CP v2

Blog

  • Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija pasirašė gynybos paktą: kas keičiasi regione ir kodėl dabar

    Netikėtas susitarimas Mekoje

    Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija Mekoje pasirašė bendrą gynybos susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti saugumo bendradarbiavimą. Pakistanо užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad susitarimas yra gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptas prieš jokią kitą valstybę ar valstybių grupę.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dokumente įtvirtinta kolektyvinės gynybos logika: ginkluotas išpuolis prieš vieną iš pasirašiusiųjų būtų laikomas išpuoliu prieš visas. Kartu akcentuojama, kad tarpusavio pagalba būtų teikiama tik gynybos apimtyje.

    Ką numato kolektyvinė gynyba?

    Agentūros „Reuters“ cituotas Turkijos pareigūnas teigė, kad paktas turi kolektyvinės gynybos nuostatą ir yra „grynai gynybinis“. Pasak jo, susitarimas palieka erdvės kitoms regiono valstybėms prisijungti ir nepanaikina jau galiojančių dvišalių ar daugiašalių susitarimų.

    Vis dėlto paktas palieka daug neatsakytų klausimų, nes viešai neatskleidžiama, kokie konkretūs įsipareigojimai įsigalioja krizės atveju. Tokiais atvejais svarbiausia detalė paprastai būna praktiniai mechanizmai: sprendimų priėmimo tvarka, greitojo reagavimo planai, žvalgybos ir oro gynybos koordinavimas.

    Regiono įtampa ir platesnis fonas

    Susitarimas pasirašytas intensyvėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone, kai regiono valstybės vis dažniau ieško papildomų saugumo garantijų. „Reuters“ primena, kad pastaruoju metu buvo fiksuota daugiau atakų ir apšaudymų, o tai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir keistis operatyvine informacija.

    Tuo pačiu Saudo Arabija yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, o bet kokie saugumo sukrėtimai Persijos įlankos regione paprastai greitai atsiliepia energijos tiekimo rizikoms. Pakistanas turi branduolinį arsenalą, o Turkija disponuoja viena didžiausių kariuomenių NATO ir išlieka svarbiu regiono saugumo žaidėju.

    „Susitikimo politinė simbolika yra reikšminga. Trys įtakingos musulmonų pasaulio valstybės susitinka didėjančio neapibrėžtumo metu ir rodo augantį pasirengimą glaudžiau koordinuoti saugumo klausimus“, – sakė Saudo Arabijos tyrimų centro „Gulf Research Center“ vadovas Abdulaziz Sager.

    Analitikai tokį formatą vertina kaip signalą, kad vidutinės ir regioninės galios nori daugiau savarankiškumo saugumo politikoje, ypač kai konfliktų židiniai persidengia su prekybos maršrutais, energetikos infrastruktūra ir didėjančia raketų bei bepiločių grėsme.

  • Orlen byloje: teismui perduota byla dėl 1,5 mlrd. zlotų žalos, įtariami trys buvę vadovai

    Varšuvos regioninė prokuratūra teismui perdavė kaltinamąjį aktą dėl įtariamos žalos „Orlen“ ir su ja susijusiai bendrovei „Orlen Trading Switzerland GmbH“. Prokuratūros vertinimu, žala siekia 1 500 000 000 zlotų, tai yra apie 350 000 000 eurų.

    Byloje kaltinimai pareikšti trims asmenims: buvusiam „Orlen“ valdybos nariui, buvusiam „Orlen Trading Switzerland GmbH“ vadovybės atstovui ir buvusiam vadovaujančias pareigas ėjusiam įmonių vadovui. Tyrėjai nurodo, kad sprendimai galėjo būti priimti 2023 metų rugpjūčio–gruodžio laikotarpiu.

    Kas prokuratūrai kelia įtarimų?

    Prokuratūros teigimu, įtariama žala galėjo būti padaryta sudarius tris bendrovėms nepalankias naftos pirkimo sutartis. Tokie veiksmai kvalifikuojami kaip žalos padarymas ūkinei veiklai, kai sprendimai esą priimami neatsižvelgiant į bendrovių interesus.

