CP v2

Blog

  • Užtemimų įkvėpta kultūra: 10 knygų, 9 filmai ir 8 dainos, kurios apie tai pasakoja

    Užtemimų įkvėpta kultūra: 10 knygų, 9 filmai ir 8 dainos, kurios apie tai pasakoja

    Užtemimai – nuo ženklų iki siužeto variklio

    Saulės ir Mėnulio užtemimai nuo Antikos laikų žmonėms buvo daugiau nei astronominis reiškinys: jie aiškinti kaip pranašystės, bausmės ženklai ar lemtingi virsmai. Ši įtampa tarp mokslo ir mito ilgainiui persikėlė į literatūrą, kiną ir muziką, kur užtemimas dažnai tampa lūžio tašku.

    Artėjant rugpjūčio 12 dieną prognozuojamam visiškam Saulės užtemimui, dėmesys šiam reiškiniui vėl auga ir populiariojoje kultūroje. Kūrėjams užtemimas patogus tuo, kad vienu vaizdu ar scena leidžia kalbėti apie baimę, likimą, meilę, apgaulę ar net visuomenės trapumą.

    Literatūroje: nuo Homero iki Stepheno Kingo

    Vienas ankstyviausių užtemimo atgarsių siejamas su Homero Odisėja, kur netikėtas dangaus pritemimas interpretuojamas kaip artėjančios nelaimės ženklas. Šiuolaikiniai tyrinėtojai yra bandę sieti šį epizodą su realiu istoriniu užtemimu, todėl diskusijos apie literatūros ir astronomijos sąsajas tęsiasi iki šiol.

    Viduramžių kūriniuose užtemimai dažnai tapdavo grėsmės ir pasaulio pabaigos nuojautos simboliu, o naujesnėje literatūroje jie įgavo dar vieną funkciją – tapo gudrybės įrankiu. Marko Twaino romane Konektikuto jankis karaliaus Artūro dvare herojus išnaudoja žinias apie artėjantį užtemimą, kad atrodytų kaip burtininkas ir išsigelbėtų.

    Užtemimas literatūroje neretai susiejamas ir su kriminaline intriga ar psichologine įtampa. Stephenas Kingas romanuose Dolores Claiborne ir Džeraldo žaidimas svarbius siužeto momentus sieja su 1963 metais Jungtinėse Valstijose matytu užtemimu, paversdamas jį tamsos, kaltės ir lemties fonu.

    Mokslinėje fantastikoje užtemimas tampa visuomenės išbandymu. Isaaco Asimovo apsakyme Sutemos civilizacija, niekada nepatyrusi tamsos, susiduria su reiškiniu, kurio psichologiškai ir kultūriškai nepajėgia „suvirškinti“, o tai virsta įspėjimu apie baimę nežinomybei.

    Kine ir muzikoje: tikras dangus ir stipri metafora

    Kinas užtemimą naudoja dvejopai: kaip realų, įspūdingą vaizdą arba kaip simbolį, kuriuo patogu paaiškinti veikėjų virsmą. Vienas garsesnių pavyzdžių – filmas Barabas, kur kryžiaus scenoms filmuoti pasitelktas realus užtemimo momentas, suteikęs kadrams neįprastą, natūralų apšvietimą.

    Fantastikos ir siaubo žanruose užtemimas dažnai tampa „vartais“ į prakeiksmą ar blogį. Tokiu principu veikia tiek Ladyhawke istorija apie prakeiktą porą, kurios likimą gali pakeisti tik užtemimas, tiek vėlesni siaubo filmai, kuriuose reiškinys naudojamas ritualams ar lemtingoms scenoms sustiprinti.

    Muzikoje užtemimas dažniausiai skamba kaip jausmų ir dramos metafora. Bonnie Tyler daina Total Eclipse of the Heart tapo kone neoficialiu užtemimų garso takeliu, o „Pink Floyd“ kūrinyje Eclipse užtemimas pasitelkiamas užbaigti albumo The Dark Side of the Moon teminį ratą apie žmogaus patirtis ir ribas.

    Šiandien, kai užtemimus galima tiksliai prognozuoti ir stebėti per tiesiogines transliacijas, jų simbolinė reikšmė kultūroje nemažėja. Priešingai, socialinių tinklų ir vaizdo platformų eroje užtemimas dar lengviau virsta istorija, kurią norisi perpasakoti, perfrazuoti ir įprasminti naujuose kūriniuose.

  • „Enea“ pateikė I pusmečio rezultatus: grynasis pelnas galėjo siekti apie 340 mln. eurų

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus. Bendrovės teigimu, grupės pajamos per laikotarpį siekė apie 2,9 mlrd. eurų, o grynasis pelnas galėjo sudaryti maždaug 340 mln. eurų.

