CP v2

Blog

  • „Tauron Ciepło“ siekia perimti Bielsko-Bialos šilumos tiekėją PK Therma: ką tai reikštų vartotojams?

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ šilumos verslas „Tauron Ciepło“ pateikė pranešimą apie ketinimą perimti savivaldybės valdomą šilumos tiekimo bendrovę PK Therma. Apie planuojamą koncentraciją paskelbta konkurencijos priežiūros procedūrose, kur vertinama, ar sandoris nekeis rinkos sąlygų vartotojų nenaudai.

    Numatoma, kad sandoris būtų įgyvendintas įsigyjant 54 931 PK Therma akciją iš Bielsko-Bialos savivaldybės. Tai sudarytų 97,97 proc. įmonės įstatinio kapitalo, o „Tauron Ciepło“ šiuo metu jau turi 2,03 proc. akcijų paketą.

    Kaip veikia PK Therma?

    PK Therma yra komunalinė šilumos įmonė, kuri tiekia šilumą galutiniams vartotojams per vietinį šilumos tinklą. Įmonės veikla apima šilumos įsigijimą iš išorinių gamintojų, jos perdavimą ir paskirstymą tinklais bei pardavimą gyventojams ir organizacijoms.

    Pagrindinė PK Therma aptarnaujama teritorija yra Bielsko-Biala, o mažesne apimtimi šiluma tiekiama ir pietinėje Czechowice-Dziedzice dalyje. Tokiose rinkose sandorio vertinime paprastai daug dėmesio skiriama tam, ar po įsigijimo nepadidės vieno tiekėjo įtaka kainodarai ir investicijų sprendimams.

    „Tauron Ciepło“ mastas ir planai

    „Tauron Ciepło“ yra vienas didžiausių šilumos tiekėjų Lenkijoje ir didžiausias šilumos tinklų operatorius Šlionsko–Dombrovos aglomeracijoje. Bendrovė valdo kogeneracines ir šilumos gamybos bei tiekimo infrastruktūras, įskaitant objektus Katovicuose, Tychuose, Bielsko-Bialoje ir Cieszynie.

    Skelbiama, kad bendrovė šilumą tiekia maždaug 280 tūkst. namų ūkių, o tai siejama su daugiau nei 840 tūkst. gyventojų poreikiais. Toks mastas reiškia, kad grupė turi didesnes finansines ir technologines galimybes modernizuoti tinklus, tačiau kartu kelia klausimų dėl konkurencijos ir savivaldybių kontrolės mažėjimo.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tauron Ciepło“ taip pat vykdė projektus, susijusius su šilumos tinklų pralaidumo didinimu, kad būtų galima tiekti daugiau šilumos iš stambesnių gamybos šaltinių. Nuo 2026–2027 metų šildymo sezono dalis šilumos, pagamintos didesniuose objektuose, turėtų pasiekti ir papildomas teritorijas, o tai rodo platesnę tinklų integracijos kryptį.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vartotojams tokie sandoriai dažniausiai svarbūs dėl dviejų dalykų: kainų ir patikimumo. Jei didesnė grupė po įsigijimo spartina tinklų atnaujinimą ir mažina nuostolius, ilgainiui tai gali gerinti paslaugos kokybę, tačiau trumpuoju laikotarpiu investicijų kaštai kai kuriais atvejais didina tarifų spaudimą.

    Galutinį žodį dėl sandorio paprastai taria konkurencijos priežiūros institucija, įvertinusi šilumos tiekimo rinkos specifiką konkrečioje teritorijoje ir tai, ar po įsigijimo neliks vartotojams nepalankių alternatyvų. Iki sprendimo sandoris laikomas planuojamu, o jo sąlygos gali būti tikslinamos.

  • Karščio banga Ukrainoje nusekino upes ir ežerus: vandens lygiai krinta iki rekordinių žemumų

    Ukrainoje dėl užsitęsusios karščio bangos ir kritulių stokos daugelyje upių bei ežerų fiksuojamas mažas vandeningumas, o dalyje vietų vandens lygis pasiekė rekordines žemumas. Apie tai viešai praneša atsakingos institucijos, perspėjančios, kad situacija gali paveikti ne tik gamtą, bet ir kasdienes paslaugas.

