CP v2

Blog

  • Lenkijos valdžia prašys Europos Komisijos pagalbos po šalnų: kai kur prarasta iki 100 proc. derliaus

    Lenkijos valdžia prašys Europos Komisijos pagalbos po šalnų: kai kur prarasta iki 100 proc. derliaus

    Lenkijos žemės ūkio ministerija skelbia, kad pastarosiomis savaitėmis šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius ir plantacijas įvairiuose šalies regionuose. Kai kuriuose ūkiuose nuostoliai, ministerijos teigimu, siekia iki 100 proc. derliaus.

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis pranešė, kad rengiama paraiška dėl nepaprastosios paramos Europos Komisijai. Toks žingsnis reiškia, kad Lenkija sieks pasinaudoti ES krizių valdymo priemonėmis, kurios taikomos stichinių reiškinių paveiktiems sektoriams.

    Kaip bus skaičiuojami nuostoliai?

    Ministro teigimu, nuo pirmadienio vaivadijose turėtų būti pradedamos sudaryti komisijos, kurios įvertins realius ūkių nuostolius. Tokie vertinimai paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokio masto nacionalinė pagalba gali būti skiriama ir kokios paramos galima prašyti Europos Komisijos.

    Ministerija taip pat nurodė, kad lėšų pagalbai nukentėjusiems ūkininkams numatyta ir nacionaliniame biudžete. Vis dėlto galutinis paramos paketas priklausys nuo to, kiek plačiai šalnos paveikė skirtingus regionus ir kultūras, bei nuo oficialiai patvirtintų komisijų išvadų.

    Diskusijos ES dėl rizikos valdymo

    Tuo pat metu Nikosijoje vyksta neformalus ES žemės ūkio ministrų susitikimas, kuriame aptariama, kaip supaprastinti ES rizikos valdymo priemones. Lenkijos ministerija pabrėžia, kad dabartinės taisyklės ūkiams dažnai pernelyg sudėtingos, todėl priemonėmis naudojasi tik apie 2,5 proc. ūkių, nors siekta maždaug 12 proc.

    „Dabartiniai Bendros žemės ūkio politikos instrumentai yra reikalingi, tačiau jie turi būti paprastesni ir geriau pritaikyti ūkių realybei. Ūkininkai turi galėti jais realiai naudotis“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o tai didina spaudimą tiek nacionalinėms vyriausybėms, tiek ES institucijoms greičiau ir aiškiau reaguoti į ūkininkų patiriamas rizikas. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar esami draudimo, kompensacijų ir krizių rezervų mechanizmai yra pakankamai lankstūs, kai nuostoliai per trumpą laiką tampa masiniai.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Ataka JAE ir staigus kainų šuolis

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, Irano dronai smogė naftos infrastruktūrai Fudžairoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šis terminalas laikomas vienu svarbiausių regiono eksporto taškų, leidžiančių dalį tiekimo nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.

    Po pranešimų apie incidentą ir gaisrą rinkos sureagavo iš karto: „Brent“ naftos kaina pakilo daugiau nei 5 proc. ir siekė apie 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Kodėl Fudžaira svarbi rinkoms

    Fudžairos mazgas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos sandėliavimo ir perkrovimo centrų, o per terminalą per parą gali judėti apie 1,5–1,8 mln. barelių. Dėl to bet koks sutrikimas čia rinkoms reiškia ne tik fizinės pasiūlos riziką, bet ir papildomą geopolitinę premiją kainoje.

    JAE institucijos skelbė, kad be dronų atakos buvo fiksuotos ir balistinių raketų grėsmės, dalį jų esą pavyko numušti. Šie pranešimai dar labiau sustiprino investuotojų reakciją, nes eskalacijos scenarijus tiesiogiai susijęs su tiekimo saugumu regione.

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir poveikis tiekimui

    Lygiagrečiai didėja įtampa dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Iki konflikto per šį maršrutą, įvairiais vertinimais, keliaudavo reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų krovinių, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda į kainas.

