CP v2

Blog

  • Obyrantys obuoliai vasarą: kada tai natūralu, o kada kaltas pavojingas kenkėjas?

    Vasaros pradžioje ar vidurvasarį po obelimi atsiradę maži, dar neprinokę obuoliai ne visada reiškia nesėkmingą sezoną. Sodininkystės praktikoje tai dažnai būna natūralus obels savireguliacijos etapas, kai medis pats sumažina užuomazgų kiekį. Vis dėlto kartais kritimas signalizuoja ir kenkėjų problemą, kuri gali smarkiai paveikti derlių.

    Maždaug birželio pabaigoje ir liepos pradžioje daug obelų patiria vadinamąjį fiziologinį užuomazgų kritimą. Po gausaus žydėjimo ant šakų užsimezga daugiau vaisių, nei medis pajėgia išauginti, todėl dalis jų negauna pakankamai vandens ir maisto medžiagų. Taip obelis sumažina apkrovą ir leidžia likusiems vaisiams užaugti didesniems.

    Kaip atskirti, kas vyksta?

    Daugiausia pasako patys po medžiu gulintys vaisiai. Jei jie maži, kieti, be dėmių, skylučių ar puvimo požymių, dažniausiai tai normalus procesas, kuriam jokios priemonės nereikalingos. Tokiu atveju likę obuoliai dažnai auga tolygiau, o šakos mažiau lūžta nuo svorio.

    Sunerimti verta, jei ant nukritusių obuoliukų matyti mažos įkandimo skylutės, tamsios dėmės, trupinių pavidalo išskyros ar pažeidimai prie sėklalizdžio. Tokie ženklai gali rodyti obelinio vaisėdžio veiklą, kai lervos vystosi vaisiaus viduje. Tuomet obuoliai krenta ne todėl, kad medis pats taip „pasirinko“, o todėl, kad vaisius pažeistas.

    Kodėl kenkėjas pavojingas?

    Obelinio vaisėdžio patelės kiaušinėlius deda ant jaunų užuomazgų ar mažų vaisių, o išsiritusios lervos įsigraužia į vidų. Dalis pažeistų obuolių nukrenta dar vasarą, tačiau ne visi, todėl dalis derliaus gali subręsti jau su vidiniu pažeidimu. Tokie obuoliai neretai prastai laikosi ir greičiau genda sandėliuojant.

    Problema tuo nesibaigia: lervos iš nukritusių vaisių gali pasišalinti, nusileisti kamienu ir virsti nauja karta, todėl vėlyvą vasarą rizika prinokstantiems obuoliams dar padidėja. Šiltėjant klimatui ir ilgėjant šiltajam sezonui, kenkėjų aktyvumo periodai kai kuriais metais gali būti intensyvesni, todėl stebėjimas tampa ypač svarbus.

    Paprastas veiksmas, kuris padeda

    Jei nukritę obuoliai turi akivaizdžių pažeidimų, juos verta reguliariai surinkti ir išnešti iš sodo, kad lervos negalėtų toliau vystytis po medžiu. Tai viena paprasčiausių higienos priemonių, mažinančių vėlesnių pažeidimų riziką. Kuo mažiau pažeistų vaisių lieka ant žemės, tuo sunkiau kenkėjui išlaikyti ciklą sode.

    Jei po obelimi randate tik mažus, sveikus obuoliukus be jokių įtartinų ženklų, tikėtina, kad medis tiesiog reguliuoja derlių. Tokiu atveju svarbiausia pasirūpinti tolygiu laistymu sausromis ir tinkama priežiūra, kad likę vaisiai galėtų sėkmingai augti iki skynimo.

  • Šie buities prietaisai per karščius veikia kaip radiatoriai: ką verta išjungti namuose

    Šie buities prietaisai per karščius veikia kaip radiatoriai: ką verta išjungti namuose

    Per karščius namuose temperatūrą dažnai kelia ne tik saulė ar prastas vėdinimas, bet ir kasdien naudojami buities prietaisai. Dalis jų šilumą skleidžia net tada, kai darbas jau baigtas, todėl patalpos įkaista greičiau ir ilgiau neatvėsta.

