CP v2

Blog

  • Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Savanorė, padedanti benamių gyvūnų prieglaudoje, vieną iš ten gyvenančių šunų išsivedė į visos dienos išvyką. Keturmetė kalytė Gigi tą dieną galėjo bėgioti, uostinėti, žaisti ir net išsirinkti mėgstamą žaislą gyvūnų prekių parduotuvėje.

    Tačiau vakare laukė sunkiausia dalis – grįžimas į prieglaudą. Automobilyje nufilmuota Gigi reakcija, kai ji, panašu, atpažino maršrutą atgal, internete sukėlė didžiulę emocijų bangą ir paskatino diskusijas apie prieglaudų šunų gerovę.

    Kas vyksta su šunimi grįžtant

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad staigūs pokyčiai, ypač po intensyvaus dėmesio ir naujų įspūdžių, gali sukelti stresą. Šunys puikiai mokosi iš pasikartojančių signalų: kelio, kvapų, rutinos, net žmogaus elgesio, todėl „liūdesio“ akimirka automobilyje nebūtinai yra atsitiktinė.

    Tyrimai rodo, kad net trumpas individualus dėmesys prieglaudos šunims gali pastebimai pagerinti jų savijautą ir elgesį. Reguliarūs pasivaikščiojimai ir bendravimas su žmogumi dažnai padeda šunims greičiau atsipalaiduoti, lengviau prisitaikyti ir palankiau pasirodyti potencialiems šeimininkams.

    Savanorystė didina šansus rasti namus

    Daugelyje prieglaudų vis dažniau taikoma praktika, kai savanoriai tampa vadinamaisiais laikinaisiais globėjais arba šuns „ambasadoriais“. Jie ne tik vedžioja gyvūną, bet ir padeda jam kaupti gerą patirtį su žmonėmis, o vėliau dalijasi istorija viešojoje erdvėje, kad šuo būtų labiau pastebėtas.

    Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad prieglaudoje šunys patiria informacijos perteklių: triukšmą, nepažįstamus kvapus, nuolatinį judėjimą, ribotą erdvę. Išvyka į ramesnę aplinką suteikia fizinio krūvio, protinės veiklos ir, svarbiausia, pozityvaus ryšio su žmogumi.

    Vaizdo įrašas sugraudino internautus

    Po įrašu žmonės rašė, kad kalytė, jų akimis, „žinojo, kur grįžta“, o kai kurie prisipažino negalintys sulaikyti ašarų. Komentarai atspindėjo ir dažną jausmą, lydintį gyvūnų gerovės iniciatyvas: norą padėti, bet kartu bejėgiškumą, kai namų suteikti negali.

    Vis dėlto, pasak savanorės, grįžus į prieglaudą Gigi nuotaika gana greitai pasikeitė: ji vėl atsigavo, vizgino uodegą ir reagavo į aplinką. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad kasdienės rutinos palaikymas, užimtumas ir nuoseklus bendravimas padeda gyvūnams lengviau ištverti laukimo laikotarpį, kol atsiras nuolatiniai namai.

    Gyvūnų globos organizacijos primena, kad norint prisidėti nebūtina iškart įsipareigoti įvaikinimui. Savanorystė, laikina globa, parama ar net dalijimasis patikima informacija apie gyvūną gali tapti lemiamu žingsniu, kad prieglaudos šuo būtų pastebėtas ir pagaliau iškeliautų namo.

  • 99 dienos prieglaudoje: katė Tina darė neįtikėtiną darbą – kol pagaliau ją pasirinko

    99 dienos prieglaudoje: katė Tina darė neįtikėtiną darbą – kol pagaliau ją pasirinko

    Katė vardu Tina vienoje Kanados gyvūnų globos organizacijos prieglaudoje naujų namų laukė 99 dienas. Nors ji buvo draugiška ir sociali, lankytojai dažniau rinkosi kačiukus, o suaugusi katė liko nepastebėta. Prieglaudos darbuotojai tikino, kad jos elgesys tapo išskirtine istorija apie globą ir kantrybę.

