CP v2

Blog

  • Alytuje ieškota sprendimų, kaip kultūrą padaryti prieinamesnę: ką žada savivaldybė ir įstaigos

    Gegužės 6 dieną Alytaus miesto teatre įvyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame aptarta, kaip mieste nuosekliai didinti kultūros renginių ir erdvių prieinamumą žmonėms su negalia. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės, kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo įvardyti svarbiausius poreikius ir praktines kliūtis, su kuriomis dalyviai susiduria kasdien. Akcentuota, kad prieinamumas apima ne tik patekimą į pastatą, bet ir galimybę pilnavertiškai dalyvauti miesto šventėse, spektakliuose, parodose bei bendruomenės veiklose.

    Prieinamumas yra daugiau nei rampa

    Diskusijose daug dėmesio skirta fizinės aplinkos pritaikymui, patogiems judėjimo maršrutams, sanitarinių patalpų ir įėjimų sprendimams, taip pat renginių logistikai. Dalyviai pabrėžė, kad net ir pritaikyta infrastruktūra ne visada užtikrina patirtį, jei iš anksto neapgalvojami srautai, personalo pasirengimas ir aiškios nuorodos.

    Ne mažiau svarbia tema tapo informacijos prieinamumas. Kalbėta apie aiškius renginių aprašymus, išankstinę informaciją apie sąlygas, suprantamą komunikaciją bei sprendimus, kurie padėtų žmonėms planuoti dalyvavimą be papildomo streso.

    Kas dalyvavo ir ką sutarta daryti toliau

    Susitikime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus, Alytaus miesto teatro, Alytaus kultūros centro, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos, Alytaus kraštotyros muziejaus ir VšĮ „Alytaus telekinas“ atstovai. Taip pat į diskusiją įsitraukė organizacijos, atstovaujančios žmonėms su judėjimo, klausos ir regos negalia, bei asmenų su negalia interesams mieste atstovaujantys bendruomenių lyderiai.

    Susitikimo dalyviai sutiko, kad didžiausią vertę kuria nuolatinis grįžtamasis ryšys: tik reali patirtis leidžia įvertinti, ar sprendimai veikia praktikoje. Kultūros įstaigų atstovai išreiškė pasirengimą glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, o pastarosios pasidalijo konkrečiomis įžvalgomis, kurios gali būti pritaikomos planuojant renginius ir atnaujinant erdves.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti bendrą darbą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų Alytaus kultūrinės aplinkos atvirumą visiems miesto gyventojams ir svečiams. Pabrėžta, kad nuoseklus prieinamumo gerinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis koordinavimo tarp skirtingų institucijų ir aiškių prioritetų.

  • VMVT įspėja dėl mėlynojo liežuvio ligos: ką ūkininkai turi padaryti dabar ir ar leidžiama skiepyti

    VMVT įspėja dėl mėlynojo liežuvio ligos: ką ūkininkai turi padaryti dabar ir ar leidžiama skiepyti

    Prasidėjus šiltajam sezonui Lietuvoje didėja vabzdžių platinamų gyvūnų ligų rizika, todėl ūkiams svarbu iš anksto įsivertinti biosaugos priemones. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina gyvulių laikytojus nedelsti ir imtis prevencijos dėl mėlynojo liežuvio ligos.

    Mėlynojo liežuvio liga yra užkrečiama atrajotojų liga, kurią platina kraują siurbiantys smulkūs mašalai, todėl rizika paprastai išauga šylant orams. Liga gali sukelti gyvūnų karščiavimą, bendrą silpnumą, burnos ir snukio srities pažeidimus, o ūkiams reikšti didelius ekonominius nuostolius dėl kritimų, produktyvumo kritimo ir prekybos ribojimų.

