CP v2

Blog

  • Sėjate morkas per tankiai? Šie atstumai ir gudrybės padeda užauginti storas, tiesias šaknis

    Sėjate morkas per tankiai? Šie atstumai ir gudrybės padeda užauginti storas, tiesias šaknis

    Morkų sėkla yra itin smulki, todėl sėjant ranka dažnai paskleidžiama per tankiai. Dėl to šaknys ima konkuruoti dėl vandens ir maisto medžiagų, o derlius užauga plonesnis, kreivas ir nevienodo dydžio.

    Praktikoje patikimiausia taisyklė yra sėklas išdėstyti maždaug kas 2–3 centimetrus. Sėjama apie 1 centimetro gylyje, o tarp eilučių rekomenduojama palikti 20–35 centimetrus, kad augalai turėtų vietos augti ir būtų patogu ravėti.

    Norint išvengti varginančio retinimo, verta rinktis tikslesnius sėjos būdus. Dažnai padeda sėklų maišymas su sausu smėliu, sėjos juostos arba rankinė daržovių sėjamoji, kuri sėklas išberia tolygesniais tarpais.

    Dar viena išeitis yra granuliuotos sėklos, kurios dėl didesnio dydžio lengviau dozuojamos. Kai kurie daržininkai morkas sėja kartu su ridikėliais: ridikėliai greitai sudygsta ir anksti nuimami, taip natūraliai atlaisvindami vietą lėčiau augančioms morkoms.

    Jeigu vis dėlto morkos sudygo per tankiai, retinimas gali būti naudingas, nes palikti augalai užaugins didesnes šaknis. Geriausia tai daryti keliais etapais, pirmą kartą, kai lapai pasiekia apie 5 centimetrų aukštį, o prieš retinant lysvę pravartu palaistyti, kad daigai lengviau išsiimtų iš dirvos.

    Retinant svarbu traukti daigus vertikaliai ir stengtis kuo mažiau sujudinti šalia esančius augalus. Išrautų daigų nereikėtų palikti ant lysvės, nes jų kvapas ir augalų pažeidimai gali pritraukti kenkėjus, todėl atliekas geriau iš karto surinkti ir išnešti.

    Derliaus kokybei svarbi ir dirva: morkoms reikia purios, akmenų neturinčios žemės, kad šaknys augtų tiesios. Jei dirva sunki ir suslėgta, net ir idealiai pasėtos morkos dažniau deformuosis, todėl prieš sėją verta dirvą supurenti giliau ir išrinkti stambesnius akmenukus.

  • Rožinė, raudona ar violetinė: balkono gėlė, dėl kurios kaimynai prašys patarimų

    Rožinė, raudona ar violetinė: balkono gėlė, dėl kurios kaimynai prašys patarimų

    Svyrančioji verbenė – viena ryškiausių balkonų ir terasų gėlių, vertinama dėl ilgo žydėjimo ir sodrių spalvų. Ši dekoratyvinė verbenės hibridų grupė dažniausiai auginama kaip vienmetė, tačiau tinkamai prižiūrima džiugina iki pat rudens.

    Jos žiedai smulkūs, susitelkę į apvalius žiedynus, o ūgliai svyra žemyn ir gali užaugti iki maždaug 50 centimetrų. Spalvų paletė plati: nuo baltos ir rausvos iki raudonos, mėlynos bei violetinės, todėl verbenę lengva derinti tiek prie modernių, tiek prie klasikinių balkonų kompozicijų.

    Praktinis privalumas – verbenė puikiai atrodo pasodinta keliais atspalviais vienoje dėžėje ar vazone, sudarydama žydinčias kaskadas. Be to, jos žiedai gali privilioti apdulkintojus, todėl šalia dažnai sodinamos ir kitos žydinčios rūšys, kad balkonas taptų gyvesnis visą sezoną.

    Veislės, kurios išsiskiria

    Prekyboje dažniausiai siūlomos svyrančiosios verbenės veislės skiriasi ne tik spalvomis, bet ir žiedų piešiniais. Populiarios yra tiek vienspalvės, tiek dvispalvės formos, kai žieduose išryškėja kontrastingi kraštai ar šviesesnis centras.