    JAV karinės jūrų pajėgos pranešė apie konvojavimo ir eskortavimo veiksmus, o Iranas savo ruožtu tvirtino, kad situacija vertinama kitaip ir teigė demonstruojantis kontrolę regione. Tokie prieštaringi pareiškimai paprastai didina neapibrėžtumą, o tai naftos rinkose dažnai reiškia brangimą.

    Be to, pranešta apie ataką prieš tanklaivį, siejamą su Abu Dabio valstybine naftos grupe ADNOC. JAE šį veiksmą pasmerkė, pabrėždami, kad incidentai jūroje kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir energetikos tiekimo grandinėms.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį daugiausia lems tai, ar incidentai išliks pavieniai, ar peraugs į ilgiau trunkančius sutrikimus terminaluose ir laivybos maršrutuose. Rinkos taip pat stebės, ar didės draudimo, krovinių gabenimo ir rizikos kaštai, kurie neretai greitai persikelia į degalų kainas vartotojams.

  • Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija nusprendė riboti Europos Sąjungos finansavimą projektams, kuriuose naudojami saulės elektrinių inverteriai iš vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų minima ir Kinijos technologijų grupė „Huawei“. Komisija teigia, kad sprendimas susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga ir siekiu sumažinti užsienio veikėjų galimo poveikio riziką.

    Komisijos atstovė spaudai Siobhan McGarry akcentavo, kad imamasi konkrečių veiksmų jau dabar, nes energetikos sistemos skaitmenizuojamos vis sparčiau. Pasak jos, rengiamos gairės, kaip riboti ES lėšų naudojimą projektuose, kuriuose diegiama įranga iš didelės rizikos tiekėjų.

    Kas yra inverteriai ir kodėl tai svarbu

    Inverteris yra įrenginys, kuris saulės modulių pagamintą elektros energiją paverčia į tinklui tinkamą srovę ir valdo jos tiekimą. Praktikoje tai vienas svarbiausių saulės elektrinės komponentų, nes jis daro įtaką ne tik efektyvumui, bet ir nuotoliniam valdymui bei ryšiui su tinklo operatoriumi.

    Komisija įspėja, kad rizikos gali būti susijusios su neteisėta prieiga prie veiklos duomenų, elektros gamybos parametrų manipuliavimu ar net nuotoliniu veikimo sustabdymu. Tokie scenarijai, Komisijos vertinimu, kraštutiniais atvejais galėtų lemti didelio masto sutrikimus.

    Kaip bus taikomi ribojimai

    Komisija patvirtino, kad ribojimai orientuoti į ES finansuojamus projektus, o ne į bendrą rinkos draudimą. Tai reiškia, kad didžiausias pokytis pirmiausia palies tuos vystytojus ir rangovus, kurie pretenduoja į ES paramą ar ją naudoja infrastruktūros modernizavimui.

    Komisija taip pat numato galimybę prašyti išimties, jei didelės rizikos tiekėjų įranga jau yra įtraukta į ES finansuojamą projektą. Galutiniai sprendimai dėl tokių išimčių turėtų būti priimami iki lapkričio 1 dienos, įvertinus projekto rizikos lygį ir taikomas apsaugos priemones.

    Platesnis ES kursas dėl tiekėjų rizikos

    Šis žingsnis tęsia ilgiau trunkančią ES liniją dėl ryšių ir skaitmeninės infrastruktūros saugumo, kai valstybės narės raginamos mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų. Iki šiol daug dėmesio buvo skiriama 5G ryšio tinklams, o dabar akcentas vis ryškiau persikelia į energetiką, kur didėja išmaniųjų valdymo sistemų ir nuotolinės priežiūros dalis.

    Komisija atkreipia dėmesį, kad saulės inverterių rinka yra itin koncentruota, o Kinijos gamintojai joje užima didelę pasaulinės pasiūlos dalį. Dėl to ribojimai gali reikšti ne tik saugumo stiprinimą, bet ir praktinius iššūkius vystytojams, kuriems teks peržiūrėti tiekimo grandines, terminus bei suderinamumą su jau suprojektuotomis sistemomis.

