CP v2

Blog

  • Estija savivaldybėms prieš vėjo parkus skirs iki 5 mln. eurų: kaip veiks nauja premija

    Estija savivaldybėms prieš vėjo parkus skirs iki 5 mln. eurų: kaip veiks nauja premija

    Naujas skatinimas planavimo etape

    Estijos Vyriausybė pristatė naują finansinę paskatą savivaldybėms, kurios jų teritorijose planuoja sausumos vėjo elektrinių parkus. Priemonė pavadinta Vėjo greičio premija ir ja siekiama paspartinti projektus, suteikiant apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms dar iki statybų.

    Skirtingai nei įprastos įmokos ar rinkliavos, kurios dažniausiai atsiranda tik pradėjus gaminti elektrą, ši schema pinigus numato ankstyvesnėje stadijoje. Tai turėtų sumažinti įtampas dėl vėjo parkų ir padėti greičiau judėti per planavimo procedūras.

    Kiek pinigų ir kokiomis sąlygomis

    Pagal siūlomą modelį savivaldybė, priėmusi sprendimus dėl teritorijų planavimo, galės gauti iki 5 milijonų eurų vietos infrastruktūrai ir bendruomenės projektams. Tokios investicijos gali apimti kelius, viešąsias erdves ar kitus savivaldybės prioritetus, susijusius su vietos gyvenimo kokybe.

    Paramai gauti numatyta sąlyga: savivaldybė turi patvirtinti planavimo leidimą, apimantį mažiausiai aštuonias turbinų vietas. Lėšos būtų išmokamos dviem etapais: pirmoji dalis įsigaliojus vietos planui, antroji išdavus statybos leidimus.

    Kodėl Estija akcentuoja vėją

    Valdžios vertinimu, sausumos vėjo energetika išlieka vienas pigiausių būdų didinti vietinę elektros gamybą, stiprinti energetinį saugumą ir mažinti kainų svyravimų riziką iki 2030 metų. Pastaraisiais metais Estijoje sparčiau augo saulės elektrinių apimtys, o vėjo projektų tempas atsiliko.

    2025 metų pabaigoje Estijoje buvo apie 694 megavatų sausumos vėjo elektrinių pajėgumų ir kiek daugiau nei 200 turbinų. TalTech analizėje nurodoma, kad šalies poreikiams optimalu būtų maždaug 100–110 papildomų modernių turbinų, kad vėjas reikšmingiau prisidėtų prie sistemos balanso.

    Vyriausybės planai ir žinutė bendruomenėms

    Estijos Vyriausybė numato, kad per artimiausius trejus metus programai galėtų būti skirta iki 20 milijonų eurų. Toks finansavimas turėtų tapti argumentu savivaldybėms aktyviau įsitraukti į projektų derinimą ir greičiau priimti sprendimus.

    „Vietos bendruomenės yra neatsiejama būsimos energetikos dalis“, – sakė energetikos ir aplinkos ministras Andresas Suttas.

    „Vėjo greičio premijos tikslas – suteikti žmonėms aiškumą, kad jų gyvenimas gerės dar iki turbinų statybos. Tai padeda kurti pasitikėjimą ir užtikrina, kad nauji pajėgumai atsiras bendradarbiaujant, o ne konfrontuojant“, – pridūrė jis.

  • Mero sveikinimas Motinos dienos proga: pagarba mamoms ir kvietimas nepamiršti padėkoti šiandien

    Mero sveikinimas Motinos dienos proga: pagarba mamoms ir kvietimas nepamiršti padėkoti šiandien

    Motinos dienos proga meras siunčia sveikinimą visoms mamoms, globėjoms ir motinystės vaidmenį kasdien prisiimančioms moterims. Ši diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį gegužės sekmadienį ir kasmet primena apie šeimos ryšius, rūpestį bei dėkingumą.