    Tina į prieglaudą atvyko su dviem savo kačiukais ir iš pradžių elgėsi kaip itin sauganti mama. Tačiau situacija pasikeitė, kai į prieglaudą pateko dar viena, ką tik gimusi vada, kurios mama sunkiai sirgo ir negalėjo pasirūpinti jaunikliais. Vos kelių dienų amžiaus kačiukai be pagalbos nebūtų išgyvenę.

    Katė, kuri priėmė svetimus

    Prieglaudos darbuotojai nusprendė pabandyti sprendimą, kuris kartais taikomas gelbstint naujagimius: surasti žindančią katę, galinčią priimti našlaičius. Tina, netikėtai net ir patyrusiems globėjams, priėmė dalį mažylių ir ėmė juos maitinti bei šildyti. Likusia vada rūpinosi kita prieglaudoje buvusi katė.

    Anot globėjų, Tina elgėsi taip, lyg visi jaunikliai būtų jos pačios: juos laižė, ramino, neleido per daug kištis į „lizdą“ ir mokė kasdienių įgūdžių. Kačiukams augant ji demonstravo, kaip valgyti savarankiškai, naudotis kraiko dėže ir saugiai žaisti. Tokia priežiūra yra kritiškai svarbi ankstyvame amžiuje, kai kačiukams reikia ne tik maisto, bet ir socializacijos.

    Kodėl suaugusios katės laukia ilgiau

    Gyvūnų globos organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad suaugę gyvūnai prieglaudose dažnai praleidžia daugiau laiko nei jaunikliai. Žmonėms patrauklesni atrodo maži, žaismingi kačiukai, o vyresnės katės klaidingai laikomos mažiau prisitaikančiomis. Praktikoje suaugusi katė neretai būna ramesnė, aiškesnio charakterio ir lengviau prognozuojamų įpročių.

    Tinos atvejis tai tik patvirtino: kai jos pačios kačiukai ir dalis globotų mažylių rado namus, ji pati dar kurį laiką liko prieglaudoje. Vis dėlto istorija nesibaigė ties tuo. Vėliau į prieglaudą pateko dar keli našlaičiai, ir Tina vėl ėmėsi globėjos vaidmens, priimdama naujus mažylius bei padėdama jiems sustiprėti.

    Laiminga pabaiga po 99 dienų

    Iš viso Tina, prieglaudos teigimu, padėjo užauginti ir išgelbėti 11 kačiukų, kurie nebuvo jos pačios. Kai galiausiai visi mažyliai iškeliavo į šeimas, Tina kasdien prie durų pasitikdavo lankytojus, tarsi tikėdamasi, kad šįkart ateita jos eilė. Tokį elgesį specialistai aiškina kaip socialumo ir žmogaus dėmesio poreikio ženklą, ypač kai katė pripranta prie globėjų rutinos.

    Po 99 dienų laukimo atsirado žmogus, kurį sujaudino Tinos istorija ir jos darbas prieglaudoje. Katė buvo priglausta ir, pasak globėjų, pagaliau gavo namus, kurių nusipelnė. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad tokios istorijos primena, jog suaugusio gyvūno adopcija dažnai reiškia ne mažiau, o kartais net daugiau dėkingumo ir ryšio.

  • Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Karštomis dienomis uždarytas automobilis saulėje įkaista labai greitai, todėl jame paliktam šuniui kyla reali perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmė. Gyvūnai vėsinasi kur kas prasčiau nei žmonės, o užtenka kelių minučių, kad būklė imtų sparčiai blogėti. Dėl to vis dažniau keliama dilema: ar liudininkas gali išdaužti stiklą ir nepatirti teisinių pasekmių.

    Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra greita situacijos įvertinimo ir veiksmų seka. Pirmiausia verta apžiūrėti, ar automobilis tikrai užrakintas, ar nėra praviro lango, o salonas akivaizdžiai įkaitęs. Jei matyti, kad gyvūnas patiria stresą, intensyviai alsuoja, yra apatiškas ar nereaguoja, delsti pavojinga.

    Ką daryti pamačius šunį automobilyje?

    Praktikoje rekomenduojama nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą, automobilio duomenis bei gyvūno būklę. Jei netoliese yra prekybos ar paslaugų vieta, galima paprašyti per garsiakalbį iškviesti vairuotoją, tačiau tai neturi tapti pretekstu ilgai laukti. Kuo ilgiau gyvūnas išlieka karštoje aplinkoje, tuo didesnė negrįžtamų pasekmių rizika.

