CP v2

Blog

  • Spiečius dronų virš Maskvos ir prie Sankt Peterburgo: liepsnos Ust Lūgoje, JAV siunčia signalą

    Spiečius dronų virš Maskvos ir prie Sankt Peterburgo: liepsnos Ust Lūgoje, JAV siunčia signalą

    Rugpjūčio 13–14 naktį Ukraina surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių dronų smūgių Rusijos gilumoje, taikydamasi į Maskvą ir Leningrado sritį. Rusijos pareigūnai skelbė apie numuštus bepilotes, tačiau dalis jų pasiekė taikinius, o Ust Lūgos uosto teritorijoje kilo gaisras.

    Moskovos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad ataka sostinėje prasidėjo prieš pat vidurnaktį Maskvos laiku. Pasak jo, oro gynyba iš pradžių numušė kelis dronus, o vėliau pranešta apie daugiau nei dešimt į miesto centrą skridusių taikinių neutralizavimą.

    Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka nurodė, kad regione esą buvo numuštas 51 ukrainietiškas dronas. Nepaisant to, Ust Lūgoje pranešta apie apgadintą infrastruktūrą ir didelį gaisrą, kurio dūmai, kaip teigiama, matomi iš kelių dešimčių kilometrų.

    Smūgiai į eksportą ir logistiką

    Ust Lūga laikoma vienu svarbiausių Baltijos regione Rusijos naftos ir naftos produktų eksporto taškų, todėl tokie smūgiai turi ne tik karinį, bet ir ekonominį efektą. Ukrainos strategija pastaraisiais mėnesiais vis dažniau siejama su bandymu mažinti Rusijos pajamas iš energetikos ir apsunkinti logistiką, kuri padeda išlaikyti karo tempą.

    Ukrainos pareigūnai ankstesniuose komentaruose ne kartą pabrėžė, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra ilgalaikės kampanijos dalis. Esminė žinutė paprasta: net ir toli nuo fronto esančios vietos nėra visiškai saugios, o spaudimas didėja ten, kur Rusijai skaudžiausia finansiškai.

    Vašingtono diplomatija įsibėgėja

    Tuo pat metu Vašingtonas aktyvina diplomatines pastangas. Skelbiama, kad JAV specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugpjūčio antroje pusėje planuoja pirmą kartą vykti į Kyjivą, vizitą derinant su Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimu rugpjūčio 24 dieną.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV pusei perduotos naujos, konkrečios idėjos dėl karo užbaigimo, kartu prašant didesnio JAV įsitraukimo. Kyjivas akcentuoja oro gynybos stiprinimą ir politinį spaudimą Maskvai, kuris, Ukrainos vertinimu, galėtų priartinti realias derybų prielaidas.

    Ši dinamika rodo dvi lygiagrečias kryptis: Ukraina didina tolimojo nuotolio smūgių mastą, o JAV ieško, kaip išaugusį spaudimą paversti derybine svertų sistema. Kiek realios žalos padaryta Ust Lūgos infrastruktūrai, kol kas nėra nepriklausomai patvirtinta, tačiau pats taikinys signalizuoja apie kryptingą dėmesį energetikos grandinei.

  • Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Pažadas, kuris skamba drąsiai

    Elonas Muskas dar kartą atsidūrė dėmesio centre po pareiškimo, kad 2036 metais pinigai nebeturės reikšmės. Jis šią viziją sieja su sparčiu DI ir robotikos progresu, kuris esą leis gaminti prekes ir teikti paslaugas beveik neribotais kiekiais.

    Tokioje vadinamojoje pertekliaus ekonomikoje, pasak verslininko, žmonių poreikiai būtų patenkinami taip lengvai, kad tradicinis atlyginimų ir kainų mechanizmas taptų nebeesminis. Tačiau jis konkrečiai nepaaiškino, kuo tokioje sistemoje būtų pakeista įprasta valiuta.

    Skepticizmas ir nepatogūs klausimai

    Ekonomistai ir technologijų apžvalgininkai į tokią prognozę reaguoja atsargiai, primindami, kad pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė. Jie taip pat atlieka paskatų, rizikos įkainojimo, investicijų paskirstymo ir galios balansavimo funkcijas.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir argumentas, kad jei pinigai netrukus praras prasmę, logiška būtų aiškiau įsipareigoti dėl turto skyrimo visuomenės tikslams. Pats Muskas yra užsiminęs, kad ketina daryti labdarą, tačiau detalūs planai ir terminai viešai nėra aiškiai įvardyti.

    „Jei DI ir robotai sukurs tiek prekių ir paslaugų, kad jų bus daugiau, nei žmogus gali suvartoti, kam tada išvis reikalingi pinigai?“, – sakė Elonas Muskas.

