CP v2

Blog

  • Kauno rajonas pratęsė partnerystę su Užkarpate: dėmesys saugumui, vaikų stovykloms ir pagalbai

    Kauno rajono savivaldybė su Ukrainos Užkarpatės sritimi atnaujino ir pratęsė prieš dešimtmetį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Per šį laiką formalus susitarimas išaugo į nuoseklią partnerystę, kuri Rusijos karo Ukrainoje kontekste įgavo dar didesnę praktinę ir simbolinę reikšmę.

    Kauno rajono delegaciją priėmęs Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus pabrėžė, kad Ukrainai svarbiausia yra nuoseklus palaikymas. „Mums nereikia gailesčio, užtat labai reikia palaikymo, kad žiaurios lemties akivaizdoje nesijaustume vieniši, todėl tai, ką darote, mums labai svarbu“, – sakė R. Sarajus.

    Kas keičiasi atnaujintoje sutartyje

    Pratęstas dokumentas papildytas ketinimais aktyviau kartu dalyvauti Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose. Tokie projektai dažnai apima savivaldos kompetencijų stiprinimą, viešųjų paslaugų gerinimą, bendruomenių atsparumo didinimą ir pagalbą krizėse, todėl savivaldybių partnerystės Ukrainoje tampa ne tik moralinės paramos, bet ir konkrečių sprendimų kanalu.

    Šalys sutarė ir toliau rengti stovyklas Ukrainos karių vaikams, taip pat stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimas apima ir turizmo, kultūrinių bei ekonominių ryšių plėtrą, kurią savivaldybės mato kaip būdą palaikyti kasdienį regionų gyvybingumą net ir karo sąlygomis.

    Delegacija ir humanitarinė pagalba

    Vizito metu į Užkarpatę atgabenta humanitarinė pagalba: du mokykliniai autobusiukai ir du automobiliai, skirti seniūnijų poreikiams. Tokia parama karo metu dažnai tampa kritiškai svarbi, nes užtikrina vaikų pavėžėjimą, socialinių paslaugų pasiekiamumą ir savivaldybių mobilumą sprendžiant kasdienius logistikos iššūkius.

    Kartu su meru Valerijumi Makūnu į Ukrainą vyko administracijos direktorius Mantas Rikteris, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, parengties pareigūnas, Dainius Raubūnas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Užkarpatės srities karinės administracijos vadovas Miroslavas Biletskis bei kiti regiono pareigūnai.

    Partnerystės prasmė karo fone

    Kauno rajono meras V. Makūnas akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra išbandymas visam demokratiniam pasauliui, o savivaldybių ryšiai tampa realiu solidarumo įrodymu. „Suprantame, kad gindami savo šalį, jūs ginate mus ir visą Europą. Žavimės jūsų nepalaužiama dvasia, todėl visa širdimi esame ir būsime su jumis“, – sakė V. Makūnas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į Kauno rajone gyvenančių ukrainiečių integraciją, pabrėždamas, kad jie kuria savo buitį ir tampa svarbia bendruomenės dalimi. Toks vietos lygmens įsitraukimas dažnai yra esminis veiksnys, lemiantis sklandesnį žmonių įsiliejimą į darbo rinką, švietimo sistemą ir vietos bendruomenes.

    Vizito metu pristatyta knyga apie Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimo dešimtmetį, o sutarties atnaujinimo proga V. Makūnas apdovanotas medaliu Už indėlį į Užkarpatės vystymąsi. Savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė bus tęsiama, orientuojantis į ilgalaikę pagalbą, žmonių ryšius ir bendrus projektus.

  • Užkarpatėje – pagarba žuvusiems ir pagalba sužeistiems: Kauno rajonas jungiasi prie reabilitacijos plano

    Kauno rajono savivaldybės delegacija viešėjo Užkarpatėje, kur susitikimuose nuolat skambėjo paprasta, bet griežta žinutė: ukrainiečiai nenori svetimų žemių, tačiau savųjų nežada atiduoti nė centimetro. Karo kaina čia matoma ne tik statistikoje, bet ir šeimų istorijose, kurių vis daugėja.