    Jeigu yra galimybė, situaciją verta fiksuoti telefonu: užfiksuoti laiką, automobilį, aplinkybes ir gyvūno būklę. Tokia medžiaga gali padėti tiek gelbėjimo tarnyboms, tiek vėliau aiškinantis, ar veiksmai buvo būtini. Vis dėlto filmavimas neturi pakeisti realių veiksmų, kai gyvybei gresia akivaizdus pavojus.

    Ar galima išdaužti stiklą?

    Stiklo išdaužymas laikomas kraštutine priemone, taikoma tik tada, kai nėra kito būdo greitai išlaisvinti gyvūną. Teisinėje logikoje tokie atvejai dažniausiai siejami su būtinuoju reikalingumu, kai siekiama apsaugoti aukštesnę vertybę, tai yra gyvybę ir sveikatą. Tai nereiškia, kad bet kada leidžiama gadinti turtą, tačiau realios grėsmės atveju veiksmų pagrįstumas vertinamas pagal situacijos skubumą ir alternatyvų nebuvimą.

    Jeigu nusprendžiama veikti, svarbu daryti tai saugiai ir proporcingai: pasirinkti stiklą, kurio išdaužymas sukeltų mažiausiai pavojaus gyvūnui ir aplinkiniams, ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti šunį. Geriausia, kad tuo pat metu jau būtų iškviestos tarnybos, o šalia būtų liudytojų, galinčių patvirtinti aplinkybes. Po išlaisvinimo šunį reikia perkelti į pavėsį ir stebėti jo būklę iki atvykstant pagalbai.

    Kokios gali būti pasekmės?

    Nors turto sugadinimas paprastai užtraukia atsakomybę, gelbėjimo situacijose lemiamas tampa būtinybės kriterijus: ar grėsmė buvo reali ir neatidėliotina, ar nebuvo kitų būdų padėti. Todėl svarbu, kad veiksmai būtų pagrįsti racionaliu vertinimu, o ne emocine reakcija. Kuo aiškiau matyti, kad gyvūnas prastai jaučiasi ir laikas kritinis, tuo stipresnis argumentas, kad buvo veikiama siekiant išgelbėti gyvybę.

    Taip pat primenama, kad gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti vertinamas kaip neatsakingas elgesys su gyvūnu, o tam tikrais atvejais ir kaip žiaurus elgesys, jei sukeliamos kančios. Dėl to pareigūnai, atvykę į vietą, paprastai vertina ne tik liudininko veiksmus, bet ir gyvūno laikymo aplinkybes. Karštis automobilyje yra viena dažniausių vasaros rizikų, todėl prevencija čia svarbiausia: gyvūnų nepalikti net trumpam, net ir su pravertu langu.

  • Miške kamera užfiksavo netikėtą plėšrūną: urėdija perspėja, ginčas internete įsiplieskė

    Miške kamera užfiksavo netikėtą plėšrūną: urėdija perspėja, ginčas internete įsiplieskė

    Miške įrengta fotokamera užfiksavo „nepageidaujamą svečią“, kuris, pasak miškininkų, reguliariai pasirodo toliau nuo gyvenviečių ir gali daryti žalą vietinei gyvūnijai. Šįkart įrašas nustebino ne dėl reto laukinio žvėries, o dėl kasdienio, daugeliui pažįstamo gyvūno.

    Miškininkų teigimu, tokie vaizdo įrašai padeda stebėti gyvūnų elgseną, fiksuoti migracijos kelius ir laiku pastebėti rizikas. Vis dažniau fotokameros naudojamos ir prevencijai, kai siekiama apsaugoti pažeidžiamas perėjimo ar jauniklių vedimo vietas.