    Sodininkai dažnai renkasi rožinių, melsvų ar tamsiai violetinių atspalvių veisles, nes jos ryškiai matomos iš toliau. Dvispalvės verbenės ypač tinka, jei norisi efekto be papildomų dekoracijų ar sudėtingų derinių.

    Kaip užauginti, kad žydėtų ilgai?

    Verbenė pakanti vietai: ji augs ir saulėje, ir pusiau pavėsyje, tačiau gausiausiai žydi, kai gauna daug šviesos. Balkonams dažniausiai pasirenkami kabantys vazonai arba ilgos lovelės, kur augalas gali laisvai svyruoti ir tankėti.

    Dirva turi būti derlinga ir laidi vandeniui, todėl saugiausias pasirinkimas – šviežias substratas žydintiems augalams. Sodinimas į pernykštę žemę dažnai baigiasi silpnesniu augimu, nes ji gali būti nualinta ir padidinti ligų bei grybinių problemų riziką.

    Lauke verbenę patikimiausia sodinti tada, kai nebegresia šalnos, nes ji jautri žemoms temperatūroms. Kad šaknys turėtų vietos, vienam augalui pravartu rinktis apie 25 centimetrų skersmens vazoną, o sodinant į lovelę palikti maždaug 20–30 centimetrų tarpus.

    Karštomis vasaros dienomis laistyti dažnai tenka kasdien, o atvėsus – rečiau, bet svarbu neleisti žemei visiškai perdžiūti. Maždaug po dviejų savaičių nuo pasodinimo paprastai pradedamas tręšimas: žydintiems augalams skirti mišiniai, kuriuose daugiau kalio ir fosforo, padeda palaikyti intensyvų žydėjimą.

    Kad žiedų būtų daugiau, verta reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedynus – tai skatina augalą formuoti naujus pumpurus ir tankėti. Nors verbenė laikoma gana atsparia, per tankiai susodinti augalai prasčiau vėdinasi, todėl gali išaugti miltligės rizika, ypač permainingu oru.

  • Į vazonus įmaišykite šį priedą: pelargonijos ir surfinijos karštį ištvers rečiau laistant

    Į vazonus įmaišykite šį priedą: pelargonijos ir surfinijos karštį ištvers rečiau laistant

    Kabantys vazonai ir loveliai vasarą perdžiūsta greičiau nei gėlynuose augančios gėlės. Mažas žemės tūris greitai įkaista, o vėjas ir tiesioginė saulė paspartina vandens garavimą, todėl pelargonijos ir surfinijos drėgmės atsargas sunaudoja per trumpą laiką.

    Situacija dar labiau pablogėja, kai substratas vazone susispaudžia. Tada vanduo po laistymo nubėga vazono šonais arba iškart išteka pro drenažo skyles, o šaknys jo beveik negauna, todėl vien dažnas laistymas ne visada išsprendžia problemą.

    Kas yra kokoso pluoštas?

    Vienas paprastesnių būdų pagerinti drėgmės išlaikymą yra kokoso pluoštas, dar vadinamas kokoso substratu. Jis gaminamas iš kokosų riešutų luobelių, yra lengvas ir porėtas, todėl sugeria vandenį ir jį palaipsniui atiduoda, kartu išlaikydamas oro tarpelius.

    Praktiškai kokoso pluošto veikimas primena kempinę: jis padeda ilgiau išlaikyti tolygią drėgmę, bet nepadaro žemės sunkios ir permirkusios. Dėl to šaknims lengviau kvėpuoti, o augalai paprasčiau ištveria karščio bangas.

    Kaip paruošti mišinį vazonams?

    Kokoso pluošto nereikėtų naudoti vietoje įprasto žemės mišinio, nes jis nėra trąša ir turi mažai maisto medžiagų. Dažniausiai rekomenduojama jį įmaišyti į žemę, pavyzdžiui, maždaug viena dalimi kokoso pluošto ir trimis dalimis žemės, skirtos balkoninėms gėlėms.