    VMVT pabrėžia, kad svarbiausia priemonė yra laiku taikoma prevencija: gyvulių laikytojai turėtų sekti oficialią informaciją apie situaciją ir rekomendacijas, stiprinti vabzdžių kontrolę fermose bei ganyklose. Taip pat svarbu nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir pastebėjus įtartinus požymius nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

    Ūkininkams aktualus klausimas dėl vakcinacijos ekologiniuose ūkiuose. VšĮ „Ekoagros“ specialistai nurodo, kad ekologiniuose ūkiuose vakcinuoti nuo mėlynojo liežuvio ligos galima, o ši priemonė savaime nesukelia neigiamų pasekmių ekologinio ūkio statusui.

    VMVT primena, kad prevenciniai sprendimai efektyviausi tada, kai priimami dar iki ligos plitimo piko, todėl raginama nelaukti, kol rizika taps realiais protrūkiais. Ūkiai, kurie jau dabar peržiūrės biosaugą, gyvūnų laikymo sąlygas ir kartu su veterinarijos specialistais įvertins vakcinacijos poreikį, gerokai sumažins galimų nuostolių tikimybę.

  • Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kandidatai atrankoje dalyvaus valstybės tarnybos nustatyta tvarka.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,40 bazinio dydžio, o atlygis sudaro apie 2 517 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis išmokamas darbo užmokestis priklausys nuo taikomų mokesčių ir individualios situacijos.

    Priimant į pareigas bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Šis laikotarpis skirtas įvertinti, ar darbuotojas tinkamas pareigoms, o pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS atrankos į valstybės tarnybą modulį. Kandidatai dokumentus gali pateikti 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje.

    Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra Marijampolės savivaldybės administracija. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Marijampolė kviečia teikti paraiškas meno premijoms: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Marijampolė kviečia teikti paraiškas meno premijoms: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Marijampolės savivaldybė pradėjo priimti paraiškas formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų meno kūrėjų bei meno kolektyvų skatinimo premijoms gauti. Premijos skirtos įvertinti pasiektus aukštus rezultatus kultūros ir meno srityse bei paskatinti tolesnę kūrybinę veiklą.

    Pretenduoti gali meno kūrėjai, kolektyvai ir juos ruošę mokytojai ar vadovai, kurie 2025–2026 mokslo metais pasiekė reikšmingų laimėjimų nacionaliniuose, tarptautiniuose Europos ar pasaulinio lygmens konkursuose. Svarbi sąlyga – pareiškėjai turi būti deklaravę gyvenamąją arba veiklos vietą Marijampolės savivaldybėje ir konkursuose atstovavę savivaldybei.

    Paraiškas gali teikti savivaldybės kultūros, formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigų vadovai. Dokumentai priimami nuo 2026 metų gegužės 6 dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai.

    Paraiška teikiama elektroniniu paštu, laiško temoje aiškiai nurodant, kad tai paraiška premijai už aukštus rezultatus kultūros ir meno srityje vertinimo komisijai. Užpildytą ir pasirašytą paraiškos formą prašoma pateikti PDF formatu.

    Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Savivaldybė taip pat yra paskelbusi premijų skyrimo tvarkos aprašą ir paraiškos formą, pagal kurią būtina parengti dokumentus.

  • Marijampolėje gegužės 10 dieną keisis eismas Kauno gatvėje: kur bus ribojimai ir parkavimas

    Marijampolėje gegužės 10 dieną keisis eismas Kauno gatvėje: kur bus ribojimai ir parkavimas

    Marijampolės savivaldybė informuoja, kad gegužės 10 dieną Kauno gatvėje bus taikomi laikini eismo organizavimo pakeitimai. Jie galios nuo 8.00 iki 19.00 valandos.

    Pakeitimai numatyti Kauno kryptimi, dešinėje gatvės pusėje esančioje pirmojoje eismo juostoje. Laikini kelio ženklai bus įrengti atkarpoje nuo Parko ir Kauno gatvių sankryžos iki Kauno g. 100A.

    Šioje vietoje taip pat bus numatytas laikinas automobilių stovėjimas kampu. Vairuotojai raginami atidžiai stebėti laikinus ženklus, nes įprasta eismo ir parkavimo tvarka gali būti pasikeitusi.

    Pasak savivaldybės, laikini sprendimai priimti dėl tą dieną Marijampolėje vyksiančių futbolo rungtynių. Dėl renginio tikimasi didesnių lankytojų ir transporto srautų, todėl siekiama suvaldyti eismą ir parkavimą šalia pagrindinių judėjimo krypčių.