    Mažėjant upių debitui, pirmiausia nukenčia ekosistemos: kyla vandens temperatūra, mažėja deguonies kiekis, greičiau dauginasi dumbliai, o žuvų ir bestuburių žuvimo rizika išauga. Tokios sąlygos taip pat blogina vandens kokybę, todėl vandenvietėms ir vandens tiekėjams gali prireikti papildomų priemonių.

    Institucijos pabrėžia, kad itin sudėtinga padėtis stebima atskiruose Karpatų regiono vandens telkiniuose ir kelių didesnių baseinų intakuose. Kai kuriuose hidrologiniuose matavimo postuose vandens lygiai jau yra nukritę žemiau ankstesnių stebėjimų minimumų, o tai rodo ne pavienį svyravimą, bet sisteminį sausros poveikį.

    Praktinės pasekmės juntamos ir ūkyje: mažėjant vandens ištekliams, gali būti ribojamas vandens paėmimas laistymui, pramonės reikmėms ar technologiniams procesams, taip pat griežčiau kontroliuojami nuotekų išleidimai. Mažavandenystės laikotarpiu prioritetas paprastai teikiamas gyventojų geriamojo vandens ir buitiniams poreikiams.

    Pastaraisiais metais Europa vis dažniau susiduria su hidrologine sausra, kai ilgą laiką išlieka sumažėję upių srautai ir nusenka telkiniai, net jei trumpalaikės liūtys situacijos iš esmės nepakeičia. Ekspertai šią tendenciją sieja su klimato kaitos didinamu karščio bangų dažniu, didesniu garavimu ir mažesniu sniego bei gruntinių vandenų papildymu žiemos ir pavasario sezonais.

    Ypatingą dėmesį tokiais laikotarpiais skiria ir energetikos sektorius, nes mažas vandens lygis apsunkina elektrinių aušinimą, riboja hidroenergijos gamybą ir didina konkurenciją dėl vandens tarp skirtingų vartotojų. Todėl institucijos ragina atidžiai sekti hidrologines prognozes, laikytis nustatytų ribojimų ir vandenį naudoti taupiau, kol situacija stabilizuosis.

  • Lenkijos atominė elektrinė prie Baltijos: vėsinimas jūros vandeniu gali sumažinti karščių riziką

    Karščiai vis dažniau riboja atomines elektrines

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir energetikai. Branduolinėse elektrinėse problema dažnai kyla dėl aušinimo: kai upės nusenka, o vanduo įkaista, reaktorių galia ribojama, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų.

    Toks scenarijus šią vasarą vėl išryškėjo Vidurio Europoje, kur kai kurios elektrinės trumpam mažino gamybą. Tai primena, kad klimato kaita energetikos infrastruktūrai kelia ne teorines, o vis dažniau pasikartojančias rizikas.

    Slovėnijos Krško pavyzdys: riboja ir temperatūra, ir vandens lygis

    Slovėnijoje vienintelė šalies atominė elektrinė Krško sumažino gamybą iki maždaug 80 proc. nominalios galios. Priežastis – vienu metu kritęs Savos upės vandens lygis ir pakilusi vandens temperatūra, nes ši upė naudojama reaktoriaus aušinimui.

    Elektrinė aušinimo vandenį paima iš upės, praleidžia per kondensatorių ir grąžina atgal, todėl turi laikytis taisyklių, ribojančių, kiek galima sušildyti natūralų vandens telkinį. Kai upėje mažiau vandens, jis įšyla greičiau, o leistinos ribos pasiekiamos anksčiau.

    Krško elektrinė turi vieną reaktorių, kurio grynoji galia siekia 696 megavatus. Ji pagamina reikšmingą dalį Slovėnijos elektros, o dalį produkcijos naudoja ir Kroatija, kuri yra bendras šios elektrinės savininkas.

    Lenkijos planas: aušinimas Baltijos vandeniu

    Lenkijos pirmoji atominė elektrinė planuojama taip, kad reaktoriai būtų aušinami Baltijos jūros vandeniu, o ne upės srautu. Toks sprendimas laikomas svarbiu pranašumu karščių kontekste, nes jūros vandens temperatūra ir tūris paprastai kinta lėčiau nei mažesnių upių, ypač per sausras.

    Nors ir jūrinis aušinimas nėra visiškai atsparus ekstremaliems reiškiniams, jis mažina riziką, kad dėl kritiškai įkaitusio ar nusekusio vandens tektų dažnai riboti reaktorių galią. Tai svarbu ir planuojant elektros sistemos patikimumą, ir vertinant ilgalaikes investicijas į branduolinę energetiką.