    Sveikinime pabrėžiama, kad motinystė dažnai telpa į kasdienius, iš pirmo žvilgsnio nepastebimus darbus: kantrybę, palaikymą, atsakomybę ir gebėjimą išklausyti. Tokie žodžiai ypač aktualūs šiandien, kai daliai šeimų tenka gyventi didesniu tempu, o artimiausiems žmonėms laiko lieka mažiau.

    Kasmetinė proga sustoti

    Motinos diena daugeliui tampa simboliniu priminimu sustoti ir įvertinti tai, kas dažnai priimama kaip savaime suprantama. Savivaldybės sveikinimu siekiama ne tik pasveikinti, bet ir paskatinti bendruomenę parodyti dėmesį tiems, kurie šeimoje laiko didžiausią emocinį krūvį.

    Meras kviečia šią dieną skirti paprastam, bet svarbiam veiksmui: paskambinti, aplankyti ar parašyti žinutę mamai, pasidalyti padėka ir šiluma. Daugeliui tai tampa reikšmingiausia dovana, kuri nekainuoja, tačiau palieka ilgalaikį jausmą.

    Padėka ir bendruomenės vienybė

    Sveikinime taip pat akcentuojama pagarba mamoms, kurios augina vaikus vienos, rūpinasi keliais šeimos nariais ar susiduria su kasdieniais iššūkiais dėl sveikatos, darbo ar finansinių sunkumų. Tokiais atvejais bendruomenės palaikymas ir supratimas gali turėti ne mažesnę vertę nei materialios priemonės.

    Motinos dienos proga meras linki sveikatos, ramybės ir artimųjų dėmesio, o šeimoms primena paprastą taisyklę: šilti žodžiai ir pagarba neturėtų būti paliekami tik šventinėms progoms.

  • Motinos diena Alytaus rajone: vaikai siunčia nuoširdžius linkėjimus, sveikina merė Rasa Vitkauskienė

    Motinos diena Alytaus rajone: vaikai siunčia nuoširdžius linkėjimus, sveikina merė Rasa Vitkauskienė

    Motinos diena Lietuvoje kasmet primena progą sustoti ir garsiai pasakyti ačiū už rūpestį, kantrybę ir kasdienį palaikymą. Šia diena tradiciškai tampa ne tik šeimos susibūrimų, bet ir bendruomenių dėmesio mamoms laiku, kai svarbiausia – paprastas, nuoširdus žodis.

    Alytaus rajone Motinos dienos proga šilčiausius linkėjimus siunčia vaikai, kurių žinutėse telpa daugiausia emocijų ir tikrumo. Trumpi, bet labai taiklūs palinkėjimai primena, kad mamoms dažnai labiausiai įsimena ne dovanos, o dėmesys ir bendrumo jausmas.

    Prie sveikinimų prisideda ir Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, pabrėždama pagarbą mamoms bei jų vaidmeniui šeimoje ir bendruomenėje. Tokie sveikinimai viešojoje erdvėje tampa simboliniu priminimu, kad motinystės darbas dažnai lieka nepastebimas, nors yra kasdienis ir esminis.

    Motinos dienos sveikinimai šiandien vis dažniau pasiekia žmones ir vaizdo formatu, nes tai leidžia išsaugoti autentiškas emocijas ir pasidalyti jomis su artimaisiais, net jei šventę tenka sutikti per atstumą. Vaikų ištarti žodžiai ekrane dažnai tampa šilčiausia dovana, kurią norisi išsisaugoti ilgam.

    Šventės prasmė išlieka paprasta: skirti laiko mamai, paskambinti, aplankyti ar parašyti žinutę ir nuoširdžiai padėkoti. Kartais būtent toks kasdieniškas gestas pasako daugiau nei ilgos kalbos.