    Didžiausias šilumos šaltinis namuose paprastai yra virtuvė. Tradicinė orkaitė ir kaitlentė, nesvarbu, dujinė ar indukcinė, šildo ne tik gaminimo metu, bet ir ilgai po išjungimo, kai įkaitę paviršiai dar atiduoda sukauptą šilumą.

    Karščio bangų metu verta peržiūrėti ir meniu: patiekalai, kuriems nereikia ilgo kepimo ar virimo, padeda sumažinti šilumos kiekį būste. Šalti užkandžiai, salotos ar greitai paruošiami patiekalai leidžia rečiau įjungti orkaitę ir keptuvę.

    Papildomos šilumos į namus įneša ir indaplovė, ypač džiovinimo fazėje. Atidarius duris dažnai juntama karšto oro banga, kuri greitai pasklinda po virtuvę ir prisideda prie bendro temperatūros kilimo.

    Ne visada akivaizdu, tačiau prie tvankumo prisideda ir įpročiai, pavyzdžiui, lyginimas. Lygintuvas generuoja intensyvią šilumą, todėl šią užduotį praktiškiau planuoti anksti ryte arba atidėti vėsesnėms dienoms.

    Dar vienas dažnas šilumos šaltinis yra elektrinė drabužių džiovyklė. Jei yra galimybė, skalbinius naudingiau džiovinti balkone, kieme ar gerai vėdinamoje patalpoje, taip sumažinant ne tik karštį, bet ir elektros sąnaudas.

    Karštį kelia ir elektronika. Stacionarūs kompiuteriai bei žaidimų konsolės gali išskirti tiek šilumos, kad tai pastebimai pakelia temperatūrą kambaryje, ypač mažesnėse erdvėse ar prastai vėdinamuose namų biuruose.

    Net ir smulkūs įrenginiai, palikti budėjimo režimu, prisideda prie nuolatinio šilumos fono. Į kištukus įjungti įkrovikliai, maitinimo blokai ir maršrutizatoriai nuolat vartoja elektrą ir skleidžia nedideles, bet pastovias šilumos dozes, kurios per dieną susisumuoja.

    Praktiškas sprendimas per karščius yra atjungti nenaudojamus prietaisus nuo tinklo ir stengtis šilumą generuojančius darbus atlikti tada, kai lauke vėsiau. Tai padeda lengviau palaikyti komfortą namuose ir mažina poreikį papildomai vėsinti patalpas.

  • Nematote pavojaus? Kada žemas kraujospūdis jau signalizuoja ligą ir reikia kreiptis į medikus

    Nematote pavojaus? Kada žemas kraujospūdis jau signalizuoja ligą ir reikia kreiptis į medikus

    Kada kraujospūdis laikomas per žemas?

    Arterinė hipotenzija dažniausiai apibrėžiama kaip kraujospūdis, mažesnis nei 90/60 mmHg. Vis dėlto vien skaičiai dar nereiškia ligos, nes daliai žmonių toks spaudimas yra įprastas ir nesukelia jokių negalavimų.

    Žemesnį kraujospūdį neretai turi jaunos moterys, liekni, fiziškai aktyvūs žmonės ir sportininkai. Jei žmogus jaučiasi gerai, nedussta, nealpstą ir neturi kitų simptomų, gydymo dažniausiai neprireikia.

    Simptomai, kurių ignoruoti neverta

    Problemos prasideda tuomet, kai dėl per mažo kraujo pritekėjimo į smegenis ir kitus organus atsiranda nemalonių pojūčių. Dažniausi nusiskundimai yra galvos svaigimas, silpnumas, „juodulys“ akyse, šaltas prakaitas, pykinimas ar net alpimas.

    Simptomai dažnai sustiprėja staiga atsistojus iš lovos ar kėdės, per karščius, po intensyvaus fizinio krūvio, taip pat esant skysčių trūkumui. Tokiais atvejais ypač svarbu įvertinti, ar tai pavienė situacija, ar pasikartojantis reiškinys.

    Ortostatinė hipotenzija ir rizikos grupės

    Jei galva svaigsta būtent keičiant padėtį iš sėdimos ar gulimos į stovimą, gali būti ortostatinė hipotenzija. Tuomet organizmas nespėja greitai prisitaikyti, o kraujospūdis trumpam krenta, todėl žmogus gali susvyruoti ar apalpti.