    Kas trukdo pinigams „išnykti“

    Didžiausia kliūtis šiai vizijai – infrastruktūra ir resursai. DI plėtra remiasi milžiniška skaičiavimo galia, o duomenų centrams reikia vis daugiau elektros, aušinimo ir patikimų tiekimo grandinių, todėl energijos poreikis ir tinklų pajėgumai tampa strateginiu ribojimu.

    Kita problema – koncentracija. Net jei gamybos kaštai mažėtų, kontrolė gali susitelkti ten, kur sutelkta skaičiavimo galia, duomenys, energija ir gamybiniai pajėgumai, o tai didina nelygybės ir priklausomybės rizikas, o ne automatiškai panaikina ekonominę galią.

    Realesnis scenarijus artimiausiam dešimtmečiui

    Dalis ekspertų labiau tikėtinu laiko ne pinigų pabaigą, o didelį darbo rinkos persitvarkymą. Automatizacija jau dabar keičia biuro, kūrybines ir technines profesijas, o DI įrankiai leidžia vienam darbuotojui atlikti daugiau užduočių, todėl kai kur mažėja poreikis samdyti papildomus žmones.

    Todėl vis dažniau aptariami tarpiniai modeliai, pavyzdžiui, bazinių pajamų idėja ar nauji mokesčių principai automatizuotai veiklai. Diskusija persikelia nuo klausimo, ar pinigai išnyks, prie klausimo, kaip valstybės ir verslas pasidalys automatizacijos sukuriamą naudą ir kaip amortizuos prarandamas darbo vietas.

    „Kartais galvoju, kad net jei būtų mygtukas sustabdyti, tikriausiai neturėtume jo spausti“, – sakė Elonas Muskas.

    Ko nepakeis net pažangiausios mašinos

    Net ir augant automatizacijai, tikėtina, kad išliks sričių, kuriose bus vertinamas žmogiškas indėlis. Tai gali būti žmonių kuriama kultūra, dalis paslaugų, kur svarbūs pasitikėjimas ir empatija, taip pat veiklos, kurioms reikalinga atsakomybė ir sprendimų paaiškinamumas.

    2036 metų prognozė kol kas labiau primena provokuojantį scenarijų nei patikrintą planą. Vis dėlto ji išryškina realią problemą: DI plėtra jau dabar verčia iš naujo apibrėžti, kas kuria vertę, kaip ji paskirstoma ir kokių saugiklių reikia visuomenei.

  • „Spotify“ ruošia naujovę kaip „YouTube Premium“: vaizdo įrašus žiūrėsite ir be interneto

    „Spotify“ ruošia naujovę kaip „YouTube Premium“: vaizdo įrašus žiūrėsite ir be interneto

    Kas keičiasi „Spotify“?

    „Spotify“ pastaraisiais metais sparčiai plečia ne tik muzikos, bet ir vaizdo turinio galimybes. Vaizdo klipai platformoje pradėti diegti 2024 metais, tačiau iki šiol juos buvo galima žiūrėti tik prisijungus prie interneto.

    Dabar signalų, kad situacija netrukus pasikeis, atsirado pačioje programėlėje. Aptikus naujas užuominas, daroma išvada, kad „Spotify“ ruošia atsisiuntimo funkciją, kuri leistų vaizdo įrašus peržiūrėti neprisijungus.

    Užuominos rastos programėlės kode

    Apie planus leidžia spręsti įrašai „Spotify“ programėlės kodo eilutėse, pastebėti analizuojant vieną iš naujesnių versijų. Jose minimos dvi funkcijos, tiesiogiai susijusios su vaizdo failų valdymu.

    Programėlėje aptikti aprašymai atitinka veiksmus atsisiųsti vaizdo įrašą į įrenginio atmintį ir prireikus jį pašalinti. Praktikoje tai reikštų, kad prie atskirų klipų gali atsirasti mygtukas, leidžiantis įrašą išsisaugoti kelionei ar vietoms be ryšio.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Kol kas nėra patvirtinta, kada funkcija bus pristatyta oficialiai ir kaip tiksliai ji veiks. Tokios kodo užuominos dažnai rodo, kad sprendimas dar testuojamas, o galutinis įjungimas gali vykti etapais ar ribotose rinkose.

    Labai tikėtina, kad vaizdo įrašų atsisiuntimas bus siejamas su mokamu „Spotify Premium“ planu. Muzikos klausymasis neprisijungus nemokamoje versijoje su reklamomis yra ribotas, todėl logiška, kad analogiškas modelis būtų taikomas ir vaizdo turiniui.