    Įraše matomas naminis katinas, vaikštantis miško teritorijoje ir, tikėtina, medžiojantis smulkius gyvūnus. Miškininkai atkreipė dėmesį, kad katės, net ir gerai šeriamos, išlaiko stiprų medžioklės instinktą, todėl gamtoje jos tampa papildomu plėšrūnu, kuriam vietinės rūšys nėra prisitaikiusios.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad laukan išleidžiami naminiai katinai gali turėti reikšmingą poveikį biologinei įvairovei. Lenkijoje atliktose ekspertų vertinimuose skelbiama, kad katės kasmet sumedžioja apie 150 000 000 paukščių ir daugiau kaip 600 000 000 smulkių žinduolių, o didžiausias spaudimas tenka dažnoms, bet ekosistemai svarbioms rūšims.

    Miškininkai pabrėžia, kad tai problema ne tik gamtai, bet ir pačiam augintiniui. Miške katėms kyla grėsmė susidurti su lapėmis, palaidais šunimis ar vilkais, taip pat didėja rizika parsinešti parazitų ar užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, kurias platina laukiniai gyvūnai ir kraujasiurbiai.

    Po paskelbto įrašo socialiniuose tinkluose kilo diskusija, kurioje dalis žmonių suabejojo, ar katės iš tiesų yra reikšmingas pavojus, o kiti ragino griežčiau reguliuoti augintinių laikymą šalia saugomų teritorijų. Miškininkai savo ruožtu kartoja, kad atsakomybė už augintinio elgesnį ir saugumą tenka šeimininkui.

    Specialistai primena, kad praktinių sprendimų yra: katę galima vedžioti su pavadėliu, įrengti saugų voljerą ar vadinamąjį „catio“, o jei gyvūnas vis tiek išeina į lauką, ypač svarbu jį ženklinti, sterilizuoti ir pasirūpinti profilaktika nuo parazitų. Tuo pat metu gamtosaugininkai pabrėžia, kad jautriausiais laikotarpiais, pavyzdžiui, perėjimo metu, net trumpas plėšrūno pasirodymas gali turėti didelių pasekmių.

  • Palaidas be antsnukio šuo apkandžiojo 11-metį: po operacijos ligoninėje – seniūno perspėjimas

    Palaidas be antsnukio šuo apkandžiojo 11-metį: po operacijos ligoninėje – seniūno perspėjimas

    Lodzės vaivadijoje, Bielavy kaime, palaidas ir be antsnukio šuo užpuolė 11-metį berniuką. Vaikas patyrė sunkų kojos sužalojimą ir buvo skubiai išvežtas į Konino ligoninę, kur jam atlikta operacija. Įvykis sukrėtė vietos bendruomenę, o pareigūnai aiškinasi aplinkybes.

    Pasak vietos seniūno Kazimiero Królo, berniukas tą dieną gatve važiavo riedlente šalia statomo, dar neaptverto namo. Šuo, kuris buvo paleistas lakstyti be pavadėlio, staiga puolė vaiką ir jį apkandžiojo. Liudininkai teigia, kad užpuolimas vyko žmonėms matant.

    Gyventojai sureagavo greitai ir, rizikuodami patys nukentėti, agresyvų šunį atitraukė. Netrukus atvykę medikai vaiką išgabeno į ligoninę, kur chirurgai maždaug dvi valandas operavo suplėšytą koją. Nors galūnę pavyko išsaugoti, berniuko laukia ilgas gydymas ir reabilitacija.

    Šuo paimtas stebėjimui

    Po incidento šuo buvo sulaikytas ir perduotas stebėjimui, kaip įprasta tais atvejais, kai gyvūnas sužaloja žmogų. Toks stebėjimas svarbus ir vertinant galimą užkrečiamųjų ligų riziką, įskaitant pasiutligę, net jei regionuose ji nustatoma retai. Sprendimai dėl tolimesnių veiksmų paprastai priklauso nuo veterinarijos ir teisėsaugos išvadų.

    „Dažnai matau gatvėmis bėgiojančius šunis, kurie kažkaip ištrūksta už tvoros ir klaidžioja ieškodami maisto, ypač prie parduotuvių. Atostogų metu vaikai turi teisę mūsų gatvėse jaustis saugiai“, – sakė seniūnas Kazimieras Królas.

    Ką primena atsakingoms šeimininkystės taisyklės

    Seniūnas ir policija gyventojams priminė, kad šuns vedžiojimas be pavadėlio ir antsnukio, taip pat prasta teritorijos apsauga didina nelaimių riziką. Praktikoje pavojus kyla ne tik iš „agresyvių“ veislių, bet ir iš išsigandusių ar netikėtai sudirgusių gyvūnų, ypač kai šalia juda vaikai, dviratininkai ar paspirtukais važiuojantys paaugliai.

