CP v2

Blog

  • ChatGPT žinutės teisme virsta įkalčiais: ką parašėte, gali būti panaudota prieš jus

    ChatGPT žinutės teisme virsta įkalčiais: ką parašėte, gali būti panaudota prieš jus

    Skaitmeniniai pėdsakai, kuriuos žmonės palieka kalbėdamiesi su pokalbių robotais, vis dažniau tampa reikšminga informacija kriminaliniuose tyrimuose. Tyrėjai ir prokurorai kai kuriose bylose siekia gauti pokalbių istorijas kaip duomenis, galinčius atskleisti įtariamųjų motyvus, planus ar elgesio modelius.

    Tokia praktika remiasi paprasta logika: tai, kas parašoma programėlėje, teisiškai dažnai prilyginama kitiems elektroniniams įrašams, pavyzdžiui, paieškų istorijai, žinučių logams ar vietos nustatymo duomenims. Jei duomenis valdančiai bendrovei pateikiamas teisėtas reikalavimas, informacija gali būti perduota procesui pagal taikomas procedūras.

    DI nėra profesinė paslaptis

    Svarbiausias skirtumas, kurį pabrėžia teisės ir privatumo ekspertai, yra tas, kad pokalbiai su dirbtinis intelektas paprastai nėra saugomi profesinės paslapties principu. Kitaip nei bendraujant su advokatu ar gydytoju, čia nėra automatinės teisinės apsaugos, kuri draustų atskleisti turinį teisme.

    „ChatGPT nėra jūsų advokatas, gydytojas ar sutuoktinis, todėl su juo nereikėtų kalbėti taip, lyg tai būtų konfidencialu“, – sakė Berggruen Institute patarėjas Nilsas Gilmanas.

    Dalis vartotojų vis dar klaidingai mano, kad tokie pokalbiai yra anoniminiai arba savaime privatūs. Tačiau praktiškai pokalbių istorijos gali būti saugomos sistemose, o jų tvarkymas priklauso nuo paslaugos nustatymų, paskyros tipo ir konkrečios bendrovės privatumo politikos.

    Kodėl tyrėjams tai svarbu

    Tyrėjams pokalbių išklotinės gali tapti savotišku langeliu į įtariamojo ketinimus: klausimai, formuluotės, laiko seka ar bandymai išsiaiškinti, kaip išvengti aptikimo, kartais padeda atkurti įvykių chronologiją. Panašiai jau seniai vertinami naršymo istorijos duomenys, tik dabar prie jų prisideda ir pokalbių su DI turinys.

    Teisės praktikoje tokie įrašai gali būti vertinami skirtingai, priklausomai nuo bylos ir jurisdikcijos, tačiau pats principas nesikeičia: jei duomenys egzistuoja ir yra teisėtai pasiekiami, jie gali atsidurti bylos medžiagoje. Dėl to ekspertai ragina neįrašinėti jautrios informacijos, ypač susijusios su galimais pažeidimais, sveikatos būkle ar finansais.

    Ką daryti, kad rizika būtų mažesnė

    Privatumo specialistai pataria pokalbių robotus vertinti kaip paslaugas, kurioms galioja tie patys skaitmeninės higienos principai kaip ir el. paštui ar socialiniams tinklams. Tai reiškia, kad prieš pateikiant asmens duomenis verta pasitikrinti nustatymus, duomenų saugojimo taisykles ir galimybes riboti informacijos naudojimą.

    Taip pat rekomenduojama vengti į pokalbius kelti dokumentus su identifikuojančia informacija ir nerašyti detalių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip prisipažinimas ar nusikalstamų veikų planavimas. Kol teisinis reguliavimas nespėja su technologijų plėtra, kiekviena žinutė gali tapti ne tik patarimų paieška, bet ir įrašu, kurį teoriškai galima pareikalauti atskleisti.

  • Kelių vairuotojų dokumentų revoliucija: „mObywatel“ žada pabaigti eiles, bet yra viena sąlyga

    Kelių vairuotojų dokumentų revoliucija: „mObywatel“ žada pabaigti eiles, bet yra viena sąlyga

    Lenkija ruošia pokyčius, kurie gali iš esmės pakeisti vairuotojų kasdienybę: dalį su transporto priemonėmis susijusių reikalų planuojama perkelti į programėlę „mObywatel“. Skaitmeninimas turėtų sumažinti apsilankymų skaičių institucijose ir sutrumpinti eiles skyriuose, kuriuose tvarkomi registracijos bei vairuotojo dokumentai.