    Šiuo metu nemokamai besinaudojantys vartotojai dažniau turi galimybę atsisiųsti tik pasirinktą turinį, pavyzdžiui, dalį tinklalaidžių, o muzikos ir vaizdo funkcijos paprastai yra labiau apribotos. Jei „Spotify“ išties įdiegs vaizdo klipų atsisiuntimą, tai būtų svarbus žingsnis konkuruojant su platformomis, kurios jau seniai siūlo peržiūrą be interneto.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Peržiūra neprisijungus tapo viena svarbiausių mokamų prenumeratų naudų, ypač keliaujantiems ar taupantiems mobiliojo ryšio duomenis. Tokia funkcija taip pat didina vartotojų įsitraukimą, nes turinys išlieka pasiekiamas net ir prastesnio ryšio zonose.

    Jei „Spotify“ šią galimybę įdiegs plačiai, platforma sustiprins savo pozicijas vaizdo turinio srityje. Artimiausiu metu galima tikėtis oficialaus pranešimo arba bandomojo diegimo daliai vartotojų, kaip dažnai nutinka su didesniais programėlių atnaujinimais.

  • Kameros jau stovi, bet baudų dar nėra: kaip nesusimauti pamačius greičio kontrolę?

    Kameros jau stovi, bet baudų dar nėra: kaip nesusimauti pamačius greičio kontrolę?

    Automatinės eismo kontrolės tinklas Lenkijoje sparčiai plečiamas, tačiau nauja įranga ne visada pradeda fiksuoti pažeidimus iškart po įrengimo. Vairuotojai dažnai pamato kameras, atramas ir ženklus, nors pats matavimas dar nebūna paleistas.

    Tokia situacija fiksuota, pavyzdžiui, Varšuvos pietiniame aplinkkelyje S2, kai įranga tarp mazgų Warszawa Wilanów ir Lubelska buvo sumontuota maždaug prieš mėnesį iki vidutinio greičio matavimo starto. Panašiai ir A4 atkarpoje tarp Krapkowice mazgo ir poilsio aikštelės Góra Świętej Anny, kur sistema realiai pradėjo veikti tik po kelių dienų.

    Vien kameros ir įspėjamųjų ženklų buvimas keičia vairuotojų elgesį. Dalis jų, pamatę kontrolės įrangą, staigiai sumažina greitį manydami, kad fiksavimas jau vyksta, o kai kuriais atvejais greitis nukrenta gerokai žemiau leistinos ribos, pavyzdžiui, žemiau 100 kilometrų per valandą.

    Nors atsargesnis važiavimas gali prisidėti prie saugumo, staigus stabdymas greitkeliuose ir automagistralėse sukuria kitą riziką. Dideli greičių skirtumai sraute didina avarijų tikimybę, ypač kai dalis eismo dalyvių važiuoja tolygiai, o kiti staiga reaguoja tik pamatę kamerą.

    Patikimiausia taisyklė paprasta: kamera pakelėje dar nereiškia, kad matavimas jau įjungtas, todėl nereikėtų staigiai stabdyti vien iš baimės gauti baudą. Svarbiausia nuosekliai laikytis kelio ženklų, pasirinkti saugų greitį pagal sąlygas ir iš anksto planuoti manevrus.

    Lenkijoje veikiančių įrenginių statusą vairuotojai gali pasitikrinti oficialiuose CANARD kanaluose, o praktiškiausia priemonė yra institucijos interaktyvus žemėlapis. Jame paprastai nurodoma, kokio tipo kontrolė taikoma, ar įrenginys aktyvus, taip pat pateikiamos stebimose atkarpose galiojančios greičio ribos.

    Žemėlapyje galima filtruoti objektus pagal kontrolės tipą, įskaitant vidutinio greičio matavimą, stacionarius greičio matuoklius ir sankryžų sistemas, fiksuojančias važiavimą degant raudonam signalui. Toks tikrinimas padeda išvengti bereikalingos panikos ir pavojingų reakcijų kelyje.

    Primintina, kad baudos už greičio viršijimą Lenkijoje yra diferencijuojamos pagal viršytą ribą, o galioja ir recidyvo principas. Jei per dvejus metus pakartojamas tas pats pažeidimas, piniginė bauda gali būti taikoma dvigubai didesnė, nors baudos taškų skaičius paprastai nesikeičia.

    Praktikoje tai reiškia, kad racionaliausia strategija yra ne gaudyti, kur kamera jau „gyva“, o laikytis nustatytų ribojimų visoje atkarpoje. Tokia disciplina mažina riziką gauti baudą ir padeda išlaikyti tolygų, saugesnį eismo srautą.

  • Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    JAV įveda naujus tarifus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė proklamaciją, kuria nustatomi dideli muitai į JAV importuojamiems iš Europos Sąjungos kilusiems dronams ir jų dalims. Vašingtonas sprendimą grindžia siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir stiprinti nacionalinį saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą.