    Rizika didėja vyresniame amžiuje, esant dehidratacijai, vartojant kai kuriuos vaistus, taip pat sergant nervų sistemos ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikšmės turi ir bendras organizmo „fonas“: miego trūkumas, prasta mityba, karštis bei staigūs krūviai.

    „Svarbiausia vertinti ne tik matuoklio rodmenį, bet ir tai, kaip žmogus jaučiasi bei kokiomis aplinkybėmis simptomai atsirado“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie žemo kraujospūdžio vertinimą.

    Galimos priežastys: nuo nekaltų iki pavojingų

    Dažniausiai žemas kraujospūdis susijęs su per mažu skysčių kiekiu organizme, ilgu stovėjimu, karščiu ar atsistatymu po fizinio krūvio. Kraujospūdis gali sumažėti ir nėštumo metu, taip pat vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.

    Tačiau kartais hipotenzija gali būti rimtesnių būklių požymis, pavyzdžiui, kraujavimo, infekcijos su išplitusiu uždegimu, širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo, endokrininių sutrikimų ar ryškios mažakraujystės. Ypač įtartina, jei labai žemas kraujospūdis atsiranda staiga žmogui, kuris anksčiau tokių rodmenų neturėjo.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Skubios medicinos pagalbos reikia, jei žemą kraujospūdį lydi krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės sutrikimas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, melsvumas, taip pat jei žmogus alpsta ar vos laikosi ant kojų. Tokie požymiai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę.

    Į šeimos gydytoją verta kreiptis ir tuomet, kai svaigimas kartojasi, dažnėja alpimo epizodai, o savijauta nepagerėja net pailsėjus ir pakankamai pavartojus skysčių. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, įvertinti širdies veiklą ar hormonų pusiausvyrą.

    Kaip teisingai matuoti ir ką daryti kasdien?

    Vienkartinis matavimas ne visada parodo realią situaciją, todėl svarbu matuoti ramybės būsenoje, po kelių minučių pasėdėjimo, tinkamo dydžio manžete. Jei rodmenys dažnai žemi, naudinga kelias dienas ar savaitę fiksuoti matavimus ir simptomus, kad gydytojui būtų aiškesnis vaizdas.

    Jei nustatyta, kad žemas kraujospūdis nesusijęs su liga, dažniausiai padeda gyvenimo būdo korekcijos: pakankamas skysčių vartojimas, lėtesnis atsistojimas, reguliarus valgymas, poilsis per karščius ir atsargumas po intensyvaus krūvio. Kofeinas kai kuriems žmonėms trumpam pakelia kraujospūdį, tačiau tai nėra gydymas ir nepakeičia diagnostikos.

    Žemas kraujospūdis daugeliu atvejų nėra pavojingas, jei žmogus neturi simptomų. Tačiau staigūs pokyčiai, alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas yra signalai, kurių ignoruoti negalima.

  • Norite gyventi kaip Džeimsas Bondas? Komo ežero viloje iš Casino Royale parduodamas butas

    Norite gyventi kaip Džeimsas Bondas? Komo ežero viloje iš Casino Royale parduodamas butas

    Italijoje, ant Komo ežero kranto, į rinką iškeliavo butas viloje „Villa La Gaeta“, kuri kino gerbėjams įsiminė iš 2006 metais pasirodžiusio filmo Casino Royale. Būtent ši vila buvo pasirinkta finalinėms scenoms, kuriose Danielio Craigo įkūnytas agentas 007 ištaria vieną garsiausių franšizės frazių.

    Už galimybę įsikurti filmavimo vietoje prašoma nuo maždaug 1 200 000 iki 1 400 000 eurų. Skelbimą platina „Italy Sotheby’s International Realty“, o pati idėja parduoti gyvenamąjį būstą, siejamą su popkultūra, puikiai atliepia pastarųjų metų tendenciją, vadinamą set-jetting, kai kelionės ar apsistojimai planuojami pagal filmų ir serialų lokacijas.

    Kas parduodama viloje prie Komo ežero

    „Villa La Gaeta“ užbaigta 1921 metais ir suprojektuota „Coppedè“ architektų, pasirinkus eklektišką neoviduramžių stilistiką. Pastaraisiais metais vila buvo atnaujinta, o po 2023 metais atliktų darbų vidaus erdvės padalytos į penkis atskirus apartamentus.