    Skaitmenizavimo kryptį numato Susisiekimo teisės pakeitimų projektas, kurį paviešino Skaitmeninimo ministerija. Jame numatoma, kad pagrindiniu dokumentu galėtų tapti skaitmeninis transporto priemonės registracijos liudijimas, o dalį prašymų būtų galima pateikti elektroniniu būdu.

    Kas keistųsi vairuotojams?

    Didžiausias praktinis pokytis būtų susijęs su dokumentų pateikimu ir tikrinimu kasdienėse situacijose, kai šiuo metu vis dar prireikia popierinių formų arba papildomų patvirtinimų. Įteisinus skaitmeninį registracijos liudijimą, vairuotojai dažniau galėtų apsieiti vien su telefonu ir patvirtinta programėle.

    Kitas svarbus aspektas yra elektroniniai prašymai, susiję su transporto priemone ar vairuotojo pažymėjimu. Tikslas paprastas: kuo daugiau procedūrų atlikti nuotoliniu būdu, o į skyrių vykti tik tais atvejais, kai būtina fizinė patikra, identifikavimas ar dokumento išdavimas.

    Kodėl eilės vis dar neišnyko?

    Nors elektroninės valdžios paslaugos plečiasi, realybėje didžiausios spūstys susidaro ten, kur procesai priklauso nuo kelių grandžių ir skirtingų registrų, o dalis veiksmų vis dar atliekami rankiniu būdu. Prie eilių prisideda ir sezoniniai šuoliai, pavyzdžiui, aktyvesnis automobilių pirkimas, registravimas ar perregistravimas.

    Valdžios siekis skaitmeninti transporto administravimą yra platesnės tendencijos dalis: vis daugiau paslaugų perkeliama į telefoną, o tapatybės patvirtinimas ir dokumentų pateikimas tampa skaitmeniniais pagal nutylėjimą. Tačiau tokiems sprendimams būtinas aukštas duomenų saugumo lygis ir aiškiai apibrėžta atsakomybė, jei sistemos neveiktų.

    Kada tai galėtų įsigalioti?

    Projektas dar turės pereiti konsultacijų ir visą teisėkūros procesą, todėl greitų pokyčių tikėtis neverta. Skaitmeninimo ministerija nurodo, kad, laikantis suplanuoto grafiko, naujos nuostatos galėtų įsigalioti maždaug 2028 metų viduryje.

    Iki tol sprendimai bus tikslinami, derinami su institucijomis ir vertinami pagal praktinį įgyvendinamumą. Tai ir yra pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklausys pažadas apie trumpesnes eiles: vien programėlės nepakanka, jei už jos nestovi supaprastintos procedūros ir sklandžiai veikiantys registrai.

    „Tikslas yra leisti vairuotojams daugiau reikalų sutvarkyti elektroniniu būdu ir rečiau vykti į skyrius“, – teigiama Skaitmeninimo ministerijos pristatomoje projekto kryptyje.

  • Harvardo tyrimas sukrėtė medikus: DI skubioje pagalboje diagnozuoja tiksliau už gydytojus

    Harvardo tyrimas sukrėtė medikus: DI skubioje pagalboje diagnozuoja tiksliau už gydytojus

    Naujas Harvard Medical School mokslininkų tyrimas parodė, kad dirbtinis intelektas gali pranokti gydytojus vienoje sudėtingiausių sričių – pirminiame pacientų įvertinime skubios pagalbos skyriuje. Darbe, publikuotame žurnale Science, DI sprendimai lyginti su šimtų gydytojų sprendimais, remiantis realiais klinikiniais atvejais.

    Tyrime analizuoti 76 atvejai iš Bostono ligoninės: DI teisingai arba beveik teisingai nustatė diagnozę 67 proc. pacientų, kai gydytojų rezultatas siekė 50–55 proc. Kai buvo pateikta daugiau informacijos, DI tikslumas kilo iki 82 proc., o gydytojų – iki 70–79 proc.

    Dar ryškesnis skirtumas užfiksuotas vertinant gydymo planus. DI pateikė 89 proc. teisingų rekomendacijų, o 46 gydytojų grupė, naudodamasi įprastais informacijos paieškos įrankiais, pasiekė apie 34 proc. tikslumą.

    Kodėl DI pasirodė geriau?