    Gyventojams ir miesto svečiams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias stovėjimo vietas. Prireikus verta numatyti daugiau laiko kelionei, ypač vykstant Kauno gatve renginio metu.

  • Sugrįžtantiems į Marijampolę ir diasporai: kur rasti darbą, mokytis ir pradėti verslą

    Sugrįžtantiems į Marijampolę ir diasporai: kur rasti darbą, mokytis ir pradėti verslą

    Marijampolė kviečia sugrįžusius gyventi ir dar tik svarstančius grįžimą užsienyje gyvenančius žmones į informacinį renginį apie karjerą, studijas ir verslo pradžią. Susitikime bus galima gauti praktinių atsakymų, nuo ko pradėti planuojant sugrįžimą ir kaip greičiau įsitvirtinti vietos darbo rinkoje.

    Renginys vyks gegužės 12 dieną Karjeros centre, esančiame Vilkaviškio g. 2. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas neįpareigoja: galima ateiti tiesiog pasiklausyti, užduoti klausimų ir susipažinti su mieste veikiančiomis galimybėmis.

    Kas padės atsakyti į klausimus?

    Renginyje dalyvaus MRU Sūduvos akademijos ir Marijampolės profesinio rengimo centro atstovai. Jie pristatys studijų kryptis, persikvalifikavimo galimybes ir kompetencijas, kurios šiuo metu dažniausiai vertinamos darbdavių.

    Verslo pradžia ir praktinė pagalba pradedantiesiems bus aptariama kartu su Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART komanda. Tikimasi, kad dalyviai aiškiau supras, kokios konsultacijos teikiamos, kokie pirmieji žingsniai svarbiausi ir kur kreiptis dėl paramos ar paskatų.

    Darbo rinka ir grįžimo planas

    Dabartinę situaciją darbo rinkoje pristatys Užimtumo tarnybos ir EURES Lietuva atstovai. Bus aptariama, kaip efektyviau ieškoti darbo grįžus, kokių dokumentų ar pasirengimo dažniausiai prireikia, taip pat kokios galimybės yra žmonėms, kurie nori keisti profesiją.

    Renginys skirtas ir tiems, kurie Marijampolėje yra trumpam, bet jau planuoja grįžimą ilgesniam laikui. Tokiais atvejais ypač svarbu iš anksto susidėlioti veiksmų planą: įsivertinti paklausias kompetencijas, pasitikrinti mokymosi alternatyvas ir pasinaudoti konsultacijomis, kurios padeda sutrumpinti kelią iki darbo ar nuosavo verslo.

    Organizatoriai kviečia atvykti visus, kuriems aktualu grįžimas į Marijampolę, darbo paieška, studijos ar persikvalifikavimas, taip pat norą kurti verslą puoselėjančius sugrįžtančius kraštiečius. Susitikimas suteikia progą vienoje vietoje gauti kryptingą informaciją ir užmegzti naudingus kontaktus.

  • Marijampolės vaikų dienos centrai ieško tvirtesnio finansavimo: kokias išeitis siūlo savivaldybė

    Marijampolės vaikų dienos centrai ieško tvirtesnio finansavimo: kokias išeitis siūlo savivaldybė

    Marijampolės savivaldybės administracijoje įvykęs susitikimas su vaikų dienos centrų atstovais išryškino dvi pagrindines temas: kasdienius centrų veiklos iššūkius ir ilgalaikio finansavimo poreikį. Aptarta vaikų užimtumo kokybė, darbuotojų išlaikymas ir tai, kaip sustiprinti centrų tarpusavio bendradarbiavimą.

    Susitikime dalyvavo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Socialinių paslaugų skyriaus specialistai bei vaikų dienos centrų atstovai. Savivaldybė akcentavo, kad tvari pagalba vaikams neatsiejama nuo nuoseklaus paslaugų planavimo ir aiškių finansinių mechanizmų.