    Pastarųjų metų tendencijos Europoje rodo, kad šiluminė tarša ir vandens prieinamumas tampa vis aktualesniais veiksniais elektrinių veikloje. Todėl nauji projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal galią ar kainą, bet ir pagal atsparumą karščiui, sausroms bei griežtėjančioms aplinkosaugos taisyklėms.

  • Dunojaus sausra Serbijoje atidengė nacių karo laivus: dugne – ir nesprogusių šaudmenų

    Dunojaus vandens lygis Balkanuose dėl užsitęsusios sausros nukrito tiek, kad kai kuriose atkarpose iš po vandens vėl išryškėjo Antrojo pasaulinio karo laikų laivų liekanos. Serbijoje, netoli Prahovo uosto, matomi kelių dešimčių vokiečių karo laivų korpusai, dalis jų, istorikų teigimu, gali būti likę su amunicija.

    Šie laivai siejami su Vokietijos flotile, kuri 1944 metais traukdamasi Dunojaus keliu buvo sąmoningai skandinama, kad nepatektų į priešų rankas. Manoma, kad tuo metu šioje upės atkarpoje buvo nuskandinta iki 200 įvairių tipų karinių laivų, o dalis nuolaužų iki šiol kelia navigacijos ir saugumo riziką.

    „Kai vanduo nuslūgsta, kai kurie laivai iškyla taip, kad tampa matomi ištisi korpusai, o tai primena, kiek karo palikimo vis dar slypi po upės paviršiumi“, – sakė su istoriniu paveldu dirbantis tyrėjas, komentuodamas situaciją regiono žiniasklaidai.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė yra ne vien rūdijantys metalo konstrukcijų fragmentai. Nuolaužose gali būti likę nesprogusių šaudmenų, todėl tokiose vietose įprastai ribojamas priėjimas, o prireikus kviečiami išminuotojai ir narai, kad įvertintų realią riziką žmonėms bei laivybai.

    Sausra Dunojuje tampa ne tik istorine, bet ir infrastruktūrine problema. Upė yra svarbus laivybos kelias, todėl žemas vanduo riboja krovininių laivų judėjimą, didina logistikos kaštus ir trikdo tiekimo grandines, ypač vasaros pabaigoje ir rudenį, kai upė tradiciškai yra jautriausia karščiams.

    Žemas Dunojaus lygis paliečia ir energetiką, nes dalis regione esančių elektrinių upės vandenį naudoja aušinimui. Kai vandens mažėja, elektrinių operatoriai turi ieškoti alternatyvių sprendimų, o valdžios institucijos kai kuriais atvejais imasi laikinų hidrotechninių priemonių, kad užtikrintų pakankamus aušinimo srautus.

    Klimato mokslininkai pastaraisiais metais vis dažniau atkreipia dėmesį, kad Europoje daugėja užsitęsusių karščio bangų ir kritulių stokos periodų, o tai tiesiogiai veikia didžiąsias upes. Dunojaus atvejis tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip ekstremalūs orai vienu metu iškelia į paviršių ir istorijos pėdsakus, ir labai šiuolaikiškas rizikas ekonomikai bei kritinei infrastruktūrai.

  • „Energa“ pirmą pusmetį baigė su ryškiu pelno šuoliu: augimą labiausiai tempė elektros skirstymas

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ 2026 metų pirmąjį pusmetį užbaigė geresniais finansiniais rezultatais: pajamos augo, o pelnas iš pagrindinės veiklos šoktelėjo. Bendrovė skelbia, kad didžiausią impulsą suteikė didesnė elektros skirstymo paslaugų apimtis.

    Per pirmus šešis 2026 metų mėnesius „Energa“ pardavimo pajamos siekė apie 2,6 mlrd. eurų, kai prieš metus sudarė maždaug 2,5 mlrd. eurų. Veiklos pelnas per tą patį laikotarpį padidėjo iki maždaug 455 mln. eurų, palyginti su apie 340 mln. eurų metais anksčiau.

    EBITDA augimą tempė skirstymas

    Bendrovės EBITDA 2026 metų pirmąjį pusmetį išaugo iki maždaug 632 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 505 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį EBITDA sudarė apie 277 mln. eurų, o prieš metus buvo apie 235 mln. eurų.

