maitinimo vietos, pramogoms numatytos erdvės, įskaitant naktinį klubą ir boulingą. Tokia struktūra atitinka pastarųjų metų kurortų tendenciją, kai viešbučiai siekia, kad svečiai didžiąją dalį laiko praleistų komplekse, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Kodėl vadina mažu Dubajumi

    Viešbučio interjerų nuotraukos, pasirodžiusios socialiniuose tinkluose, iškart patraukė dėmesį dėl prabangos įspūdį kuriančių sprendimų, tarp jų ir marmuro akcentų registratūroje. Dėl masto ir stilistikos dalis žiniasklaidos bei komentatorių objektą praminė „mažuoju Dubajumi“.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad toks kompleksas gali pervilioti dalį poilsiautojų, kurie įprastai rinkdavosi Vokietijos Baltijos kurortus. Turizmo rinkoje tokie projektai dažnai keičia konkurencijos logiką: kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl paslaugų paketo, infrastruktūros bei patogumo šeimoms.

    Kartu investicija nuo pat pradžių kėlė diskusijas dėl poveikio kraštovaizdžiui ir kopų teritorijoms. Kritikai tokį projektą sieja su masinio turizmo plėtra, o šalininkai pabrėžia naujas darbo vietas ir didesnes regiono pajamas, todėl viešbučio startas tikėtina ir toliau bus stebimas ne vien kaip turizmo naujiena, bet ir kaip platesnės pajūrio plėtros krypties indikatorius.

  • Molėtų seniūnijų gyventojams anoniminė apklausa: kaip stiprinti emocinę gerovę ir prevenciją?

    Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų gyventojai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje, kuri skirta geriau suprasti socialinio palaikymo galimybes bendruomenėse. Apklausos rezultatai turėtų padėti įvertinti, kokios pagalbos ir ryšio formos žmonėms yra reikalingiausios kasdienėje aplinkoje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai bus naudojami emocinės gerovės stiprinimo ir savižudybių prevencijos priemonėms planuoti. Tokios apklausos leidžia savivaldybėms ir visuomenės sveikatos specialistams remtis ne spėjimais, o realia gyventojų patirtimi bei poreikiais.

    Apklausa anoniminė ir, kaip nurodoma, užtruks tik kelias minutes. Kuo daugiau skirtingų amžiaus grupių ir seniūnijų gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvardyti, kur trūksta informacijos, paslaugų ar bendruomeniškumo iniciatyvų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai prevencijai, kai pagalba stiprinama dar iki krizinės situacijos. Praktikoje tai dažnai reiškia lengviau pasiekiamas konsultacijas, aiškesnes nukreipimo grandis, artimesnį bendruomenės įsitraukimą ir mažesnę stigmą kalbant apie emocinius sunkumus.

    Apklausą inicijuoja URS Visuomenės sveikatos biuras. Gyventojai raginami skirti kelias minutes ir prisidėti prie sprendimų, kurie gali pagerinti emocinės pagalbos prieinamumą Molėtų rajone.

  • Molėtų savivaldybė nuomoja pripučiamą atrakcionų parką: startas nuo 200 eurų per mėnesį

    Molėtų rajono savivaldybės administracija viešo konkurso būdu išnuomos pripučiamą atrakcionų parką, skirtą pramogų veiklai vykdyti. Pradinė nuomos kaina nustatyta 200 eurų per mėnesį, o pradinio įnašo dydis lygus vieno mėnesio nuompinigiams.

    Savivaldybė nurodo, kad turtą bus galima apžiūrėti 2026 metų gegužės 11 dieną ir 2026 metų gegužės 12 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Už apžiūrą atsakinga Vanda Aleksiejūnienė, nurodyti ir kontaktiniai telefono numeriai pasiteiravimui.

    Dokumentai nuomos konkursui priimami Molėtuose, Vilniaus g. 44, IV aukšte, 424 kabinete. Dalyvių registravimas vyks 2026 metų gegužės 18 dieną ir 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos.

    Konkursui dokumentai turi būti pateikiami užklijuotame voke, ant kurio įrašomas konkurso dalyvio pavadinimas ir adresas, nuomojamo turto pavadinimas bei žyma Turto nuomos konkursui. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad voke privalo būti visi nuomos konkurso sąlygose numatyti dokumentai.