    Parduodamas būstas yra pirmame aukšte, jame įrengti du miegamieji ir du vonios kambariai. Bendras plotas siekia 121 kvadratinį metrą per du lygius: viršutiniame lygyje suplanuota virtuvė, svetainė su išėjimu į terasą, miegamasis ir vonios kambarys.

    Apatinis lygis atsiveria į prieplaukos baseiną: čia yra antras miegamasis su nuosavu vonios kambariu bei papildoma patalpa, kurią galima pritaikyti darbo kambariui arba drabužinei. Kartu priklauso dvi sandėliavimo patalpos, dvi automobilio stovėjimo vietos ir vieta laivui švartuoti.

    Privatus paplūdimys ir bendras baseinas

    Skelbime pabrėžiama, kad gyventojams atsiveria parko teritorija, privatus paplūdimys maudynėms ežere ir bendras lauko baseinas. Tokie privalumai Komo ežero pakrantėje dažnai lemia kainą ne mažiau nei pats interjeras, nes paklausa čia stabiliai išlieka aukšta dėl ribotos pasiūlos ir griežtesnių plėtros galimybių.

    Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad objektai su aiškia istorija, architektūriniu išskirtinumu ar ryšiu su kino industrija dažniau atsiduria pirkėjų akiratyje net ir svyruojant rinkai. Tokiais atvejais mokama ne tik už kvadratinius metrus, bet ir už reputaciją, vietą bei emocinę vertę.

    Potencialiam pirkėjui tai būtų ir investicija, ir gyvenimo būdo pasirinkimas: Komo ežeras jau seniai laikomas viena geidžiamiausių Šiaurės Italijos krypčių, o „Villa La Gaeta“ vardas suteikia papildomą atpažįstamumą, kuris gali tapti svarbus tiek nuomojant, tiek perparduodant turtą ateityje.

  • Ukraina dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Maskva atakavo stotį ir laivą

    Ukraina dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Maskva atakavo stotį ir laivą

    Ukraina per naktį dronais smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šimtus kilometrų nuo fronto, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tuo pat metu Rusija surengė smūgius Ukrainoje – nukentėjo geležinkelio stotis ir komercinis laivas Juodojoje jūroje.

    Pastaraisiais mėnesiais abi pusės akivaizdžiai didina tolimųjų smūgių mastą: Ukraina vis dažniau naudoja didelio nuotolio dronus, o Rusija – raketas ir dronus, taikydamasi į infrastruktūrą. Tai kelia vis daugiau civilinių aukų rizikos, ypač regionuose, nutolusiuose nuo tiesioginių mūšių zonos.

    Smūgiai giliai Rusijoje

    Pasak V. Zelenskio, Ukrainos dronai pataikė į objektus Baškirijos ir Jaroslavlio srityse – maždaug 700 kilometrų nuo fronto linijos. Tokie taikiniai siejami su Rusijos kuro ir logistikos grandinėmis, kurios svarbios ne tik ekonomikai, bet ir kariuomenės aprūpinimui.

    „Šie smūgiai stiprina diplomatijos perspektyvas. Rusija turi pasirinkti taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį numušusi 605 ukrainietiškus dronus. Jaroslavlio srities vadovas pranešė, kad jo regione esą buvo numušti 92 dronai, o ataką pavadino masiškiausia nuo karo pradžios šioje srityje.

    Smūgiai Ukrainoje: stotis ir laivas

    Ukrainos pareigūnų teigimu, per naujausią Rusijos ataką Charkivo srityje, Lozovos geležinkelio stotyje, žuvo du žmonės. Tokie smūgiai į transporto mazgus gali trikdyti civilinį susisiekimą ir krovinių judėjimą, ypač regionuose, kurie reguliariai patiria apšaudymus.

    Odesos srities gubernatorius pranešė, kad Juodojoje jūroje Rusija pataikė į komercinį laivą, gabenusį ukrainietiškus kviečius, ir žuvo vienas žmogus. Atakos jūroje išlieka jautri tema dėl grūdų eksporto svarbos Ukrainos ekonomikai ir pasaulinei maisto rinkai.