    Kinija anksčiau yra perspėjusi, kad atsakys į priemones, kurios riboja Kinijos tiekėjų galimybes ES rinkoje. Tuo pat metu Europos institucijos pabrėžia, kad tikslas nėra nukreiptas prieš konkrečią šalį, o susijęs su rizikos vertinimu ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimu.

    „Huawei“ viešos pozicijos dėl šio konkretaus Komisijos sprendimo iškart nepateikė. Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai Komisija paskelbs detalesnes gaires, kaip konkrečiai bus vertinami projektai ir kokie kriterijai lems, ar tiekėjas laikomas didelės rizikos.

  • SEC pristabdė 24 prognozių rinkos ETF startą: kodėl reguliuotojai mato didesnę riziką investuotojams

    SEC pristabdė 24 prognozių rinkos ETF startą: kodėl reguliuotojai mato didesnę riziką investuotojams

    Kas įvyko ir ką tai reiškia

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sustabdė prognozių rinkos ETF, kuriuos buvo planuota pradėti platinti šią savaitę, startą. Apie sprendimą pranešta, kai SEC nusprendė skirti daugiau laiko įvertinti, kaip šie produktai veiktų praktikoje ir kokias rizikas jie keltų investuotojams.

    Laikinas stabdymas palietė 24 fondus, kuriuos siūlė keli emitentai, tarp jų „Bitwise“, „Roundhill“ ir „GraniteShares“. SEC vertina fondų struktūrą, atskleidžiamą riziką, taip pat tai, ar tokie produktai atitinka investuotojų apsaugos standartus.

    Kuo šie ETF skiriasi nuo įprastų

    Skirtingai nei tradiciniai ETF, kurie dažniausiai seka akcijų indeksą ar konkretaus turto kainą, prognozių rinkos ETF remiasi įvykių baigtimis. Investuotojo grąža čia priklauso nuo to, ar įvyks konkretus politinis ar ekonominis scenarijus, pavyzdžiui, tam tikros rinkimų baigties tikimybė ar recesijos scenarijus.

    Dėl tokios konstrukcijos šie fondai savo logika artėja prie dvejetainio rezultato principo, kai galutinė baigtis iš esmės yra taip arba ne. Dalis paraiškų dokumentuose akcentavo, kad nepalankaus scenarijaus atveju investuotojas gali prarasti didžiąją dalį investuotų lėšų.

    Reguliuotojų ginčai ir papildomos rizikos

    Sprendimas priimtas platesniame reguliavimo neapibrėžtumo kontekste: JAV vyksta diskusijos, kam turėtų priklausyti pagrindinė priežiūra, kai kalbama apie įvykių kontraktus ir prognozių rinkas. Viena ginčo ašis yra riba tarp finansinio produkto ir veiklos, kurią dalis valstijų gali traktuoti kaip nelegaliai siūlomą lošimą.

    Kita tema, į kurią vis dažniau krypsta politikų dėmesys, yra viešai neatskleistos informacijos panaudojimo rizika. JAV įstatymų leidėjai viešai svarsto, kaip sumažinti tikimybę, kad prie jautrios informacijos prieigą turintys asmenys galėtų ja pasinaudoti sudarydami sandorius prognozių rinkose.

    Rinkos dalyviai vis dėlto vertina, kad SEC pauzė nebūtinai reiškia galutinį draudimą ar neigiamą sprendimą. Dažniau tai signalas, kad reguliuotojas nori aiškiau apibrėžti produkto veikimo mechaniką, rizikų atskleidimą ir investuotojų apsaugos priemones prieš leidžiant tokiems ETF pasiekti platesnę auditoriją.