    Finansavimas: derinami keli šaltiniai

    Diskusijoje daug dėmesio skirta praktiniam klausimui, iš ko realiai galima užtikrinti vaikų dienos centrų veiklos tęstinumą. Aptarta, kad dalį išlaidų, ypač susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, galima planuoti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių bei savivaldybės biudžeto.

    Kita kryptis siejama su projektine veikla, ypač Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis. Tokie projektai dažnai orientuoti į sociokultūrines, edukacines veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą ir bendruomeniškumo stiprinimą, tačiau reikalauja nuoseklaus paraiškų rengimo, partnerystės ir administracinių gebėjimų.

    Kasdieniai iššūkiai ir paslaugų kokybė

    Vaikų dienos centrai dažnai sprendžia ne tik užimtumo, bet ir emocinio saugumo, motyvacijos mokytis, socialinių įgūdžių stokos klausimus. Todėl susitikime pabrėžta, kad finansavimas turi atliepti realius poreikius: stabilias komandas, priemones veikloms ir galimybes vaikams gauti nuoseklią pagalbą.

    Taip pat akcentuota, kad vien tik projektinės lėšos negali pakeisti bazinio finansavimo, nes projektai yra terminuoti. Dėl to savivaldybė ir centrų atstovai ieško modelio, kuris leistų suderinti kasdienę veiklą su papildomomis, vaikams patraukliomis iniciatyvomis.

    Bendros veiklos: nuo idėjų iki partnerystės

    Susitikime iškelta ir bendrų iniciatyvų kryptis, kuri gali padėti stiprinti vaikų dienos centrų matomumą bei įtraukti daugiau bendruomenės. Tarp idėjų aptarta galimybė kino teatre „Spindulys“ rengti vaikų piešinių parodas ir bendras kūrybines veiklas, sujungiant skirtingų centrų lankytojus.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokios iniciatyvos ne tik kuria vaikams motyvuojančią aplinką, bet ir padeda centrams dalintis patirtimi bei resursais. Sutarta, kad savivaldybė yra pasirengusi prisidėti konsultacijomis ir koordinavimu, tačiau sėkmė priklausys ir nuo pačių organizacijų aktyvumo.

    Susitikimas baigtas susitarimu tęsti dialogą ir konkretinti artimiausius žingsnius, kurie padėtų vaikų dienos centrams užtikrinti paslaugų stabilumą. Tikimasi, kad glaudesnis bendradarbiavimas ir aiškesnis finansavimo planavimas leis kurti dar labiau įtraukią, saugią ir vaikų poreikius atliepiančią aplinką.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie dėžutę suklaidino tūkstančius

    Į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis? Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip kasdienė smulkmena, tačiau būtent šis klausimas tapo vienu kebliausių šių metų „Atliekų kultūros“ egzamino dalyviams.

    Balandžio 30 dieną septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas kvietė gyventojus pasitikrinti rūšiavimo žinias ir į savo įpročius pažiūrėti kritiškiau. Organizatoriai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių kalimas, o nuolatinis mokymasis ir gebėjimas įvertinti situacijos kontekstą.

    Šiemet iniciatyva sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai, jų prisijungė beveik 15 000, o prie egzamino prisidėjo beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pastebi, kad rūšiavimo tema vis dažniau tampa ne vien atskira pamoka, o kasdienės mokyklos bendruomenės kultūros dalimi.

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių įmonių ir organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat prisijungė įmonė „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“, dalyvavo ir Radviliškio pagalbos šeimai centras.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolat kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.“

    „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolat auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Kur dažniausiai stringama?

    Nors dalyvių skaičius augo, rezultatai parodė, kad kai kurios temos vis dar kelia painiavos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalis klausimų reikalavo ne mechaninio rūšiavimo taisyklės pritaikymo, o supratimo, kas konkrečiu atveju yra pakuotė, o kas jau tampa atlieka. Būtent tokiose situacijose daugiausia ir atsiranda klaidų, nes sprendimas priklauso nuo daikto paskirties ir to, kaip jis patenka pas vartotoją.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo tema ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau strigo su teisiniais ir atsakomybės klausimais. Tai rodo, kad rūšiavimo tema neišvengiamai siejasi ir su platesniais sprendimais: pirkimo įpročiais, daugkartinių alternatyvų pasirinkimu, gamintojo atsakomybe už pakuotes.