    Užhorode, Šlovės kalvoje, Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus kartu su Lietuvos svečiais pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Nauji kapų kauburėliai ir trumpi užrašai ant paminklų primena, kad į karą išėjo ir labai jauni vyrai, o jų netektis paliečia ištisas bendruomenes.

    Didėjant sužeistų karių skaičiui, vis ryškesnis tampa reabilitacijos ir grįžimo į gyvenimą klausimas. Ukrainoje tam stiprinama valstybės pagalbos sistema: veikia Veteranų ministerija, kurios uždavinys yra koordinuoti reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir paramą karių šeimoms.

    Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas

    Delegacijai pristatytas Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas, kurį regiono vadovai įvardija kaip vieną svarbiausių šiuo metu vykdomų Užkarpatės statybų. Idėja paprasta: vienoje vietoje sutelkti medicininę, psichologinę ir funkcinę pagalbą, kad sužeisti kariai gautų nuoseklią priežiūrą ir galėtų greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aptarė galimybę Ukrainos reabilitologams stažuotis Lietuvoje. Taip pat pasidalijo planais dėl Kačerginėje esančios sanatorijos „Žibutė“ rekonstrukcijos, kad ateityje joje būtų galima plėsti reabilitacijos paslaugas.

    Veteranų klubas, kuris motyvuoja

    Svečiai aplankė Užkarpatės regioninės klinikinės ligoninės Reabilitacijos skyrių ir sporto komplekse „Junost“ veikiantį karo veteranų klubą „Gladiator“. Klube įkvepia ne deklaracijos, o žmonės, kurie po sužeidimų iš naujo mokosi gyventi, sportuoti ir padėti kitiems.

    „Asmeninis pavyzdys yra geriausias būdas įkvėpti naujam gyvenimui kovų draugus“, – sakė klubo vadovas Konstantinas Kašula.

    Klubas vienija 28 veteranus, kurie, nepaisydami patirtų sužeidimų, treniruojasi ir kviečia prisijungti kitus. Čia išbandomos įvairios adaptuoto sporto rungtys, o sportas tampa ne tik fizine terapija, bet ir bendrystės forma.

    „Gladiator“ atstovai jau dalyvavo varžybose Lvive, Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose, o jų pasiekimai paskatino įkurti Užkarpatės adaptuoto sporto federaciją. Artimiausią turnyrą kartu su kolegomis Lietuvoje planuojama rengti Kaune, o Kauno rajono savivaldybė žada prisidėti prie organizacinių sprendimų.

    Vizitas Užkarpatėje parodė, kad parama Ukrainai šiandien apima ne tik humanitarinius krovinius ar politinius pareiškimus. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė pagalba sužeistiems kariams, reabilitacijos infrastruktūra ir specialistų kompetencijos, kurios tiesiogiai lemia, kaip greitai žmogus po karo traumų gali grįžti į gyvenimą.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.

  • „Alytus Grand Prix“: Lietuvos rekordas ir lemiamas šansas įvykdyti jaunimo bei suaugusiųjų normatyvus

    Savaitgalį Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseine penktą kartą surengtos tarptautinės „Alytus Grand Prix“ plaukimo varžybos, į kurias susirinko per 350 dalyvių. Į Alytų atvyko sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, o renginio intriga šiemet sukosi ne tik apie medalius, bet ir apie normatyvų siekį.

    Daliai jaunųjų plaukikų tai buvo vienas paskutinių startų, kuriuose dar galima priartėti prie Europos jaunimo čempionato atrankos rezultatų. Tuo pat metu varžybos tapo patrauklia proga pasitikrinti formą prieš vasaros sezono piką, kai startų grafikas tradiciškai ypač intensyvus.

    Lietuvos rekordas Alytuje

    Ryškiausias varžybų akcentas – Sostinės sporto centro plaukikės Barboros Mileišytės pasiektas Lietuvos suaugusių rekordas. 50 metrų plaukimo peteliške rungtyje ji finišavo per 26,32 sekundės ir 0,19 sekundės pagerino ankstesnį šalies rekordą.