    Motinos dienos proga parengtame vaizdo sveikinime Alytaus rajono bendruomenė dalijasi nuoširdumu ir dėkingumu, kviesdama šią dieną skirti svarbiausiam žmogui šeimoje. Sveikinime skamba paprasta žinutė: mamos meilė ir rūpestis kuria namų jausmą, kuris lydi visą gyvenimą.

  • Kodėl žmonės turi antakius: biologas aiškina, kaip jie saugo akis ir padeda atpažinti veidus

    Antakiai – ne vien prakaito barjeras

    Ilgą laiką antakiai buvo aiškinami paprastai: esą jie nukreipia prakaitą ir nešvarumus nuo akių. Tokia funkcija iš tiesų tikėtina, nes plaukelių lankas virš akiduobių gali šiek tiek sulaikyti drėgmę ir smulkias daleles.

    Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais evoliucinės biologijos ir antropologijos darbai vis dažniau pabrėžia, kad antakių „paskirtis“ greičiausiai platesnė. Mokslininkai vertina žmogaus veidą kaip komunikacijos sistemą, kurioje antakiai tapo itin svarbūs.

    Kaip keitėsi žmogaus veidas

    Ankstyviesiems homininams, įskaitant neandertaliečius, buvo būdingas ryškus antakių lankas iš kaulo, vadinamas antakių ketera. Tai buvo tvirta struktūra virš akių, galėjusi padėti apsaugoti veidą nuo mechaninių krūvių ir dalies aplinkos poveikio.

    Šiuolaikinių žmonių evoliucijoje ryški kaulinė ketera sumažėjo, o veido vidurinė dalis tapo labiau įtraukta. Kartu ryškėjo ir kiti bruožai, kurie didina veido „skaitomumą“: lengviau matoma žvilgsnio kryptis, didesnis mimikos vaidmuo, o antakiai tapo judresni ir vizualiai aiškesni.

    Antakiai kaip socialinis signalas

    Biologai pabrėžia, kad antakiai galėjo tapti svarbūs ne tik dėl akių apsaugos, bet ir dėl bendravimo. Skirtingai nei statiška kaulinė ketera, antakiai leidžia greitai ir tiksliai perduoti emocijas, ketinimus ar socialinį atsaką.

    Trumpas antakių pakėlimas dažnai suprantamas kaip atpažinimo ar pasisveikinimo ženklas, o suraukti antakiai gali rodyti nerimą, nesutikimą ar susikaupimą. Tokie signalai ypač naudingi bendraujant per atstumą ir keičiantis situacijoms, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    „Kai žmonių grupės didėjo ir tapo labiau tarpusavyje priklausomos, gebėjimas perduoti subtilias emocijas tapo vis vertingesnis: pranašumą galėjo turėti veidai, kurie signalizuoja ne vien dominavimą, bet ir nuotaiką bei ketinimus“, – aiškina evoliucinės biologijos krypties autoriai.

    Kodėl antakiai padeda atpažinti žmogų

    Antakiai svarbūs ir veidų atpažinimui: tyrimuose, kuriuose skaitmeniniu būdu buvo šalinami atskiri veido bruožai, dalyviai dažnai sunkiau atpažindavo žmones būtent tada, kai nebūdavo antakių. Nors intuicija sako, kad labiausiai „atpažįstamos“ yra akys, praktiniai bandymai parodė, kad antakiai veide veikia kaip vienas pagrindinių orientyrų.

    Tai gali paaiškinti, kodėl antakių forma, tankis ir simetrija taip smarkiai keičia bendrą įspūdį. Antakiai ne tik papildo mimiką, bet ir padeda smegenims greitai „sukabinti“ veido detales į atpažįstamą visumą, ypač matant žmogų trumpai ar prastesniame apšvietime.

    Be to, antakių pokyčiai siejami ir su tuo, kaip vertinamas patrauklumas ar amžius: smulkūs proporcijų skirtumai gali keisti veido išraiškos „toną“ net tada, kai žmogus emociškai neutralus. Dėl to antakiai laikomi vienu labiausiai identitetą formuojančių bruožų, turinčių ir biologinę, ir socialinę reikšmę.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.