    Ką rodo šių metų pamokos?

    „Atliekų kultūros“ egzamino patirtis primena, kad kasdienis rūšiavimas dažnai prasideda nuo klausimų, kurie atrodo elementarūs, bet iš tiesų turi niuansų. Medinė dėžutė, parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, daliai dalyvių tapo simboliniu pavyzdžiu, kaip lengva pasiklysti, kai keičiasi pakuočių medžiagos ir sprendimą reikia priimti greitai.

    Pasak organizatorių, tokie rezultatai nėra nusivylimo priežastis, o veikiau aiški kryptis, kur reikia daugiau praktinių paaiškinimų. Kuo dažniau žmonės susiduria su realiais pavyzdžiais ir paaiškinimais, tuo lengviau išsiugdyti įprotį teisingai įvertinti situaciją, o ne spėlioti.

    Egzamino rengėjai tikisi, kad daliai dalyvių šių metų klausimai taps postūmiu dar labiau pasigilinti, o kitąmet sugrįžti tvirčiau pasirengus. Akcentuojama, kad rūšiavimo kultūra stiprėja ne per vieną dieną, o per nuoseklų žinių tikslinimą ir kasdienius sprendimus namuose, mokykloje bei darbe.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje.

  • Šiauliai įvardijo netvarkingiausias konteinerių aikšteles balandį: kur dažniausiai paliekamos stambiagabaritės atliekos

    Šiauliai įvardijo netvarkingiausias konteinerių aikšteles balandį: kur dažniausiai paliekamos stambiagabaritės atliekos

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų balandžio mėnesio netvarkingiausias komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, kuriose dažniausiai fiksuotos šalia konteinerių paliktos atliekos. Savivaldybė pabrėžia, kad tvarka prie aikštelių priklauso ne vien nuo atliekų vežėjų, bet ir nuo pačių gyventojų įpročių.

    Pasak savivaldybės, net viena šalia konteinerių palikta atlieka gali tapti vieta, kur pradeda kauptis vis daugiau šiukšlių. Būtent todėl, remiantis Miesto problemų registravimo portale „Sumanus miestas“ gautais pranešimais ir fotofiksacijomis, viešai įvardijamos probleminės vietos.

    Kurios vietos pateko į sąrašą

    Tarp dažniausiai minėtų adresų balandį – aikštelės prie Gegužių g. 51 ir 54, Tilžės g. 42, Draugystės pr. 11 ir 21, Dainų g. 18 ir 46, Vilniaus g. 54 bei Aukštabalio g. 8. Taip pat išskirtas atvejis S. Dariaus ir S. Girėno g. 20, kur atliekos, savivaldybės vertinimu, turėjo būti nuvežtos į netoliese esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę.

    Fotofiksacijos rodo pasikartojančią tendenciją: stambiagabaritės atliekos paliekamos ne pagal nustatytą išnešimo grafiką. Dėl to prie konteinerių formuojasi netvarkos židiniai, o aplinka greitai praranda tvarką ir tampa nepatraukli gyventojams.

    Ką draudžia taisyklės

    Savivaldybė primena, kad pagal galiojančias Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisykles atliekų turėtojams draudžiama palikti komunalines atliekas gatvėse, skveruose, parkuose ir kitur, taip pat draudžiama dėti atliekas šalia konteinerių. Tai galioja ir tada, kai konteineriai būna pilni ar atliekos netelpa dėl nesusmulkintų pakuočių.

    Praktikoje tai reiškia, kad kartoninės dėžės turėtų būti susmulkintos, o stambiagabaritės ar kitos į konteinerius netinkamos atliekos turi būti tvarkomos teisėtais būdais. Savivaldybė akcentuoja, kad netvarkos prie aikštelių prevencija prasideda nuo kasdienių sprendimų namų ūkiuose.