    Iki Europos suaugusių čempionato normatyvo B. Mileišytei pritrūko vos 0,06 sekundės. Toks atotrūkis plaukime dažnai telpa į technines detales, todėl sportininkės ir trenerių komandos dėmesys paprastai krypsta į starto reakciją, posūkio darbą ir finišo atkarpą.

    Normatyvai: dar ne viskas baigta

    Nuo Europos jaunimo čempionato normatyvų Alytuje liko Kotryna Paradnikaitė iš Klaipėdos Gintaro sporto centro, taip pat Vilius Keršys ir Auksė Arnytė iš Kauno plaukimo mokyklos. Nors atrankos laikotarpis artėja prie pabaigos, organizatoriai pabrėžia, kad sportininkų perspektyvos dar bus vertinamos plačiau.

    „Rezultatai tikrai buvo gana aukšti ir prie to labiausiai prisidėjo vykstančios atrankos į tarptautines varžybas. Gaila, kad normatyvų įveikti nepavyko, bet, nors ir atranka pasibaigė, sportininkams durų dar neužvėrėme“, – sakė „LTU Aquatics“ sporto projektų vadovas ir tarptautinės kategorijos teisėjas Robertas Vilkelis.

    Pasak jo, bus peržiūrimos sportininkų rezultatų tendencijos ir ilgalaikė pažanga, o B. Mileišytė dar turės papildomą startą, kuriame galės bandyti įvykdyti suaugusiųjų čempionato normatyvą. Toks modelis įprastas aukšto meistriškumo sporte, kai vieno starto rezultatas vertinamas platesniame pasirengimo kontekste.

    Medaliai ir kitas etapas

    Varžybose medalius iškovojo 18 skirtingų sporto mokyklų ir klubų atstovai, o gausiausiai apdovanojimų surinko Sostinės sporto centro plaukikai – 51 medalį, iš jų 10 aukso. Šeimininkai Alytaus sporto centro plaukikai beveik neatsiliko – 50 apdovanojimų, tarp jų 17 aukso.

    Pagal aukso medalius pirmavo Daugpilio sporto mokyklos sportininkai, net 23 kartus lipę ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio. Organizatoriai pabrėžia, kad tarptautinė konkurencija suteikia papildomos motyvacijos ir spartina jaunųjų plaukikų progresą.

    „Grand Prix“ serijos idėja – sukurti konkurencingas varžybas visų amžiaus grupių plaukikams, o stabilus dalyvių iš užsienio skaičius rodo, kad formatas pasiteisina. Kitas „Grand Prix“ etapas numatytas birželio 20 dieną Kaune, Žalgirio baseine.

  • Alytuje „SwampMan Backyard Ultra“ finišas: 288 kilometrai per 43 valandas ir naujas kartelės aukštis

    Gegužės pirmąjį savaitgalį Alytuje finišavo „SwampMan Backyard Ultra“ – ištvermės bėgimas, kuriame nugalėtoją lemia ne vien greitis, o gebėjimas valandą po valandos išlikti trasoje. Renginį jau šeštą kartą Lietuvoje surengė „Trailo Kalvė“, o Alytus šias varžybas priėmė antrą kartą.

    „Backyard Ultra“ formatas paprastas tik iš pirmo žvilgsnio: kas valandą dalyviai turi įveikti 6,7 kilometro ratą ir suspėti grįžti iki kito starto. Jei sportininkas vėluoja ar nebegali startuoti iš naujo, jis pasitraukia, o varžybos tęsiasi tol, kol lieka vienintelis dalyvis, dar pajėgus užbaigti kitą ratą.

    Trasa prie Didžiosios Dailidės

    Šių metų varžybų trasa driekėsi prie Didžiosios Dailidės ežero, mišria danga derinant asfaltą ir miško takus. Toks maršrutas reikalauja ne tik ištvermės, bet ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingo tempo bei atramos, nes nuovargis ilgainiui išryškina net smulkias technikos klaidas.