    „Enea“ taip pat nurodė, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijos buvo artimos 680 mln. eurų. Tokios apimties kapitalo išlaidos paprastai siejamos su tinklų atnaujinimu, gamybos pajėgumų modernizavimu ir prisitaikymu prie griežtėjančių energetikos sektoriaus reikalavimų.

    Pelną tempė tinklai ir gamyba

    Pagal preliminarius duomenis, kasybos (anglies gavybos) segmentas sugeneravo apie 24 mln. eurų EBITDA, o grynoji anglies gamyba per pusmetį siekė 4,4 mln. tonų. Bendrovė pažymėjo, kad rezultatams įtakos turėjo didesnė gavyba ir komercinės anglies produkcija, nors kartu augo ir gamybos sąnaudos.

    Elektros gamybos segmente EBITDA, bendrovės skaičiavimu, sudarė apie 250 mln. eurų. „Enea“ nurodė, kad grynoji elektros gamyba per pusmetį siekė 10,5 TWh, įskaitant apie 0,6 TWh iš biomasės ir apie 0,3 TWh iš atsinaujinančių išteklių.

    Didžiausią indėlį į grupės pelningumą pateiktais skaičiavimais davė paskirstymo ir prekybos segmentai: jų EBITDA atitinkamai siekė apie 320 mln. eurų ir apie 22 mln. eurų. Paslaugų paskirstymo pardavimai galutiniams vartotojams sudarė 10,4 TWh, o mažmeniniams klientams parduotos elektros energijos ir dujų apimtys siekė 11,8 TWh.

    Kas keitėsi antrąjį ketvirtį?

    „Enea“ pranešime atskirai išskyrė 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai gamybos srityje buvo pasiektas geresnis EBITDA rezultatas. Konvencinės energetikos dalyje vis dėlto fiksuotas pelningumo spaudimas, kurį bendrovė siejo su mažesnėmis maržomis ir dalies pajamų eilučių sumažėjimu.

    Atsinaujinančios energetikos segmente EBITDA augo, o bendrovė tai siejo su geresniais vėjo energetikos rezultatais ir ankstesnių įsigijimų efektu. Šilumos segmente EBITDA taip pat didėjo, anot „Enea“, dėl aukštesnės vieneto maržos.

    Kontekstas: investicijos ir energetikos transformacija

    Energetikos bendrovėms Lenkijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tenka balansuoti tarp dviejų krypčių: užtikrinti patikimą elektros tiekimą ir kartu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokį spaudimą didina emisijų kaštai, senstančių pajėgumų priežiūros išlaidos ir poreikis sparčiai plėsti bei skaitmeninti elektros tinklus.

    „Enea“ pateikti skaičiai rodo, kad didžiausia finansinė atrama išlieka reguliuojama paskirstymo veikla, kuri paprastai pasižymi stabilesniais pinigų srautais. Tuo metu gamybos ir prekybos rezultatai labiau priklauso nuo didmeninių kainų, maržų ir rinkos reguliavimo pokyčių.

    Galutiniai, audituoti 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai paprastai gali dar kisti, nes bendrovė skelbia preliminarius vertinimus. Rinkos dalyviai dažniausiai stebi, ar pelno lygį palaiko tvarūs veiksniai, ir kokį signalą apie artimiausių ketvirčių perspektyvas siunčia investicijų tempas bei segmentų maržos.

  • Internetas suabejojo Anne Hathaway nėštumu: aktorė sureagavo į kalbas apie dirbtinį pilvą

    Internetas suabejojo Anne Hathaway nėštumu: aktorė sureagavo į kalbas apie dirbtinį pilvą

    Kas sukėlė gandus?

    Socialiniuose tinkluose išplito įrašai, kuriuose suabejota, ar aktorė Anne Hathaway ant raudonojo kilimo demonstravo tikrą nėštumo pilvą. Spekuliacijos įsiplieskė po jos pasirodymo filmo The End Of Oak Street premjeroje Burbanke, Kalifornijoje.

    Komentatoriai dėmesį nukreipė į pilvo formą ir bambos vaizdą, dalis jų ėmė teigti, kad pilvas esą gali būti protezas. Tokios prielaidos greitai virto virusine diskusija, o tai dar kartą parodė, kaip lengvai internete kūno pokyčiai tampa viešo teismo objektu.

    Aktorės atsakas ir kontekstas

    Įsibėgėjus kalboms, Anne Hathaway pasirinko trumpą ir aiškią reakciją socialiniuose tinkluose. Ji paskelbė vaizdo įrašą iš vakaro ir leido suprasti, kad nėštumas tikras, taip bandydama užkirsti kelią tolesnėms interpretacijoms.

    Diskusijai neslūgstant, dalis komentatorių kritiką nukreipė į stilistų darbą ir pasirinktą įvaizdį, ypač dėl žeminto liemens kelnių ir trumpos palaidinės derinio. Tačiau mados vertinimai šiuo atveju tapo pretekstu plačiau komentuoti nėščios moters kūną, o tai dažnai peržengia ribą tarp nuomonės ir žeminimo.

    Kodėl tai kartojasi socialiniuose tinkluose?

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad socialinės platformos skatina greitus, emocijomis paremtus vertinimus, o algoritmai labiau iškelia konfliktą ir aštrius komentarus nei nuosaikų kontekstą. Nėštumo tema tam ypač jautri, nes kūno pokyčiai skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai, o visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie tai, kaip nėštumas turėtų atrodyti.

    Šįkart situaciją paaštrino ir tai, kad Hathaway viešai yra kalbėjusi apie ankstesnius vaisingumo iššūkius bei persileidimo patirtį. Tokios detalės primena, jog panašūs kaltinimai ar pašaipos gali paliesti itin asmeniškas patirtis, net jei internete jos pateikiamos kaip nekaltas juokelis.

    Anne Hathaway šiuo metu dalyvauja filmo The End Of Oak Street pristatymo ture, o internete kilęs triukšmas jos pasirodymą premjeroje pavertė ne diskusija apie kiną, bet apie kūną. Aktorės atsakas tapo bandymu grąžinti pokalbį į realybę ir priminimu, kad socialinių tinklų spėlionės nėra faktai.

  • Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Graikijos Jonijos jūroje esanti Itakės sala iki šiol dažniau viliojo ieškančius ramybės nei masinį turizmą. Tačiau vietos valdžia ir verslai skaičiuoja, kad situaciją gali pakeisti režisieriaus Christopherio Nolano kino juosta „The Odyssey“, kuri vėl iškėlė Odisėjo tėvynės vardą į tarptautines antraštes.

    Itakė nėra tokia žinoma kaip Santorinis ar Mikonas, nors sala turi skaidrius paplūdimius, įlankas ir nedidelį, autentišką miestelių ritmą. Būtent tas mažesnis žinomumas ilgą laiką buvo privalumas, bet po filmo premjeros jis gali tapti iššūkiu infrastruktūrai ir sezoniškumui.

    Į salą atvykę keliautojai sako, kad „The Odyssey“ jiems tapo papildoma priežastimi įtraukti Itakę į maršrutą. „Graikų kalbos mokiausi dar vaikystėje, studijavau Odisėją ir visada svajojau čia atvykti“, – sakė italų teisininkė Giorgia Ongarato.

    Itakės meras Dionysis Stanitsas pabrėžia, kad staigaus turistų šuolio dar nematyti, nes filmas skirtingose rinkose pasirodo palaipsniui. Vis dėlto savivaldybė tikisi, kad didžiausia banga ateis kitą sezoną, kai žmonės planuos atostogas jau su nauju įkvėpimu.

    „Kol kas nematome didelio lankytojų augimo būtent dėl filmo, bet tikimės, kad kelionės planai pradės ryškėti nuo kitų metų“, – sakė Dionysis Stanitsas. „Filmas bus rodomas vis daugiau šalių, ir tada daugiau žmonių rimtai svarstys kelionę į Itakę.“

    Vietos verslai jau fiksuoja didesnį smalsumą: dažniau klausiama apie salos ryšį su Homero pasakojimu, ieškoma suvenyrų, ekskursijų ir vietų, siejamų su Odisėjo mitu. Kai kurie prekybininkai sako, kad net ir iki pilnos pasaulinės premjeros sala tapo atpažįstamesnė vien dėl asociacijos su filmu.

    Itakės suvenyrų parduotuvių savininkai primena, kad Homeras salai ir taip yra stipriausias prekės ženklas, o kino efektas gali tik sustiprinti ilgalaikę tendenciją. „Žmonės atvyksta, nes žino Odisėjo legendą ir Homerą, parašiusį Odisėją, bet kartu tai ir labai graži, maža sala“, – sakė Ioanna Griva.

    Ar filmas pailgins sezoną?

    Vietos kultūros ir paveldo iniciatyvos, tokios kaip nuolatinė ekspozicija Šviesa homerinėje Itakėje Stavroso kaime, siekia susieti šiuolaikinę salą su archeologiniais radiniais ir antikiniais pasakojimais. Specialistai tikisi, kad susidomėjimas paskatins atvykti ne tik vasarą, bet ir ramesniais mėnesiais, kai saloje įprastai mažiau svečių.

    Filologas ir archeologas Spyros Kouvaras prognozuoja, kad didžiausias pokytis gali būti juntamas ne vien liepos ar rugpjūčio piko metu. Jo teigimu, jei keliautojai pradės rinktis pavasarį ar rudenį, tai padėtų salai išskaidyti srautus ir sumažinti spaudimą infrastruktūrai.

    „Nuo kitų metų tikimės ryškaus lankytojų skaičiaus augimo, ir tai gali paliesti mėnesius, kurie paprastai būna tuštesni: spalį, gal net lapkritį, taip pat kovą ir balandį“, – sakė Spyros Kouvaras. „Už Nolano filmo stovi Homeras, ir būtent jis yra giliausia šio susidomėjimo priežastis.“

    Set-jetting bumas Europoje

    Kelionės pagal filmų ir serialų vietas, vadinamos set-jetting, pastaraisiais metais Europoje ryškiai sustiprėjo. Turizmo ekspertai pabrėžia, kad tokie srautai dažnai ateina bangomis: iš pradžių auga informacijos paieškos ir planavimas, o realūs atvykimai padidėja kitą sezoną, kai kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo sektorius prisitaiko prie paklausos.

    Itakei tai gali reikšti daugiau užsakymų mažesniems viešbučiams, apartamentams ir vietos gidams, bet kartu ir riziką, jei sala nepasiruoš srautų valdymui. Vietos valdžiai svarbiausiais klausimais tampa transportas, atliekų tvarkymas, vandens ištekliai ir saugomų pakrančių apsauga, kad staigus populiarumas nepakenktų pačiai salos patirčiai.

    Nors dalis lankytojų į Itakę važiuoja pirmiausia dėl Homero ir graikų mitologijos, kino premjera suteikė salai naują, globaliai suprantamą impulsą. Jei prognozės pasitvirtins, Itakė kitą sezoną gali atsidurti ne tik literatūros gerbėjų, bet ir kino turistų maršrutuose.

  • Dunojui nusekus Budapešte iškeltas Wehrmacht motociklas DKW: beveik išsilaikęs po 80 metų

    Dunojui nusekus Budapešte iškeltas Wehrmacht motociklas DKW: beveik išsilaikęs po 80 metų

    Radiniui kelią atvėrė nusekęs Dunojus

    Budapešte, nusekus Dunojui, iš upės dugno buvo iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos kariuomenės Wehrmacht motociklas. Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus teigimu, tai modelis DKW NZ 350-1, sukurtas karo sąlygoms.

    Motociklas aptiktas prie Batthyány aikštės, priešais Vengrijos parlamentą. Iškėlimo metu jis buvo persigėręs vandeniu ir dumblu, todėl svėrė daugiau nei 200 kilogramų, tačiau didžioji konstrukcijos dalis išliko.

    Kas yra DKW NZ 350-1?

    DKW NZ 350 serija tarp to meto motociklininkų buvo vertinama dėl tvirtumo ir patikimumo, o NZ 350-1 variantas nuo 1944 metų buvo pritaikytas fronto poreikiams. Šis modelis išsiskyrė ir praktinėmis detalėmis, pavyzdžiui, purvo bei sniego grandikliu galinėje dalyje, skirtu apsaugoti grandinės pavarą.

    Muziejus nurodo, kad NZ 350-1 buvo gaminamas 1944–1945 metais, o iki karo pabaigos pagaminta kiek mažiau nei 12 000 vienetų. Dalis sprendimų, kaip pilkojo ketaus variklio blokas, siejami su karo metų žaliavų trūkumu, ypač aliuminio.

    Radinys restauruojamas, šalia aptikta ir daugiau daiktų

    Motociklas šiuo metu valomas ir konservuojamas muziejaus angare Budapešte. Specialistams svarbiausia stabilizuoti metalą ir kitas medžiagas, nes po ilgo buvimo vandenyje jos gali greitai irti, jei džiovinamos netinkamai.

    Pranešama, kad išdžiūvusioje upės vagos dalyje šalia motociklo rasta ir daugiau Antrojo pasaulinio karo laikų daiktų, įskaitant degalų kanistrą ir ekipuotės detales. Tokie radiniai leidžia tiksliau rekonstruoti, kaip ši vieta buvo naudojama karo pabaigoje ir pokariu.

    Po motociklu rasti dviejų karių palaikai

    Po transporto priemone aptikti dviejų vokiečių karių palaikai. Skelbiama, kad rasti asmens atpažinimo žetonai išliko labai gerai, todėl atsirado reali galimybė nustatyti žuvusiųjų tapatybę ir patikslinti jų istoriją.

    Tačiau muziejaus vertinimu, kol kas negalima vienareikšmiškai teigti, kad rasti asmenys žuvo būtent važiuodami šiuo motociklu. Neatmetama versija, kad vieta galėjo būti panaudota kaip duobė karo nuolaužoms ar atliekoms supilti po Budapešto apgulties, todėl daiktai ir palaikai galėjo atsidurti kartu vėliau.

    Kodėl tokie radiniai vis dažnesni?

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami itin žemi upių vandens lygiai, atidengiantys anksčiau po vandeniu slėptas istorines liekanas. Archeologai ir muziejai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai suteikia progą atrasti svarbių objektų, bet kartu kelia rizikų, nes staigus deguonies poveikis gali paspartinti radinių irimą.

    Budapešte iškeltas DKW NZ 350-1 yra ir technikos istorijos, ir karo paveldo liudijimas, kurį dabar bandoma išsaugoti ateities kartoms. Galutinės išvados apie radinio aplinkybes ir šalia rastų palaikų istoriją turėtų paaiškėti tęsiantis tyrimams.

  • Paryžius sugriežtina elektrinių paspirtukų taisykles: šalmai ir atšvaitai tampa privalomi

    Paryžius sugriežtina elektrinių paspirtukų taisykles: šalmai ir atšvaitai tampa privalomi

    Paryžius pradėjo griežčiau kontroliuoti elektrinių paspirtukų ir kitų vadinamųjų mažųjų elektrinių transporto priemonių eismą. Miesto policija skelbia vykdanti tikslines patikras, nes avarijų skaičius sostinėje toliau auga.

    Naujas reikalavimas įsigaliojo rugpjūčio 7 dieną ir taikomas ne tik elektriniams paspirtukams, bet ir segvėjams bei elektrinėms riedlentėms. Pareigūnai tikrina, ar vairuotojai dėvi šalmus ir ar turi atšvaitus.

    Už važiavimą be šalmo numatyta 135 eurų bauda. Už važiavimą be šviesą atspindinčios aprangos ar elementų skiriama 35 eurų bauda, nurodo Paryžiaus policijos prefektūra.

    Kas paskatino griežtinimą?

    Paryžiaus policijos prefektūros atstovė Hélène Denéchère teigia, kad sprendimą lėmė statistika: nuo metų pradžios fiksuota 136 avarijos, kuriose nukentėjo žmonės ir dalyvavo tokios transporto priemonės. Pasak jos, tai yra 12 proc. augimas ir vienintelė eismo dalyvių kategorija mieste, kurioje sužalojimų daugėja.

    Policija akcentuoja, kad šalmų ir matomumą didinančių priemonių tikslas yra mažinti traumų sunkumą, ypač galvos sužalojimų riziką. Tokios priemonės kai kuriose Europos sostinėse jau taikomos kaip atsakas į išaugusį mikromobilumo populiarumą ir avaringumą.

    Gyventojų reakcija – nevienareikšmė

    Patikrose sustabdytas paspirtuko vairuotojas Pierre Thoribé pripažino, kad šalmas jam įprastas, tačiau tą dieną jo neturėjo. Jis aiškino, kad tai buvo išimtis ir šalmą tiesiog pamiršo.

    „Man visiškai natūralu turėti šalmą, kurio šiandien neturiu… Tai išskirtinis atvejis. Pamiršau šalmą“, – sakė Pierre Thoribé.

    Programuotojas Igor Monteiro teigė, kad pats visada dėvi galvos apsaugą ir palankiai vertina sugriežtintą kontrolę, nors apie naują tvarką nebuvo girdėjęs. Jo nuomone, taisyklės logiškos, jei tikslas yra didesnis saugumas.

    „Manau, kad tai labai gerai. Normalu, jei nori saugumo. Aš visada tuo naudojau… Man tai įprasta“, – sakė Igor Monteiro.

    Tačiau dalis eismo dalyvių kritikuoja baudų dydį ir reguliavimo griežtumą. Viena paspirtuko vairuotoja teigė, kad 135 eurų bauda už važiavimą be šalmo jai atrodo per didelė.

    Yra ir principinių priešininkų, teigiančių, kad sprendimas turėtų likti asmeninės atsakomybės klausimu. Paryžiuje dviratininku prisistatęs Romaric Bouton sakė manantis, jog tokie reikalavimai pernelyg riboja laisvę.

    „Manau, geriau leisti žmonėms būti laisviems ir daryti, ką jie nori. Jei po to patirs avariją, tai jų problema“, – sakė Romaric Bouton.

    Miesto valdžios ir policijos argumentas – auganti avarijų statistika ir siekis sumažinti sužalojimų mastą, ypač esant intensyviam eismui ir dideliam pėsčiųjų srautui. Tikimasi, kad nuosekli kontrolė ir baudos paskatins greitesnį taisyklių laikymąsi.

  • Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Belgradą tapo netikėtu diplomatinės darbotvarkės posūkiu, tačiau didžiausią atgarsį sukėlė jo pasisakymas apie Kosovą. Spaudos konferencijoje jis patvirtino, kad Ukraina Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta, ir tai Prištinoje buvo sutikta kaip nusivylimas.

    Kosovo sostinėje reakcija buvo greita: miesto valdžia nuėmė didelę Ukrainos vėliavą su užrašu Free Ukraine, kuri kabėjo nuo 2022 metų pradžios. Šis gestas buvo pristatytas kaip signalas, kad solidarumas turi būti abipusis, ypač kalbant apie valstybių teisę apsispręsti.

    „Kosovo valstybė turi būti gerbiama“, – sakė Prištinos meras Perparim Rama.

    Kosovo užsienio reikalų ministras Glaukas Konjufca pareiškė, kad Zelenskio žodžiai priimti su apgailestavimu, tačiau Priština ir toliau rems Ukrainos suverenitetą. Kartu jis atmetė argumentą, esą teritorinio vientisumo principas savaime pateisina Kosovo nepripažinimą, primindamas tarptautinės administracijos laikotarpį po 1999 metų karo ir vėliau vykusias derybas dėl galutinio statuso.

    Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais, o šį sprendimą yra pripažinusios daugiau nei 100 valstybių, įskaitant dalį Europos Sąjungos narių ir pagrindines Vakarų partneres. Vis dėlto ne visos ES šalys Kosovą pripažįsta, o Serbija iki šiol laiko jį savo teritorijos dalimi, todėl Balkanų klausimas išlieka vienu jautriausių Europos diplomatinėje darbotvarkėje.

    Kodėl Ukraina laikosi tokios pozicijos?

    Kyjivo laikysena Kosovo atžvilgiu glaudžiai susijusi su pačios Ukrainos saugumo interesais ir nuosekliu teritorinio vientisumo principu, ypač po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Donbase. Ukrainos pareigūnai ilgą laiką vengė žingsnių, kurie, jų vertinimu, galėtų būti panaudoti kaip precedentas ar propagandinis argumentas ginčuose dėl okupuotų teritorijų.

    Ši pozicija taip pat atspindi sudėtingą tarptautinės teisės lauką: Kosovo nepriklausomybė daugelyje sostinių traktuojama kaip išskirtinis atvejis, o Rusija ją ne kartą mėgino pritaikyti savo naratyvui, lygindama su separatistiniais projektais posovietinėje erdvėje. Dėl to Ukraina dažnai renkasi ypač atsargią formuluotę ir vengia sprendimų, kurie galėtų susilpninti jos argumentus dėl Krymo ir kitų okupuotų regionų.

    Serbijos diplomatijos balansas

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuo pat metu pabrėžia paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą, tačiau Belgradas ir toliau palaiko santykius su Maskva bei nėra visiškai susiderinęs su Europos Sąjungos sankcijų politika Rusijai. Serbija siekia narystės ES, bet vidaus politikoje ir energetikoje išlieka stipri priklausomybė nuo Rusijos, todėl oficialioji linija dažnai grindžiama balansavimu.

    Zelenskio vizitas Belgrade, Serbijai suteikė progą pademonstruoti tarpininko ir regiono stabilumo rėmėjo vaidmenį, o pasisakymas apie Kosovą vietos auditorijai tapo akivaizdžiu diplomatiniu laimėjimu. Tačiau Prištinai tai priminė, kad net ir artimiausi partneriai Ukrainos karo kontekste ne visada sutaps su Kosovo lūkesčiais tarptautinio pripažinimo klausimu.

    Ekspertai pastebi, kad tokie epizodai gali turėti platesnių pasekmių Ukrainos santykiams su Vakarų Balkanų šalimis. Viena vertus, Kyjivui svarbu išlaikyti aiškią ir nuoseklią teritorinio vientisumo liniją, kita vertus, jam tenka valdyti partnerių lūkesčius regionuose, kuriuose statuso klausimai tebėra neišspręsti.

  • Kazachstanas siūlo kriptovaliutų amnestiją: žada mokesčių lengvatas ir milijardų grąžą

    Kazachstanas siūlo kriptovaliutų amnestiją: žada mokesčių lengvatas ir milijardų grąžą

    Kazachstanas ėmėsi vadinamosios kriptovaliutų amnestijos ir siūlo mokesčių lengvatas tiems, kurie deklaruos turimas skaitmenines valiutas bei perkels jas į šalies licencijuojamas platformas. Valdžios tikslas – sugrąžinti į vidaus rinką dideles sumas, kurios per pastaruosius metus buvo laikomos užsienio biržose ar privačiose piniginėse.

    Pagal pasirašytą dekretą privatiems investuotojams numatoma trejų metų mokesčių lengvata pajamoms iš skaitmeninio turto sandorių. Ši išimtis būtų taikoma tik tuomet, jei lėšos nesusijusios su sukčiavimu, pinigų plovimu ar paslaugomis, teikiamomis per nelicencijuotas kriptovaliutų platformas.

    Šalies institucijos tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir laikinas mokestinis „langas“ paskatins žmones rinktis vietines, prižiūrimas paslaugas, o skaitmeninis turtas taps labiau integruotas į ekonomiką. Tai reiškia ir didesnes galimybes bankams bei finansų rinkai pasiūlyti legalius atsiskaitymo, saugojimo ir keitimo sprendimus.

    Kaip Kazachstanas prarado kasėjus

    Prieš maždaug penkerius metus Kazachstanas buvo tapęs viena svarbiausių pasaulio kriptovaliutų kasimo vietų, tačiau staigus bumas smarkiai apkrovė senstantį elektros tinklą. Auganti paklausa prisidėjo prie sutrikimų energetikos sistemoje, o valdžia pradėjo griežtinti tiek elektros vartojimo, tiek kriptoturto reguliavimą.

    Dalis kasėjų pasitraukė į kitas šalis, o dalis veiklos, pasak ekspertų, persikėlė į šešėlį. Buvo fiksuojami bandymai slėpti didžiulį elektros vartojimą, o infrastruktūros ribotumas tapo pagrindine priežastimi, kodėl ankstesnis kriptobumas šalyje užgeso taip greitai.

    Vis dėlto Kazachstanas kriptovaliutų kasimo visiškai neuždraudė, palikdamas galimybę grįžti prie šios industrijos, jei atsiras tvaresnis modelis. Dabar valdžia siekia ne tik susigrąžinti kapitalą, bet ir sumažinti rizikas, kurios anksčiau sukėlė energetinę įtampą.

    Kas pasikeitė dabar

    Svarbi plano dalis – bandymas atskirti kasimo pramonę nuo pagrindinio elektros tinklo apkrovų. Pagal naują kryptį leidžiama svarstyti elektros gamybą kasimui naudojant su naftos gavyba susijusias dujas, kurios nėra reikalingos valstybės reikmėms, taip plečiant energijos šaltinių pasirinkimą ir mažinant spaudimą bendrai sistemai.

    Kazachstano finansų reguliuotojo kuruojamas Astanos tarptautinis finansų centras nurodo, kad šalies gyventojai turi apie 1 000 000 kriptovaliutų piniginių. Tuo metu registruotų vartotojų licencijuojamose vietos biržose skaičius buvo gerokai mažesnis, o tai rodo, kad didelė dalis aktyvumo vyksta už reguliuojamos aplinkos ribų.

    Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo remiasi rinkos dalyviai, yra pasitikėjimas ir nuspėjamumas: investuotojams svarbu ne tik tarifas, bet ir aiškios taisyklės, paprastas lėšų įnešimas bei išėmimas, likvidumas ir ryšys su bankų sistema. Jei licencijuotos platformos nepasiūlys patogumo ir konkurencingų sąlygų, vien mokesčių lengvata gali būti per silpnas masalas.

    Globali kryptis ir rizikos

    Kazachstano žingsnis atitinka platesnę tarptautinę tendenciją, kai valstybės bando prisivilioti skaitmeninį turtą į reguliuojamą erdvę: siūlo aiškias licencijavimo taisykles, supaprastina apmokestinimą ir gerina prieigą prie bankinių paslaugų. Tokiu būdu siekiama ir papildomų biudžeto įplaukų, ir mažesnės šešėlinės ekonomikos.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad svarbiausia – tikslūs teisiniai apibrėžimai. Pernelyg plačiai suformuluotos lengvatos gali sudaryti prielaidas piktnaudžiavimui, o staigūs taisyklių pakeitimai po metų ar dvejų rinkai būtų žalingesni nei iš karto nustatytas, bet stabilus režimas.