    Šioje byloje taip pat minimas epizodas dėl galimo turto slėpimo nuo arešto. Prokuratūra nurodo įtarimus, kad vienas iš kaltinamųjų galėjo imtis veiksmų, kuriais siekta apsunkinti galimos žalos atlyginimo užtikrinimą ar lėšų konfiskavimą.

    Koks galimas bausmės scenarijus?

    Prokuratūra skelbia, kad už inkriminuojamas veikas gali grėsti laisvės atėmimas iki 25 metų. Galutinį sprendimą dėl kaltės, bausmių ir žalos atlyginimo priims teismas, įvertinęs įrodymus ir šalių argumentus.

    Taip pat pranešta, kad atskirai išskirtas epizodas, susijęs su dar vienu įtariamuoju, anksčiau vadovavusiu „Orlen Trading Switzerland GmbH“. Dėl jo prokuratūra nurodo siekianti ekstradicijos iš Jungtinių Arabų Emyratų.

  • A4 Katovicai–Krokuvos ruože startuoja „O!AUTO“: važiavimas per vartus be sustojimo ir automatinis apmokėjimas

    Lenkijoje koncesiniame A4 greitkelio ruože tarp Katovicų ir Krokuvos pristatyta nauja programėlė „O!AUTO“, skirta pagreitinti atsiskaitymą rinkliavos varteliuose. Sprendimas paremtas automatizuotu elektroniniu mokesčio surinkimu, kad vairuotojams nereikėtų stabdyti ir atlikti veiksmų vietoje.

    Veikimo principas remiasi vadinamuoju videotolingu: vairuotojas vieną kartą įveda automobilio valstybinį numerį ir pasirenka apmokėjimo būdą. Pravažiuojant pro rinkliavos punktą, kameros identifikuoja transporto priemonę, užtvaras atsidaro, o mokestis nurašomas automatiškai.

    Programėlės operatorius pasirinko migracijos modelį, kad pereiti prie naujos sistemos būtų paprasčiau. Esami A4Go naudotojai, anksčiau atsiskaitydavę su borto įrenginiu, gali aktyvuoti turimas paskyras ir tęsti naudojimąsi paslauga naujoje platformoje.

    Verslo klientams akcentuojama galimybė vienoje paskyroje valdyti autoparką ir vidinę naudotojų struktūrą. Tokiu būdu atsakingas asmuo gali matyti važiavimus, užsakymus, mokėjimus ir sąskaitas, o tai aktualu įmonėms, kurioms svarbi kelionių kontrolė ir atskaitomybė.

    Didelis dėmesys skiriamas mokėjimų saugumui: nurodoma, kad programėlė nesaugo pilnų kortelių duomenų, o naudoja tokenizaciją, kai jautrūs duomenys pakeičiami unikaliu simbolių rinkiniu. Taip pat taikoma integracija su sertifikuotais mokėjimų operatoriais, atitinkančiais PCI-DSS standartą.

    „Sistemą kūrėme taip, kad vairuotojui pakaktų vieną kartą įvesti numerį ir pasirinkti apmokėjimą, o prie vartelių procesas vyktų automatiškai“, – sakė Tomasz Stępniowski.

    „Duomenų saugumui taikome tokenizaciją ir dirbame su PCI-DSS reikalavimus atitinkančiais mokėjimų operatoriais, todėl klientų lėšos yra apsaugotos“, – sakė Marcin Piechula.

    Be automatinio nuskaitymo ir nurašymo, „O!AUTO“ siūlo ir išankstinio apmokėjimo (prepaid) galimybę. Ji skirta tiems, kurie nori griežčiau kontroliuoti kelionių biudžetą arba nenori nuolat susieti kortelės su paslauga.

  • „Mirbud“ pardavė visą „Torpol“ akcijų paketą už apie 33 mln. eurų: ar CPK ruošia kitą žingsnį?

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė pardavusi visas turėtas geležinkelių infrastruktūros bendrovės „Torpol“ akcijas. Sandoris apėmė 2 297 740 akcijų, kurios buvo parduotos po 62 zlotus už vienetą, o bendra vertė siekė apie 33 mln. eurų.

    „Torpol“ patvirtino, kad tai buvo visas „Mirbud“ turėtas paketas, sudaręs apie 10 proc. įmonės akcijų. Rinkai tai reikšminga žinia, nes anksčiau „Mirbud“ buvo deklaravusi siekį įgyti didesnę įtaką „Torpol“, mat tai galėjo sustiprinti pozicijas geležinkelio statybų konkursuose.