    Mokslininkai pabrėžia, kad DI pranašumas dažnai siejamas su gebėjimu nuosekliai apdoroti didelį tekstinės informacijos kiekį ir atpažinti retesnes sąsajas, kurias žmogus gali praleisti skubos sąlygomis. Viename iš atvejų DI teisingai įvardijo plaučių embolijos komplikacijas ir nurodė mažiau akivaizdų rizikos veiksnį – autoimuninę ligą, kurios gydytojai neįvertino.

    Vis dėlto tai nėra įrodymas, kad DI turėtų pakeisti medikus. Tyrime DI vertino tik tekstinius duomenis ir nematė paciento būklės, elgesio, odos spalvos, kvėpavimo, skausmo intensyvumo ar kitų klinikinių ženklų, kurie realiame skyriuje gali būti lemiami.

    Ar tai reiškia gydytojų pabaigą?

    Harvard Medical School atstovas Arjun Manrai akcentuoja, kad tikslas nėra gydytojų pakeitimas, o saugesnė ir tikslesnė „trijų dalių“ priežiūra, kurioje dirba pacientas, gydytojas ir DI kaip sprendimų palaikymo sistema. Tokia schema, tyrėjų vertinimu, galėtų sumažinti diagnostines klaidas ir padėti greičiau parinkti tyrimų bei gydymo prioritetus.

    DI sprendimai jau diegiami klinikinėje praktikoje, tačiau kartu auga ir rizikos. Ekspertai pabrėžia, kad be aiškių taisyklių gali būti sunku nustatyti atsakomybę, jei DI rekomendacija pasirodo klaidinga arba jei medikas per daug pasitiki algoritmo išvada.

    Didžiausia grėsmė – aklas pasitikėjimas

    Medicinai artimiausiu metu svarbiausia taps ne tik technologijos tikslumas, bet ir saugus jos naudojimas. Specialistai įspėja apie automatizacijos šališkumą, kai gydytojai nesąmoningai linksta pritarti DI atsakymui net tada, kai klinikiniai požymiai kelia abejonių.

    Dėl to ligoninėms ir reguliuotojams tenka užduotis užtikrinti, kad DI įrankiai būtų skaidrūs, patikrinti su skirtingomis pacientų grupėmis, o jų rekomendacijos būtų naudojamos kaip pagalba, o ne galutinis sprendimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad praktikoje didžiausią vertę gali duoti ne DI ar gydytojas atskirai, o jų derinys.

  • „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    Jeffo Bezoso įkurta „Blue Origin“ viešai brėžia ambicingą tikslą, kuris galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą komercinių kosminių skrydžių rinkoje. Bendrovė nori agresyviai didinti naujosios raketos „New Glenn“ gamybos apimtis ir taip tiesiogiai konkuruoti su Elono Musko „SpaceX“.

    „Blue Origin“ planuoja per artimiausius kelerius metus pereiti nuo santykinai nedidelės gamybos prie pramoninio masto. Įvardijama siekiamybė iki 2028 metų pasiekti apie 60 raketų per metus, o 2029 metais – iki 100 vienetų per metus.

    Raktažodis – „New Glenn“

    „New Glenn“ yra sunkiosios klasės raketa, su kuria „Blue Origin“ sieja pagrindines viltis dėl reguliarių komercinių paleidimų. Tokios apimtys reikštų ne tik daugiau skrydžių, bet ir galimybę agresyviau kovoti dėl palydovų iškėlimo bei valstybinių užsakymų.

    Planuose minima ir raketos evoliucija, kuri turėtų praplėsti jos galimybes. Kalbama apie naują versiją su BE-3U varikliais, kuri galėtų suteikti daugiau lankstumo misijoms Žemės orbitoje ir sudaryti prielaidas tolimesnėms kelionėms, įskaitant Mėnulio kryptį.

    Didžiausia kliūtis – sustabdyti skrydžiai

    Ambicijoms smarkiai kerta per techninė realybė: po vienos iš naujausių misijų nesėkmės raketos programa buvo laikinai pristabdyta. Sprendimą priėmė Federalinė aviacijos administracija, kuri po incidentų įprastai reikalauja tyrimo, korekcinių veiksmų plano ir papildomų saugos įrodymų.

    Toks sustabdymas gali paveikti ir komercinį grafiką, nes klientams svarbiausia tampa patikimumas ir prognozuojamas paleidimų kalendorius. Raketų rinkoje net kelių mėnesių vėlavimai dažnai reiškia prarastus kontraktus, o ilgesnės pertraukos brangiai kainuoja tiek reputacijai, tiek gamybos planams.