    Tarp reikalaujamų dokumentų numatoma siūloma konkreti vieno mėnesio nuomos kaina, dalyvio identifikaciniai ir kontaktiniai duomenys, planuojamos veiklos aprašymas bei sutikimas su konkurso sąlygomis. Juridiniai asmenys papildomai pateikia registravimo dokumentų ir įstatų kopijas, patvirtintas nustatyta tvarka.

    Konkurso dalyviai taip pat turi pristatyti banko kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas pradinis įnašas, atitinkantis paskelbtą pradinę vieno mėnesio nuomos kainą. Savivaldybė nurodo, kad pralaimėjusiems konkurso dalyviams pradinis įnašas yra grąžinamas.

    Nuomos konkurso posėdis numatytas 2026 metų gegužės 20 dieną 10.00 valandą, Molėtuose, Vilniaus g. 44, IV aukšte, 424 kabinete. Dalyviai, kurie nėra įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, konkurse turi dalyvauti su įgaliojimu atstovauti.

  • Prienų rajone atnaujinami želdynai: kur pasodinta 221 medis ir krūmas, o kur planuojamas parkas

    Prienų rajono savivaldybė praneša nuosekliai prižiūrinti ir atnaujinanti želdynus mieste bei seniūnijose. Anot savivaldybės, darbų tikslas – saugesnės viešosios erdvės ir kokybiškesnė gyvenamoji aplinka, kur medžiai teikia pavėsį, mažina oro taršą ir švelnina karščio bangas.

    Kaip teigiama, želdinių būklė periodiškai vertinama gatvėse, parkuose ir kitose viešose vietose. Medžiai genimi, kai reikia pašalinti pavojingas šakas ir padėti augalams išlaikyti sveiką lają, tačiau kai kuriais atvejais senus ar pažeistus medžius tenka šalinti dėl rizikos žmonėms ir turtui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl šalinimo priimami atsakingai, atsižvelgiant į būklę ir galimas pasekmes. Primenama, kad nuvirtę ar lūžę medžiai per audras gali sukelti realių nuostolių, todėl prevencinė priežiūra laikoma svarbiausia priemone mažinant incidentų tikimybę.

    Kur sodinta daugiausia?

    2026 metais Prienų rajone įgyvendinti želdinimo darbai keliose teritorijose. Prienuose pasodinta 85 medžiai ir krūmai, tarp jų liepos, pušys, lanksvos, skroblai, šermukšniai ir gudobelės.

    Jiezno seniūnijoje viešosios erdvės papildytos 67 naujais želdiniais: ąžuolais, liepomis, vinkšnomis, bukais ir vakarinėmis tujomis. Veiverių seniūnijoje pasodinta 49 augalai, daugiausia tujos ir skroblai.

    Išlaužo seniūnijoje atsirado 4 liepos, o Šilavoto seniūnijoje – 16 kalninių pušų. Savivaldybės duomenimis, sodinimai derinami su aplinkos poreikiais, siekiant, kad nauji želdiniai ilgainiui formuotų atsparias ir prižiūrimas žaliąsias zonas.

    Kodėl retinimas laikomas būtinu?

    Pranešime taip pat akcentuojamas medžių ir krūmų retinimas. Kai želdiniai auga per tankiai, jie ima konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų, todėl silpnesni augalai dažniau nukenčia nuo ligų, kenkėjų ar vėjo.

    Savivaldybės vertinimu, retinimas leidžia išlaikyti stipresnius, sveikesnius medžius ir pagerina viso želdyno būklę ilgesniam laikui. Tokia praktika ypač svarbi viešose erdvėse, kur būtina užtikrinti ne tik estetiką, bet ir saugumą.

    Kas vykdo darbus ir kas planuojama toliau?

    Želdinimo ir priežiūros darbus rajone vykdo UAB „Prienų butų ūkis“. Savivaldybė nurodo, kad želdinių priežiūra vertinama kaip ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, todėl šalinant pavojingus medžius lygiagrečiai siekiama atsodinti naujus.

    Taip pat skelbiama, kad 2027 metais planuojamas Beržyno parko atnaujinimas. Tikimasi, kad tęsiama programa leis ne tik kompensuoti neišvengiamus šalinimus, bet ir sistemingai stiprinti rajono žaliąjį karkasą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija