CP v2

Blog

  • Parduotuvėse vis dar apeiname: šis melonas stiprina širdį, o akims gali būti tikras balzamas

    Kantalupa, dar vadinama kvapiuoju melonu, vis dažniau minima kaip vienas naudingiausių vasaros vaisių, tačiau pirkėjų krepšeliuose ji vis dar reta. Specialistai primena, kad tai mažai kaloringas, vandeningas vaisius, galintis padėti lengviau pasiekti dienos skysčių normą ir papildyti racioną vitaminais.

    Kantalupa priklauso moliūginių šeimai ir išsiskiria tvirta, tinkliška žieve bei ryškiai oranžiniu, sultingu minkštimu. Prinokęs vaisius skleidžia stiprų saldų aromatą, tačiau turi vieną trūkumą: pernoksta gana greitai, todėl parsinešus namo jį verta suvalgyti per kelias dienas.

    Didelę kantalupos dalį sudaro vanduo, todėl ji laikoma ypač lengvu užkandžiu. Maistinė vertė dažniausiai siekia apie 34 kilokalorijas 100 gramų, tad ji gali būti alternatyva saldumynams, kai norisi deserto, bet kartu svarbus saikas.

    Šis melonas vertinamas dėl vitamino C, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Praktikoje tai reiškia, kad kantalupa gali būti paprastas būdas vasarą dažniau rinktis vitaminų turintį užkandį vietoje perdirbtų saldėsių.

    Kantalupoje yra ir kalio, kuris svarbus normaliai raumenų veiklai bei padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Dėl šios priežasties kalio turtingi produktai neretai minimi širdžiai palankioje mityboje, ypač kai racione per daug druskos ir per mažai daržovių bei vaisių.

    Kitas kantalupos privalumas siejamas su karotenoidais, ypač beta karotenu, iš kurio organizme gali būti gaminamas vitaminas A. Ši medžiaga svarbi normaliai regai, todėl vaisiai ir daržovės, turintys oranžinę spalvą, dažnai rekomenduojami kaip regą palaikantys pasirinkimai kasdienėje mityboje.

    Perkant kantalupą patariama rinktis ne supjaustytą, o visą vaisių, nes perpjovus minkštimas greičiau oksiduojasi ir trumpėja laikymo laikas. Taip pat svarbu laikytis higienos: prieš pjaustant vaisių verta nuplauti žievę, kad pjaunant bakterijos nepatektų ant minkštimo.

    Kantalupą paprasčiausia valgyti kaip arbūzą: perpjauti per pusę, išskobti sėklas ir supjaustyti skiltelėmis. Ji tinka ir į jogurtą, košes, vaisių salotas ar glotnučius, o karštomis dienomis gali tapti pagrindu naminiam šerbetui.

    Džiovinta kantalupa išlieka saldi ir patogi kaip užkandis, tačiau joje būna mažiau vandens, o cukrų koncentracija didesnė. Todėl ją verta vertinti kaip desertinį priedą ir mėgautis saikingai, ypač jei ribojamas pridėtinis cukrus ar skaičiuojamos kalorijos.

  • Karščiuose geriau už vandenį? Kefyras ne tik drėkina, bet ir gali padėti žarnynui

    Per karščius organizmui reikia ne tik vandens, bet ir elektrolitų bei lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų. Kefyras dažnai minimas kaip vienas praktiškiausių pasirinkimų, nes vienu metu padeda papildyti skysčius, suteikia baltymų ir mineralų bei gali palaikyti virškinimą.

    Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, gaminamas iš pieno ir kefyro kultūrų, kuriose yra pieno rūgšties bakterijų ir mielių. Fermentacijos metu susidaro pieno rūgštis, lemianti būdingą rūgštelę, o taip pat kefiranas, siejamas su palankesne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra.

    Kefyre natūraliai yra kalcio, fosforo, magnio ir kalio, taip pat B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos apykaitai. Dėl tokios sudėties gėrimas gali būti naudingas vasarą, kai gausiau prakaituojant prarandama dalis mineralų.

    Reguliarus fermentuotų pieno produktų vartojimas siejamas su geresne virškinimo funkcija ir mikrobiotos įvairove, o kai kuriems žmonėms kefyras gali palengvinti vidurių užkietėjimą ar sumažinti pilvo pūtimą. Tyrimai taip pat rodo, kad fermentuoti pieno produktai gali būti susiję su palankesniais gliukozės ir cholesterolio rodikliais, tačiau tai nėra gydymas ir nepakeičia subalansuotos mitybos.

    Vis dėlto kefyras tinka ne visiems. Jo reikėtų vengti žmonėms, turintiems alergiją karvės pieno baltymams, o esant ryškiai laktozės netolerancijai verta stebėti individualią reakciją, nors fermentacijos metu laktozės kiekis paprastai sumažėja.

    Atsargumas rekomenduojamas ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis ar esant histamino netolerancijai, nes fermentuoti produktai kai kuriems gali paūminti simptomus. Svarbu žinoti ir tai, kad fermentacijos metu kefyre susidaro labai mažas alkoholio kiekis, todėl jis gali būti netinkamas vartojant disulfiramą turinčius vaistus.

    Jei kefyro skonis per rūgštus, jį galima sutirštinti ir sušvelninti vaisiais, pavyzdžiui, braškėmis, avietėmis ar mėlynėmis. Norint skystesnio kokteilio, pakanka įpilti truputį vandens, pieno ar augalinio gėrimo, o papildomai sotumui galima įmaišyti išbrinkintų ispaninio šalavijo sėklų.

  • Šios uogos turi iki 4 kartų daugiau vitamino C nei apelsinai: kodėl verta valgyti dabar

    Sezoninės uogos, kurios stebina

    Vasarą turguose ir soduose pasirodančios serbentų uogos dažnai keliauja į kompotus ar uogienes, tačiau jų vertė gerokai platesnė nei skonis. Mitybos specialistai išskiria serbentus dėl didelės vitamino C koncentracijos, skaidulų ir antioksidantų.

    Serbentai yra santykinai nekaloringi, ypač lyginant su daugeliu perdirbtų desertų. Maždaug 100 gramų šviežių juodųjų serbentų turi apie 60–65 kilokalorijas, o kartu suteikia ir skaidulų, padedančių ilgiau išlikti sotiems.

    Kuo serbentai pranašesni už apelsinus?

    Apelsinai ilgus metus laikomi vitamino C simboliu, bet juodieji serbentai šiuo požiūriu dažnai laimi. Tipiškai 100 gramų apelsinų yra apie 50 miligramų vitamino C, o tokia pati juodųjų serbentų porcija gali turėti apie 180 miligramų.

    Tai reiškia, kad juodieji serbentai gali suteikti daugiau nei 3 kartus, o kai kuriais atvejais ir beveik 4 kartus daugiau vitamino C nei apelsinai. Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

    Antioksidantai, skaidulos ir dar vienas svarbus mineralas

    Serbentų tamsią spalvą, ypač juodųjų, lemia natūralūs augaliniai junginiai, tarp jų antocianinai. Jie siejami su antioksidaciniu poveikiu, kuris padeda mažinti oksidacinį stresą organizme.

    Skaidulos serbentuose naudingos virškinimui ir gali prisidėti prie palankesnių kraujo lipidų rodiklių, kai mityba apskritai subalansuota. Serbentai taip pat suteikia kalio, kuris svarbus normaliai raumenų funkcijai ir padeda palaikyti normalų kraujospūdį.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Daugiausia naudingų medžiagų serbentai išlaiko valgomi švieži, nes vitaminas C yra jautrus karščiui ir ilgai trunkančiam apdorojimui. Verdant, kepant ar ilgai kaitinant jo kiekis gali pastebimai sumažėti.

    Kasdienėje mityboje serbentus patogu berti į natūralų jogurtą, košes ar glotnučius, taip pat maišyti į vaisių salotas. Norint išsaugoti sezoninę vertę ilgesniam laikui, praktiškas sprendimas yra greitas užšaldymas, kuris padeda išlaikyti didesnę dalį vitamino C ir antioksidantų.

  • Atsitiktinai sukurta Graikijoje: ši šalta frappe kava užkariavo pasaulį ir gelbsti per karščius

    Šalta kava frappe šiandien tapo beveik universaliu vasaros gėrimu: jos rasite tiek kavinėse, tiek viešbučių pusryčių bufetuose, o namuose ją pasigaminti galima be espresso aparato. Populiarumą lemia paprasta idėja ir greitas paruošimas, o skonis lengvai pritaikomas pagal tai, ar norisi saldesnio, ar gaivesnio varianto.

    Frappe istorija dažniausiai siejama su 1957 metais, kai tarptautinėje parodoje Salonikuose Graikijoje buvo pristatomas pieno pagrindu gaminamas šokoladinis gėrimas, plakamas plaktuvėje. Pasakojama, kad vienas dalyvių, neturėdamas karšto vandens, tirpią kavą sumaišė su šaltu gėrimu ir suplakė iki putos – taip gimė šiandien gerai atpažįstamas putotas kavos kokteilis.

    Klasikinės frappe esmė yra tirpi kava, šaltas vanduo ir plakimas, sukuriantis tvirtą putą. Būtent puta ir yra šio gėrimo skiriamasis bruožas, o rezultatą stipriai veikia plakimo intensyvumas bei ingredientų proporcijos.

    Namų sąlygomis patogiausia naudoti rankinį plaktuvą arba blenderį: į indą įpilkite kelis šaukštus šalto vandens, suberkite tirpios kavos ir, jei norite, įdėkite cukraus ar saldiklio. Viską suplakite, kol susiformuos vientisa puta, tuomet supilkite į aukštą stiklinę, įdėkite ledo kubelių ir papildykite vandeniu bei pienu pagal skonį.

    Frappe lengva paversti desertiniu gėrimu: tinka plakta grietinėlė, kakava ar saldūs sirupai, pavyzdžiui, šokolado arba karamelės. Jei norisi mažiau saldumo, geriau rinktis daugiau ledo ir mažiau priedų, o pieną keisti augaliniu gėrimu, kad skonis būtų lengvesnis ir gaivesnis.

    Pastaraisiais metais šaltos kavos kultūra sparčiai plečiasi, o vartotojai dažniau renkasi gėrimus, kuriuos galima greitai individualizuoti namuose. Frappe į šią tendenciją pataiko tiksliai: ji nereikalauja brangios įrangos, o rezultatas primena kavinių gėrimus, ypač kai skiriama dėmesio putos tekstūrai ir ledo kiekiui.

  • Šios lietuviškos slyvos lenkia obuolius antioksidantais: sezonas įsibėgėjo, žinokite, kiek suvalgyti

    Kada prasideda slyvų sezonas?

    Lietuviškų slyvų sezonas paprastai startuoja liepą, o didžiausias pasirinkimas pasiekia piką rugpjūtį ir rugsėjį. Vėlyvosios veislės, jei orai palankūs, skinamos dar iki spalio, todėl vietinių vaisių galima rasti iki pirmųjų rimtesnių šalnų.

    Skirtingos veislės skiriasi ne tik skoniu ar spalva, bet ir panaudojimu virtuvėje. Tvirtesnės geriau tinka kepiniams ir padažams, o sultingesnės dažniau valgomos šviežios.

    Kainos ir kaip išsirinkti geriausias

    2026 metų rugpjūčio pradžioje didmeninė lietuviškų slyvų kaina dažniausiai svyravo maždaug nuo 0,45 iki 1,55 euro už kilogramą, priklausomai nuo veislės ir tiekimo. Mažmenoje kaina įprastai būna didesnė, nes ją lemia miestas, kokybė, pakuotė ir prekybos vieta.

    Rinkdamiesi vaisius žiūrėkite, kad slyva būtų vientisos spalvos, su nepažeista odele ir lengvai pasiduotų piršto spaudimui. Matinis balkšvas apnašas dažnai yra natūralus vaško sluoksnis, padedantis vaisiui išlaikyti drėgmę, o ne gedimo požymis.

    Kuo slyvos naudingos žarnynui?

    Slyvos vertinamos dėl skaidulų, pektinų ir natūraliai esančio sorbitolio, kuris gali padėti pritraukti vandenį žarnyne. Dėl to jos kai kuriems žmonėms palengvina tuštinimąsi, ypač jei racione trūksta skaidulų ir skysčių.

    Vis dėlto tai nėra vaistas, o poveikis priklauso nuo individualios tolerancijos, bendros mitybos ir gėrimo režimo. Praktinis patarimas paprastas: pradėkite nuo 2–3 slyvų ir užgerkite vandeniu, o porciją didinkite pamažu.

    „Slyvų poveikis žarnynui dažniausiai siejamas su skaidulomis ir sorbitoliu, todėl svarbu nepadauginti ir nepamiršti vandens“, – pabrėžia mitybos specialistai.

    Antioksidantai ir kodėl verta valgyti su odele

    Slyvos nėra vienos konkrečios vitaminų „rekordininkės“, tačiau jų stiprybė yra biologiškai aktyvių junginių įvairovė. Jose gausu polifenolių, o tamsesnėse veislėse daugiau antocianinų, kurie suteikia melsvai violetinę spalvą.

    Kai kuriuose tyrimuose slyvų antioksidacinė galia vertinama kaip didesnė nei obuolių, tačiau rezultatus smarkiai keičia veislė, sunokimas ir auginimo sąlygos. Aišku viena: nemaža dalis polifenolių yra būtent odelėje, todėl slyvas verta valgyti neskustas, gerai nuplautas.

    Šviežios ar džiovintos: kas geriau?

    Šviežios ir džiovintos slyvos yra tas pats vaisius, tačiau jų maistinė vertė skiriasi dėl vandens netekimo. Džiovinant cukrūs, skaidulos ir energinė vertė susikoncentruoja, todėl džiovintų slyvų porcijas svarbu kontroliuoti.

    Šviežiose slyvose cukrų paprastai būna apie 10 gramų 100 gramų, o džiovintose jų gali būti apie 38 gramus 100 gramų. Dėl to vietoj saujos dažnai pakanka 3–4 džiovintų slyvų, ypač jei jos valgomos kaip užkandis.

    Kaip panaudoti ir kaip išsaugoti žiemai

    Slyvos tinka ne tik uogienėms ar pyragams: jos dera ir su pikantiškais patiekalais, pavyzdžiui, su paukštiena ar salotomis. Greitas desertas gali būti perpjautos ir trumpai orkaitėje pakeptos slyvos su cinamonu, patiektos su natūraliu jogurtu.

    Jei vaisių prisiperkate daugiau, patogu dalį užšaldyti: perpjaukite, išimkite kauliukus, išdėliokite vienu sluoksniu ir užšaldykite, tada suberkite į sandarų indą. Taip slyvos nesulips ir galėsite pasiimti tik tiek, kiek reikia.

  • Geltonas agurkas kaip citrina: kodėl šią „Lemon“ veislę dietologai vadina vasaros hitu

    Vadinamasis citrininis agurkas iš pirmo žvilgsnio primena citriną ar mažą moliūgą, tačiau tai ne hibridas, o įprasto agurko (Cucumis sativus) veislė. Dažniausiai ji parduodama kaip „Lemon“ ir vertinama dėl švelnaus skonio, didelio vandens kiekio ir mažo kaloringumo.

    Šios veislės vaisiai paprastai būna apvalūs, maždaug 7–10 centimetrų skersmens, o bręsdami keičia spalvą nuo šviesiai žalios iki kreminės ir ryškiai geltonos. Plona odelė ir forma sukuria citrinos įspūdį, tačiau perpjovus matyti agurkams būdingas šviesus, sultingas minkštimas.

    Jauni vaisiai dažnai valgomi su odele, nes ji minkšta, o sėklos dar nesukietėjusios. Skonis paprastai būna gaivus ir švelnus, neretai su lengvu saldumu, o kartumas dažniausiai mažesnis nei kai kurių tradicinių veislių.

    Mitybos požiūriu citrininis agurkas patrauklus dėl itin didelio vandens kiekio ir labai mažo energinės vertės. 100 gramų minkštimo paprastai turi apie 15 kilokalorijų, todėl jis tinka tiems, kurie nori didesnės porcijos, bet siekia sumažinti bendrą kalorijų kiekį.

    Karštomis dienomis ypač svarbus ne tik vanduo, bet ir elektrolitai, o agurkuose natūraliai yra kalio. Kalis prisideda prie normalios raumenų veiklos ir padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, todėl tokios daržovės dažnai rekomenduojamos vasaros racionui, ypač jei gausiai prakaituojama.

    Odelėje esantis skaidulų kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir palaikyti normalią žarnyno veiklą. Dėl to citrininis agurkas dažnai derinamas su baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, vištiena ar tofu, kad patiekalas būtų ne tik gaivus, bet ir sotesnis.

    Virtuvėje šis agurkas dažniausiai naudojamas žalias: pjaustomas į salotas, dedamas į sumuštinius, šaltas sriubas ar jogurtinius padažus. Jis gerai dera su pomidorais, ridikėliais, svogūnais, feta ar mocarela, taip pat su žalumynais, pavyzdžiui, krapais, mėtomis ar bazilikais.

    Apvalūs vaisiai tinka ir rauginimui bei marinavimui, nes po apdorojimo dažnai išlaiko traškumą. Iš jo taip pat gaminami greiti pikliai prie grilio patiekalų, o supjaustytas griežinėliais gali pagardinti geriamą vandenį kartu su mėtomis, imbieru ar citrina.

  • Vietoj bulvių traškučių renkuosi šį užkandį: sako, padeda lieknėti ir gerina odą

    Džiovintos cukinijos traškučiai vis dažniau pristatomi kaip lengvesnė alternatyva įprastiems bulvių traškučiams. Tokia užkandžio idėja patraukli tiems, kurie nori mažiau perdirbtų produktų ir daugiau daržovių kasdienėje mityboje.

    Cukinija natūraliai turi daug vandens, o džiovinant ar kepant plonais griežinėliais ji tampa traški ir aromatinga. Vis dėlto maistinė vertė priklauso nuo gaminimo būdo: kuo daugiau aliejaus ir druskos, tuo labiau užkandis priartėja prie klasikinių traškučių.

    Ar tokie traškučiai tikrai padeda lieknėti?

    Svorio kontrolei svarbiausia bendras kalorijų kiekis ir sotumą suteikiantys pasirinkimai. Cukinijų traškučiai gali būti mažiau kaloringi už bulvinius, jei ruošiami su minimaliu riebalų kiekiu ir neperkepti aliejuje.

    Sotumo jausmui svarbus ir skaidulų kiekis, taip pat porcijos dydis. Daržovių užkandžiai padeda „užimti rankas“ ir pakeisti įprotį kramsnoti, tačiau persivalgyti galima ir sveikesnių produktų, ypač jei jie gausiai sūdyti ar pagardinti riebiais padažais.

    Nauda odai ir smegenims: ko tikėtis realiai?

    Cukinijoje yra įvairių mikroelementų ir vitaminų, tarp jų antioksidantų, kurie mityboje siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Tačiau vienas produktas savaime nei „sutvarkys“ odos, nei garantuos geresnės atminties, jei bendra mityba, miegas ir fizinis aktyvumas bus prasti.

    Jei užkandį valgote vietoj itin sūrių ir riebių traškučių, pokytis gali būti naudingas net ir be stebuklų. Mažiau druskos ir sočiųjų riebalų dažnai reiškia mažesnį troškulį, mažiau „tuščių“ kalorijų ir lengvesnį dienos raciono suvaldymą.

    Kaip pasigaminti namuose, kad būtų trašku ir lengva?

    Traškumą labiausiai lemia ploni, vienodo storio griežinėliai ir laikas orkaitėje. Patogiausia cukiniją pjaustyti mandolina arba labai aštriu peiliu, o prieš kepant lengvai nusausinti, kad greičiau pasišalintų drėgmė.

    Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių ir kepkite apie 15–20 minučių, stebėdami, kad griežinėliai neperdegtų. Pagardinkite saikingai: druska, pipirais, paprika, česnaku, žolelėmis, o aliejaus naudokite tik tiek, kad prieskoniai tolygiai pasiskirstytų.

    Tokį užkandį galima valgyti vieną arba derinti su lengvesniais priedais, pavyzdžiui, jogurtiniu padažu ar humusu. Jei tikslas lieknėti, vertėtų rinktis mažesnę porciją ir padažus naudoti saikingai, nes būtent jie dažnai stipriausiai padidina kalorijų kiekį.

  • Dietologas pataria po 50-ies: 2 šaukštai į varškę ryte gali padėti cholesteroliui ir sotumui

    Maža sėkla, didelis maistinis „užtaisas“

    Vyresniame amžiuje mityboje ypač svarbu rinktis produktus, kurie vienu metu suteikia baltymų, skaidulų ir naudingų riebalų. Vienas paprasčiausių ir pigiausių priedų, kurį galima įmaišyti į kasdienį pusryčių patiekalą, yra saulėgrąžų sėklos.