    „SpaceX“ pranašumas kol kas akivaizdus

    „SpaceX“ šiuo metu išlaiko itin stiprias pozicijas: „Falcon 9“ tapo darbo arkliu, leidžiančiu vykdyti dažnus ir palyginti nebrangius skrydžius. Didelis paleidimų tempas, pakartotinis pirmųjų pakopų naudojimas ir išvystyta infrastruktūra suteikia „SpaceX“ pranašumą, kurį konkurentams sunku kopijuoti greitai.

    Be to, „SpaceX“ lygiagrečiai vysto „Starship“ programą, kuri ateityje gali perkelti konkurenciją į dar kitą lygį – ypač jei bus pasiektas didelis keliamasis pajėgumas ir reguliarūs skrydžiai. Tai reiškia, kad „Blue Origin“ ne tik vejasi rinkos lyderį, bet ir priversta taikytis prie sparčiai judančios technologinės kartelės.

    Jei „Blue Origin“ pavyks stabilizuoti „New Glenn“ skrydžių patikimumą ir realiai įsibėgėti gamyboje, rinkoje gali atsirasti ilgai lauktas didelio masto alternatyvus tiekėjas. Tačiau kol kas bendrovei teks įrodyti, kad ambicingi skaičiai gali tapti ne pristatymų skaidrėmis, o nuoseklia ir saugia paleidimų rutina.

  • Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkijos susisiekimo institucijos svarsto galimybę sezoninį maršrutą į Kroatiją paversti ištisus metus veikiančiu. Šiuo metu tiesioginis PKP Intercity traukinys „Adriatic Express“ kursuoja tik vasaros laikotarpiu ir sulaukia didelio keleivių susidomėjimo.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, planas būtų ambicingas: traukinys galėtų važiuoti iki šešių kartų per savaitę visais metų mėnesiais. Tam būtinos suderintos tarptautinės schemos, nes maršrutas kerta kelias valstybes, o dalis reiso vyksta per Austriją ir Slovėniją.

    „Norime, kad šis maršrutas būtų patogus ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau tai priklauso nuo infrastruktūros ir tarptautinių susitarimų“, – sakė Lenkijos susisiekimo ministerijos atstovai.

    Vis dėlto greito pokyčio tikėtis neverta. Viena pagrindinių priežasčių – Slovėnijoje planuojami ir vykdomi geležinkelių infrastruktūros darbai, kurie riboja tvarkaraščių stabilumą ir pajėgumus, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Pagal dabartines prognozes, ištisus metus kursuojantis „Adriatic Express“ realiausiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais. Iki tol maršrutas turėtų išlikti sezoninis, net jei vasarą reisų skaičius didės.

    Jau artimiausiame sezone numatomi ir praktiniai patobulinimai keleiviams. Planuojama dažnesnė kelionių pasiūla, o taip pat maršruto logistika, kai Liublianoje sąstatas gali būti skaidomas į vagonus, keliaujančius skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, link Kroatijos uostamiesčių.

    Keleiviams svarbus ir kainos klausimas, tačiau jos kasmet priklauso nuo vežėjų sprendimų, tarptautinių rinkliavų bei vietų paklausos. Ankstesniais metais pigiausi bilietai į Kroatijos kryptį startuodavo nuo maždaug 46 eurų, tačiau galutinės šio sezono kainos paprastai paaiškėja prasidėjus oficialiai prekybai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naktinių ir tolimųjų tarptautinių traukinių paklausa Europoje auga, ypač ieškant alternatyvų skrydžiams. Vis daugiau keleivių renkasi keliones geležinkeliu dėl patogumo, galimybės vykti su daugiau bagažo ir mažesnio poveikio aplinkai, tačiau tokiems maršrutams būtini patikimi koridoriai ir stabilūs tvarkaraščiai.

  • Harvardo tyrimas: DI skubioje pagalboje dažniau taikliai įvardijo diagnozę nei gydytojai

    Kas nustatyta Harvardo tyrime?

    Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro komanda palygino, kaip diagnozes skubios pagalbos pacientams parenka gydytojai ir didieji kalbos modeliai. Eksperimente analizuoti 76 pacientų atvejai, o DI gavo tą pačią informaciją, kuri buvo įrašyta elektroniniuose sveikatos įrašuose.

    Tyrėjai lygino dviejų budinčių gydytojų pateiktas diferencines diagnozes su modelių „OpenAI o1“ ir „OpenAI 4o“ sugeneruotomis versijomis. Vėliau du kiti gydytojai, nežinodami, kas parengė konkrečią diagnozę, įvertino jų tikslumą ir artumą galutinei diagnozei.