  • Italų ilgaamžiškumo įprotis lėkštėje: kodėl alyvuogių aliejus kasdien siejamas su sveikata

    Italijoje jis dažnai naudojamas paprastai: keli lašai ant daržovių, šaukštas į sriubą ar užpilas ant duonos. Svarbiausia ne egzotiški receptai, o pastovumas, kurį žmonės išlaiko metų metus.

    Ypač vertinamas ypač tyras alyvuogių aliejus, nes jame gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu, padedančiu mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš senėjimo procesus spartinančių veiksnių.

    Mokslinėje literatūroje alyvuogių aliejaus vartojimas dažnai aptariamas širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste. Tai svarbu todėl, kad būtent šios ligos daugelyje šalių išlieka viena dažniausių ankstyvo mirtingumo priežasčių.

    „Reguliarus alyvuogių aliejaus vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei silpnesniais uždegiminiais procesais, kurie gali spartinti senėjimą“, – teigiama apžvalginiuose mitybos tyrimuose.

    Daugelyje tyrimų praktinė rekomendacija skamba paprastai: svarbiau reguliarumas nei dideli kiekiai. Kasdienis, saikingas vartojimas dažnai įvardijamas kaip realistiškas įprotis, kurį lengva išlaikyti ilgą laiką.

    Galimas mechanizmas aiškinamas keliomis kryptimis: nuo poveikio lipidų apykaitai iki priešuždegiminio veikimo. Nors mitybos mokslas pabrėžia, kad vienas produktas „stebuklo“ nesukuria, alyvuogių aliejus laikomas palankesniu pasirinkimu už dalį sočiųjų riebalų šaltinių.

    Riebalai ilgą laiką buvo vertinami atsargiai, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama jų kokybė. Alyvuogių aliejus gali prisidėti prie ilgesnio sotumo, nes riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą, o tai kai kuriems žmonėms padeda rečiau užkandžiauti.

    Būtent dėl to Viduržemio jūros mitybos modelis neretai siejamas su palankesniais kūno masės rodikliais, net kai žmonės griežtai neskaičiuoja kalorijų. Vis dėlto bendras efektas priklauso nuo visos mitybos kokybės, fizinio aktyvumo, miego ir žalingų įpročių.

    Didžiausia nauda dažniausiai siejama su minimaliai apdorotu, šalto spaudimo ypač tyru alyvuogių aliejumi, nes jis išlaiko daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Rafinuotas aliejus paprastai turi mažiau polifenolių, todėl jo poveikis gali būti kuklesnis.

    Kasdieniam vartojimui rekomenduojama rinktis šviežesnį produktą, laikyti jį tamsesnėje vietoje ir neperkaitinti, jei siekiama išsaugoti skonį bei dalį jautresnių junginių. O žmonėms, turintiems specifinių sveikatos būklių ar ribojimų, saugiausia pasirinkimus aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • 4 gimimo datos, su kuriomis siejama išskirtinė intuicija ir vadinamoji dieviška išmintis

    Numerologijoje kartais teigiama, kad tam tikromis mėnesio dienomis gimę žmonės išsiskiria stipresne intuicija, gebėjimu greičiau perprasti situacijas ir natūraliai patarti kitiems. Šios idėjos remiasi dvasinėmis tradicijomis ir simbolinėmis skaičių interpretacijomis, todėl jų nereikėtų vertinti kaip moksliškai patvirtintų išvadų.

    Psichologijos ir neuromokslų požiūriu išmintis dažniau siejama su patirtimi, refleksija, emocijų reguliavimu ir gebėjimu priimti subalansuotus sprendimus. Vis dėlto tokie tekstai išlieka populiarūs, nes padeda žmonėms apmąstyti savo stiprybes, o aprašymai neretai atpažįstami daugeliui.