    Prie starto stojo daugiau nei 100 bėgikų, tačiau tokiose varžybose dalyvių skaičius išsisklaido greitai: vieni pasitraukia dėl tempo, kiti dėl miego trūkumo ar raumenų problemų. Ilgėjant distancijai, vis daugiau lemia mitybos planas, skysčių balansas ir gebėjimas išnaudoti trumpas poilsio minutes tarp ratų.

    Pergalė po 43 ratų

    Šiemet varžybose triumfavo Tomas Aglinskas, įveikęs 43 ratus. Tai sudaro 288 kilometrus per 43 valandas ir tapo ryškiu šių metų renginio akcentu, parodžiusiu, kaip aukštai gali kilti kartelė „Backyard Ultra“ formate.

    Palyginimui, pernai nugalėtojui užteko 37 ratų, tad šių metų rezultatas rodo ne tik asmeninį sportininko pasirengimą, bet ir augantį konkurencingumą Lietuvoje. Tokios varžybos dažnai laimimos ne staigiu spurtu, o disciplinuotu ritmu, kai nuo pirmų ratų taupomos jėgos vėlesnėms valandoms.

    Bendruomenė ir pasaulio čempionatas

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Backyard Ultra“ žavesys slypi ir bendruomeniškume: dalyviai čia ne tik varžosi, bet ir palaiko vieni kitus, dalijasi patarimais dėl aprangos, batų pasirinkimo ar maitinimosi strategijų. Simbolinės atminimo dovanos su vinies motyvu tapo šio renginio tradicija, primenančia apie ištvermę ir atkaklumą iki pat paskutinio rato.

    Po finišo Tomas Aglinskas socialiniuose tinkluose dėkojo palaikiusiems trasoje ir už jos ribų, pabrėždamas bendrystės svarbą per ilgas valandas. Tokiose varžybose emocinis fonas dažnai tampa lemiamu faktoriumi, kai kūnas jau signalizuoja apie ribas, o sprendimą tęsti lemia aplinkinių palaikymas ir paties sportininko motyvacija.

    Jau šį rudenį, spalio 17 dieną, Alytuje numatytas „Backyard Ultra“ pasaulio čempionatas, kuriame startuos 15 stipriausių Lietuvos ištvermės bėgikų. Šio čempionato formatas išskirtinis tuo, kad skirtingų šalių komandos bėga savo valstybėse tuo pačiu metu, o rezultatai lyginami nuotoliniu būdu.

  • Sengirės kinas Alytuje: filmas „Attenborough rojuje“ ir pokalbis apie paukščius su M. Karlonu

    Peržiūra Alytuje ir nemokamas seansas

    Projektas Sengirės kinas gegužės 6 dieną kviečia į dokumentinio filmo „Attenborough rojuje“ peržiūrą Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Seanso pradžia – 17 valandą, renginys nemokamas.

    Organizatoriai nurodo, kad filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Tai vienas iš renginių, kuriais siekiama aplinkosaugos temas priartinti prie žiūrovų per kiną ir gyvus pokalbius.

    Kas yra „Attenborough rojuje“?

    „Attenborough rojuje“ – 1996 metais Didžiojoje Britanijoje sukurtas dokumentinis filmas, kuriame gamtininkas Davidas Attenborough pasakoja apie Naujosios Gvinėjos rojaus paukščius. Filmas laikomas vienu ankstyvųjų bandymų plačiajai auditorijai išsamiai pristatyti šių paukščių įvairovę, elgseną ir buveines.

    Dėmesys sutelkiamas į plunksnų spalvas, poravimosi ritualus ir sudėtingą elgesį, kuris šias rūšis pavertė biologinės įvairovės simboliu. Kartu tai proga priminti, kodėl atokios ekosistemos, tokios kaip Naujosios Gvinėjos miškai, pasauliniu mastu tampa vis svarbesnės saugomų teritorijų diskusijose.