    Kur DI pasirodė stipriausiai?

    Didžiausi skirtumai išryškėjo ankstyvajame etape, kai apie pacientą turima mažiausiai duomenų ir sprendimus tenka priimti greitai. Būtent čia DI dažniau pateikė tikslesnę arba bent jau ne prastesnę diagnostinę kryptį nei gydytojai.

    Tyrime nurodoma, kad „OpenAI o1“ pateikė tikslią arba labai artimą diagnozę 67 proc. pirminio rūšiavimo atvejų. Tuo metu vieno gydytojo įvertinimai siekė 55 proc., kito – 50 proc.

    „Kiekviename diagnostikos etape „o1“ rezultatai buvo nominaliai geresni arba tokie pat kaip dviejų gydytojų ir „4o“,“ – sakė tyrėjai.

    Pasak komandos, svarbi detalė yra ta, kad DI rezultatams nebuvo taikomas išankstinis duomenų „valymas“ ar specialus pritaikymas. Modeliams buvo pateikta ta pati praktinė informacija, kuri realiai pasiekiama skubios pagalbos skyriuje per elektronines medicinines korteles.

    Ką tai reiškia pacientams ir medikams?

    Rezultatai rodo potencialą DI įrankius naudoti kaip papildomą sprendimų paramą, ypač triage ir pirminės diagnostikos metu. Tačiau tyrimas savaime nereiškia, kad DI turėtų pakeisti gydytoją: skubioje pagalboje svarbūs ne tik teisingi spėjimai, bet ir atsakomybė, klinikinis kontekstas, fizinė apžiūra bei sprendimų pasekmių valdymas.

    Praktikoje didžiausia rizika yra ne vien netikslus atsakymas, o klaidingas pasitikėjimas juo, ypač kai informacija nepilna arba medicininiai įrašai turi spragų. Dėl to realiam diegimui būtini aiškūs saugikliai, audituojami vertinimo metodai, nuolatinė kokybės kontrolė ir tiksliai apibrėžta, kur DI gali padėti, o kur sprendimas privalo likti gydytojo rankose.

    „Jei lyginame DI įrankius su klinikiniais įgūdžiais, turime lyginti su gydytojais, kurie iš tiesų dirba toje srityje. Nebūtų stebėtina, jei didelis kalbos modelis aplenktų dermatologą neurochirurgijos egzamine, bet tai mažai ką pasako apie realią naudą,“ – sakė skubios pagalbos gydytoja Kristen Pantagani.

    Šis darbas įsilieja į platesnę sveikatos sistemos tendenciją, kai ligoninės vis aktyviau bando sprendimų paramos sistemas, padedančias greičiau susisteminti simptomus, rizikas ir galimas diagnozes. Kartu daugėja diskusijų dėl reguliavimo, atsakomybės ir pacientų duomenų saugumo, nes sveikatos apsaugos sektoriuje klaidų kaina yra ypač didelė.

  • 10 naudingiausių šaldytų daržovių: ką verta turėti šaldiklyje greitiems ir sveikiems patiekalams

    Šaldytos daržovės daugeliu atvejų gali būti ne prastesnis, o kartais ir praktiškesnis pasirinkimas nei šviežios. Jos dažniausiai apdorojamos ir užšaldomos netrukus po derliaus nuėmimo, todėl išsaugo dalį vitaminų bei mineralų, o virtuvėje sutaupo laiko.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad reali nauda dažnai priklauso ne nuo to, ar daržovė šviežia, ar šaldyta, o nuo to, kaip dažnai ji apskritai atsiranda lėkštėje. Šaldiklyje turimos daržovės sumažina tikimybę, kad dėl laiko stokos vakarienė bus sudaryta vien iš perdirbtų produktų.

    Šaldytos daržovės padeda tiksliau planuoti porcijas ir mažinti maisto švaistymą, nes jų nereikia skubiai sunaudoti per kelias dienas. Be to, jos paprastai jau būna nuplautos ir supjaustytos, todėl tinka greitam troškiniui, sriubai, omletui ar garnyrui.

    Maistinių medžiagų išsaugojimui svarbus ir gaminimo būdas. Trumpas garinimas, kepimas orkaitėje ar pašildymas mikrobangų krosnelėje dažnai leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų nei ilgas virimas vandenyje, ypač kalbant apie lapines daržoves.