    Diplomatija įstrigusi, smūgiai intensyvėja

    Daugiau nei ketveri metai po Rusijos plataus masto invazijos pradžios diplomatinis procesas išlieka įstrigęs, o abi pusės didina tolimųjų smūgių apimtis. Kuo dažniau atakuojami energetikos, logistikos ir transporto objektai, tuo labiau auga ir netiesioginės pasekmės civiliams.

    Šiame kontekste Ukraina pabrėžia oro gynybos stiprinimo būtinybę ir ragina partnerius sparčiau tiekti sistemas, galinčias numušti raketas ir dronus. Rusija tuo pat metu deklaruoja, kad didins oro gynybos pajėgumus regionuose, kurie iki šiol buvo laikomi santykinai saugiais nuo karo veiksmų.

  • Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Pietų Vokietijos Allgäu regione, atokioje alpinėje pievoje, dendrologai aptiko kukmedį, kurio amžius, jų vertinimu, gali siekti apie 1 100 metų. Jei skaičiavimai pasitvirtins, tai būtų seniausias žinomas medis Vokietijoje ir vienas iš ryškiausių gyvosios gamtos paveldo objektų Alpėse.

    Medis auga tarp Steibio ir Balderschwango, maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio, šiaurės vakarų šlaite. Tokia vieta kukmedžiui nėra palanki: žiemos pusmetį saulės beveik nepasiekia, o temperatūra šiame aukštyje žemesnė nei pietiniuose šlaituose.

    Kaip nustatytas amžius

    Vokietijos dendrologų draugija kukmedžio amžių vertina pagal kamieno parametrus, augavietės sąlygas ir rūšies augimo ypatumus. Nurodoma, kad kamieno apimtis siekia apie 5,1 metro, o pats medis išsiskiria neįprastai sudėtinga, iš kelių segmentų susiformavusia kamieno struktūra.

    Tokio amžiaus medžių atveju tikslus datavimas yra sudėtingas, nes senų kukmedžių kamienuose dažnai būna tuštumų, puvinio ar suirusių metinių rievių, o įprastas rievėjimas ne visada įmanomas. Dėl to mokslininkai dažnai remiasi kelių metodų deriniu ir atsargiu, intervalais pateikiamu vertinimu.

    Kodėl medis galėjo išgyventi

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžiai „sensta“ kitaip nei gyvūnai: jie nuolat atnaujina audinius, o dalis senų dalių palaipsniui nunyksta. Be to, didelę reikšmę turi šaknų sistema, kuri, būdama po žeme, gali išlikti gyvybinga ilgiau nei matoma antžeminė dalis.

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl kukmedis išliko šimtmečius, yra jo augavietės izoliacija. Atokumas mažina žmogaus ūkinės veiklos poveikį, o pats kukmedis pasižymi atsparumu ir gebėjimu lėtai, bet stabiliai augti net ribinėmis sąlygomis.

    „Jo kamienas yra tarsi svajonių paminklas: plyšiai, gumbai, briaunos, įtrūkimai ir ertmės sudaro labai skirtingas dalis“, – sakė Drezdeno technikos universiteto medžių biologijos profesorius emeritas Andreasas Roloffas.

    Kukmedis ir Europos istorija

    Kukmedis Europoje turi išskirtinę kultūrinę reikšmę: jo mediena nuo seno vertinta dėl tvirtumo ir elastingumo. Allgäu radinys priminė ir garsųjį ledynuose rastą Ötzį, kurio medžioklės lankas buvo pagamintas iš kukmedžio medienos.

    Naujasis kukmedžio vertinimas, jei bus patvirtintas, galėtų pakeisti iki šiol dažniausiai minimą Vokietijos „seniausio medžio“ titulą. Anksčiau juo dažnai laikyta maždaug 1 000 metų amžiaus liepa Žemutinėje Saksonijoje, o tarp senųjų milžinų minimas ir apie 900 metų siekiantis ąžuolas, išsiskiriantis ypač didele kamieno apimtimi.