  • DTC liepą startuoja su aktyvų tokenizacija: į bandomąją prekybą įsitraukia BlackRock ir „Circle“

    DTC liepą startuoja su aktyvų tokenizacija: į bandomąją prekybą įsitraukia BlackRock ir „Circle“

    JAV vertybinių popierių atsiskaitymo ir saugojimo infrastruktūros stuburu laikoma Depository Trust & Clearing Corporation (DTCC) per savo padalinį DTC artimiausiais mėnesiais pradės tokenizuoto turto paslaugos diegimą. Bendrovė skelbia, kad 2026 metų liepos mėnesį planuoja pradėti ribotos apimties realaus turto bandomuosius sandorius, o pilnas paslaugos startas numatytas 2026 metų spalio mėnesį.

    DTC teigia, kad projektas vystomas renkant grįžtamąjį ryšį iš rinkos dalyvių, tarp kurių minimi BlackRock ir „Circle“, taip pat kiti turto valdytojai, brokeriai ir prekybos platformos. Prie vadinamosios pramonės darbo grupės planuoja prisijungti daugiau nei 50 įmonių, o tai rodo, kad tokenizacija iš nišinės kriptoturto temos vis dažniau persikelia į tradicinių finansų darbotvarkę.

    Kas bus tokenizuojama ir kaip?

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, DTC planas apima galimybę tokenizuoti iš anksto suderintas, itin likvidžias turto klases. Tarp jų minimos Russell 1 000 indekso bendrovių akcijos, ETF, sekantys pagrindinius JAV akcijų indeksus, taip pat JAV iždo vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, vekseliai, obligacijos ir iždo vekseliai su skirtingais terminais.

    Tokenizacija šiame kontekste reiškia, kad tradicinis finansinis turtas įgauna skaitmeninę formą blokų grandinės infrastruktūroje, o nuosavybės apskaita ir dalis procesų gali būti automatizuojami. Rinkai tai žada greitesnį atsiskaitymą, paprastesnį turto perleidimą ir potencialiai platesnį prieinamumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl techninių standartų, kibernetinio saugumo ir atsakomybės grandinės.

    Reguliavimas: leidimas su aiškiomis ribomis

    DTC iniciatyvai kelią atvėrė JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos sprendimas, kai per vadinamąjį No-Action Letter mechanizmą buvo leista pradėti paslaugą pagal apibrėžtas sąlygas ir iš anksto patvirtintose blokų grandinėse. Leidimas suteiktas trejų metų laikotarpiui, o tai praktikoje reiškia, kad reguliuotojas į projektą žiūri kaip į kontroliuojamą diegimą su aiškiu rizikų valdymu.

    Tuo pačiu SEC viešai pabrėžia, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai išlieka vertybiniais popieriais, todėl jiems taikomi tie patys teisės aktai. Kitaip tariant, vien skaitmeninė forma nepanaikina prievolių dėl investuotojų apsaugos, atskleidimų, prekybos taisyklių ir rinkos priežiūros.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Susidomėjimas tokenizacija pastaraisiais metais išaugo, nes finansų sektorius ieško būdų trumpinti atsiskaitymo ciklą, mažinti tarpinių grandžių kaštus ir suteikti galimybę prekiauti beveik visą parą. Teoriškai tokenizuotas turtas galėtų priartinti rinką prie greitesnio atsiskaitymo modelio, o dalį procesų perkelti į programuojamus atsiskaitymo mechanizmus.

    Vis dėlto rinka nevienareikšmė: dalis dalyvių ragina stiprinti apsaugas, ypač kai kalbama apie infrastruktūros patikimumą ir veikimą stresinėmis sąlygomis. Didžiausias iššūkis bus suderinti inovacijų greitį su taisyklėmis, kurios užtikrina, kad nauji skaitmeniniai procesai išlaikytų tradicinėms rinkoms būdingą stabilumą.

    „Mūsų vizija pildosi: pradedame tokenizacijos paslaugą ir kuriame tiltą tarp tradicinių finansų ir decentralizuotų finansų“, – sakė DTCC prezidentas ir generalinis direktorius Frankas La Salla.