    Špinatai yra vienas universaliausių pasirinkimų: tinka sriuboms, troškiniams, makaronams ar plaktiems kokteiliams, o kartu suteikia skaidulų ir įvairių mikroelementų. Kad skonis būtų švelnesnis, špinatus verta kaitinti trumpai ir nepervirti.

    Brokoliai dažnai minimi dėl vitamino C ir kitų biologiškai aktyvių junginių, o šaldyti žiedynai leidžia greitai paruošti garnyrą. Kad tekstūra būtų maloni, brokolius verta ne virti, o trumpai garinti arba kepti aukštesnėje temperatūroje.

    Muskatiniai moliūgai patogūs tuo, kad nereikia pjaustyti kietos daržovės, o skonis tinka ir sriuboms, ir orkaitėje keptiems patiekalams. Jie suteikia skaidulų ir natūralaus saldumo, todėl gali padėti sumažinti poreikį papildomai saldinti.

    Briuseliniai kopūstai išsiskiria tuo, kad yra vienas gausesnių vitamino C šaltinių tarp daržovių. Juos verta kepti orkaitėje arba keptuvėje, kad atsirastų ryškesnis skonis ir mažiau kartumo.

    Saldžiosios bulvės šaldytame variante sutrumpina paruošimo laiką, o jų skonis tinka tiek sūriems, tiek lengvai aštresniems patiekalams. Jos dažnai vertinamos dėl skaidulų ir provitamino A, o sotumas gali padėti lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Lapiniai kopūstai gali būti patogus priedas glotnučiams ar troškiniams, kai norisi daugiau žalumynų be papildomo pasiruošimo. Ši daržovė dažnai minima dėl vitaminų K ir C bei mineralų įvairovės, tačiau, kaip ir kitų lapinių daržovių, jos kaitinimą geriausia trumpinti.

    Edamamės, arba jaunosios sojos pupelės, gali būti naudingas pasirinkimas, kai trūksta baltymų augaliniame racione. Jos tinka salotoms, dubenėliams su kruopomis ar kaip greitas užkandis, o skaidulos prisideda prie sotumo.

    Žalieji žirneliai patogūs tuo, kad vienu metu suteikia ir skaidulų, ir šiek tiek baltymų. Jie tinka sriuboms, troškiniams, ryžių ar kruopų patiekalams, o dėl švelnaus skonio dažnai patinka ir vaikams.

    Žiediniai kopūstai vertinami dėl universalumo, o šaldyti žiedynai ar smulkintas žiedinių kopūstų variantas leidžia greitai paruošti lengvesnį garnyrą. Tai patogus sprendimas, kai norisi sumažinti krakmolingų produktų kiekį, bet išlaikyti sotų patiekalo pagrindą.

    Šparaginės pupelės dažnai parduodamos jau supjaustytos, todėl ypač tinka greitam paruošimui. Jas patogu garinti ar trumpai apkepti, o neutralesnis skonis leidžia lengvai priderinti prie žuvies, mėsos ar ankštinių patiekalų.

    Jei norisi geriausio rezultato, verta vengti per ilgo virimo ir perteklinio vandens, kuriame gali likti dalis vandenyje tirpių vitaminų. Praktinis sprendimas yra garinimas, kepimas orkaitėje arba trumpas troškinimas su minimaliu skysčio kiekiu.

    Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį: geriausia rinktis šaldytas daržoves be padažų, pridėtinės druskos ar priedų. Tokiu atveju lengviau kontroliuoti prieskonius ir bendrą patiekalo maistingumą.

  • 10 gėrimų, kurie atrodo sveiki, bet turi daug cukraus: ką pataria riboti dietologai

    Daugelis, bandydami mažinti svorį ar kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, skaičiuoja kalorijas maiste, bet pamiršta gėrimus. Dietologai pabrėžia, kad būtent gėrimai neretai tampa „nematomu“ pridėtinio cukraus šaltiniu, kuris greitai didina suvartojamą energijos kiekį.

    Gairės paprastai sutaria dėl krypties: pridėtinis cukrus turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. paros kalorijų, o dar geriau siekti mažiau nei 5 proc. Tokia riba svarbi ne tik svoriui, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatai, dantims, kepenų būklei ir 2 tipo diabeto rizikai.

    Skirtingai nei maistas, saldinti gėrimai dažniausiai nesuteikia ilgalaikio sotumo. Dėl to lengva nepastebimai išgerti kelis šimtus kilokalorijų per dieną, o pridėtinis cukrus susikaupia greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad „sveikai“ skambantys pavadinimai ar užrašai ant pakuotės ne visada reiškia geresnę sudėtį. Kartais gėrimas gali turėti mažiau riebalų ar būti „su vitaminu C“, bet vis tiek būti saldintas sirupais ar koncentruotomis sultimis.