    Jei kokoso substratas yra suspausto briketo pavidalo, jį pirmiausia reikia išbrinkinti vandenyje, kol padidės tūris. Tik tuomet jį verta tolygiai sumaišyti su žeme, kad drėgmė vazone pasiskirstytų vienodai, o vanduo nenubėgtų „kanalais“.

    Ką tai duoda per karščius?

    Į žemę įmaišytas kokoso pluoštas dažniausiai padeda substratui lėčiau išdžiūti, ilgiau išlikti puriam ir pralaidžiam orui. Tai svarbu surfinijoms ir pelargonijoms, kurios jautrios tiek perdžiūvimui, tiek užmirkimui, o šaknų puvinio rizika padidėja, kai vanduo vazone užsistovi.

    Vis dėlto net ir pagerintas substratas neatleidžia nuo priežiūros: per kelias iš eilės itin karštas dienas vazonus vis tiek reikia reguliariai tikrinti. Skirtumas tas, kad drėgmė išsilaiko ilgiau, todėl laistyti dažnai pavyksta rečiau ir stabiliau, o gėlės mažiau patiria stresą.

    Norint dar geresnio rezultato, verta nepamiršti ir praktinių sprendimų: vazono drenažo, mulčiavimo plonu sluoksniu bei laistymo anksti ryte arba vakare. Tokia priežiūros kombinacija padeda išvengti staigių drėgmės svyravimų, kurie vasarą gėlėms yra patys žalingiausi.

  • Izerskų kalnų Jizerka – aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Čekijoje, kur istorija vis dar šalia

    Izerskų kalnų Jizerka – aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Čekijoje, kur istorija vis dar šalia

    Aukštai kalnuose – mažas kaimas su didele praeitimi

    Vakarų Sudetuose, Izerskų kalnuose, dešiniajame Izera upės krante įsikūrusi Jizerka laikoma aukščiausiai esančia gyvenviete Čekijoje. Iki jos vos apie 30 kilometrų nuo Šklarska Porębos, todėl vieta dažnai pasirenkama trumpoms išvykoms pasienio regione.

    Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvenvietę siekia XVI amžių, kai čia sezonui apsistodavo piemenys ir medkirčiai. Ilgą laiką tai buvo atoki, nuo gamtos ritmo priklausoma kalnų gyvenvietė, kurioje nuolatinis gyvenimas plėtojosi lėtai.

    Stiklo dirbtuvės, ieškotojai ir „safyrų upelis“

    Ryškesnis Jizerkos augimas prasidėjo XIX amžiuje, kai į šį kraštą atvyko brangakmenių ieškotojai, vadinami valonais. Kartu su jais sustiprėjo ir amatai, o vietovė pamažu tapo ne tik ganyklų, bet ir pramonės tašku kalnuose.

    1828 metais Franz Anton Riedel čia pastatė stiklo dirbtuves, kuriose buvo gaminamas pūstas stiklas. Vanduo iš netoliese tekančio Šafirowy upelio buvo svarbus technologiniams procesams, o pats upelis vietos pasakojimuose siejamas ir su safyrais.

    1866 metais Jizerka gavo dar vieną stiklo gamybos objektą, o stiklo pramonė aktyviai veikė iki 1911 metų. Tuo laikotarpiu kaime buvo apie 400 gyventojų ir 42 trobos, todėl šiandienos ramybė smarkiai kontrastuoja su anuometiniu šurmuliu.

    Ką pamatyti šiandien ir kodėl čia norisi grįžti

    Iki šiol Jizerkoje galima rasti istorinių stiklo pramonės pėdsakų: minimų senųjų pastatų kompleksus ir su dirbtuvėmis susijusią infrastruktūrą. Po 1945 metų gyvenvietė perėjo tuometinių Čekoslovakijos valstybinių miškų žinion, o joje apsigyveno miškininkystės darbuotojai.

    1995 metais Jizerka pripažinta kaimo kultūros paveldo objektu, o dabar čia dominuoja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Vienas svarbiausių traukos taškų – Izerskų kalnų muziejus, kuriame pristatoma tiek regiono gamta, tiek stiklo gamybos istorija.