    Jei bandomieji sandoriai 2026 metų liepos mėnesį vyks sklandžiai, DTC startas spalį gali tapti vienu reikšmingiausių signalų, kad tokenizacija pereina nuo eksperimentų prie sisteminės rinkos infrastruktūros. Tai ypač aktualu instituciniams dalyviams, kuriems svarbiausia ne pažadas, o aiškiai apibrėžtos taisyklės, atsiskaitymo patikimumas ir mastelio galimybės.

  • „Coinbase“ remiamas „Base“ tinklas diegia „Succinct“ ZK technologiją: ką tai keičia saugumui

    „Coinbase“ remiamas „Base“ tinklas diegia „Succinct“ ZK technologiją: ką tai keičia saugumui

    „Coinbase“ inkubuotas „Base“ tinklas paskelbė pradedantis diegti „Succinct“ kuriamas nulinės žinios (zero-knowledge) technologijas, skirtas sustiprinti kriptografinį saugumą ir atsparumą. Tai reikšmingas signalas visai „Ethereum“ antrojo sluoksnio ekosistemai, kurioje šiuo metu dominuoja vadinamieji optimistiniai sprendimai.

    „Base“ pabrėžia, kad perėjimas neįvyks per naktį, nes tinklas ir toliau veikia kaip optimistinis „rollup“. Tačiau integruojami „Succinct“ sprendimai, įskaitant SP1 nulinės žinios virtualią mašiną (zkVM) ir patikimas vykdymo aplinkas (Trusted Execution Environments, TEE), turėtų tapti papildomu saugumo ir patikimumo sluoksniu.

    „Tinklui augant, auga ir poreikis nuolat stiprinti infrastruktūrą, kuria kasdien pasitiki vartotojai ir kūrėjai. Plėtra, paremta nulinės žinios įrodymais, yra reikšmingas žingsnis didinant saugumą ir atsparumą“, – sakė „Base“ vadovas Wilsonas Cussakas.

    Kodėl ZK svarbu „Base“?

    Optimistinis „rollup“ modelis paprastai remiasi ginčų laikotarpiu, per kurį tinklo dalyviai gali užginčyti neteisingas būsenas ar operacijas. Praktikoje tai reiškia, kad galutinis atsiskaitymas gali užtrukti kelias dienas, nes sistema „optimistiškai“ laiko duomenis teisingais, kol neįrodyta kitaip.

    ZK „rollup“ principas skiriasi tuo, kad teisingumas įrodomas kriptografiškai iš anksto, pateikiant galiojimo įrodymus. „Base“ nurodo, kad integracija gali suteikti greitesnį kelią į maždaug 1 dienos galutinį atsiskaitymą, o kapitalo grąžinimą į „Ethereum“ pagrindinį tinklą padaryti labiau paremtą kriptografiniu įrodymu, o ne ilgu ginčų laikotarpiu.

    Rinkos kryptis ir „Ethereum“ mastelio „endgame“

    „Base“ sprendimas stiprinti infrastruktūrą ZK technologijomis vertinamas kaip dar vienas žingsnis link ilgalaikės „Ethereum“ mastelio krypties, apie kurią anksčiau kalbėjo ir Vitalikas Buterinas. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad ZK sprendimai gali tapti kertiniu elementu, siekiant didelio pralaidumo ir kartu stipraus saugumo.

    „Succinct“ teigia, kad jų zkVM yra vienas plačiausiai pritaikomų šio tipo sprendimų rinkoje, o technologija naudojama įvairiose ekosistemose. Pranešime taip pat primenama, kad „Succinct Labs“ yra pritraukusi apie 51 000 000 eurų investicijų raundą, kuriam vadovavo „Paradigm“.

    Ką tai gali reikšti vartotojams ir kūrėjams?