    Ką tai reiškia CPK planams?

    „Torpol“ yra viena didžiausių Lenkijos geležinkelio statybos bendrovių, o reikšmingą jos akcijų dalį, apie 38 proc., valdo CPK. Tai institucija, atsakinga už strateginį transporto projektą, apimantį ir didelio greičio geležinkelių plėtrą.

    Lenkijos infrastruktūros viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis CPK klausimams Piotras Malepszakas anksčiau viešai sakė, kad valstybė svarsto sprendimą dėl „Torpol“ ateities. Pasak jo, diskusijos dėl galimo akcijų pardavimo vyksta jau ne vieną mėnesį, tačiau sprendimui esą būtina įvertinti įmonės realią vertę, pasirašytas sutartis ir potencialą laimėti naujus konkursus.

    Įmonės rezultatai ir rinkos fonas

    „Torpol“ skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė 334,4 mln. zlotų, arba apie 77 mln. eurų. Tai buvo 13,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Vis dėlto pelningumas išliko panašus: grynasis pelnas sudarė 10,3 mln. zlotų, arba apie 2,4 mln. eurų, kai prieš metus buvo 10,1 mln. zlotų. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė išlaiko stabilų rezultatą, nors pajamų dinamika gali priklausyti nuo projektų cikliškumo ir konkursų grafiko.

    „Mirbud“ pasitraukimas iš „Torpol“ akcininkų struktūros gali pakeisti jėgų balansą ir suaktyvinti diskusijas dėl to, ar CPK laikys akcijas strategiškai svarbiu aktyvu, ar sieks mažinti dalyvavimą. Atsakymas, tikėtina, priklausys nuo artimiausių sprendimų dėl geležinkelių investicijų apimties, finansavimo ir planuojamų konkursų.

  • Lenkijos atominės elektrinės projektas Choczeve skuba, o leidimai vėluoja: kur slypi didžiausia rizika?

    Grafikas lenkia teisės aktus

    Lenkija spartina pirmosios atominės elektrinės projektą Choczeve, tačiau dalis teisinių procedūrų ir leidimų, anot ekspertų, gali nebespėti paskui investicijos tempą. Varšuvos technologijos universiteto profesorius Tomaszas Piotrowskis viešai įspėja, kad toks disbalansas didina riziką vėliau priverstinai taisyti jau atliktus darbus.

    Pagrindinė grėsmė – ne vien administraciniai vėlavimai, o galimybė, kad dalis parengiamųjų darbų prasidės dar neturint viso leidimų paketo. Tokiu atveju, pasikeitus galutiniams reikalavimams, reikėtų perprojektuoti ar perdaryti sprendinius, o tai didintų biudžetą ir stumtų terminus.

    Vandens leidimai – siauras projekto kaklelis

    Ekspertas kaip vieną jautriausių projekto vietų išskiria vadinamuosius vandens teisės leidimus, kurie dideliems infrastruktūros objektams dažnai tampa kritiniu grafiko tašku. Atominė elektrinė yra itin priklausoma nuo vandens infrastruktūros – nuo laikino statybvietės sausinimo iki ilgalaikių aušinimo sprendimų.

    Choczevo atveju leidimų gali prireikti kelioms atskiroms veikloms: giliems kasinėjimams ir šlaitų tvirtinimui, gruntinio vandens nuleidimui, priešgaisrinių ir lietaus vandens kaupimo rezervuarų įrengimui bei cirkuliacinio aušinimo vandens sistemos komponentams. Kiekvienas toks elementas administraciškai vertinamas atskirai, todėl net ir nedidelis užstrigimas vienoje grandyje gali sustabdyti kitus darbus.

    Ar darbai prasidės be pilnų leidimų?

    Diskusijų kelia ir Lenkijoje svarstomi procedūriniai sprendimai, kurie turėtų leisti greičiau pradėti vadinamuosius pradinius statybos darbus. Kritikai teigia, kad formalus palengvinimas nebūtinai panaikina reikalavimą turėti vandens leidimus, o tik perkelia jų pateikimą į vėlesnį etapą, didinant riziką, jog darbai startuos ne iki galo suderintoje teisinėje aplinkoje.