    Administracijos teigimu, prioritetas yra spartinti vidaus pramonės plėtrą ir sutrumpinti tiekimo grandines, kad kritinės technologijos būtų lengviau kontroliuojamos krizės ar konflikto atveju. Dronai JAV vis dažniau vertinami kaip strateginė priemonė tiek gynybai, tiek infrastruktūros apsaugai.

    Kokie muitai numatyti

    Didžiausias, 100 proc. muitas taikomas atskiroms kategorijoms: sunkesniems nei 25 kilogramų dronams, sistemoms su termovizinėmis kameromis, dokavimo stotims ir pasirinktiems esminiams komponentams. Mažesniems dronams be itin jautrių funkcijų ir likusioms dalims numatytas 25 proc. tarifas.

    Europos Sąjungai įvardyta galimybė taikyti mažesnį, 15 proc. muitą, tačiau su griežta sąlyga: beveik visa įranga, programinė įranga ir technologijos turėtų būti kilusios iš JAV. Praktikoje tai reiškia sudėtingą kilmės įrodinėjimą ir riziką, kad dalis tiekimo grandinės neatitiks reikalavimų.

    Smūgis Europos gamintojams

    Nors 15 proc. tarifas formaliai atrodo švelnesnis nei 100 proc., Europos dronų sektoriui tai gali virsti rimtu konkurencingumo praradimu. Gamintojams grėstų ne tik didesnės sąnaudos, bet ir papildoma administracinė našta, įskaitant detalią komponentų kilmės dokumentaciją.

    Dalis bendrovių gali būti priverstos svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, kad išvengtų muitų, arba nukreipti eksportą į kitus regionus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia investicijų perskirstymą, ilgesnius projektų terminus ir brangesnį finansavimą.

    Papildomą spaudimą kuria ir ankstesni ribojimai, susiję su užsienio dronų autorizacijomis JAV rinkoje. Dėl to Europos įmonėms gali mažėti galimybių veikti vienoje didžiausių ir finansiškai patraukliausių pasaulio rinkų.

    Kada tai įsigalios

    Skelbiama, kad dalis naujų tarifų įsigalios praėjus 21 dienai nuo dokumento pasirašymo, tai yra rugsėjo pradžioje. Mažiau jautriems komponentams numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, o reikalavimai pradėtų veikti po 180 dienų.

    Proklamacijoje taip pat numatytos paskatos įmonėms, kurios ryžtųsi gaminti JAV, nes tokiu atveju būtų galima išvengti dalies muitų naštos. Tai signalas, kad tarifai naudojami ne tik kaip prekybos, bet ir kaip pramonės politikos įrankis.

    Saugumo argumentas ir platesnė tendencija

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad priklausomybė nuo importo kelia rizikas tiekimo sutrikimų, geopolitinės įtampos ir kibernetinių atakų atvejais. Dronai vertinami kaip kritinė technologija, o jų taikymas plečiasi nuo žvalgybos iki logistikos ir strateginių objektų apsaugos.

    Ekspertai pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių pajėgumų, tačiau gamybos mastai ir tiekimo patikimumas ne visada atitinka poreikius. Europos Sąjungai tai yra dar vienas ženklas, kad strateginėse technologijose Vašingtonas vis labiau remiasi vidaus gamyba, net jei tai apsunkina sąjungininkų prieigą prie rinkos.

  • Kablys yra, bauda gresia: už vieną detalę vairuotojui gali kainuoti apie 115 eurų ir 8 taškus

    Kablys yra, bauda gresia: už vieną detalę vairuotojui gali kainuoti apie 115 eurų ir 8 taškus

    Priekabos kablys daugeliui vairuotojų atrodo kaip nekaltas ir praktiškas priedas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali tapti priežastimi gauti baudą. Esminė taisyklė paprasta: valstybinis numeris turi būti aiškiai matomas ir lengvai įskaitomas bet kuriomis įprastomis eismo sąlygomis.

    Jei kablys, dviračių laikiklis ar kita įranga uždengia numerio ženklus taip, kad juos sunku perskaityti, tai vertinama kaip pažeidimas. Tokie reikalavimai siejami ne su pačiu kabliu, o su transporto priemonės identifikavimu, kuris svarbus tiek policijai, tiek automatiniams kontrolės įrenginiams.

    Originaliame tekste minima 500 zlotų bauda ir 8 baudos taškai, o tai sudaro maždaug 115 eurų. Skirtingose šalyse sankcijos ir taškų sistemos gali skirtis, tačiau praktinis principas išlieka tas pats: numerio ženklų matomumas yra vairuotojo atsakomybė, net jei kablys sumontuotas legaliai ir turi homologaciją.

    Dažniausiai problemos kyla su vadinamaisiais fiksuotais kabliais, ypač kai numerio lentelė gamintojo numatyta žemai, bamperyje. Tada net ir nedidelė konstrukcijos dalis gali patekti į numerio zoną ir sukelti įtarimų patikrinimo metu arba užfiksavus pažeidimą automatinėmis kameromis.