    Jos dažnai priskiriamos maistui, kuriame gausu mikroelementų, o nedidelė porcija gali papildyti racioną be sudėtingų receptų. Mitybos specialistai pabrėžia, kad toks pasirinkimas ypač patogus žmonėms, kurie nori greitų, bet maistingų pusryčių.

    Kuo jos naudingos širdžiai ir cukraus kontrolei?

    Saulėgrąžų sėklose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų linolo rūgšties, taip pat fitosterolių. Šios medžiagos siejamos su palankesniu lipidų profiliu, o subalansuotoje mityboje gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų cholesterolio.

    Be riebalų, sėklos suteikia augalinių baltymų ir skaidulų, kurios didina sotumą ir padeda palaikyti tolygesnį gliukozės lygį. Tai aktualu daliai vyresnių žmonių, kurie susiduria su padidėjusiu cholesteroliu ar svorio kontrole.

    „Paprasčiausias būdas yra į varškę ar varškės tipo sūrį įmaišyti porą šaukštų saulėgrąžų sėklų“, – sako dietologas Bartekas Kulczyńskis.

    Vitaminas E ir B grupė: kodėl tai aktualu vyresniems?

    Saulėgrąžų sėklose gausu vitamino E, kuris veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Vyresniame amžiuje tai svarbu ne tik odos būklei, bet ir bendrai organizmo apsaugai.

    Taip pat randama B grupės vitaminų, kurie dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos veikloje, bei mineralinių medžiagų. Dėl šios priežasties sėklos gali būti vertingas priedas, jei mityba nėra pakankamai įvairi.

    Kaip įtraukti į pusryčius ir kitus patiekalus?

    Praktiškiausias variantas yra varškė arba varškės tipo sūris su sėklomis, pagardintas laiškiniais česnakais, druska ir pipirais, o šalia galima valgyti daržovių. Tinka ir saldi versija su vaisiais bei šaukšteliu medaus ar mažiau saldžios uogienės.

    Sėklos taip pat dera su salotomis, kokteiliais, košėmis ir jogurtu, o sutrintos su džiovintais pomidorais, česnaku ir baziliku gali virsti tepamu užtepu. Jos tinka ir kepiniams, tačiau svarbu nepersistengti su kiekiu.

    Saulėgrąžų sėklos yra kaloringos, todėl porcijas verta riboti. 100 gramų gali turėti apie 585 kilokalorijas, tad kasdieniam vartojimui dažniausiai pakanka 1–2 šaukštų, atsižvelgiant į bendrą racioną.

  • Suvalgykite 2 braziliškus riešutus per dieną: kuo jie naudingi skydliaukei, širdžiai ir nuotaikai

    Braziliški riešutai, nors dažnai taip vadinami, iš tiesų yra Amazonėje augančio didžiulio medžio sėklos. Mitybos požiūriu jos išsiskiria ypač didele seleno koncentracija, todėl neretai minimos kaip paprastas būdas papildyti šio mikroelemento atsargas.

    Selenas žmogaus organizmui svarbus dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai akcentuojama jo reikšmė skydliaukės veiklai. Šis mineralas reikalingas fermentams, kurie padeda aktyvinti skydliaukės hormonus, o taip pat prisideda prie antioksidacinės apsaugos, mažinančios oksidacinį stresą.

    Specialistai pabrėžia, kad braziliški riešutai yra vienas turtingiausių seleno šaltinių maiste, todėl su jais lengva peržengti saugias ribas. Dėl to dažniausiai rekomenduojama apsiriboti 1–2 riešutais per dieną, o didesnes porcijas rinktis tik įvertinus visą mitybą ir papildų vartojimą.

    Be seleno, šiose sėklose yra nesočiųjų riebalų, skaidulų, baltymų, magnio, fosforo, cinko ir vitamino E. Toks derinys siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais, nes nesočiosios riebalų rūgštys ir antioksidantai gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažinimo.

    Pastebima ir sąsaja su emocine savijauta: seleno trūkumas moksliniuose tyrimuose siejamas su didesne prastesnės nuotaikos ir nerimo simptomų rizika. Vis dėlto tai nereiškia, kad braziliški riešutai yra depresijos gydymo priemonė, tačiau subalansuotoje mityboje jie gali būti viena iš pagalbinių detalių.