    „Energa“ pabrėžia, kad rezultatus labiausiai palaikė skirstymo segmentas, kuriame fiksuota didesnė marža. Tai siejama su išaugusia pardavimo apimtimi ir mažesniais nuostoliais tinkle, kurie energetikos įmonėms tiesiogiai daro įtaką finansiniam efektyvumui.

    Kas vyko mažmeninėje prekyboje ir kituose segmentuose

    Mažmeninės prekybos verslo linija taip pat ženkliai prisidėjo prie bendro pelningumo: šio segmento EBITDA padidėjo iki maždaug 91 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 29 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad vienas iš veiksnių buvo palankūs pokyčiai atidėjiniuose nuostolingiems kontraktams.

    Pagal EBITDA struktūrą didžiausia dalis teko skirstymo verslui, kuris sugeneravo apie 71 proc. viso rodiklio. Mažmena sudarė apie 14 proc., naujos energetikos kryptys – apie 10 proc., o šilumos ūkis ir klasikinė generacija kartu sudarė nedidelę likusią dalį.

    Rinkos pajėgumų pajamos ir grupės vaidmuo

    „Energa“ nurodo gavusi papildomų pajamų iš rinkos pajėgumų mechanizmo: per 2026 metų pirmąjį pusmetį jos siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 36 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį šios pajamos buvo apie 27 mln. eurų.

    Grupė veikia elektros gamybos, prekybos ir skirstymo grandyse ir yra viena didžiausių energetikos grupių Lenkijoje. „Energa“ skelbia valdanti apie 200 000 km skirstomųjų tinklų, o jos paslaugomis naudojasi apie 3,4 mln. klientų.

    Pagrindinis „Energa“ akcininkas yra Orlen, valdantis daugiau nei 95 proc. akcijų. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, įskaitant investicijas į tinklų modernizavimą ir skirstymo patikimumą, iš esmės formuojami didžiausio akcininko lygiu.

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po karščio ir gaisrų: kas padeda sumažinti taršos poveikį

    Kijeve fiksuojamas laikinas oro kokybės pablogėjimas, kurį sustiprino alinanti kaitra ir gaisrai po masinės Rusijos atakos. Apie situaciją pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodydama, kad teršalai susikaupė arčiau žemės paviršiaus.

    Pasak miesto institucijų, ryte buvo registruojamas padidėjęs pažemio ozono ir smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis. Būtent šie teršalai dažniausiai lemia prastesnį savijautos foną per karščio bangas, ypač jautresnėms grupėms.

    Pažemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamas į orą kaip dūmai ar dulkės, jis susidaro cheminių reakcijų metu, kai kaitra ir saulės spinduliuotė „suaktyvina“ transporto ir pramonės išmetamas dujas. Todėl per karščius didmiesčiuose ozono koncentracija gali augti net ir be naujų gaisrų.

    Tuo pat metu gaisrų dūmai didina smulkiųjų dalelių koncentraciją, o silpnas vėjas ir didesnė drėgmė gali lemti, kad teršalai ilgiau užsilaiko žemiausiame oro sluoksnyje. Tokios sąlygos ypač nepalankios, kai mieste daug transporto srautų ir ribota oro apykaita.

    Kol oro kokybė negerėja, gyventojams patariama laikyti uždarytus langus ir riboti ilgesnį buvimą lauke, ypač intensyvaus eismo vietose. Jei būtina išeiti, verta rinktis trumpesnes keliones ir vengti fizinio krūvio.

    Miesto administracija taip pat ragina palaikyti skysčių balansą ir gerti pakankamai vandens, nes karštis didina organizmo apkrovą. Turint oro valytuvą, rekomenduojama jį įjungti stipriausiu režimu, ypač patalpose, kuriose miegama ar būnama daugiausia.

    Jei jaučiamas akių, gerklės dirginimas, dusulys, spaudimas krūtinėje ar paūmėja astma, gyventojams patariama kuo greičiau sumažinti kontaktą su lauko oru ir, esant poreikiui, kreiptis į medikus. Didžiausia rizika paprastai tenka vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis.

    Apie padidėjusią taršą taip pat signalizuoja viešai skelbiami oro kokybės indeksai, kurie kai kuriose miesto vietose pasiekė vidutinį ar aukštą lygį. Kijeve labiausiai minimos vietovės, kuriose situacija prastesnė, yra Sviatošyno rajonas ir dalis Ševčenkos rajono.