    Šiame kontekste dieviška išmintis dažniausiai apibrėžiama kaip vidinis žinojimas, kuris pasireiškia per nuojautą, simbolius, sapnus ar sunkiai paaiškinamą tikrumo jausmą. Numerologijoje tai siejama su gimimo datos skaičiais ir jų esą nulemtomis asmenybės kryptimis.

    Svarbu atskirti įkvėpiančią interpretaciją nuo patikrintos informacijos: numerologija nėra pripažįstama mokslo disciplina, o jos teiginiai nėra tikrinami taip, kaip medicinos ar psichologijos metodai. Dėl to tokį turinį vertėtų laikyti pramoginiu ir savirefleksijai skirtu.

    Dažniausiai išskiriamos keturios gimimo dienos: 29, 25, 16 ir 11. Numerologai teigia, kad šių dienų simbolika siejama su jautresniu intuiciniu suvokimu, gebėjimu pastebėti dėsningumus ir noru padėti kitiems.

    Visų pirma minima 29 diena: jai priskiriamas stiprus vidinis kompasas, atsparumas abejonėms ir polinkis tapti žmogumi, į kurį kiti kreipiasi patarimo. Tokie žmonės apibūdinami kaip linkę „gydyti“ žodžiais ar kryptingomis įžvalgomis.

    25 diena dažnai siejama su dvilypumu, kai šalia logikos esą veikia ryški intuicija. Aprašymuose pabrėžiama, kad sprendimai gali gimti ir per analizę, ir per nuojautą, o įžvalgos neretai ateina per sapnus, simbolius ar atsitiktinumus.

    16 diena numerologijoje kartais vaizduojama kaip transformacijos ir atsinaujinimo ženklas. Tokiems žmonėms priskiriamas gebėjimas pakilti po krizės, iš naujo perstatyti gyvenimo kryptį ir lyderiauti kūrybinėse ar socialinėse veiklose.

    11 diena dažniausiai įvardijama kaip itin intuityvi, siejama su jautriu emociniu radarų ir polinkiu pasitikėti vidiniu balsu. Teigiama, kad tokie žmonės dažnai tampa tais, kurių kiti klausia nuomonės, ypač kai reikia apsispręsti neapibrėžtose situacijose.

    Nors tokios interpretacijos gali būti įdomios, jos nepakeičia profesionalios pagalbos, kai kalbama apie psichologinę savijautą ar sveikatą. Jei nerimas, miego sutrikimai ar nuotaikų svyravimai ima trukdyti kasdienybei, patikimiausias kelias yra pasikalbėti su specialistu.

    Kaip savistabos priemonė, numerologiniai aprašymai kartais praverčia kaip klausimų rinkinys: kuo pasitikiu, kaip priimu sprendimus, ar moku sustoti ir įsiklausyti. Tačiau atsakymus vertingiausia grįsti ne data kalendoriuje, o realiais įpročiais, patirtimi ir aplinkinių grįžtamuoju ryšiu.

  • Kodėl meilė kartais varo iš proto: trys mokslo atradimai apie skausmą, neapykantą ir palengvėjimą

    Meilė dažnai apibūdinama kaip jausmas, kuriame telpa ir pakilimas, ir nerimas, o kartais net fizinis diskomfortas. Neuromokslų tyrimai rodo, kad tai nėra vien metafora: smegenys romantišką prisirišimą apdoroja pasitelkdamos tas pačias sistemas, kurios susijusios su atlygiu, grėsme ir skausmu.

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad jausmų intensyvumas priklauso ne tik nuo patirties ar charakterio, bet ir nuo smegenų mechanizmų. Būtent dėl to meilė kai kuriems žmonėms gali tapti ir stipria motyvacija, ir emociniu išbandymu, ypač santykių krizėse ar po skyrybų.