    „Jeigu vėliau paaiškės, kad jau įgyvendintus sprendinius reikia reikšmingai keisti, investuotojui tektų atlikti brangius perdarymus, o sutaupytas laikas išnyktų“, – sakė Tomaszas Piotrowskis.

    Pasak jo, brangiausiai kainuotų korekcijos ten, kur darbai sunkiai grąžinami atgal: pamatų zonose, sausinimo sistemose ar vandens paėmimo infrastruktūroje. Tokie pakeitimai paprastai reiškia ne tik papildomas rangos sąnaudas, bet ir naujus projektavimo, derinimų bei priežiūros ciklus.

    Reguliuotojo terminas gali „sustoti“

    Viešojoje erdvėje minima ir procedūrinė aplinkybė, aktuali daugeliui didelių projektų: reguliuotojų sprendimų terminai dažnai neskaičiuojami tuo metu, kai investuotojas tikslina ar pildo dokumentus. Tai reiškia, kad formaliai nustatyti mėnesiai sprendimui priimti realiame grafike gali virsti gerokai ilgesniu laikotarpiu.

    Jei prašoma papildyti paraišką ar pašalinti trūkumus, atsakomybė už tempo išlaikymą iš dalies pereina investuotojui, o institucijos laikrodis faktiškai stoja. Tuo pat metu rangos ir planavimo grafikai paprastai juda į priekį, todėl spaudimas supaprastinti procedūras didėja.

    Ekspertai pabrėžia, kad branduolinėje energetikoje planavimo drausmė ir leidimų aiškumas yra ne formalumas, o saugos kultūros dalis. Skubėjimas, kai teisėkūra ar leidimų praktika vejasi statybos grafiką, gali sukurti situaciją, kurioje tariamas pagreitėjimas vėliau atsisuka papildomais kaštais, vėlavimais ir sudėtingesne eksploatacija.

  • PCC Intermodal parką papildė dar dvi „Pesa“ elektrinės „Gama“ lokomotyvos: kiek jų jau dirba?

    Krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės PCC Intermodal parką papildė dar dvi naujos elektrinės „Gama“ lokomotyvos, kurias pagamino Bydgoščiuje įsikūrusi „Pesa“. Gamintojas nurodo, kad tai 111Ed serijos mašinos, skirtos intermodaliniams sąstatams, kai kroviniai gabenami konteineriais ar puspriekabėmis.

    Po šio pristatymo PCC Intermodal eksploatuoja penkias „Pesa“ pagamintas lokomotyvas. Toks skaičius rodo, kad vežėjas nuosekliai plečia elektrinės traukos pajėgumus, svarbius maršrutams, kuriuose vis daugiau dėmesio skiriama energijos sąnaudoms ir emisijų mažinimui.

    „Penkių lokomotyvų parkas PCC Intermodal spalvomis yra geriausias pasitikėjimo mūsų sprendimų kokybe patvirtinimas“, – sakė „Pesa“ atstovas Danielis Lewandowskis.

    „Pesa“ pastaruoju metu aktyviai dirba ir kituose geležinkelių segmentuose: bendrovė skelbė gaminsianti šešis naujus elektrinius traukinių sąstatus „ELF 3.0“ vežėjui Polregio. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad šie traukiniai į linijas turėtų išeiti 2029 metų viduryje, o sandorio vertė siekia apie 50 milijonų eurų (be mokesčių).

    Be geležinkelių, „Pesa“ plečia užsakymų portfelį ir miesto transporto srityje. Bendrovė taip pat turi užsakymą pagaminti 20 naujų tramvajų Gdansko viešojo transporto operatoriui; skelbiama, kad pasiūlymo vertė viršija 120 milijonų eurų, o beveik 47 metrų ilgio sąstatai būtų vieni ilgiausių Lenkijoje.

  • Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė JAV socialinių tinklų kūrėja Sydney Towle, „TikTok“ ir „Instagram“ dalijusis savo gyvenimu sergant reta onkologine liga. Jai buvo 26 metai, apie mirtį pranešta jos socialinių tinklų paskyrose.