    Kiek paprasčiau su nuimamais arba elektriškai paslepiamais kabliais: pasibaigus tempimui juos galima nuimti ar paslėpti, kad niekas nekliudytų numerio matomumui. Vis dėlto atsakomybė lieka ta pati, todėl po kiekvieno naudojimo verta įsitikinti, ar numeris matomas iš už transporto priemonės.

    Dar daugiau dėmesio reikalauja dviračių laikikliai, montuojami ant kablio, nes platforma neretai visiškai užstoja galinį numerį. Bandymas perkelti originalią numerio lentelę ant laikiklio gali būti laikomas neteisėtu, nes numerio ženklas turi būti pritvirtintas gamintojo numatytoje vietoje, o visi sprendimai turi atitikti registravimo ir ženklinimo taisykles.

    Praktinis sprendimas, kai vežami dviračiai ir numeris uždengiamas, yra atskiras oficialus numerio dublikatas, skirtas montuoti ant laikiklio. Tokia lentelė turi sutapti numeriu ir formatu su automobilio numeriais, o jos įsigijimo tvarka ir kaina priklauso nuo konkrečios valstybės bei registravimo institucijų nustatytų įkainių.

    Vairuotojams patariama po kablio ar laikiklio montavimo įvertinti situaciją paprastai: atsistoti už automobilio ir įsitikinti, ar numeris įskaitomas be pastangų. Jei kyla abejonių, saugiausia rinktis nuimamą sprendimą arba teisėtą papildomą numerio lentelę, kad kelionė nebaigtųsi bauda ir papildomomis pasekmėmis.

  • „OpenAI“ uždaro „ChatGPT Atlas“: naršyklės funkcijos persikelia į „ChatGPT“ superprogramėlę

    „OpenAI“ uždaro „ChatGPT Atlas“: naršyklės funkcijos persikelia į „ChatGPT“ superprogramėlę

    Projektas gyvavo mažiau nei metus

    „OpenAI“ nutraukė DI pagrįstos interneto naršyklės „ChatGPT Atlas“ kūrimą ir palaikymą. Naršyklė rinkoje pasirodė prieš mažiau nei metus, o vėlesniuose atnaujinimuose gavo dalį pradžioje trūkusių bazinių funkcijų.

    Iš pradžių buvo prognozuojama, kad „Atlas“ ilgainiui galėtų mesti iššūkį tokiems lyderiams kaip „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar „Microsoft Edge“. Vis dėlto bendrovė nusprendė projektą uždaryti ir pagrindines galimybes perkelti į kitas savo programas.

    Kada baigėsi palaikymas?

    Oficialiai „ChatGPT Atlas“ palaikymas baigtas 2026 metų rugpjūčio 9 dieną. Apie tokį scenarijų „OpenAI“ atstovai buvo užsiminę dar pavasarį, kai pristatė planą sujungti kelis atskirus produktus į vieną ekosistemą.

    Tuomet už programėlių kryptį atsakinga vadovė Fidji Simo kalbėjo apie strategiją sujungti „Atlas“, „ChatGPT“ ir „Codex“ į vieną „ChatGPT“ superprogramėlę. Tikslas – mažinti sprendimų fragmentaciją ir greitinti funkcijų diegimą, ypač konkurencinėje kovoje su „Google“ bei „Anthropic“ sprendimais.

    „Atsisakome naršyklės „Atlas“ ir jos agentines galimybes perkeliame į „ChatGPT“ ir „Codex“. Remiamės tuo, ko išmokome kurdami „Atlas“, kad „ChatGPT“ užtikrintų pažangesnį naršymą, įskaitant kelių kortelių veikimą, failų atsisiuntimą, patogesnę navigaciją, prisijungimus prie paskyrų ir kitus patobulinimus ten, kur jie prieinami“, – pranešė „OpenAI“.

    Ką turi žinoti naudotojai?

    Uždarymas neturėtų paveikti masinės auditorijos, nes „ChatGPT Atlas“ buvo platinama tik „macOS“ naudotojams ir buvo paremta „Chromium“ varikliu. Svarbiausia žinia vartotojams – duomenys automatiškai nebus perkelti.

    Norint išsaugoti naršyklės žymes, jas reikia rankiniu būdu eksportuoti į HTML failą per žymių meniu arba žymių tvarkyklę ir vėliau importuoti į kitą naršyklę, pavyzdžiui, „Google Chrome“ ar „Apple Safari“. Atidarytos kortelės ir naršymo istorija taip pat lieka „Atlas“ aplinkoje, todėl svarbias nuorodas rekomenduojama išsisaugoti atskirai.