    Aktyvesni keliautojai dažnai renkasi žygį į Bukovec – maždaug 1 005 metrų aukščio viršūnę, siejamą su senoviniu vulkaniniu reljefu. Pats kalnas yra saugomoje teritorijoje, o iš Jizerkos iki jo paprastai keliaujama apie valandą, priklausomai nuo maršruto ir oro.

    Gyvenvietę taip pat supa saugomos gamtinės teritorijos, o takų mazgas leidžia pasirinkti skirtingo ilgio maršrutus. Dėl to Jizerka tinka ir ramiam pasivaikščiojimui, ir visos dienos žygiui, kai norisi mažiau žmonių ir daugiau kalnų tylos.

    Vietiniai kelionių gidai rekomenduoja pavasarį, kai pievose pražysta narcizai ir kiti ankstyvieji augalai, o medinė architektūra atrodo ypač fotogeniškai. Tokiu metu Jizerka tampa vieta, kur gamtos sezonai padeda aiškiau pajusti ir pačios gyvenvietės istorijos sluoksnius.

  • Puszcza Solska Lenkijoje: didžiausias Liublino krašto miškų masyvas ir vietos, kurias verta pamatyti

    Puszcza Solska Lenkijoje: didžiausias Liublino krašto miškų masyvas ir vietos, kurias verta pamatyti

    Kas yra Puszcza Solska

    Puszcza Solska – didžiulis miškų masyvas pietrytinėje Lenkijoje, daugiausia Liublino vaivadijoje, besitęsiantis Roztocze regiono link ir siekiantis Janovo miškų apylinkes. Tai vienas svarbiausių rytų Lenkijos gamtinių plotų, išsiskiriantis didele buveinių įvairove ir palyginti aukštu natūralumu.

    Mišką sudaro ne tik pušynai, bet ir mišrūs miškai, aukštapelkės, pelkėti upių slėniai bei smėlingos lygumos. Būtent vanduo ir reljefo ypatybės čia sukuria skirtingas ekosistemas, todėl vienoje teritorijoje galima pamatyti labai kontrastingus kraštovaizdžius.

    Natura 2000, buveinės ir gyvūnai

    Puszcza Solska teritorijoje aptinkama daug Europos Sąjungos mastu saugomų buveinių, todėl dalis vietovių įtraukta į Natura 2000 tinklą. Vertingiausios yra pelkinių miškų plotai, durpynai ir užliejamos pievos bei miškai upių slėniuose, kurie regione nyksta sparčiausiai.

    Šis miškų kompleksas laikomas svarbiu ekologiniu koridoriumi stambiems žinduoliams ir jautrioms rūšims. Čia fiksuojami tokie gyvūnai kaip vilkas, lūšis ir europinis bebras, o tarp paukščių minimi reti ir saugomi plėšrieji paukščiai bei miškų rūšys.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šlapžemės ir pelkėti miškų fragmentai lemia biologinę įvairovę: jie veikia kaip vandens saugyklos, mažina sausrų poveikį ir padeda palaikyti vietos mikroklimatą. Dėl to šios teritorijos svarbios ne tik gamtai, bet ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

    Kur ieškoti įspūdingiausių vietų

    Vienas ryškiausių Puszcza Solska kraštovaizdžio bruožų – vadinamieji šumy, nedideli upių slenksčiai ir kaskados, susiformuojančios sraunesnėse atkarpose. Turistams ypač žinomas gamtos rezervatas Nad Tanwią, kuriame trumpame upės ruože galima pamatyti ištisą slenksčių grandinę.

    Mažiau masiškai lankoma, bet ne mažiau įspūdinga vieta – rezervatas Czartowe Pole prie Sopot upės. Čia išsiskiria greita tėkmė, miškingi krantai ir natūralūs upės vingiai, o maršrutai dažnai leidžia išvengti didesnių žmonių srautų.