    Artimieji skelbė, kad pastaruoju metu ji buvo hospiso slaugoje, o liga progresavo po beveik trejus metus trukusios kovos. Towle būdama 23-ejų sužinojo diagnozę: ketvirtos stadijos cholangiokarcinoma, dar vadinama tulžies latakų vėžiu.

    „Syd ramiai iškeliavo vakar vakare po beveik trejus metus trukusios kovos su cholangiokarcinoma“, – sakė jos brolis Austinas vaizdo įraše.

    Towle turinys išsiskyrė tuo, kad ji atvirai rodė ne tik gydymą, bet ir kasdienybę, savijautos svyravimus, sunkias procedūras bei sprendimus dėl tolesnės priežiūros. Per šį laiką jos vaizdo įrašai surinko milijonus peržiūrų, o sekėjai juos vertino kaip realistišką jaunų žmonių susidūrimo su vėžiu liudijimą.

    Tulžies latakų vėžys laikomas reta liga, o jauname amžiuje diagnozuojamas dar rečiau, todėl Towle istorija tapo ir informavimo apie retas onkologines ligas kampanija. Gydytojai pabrėžia, kad tokiais atvejais dažnai svarbiausia ankstyva diagnostika, simptomų neatidėliojimas ir paciento įsitraukimas į sprendimus dėl gydymo.

    Šių metų gegužę Towle pasakojo, kad vėžys išplito į pilvaplėvę, o tai paprastai reiškia sudėtingesnę ligos kontrolę ir ribotesnes gydymo galimybes. Ji taip pat dalijosi, kad po pokalbio su gydytoju, kuris ragino svarstyti gyvenimo pabaigos priežiūrą, ji ieškojo kito specialisto nuomonės.

    Vienu ryškiausių jos pastarųjų mėnesių įvykių tapo pasirodymas maudymosi kostiumėlių renginyje Majamio mados savaitėje. Towle sakė taip išpildžiusi seną svajonę ir norėjusi priminti, kad po ligos kūnas ir gyvenimas gali atrodyti kitaip, bet neprarasti vertės.

    Po žinios apie mirtį socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai užuojautos žinučių. Sekėjai ir kiti kūrėjai rašė, kad Towle atvirumas ir nuoseklus pasakojimas padėjo geriau suprasti retų vėžio formų realybę bei paskatino žmones labiau rūpintis sveikata.

    „Mes labai didžiuojamės, kaip atkakliai Sydney kovojo ir kad savo kelione pasidalijo su tiek daug žmonių“, – teigė šeima.

  • „Tauron“ riboja elektrinės Stalowa Wola gamybą: Sano upė nuseko, prioritetas – karšto vandens tiekimas

    Kodėl mažinama gamyba?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė apribojusi pagrindinio kombinuoto ciklo dujų ir garo bloko darbą kogeneracinėje elektrinėje Stalowa Wola. Sprendimas siejamas su aukštomis oro temperatūromis ir žemu Sano upės vandens lygiu, o tai riboja aušinimui ir technologiniams procesams reikalingų vandens išteklių panaudojimą.

    Bendrovė nurodo, kad tokioje situacijoje įprasta praktika yra mažinti apkrovas arba laikinai stabdyti gamybą, kad būtų laikomasi aplinkosauginių ir vandens naudojimo reikalavimų. Tai ypač aktualu vasaromis, kai sausros ir karščio bangos dažnėja, o vandens telkinių temperatūra kyla.

    „Esant tokioms aukštoms temperatūroms ir žemam upės lygiui, natūrali procedūra yra riboti arba išjungti gamybą iš pagrindinio dujų ir garo bloko“, – teigė „Tauron“.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Pasak „Tauron“, šiuo metu elektrinės darbas apribotas iki prioritetinės užduoties – užtikrinti karšto vandens tiekimą Stalowa Wola miesto ir Nisko savivaldybės gyventojams. Šiems poreikiams, kaip skelbiama, naudojamos sukauptos atsargos, kurių pakanka ir kurios neturėtų kelti grėsmės tiekimo patikimumui.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimai priimami atsižvelgiant į nuolat stebimas prognozes: vertinamas upės lygis, vandens ir oro temperatūra, taip pat kiti parametrai, galintys daryti įtaką elektrinės darbui. Dėl besikeičiančių orų prognozių konkreti pilno bloko paleidimo data kol kas neįvardijama.