    „OpenAI“ nurodo, kad kai kuriais atvejais galima eksportuoti ir slapukus, tačiau aktyvios prisijungimo sesijos nebus perkeltos. Bendrovė pabrėžia, kad sesijų ir slapukų duomenys turi būti vertinami kaip jautrūs, nes jie gali suteikti prieigą prie paskyrų.

    Taip pat pažymima, kad „ChatGPT“ užklausų ir pokalbių istorija, naudota šoniniame skydelyje, yra atskirta nuo „Atlas“ naršymo duomenų ir nebus ištrinta. Po 2026 metų rugpjūčio 9 dienos „Atlas“ gali išvis nebeatsidaryti, nebeužkrauti puslapių arba nebevykdyti agentinių veiksmų naršyklėje.

    Rinka juda superprogramėlių kryptimi

    „ChatGPT Atlas“ nėra vienintelis bandymas sukurti DI orientuotą naršyklę, tačiau tai iliustruoja platesnę tendenciją: funkcijos vis dažniau integruojamos į vieną pagrindinę programą, o ne palaikomi keli atskiri produktai. Be specializuotų sprendimų, DI asistentai sparčiai atsiranda ir tradicinėse naršyklėse.

    Pavyzdžiui, „Google Chrome“ diegia „Gemini“ integracijas, „Microsoft Edge“ – „Copilot“, „Brave“ – „Brave Leo“, o „Opera“ naršyklėse siūloma „Aria“. Tuo pat metu vartotojams vis aktualesnės tampa privatumo ir duomenų kontrolės temos, nes DI funkcijos neretai remiasi naršymo kontekstu, paskyrų prisijungimais ir turinio analizavimu.

  • Paklausėme mechaniko apie 2,0 l „Ingenium“: ši detalė žudo variklį, remontas kainuoja tūkstančius

    Paklausėme mechaniko apie 2,0 l „Ingenium“: ši detalė žudo variklį, remontas kainuoja tūkstančius

    Jaguaro Land Rovero sukurta „Ingenium“ variklių šeima nuo maždaug 2015 metų pradėjo keisti anksčiau naudotas „Ford“ konstrukcijas. Daugiausia diskusijų kelia keturių cilindrų 2,0 litro dyzelis, montuotas į daugelį „Land Rover“ ir „Jaguar“ modelių. Mechanikai pabrėžia, kad tai technologiškai sudėtingas agregatas, jautrus priežiūrai ir eksploatacijos įpročiams.

    Šį dyzelį galima sutikti „Range Rover Evoque“, „Range Rover Velar“, „Discovery Sport“ ir „Discovery“ automobiliuose, o taip pat „Jaguar“ XE, XF bei F-Pace modeliuose. Problema pasireiškia ne kiekviename egzemplioriuje, tačiau jai išlindus remonto sąskaitos dažnai būna skausmingos. Būtent dėl to rinkoje pasitaiko įtartinai pigių skelbimų, nors automobiliai iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarkingi.

    Pagrindinis rizikos taškas siejamas su balansinių velenų mazgu, kuris keturių cilindrų variklyje slopina vibracijas ir padeda pasiekti tolygesnį darbą. Dalis šio mazgo guolių yra išdėstyti taip, kad vienas jų dirba arčiau išmetimo sistemos, kur temperatūrinė apkrova didesnė. Dėl šiluminio streso ir medžiagų nuovargio guolis gali pradėti irti, o tai tampa grandininės reakcijos pradžia.

    Guoliui byrant ar skilus, į alyvos sistemą patenka metalo drožlės. Jos cirkuliuoja visame tepimo kontūre, užkemša smulkius kanalus, pagreitina alyvos siurblio dėvėjimąsi ir žaloja kitus guolius bei trinties poras. Tokiu atveju problema retai išsprendžiama vieno komponento keitimu, nes antriniai pažeidimai gali būti išplitę po visą variklį.

    Situaciją blogina ir alyvos skiedimas degalais, ypač kai automobilis daug važinėja trumpais atstumais mieste. Moderniuose dyzeliuose kietųjų dalelių filtro regeneracija turi vykti pilnu režimu, tačiau dažnos trumpos kelionės ją nutraukia ir didina riziką, kad dalis dyzelino pateks į alyvą. Skystesnė alyva prasčiau saugo apkrautas vietas, o kartu su aukšta temperatūra tai spartina kritinių mazgų dilimą.

    Mechanikai atkreipia dėmesį ir į kitą pasitaikantį scenarijų, kai problemų sukelia aušinimo sistemos komponentai. Viename praktiniame atvejyje buvo nustatytas pratekėjęs vandeniu aušinamas tarpinis oro aušintuvas, dėl kurio aušinimo skystis pateko į variklį ir sukėlė hidrosmūgį. Tokie gedimai ne visada baigiasi visišku variklio sunaikinimu, tačiau rizika ir remonto apimtis priklauso nuo to, kaip greitai gedimas pastebimas.