    Svarbu įvertinti ir rizikas. Žmonėms, turintiems alergiją riešutams, reikėtų būti atsargiems, nes alerginės reakcijos gali būti stiprios, nepaisant to, kad techniškai tai sėklos. Taip pat atsargumo reikia sergant inkstų ligomis ar vartojant seleno papildus, nes seleno perteklius gali būti toksiškas.

    Kasdienybėje braziliškus riešutus paprasčiausia valgyti vienus, tačiau juos galima smulkinti ir berti ant košės, jogurto ar varškės. Dėl švelnaus, kremiško skonio jie tinka ir kepiniams, o saikinga porcija gali tapti patogiu įpročiu, papildančiu racioną vertingomis medžiagomis.

  • Šimtametėms Lenkijoje ZUS moka beveik 1 600 eurų per mėnesį: daugeliui nereikia jokio prašymo

    Šimtametėms Lenkijoje ZUS moka beveik 1 600 eurų per mėnesį: daugeliui nereikia jokio prašymo

    Lenkijoje 100 metų sulaukę žmonės gali gauti vadinamąją garbės išmoką, kuri mokama nepriklausomai nuo senatvės pensijos ar rentos. Už išmokas atsakinga institucija ZUS skelbia, kad tokių gavėjų skaičius toliau auga, o tvarka daugeliu atvejų yra automatizuota.

    ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį garbės išmoka buvo mokama 4 057 asmenims, o 2026 metų birželį – jau 4 262. Per pusmetį gavėjų padaugėjo kiek daugiau nei 200, o tai rodo nuoseklią visuomenės senėjimo tendenciją ir augantį šimtamečių skaičių.

    Beveik 1 600 eurų kas mėnesį

    Nuo 2026 metų kovo 1 dienos garbės išmoka Lenkijoje siekia 6 938,92 zlotų bruto per mėnesį, tai yra apie 1 600 eurų. Ši suma yra mokama papildomai prie kitų gaunamų socialinio draudimo išmokų, todėl jos tikslas – sustiprinti itin garbaus amžiaus žmonių finansinį saugumą.

    Nuo 2025 metų pradžios šią išmoką reglamentuoja atskiras įstatymas, todėl visi teisę turintys asmenys ją gauna vienodo dydžio. Taip pat numatyta kasmetinė indeksacija, kuri atliekama kovo mėnesį, panašiai kaip ir pensijų bei rentų perskaičiavimas.

    Kada pinigai skiriami automatiškai?

    Daugeliu atvejų garbės išmoka skiriama ex officio, tai yra be atskiro prašymo, kai žmogus sulaukia 100 metų ir jau gauna įstatyme numatytas išmokas, pavyzdžiui, pensiją ar rentą. Tokiu atveju ZUS sprendimą priima institucijos iniciatyva, o išmoka pradedama mokėti pagal nustatytą tvarką.

    Tačiau prašymo gali prireikti tiems, kurie neturi teisės į minėtas socialinio draudimo išmokas. Tokiais atvejais, be 100 metų amžiaus ir Lenkijos pilietybės, paprastai vertinamas ir gyvenimo Lenkijoje ryšys, įskaitant reikalavimą turėti asmeninių ar ekonominių interesų centrą šalyje nustatytą laiką.

    Jei prašymas būtinas, išmoka paprastai skiriama nuo mėnesio, kurį jis pateikiamas, tačiau ne anksčiau nei nuo mėnesio, kai asmuo sulaukė 100 metų. Dėl konkrečių sąlygų ir dokumentų ZUS rekomenduoja tikrinti individualią situaciją, nes taikomos taisyklės priklauso nuo to, kokias išmokas žmogus gauna ir kokiu pagrindu.

    Kur šimtamečių daugiausia?

    ZUS statistika rodo ryškius regioninius skirtumus. 2026 metų birželį daugiausia garbės išmokų buvo mokama Mazovijoje – 736, antroje vietoje buvo Silezija su 436, trečioje – Žemutinė Silezija, kur fiksuotos 412 išmokų.

    Mažiausiai garbės išmokų tuo pačiu laikotarpiu mokėta Opolėje – 75, taip pat Liubuše – 85. Tokie skaičiai paprastai atspindi tiek gyventojų skaičių regionuose, tiek demografinę jų struktūrą.