    1) Vaisių sultys dažnai atrodo kaip geresnis pasirinkimas už limonadą, tačiau net ir 100 proc. sultys gali turėti daug natūralaus cukraus ir mažai skaidulų. Be to, dalis sulčių gėrimų gaminami iš koncentratų, o sudėtyje gali būti pridėtinių saldiklių.

    2) Saldinta šalta arbata neretai prilygsta gaiviesiems gėrimams pagal cukraus kiekį. Net ir „mažiau cukraus“ versijos gali reikšmingai prisidėti prie dienos normos, jei geriamos reguliariai.

    3) Kavos gėrimai su sirupais, saldintais priedais ar plakta grietinėle gali turėti didelį cukraus kiekį. Cukrus slepiasi ne tik šaukšteliuose, bet ir aromatizuotuose sirupuose bei saldintuose pieno pakaitaluose.

    4) Gazuoti gaivieji gėrimai išlieka vienu dažniausių pridėtinio cukraus šaltinių mityboje. Net viena porcija gali viršyti rekomenduojamą dienos pridėtinio cukraus kiekį, ypač jei pasirenkami didesni buteliukai.

    5) Saldintas augalinis „pienas“ gali atrodyti lengvas pasirinkimas, tačiau kai kurios versijos turi nemažai pridėtinio cukraus ir mažai baltymų. Renkantis verta tikrinti, ar produktas yra nesaldintas, ypač jei vartojamas kasdien.

    6) Paruošti alkoholiniai kokteiliai ar saldinti alkoholiniai gėrimai dažnai būna „kalorijų bomba“ dėl sirupų ir kitų saldiklių. Tokie gėrimai gali greitai padidinti bendrą dienos cukraus kiekį, net jei išgeriama viena porcija.

    7) Parduotuviniai glotnučiai gali būti patogūs, bet ne visada subalansuoti. Jei jie gaminami su sulčių baze, sirupais ar saldintu jogurtu, gėrimas gali turėti daug cukraus ir mažai skaidulų, todėl sotumas trunka trumpiau.

    8) Paruošti baltyminiai gėrimai neretai reklamuojami kaip funkcionalus pasirinkimas, tačiau sudėtis gali labai skirtis. Kai kuriuose produktuose cukraus mažiau, bet kitur naudojami saldikliai ir įvairūs priedai, todėl verta vertinti etiketę ir porcijos dydį.

    9) Energiniai gėrimai dažnai turi nemažai cukraus, o kartu ir didelę kofeino dozę. Toks derinys gali skatinti staigius energijos svyravimus, o reguliariai vartojant didėja rizika peržengti tiek cukraus, tiek kofeino ribas.

    10) Sportiniai gėrimai sukurti intensyviai sportuojantiems, kai reikia greitai atkurti skysčius ir elektrolitus. Tačiau kasdieniam vartojimui ar lengvai fizinei veiklai jie dažnai nereikalingi, o pridėtinis cukrus tampa perteklinis.

    Kasdieniam troškuliui malšinti patikimiausi pasirinkimai išlieka vanduo, nesaldinta arbata ar kava, taip pat nesaldintas mineralinis vanduo. Jei norisi skonio, gali padėti vanduo su citrina ar uogomis, tačiau be papildomų sirupų.

    Jei tikslas yra mažinti pridėtinį cukrų, dietologai pataria pradėti nuo paprasto įpročio: savaitę stebėti, ką geriate per dieną, ir įvertinti porcijas. Dažnai net vieno kasdienio saldinto gėrimo pakeitimas nesaldintu variantu duoda greitą ir apčiuopiamą rezultatą.

  • Saulėje užfiksuotas M klasės žybsnis: ar gegužės 4 dieną Lietuvą pasieks magnetinė audra?

    Gegužės 4 dieną fiksuojamas naujas Saulės aktyvumo epizodas: mokslininkai registravo M klasės žybsnį, priskiriamą vidutinio stiprumo reiškiniams. Tokie žybsniai kartais lydimi vainikinės masės išmetimų, kurie, pasiekę Žemę, gali sukelti magnetines audras.

    Vis dėlto vien žybsnio klasė dar nereiškia automatinio poveikio Žemei. Svarbiausia, ar į kosmosą buvo išmesta plazmos masė ir ar jos kryptis sutampa su Žemės orbita, todėl pirmosiomis valandomis po žybsnio prognozės dažnai išlieka atsargios.