    Didelę reikšmę turi pagaminimo metai ir atnaujinimai, tačiau net ir vėlesnių metų automobiliai nėra automatiška garantija, kad konstrukcinės silpnybės nepasireikš. Praktikoje dažnai minima, kad ankstesni egzemplioriai kelia daugiau rūpesčių, o vėlesni gali būti patobulinti, tačiau pirkėjui svarbiausia ne vien rodyklė registracijos liudijime. Lemiama tampa konkretaus automobilio priežiūros istorija ir tai, kaip jis buvo eksploatuojamas.

    Dar vienas brangus klausimas yra paskirstymo mechanizmas, o gedimą ne visada išduoda aiškūs simptomai. Kartais pasitaiko grandinės barškėjimas, tačiau jis gali atsirasti per vėlai, kad apsaugotų nuo didesnių nuostolių. Dėl to perkant tokį automobilį svarbu turėti dokumentus, patvirtinančius dažnas alyvos keitimo procedūras, tinkamą specifikaciją ir tvarkingą serviso įrašų istoriją.

    Prieš pirkimą pravartu vertinti ne tik diagnostikos klaidas, bet ir netiesioginius požymius. Specialistai dažnai rekomenduoja ištirti alyvos mėginį dėl metalinių dalelių, nes tai gali padėti anksti pastebėti besiformuojančią bėdą. Taip pat verta pasidomėti, ar automobilis daugiausia nevažinėjo trumpais maršrutais, nes toks režimas dyzeliniams varikliams paprastai yra pats nepalankiausias.

    Priklausomai nuo gedimo masto ir pasirinktų sprendimų, remontas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o kai kuriais atvejais suma priartėja prie 3 000 eurų ar daugiau. Mechanikai pabrėžia, kad tai automobilis ne kiekvienam, nes net ir tvarkingai prižiūrint rizikos kaina išlieka aukšta. Todėl pirkėjui svarbiausia įvertinti ne tik patrauklią skelbimo kainą, bet ir realias eksploatacijos išlaidas.

  • „PKP Intercity“ muša rekordus: per du vasaros mėnesius – 17,8 mln keleivių

    „PKP Intercity“ muša rekordus: per du vasaros mėnesius – 17,8 mln keleivių

    Vasaros šuolis geležinkeliuose

    Lenkijoje vis daugiau žmonių kelionėms renkasi traukinius, o šių metų vasara tapo dar vienu to įrodymu. „PKP Intercity“ paskelbti duomenys rodo, kad birželio ir liepos mėnesiais bendrovės reisais keliavo 17,8 mln keleivių.

    Tokie skaičiai lenkia ankstesnių metų rezultatus: per tą patį laikotarpį pernai fiksuota 16,5 mln keliautojų, 2024 metais – beveik 15 mln, o 2023 metais – 13,2 mln. Tai rodo nuoseklų keliavimo traukiniais augimą ir didėjančią paklausą vasaros piko metu.

    Liepa išsiskyrė dar labiau

    „PKP Intercity“ nurodo, kad šių metų vasaros pirmoji pusė bendrovei buvo maždaug 8 proc. geresnė nei pernai. Ypač ryškus šuolis matomas liepos mėnesį, kai traukiniais vyko beveik 9,5 mln keleivių.

    Palyginti su praėjusių metų liepa, tai yra apie 9 proc. daugiau. Transporto rinkos analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu vidaus turizmu, didesniu kelionių dažniu ir tuo, kad dalis keleivių renkasi traukinius kaip alternatyvą automobiliui ar lėktuvui.

    Artėja intensyviausias laikotarpis

    Vežėjas primena, kad priešakyje dar rugpjūtis ir rugsėjis, o eismą papildomai išaugins artėjantis ilgas savaitgalis. Planuojama, kad tuo metu kasdien bus aptarnaujama apie 560 reisų, o dalis maršrutų bus stiprinami papildomais vagonais.

    Kai kurie sąstatai turėtų būti rekordiškai ilgi, iki 15 vagonų. Taip pat numatoma į trasas išleisti rečiau pasitaikančius dvigubus sujungtus „Pendolino“ sąstatus, kurių ilgis siekia apie 400 metrų, o talpa gali viršyti 800 keleivių.

    100 mln keleivių riba – vis arčiau

    Geri vasaros rezultatai priartina „PKP Intercity“ prie dar vieno metinio rekordo. Bendrovė prognozuoja, kad metų pabaigoje gali priartėti prie 100 mln keleivių ribos, o metinis planas numato 96 mln keliautojų.

    Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės traukiniais jau pasinaudojo 44,7 mln žmonių, o antrasis pusmetis tradiciškai būna stipresnis. Jei 100 mln riba šiemet nebūtų pasiekta, realiausiu scenarijumi laikoma, kad tai įvyks 2027 metais, plečiant reisų skaičių iki maždaug 600 per dieną.