    Saugomų teritorijų tinklas šiame regione plėtotas nuosekliai: 1988 metais įkurtas Puszcza Solska kraštovaizdžio parkas, skirtas išsaugoti vertingus miškus ir pelkines teritorijas. Greta jo veikia ir keli gamtos rezervatai, saugantys skirtingus ekosistemų tipus – nuo upių slėnių iki senesnių medynų.

    Pastaraisiais metais Puszcza Solska dar labiau išpopuliarėjo dėl dviračių turizmo ir maršrutų, siejamų su trasa Green Velo. Didesnis lankytojų skaičius skatina infrastruktūros plėtrą, tačiau jautriausiose vietose vis dažniau akcentuojamas atsakingas lankymas ir sezoniškumo laikymasis.

    Kelionę planuojantiems verta įvertinti, kad tai ne vien „gražus miškas pasivaikščiojimui“, o sudėtinga, įvairi ir saugoma gamtinė teritorija. Kuo labiau auga susidomėjimas, tuo svarbiau laikytis takų, netrikdyti gyvūnų ir gerbti rezervatų režimą.

  • „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    Britų bendrovė „Meatly“, kuri save pristato kaip pirmąją Europoje auginamą mėsą pardavusią įmonę, pranešė pritraukusi 10,4 mln. svarų sterlingų A serijos investiciją. Pagal dabartinį valiutų kursų lygį tai sudaro apie 12 mln. eurų ir leis bendrovei sparčiau didinti gamybos apimtis.

    Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos 20 000 litrų talpos bioreaktorių gamybos kompleksui Londone. „Meatly“ teigimu, tai būtų didžiausia tokio tipo auginamos mėsos bioreaktorių infrastruktūra Europoje, o įrengimo darbai pradedami nedelsiant.

    Naujoji gamykla turėtų tapti pagrindu komerciniams produktų pristatymams, kurių „Meatly“ tikisi 2027 metais. Bendrovė akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti mastą, kuriame auginama mėsa taptų įperkama ir konkurencinga tradicinei gamybai.

    Kaip įmonė mažina savikainą

    „Meatly“ pabrėžia pastaraisiais metais sprendusi svarbiausius technologinius ir kainos iššūkius, kurie riboja visą auginamos mėsos sektorių. Vienas iš didžiausių kaštų elementų yra ląstelių auginimo terpė, todėl bet kokie jos pigimo šuoliai tiesiogiai veikia galutinę savikainą.

    Bendrovės teigimu, 2024 metais jai pavyko sumažinti chemiškai apibrėžtos, be baltymų pagamintos terpės kainą iki 0,22 svaro sterlingų už litrą, tai yra apie 0,26 euro. „Meatly“ šį rodiklį vadina vienu geriausių rinkoje, nors reali kaina pramoniniu mastu gali skirtis priklausomai nuo tiekimo, energijos ir kokybės reikalavimų.

    Dar viena brangi grandis yra įranga, ypač bioreaktoriai ir jų aptarnavimas. „Meatly“ nurodo, kad 2025 metais paskelbė bioreaktorių sąnaudų sumažinimą maždaug 10 kartų, taip siekdama pigesnio mastelio didinimo.

    Nuo leidimo iki pirmųjų pardavimų

    Auginamos mėsos sektoriuje komercializavimą dažnai stabdo reguliaciniai procesai, todėl leidimai yra kritinis žingsnis į rinką. „Meatly“ teigia, kad 2024 metais gavo reguliacinį autorizavimą, o 2025 metais pardavė pirmą pasaulyje auginamos mėsos augintiniams produktą.

    Ši kryptis laikoma pragmatišku startu, nes augintinių ėdalo segmentas kai kuriose rinkose gali turėti aiškesnį kelią iki produkto lentynoje nei žmonių maistui skirta auginama mėsa. Vis dėlto bendrovei plečiantis, jai reikės užtikrinti nuolatinę kokybės kontrolę, atsekamumą ir stabilias gamybos apimtis.

    Investuotojų sąraše „Meatly“ įvardija „Oyster Bay Venture Capital“, „Clean Growth Fund“ ir „JamJar Investments“. Bendrovė taip pat primena, kad anksčiau buvo pritraukusi 7 mln. svarų sterlingų pradinę investiciją, o bendra iki šiol gauta suma siekia 17,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 20 mln. eurų.