    Pasauliniu mastu seniausių medžių rekordai dažniausiai siejami su ilgaamžėmis pušimis, kurių antžeminės dalys skaičiuoja daugiau nei 5 000 metų. Taip pat žinomi atvejai, kai ypač senas yra ne kamienas, o šaknų sistema ar kloninė kolonija, galinti egzistuoti dešimtis tūkstančių metų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne vien dėl rekordų. Ilgaamžiai medžiai yra vertingi genetinės įvairovės, ekosistemų stabilumo ir klimato kaitos tyrimams, o jų apsauga dažnai tampa ir vietos bendruomenių, ir gamtosaugos institucijų prioritetu.

  • Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Dunojus pakilo, bet grėsmė lieka: Vengrija viliasi greitai paleisti Pakšo AE reaktorius

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras teigia besitikintis, kad Pakšo atominė elektrinė netrukus galės grįžti prie įprasto darbo, nes Dunojaus vandens lygis po rekordiškai sausų savaičių pradėjo kilti. Ši elektrinė yra vienintelė šalyje ir jai būtinas upės vanduo reaktorių aušinimui.

    Pakšo AE dalis pajėgumų buvo sustabdyta, kai dėl užsitęsusių karščio bangų ir menkų kritulių Dunojaus vanduo kai kuriose atkarpose nusmuko iki istorinių žemumų. Tokiose situacijose operatoriai privalo laikytis griežtų saugos reikalavimų, kad aušinimo sistemos veiktų stabiliai net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms.

    Premjeras nurodė, kad upės lygis jau pakilo keliais centimetrais virš kritinės ribos, o vandens baseinuose aukščiau pagal tėkmę prognozuojami lietūs. Pasak jo, elektrinėje dar veikia turbina, tačiau dėl alinančios kaitros gyventojai raginami savanoriškai mažinti elektros vartojimą.

    Vengrijos institucijos akcentuoja, kad vien vandens lygio šuolio nepakanka, jog būtų galima skubiai atstatyti visą gamybą. Jau sustabdytų blokų paleidimas užtrunka, o įprastam režimui būtina, kad vandens lygis kurį laiką išsilaikytų stabiliai aukštesnis, nes priešingu atveju tektų vėl riboti pajėgumus.

    Situaciją paaštrina tai, kad ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni ir ilgesni, o didžiosios Europos upės vis dažniau patiria žemų vandenų periodus. Energetikos ekspertai pažymi, jog tai kelia papildomų rizikų ne tik atominei energetikai, bet ir šiluminėms elektrinėms bei pramonei, kuri priklauso nuo vandens tiekimo ir vėsinimo.

    Budapešte fiksuotas naujas absoliutus karščio rekordas, o tai sustiprina spaudimą elektros sistemai, nes auga kondicionavimo poreikis. Tuo pat metu Vengrijai tenka ieškoti balanso tarp vartojimo, importo ir stabilios vietinės generacijos, kad karščio banga nevirstų plataus masto energijos tiekimo sutrikimais.

  • Vario kainos laikosi aukštai, bet 2027 metais gali laukti netikėtas lūžis: kalbama apie didelę pasiūlą

    Vario kainos tarptautinėse biržose išlieka tvirtos, nors rinkoje vis dažniau svarstomas scenarijus, kad 2027 metais gali susiformuoti rafinuoto vario perteklius. Investuotojai vertina signalus apie didėjančią pasiūlą ir rizikas, kurios gali pakeisti kainų kryptį.

    Londono metalo biržoje (LME) varis po pastarojo augimo laikosi netoli 14 110 JAV dolerių už toną, tai yra apie 12 970 eurų. Niujorko biržoje „Comex“ varis kainuoja apie 6,71 JAV dolerio už svarą, arba maždaug 13 580 eurų už toną, o nuo metų pradžios šis metalas ten yra pabrangęs daugiau nei 18 proc.

    Šanchajaus ateities sandorių biržoje (SHF) varis vertinamas maždaug 107 540 juanių už toną, tai yra apie 13 710 eurų, ir nuo metų pradžios yra pakilęs apie 9,1 proc. Toks kainų lygis rodo, kad rinka kol kas tebėra jautri paklausai, ypač pramonės ir energetikos sektoriuose.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti: 2027 metais rafinuoto vario pasiūla gali viršyti paklausą. „Bloomberg Intelligence“ ekspertas Grantas Sporre nurodo, kad galimas perteklius galėtų siekti nuo 20 000 iki 100 000 tonų, o nepalankių aplinkybių atveju scenarijus gali išsiplėsti iki 500 000 tonų.