    Gyventojai raginami įvertinti tvorų būklę ir vartų uždarymo mechanizmus, o šunis lauke laikyti taip, kad jie negalėtų išbėgti į gatvę. Taip pat akcentuojama dresūros ir socializacijos reikšmė, nes net trumpas šeimininko dėmesio praradimas viešoje erdvėje gali baigtis sužalojimais.

    Teisėsauga aiškinasi, kas konkrečiai buvo atsakingas už gyvūno priežiūrą incidento metu ir ar buvo laikomasi saugumo reikalavimų. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad šeimininkams gali grėsti ne tik administracinė atsakomybė, bet ir rimtesnės pasekmės, jei nustatoma, kad dėl aplaidumo buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

  • Katė graužia kambarines gėles? Pavojus slypi ne tik nuodinguose augaluose – ką daryti

    Katė graužia kambarines gėles? Pavojus slypi ne tik nuodinguose augaluose – ką daryti

    Katės namuose dažnai susidomi kambariniais augalais: uosto, kramto lapus, kartais net išverčia vazonus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas įprotis, tačiau dalis augalų katėms yra toksiški ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Specialistai pabrėžia, kad rizika slypi ne tik pačiame augale, bet ir jo priežiūros priemonėse.

    Veterinarijos praktikoje apsinuodijimai augalais dažniausiai siejami su virškinamojo trakto sudirginimu, tačiau kai kurie atvejai būna gerokai sunkesni. Pavojingi signalai yra staigus vangumas, pakartotinis vėmimas, viduriavimas, seilėtekis ar kvėpavimo sutrikimai. Tokiais atvejais delsti nereikėtų, ypač jei žinoma, kad katė neseniai kramtė nežinomą augalą.

    Kokie augalai katėms pavojingiausi?

    Viena svarbiausių taisyklių augalų ir augintinių namuose – nepasikliauti vien intuicija. Katės ne visada instinktyviai atpažįsta, kas joms kenkia, todėl net ir populiarios dekoratyvinės rūšys gali tapti problema. Ypač dažnai riziką kelia ryškiai žydintys ar stiprų kvapą skleidžiantys kambariniai augalai.

    Itin didelis dėmesys skiriamas lelijoms, nes jos laikomos vienomis pavojingiausių katėms: net nedidelis kiekis gali sukelti sunkius inkstų pažeidimus. Taip pat atsargiai reikėtų vertinti difenbachijas, filodendrus ir kitas rūšis, kurių sultyse būna dirginančių medžiagų. Jei nesate tikri dėl augalo saugumo, patikimiausia išeitis – pasitikrinti veterinarijos rekomendacijose ir nelaikyti jo katės pasiekiamoje vietoje.

    Kodėl katės graužia lapus?

    Katės augalus graužia ne vien iš smalsumo. Dažna priežastis – bandymas palengvinti virškinimą ir pašalinti prarytus plaukus, kurie susikaupia skrandyje šėrimosi metu. Augalinės skaidulos gali paskatinti plaukų pasišalinimą su išmatomis arba sukelti vėmimą, todėl toks elgesys kartojasi.

    Kita priežastis – nuobodulys, stresas ar per mažai fizinės veiklos. Jei katė ilgai būna viena, neturi pakankamai žaidimų ar draskyklių, ji dažniau imasi nepageidaujamo elgesio, įskaitant augalų kramtymą ar vazonų kasimą. Tokiais atvejais vien augalų paslėpimas problemos neišsprendžia, reikia didinti aplinkos praturtinimą.

    Ne tik nuodai: žemė, trąšos ir purškalai

    Net jei augalas laikomas saugesniu, riziką gali sukelti vazoninė žemė ir priežiūrai naudojamos priemonės. Katės kartais kasinėja substratą, o kai kurios net bando paragauti žemės, ypač jei ji tręšta ar apdorota. Papildomą grėsmę kelia insekticidai, lapų blizgikliai ir kiti purškalai, kurie lieka ant lapų paviršiaus.

