Pažadas, kuris skamba drąsiai
Elonas Muskas dar kartą atsidūrė dėmesio centre po pareiškimo, kad 2036 metais pinigai nebeturės reikšmės. Jis šią viziją sieja su sparčiu DI ir robotikos progresu, kuris esą leis gaminti prekes ir teikti paslaugas beveik neribotais kiekiais.
Tokioje vadinamojoje pertekliaus ekonomikoje, pasak verslininko, žmonių poreikiai būtų patenkinami taip lengvai, kad tradicinis atlyginimų ir kainų mechanizmas taptų nebeesminis. Tačiau jis konkrečiai nepaaiškino, kuo tokioje sistemoje būtų pakeista įprasta valiuta.
Skepticizmas ir nepatogūs klausimai
Ekonomistai ir technologijų apžvalgininkai į tokią prognozę reaguoja atsargiai, primindami, kad pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė. Jie taip pat atlieka paskatų, rizikos įkainojimo, investicijų paskirstymo ir galios balansavimo funkcijas.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir argumentas, kad jei pinigai netrukus praras prasmę, logiška būtų aiškiau įsipareigoti dėl turto skyrimo visuomenės tikslams. Pats Muskas yra užsiminęs, kad ketina daryti labdarą, tačiau detalūs planai ir terminai viešai nėra aiškiai įvardyti.
„Jei DI ir robotai sukurs tiek prekių ir paslaugų, kad jų bus daugiau, nei žmogus gali suvartoti, kam tada išvis reikalingi pinigai?“, – sakė Elonas Muskas.
Kas trukdo pinigams „išnykti“
Didžiausia kliūtis šiai vizijai – infrastruktūra ir resursai. DI plėtra remiasi milžiniška skaičiavimo galia, o duomenų centrams reikia vis daugiau elektros, aušinimo ir patikimų tiekimo grandinių, todėl energijos poreikis ir tinklų pajėgumai tampa strateginiu ribojimu.
Kita problema – koncentracija. Net jei gamybos kaštai mažėtų, kontrolė gali susitelkti ten, kur sutelkta skaičiavimo galia, duomenys, energija ir gamybiniai pajėgumai, o tai didina nelygybės ir priklausomybės rizikas, o ne automatiškai panaikina ekonominę galią.
Realesnis scenarijus artimiausiam dešimtmečiui
Dalis ekspertų labiau tikėtinu laiko ne pinigų pabaigą, o didelį darbo rinkos persitvarkymą. Automatizacija jau dabar keičia biuro, kūrybines ir technines profesijas, o DI įrankiai leidžia vienam darbuotojui atlikti daugiau užduočių, todėl kai kur mažėja poreikis samdyti papildomus žmones.
Todėl vis dažniau aptariami tarpiniai modeliai, pavyzdžiui, bazinių pajamų idėja ar nauji mokesčių principai automatizuotai veiklai. Diskusija persikelia nuo klausimo, ar pinigai išnyks, prie klausimo, kaip valstybės ir verslas pasidalys automatizacijos sukuriamą naudą ir kaip amortizuos prarandamas darbo vietas.
„Kartais galvoju, kad net jei būtų mygtukas sustabdyti, tikriausiai neturėtume jo spausti“, – sakė Elonas Muskas.
Ko nepakeis net pažangiausios mašinos
Net ir augant automatizacijai, tikėtina, kad išliks sričių, kuriose bus vertinamas žmogiškas indėlis. Tai gali būti žmonių kuriama kultūra, dalis paslaugų, kur svarbūs pasitikėjimas ir empatija, taip pat veiklos, kurioms reikalinga atsakomybė ir sprendimų paaiškinamumas.
2036 metų prognozė kol kas labiau primena provokuojantį scenarijų nei patikrintą planą. Vis dėlto ji išryškina realią problemą: DI plėtra jau dabar verčia iš naujo apibrėžti, kas kuria vertę, kaip ji paskirstoma ir kokių saugiklių reikia visuomenei.
Leave a Reply