    „Meatly“ generalinis direktorius Owenas Ensoras teigia, kad investicija yra pasitikėjimo ženklas tiek įmonei, tiek Jungtinės Karalystės maisto technologijų ir biotechnologijų sektoriams.

    „„Meatly“ turi vieną tikslą: paversti komerciškai perspektyvią auginamą mėsą realybe“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Per pastaruosius ketverius metus mūsų komanda nuosekliai mažino pagrindinius kaštus ir kūrė tvirtą techninį pagrindą augimui. Dabar turime rinkoje lyderiaujančią technologiją ir esame pasiruošę didinti mastą“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Clean Growth Fund“ investicijų vadybininkas Connoras Duffy pabrėžė, kad baltymų gamybos pertvarka yra svarbi klimato kaitos kontekste ir kad fondas investavo matydamas potencialą gaminti tikrą mėsą mažesniu poveikiu aplinkai.

    „Baltymų gamybos pergalvojimas yra būtina klimato krizės sprendimo dalis. Investavome į „Meatly“, nes jie rodo, kad įmanoma gaminti tikrą mėsą konkurencinga kaina ir su gerokai mažesniu poveikiu aplinkai“, – sakė Connoras Duffy.

    „Oyster Bay Venture Capital“ atstovė Elise Schumacher teigė, kad „Meatly“ kuria ne tik produktą, bet ir naujos baltymų kategorijos pagrindus.

    „„Meatly“ ne tik kuria naują produktą, bet ir tiesia pamatus visiškai naujai baltymų kategorijai“, – sakė Elise Schumacher.

    Rinkos požiūriu, didžiausi klausimai išlieka trys: ar pavyks išlaikyti mažą savikainą dideliu mastu, kaip greitai bus plečiamas produktų portfelis ir kokiu tempu judės reguliaciniai procesai skirtingose Europos šalyse. Būtent šiuos veiksnius artimiausiais metais labiausiai stebės investuotojai ir konkurentai.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Belgijoje, Gente, įkurtas dirbtinio intelekto startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Elephant“, o lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė vadovas Wouteris Janssenas ir technologijų vadovas Tiebe Parmentieris. „Tekst“ teigia sprendžianti vieną didžiausių kliūčių, dėl kurios DI diegimas įmonėse dažnai neatsiperka: ne pačią technologiją, o netvarkingą, neišrašytą ir sunkiai sugaunamą procesų realybę.

    Kodėl DI įmonėse stringa?

    Pasak „Tekst“, įmonės investuoja į DI, tačiau rezultatai ne visada pasiekia mastą, kurio tikimasi. Problema dažnai slypi tame, kad DI gali perskaityti duomenis, bet nesupranta konteksto, kuriuo darbuotojai remiasi priimdami sprendimus, ypač ten, kur viskas vyksta per el. paštą, dokumentus ir skirtingas sistemas.

    Tokie procesai kaip komercinių pasiūlymų rengimas, užsakymų administravimas, pretenzijų nagrinėjimas ar klientų aptarnavimas neretai būna išskaidyti tarp ilgų susirašinėjimų, PDF dokumentų ir vidinių taisyklių, kurios egzistuoja praktikoje, bet nėra aiškiai aprašytos.

    „Jie gyvena el. laiškuose, PDF dokumentuose ir žmonių galvose. Mūsų procesų intelekto technologija visa tai iškelia į paviršių. Be to DI agentas tėra brangus asistentas arba išpūstas pokalbių robotas“, – sakė Wouteris Janssenas.

    Kaip veikia „Tekst“ idėja?

    Vietoje mėnesius trunkančių konsultantų auditų, kai darbuotojai apklausiami, o procesai braižomi rankiniu būdu, „Tekst“ siekia procesus atkurti automatiškai iš skaitmeninių pėdsakų. Sistema analizuoja, kokios žinutės ir dokumentai sukelia konkrečius veiksmus, ir parodo tikrąją darbo eigą nuo pradžios iki pabaigos.