    Jeigu katė linkusi rausti vazonus, praktinis sprendimas – uždengti žemės paviršių didesniais, sunkiais akmenukais, kurių ji nepajėgtų išstumdyti. Taip pat verta augalus statyti ten, kur katė rečiau šokinėja, arba rinktis pakabinamus vazonus, tačiau būtina užtikrinti, kad jie būtų tvirtai pritvirtinti ir nekeltų kritimo pavojaus.

    Saugiausias kelias – namuose laikyti tik katėms draugišką želdyną ir suteikti alternatyvą, pavyzdžiui, specialiai auginamą katžolę ar katėms skirtą žolę. Jei vis dėlto įtariate apsinuodijimą, patartina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją ir, jei įmanoma, tiksliai įvardyti augalą arba jo dalį, kurią katė galėjo suėsti.

  • Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Lenkijos Grudziondze viename individualių namų kvartale įvyko skaudi nelaimė: kieme buvusį šunį įkando paprastoji angis. Šeimininkai reagavo nedelsdami, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Į įvykio vietą buvo kviesti ugniagesiai, kurie bandė surasti ir saugiai pašalinti gyvatę. Vis dėlto angis pasislėpė sodo užkaboriuose, todėl gyventojams perduotas raginimas būti itin atsargiems ir nebandyti gyvačių gaudyti patiems.

    Kaip elgtis pamačius angį?

    Specialistai primena, kad angys paprastai vengia žmonių ir puola tik gindamosi, pavyzdžiui, užmynus ar bandant paimti į rankas. Pamačius gyvatę saugiausia ramiai atsitraukti, nedaryti staigių judesių ir neleisti prie jos vaikams ar augintiniams.

    Jei angis aptinkama viešesnėje vietoje ar šalia namų, verta perspėti kaimynus ir, esant poreikiui, kreiptis į atsakingas tarnybas. Artėjant šiltajam sezonui tokių susidūrimų rizika didėja, nes ropliai aktyviau juda ieškodami šilumos ir maisto.

    Ką daryti, jei angis įkando šuniui?

    Veterinarai pabrėžia, kad kritiškai svarbus yra laikas: kuo greičiau gyvūnas pasiekia kliniką, tuo daugiau šansų išvengti sunkesnių komplikacijų. Įkandimas gali sukelti stiprų skausmą, tinimą, silpnumą, o kai kuriais atvejais ir pavojingą bendrą organizmo reakciją.

    Laukiant pagalbos rekomenduojama išlaikyti ramybę ir kiek įmanoma apriboti šuns judėjimą, kad nuodai organizme plistų lėčiau. Taip pat nereikėtų veržti galūnės, pjauti žaizdos ar bandyti išsiurbti nuodų, nes tai gali pakenkti ir uždelsti profesionalų gydymą.

    Praktinis patarimas augintinių šeimininkams – iš anksto turėti artimiausios visą parą dirbančios veterinarijos klinikos kontaktus. Išvykstant į gamtą ar vaikštant aukštesnėje žolėje, šunį verta laikyti arčiau, o po pasivaikščiojimo apžiūrėti, ar nėra įkandimo žymių ir staiga atsiradusio tinimo.

  • Katinas Stepanas užkariavo pasaulį: „vestuvės“, karas ir kas šiandien vyksta Charkove

    Katinas Stepanas užkariavo pasaulį: „vestuvės“, karas ir kas šiandien vyksta Charkove

    Socialinių tinklų žvaigždė katinas Stepanas jau kelerius metus traukia milijonų dėmesį visame pasaulyje. Jo „Instagram“ paskyrą seka apie 1,3 mln. žmonių, o išskirtinis augintinio bruožas – rimta, lyg nuolat susimąsčiusi mina – tapo atpažįstamu interneto fenomenu.

    Didžiausią populiarumą Stepanui atnešė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose jis pozuoja prie stiklinio stalo, patogiai „atsirėmęs“ letena. Šie kadrai virto memais, buvo masiškai dalijami, o pats katinas iš gyvūnų turinio peržengė į influencerių lygą.