    Specialistai primena, kad indeksai gali skirtis net ir tame pačiame mieste, todėl verta stebėti duomenis pagal konkrečią gyvenamąją vietą. Oro kokybės rodikliai ypač greitai kinta keičiantis vėjui, temperatūrai ir gaisrų situacijai.

    Pastarosiomis valandomis Kijevas ir jo apylinkės patyrė masinę ataką, po kurios mieste užfiksuoti gaisrai. Vietos institucijos skelbė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, o dalis žalos susijusi su užsidegusiais pastatais.

    Tokiais atvejais oro tarša dažnai sustiprėja ne tik dėl dūmų, bet ir dėl degančių statybinių medžiagų, kurios gali išskirti sveikatai pavojingų junginių. Dėl to rekomendacijos riboti buvimą lauke ir uždaryti langus tampa aktualios net tiems, kurie įprastai jautrumo taršai nejaučia.

  • Klimatyzacija veikia, bet vagone vis tiek karšta: kodėl per karščius traukiniai nebespėja vėsinti

    Kodėl vagone tvanku, nors vėsina?

    Per karščio bangas keleiviai dažnai stebisi: kondicionierius įjungtas, tačiau vagone vis tiek tvanku. Esminė priežastis paprasta – dalis traukinių klimato sistemų suprojektuotos taip, kad efektyviausiai veiktų iki tam tikros lauko temperatūros ribos, o pastarųjų metų karščiai ją vis dažniau viršija.

    Kai lauke temperatūra perkopia apie 35 laipsnius, įranga paprastai nenustoja veikti, bet jos pajėgumas mažėja. Praktikoje tai reiškia, kad viduje gali būti juntamai vėsiau nei lauke, tačiau ne tiek, kiek žmonės tikisi iš klimatyzacijos biure ar namuose.

    Ką iš tikrųjų įpareigoja taisyklės?

    Europos geležinkelių riedmenims taikomuose techniniuose reikalavimuose numatytos skirtingos temperatūrinės klasės, pagal kurias projektuojamas traukinio funkcionalumas. Plačiai taikoma T2 klasė siejama su eksploatavimu, kai lauko temperatūra gali siekti iki 35 laipsnių, o kitos klasės leidžia platesnį intervalą.

    Svarbus niuansas tas, kad taisyklės dažnai nenumato konkrečios maksimalios temperatūros vagone. Vietoje to akcentuojamas principas, kad sistema turi sumažinti temperatūrą viduje maždaug 6–8 laipsniais, palyginti su lauko sąlygomis, todėl per didelius karščius komfortas gali likti ribotas.

    Karštį didina ne vien klimato sistema

    Net ir tvarkingai veikianti klimatyzacija susiduria su fizika: vagonas yra metalinė konstrukcija, kuri įkaista saulėje, o šiluma kaupiasi per stiklą, stogą ir sienas. Kuo didesnis keleivių skaičius, tuo daugiau papildomos šilumos atsiranda vien nuo žmonių, jų kvėpavimo ir įrenginių.

    Situaciją paaštrina ir intensyvesnė saulės spinduliuotė. Pastaraisiais metais fiksuojami atvejai, kai saulės spinduliuotės intensyvumas pasiekia gerokai didesnes reikšmes, nei tradiciškai naudotos projektavimo prielaidos, todėl vagonas įkaista greičiau, o vėsinimo sistemai tenka didesnė apkrova.

    Gedimų būna, bet ne visada jie kalti

    Keleiviams karšta dažnai asocijuojasi su gedimu, tačiau ne visais atvejais tai tiesa. Net kai techninė dalis veikia, ribotas temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sudaryti įspūdį, kad klimatyzacija „neveikia“, ypač jei lauke tvyro alinantis karštis.

    Tiesa, prie komforto prisideda ir eksploataciniai veiksniai: ilgesnis stovėjimas stotyse, dažnai atsidarančios durys, vėdinimo režimų parinkimas, taip pat skirtingas vagonų sandarumas ir šiluminė izoliacija.

    Prisitaikymas prie klimato kaitos kainuos

    Geležinkelių sektoriui Europoje klimato kaitos kontekstas tampa vis aktualesnis, nes ekstremalios karščio bangos išimtimis jau nebelaikomos. Gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius traukiniams patikimai veikti platesniame temperatūrų intervale, tačiau tai reiškia galingesnes sistemas, didesnį energijos poreikį ir didesnes eksploatacijos sąnaudas.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos gali sudaryti reikšmingą traukinio energijos poreikio dalį. Dėl to daug dėmesio skiriama išmanesniam valdymui, kai vėsinimas reguliuojamas pagal realias sąlygas, maršrutą ir keleivių apkrovą, siekiant išlaikyti komfortą ir kartu mažinti energijos sąnaudas.