    Pokalbis su ornitologu po filmo

    Po peržiūros žiūrovų laukia interviu ir pokalbis su ornitologu, gamtos gidu, knygų apie paukščius autoriumi Mariumi Karlonu. Jis taip pat yra Paramėlio gamtos atkūrimo fondo bei „Ornitostogų“ įkūrėjas.

    Tokie susitikimai dažnai tampa praktiniu tiltu tarp filmo įspūdžio ir realių veiksmų: nuo paprastų būdų pažinti vietos paukščius iki platesnio supratimo, kaip buveinių nykimas veikia rūšių išlikimą. Organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – ne tik peržiūra, bet ir gyvas, klausimais grįstas pokalbis.

    Kas yra Sengirės kinas?

    Sengirės kinas – projektas, jungiantis dokumentinį kiną ir aplinkosaugos edukaciją, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“. Projekto renginiai vyksta kas mėnesį: per Sengirės kino savaitę dokumentika apie gamtą rodoma daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

    Prie peržiūrų dažnai prisideda mokslininkų, ekspertų ar gamtos praktikų pristatymai, skirti praplėsti kontekstą ir padėti žiūrovams geriau suprasti biologinės įvairovės bei miškų apsaugos temų aktualumą. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.

    Renginio organizatoriai nurodo, kad norintys gali paremti Sengirės fondą. Parama nėra privaloma ir nėra susieta su bilietais, nes seansas nemokamas.

  • Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena Alytuje: 2 km ėjimas ir bendrystė „Stipresnės kartu“

    Gegužės 9 dieną Alytuje minima Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena: gyventojai kviečiami į maždaug 2 kilometrų ėjimą ir bendrystės susitikimą „Stipresnės kartu“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne sporto varžybos, o ramus pasivaikščiojimas, kuriame svarbiausia būti kartu ir palaikyti mamas.

    Motinystė dažnai siejama su džiaugsmu, tačiau kasdienybėje neretai atsiranda nuovargis, nerimas, liūdesys ar perdegimas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminiai emociniai sunkumai gali ištikti skirtingais laikotarpiais, o pagalbos paieška neturėtų būti atidėliojama vien dėl gėdos ar baimės būti nesuprastai.

    Kodėl verta ateiti?

    Lengvas judėjimas lauke ir bendravimas su kitais žmonėmis daugeliui tampa paprasta, bet veiksminga emocinės savijautos atrama. Pasivaikščiojimo formatas pasirinktas sąmoningai, kad galėtų dalyvauti mamos su vežimėliais, šeimos su vaikais, besilaukiančios moterys ir visi, kuriems aktuali mamų emocinė sveikata.

    Renginio žinutė paprasta: dalintis galima ne tik džiaugsmu, bet ir nuovargiu, kasdieniais iššūkiais bei atsakomybėmis. Organizatoriai tikisi, kad bendras ėjimas taps saugia erdve pasikalbėti, pabūti tarp palaikančių žmonių ir priminti, kad pagalba yra normali ir reikalinga.

    Renginio vieta ir eiga

    Susitikimas numatytas Alytaus jaunimo parke prie krepšinio aikštelės, renginio pradžia 11 valandą. Prieš startą planuojama dalyvių registracija, trumpas atidarymas, mankšta, o vėliau vyks ėjimas-žygis Jaunimo parko maršrutu.

    Po ėjimo dalyvių lauks aktyvių veiklų ir poilsio erdvė. Organizatoriai primena, kad registracija nėra įpareigojimas, tačiau ji padeda geriau pasiruošti ir įvertinti planuojamą dalyvių skaičių.

    Organizatoriai ir svarbi informacija

    Renginį organizuoja Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, prisideda partneriai iš savivaldos, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų. Iniciatyvos „Stipresnės kartu“ pasivaikščiojimai vyksta ir kituose Lietuvos miestuose, siekiant didinti dėmesį mamų psichikos sveikatai ir mažinti su ja susijusią stigmą.

    Dalyviai informuojami, kad renginys gali būti fotografuojamas ir filmuojamas, o vaizdo medžiaga viešinama. Už nepilnamečių vaikų priežiūrą ir saugumą renginio metu atsakingi tėvai ar globėjai.