    Kaip katinas tapo influenceriu

    Stepano sėkmę sustiprino ir komerciniai projektai: jo įvaizdis buvo naudojamas reklaminėse kampanijose, o 2022 metais jis pelnė tarptautinį pripažinimą influencerių apdovanojimuose. Gyvūnų paskyros šiandien vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir pilnaverčiu prekės ženklu, generuojančiu pajamas iš reklamos, partnerystės ir atributikos.

    Augant auditorijai, kartu augo ir atsakomybė: dalis turinio buvo nukreipta į paramos iniciatyvas. Stepano šeimininkė viešai pasakojo, kad augintinio populiarumas gali padėti atkreipti dėmesį į karo paveiktų gyvūnų gelbėjimą, jų priežiūrai reikalingas lėšas ir savanorių darbą.

    Karas, pasitraukimas ir grįžimas

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Stepano paskyroje kuriam laikui sumažėjo aktyvumas, o gerbėjai ėmė nerimauti dėl jo saugumo. Žinoma, kad Stepanas su šeimininke Ana gyvena Charkove – mieste, kuris nuo karo pradžios patyrė intensyvius apšaudymus.

    Prasidėjus karo veiksmams, Ana su Stepanu pasitraukė iš Ukrainos ir kurį laiką buvo apsistoję Prancūzijoje. Į Ukrainą jie sugrįžo 2022 metų rugsėjį, o tuomet ir socialiniuose tinkluose vėl suaktyvėjo įrašai, kuriuose matyti, kad katinas grįžo į savo įprastą kasdienybę.

    „Vestuvės“ ir gyvenimas šiandien

    Vėlesniuose įrašuose gerbėjai išvydo dar vieną internetui patrauklų siužetą – Stepano „vestuves“. Socialiniuose tinkluose ėmė rastis nuotraukos su kita kate, pristatoma kaip jo žmona, o jos paskyra taip pat pritraukė didelę auditoriją.

    Šiandien Stepano profilis ir toliau reguliariai pildomas naujais kadrais, o gerbėjų skaičius nemažėja. Kartu plečiasi ir prekės ženklo dalis – kuriami suvenyrai su katino atvaizdu, o turinys išlieka orientuotas į jo kasdienybę, būdingą „rimtą“ išraišką ir bendras akimirkas su „šeima“.

  • Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Kai suserga šuo ar katė, šeimininkams dažnai tenka rinktis tarp darbo ir būtinos priežiūros namuose ar veterinarijos klinikoje. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje nedarbingumo pažymėjimai siejami su darbuotojo liga arba slauga, kai reikia prižiūrėti vaiką ar šeimos narį.

    Gyvūnai, nors daugeliui yra šeimos dalis, teisės aktuose neprilyginami šeimos nariams, todėl vien dėl augintinio ligos nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tai reiškia, kad oficialiai apmokamas nedarbingumas dėl sergančio augintinio Lietuvoje nėra numatyta praktika.

    Kokios išeitys realiai įmanomos

    Dažniausias sprendimas tokiose situacijose yra kasmetinės atostogos, jei jų dar turite. Nors įprastai atostogos planuojamos iš anksto, staigi liga ar skubus vizitas pas veterinarą dažnai tampa priežastimi tartis su darbdaviu dėl laisvos dienos ar kelių dienų.

    Jei atostogų dienos išnaudotos, kita galimybė yra nemokamos atostogos. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau svarbu įvertinti, kad už šį laiką darbo užmokestis nemokamas, o sprendimas praktikoje priklauso ir nuo darbdavio pozicijos.

    Dar viena išeitis, kuri vis dažniau taikoma biuruose ir paslaugų sektoriuje, yra nuotolinis darbas arba lankstesnis darbo grafikas. Tokiu atveju darbuotojas gali suderinti skubius vizitus klinikoje, vaistų pirkimą ar slaugą namuose ir kartu išvengti visiško darbo praleidimo.

    Kodėl tema vis dažniau keliama

    Diskusijas kursto tai, kad augintinių laikymas Europoje auga, o kartu stiprėja požiūris į gyvūnų gerovę ir emocinę jų reikšmę žmonėms. Dalis darbdavių jau savanoriškai taiko vadinamąją augintinio netekties ar priežiūros dieną kaip papildomą naudą, tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir dažniausiai priklauso nuo įmonės vidaus politikos.