    „Kai lauke temperatūra viršija projektines ribas, klimato sistema dažniausiai ne sustoja, o tiesiog nebegali užtikrinti tokio vėsinimo, kokio tikisi keleiviai“, – pabrėžia geležinkelių inžinerijos praktikai.

    Keleiviams tai reiškia vieną dalyką: per didžiausius karščius net ir moderniame traukinyje gali būti šilta, o sprendimas ilgainiui priklausys nuo to, kokias temperatūrines klases riedmenims rinksis užsakovai ir kiek bus investuojama į energiją taupančias, bet galingesnes vėsinimo technologijas.

  • Smūgis Kyjive kliudė amoniako cisterną: kiek išsiliejo ir ką apie oro saugumą sako gelbėtojai

    Per Rusijos masinę ataką naktį į rugpjūčio 5 dieną Kyjive buvo pataikyta į amoniako cisterną, buvusią įmonės teritorijoje Golosejevo rajone. Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovai skelbia, kad didelio nuotėkio pavyko išvengti, todėl gyventojams plataus masto grėsmė šįkart nekilo.

    Pasak ugniagesių gelbėtojų, iš pradžių buvo baiminamasi, kad dėl smūgio gali ištekėti reikšmingas kiekis cheminės medžiagos. Tačiau į vietą nedelsiant atvykus gelbėtojams ir miesto tarnyboms, pati cisterna nebuvo pramušta, o laiku uždarytos sklendės leido suvaldyti situaciją.

    „Laimei, pati amoniako cisterna nebuvo pažeista. Nukentėjo dalis įrangos, tačiau sklendės buvo uždarytos laiku, todėl nuotėkis minimalus, iki 100 litrų. Viskas greitai likviduota, ryte grėsmės nebuvo“, – sakė Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovas Pavelas Petrovas.

    Tarnybos primena, kad po apšaudymų didžiausia trumpalaikė rizika mieste dažnai siejama ne tik su cheminėmis medžiagomis, bet ir su gaisrais bei dūmais. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie oro kokybę ir galimą taršą, ypač jei rajonuose fiksuojami dideli gaisrai.

    P. Petrovas atkreipė dėmesį, kad po naktinės atakos Kyjive galėjo būti jaučiamas laikinas oro kokybės suprastėjimas dėl gaisrų dūmų. Vis dėlto, jo teigimu, ryte gaisrai buvo lokalizuoti ir užgesinti, todėl oro kokybė turėtų palaipsniui gerėti.

    Amoniakas yra aitraus kvapo cheminė medžiaga, kurios didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus ir akis, o uždarose erdvėse kelti rimtesnį pavojų. Tokiose situacijose lemiama tampa nuotėkio mastas, vėjo kryptis ir tai, ar medžiaga patenka į tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl tarnybos paprastai vertina riziką realiuoju laiku.

    Pranešimų apie būtinybę evakuotis ar taikyti papildomas apsaugos priemones Kyjive dėl šio incidento nepateikta. Miesto gyventojai raginami remtis tik oficialia informacija ir, pajutus stiprų aitrų kvapą ar pasireiškus sveikatos sutrikimams, kreiptis į specialiąsias tarnybas.

    Separatūs pranešimai apie tą pačią naktį vykusią ataką skelbia ir apie civilių aukas bei sužeistuosius Kyjive bei Kyjivo srityje. Ukrainos pareigūnai teigia, kad smūgiai kliudė civilinius objektus, įskaitant logistiką ir sandėlius, o gelbėjimo darbai po atakos tęsėsi ir dieną.

  • Karščiai spaudžia: Lenkijos PSE vėl skelbia galios rinkos „prišaukimą“ piko valandomis 17–22

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) rugpjūčio 6 dieną paskelbė galios rinkos prišaukimo laikotarpius, kurie galios vakarinio piko metu. Pasak bendrovės, prišaukimas numatytas nuo 17 iki 22 valandos, suskaidant į penkias vienos valandos atkarpas.

    Toks sprendimas dažniausiai taikomas tada, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas, ypač dėl kondicionavimo ir didesnių apkrovų versle. Vasarą papildomą įtampą sistemai gali kelti ir hidrologinės sąlygos bei aukšta vandens temperatūra, ribojanti dalies šiluminių elektrinių darbą.