  • Akmenės rajono savivaldybė sveikina Duobelę: Latvijos nepriklausomybės diena stiprina partnerystę

    Akmenės rajono savivaldybė sveikina Duobelę: Latvijos nepriklausomybės diena stiprina partnerystę

    Akmenės rajono savivaldybė pasveikino savo partnerius Duobelės savivaldybėje Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Savivaldybė pabrėžė, kad ši data svarbi ne tik latviams, bet ir visam regionui, kuriame laisvės ir saugumo klausimai išlieka ypač aktualūs.

    Pasveikinime akcentuojama, kad valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena primena laisvės kainą ir atsakomybę ją saugoti. Tokie minėjimai, savivaldybės vertinimu, stiprina bendruomenių ryšį, pilietiškumą ir skatina aktyviau įsitraukti į vietos gyvenimą.

    „Tegul ši svarbi diena įkvepia dar didesniems darbams, stiprina bendruomenę ir primena, kokia brangi yra laisvė“, – sakė Akmenės rajono savivaldybė.

    Partnerystės tarp Lietuvos ir Latvijos savivaldybių dažniausiai apima praktinį bendradarbiavimą, kuris matomas kasdienybėje: kultūros, švietimo ir jaunimo iniciatyvose, bendruose renginiuose, patirties mainuose viešųjų paslaugų srityse. Savivaldybių ryšiai taip pat prisideda prie spartesnio bendrų projektų planavimo ir didesnio gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pasienio regione.

    Akmenės rajono savivaldybė sveikinime Duobelei palinkėjo augimo, sėkmės ir tvarių ateities planų, pabrėždama ilgalaikės draugystės svarbą. Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Duobelės savivaldybe išlieka kryptingas ir atveria daugiau galimybių bendriems darbams ateityje.

  • „PZU“ perima „MetLife“ Ukrainoje: ką reiškia šis sandoris gyvybės draudimo rinkai regione

    „PZU“ perima „MetLife“ Ukrainoje: ką reiškia šis sandoris gyvybės draudimo rinkai regione

    Kas sutarta ir ko dar laukiama

    Lenkijos finansų grupė „PZU“ pasirašė sutartį dėl 100 proc. „MetLife“ Ukrainoje akcijų įsigijimo. Tai reikšmingas žingsnis įmonės plėtros Rytų Europoje strategijoje, tačiau sandoris dar nėra galutinai užbaigtas.

    Įsigijimas yra sąlyginis: jam būtini priežiūros institucijų leidimai, todėl galutinis uždarymas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų. Tokia praktika įprasta stambiuose finansų sektoriaus sandoriuose, ypač kai kalbama apie rinką, veikiančią padidintos geopolitinės rizikos sąlygomis.

    Kuo svarbi „MetLife“ Ukrainoje

    „MetLife“ Ukrainoje laikoma didžiausiu gyvybės draudiku šalyje ir, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, yra sukaupusi apie 50 proc. gyvybės draudimo segmento. Bendrovė aptarnauja apie 900 000 klientų, todėl „PZU“ įgytų didelės apimties veiklą su jau suformuota klientų baze.

    Skelbiama, kad bendrovės pelningumas siekia apie 20 proc., o tai signalizuoja apie veiklos atsparumą ir gebėjimą generuoti grąžą net sudėtingomis aplinkybėmis. „PZU“ tai reiškia ne naujo verslo kūrimą nuo nulio, o jau veikiančios platformos perėmimą ir integraciją.

    Rizikos valdymas ir signalas rinkai

    Vienas svarbiausių sandorio elementų yra rizikos apsauga: nurodoma, kad operacijai taikoma draudimo apsauga per KUKE, veikiančią Lenkijos plėtros fondo grupėje. Praktikoje tokios priemonės padeda sumažinti neapibrėžtumą dėl politinių ar saugumo scenarijų ir palengvina sprendimą investuoti.