    Vartotojams didžiausia potenciali nauda siejama su greitesniu operacijų galutinumu ir didesniu pasitikėjimu tuo, kaip tinkle patvirtinami skaičiavimai. Kūrėjams tai gali reikšti platesnį įrankių pasirinkimą kuriant programas, kurioms svarbus patikimumas, saugumas ir aiškesnis atsiskaitymo laikas.

    „Base“ jau anksčiau buvo užsiminęs apie planus keisti dalį pradinio technologinio pagrindo, kuriuo tinklas startavo, ir judėti link labiau vientiso, nuosavo sprendimo. Dabartinė partnerystė su „Succinct“ rodo, kad saugumo stiprinimas ir kriptografiniai įrodymai tampa vienu iš prioritetų, kai antrojo sluoksnio tinklai konkuruoja dėl vartotojų aktyvumo ir kapitalo.

  • Kibernetinio saugumo naujienos: kokios atakos dabar dažniausios ir kaip įmonės stiprina apsaugą

    Kibernetinio saugumo naujienos: kokios atakos dabar dažniausios ir kaip įmonės stiprina apsaugą

    Kibernetinio saugumo tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių tiek verslui, tiek gyventojams. Daugėja atakų, kurios neapsiriboja vien pavieniais įsilaužimais: dažnai taikomasi į tiekimo grandines, el. pašto dėžutes ir nuotolinės prieigos sistemas.

    Didžiausią riziką kelia ne tik techninės spragos, bet ir žmogiškasis faktorius. Sukčiavimo laiškai ir apgaulingi prisijungimo puslapiai toliau išlieka vienu efektyviausių būdų išvilioti slaptažodžius ar paskatinti darbuotoją paleisti kenkėjišką failą.

    Kas šiandien dažniausiai nulaužiama?

    Pastaruoju metu išsiskiria atakos prieš tapatybės valdymą: užpuolikai medžioja prisijungimo duomenis, perima paskyras ir išnaudoja daugkartinio prisijungimo sprendimų grandis. Dėl to net ir viena pažeista paskyra gali atverti kelią prie vidinių sistemų, dokumentų ir el. pašto.

    Kita kryptis yra išpirkos reikalaujančios atakos, kai duomenys užšifruojami arba nutekinami, o organizacijai daromas spaudimas mokėti. Tokie incidentai dažnai prasideda nuo netinkamai apsaugotos nuotolinės prieigos, nesutvarkytų atnaujinimų ar silpnų slaptažodžių.

    Kaip keičiasi gynyba?

    Įmonės vis dažniau pereina prie principo, kad nei vienas prisijungimas nėra savaime patikimas. Didesnis dėmesys skiriamas daugiafaktoriui autentifikavimui, griežtesnėms prieigos teisėms ir nuolatiniam įrenginių bei paskyrų stebėjimui.

    Augant duomenų kiekiui, saugumo komandos vis dažniau pasitelkia DI, kad greičiau atpažintų įtartinus veiksmus ir sumažintų reagavimo laiką. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad automatizavimas nepakeičia bazinės higienos: atnaujinimų valdymo, atsarginių kopijų ir darbuotojų mokymų.

    Ką verta pasitikrinti jau dabar?

    Praktikoje didžiausią efektą dažnai duoda paprasti žingsniai: įjungtas daugiafaktoris autentifikavimas, reguliarūs sistemų atnaujinimai ir atsarginės kopijos, kurios laikomos atskirai. Taip pat svarbu turėti aiškų incidentų valdymo planą ir žinoti, kas organizacijoje priima sprendimus krizės metu.

    Gyventojams aktualiausia išlieka paskyrų apsauga ir budrumas: unikalūs slaptažodžiai, slaptažodžių tvarkyklės ir atsargumas su nuorodomis, ypač kai prašoma skubiai prisijungti ar patvirtinti duomenis. Kuo daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau taikiniu tampa ne įrenginys, o žmogus.