    Artimiausiais metais Kazachstano valdžiai teks įrodyti, kad laikinos lengvatos gali virsti ilgalaike, aiškia sistema. Rinkos dalyviai tikisi, kad po trejų metų bus pasiūlytas paprastas ir nuspėjamas mokestinis modelis, o kartu – sprendimai, kurie užtikrins sklandų kriptovaliutų keitimą, saugojimą ir priežiūrą licencijuotoje aplinkoje.

  • „Revolut“ gavo pilną banko licenciją Prancūzijoje: ką tai keičia milijonams europiečių?

    „Revolut“ gavo pilną banko licenciją Prancūzijoje: ką tai keičia milijonams europiečių?

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ pranešė gavęs pilną banko licenciją Prancūzijoje po bendro Europos Centrinio Banko ir Prancūzijos priežiūros institucijos ACPR vertinimo. Bendrovei tai atveria kelią veiklą Vakarų Europoje plėtoti jau remiantis Prancūzijos licencijavimo režimu.

    „Revolut“ teigimu, licencija stiprina grupės pozicijas konkurencingoje Europos mažmeninės bankininkystės rinkoje, kur vartotojai vis dažniau renkasi nuotolinę sąskaitų atidarymo patirtį ir greitesnius mokėjimus. Tuo pat metu reguliuotojai griežčiau vertina kapitalo, rizikų valdymo ir klientų apsaugos reikalavimus.

    „Šis pasiekimas atspindi mėnesius trukusį glaudų bendradarbiavimą su ACPR ir Europos Centriniu Banku, kurių griežti standartai padėjo sukurti tvirtus ilgalaikio augimo pagrindus regione“, – sakė „Revolut“ Vakarų Europos vadovė Béatrice Cossa-Dumurgier.

    Po licencijos gavimo bendrovė planuoja pradėti aptarnauti klientus Prancūzijoje, o vėliau etapais plėstis į kitas Vakarų Europos rinkas, įskaitant Airiją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją. „Revolut“ pabrėžia, kad sieks labiau lokalizuoti paslaugas pagal kiekvienos rinkos vartotojų ir verslo poreikius.

    Pranešime taip pat primenama, kad „Revolut“ pilną banko licenciją Jungtinėje Karalystėje gavo 2026 metais kovo mėnesį, po ilgesnio reguliacinio proceso. Dvi licencijos skirtingose jurisdikcijose leidžia bankui lanksčiau organizuoti veiklą ir prisitaikyti prie skirtingų taisyklių, ypač po „Brexit“ laikotarpio.

    „Revolut“ nurodo, kad Vakarų Europoje jau turi apie 30 milijonų klientų, o per pastaruosius metus šis skaičius esą išaugo maždaug 8 milijonais. Pasauliniu mastu bendrovė teigia turinti daugiau nei 75 milijonus klientų, o tai rodo, kad skaitmeninės bankininkystės modelis toliau sparčiai plečiasi.

    „Ši licencija suteikia mums pagrindą kurti naujos kartos bankininkystę daugiau nei 30 milijonų klientų Vakarų Europoje. Prancūzija tapo vienu svarbiausių finansų centrų, kurį palaiko dinamiška ekosistema ir tvirtas reguliacinis pagrindas“, – sakė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

    Bendrovė taip pat yra pranešusi ketinanti Vakarų Europoje investuoti daugiau nei 1 milijardą eurų ir šiuose regionuose įdarbinti per 600 žmonių. Be to, planuojama, kad 2027 metais Paryžiuje pradės veikti nauja Vakarų Europos būstinė, kuri turėtų sustiprinti vietinį valdymą ir produktų kūrimą.

    „Revolut“ pabrėžia, kad jos Lietuvoje veikiantis bankas „Revolut Bank UAB“ ir toliau liks pagrindiniu operacijų centru likusiai Europos ekonominei erdvei. Tokia dviejų juridinių centrų struktūra reiškia, kad abi grupės dalys bus prižiūrimos Europos Centrinio Banko ir atitinkamų vietos institucijų, o vartotojams tai turėtų užtikrinti vienodesnius prudencinius standartus.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas signalas, jog didieji fintech žaidėjai vis aktyviau pereina nuo ribotos elektroninių pinigų ar specializuotų bankinių paslaugų licencijų prie pilnavertės bankininkystės modelio. Tokia kryptis paprastai siejama su galimybe plačiau siūlyti indėlius, kreditavimą ir investicinius produktus, tačiau kartu reiškia ir griežtesnę priežiūrą bei didesnius atitikties kaštus.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.