    Meilė ir neapykanta smegenyse

    Vienas įdomiausių neurovaizdinimo tyrimų pastebėjimų: meilė ir neapykanta nėra visiškai atskiros, viena kitai priešingos „lentynos“ smegenyse. Tiriant smegenų aktyvumą, nustatyta, kad abi būsenos įtraukia kai kurias panašias sritis, susijusias su stipria motyvacija, įsitraukimu ir reakcijomis į stresą.

    Tai padeda paaiškinti, kodėl aštrūs konfliktai artimuose santykiuose kartais kyla taip greitai ir taip sunkiai „išsijungia“. Kai emocijos intensyvios, smegenys gali veikti režimu, kuriame svarbiausia tampa ne racionalus vertinimas, o momentinė reakcija ir apsauga.

    Kai meilė skauda tiesiogine prasme

    Socialinis atstūmimas, netektis ar skyrybos neretai apibūdinami kaip skausmingi fiziškai, ir tam yra neurobiologinis pagrindas. Tyrimai rodo, kad socialinio skausmo patirtys gali aktyvinti panašius smegenų tinklus kaip ir fizinis skausmas, todėl kūnas į emocinę netektį reaguoja labai realiai.

    Medicinoje aprašomas ir vadinamasis „sudaužytos širdies“ sindromas, kai staigus emocinis sukrėtimas gali laikinai sutrikdyti širdies funkciją. Nors tai nėra dažnas reiškinys, jis primena, kad stipri įtampa ir netektis gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fiziologinių pasekmių.

    Meilė kaip natūralus nuskausminimas

    Kita vertus, įsimylėjimas gali veikti ir priešinga kryptimi: kai kurie tyrimai rodo, kad stiprus romantiškas prisirišimas gali mažinti skausmo pojūtį. Tai siejama su smegenų atlygio sistema ir neuromediatoriais, kurie dalyvauja malonumo, motyvacijos ir nusiraminimo procesuose.

    Tokie duomenys padeda suprasti, kodėl artumas ir saugumo jausmas santykiuose kai kuriems žmonėms tampa svarbia atrama patiriant stresą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad jei ryšys tampa vieninteliu nusiraminimo būdu, gali augti priklausomybės nuo santykių rizika ir emocinis nestabilumas.

    Psichologai ir neuromokslininkai sutaria dėl vieno: meilė nėra vien „širdies reikalas“. Tai sudėtingas biologijos, patirties ir socialinių veiksnių derinys, todėl ji gali ir gydyti, ir žeisti, o kartais sukelti jausmą, kad emocijos tiesiog per stiprios.

  • Pavardę galima keisti beveik į bet kokią: nuo kokio amžiaus, kiek tai kainuoja ir kiek trunka

    Kada galima keisti pavardę?

    Pavardę, kaip ir vardą ar tėvavardį, žmogus Ukrainoje gali pasikeisti ne tik po santuokos ar skyrybų, bet ir savo noru. Teisininkų praktikoje tai laikoma įprasta civilinės būklės akto pakeitimo procedūra, kai asmuo siekia, kad dokumentuose būtų įrašyta kita pasirinkta pavardė.

    Savarankiškai kreiptis dėl pavardės keitimo paprastai galima nuo 16 metų. Iki šio amžiaus sprendimui, kaip nurodoma teisinėje praktikoje, dažniausiai reikalingas abiejų tėvų sutikimas, o nesutarimo atveju klausimas sprendžiamas per atsakingas institucijas arba teismą.

    Kur kreiptis ir kiek laiko užtrunka?

    Procedūra vykdoma civilinės būklės įstaigoje, o pati paslauga dokumentuose dažniausiai įvardijama kaip vardo keitimas, nors realiai gali būti keičiama pavardė ar tėvavardis. Po sprendimo priėmimo asmeniui išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad duomenys oficialiai pakeisti.