    „Šiuo metu gamyba apribota iki prioritetinės užduoties – karšto vandens tiekimo; turimos atsargos yra pakankamos ir šiems tiekimams nekelia grėsmės“, – nurodė „Tauron“.

    Kas daroma dėl vandens ir aplinkosaugos?

    „Tauron“ aiškina, kad elektrinė veikia pagal turimą leidimą naudoti vandenį, o esamoje situacijoje palaikomas vadinamasis avarinis pratakumas. Jo paskirtis – maitinti išleistuvo kanalą tiek, kad būtų išsaugota jame esanti biologinė gyvybė.

    Akcentuojama, kad šis minimalus pratakumas negali būti ir nėra naudojamas elektros energijos gamybai. Kitaip tariant, vandens režimo palaikymas šiuo atveju skirtas ne gamybai, o aplinkosauginiams įsipareigojimams vykdyti.

    „Svarbu tai, kad šio pratakumo palaikymas negali būti ir nėra naudojamas elektros energijos gamybai“, – pažymėjo „Tauron“.

    Karščio bangos ir vandens trūkumas pastaraisiais metais vis dažniau tampa iššūkiu Europos energetikai, ypač elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui. Europos Komisija yra ne kartą pabrėžusi, kad tokie epizodai gali didinti sistemines įtampas, tačiau trumpuoju laikotarpiu rizikos paprastai valdomos apkrovų ribojimu, rezervų aktyvavimu ir importo bei tinklų valdymo priemonėmis.

  • Romos Celijaus kalvoje po restauracija aptiktas senovinis romėnų namas: mozaikos ir freskos

    Romos Celijaus kalvoje po restauracija aptiktas senovinis romėnų namas: mozaikos ir freskos

    Radinių aptikta netikėtai

    Įprastas inžinerinis projektas Romos Celijaus kalvoje virto vienu ryškiausių pastarųjų metų archeologinių atradimų mieste. Tvirtinant senovinę sieną Villa Celimontana teritorijoje netikėtai atsidengė didelio romėnų laikų pastato liekanos.

    Archeologai praneša identifikavę aštuonis kambarius, iš kurių penki jau pilnai ištirti, o dar kelių patalpų sienos tęsiasi už dabartinės kasinėjimų zonos. Pastatas išsiskiria dekoru: aptiktos mozaikos, freskų fragmentai ir tapytos lubos.

    Du laikotarpiai vienoje patalpoje

    Kasinių vadovė Simona Moretta teigė, kad dėl vietos artumo Romos forumui komanda tikėjosi rasti antikos pėdsakų, tačiau ne tokio masto ir išskirtinės būklės objektą. Pasak jos, kai kurių patalpų dekoras liudija ilgą pastato naudojimą ir perplanavimus.

    „Būdami pačioje senovės Romos širdyje, visai šalia Romos forumo, galimybę aptikti antikinių radinių tikrai buvome numatę, bet ne tokio svarbumo. Radome penkias pilnai ištirtas patalpas ir dar kelias, kurių sienos tęsiasi už kasinėjimų ribų“, – sakė S. Moretta.

    Vienoje patalpoje archeologai aptiko dvi viena ant kitos įrengtas mozaikas: viršutinė datuojama trečiuoju amžiumi, o apatinė – antruoju amžiumi. Toks sluoksniavimas rodo, kad interjeras buvo atnaujinamas, prisitaikant prie kintančių skonių ir galimybių.

    Ką atskleidė mozaikos ir lubos

    Kasinėjimų komandos šiuo metu valo ir kataloguoja šimtus artefaktų: marmuro fragmentus, keramiką, mozaikų dalis ir tapyto tinko gabalus. Restauratoriai taip pat dėlioja į didelius fragmentus subyrėjusias lubų dalis, kurios, anot specialistų, išliko geriau, nei tikėtasi.

    „Ant naujausios mozaikos šioje patalpoje radome tapytas lubas dideliais gabalais, kuriuos kartu su puikiais restauratoriais pavyko kruopščiai išrūšiuoti“, – pasakojo S. Moretta.