    Remiantis viešai skelbiamais kosminių orų stebėsenos duomenimis, savaitgalis praėjo ramiai, be reikšmingų geomagnetinių sutrikimų. Panaši situacija, tikėtina, išliks ir gegužės 4 dieną bei artimiausiomis dienomis, jei papildomų į Žemę nukreiptų išmetimų neužfiksuos palydoviniai stebėjimai.

    Magnetinė audra paprastai kyla tada, kai į Žemę atsitrenkia greitas ir tankus Saulės vėjas arba vainikinės masės išmetimas, turintis nepalankią magnetinio lauko kryptį. Jei plazmos debesis juda į šoną arba yra silpnas, Žemę jis gali aplenkti, o geomagnetinis fonas išliks ramus.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir M klasės žybsnis gali likti tik įdomiu faktu astronomams, jei nepaseka reikšmingas išmetimas arba jis nėra nukreiptas į Žemę. Todėl kosminių orų tarnybos vertina ne tik žybsnio galią, bet ir koronografų bei dalelių srautų matavimus.

    Naujesni tyrimai vis dažniau pabrėžia Saulės vidaus procesų reikšmę prognozuojant aktyvumą. Viena svarbiausių sričių yra vadinamoji tachoklina, riba tarp radiacinės zonos ir konvekcinio sluoksnio, kur formuojasi stiprūs magnetiniai laukai.

    Būtent šie laukai vėliau pasireiškia Saulės dėmėmis, žybsniais ir plazmos išmetimais, kurie ir lemia didžiausią riziką Žemės technologijoms. Stebint Saulės virpesius ir vidines sroves, mokslininkai siekia tikslinti, kaip magnetinio ciklo pokyčiai „iškyla“ į paviršių ir kada galima tikėtis aktyvumo šuolių.

    Kol kas gegužės 4 dienos situacija vertinama kaip rami, tačiau kosminių orų prognozės gali kisti, jei bus patikslinta žybsnio geometrija ir galimo išmetimo trajektorija. Jautresniems žmonėms ir aviacijos bei ryšių sektoriams įprastai rekomenduojama sekti atnaujinimus, kai pasirodo nauji palydoviniai duomenys.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: mažiausiai 3 mirę, keleiviai evakuojami

    Atlanto vandenyne plaukusiame kruiziniame laive „MV Hondius“ užfiksuotas hantaviruso protrūkis, per kurį, preliminariais duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės. Apie situaciją informuota Pasaulio sveikatos organizacija, o daliai keleivių pradėta organizuoti medicininė evakuacija.

    Remiantis pirminiais pranešimais, patvirtintas bent vienas užsikrėtimo atvejis, dar keli laikomi įtariamais. Vienas keleivis, 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis, dėl sunkios būklės buvo paguldytas į reanimaciją Johanesburge, o vėliau vietos institucijos patvirtino infekciją.

    Laivas priklauso bendrovei „Oceanwide Expeditions“ ir vykdė reisą iš Ušuajos į Žaliąjį Kyšulį. Pranešama, kad laive galėjo būti apie 150 turistų iš skirtingų šalių, todėl sveikatos apsaugos institucijos vertina galimą riziką ir taiko atsargumo priemones.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo koordinuojanti veiksmus, susijusius su keleivių, turinčių simptomų, pervežimu į gydymo įstaigas ir tolimesniu stebėjimu. Daliai žmonių pagalba jau suteikta krante, kiti lieka prižiūrimi laive.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, pavyzdžiui, įkvepiant dulkes, kuriose yra užkrato. Infekcija gali sukelti sunkius kvėpavimo sistemos pažeidimus, o dalis atvejų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai.

    Specialistai pabrėžia, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas retu, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti įmanomas, todėl protrūkių metu dažnai taikomos griežtesnės izoliavimo ir stebėsenos priemonės. Tokiose situacijose ypač svarbi greita simptomų atpažinimo, laboratorinių tyrimų ir kontaktų nustatymo grandinė.

    Kol kas nėra pranešimų, kad protrūkis būtų išplitęs už laivo ribų, tačiau institucijos paprastai vertina ir maršruto uostus, ir galimus sąlyčio taškus kelionės metu. Dėl šios priežasties keleivių būklė gali būti stebima ir po išlaipinimo, o esant poreikiui taikomi papildomi visuomenės sveikatos saugikliai.