    Kai kuriose Europos valstybėse viešojoje erdvėje buvo svarstomos platesnės galimybės darbuotojams gauti laisvadienių dėl augintinių priežiūros, tačiau vieningos, visoje Europoje taikomos tvarkos nėra. Lietuvoje ši sritis kol kas remiasi įprastomis darbo teisės priemonėmis: atostogomis, susitarimu su darbdaviu ir darbo organizavimo lankstumu.

    Jei augintinio būklė sunki, verta iš anksto pasiruošti: aptarti su darbdaviu galimus scenarijus, įsivertinti atostogų likutį ir, jei įmanoma, pasitelkti artimuosius ar gyvūnų priežiūros paslaugas. Tai praktiškiausias kelias, kol teisinis reglamentavimas aiškiai nenumato nedarbingumo dėl sergančio gyvūno.

  • 500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    Lenkijoje savivaldybės vis dažniau kompensuoja šunų ir kačių sterilizaciją bei mikroschemų implantavimą, o gyventojai tai neretai vadina 500 plius gyvūnams. Reali parama paprastai siekia iki maždaug 115 eurų, tačiau ji taikoma ne visoje šalyje, o tik ten, kur vietos valdžia yra patvirtinusi tokias programas.

    Šios priemonės esmė paprasta: savivaldybė apmoka procedūras, kurios mažina nepageidaujamų vadų skaičių ir ilgainiui padeda mažinti beglobių gyvūnų problemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojui nereikia mokėti už pačią sterilizaciją ir gyvūno paženklinimą mikroschema, jei laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kam ir kada skiriama parama

    Dažniausia sąlyga yra gyvenamoji vieta: paramą gali gauti tik tie, kurie deklaruoja gyvenantys savivaldybėje, finansuojančioje programą. Dalis savivaldybių prašo papildomų įrodymų, pavyzdžiui, dokumento apie būsto nuomą, studijas vietos mokymo įstaigoje ar mokesčių mokėjimą toje teritorijoje.

    Taikomi ir reikalavimai pačiam gyvūnui. Įprasta praktika, kad gyvūnas turi būti ne jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus ir tinkamas bendrajai nejautrai, o galutinį sprendimą priima veterinarijos gydytojas po apžiūros.

    Pagal kai kurių savivaldybių taisykles parama gali būti suteikiama iki dviejų kartų per metus. Tai reiškia, kad per vienus metus gyventojas gali kreiptis dėl kompensacijos, pavyzdžiui, dviem skirtingiems gyvūnams, arba tuo pačiu metu spręsti ir sterilizacijos, ir ženklinimo klausimą, jei tvarka tai leidžia.

    Kodėl akcentuojamas čipavimas

    Mikroschema padeda greičiau grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui ir mažina savivaldybių bei prieglaudų patiriamas išlaidas. Be to, daugelyje vietų čipavimas tampa būtina sąlyga norint gauti bet kokią su augintiniu susijusią kompensaciją, nes tai leidžia tiksliai identifikuoti gyvūną.

    Savivaldybės tokiomis programomis dažniausiai siekia dviejų tikslų: mažinti beglobių gyvūnų skaičių ir skatinti atsakingą augintinių laikymą. Sterilizacija yra viena efektyviausių priemonių, nes ji veikia priežastį, o ne pasekmes, kai gyvūnai jau atsiduria gatvėje ar prieglaudose.

    Kur kreiptis ir ką verta pasitikrinti

    Norint pasinaudoti kompensacija, pirmiausia reikia pasitikrinti savo savivaldybės taisykles ir kvietimų laikotarpius, nes paraiškos dažnai priimamos ribotą laiką arba iki kol baigiasi tam numatytos lėšos. Informacija paprastai teikiama savivaldybės aplinkos apsaugos ar gyvūnų gerovės padaliniuose.

    Prieš registruojantis procedūrai verta išsiaiškinti, ar savivaldybė dirba su konkrečiu veterinarijos klinikų sąrašu ir ar reikalinga išankstinė registracija. Taip pat svarbu pasitikslinti, ar kompensacija apima tik sterilizaciją ir čipavimą, ar dar ir registraciją duomenų bazėje, nes šios detalės skirtingose vietovėse gali skirtis.