    Bendrovė akcentuoja, kad kritiniai „back office“ procesai dažnai būna mažiausiai automatizuoti, nors juose sukasi didelė dalis kasdienės organizacijos naštos. Tokiose komandose dešimtys ar net šimtai darbuotojų rankiniu būdu peržiūri užsakymų detales, tikrina sutarčių sąlygas ir derina sprendimus per ilgas el. pašto grandines.

    „Tekst“ platforma integruojama su jau naudojamomis įmonių sistemomis, įvardijamos SAP, „Salesforce“ ir „Microsoft“. Tikslas yra ne tik „pridėti“ DI, bet ir sukurti patikimą procesų sluoksnį, kad automatizavimas būtų pagrįstas realia veikla, o ne teorinėmis schemomis.

    Kam bus skirta investicija?

    Įmonė skelbia turinti 35 darbuotojus ir planuoja iki metų pabaigos komandą padvigubinti, daugiausia samdant inžinerijos ir pardavimų bei plėtros specialistus. Taip pat numatoma spartinti tarptautinę plėtrą, plečiant klientų ratą už dabartinių rinkų ribų.

    Tarp klientų įvardijamos „Daikin Europe N.V.“, „Colruyt Group“, „Securex“ ir „Becton Dickinson“. Investuotojai pabrėžia, kad daug vidutinio dydžio ir didelių įmonių nori diegti DI agentus, tačiau jiems trūksta procesų „žemėlapio“, be kurio automatizavimas tampa trapus ir sunkiai prognozuojamas.

    „Tekst“ sprendimas statomas ant minties, kad prieš automatizuojant reikia aiškiai pamatyti, kaip darbas vyksta iš tiesų. Jei šis sluoksnis įmonėje sutvarkomas, DI gali būti pritaikomas ne pavienėms užduotims, o visai grandinei, kurioje dažniausiai ir prarandamas efektyvumas.

  • „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    Vokietijos vertimo įrankių kūrėja „DeepL“ planuoja atsisakyti maždaug 250 darbuotojų, tai sudaro apie ketvirtadalį jos komandos. Bendrovė aiškina, kad pertvarka reikalinga norint išlikti konkurencingiems sparčiai greitėjant dirbtinio intelekto raidai.

    Įmonės vadovas ir įkūrėjas Jarekas Kutylowskis teigia, kad tai yra sąmoningas struktūrinis sprendimas, kaip „DeepL“ turi veikti, jei nori išlaikyti globalios DI bendrovės ambiciją. Pasak jo, rinka per metus pasikeitė taip, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir pats darbo organizavimas.

    „DI tempas paspartėjo gerokai labiau, nei dar prieš metus atrodė įmanoma, ir tai keičia, ką reiškia dirbti efektyviai, įskaitant tokias bendroves kaip mūsų“, – sakė Jarekas Kutylowskis.

    Vadovas pabrėžia, kad bendrovė pereina prie mažesnių komandų, kuriose daugiau sprendimų priėmimo atsakomybės tenka darbuotojams, o rutininės užduotys atiduodamos DI sistemoms. Tokia schema, jo teigimu, turėtų leisti žmonėms koncentruotis į darbus, kuriuose svarbiausi kūrybiškumas, intuicija ir projektų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

    „DeepL“ yra Kelne įsikūrusi bendrovė, įkurta 2017 metais, geriausiai žinoma dėl teksto vertimo ir rašymo įrankių. Įmonė pasaulyje turi daugiau nei 1 000 darbuotojų, o pastaraisiais metais augant generatyvaus DI sprendimams, vertimo bei turinio kūrimo rinka tapo viena konkurencingiausių visame programinės įrangos sektoriuje.

    Viešai neįvardijama, kurios konkrečios „DeepL“ veiklos sritys bus labiausiai paveiktos atleidimų. Tačiau pats argumentas apie perėjimą prie mažesnių komandų ir DI integravimą į kasdienius procesus atitinka platesnę tendenciją technologijų rinkoje, kur įmonės peržiūri funkcijas, dubliuojančias automatizavimo galimybes, ir didesnį dėmesį skiria produktyvumui.