    Galios rinka Lenkijoje veikia kaip mechanizmas, kuriuo apmokama ne tik už pagamintą elektrą, bet ir už pasirengimą užtikrinti reikiamą pajėgumą sistemos stabilumui. Kitaip tariant, rinkos dalyviai gauna atlygį už tai, kad kritiniu metu galėtų greitai pateikti galią į tinklą arba sumažinti vartojimą, jei to paprašo operatorius.

    Prišaukimo paskelbimas reiškia, kad visi subjektai, turintys galios įsipareigojimus pagal galios rinkos sutartis, privalo juos įvykdyti nurodytu laikotarpiu. Elektros gamintojai turi pateikti operatoriui sutartą galią, o dalis vartotojų, dalyvaujančių paklausos valdyme, turi sumažinti savo elektros poreikį.

    PSE anksčiau buvo informavusi, kad energetikos sistema yra pasirengusi dengti didesnį vartojimą karštomis dienomis ir artimiausiu metu turėtų pakakti reikiamo rezervinio pajėgumo. Kartu bendrovė neatmetė, kad prišaukimai gali būti skelbiami ir toliau, jei apkrovos piko metu išliks aukštos.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis aukščiausios įtampos perdavimo tinklą ir pastotes, kurios užtikrina energijos perdavimą bei paskirstymą. Operatorius koordinuoja sistemos darbą realiuoju laiku, kad būtų išlaikyta patikima elektros tiekimo pusiausvyra, ypač staigių paklausos šuolių metu.

  • Prie Černobylio AE pastebėtas itin ėdrus mažylis: per parą suėda tiek, kiek pats sveria

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistai lauko tyrimų metu užfiksavo mažąją baltadantę kirstukę – vieną mažiausių Ukrainos žinduolių. Apie radinį pranešta paviešinus gyvūno nuotraukas, o mokslininkai pabrėžia, kad šis mažylis ekosistemai turi neproporcingai didelę reikšmę.

    Mažoji baltadantė kirstukė paprastai sveria vos 3–8 gramus, o jos kūno ilgis siekia apie 5–7 centimetrus. Tačiau būtent dėl itin intensyvios medžiagų apykaitos ji gyvena ypač greitu tempu ir beveik nuolat ieško maisto.

    „Nepaisant mažyčio dydžio, tai labai aktyvus ir drąsus plėšrūnas, kuris beveik visą laiką praleidžia ieškodamas grobio“, – teigė rezervato specialistai.

    Pasak mokslininkų, per parą kirstukė gali suėsti ne mažiau, o kartais net ir daugiau nei sveria pati. Tokį apetitą lemia didelės energijos sąnaudos: gyvūnas negali ilgai badauti, todėl jo dienotvarkę sudaro nuolatinė medžioklė ir trumpi poilsio tarpai.

    Didžiąją raciono dalį sudaro bestuburiai: vabzdžiai ir jų lervos, vorai, šimtakojai, sliekai, vėdarėliai, smulkūs moliuskai. Kartais kirstukė gali sumedžioti ir didesnį grobį, pavyzdžiui, ką tik gimusius pelėnus, smulkias driežų ar varliagyvių jauniklių formas.

    Rezervato specialistai atkreipia dėmesį, kad toks mitybos pobūdis padeda natūraliai reguliuoti bestuburių gausą. Tai ypač svarbu miško paklotėje ir drėgnesnėse buveinėse, kur vabzdžių ir kitų smulkių organizmų populiacijos gali sparčiai kisti dėl sezoniškumo ir oro sąlygų.

    Mažoji baltadantė kirstukė dažniau aktyvi prieblandoje ir naktį, tačiau dėl nuolatinio poreikio maitintis neretai pasirodo ir dieną. Gyvūnas paprastai laikosi tankioje augalijoje, po nukritusiais lapais, miško paklotėje, po kelmais arba naudojasi apleistais kitų smulkių gyvūnų urvais.

    Pastaraisiais metais Černobylio rezervatas dažnai minimas dėl čia stebimos laukinės gamtos įvairovės: teritorijoje fiksuojami įvairūs reti ar jautrūs žmonių trikdymui gyvūnai. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie stebėjimai svarbūs vertinant biologinę įvairovę ir suprantant, kaip ekosistemos prisitaiko prie ribotos žmogaus veiklos sąlygų.