    Prašymo nagrinėjimas paprastai trunka iki trijų mėnesių, tačiau terminas gali būti pratęstas dar tiek pat. Tai reiškia, kad maksimalus laukimo laikas gali siekti iki šešių mėnesių, priklausomai nuo patikrinimų ir institucijų darbo krūvio.

    Nagrinėjimo metu atliekami patikrinimai, susiję su asmens teisiniu statusu. Jei nustatoma, kad asmuo yra prižiūrimas administracine tvarka, turi neišnykusį teistumą ar jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, prašymas gali būti atmestas.

    Kiek kainuoja ir kokius dokumentus keisti?

    Be dokumentų pateikimo, reikia sumokėti valstybės rinkliavą ir administracinį mokestį už prašymo parengimą civilinės būklės įstaigoje. Pagal viešai aptariamą praktiką pirmą kartą keičiant duomenis mokama simbolinė valstybės rinkliava, o kartojant procedūrą ji didėja.

    Prašymo parengimo paslauga, nurodoma, kainuoja 416 Ukrainos grivinų, tai yra apie 9 eurus. Pakartotinis valstybės mokestis, minimas kaip 51 Ukrainos grivina, sudaro apie 1 eurą, o pirmą kartą taikoma rinkliava yra mažesnė nei 1 euras.

    Po pavardės pakeitimo būtina atnaujinti pagrindinius asmens dokumentus, įskaitant vidaus ir užsienio pasą, taip pat mokesčių mokėtojo identifikavimo dokumentus. Jei asmuo turi vairuotojo pažymėjimą, jį taip pat tenka keisti, o praktikoje dažnai pabrėžiama, kad tai reikia atlikti per 30 dienų.

    Tuo pačiu ne visus dokumentus privaloma keisti iš karto. Paprastai neliečiami nuosavybės dokumentai, švietimo dokumentai ar darbo knygelė, nes pavardės pasikeitimą vėliau galima pagrįsti išduotu pažymėjimu apie vardo keitimą.

    Nors internete neretai teigiama, kad pavardę galima pasikeisti nuotoliniu būdu, praktikoje tokia paslauga dažniausiai dar neteikiama per valstybines elektronines sistemas. Dėl to žmonėms įprastai tenka vykti į civilinės būklės įstaigą ir pateikti prašymą gyvai.

    „Pavardę galima pasikeisti į praktiškai bet kokią, tačiau procedūra vyksta per civilinės būklės įstaigą ir reikalauja patikrinimų“, – sakė šeimos teisės praktiką vykdanti teisininkė.

  • Antra šuo namuose: kinologai pataria, kaip pasirinkti veislę ir sumažinti konfliktų riziką

    Kaip išsirinkti antrą šunį?

    Norint į namus priimti antrą šunį, svarbiausia įvertinti ne tik patinkančią veislę, bet ir jau gyvenančio augintinio charakterį, amžių bei įpročius. Kinologai pabrėžia, kad didžiausia klaida būna impulsyvus sprendimas, kai tikimasi, jog šunys savaime susidraugaus.

    Dažniausi iššūkiai įsileidus antrą šunį yra konkurencija dėl dėmesio, maisto ar žaislų, taip pat stresas pasikeitus rutinai. Net ir draugiški šunys iš pradžių gali rodyti įtampą, todėl pirmosios savaitės paprastai būna lemiamos.

    Lytis, amžius ir energija

    Kinologų praktikoje dažnai pabrėžiama, kad sėkmingą porą dažniau lemia ne „tobula“ veislė, o suderinama energija. Jei namuose jau gyvena ramus, vyresnis šuo, labai aktyvus jauniklis gali tapti nuolatiniu dirgikliu, o tai didina konfliktų riziką.

    Lyties pasirinkimas irgi gali turėti įtakos, tačiau tai nėra vienintelė taisyklė. Svarbiau, ar šunys yra socializuoti, ar namuose aiškios taisyklės ir ar šeimininkas geba valdyti resursus: maitinimą, poilsio vietas, dėmesį ir žaidimus.