    Rizikas didina geopolitiniai veiksniai ir makroekonominė aplinka, ypač Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos tikimybė bei Kinijos ekonomikos tempas. Būtent Kinija yra vienas didžiausių vario vartotojų pasaulyje, todėl bet koks pramonės aktyvumo sulėtėjimas gali greitai persiduoti metalų kainoms.

    Kita vertus, pastarųjų metų kainų stiprumą palaiko struktūrinė paklausa, susijusi su elektros tinklų plėtra, atsinaujinančia energetika ir elektrifikacija. Šios kryptys didina vario poreikį kabeliams, transformatoriams ir infrastruktūrai, todėl net ir galimas perteklius 2027 metais nebūtinai reikštų staigų kainų kritimą, jei paklausa išliks atspari.

    Nuo 2026 metų pradžios vario kaina LME yra pakilusi apie 13,58 proc., o rinkos dalyviai dabar stebi, ar dabartinį kainų lygį labiau palaikys energetikos ir pramonės paklausa, ar vis dėlto persvers signalai apie artėjantį pasiūlos šuolį.

  • Mirties slėnio karščio rekordas iš 1913 metų kelia abejonių: mokslininkai aiškina, kas neatitinka

    Oficialus aukščiausios oro temperatūros Žemėje rekordas – 56,7 laipsnio Celsijaus – daugiau nei šimtmetį siejamas su JAV Mirties slėniu. Šis rodiklis esą užfiksuotas 1913 metų liepos 10 dieną, tačiau dalis klimatologų ir sinoptikų vis dažniau kelia klausimą, ar matavimas buvo patikimas.

    Mokslininkų abejonės remiasi tuo, kad tuometinis įrašas išsiskiria iš aplinkinių stebėjimų ir meteorologinio konteksto. Paprastai ekstremalios kaitros epizodai paveikia platesnį regioną, todėl panašių reikšmių tikimasi ir netoliese esančiose stotyse, o ne viename taške.

    2016 metais orų istorikas Christopheris Burtas ir klimatologas Williamas Reidas atliko istorinę analizę, kurioje teigė, jog 1913 metų matavimas prasilenkia su to laikotarpio duomenimis. Jų vertinimu, stoties rodmenys buvo neįprastai dideli lyginant su kaimyninėmis vietovėmis, o tai sunkiai paaiškinama vien natūraliais procesais.

    Naujausios išvados, paskelbtos Amerikos meteorologijos draugijos leidinyje, dar labiau sustiprino skeptikų argumentus. Autoriai nurodė, kad realus tos dienos maksimumas galėjo būti apie 49 laipsnius Celsijaus, tai yra maždaug 7–8 laipsniais mažiau nei oficialus rekordas.

    Tokie skirtumai istorinėje meteorologijoje dažniausiai aiškinami matavimo metodikomis ir įrangos ribotumais. XX amžiaus pradžios stotys ne visuomet atitiko dabartinius standartus, o net ir nedidelės detalės, kaip termometro vieta, ventiliacija ar pavėsinimas, galėjo reikšmingai paveikti rodmenis.

    Nepaisant diskusijų, Pasaulio meteorologijos organizacija 1913 metų rodiklį kol kas ir toliau pripažįsta oficialiu. Specialistai pabrėžia, kad rekordo atšaukimas ar korekcija paprastai reikalauja atskiros komisijos sprendimo ir formalios peržiūros procedūros.

    Organizacija jau turi precedentą, kai istoriniai rekordai buvo panaikinti po išsamesnio tyrimo. 2012 metais buvo anuliuotas 58 laipsnių Celsijaus matavimas, priskirtas 1922 metams Libijoje, kai paaiškėjo, kad rodmenį galėjo iškreipti netinkamas prietaisas ir nepatyręs stebėtojas.

    Įdomu tai, kad net ir be ginčijamo 1913 metų įrašo Mirties slėnis išlieka viena karščiausių vietų planetoje, o pastaraisiais dešimtmečiais ten fiksuotos ypač aukštos temperatūros. 2020 ir 2021 metais oficialiai registruota 54,4 laipsnio Celsijaus temperatūra laikoma viena patikimiausiai patvirtintų moderniųjų laikų reikšmių.