    Ukrainos draudimo rinkai didelio regiono žaidėjo atėjimas gali reikšti ir pasitikėjimo impulsą: daugiau kapitalo, griežtesni rizikos standartai, spartesnės produktų inovacijos bei aktyvesnė konkurencija dėl klientų. Gyvybės draudime tai ypač svarbu, nes sprendimai dažnai grindžiami ilgalaikiu stabilumo ir išmokų patikimumo vertinimu.

    „PZU“ yra didžiausia draudimo grupė Lenkijoje ir viena ryškiausių finansų institucijų Vidurio ir Rytų Europoje, aptarnaujanti apie 22 mln. klientų keliose šalyse. Grupėje veikia ir kitos gerai žinomos bendrovės, o Lenkijos valstybė turi daugiau nei 34 proc. akcijų paketą, todėl strateginiai sprendimai rinkoje dažnai vertinami ir per valstybės interesų prizmę.

  • Kvietiškis mini 100 metų: nuo žemės ūkio mokyklos iki MRU Sūduvos akademijos šiandien

    Kvietiškis mini 100 metų: nuo žemės ūkio mokyklos iki MRU Sūduvos akademijos šiandien

    Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, atidaryta paroda 100-mečio permainų vingiai: nuo žemesniosios žemės ūkio mokyklos iki universiteto. Ji žymi simbolinę sukakties pradžią ir primena, kaip 1926 metais įkurta Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla per šimtmetį virto šiandienine MRU Sūduvos akademijos istorijos dalimi.

    Parodoje akcentuojama, kad Kvietiškis daugybei žmonių buvo ne tik mokymo įstaiga, bet ir vieta, kur formavosi profesinis kelias, užsimezgė draugystės ir gimė asmeniniai pasirinkimai. Šimtmetį apimantis pasakojimas sujungia skirtingas kartas, kurios čia mokėsi, dirbo ar bendradarbiavo su bendruomene.

    Šventės akcentai ir bendruomenė

    Minėjimas tęsėsi istoriniame Kvietiškio pastate, kur susirinko bendruomenės nariai, alumnai, partneriai ir svečiai. Renginys pradėtas tylos minute, pagerbiant išėjusius mokytojus, darbuotojus ir bendruomenės žmones, kurių indėlis liko įstaigos atmintyje.

    Istorikas Rimvydas Urbonavičius apžvelgė pagrindinius įstaigos virsmus per skirtingus laikotarpius, kai kito pavadinimai, mokymo kryptys ir organizacinė struktūra. Jo akcentas išliko aiškus: nepaisant permainų, Kvietiškio esmė buvo ir yra žmogaus ugdymas bei praktinių gebėjimų puoselėjimas.

    Sveikinimai ir žinutė ateičiai

    Susirinkusiuosius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir vicemeras Artūras Visockis, pabrėžę šios mokymo įstaigos reikšmę regionui bei jos indėlį ugdant specialistus ir stiprinant vietos tapatybę. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo narys Karolis Podolskis.

    Sveikinimo žodžius tarė ir Mykolo Romerio universiteto vicerektorius Saulius Spurga, akademijos dekanė Raimonda Bogužaitė, buvęs kolegijos direktorius Sigitas Valančius bei socialiniai partneriai. Kalbėjusieji kartojo bendrą mintį, kad istorinė atmintis čia svarbi ne mažiau nei gebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinių studijų ir darbo rinkos poreikių.

    Muzika, grąžinusi Kvietiškio dvasią

    Renginiui išskirtinės šilumos suteikė muzikinė programa: šiai progai vėl susibūręs ansamblis „Aistuva“ į sceną sugrąžino dainas ir prisiminimus, atpažįstamus skirtingų laidų alumnams. Pasirodymas tapo emociniu tiltu tarp skirtingų kartų, kurioms Kvietiškis buvo svarbi gyvenimo stotelė.

    Minėjimo pabaigoje nuskambėjo Kvietiškio himnas Kvietiškis – jaunystės namai, tapęs jautriu šventės akcentu. Sukakties renginiai priminė, kad šimtas metų telpa ne tik dokumentuose ar pavadinimų kaitoje, bet ir žmonių istorijose, kurios šią vietą išlaiko gyvą.