    Augant keleivių srautams, pagrindiniu iššūkiu tampa pajėgumų valdymas: daugiau vietų piko metu, patikimumas ir punktualumas, taip pat infrastruktūros darbų derinimas su intensyviu eismu. Būtent šie veiksniai lems, ar rekordinės vasaros taps nauja norma ir kitais metais.

  • Halo kūrėjas sudirbo naują dalį: meniu žiedas atrodo kaip žaislas, o pardavimai sminga

    Halo kūrėjas sudirbo naują dalį: meniu žiedas atrodo kaip žaislas, o pardavimai sminga

    Vienas „Halo“ kūrėjų pratrūko

    Legendinės serijos „Halo“ gerbėjams žaidimo įsijungimas ilgus metus buvo siejamas su įspūdingu žiedo vaizdu pagrindiniame meniu ir iškart atpažįstama muzika. Naujoje „Halo: Campaign Evolved“ versijoje šis simbolis sugrįžo, tačiau pakeistas taip, kad sukėlė aštrią kritiką iš pačių serijos ištakų.

    Vienas iš „Halo“ kūrėjų ir pagrindinis veikėjo Master Chief dizaino autorių Marcusas Lehto socialiniuose tinkluose viešai sukritikavo „Halo Studios“ pasirinktą meniu vizualą. Jo teigimu, žiedas turėtų kelti masyvumo, paslapties ir grėsmės įspūdį, o dabartinis sprendimas šį jausmą esą visiškai sunaikina.

    „Žiedas pagrindiniame meniu yra labiausiai įžeidžiantis dalykas, kurį matai kiekvieną kartą įsijungęs žaidimą“, – sakė Marcusas Lehto.

    Kas, jo manymu, prarasta

    Kūrėjas aiškino, kad pirmtakų technologijos „Halo“ pasaulyje visada buvo vaizduojamos kaip milžiniškos, metalinės, tačiau kartu senovinės ir tarsi gyvos. Žiedas, anot jo, turėjo atrodyti kaip vieta, menanti šimtus tūkstančių metų konfliktų ir slepianti košmarus, o ne kaip naujutėlaitis, saulėje blizgantis objektas.

    Lehto savo įrašą papildė palyginamąja grafika, kuri, jo vertinimu, parodo esminius apšvietimo ir architektūrinių detalių skirtumus. Kritika nukreipta ne tik į estetines smulkmenas, bet ir į bendrą toną, kurį žaidėjas pajunta nuo pirmųjų sekundžių.

    Keičiasi ne tik žiedas, bet ir nuotaika

    Pasak Lehto, problemą didina ir pakeistas fonas bei žiedo „padėjimas“ kosmose. Ankstesnėje istorijoje pirmasis „Halo“ žiedas buvo siejamas su tolimais Paukščių Tako pakraščiais, o tai stiprino izoliacijos ir nežinomybės pojūtį.

    Naujoje interpretacijoje fonas ir aplinkiniai dangaus kūnai, kaip teigiama, sufleruoja kitokią erdvę ir kitokį mastelį. Kūrėjo nuomone, dėl to pradinė patirtis netenka buvusios paslapties, o pats simbolis tampa mažiau grėsmingas ir mažiau įsimenantis.

    Pardavimai ir studijos problemos

    Viešoje erdvėje kritika sutapo su pranešimais apie tai, kad „Halo: Campaign Evolved“ komerciškai sunkiau prasimuša tarp kitų ryškių leidimų. Remiantis žiniasklaidoje cituotais duomenimis, „PlayStation 5“ platformoje kai kurie paprasti kitų žaidimų portai parduodami gerokai geriau nei „Microsoft“ flagmanu vadinama serijos dalis.

    Taip pat pranešama, kad po premjeros „Halo Studios“ nutraukė bendradarbiavimą su dalimi kontraktinių darbuotojų, o žaidėjai „Xbox“ ir kompiuteriuose kritikuoja dizaino sprendimus. Dažniausiai minimi ribojimai, neleidžiantys laisviau tyrinėti žemėlapių, ir griežtos „mirties zonos“, kurios trukdo eksperimentuoti bei ieškoti paslapčių.

    Kol kas neaišku, ar studija esmingai keis vizualinę kryptį atnaujinimais, tačiau neoficialiai viešoje erdvėje jau aptarinėjamos galimybės ateityje imtis didesnių serijos perleidimų. Tuo metu Lehto priminė, kad ir ankstyvaisiais laikais kūrėjai eksperimentavo, tačiau, jo vertinimu, dabar pasirinkta kryptis tolsta nuo to, dėl ko „Halo“ kadaise tapo atpažįstama.