    Ši istorija išryškina platesnę problemą: klimato ir orų ekstremumų archyvuose kai kurie įrašai išlieka dėl institucinio tęstinumo, nors mokslinis vertinimas laikui bėgant kinta. Kartu tai primena, kad rekordo statusas nebūtinai reiškia absoliučią tiesą – kartais tai reiškia ir tai, kad peržiūros procesas yra lėtas ir sudėtingas.

    Ką tai reiškia šiandien?

    Mokslininkų ginčai dėl istorinių rekordų svarbūs ne tik dėl statistikos. Tikslūs ekstremumų duomenys naudojami vertinant karščio bangų riziką, kalibruojant klimato modelius ir nustatant, kiek išskirtiniai yra dabartiniai karščio epizodai.

    Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, kurie rodo, kad šylant klimatui didėja ir ekstremalių karščių tikimybė, ypač sausose teritorijose. Todėl patikimi, tarpusavyje palyginami matavimai tampa dar svarbesni, o istoriniai įrašai – vis dažniau peržiūrimi taikant šiuolaikines metodikas.

  • JAV tvenkinių „valymas“ azijiniais karpiais atsisuko priešingai: invazinė bėda dešimtmečiams

    Jungtinėse Valstijose prieš daugiau nei 50 metų ieškota pigaus ir „natūralaus“ būdo valyti tvenkinius bei akvakultūros ūkių vandens telkinius. Sprendimas atrodė paprastas: įvežti kelias azijinių karpių rūšis, kurios mintų dumbliais, vandens augalais ir moliuskais, o kartu pagerintų vandens skaidrumą.

    Į šalį buvo introdukuotos keturios rūšys: baltasis amūras, juodasis amūras, baltasis plačiakaktis ir margasis plačiakaktis. Vienos jų turėjo naikinti vandens žoles, kitos filtruodamos vandenį maitintis dumbliais ir organinėmis dalelėmis, o juodasis amūras buvo naudotas kaip priemonė prieš sraiges ir kai kuriuos parazitus akvakultūros tvenkiniuose.

    Tačiau tai, kas atrodė kaip ūkiams patogi biologinė priemonė, netrukus tapo ilgalaike invazinių rūšių problema. 1970-aisiais per potvynius dalis žuvų ištrūko iš auginimo tvenkinių ir valymo įrenginių sistemų, pateko į Misisipės upės baseiną ir pradėjo sparčiai plisti.

    Per maždaug dešimtmetį invaziniai karpiai įsitvirtino didelėje upių sistemoje, apimančioje Misisipės, Misūrio ir Ilinojaus upes. Skirtingos rūšys plito nevienodai: baltasis amūras tapo vienas plačiausiai aptinkamų, o plačiakakčiai daugiausia siejami su Misisipės baseinu, nors fiksuojama ir jų plėtros į šiaurę rizika.

    Pagrindinis poveikis ekologijai siejamas su konkurencija dėl maisto ir buveinių. Plačiakakčiai filtruoja vandenį ir intensyviai vartoja planktoną, kuris yra svarbus maisto šaltinis vietinėms žuvims bei jų mailiui, todėl gali keistis visa mitybos grandinė, ypač didžiosiose upėse.

    Problema nėra vien apie gamtą. Margasis plačiakaktis laikomas pavojingu ir žmonėms, nes, išgąsdintas valčių variklių triukšmo, gali šokti iš vandens ir sužeisti vandens transporto priemonių keleivius ar žvejus.

    Šiuo metu federalinės agentūros ir atskirų valstijų institucijos tęsia stebėseną bei valdymo priemones, kad invaziniai karpiai nepasiektų naujų vandens telkinių. Tarp taikomų metodų minimi tikslinis išgaudymas, žymėjimas, populiacijų stebėsena ir aplinkos DNR tyrimai, leidžiantys aptikti rūšių pėdsakus vandenyje dar iki masinio išplitimo.

    Ši istorija tapo dar vienu priminimu, kad biologinės kontrolės sprendimai, nors ir viliojantys savo kaina, ilgainiui gali kainuoti nepalyginamai brangiau. Kai invazinė rūšis įsitvirtina didelėje upių sistemoje, ją sustabdyti sudėtinga, o pasekmės gali būti jaučiamos dešimtmečius.