    Ji pridūrė, kad lubų rekonstrukcijai tikimasi turėti daugiau nei 50 proc. originalo: dominuoja raudonų ir mėlynų apskritimų motyvai bei balto stiuko rėmai. Tokios detalės leidžia manyti, kad patalpos buvo reprezentacinės ir skirtos parodyti savininkų statusą.

    Specialioji Romos archeologijos superintendento tarnybos vadovė Daniela Porro nurodė, kad kompleksas datuojamas antruoju amžiumi, o vėliau, trečiajame amžiuje, buvo pertvarkytas. Vienoje patalpoje užfiksuota geometrinė mozaika su centriniu emblemos vaizdu, kuriame matomas delfinas ir žuvys.

    Domus ar kareivinės?

    Tyrėjai dar nėra nustatę, kokia buvo pirminė pastato paskirtis. Prabangus dekoras leidžia svarstyti, kad tai galėjo būti domus – turtingos ir įtakingos romėnų šeimos namai, tačiau svarstoma ir kita versija.

    „Tikėtina, kad tai galėjo būti svarbios šeimos domus, kurią išduoda elegantiška puošyba, bet neatmetame ir galimybės, kad tai buvo kareivinės, susijusios su senovės Romos ugniagesių tarnyba. Šiuo klausimu tyrimai dar tęsiasi“, – sakė D. Porro.

    Atradimas pakeitė ir patį projektą: planuota įprasta stabilizacija virto platesniais kasinėjimais, siekiant suprasti, kokio dydžio statinys slypi po žeme. Darbai vykdomi kaip dalis Italijos Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo plano finansuojamos restauracijos, o archeologai tikisi, kad tyrimai papildys žinias apie antikinės Romos urbanistinį sluoksnį ir kasdienybę.

  • Europos plieno gamy lūžis: PwC įspėja, kad aukštakrosnės taps nuostolingos, o gamyba trauksis

    PwC analizė: pokytis jau užprogramuotas

    Vokietijos „PwC“ padalinio analizė rodo, kad tradicinė plieno gamyba aukštakrosnėse Europoje artėja prie ribos, kai ji tampa ekonomiškai nebeatlaikoma. Esminė priežastis – griežtėjanti ES klimato politika ir nuosekliai brangstanti taršos CO2 kaina, kuri tiesiogiai didina koksu grįstos gamybos savikainą.

    Analizėje pabrėžiama, kad tai nėra spėjimas ar prognozė pagal optimistinius scenarijus – vertinimas remiasi jau galiojančiomis taisyklėmis ir kryptimis, kurias ES yra įtvirtinusi iki 2040–2045 metų. Išvada aiški: didelė dalis pirminės plieno gamybos gali persikelti už Europos ribų, o žemyne liks daugiau perdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės procesų.

    „Plieno pasaulis 2040 metais iš esmės skirsis nuo šiandienos: aukštakrosnė taps nebeapsimokanti, o pirminės gamybos geografija pasikeis“, – sakė „PwC“ Vokietijoje partneris, atsakingas už energetikos transformaciją ir dekarbonizaciją, Andree Simon Gerken.

    Kodėl Europa praranda konkurencingumą?

    Didžiausias spaudimas tenka energijai ir emisijoms: plieno gamyba yra viena energiškai imliausių pramonės šakų, todėl elektros ir dujų kainų skirtumai tarp regionų greitai virsta kainų skirtumu galutiniame produkte. „PwC“ vertinimu, jei išlieka dabartinė reguliavimo logika, iki 2045 metų koksu paremtos plieno gamybos kaštai gali išaugti tiek, kad savikaina praktiškai padvigubėja.

    Teoriškai importo anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM turėtų sulyginti sąlygas, nes importuotojams tenka atspindėti CO2 kainą. Tačiau analizė akcentuoja, kad vien CBAM nepašalina struktūrinio pranašumo tų regionų, kur atsinaujinanti energija ir jos infrastruktūra yra pigesnė, o pramonės plėtra vyksta greičiau.

    „CBAM gali kompensuoti CO2 kainą, bet jis nepašalina kitų regionų struktūrinio pranašumo dėl energijos kaštų“, – teigė „PwC“ ekspertai.

    Kur kryptų gamyba ir kas liktų Europoje?