    7 veislės, kurios dažnai gerai sutaria

    Kinologai ir dresuotojai dažnai mini, kad kai kurios veislės dėl savo istorinio veisimo tikslo ir temperamento neretai lengviau prisitaiko prie gyvenimo su kitu šunimi. Tarp jų dažnai išskiriamas labradoro retriveris, nes tai socialus, žmogui ir grupei orientuotas šuo, paprastai mėgstantis kontaktą ir žaidimą.

    Dar viena dažnai rekomenduojama veislė yra auksaspalvis retriveris, vertinamas dėl švelnaus būdo ir kantrybės. Tokie šunys dažnai būna linkę vengti aštrių konfliktų, tačiau jiems, kaip ir kitiems, būtina nuosekli socializacija bei aiškus šeimininko vadovavimas kasdienėse situacijose.

    Jei šeimai svarbus intelektas ir aktyvumas, dažnai minimas borderkolis, nors pabrėžiama, kad jo energija turi sutapti su kito šuns temperamentu. Praktikoje borderkoliai neretai labiau orientuojasi į užduotis ir žmogų, todėl, tinkamai supažindinti, gali ramiau reaguoti į antrą šunį namuose.

    Tarp socialių veislių dažnai įvardijamas biglis, nes istoriškai tai buvo gaujose dirbęs šuo. Dėl šios priežasties bigliai paprastai noriai bendrauja su kitais šunimis, tačiau jiems svarbus užimtumas, nes nuobodulys gali virsti destruktyviu elgesiu.

    Kinologai taip pat išskiria pudelį, nes tai labai imlus dresūrai ir gerai prisitaikantis šuo, dažnai turintis stiprius socialinius įgūdžius. Skirtingi dydžiai leidžia lengviau suderinti pudelio fizines galimybes su jau gyvenančio šuns dydžiu ir aktyvumu.

    Jei namuose norima ramesnio kompaniono, neretai minimas kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, vertinamas dėl švelnaus, nekonfliktiško temperamento. Tokie šunys dažnai gerai jaučiasi šalia kitų augintinių, ypač kai aplinka stabili ir nėra nuolatinės konkurencijos dėl resursų.

    Tarp mažesnių, linksmų ir prisitaikančių veislių neretai minimas bišonas frizė. Kinologai pabrėžia, kad jis dažnai būna draugiškas, tačiau, kaip ir bet kuri veislė, gali tapti jautrus stresui, jei supažindinimas atliekamas skubotai arba šeimininkas netolygiai dalija dėmesį.

    Kas iš tiesų mažina konfliktų tikimybę?

    Specialistai pabrėžia, kad veislė yra tik dalis atsakymo, o svarbiausias veiksnys yra supažindinimo planas. Pirmieji susitikimai dažniausiai rekomenduojami neutralioje aplinkoje, su pakankamu atstumu ir be prievartos bendrauti, kad šunys galėtų vienas kitą vertinti ramiai.

    Vėliau itin svarbu suvaldyti situacijas, kuriose kyla konkurencija, pavyzdžiui, maitinimą, skanėstus, žaislus ir šeimininko dėmesį. Nuosekli rutina, atskiros poilsio vietos ir individualus darbas su kiekvienu šunimi dažnai leidžia gerokai greičiau sukurti stabilią, ramesnę dinamiką namuose.

    „Geriausias derinys yra tas, kuriame sutampa šunų energija, o šeimininkas aiškiai valdo taisykles ir resursus“, – sako kinologai.

    Jei šeimoje jau buvo konfliktų tarp augintinių, verta pasikonsultuoti su profesionaliu dresuotoju ar elgsenos specialistu dar prieš priimant sprendimą. Tai ypač aktualu, kai namuose yra mažų vaikų, vyresnis šuo arba anksčiau pasireiškė agresijos ar baimės reakcijos.