    Pastaruoju metu DI įrankiai vertimo srityje vystosi ypač greitai, o kokybės kartelė kyla ne tik dėl gerėjančių modelių, bet ir dėl integracijų į darbo aplinkas bei dokumentų srautus. Tokiose sąlygose įmonėms vis dažniau tenka rinktis: arba didinti kaštus plečiant komandas, arba pertvarkyti veiklą taip, kad didesnė darbo dalis būtų atliekama automatizuotai.

    „DeepL“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: bendrovė siekia veikti greičiau, sumažinti vidinius trukdžius ir daugiau resursų skirti produktų plėtrai. Kartu tai dar vienas signalas, kad DI diegimas keičia darbo vietas ne vien teoriškai, o labai praktiškai, per komandų dydį, vaidmenis ir organizacijų struktūrą.

  • Be cukraus, bet su daug baltymų: šis naminis ledų receptas internete tapo hitu

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau populiarėja desertai be pridėtinio cukraus, o vienas ryškiausių pastarųjų savaičių hitų – naminiai baltyminiai ledai iš vos kelių ingredientų. Tokio tipo receptai patrauklūs tuo, kad leidžia pasigaminti saldų užkandį kontroliuojant sudėtį ir saldumą.

    Recepto pagrindą sudaro datulės, grūdėta varškė, vanilė, nedidelis kiekis žemės riešutų sviesto ir juodasis šokoladas. Datulės čia atlieka natūralaus saldiklio vaidmenį, o varškė suteikia kremiškumo ir padidina baltymų kiekį.

    Kaip pasigaminti šiuos ledus

    Pirmiausia datules sutrinkite kartu su žemės riešutų sviestu, vanile ir grūdėta varške, kol masė taps vientisa. Jei masė per tiršta, galima įpilti šlakelį vandens ar pieno, tačiau tik tiek, kad nesuskystėtų.

    Juodąjį šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje ir supilkite į konditerinį maišelį ar tvirtą užspaudžiamą maišelį. Tuomet į maišelį su šokoladu sukrėskite varškės masę, užspauskite ir suformuokite norimą formą.

    „Užsukite maišelį kaip vaizdo įraše ir atsargiai dėkite į šaldiklį“, – sakė recepto autorė.

    Šaldiklyje desertą laikykite, kol visiškai sustings. Patiekiant verta kelioms minutėms perkelti į šaldytuvą, kad ledus būtų lengviau pjaustyti ir jie nebūtų pernelyg kieti.

    Kiek baltymų gali būti porcija

    Pagal dažniausiai nurodomas maistines vertes 180 gramų datulių paprastai suteikia apie 4 gramus baltymų. Daugiausia baltymų šiame recepte duoda grūdėta varškė: 550 gramų gali turėti maždaug 61–72 gramus baltymų, priklausomai nuo gamintojo.

    Vienas arbatinis šaukštelis žemės riešutų sviesto, apie 5 gramai, paprastai prideda dar apie 1–2 gramus baltymų. Juodasis šokoladas taip pat turi baltymų, tačiau galutinis skaičius labiausiai priklauso nuo panaudoto kiekio ir sudėties.

    Taigi, neskaičiuojant šokolado, visas desertas gali turėti apie 66–78 gramus baltymų, o su šokoladu – šiek tiek daugiau. Tiksliausiai įvertinti padeda konkrečių produktų etiketės ir realus panaudotas šokolado kiekis.

    Ką verta žinoti apie „be cukraus“

    Nors recepte nėra pridėtinio cukraus, datulėse natūraliai yra nemažai cukrų, todėl desertas vis tiek išlieka saldus ir kaloringas. Jei tikslas yra mažinti bendrą cukrų kiekį, galima sumažinti datulių dalį arba rinktis mažesnę porciją.

    Dar viena svarbi detalė – šokoladas. Jei norite išlaikyti mažesnį cukrų kiekį, verta rinktis juodąjį šokoladą su kuo didesne kakavos dalimi ir atidžiai patikrinti sudėtį, nes skirtingų gamintojų produktai gali ženkliai skirtis.