    „PwC“ išskiria kryptį, kuri matoma jau dabar: energiškai imlūs gamybos etapai gali būti perkeliami ten, kur lengviau užsitikrinti pigesnę atsinaujinančią energiją ir logistiką. Tarp minimų krypčių dažnai atsiranda Persijos įlankos regionas ir Šiaurės Afrika, kur saulės ir vėjo energetikos potencialas leidžia mažesnėmis sąnaudomis gaminti elektrą, o kartu – ir žaliąjį vandenilį.

    Žaliasis vandenilis laikomas vienu pagrindinių elementų, jei pirminė plieno gamyba pereina prie tiesioginės geležies redukcijos technologijų, siekiant mažinti emisijas. Vis dėlto „PwC“ vertinimu, Europoje tik dalis regionų turi realių šansų pasiekti konkurencingą tokios gamybos kainą, o Vidurio Europai tai tampa ypač sudėtinga dėl energijos kainų ir infrastruktūros ribojimų.

    „Energiškai imlios gamybos perkėlimas užsienyje nebus deindustrializacija, jei jis bus pakeistas verte, kuri kuriama per žinias, specializaciją ir sistemines kompetencijas“, – sakė Andree Simon Gerken.

    Didžiausia viltis – elektrinės krosnys, bet jos ne viską pakeis

    Vienu iš realiausių kelių Europai įvardijamas didesnis perėjimas prie plieno gamybos iš metalo laužo elektrinėse lankinėse krosnyse. Toks modelis paprastai reiškia mažesnes emisijas ir didesnę priklausomybę nuo elektros, o ne nuo koksavimo anglies, todėl jis geriau dera su ES klimato tikslais.

    Tačiau čia atsiranda technologinė riba: iš metalo laužo pagamintas plienas ne visada atitinka aukščiausius reikalavimus, ypač kai reikia itin švarių, plonų ir vienodos kokybės lakštų automobilių kėbulams ar buitinės technikos korpusams. „PwC“ atkreipia dėmesį, kad laužas dažnai būna užterštas priemaišomis, todėl jo panaudojimas aukščiausios klasės produkcijai reikalauja papildomų sprendimų ir kaštų.

    Pramonėje dėl to itin vertinamas vadinamasis švarus gamybos laužas, susidaręs pačiose gamyklose, nes jis leidžia gauti stabilesnės sudėties metalą. Vis dėlto tokio laužo neužtenka visoms reikmėms, todėl vien elektrinės krosnys negali greitai ir pilnai pakeisti pirminės gamybos, paremtos geležies rūda.

    „Išvada aiški: pirminė plieno gamyba iš anglies Vokietijoje neturi ateities, todėl metalo perdirbimui būtina anksti persiorientuoti visoje vertės grandinėje“, – sakė „PwC“ Vokietijoje energetikos transformacijos ir dekarbonizacijos vadovas Alexander Schröder.

    Rizika regionams: europinis rūdžių juostos scenarijus

    Didžiausia socialinė ir politinė įtampa gali kilti ne iš pačio fakto, kad gamyba globaliai persiskirsto, o iš to, kaip greitai tai įvyksta ir ką tai reiškia konkretiems regionams. Jei aukštakrosnės užsidaro greičiau, nei atsiranda naujos investicijos, kyla grėsmė darbo vietoms, tiekimo grandinėms ir vietos biudžetams, ypač ten, kur sunkioji pramonė yra ekonomikos stuburas.

    „PwC“ analizėje skamba perspėjimas, kad tokia dinamika gali priminti JAV rūdžių juostos patirtį, kai kadaise klestėję pramonės centrai neteko gamybos ir ilgainiui susidūrė su socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Europa, siekdama klimato tikslų, turi paraleliai spręsti ir pramonės konkurencingumo klausimą, nes priešingu atveju emisijos gali tiesiog „iškeliauti“ kartu su gamyba.

    Kita medalio pusė – galimybė: Europoje gali augti paklausa specializuotiems, sertifikuotiems ir aukštos precizikos plieno produktams, kuriuose didesnę vertę kuria inžinerija, kokybės kontrolė, atsekamumas ir programinė įranga. Tokia kryptis dažnai siejama ir su augančiais gynybos bei infrastruktūros poreikiais, tačiau ji nepanaikina būtinybės turėti aiškų planą, ką daryti su tradicinės gamybos regionais.