    Kada ir kaip atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metų balandžio mėnesį pirmasis stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu vyko nuo balandžio 5 dienos iki balandžio 14 dienos. Antrasis surinkimas apvažiavimo būdu pagal grafiką numatytas nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 2 dienos, o šiuo laikotarpiu atliekos surenkamos nemokamai.

    Gyventojams taip pat primenama apie galimybę stambiagabarites atliekas pristatyti į surinkimo ir kompostavimo aikšteles Šiauliuose ir rajone. Be to, savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas namų ūkis kartą per kalendorinius metus gali pasinaudoti nemokamu individualiu stambiagabaričių atliekų išvežimu, kai atliekos paimamos per kelias darbo dienas nuo užsakymo pateikimo.

    Savivaldybė ragina gyventojus nepalikti jokių atliekų šalia konteinerių, uždaryti konteinerių dangčius ir neužstatyti aikštelių automobiliais. Taip pat kviečiama pastebėjus netvarką ar netinkamą elgesį reaguoti ir prisidėti prie tvarkingesnės miesto aplinkos.

  • Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavoje gegužės 23 dieną Pašto saloje vyks 20-asis Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Jubiliejinis renginys šiemet kviečia į Juros periodo istorijų temą, kur smėlyje atgims dinozaurai, senoviniai jūrų gyvūnai ir mitologiniai dangaus valdovai.

    Pasak organizatorių, skulptūras kurs 15 menininkų iš 10 šalių, tarp jų – iš Turkijos, JAV, Ukrainos, Ispanijos, Bulgarijos, Lenkijos, Nyderlandų, Estijos, Lietuvos ir Latvijos. Kūrėjai dirbs Jelgavoje gegužės 17–21 dienomis, o žiūrovams festivalio dieną bus pristatyti jau užbaigti darbai.

    Juros periodas smėlyje

    Festivalio sumanymas šiemet remiasi Juros laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o jūrose klestėjo įvairūs ropliai ir bestuburiai. Tokia tema leidžia smėlio skulptūrose derinti mokslinę vaizduotę su menine interpretacija, o didelio masto darbai paprastai kuriami taip, kad būtų atpažįstami ir vaikams, ir suaugusiesiems.

    Be konkurso darbų, lankytojai galės pamatyti ir demonstracinę skulptūrą „Dinozaurų susirinkimas“, taip pat įėjimo erdvę formuojančias skulptūras. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent didelio formato kūriniai dažnai tampa pagrindiniais festivalio traukos taškais ir populiariausiomis vietomis fotografuotis.

    Programa nuo ryto iki nakties

    Festivalio teritorija lankytojams bus atvira nuo 10.00 iki 2.00 valandos nakties. Dienos metu numatyta programa šeimoms: žaidybiniai pasirodymai vaikams, putų vakarėlis, kūrybinės veiklos ir improvizacijos teatro pasirodymai.

    Vakare šventinė nuotaika persikels į po atviru dangumi esančią koncertų salę „Mītava“, kur suplanuoti keli didesni koncertai. Skelbiama, kad scenoje pasirodys Samanta Tīna, „Kautkaili“, „Pienvedēja Piedzīvojumi“ ir Fiņķis.

    Kiek kainuos bilietai?

    Organizatoriai ragina bilietais pasirūpinti iš anksto: iki gegužės 16 dienos taikomos mažesnės kainos, o nuo gegužės 17 dienos bilietai brangs. Bilietus bus galima įsigyti „Biļešu paradīze“ kasose ir internetu.

    Išankstinėje prekyboje dienos bilietas suaugusiajam kainuos 10 eurų, o moksleiviams, studentams, pensininkams ir asmenims su negalia – 5 eurus. Šeimos bilietas (2 suaugusieji ir 2 vaikai arba 1 suaugęs ir 3 vaikai) kainuos 20 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas nemokamas.

    Nuo gegužės 17 dienos iki gegužės 23 dienos dienos bilietas suaugusiajam kainuos 15 eurų, lengvatinis – 7 eurus. Šeimos bilietas šiuo laikotarpiu kainuos 30 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas išliks nemokamas.