  • „Binance“ įdiegė kripto išmokų užraktą nuo fizinės prievartos: kodėl daugėja vadinamų wrench atakų

    „Binance“ įdiegė kripto išmokų užraktą nuo fizinės prievartos: kodėl daugėja vadinamų wrench atakų

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ pristatė naują saugumo funkciją, skirtą sumažinti riziką, kai vartotojai priverčiami pervesti lėšas patiriant fizinę prievartą. Naujovė leidžia nustatyti išmokų užrakinimo laikotarpį nuo 1 iki 7 dienų, per kurį iš platformos negalima atlikti išmokų į blokų grandinę.

    „Binance“ teigia, kad rinka per pastaruosius metus gerokai sustiprino apsaugą nuo skaitmeninių atakų, tokių kaip sukčiavimas apsimetant, duomenų viliojimas ar SIM kortelių perėmimas. Tačiau fizinės grėsmės atvejais technologinių sprendimų iki šiol trūko, todėl bendrovė pasirinko paprastą principą: laikinai „užrakinti“ galimybę išnešti turtą.

    Kas yra fizinės prievartos rizika?

    Kriptovaliutų savininkai vis dažniau tampa nusikaltėlių taikiniu ne internete, o realiame gyvenime, kai spaudimas daromas tiesiogiai žmogui. Tokie incidentai kripto bendruomenėje dažnai vadinami wrench atakomis, kai užpuolikas verčia auką atverti prieigą prie sąskaitų arba patvirtinti pervedimus.

    „Binance“ pabrėžia, kad ši rizika skiriasi nuo įprastų kibernetinių grėsmių, nes net ir turint stiprius slaptažodžius ar dviejų veiksnių patvirtinimą, žmogus gali būti priverstas pats inicijuoti operaciją. Tokiais atvejais papildomas laiko barjeras gali tapti lemiamu veiksniu, suteikiančiu galimybę kreiptis pagalbos ar sustabdyti žalą.

    Kaip veiks naujas išmokų užraktas?

    Įjungus funkciją, visos išmokos į blokų grandinę iš „Binance“ paskyros yra blokuojamos pasirinktam laikotarpiui. Svarbi detalė ta, kad per šį langą išmokų negali atlikti niekas, įskaitant patį vartotoją, todėl sprendimas veikia kaip iš anksto nustatyta apsauga ekstremaliai situacijai.

    Platforma taip pat numato galimybę užraktą atrakinti anksčiau laiko, jei vartotojui reikia lankstumo. Tam gali būti naudojamas saugumo raktas ir autentifikavimo programėlė arba papildomas patvirtinimas per atskirą telefono numerį ar el. paštą, kad vieno kanalo perėmimas nebūtų pakankamas.

    Kodėl ši tema vėl aktuali?

    Apie augančią fizinių išpuolių grėsmę pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalba ir blokų grandinės saugumo bei analizės bendrovės. „CertiK“ skelbė, kad 2025 metais tokių atakų skaičius išaugo 75 proc., o Prancūzijos pareigūnai viešai minėjo tiriantys dešimtis asmenų dėl pagrobimų ir turto prievartavimo, nukreipto į kripto turėtojus.

    Viešumo sulaukė ir atvejai, kai užpuolikai taikėsi į kripto sektoriaus figūras arba jų šeimas, siekdami išpirkų ar momentinių pervedimų. Tokie incidentai primena, kad kriptoturto saugumas priklauso ne vien nuo skaitmeninių priemonių, bet ir nuo kasdienės fizinės apsaugos, informacijos viešinimo įpročių bei rizikos valdymo.

    Ekspertai paprastai rekomenduoja sumažinti viešai prieinamą informaciją apie valdomą turtą, atsargiai vertinti socialinių tinklų įrašus ir naudoti papildomas apsaugos priemones, tokias kaip kelių faktorių patvirtinimas bei atskiri kontaktiniai kanalai. „Binance“ naujasis išmokų užraktas šią kryptį papildo dar vienu elementu, kuris gali pristabdyti žaibišką žalą, kai sprendimus tenka priimti prievartos sąlygomis.