CP v2

Blog

  • Įbėrė šio produkto į skalbyklę vietoj skalbiklio: rankšluosčiai vėl minkšti, dingo kvapas

    Net ir reguliariai skalbiami rankšluosčiai po kelių mėnesių dažnai tampa šiurkštūs, sunkesni ir ima skleisti nemalonų, tarsi pelėsio, kvapą. Dažniausia priežastis yra ne nešvara, o pluoštuose užsilaikantys skalbiklio ir audinių minkštiklio likučiai bei drėgmė. Dėl to rankšluostis gali atrodyti švarus, bet vos sudrėkęs vėl pradeda nemaloniai kvepėti.

    Specialistai primena, kad su rankšluosčiais dažnai persistengiama: pilama per daug priemonės, pasirenkamas per trumpas režimas, o po skalbimo jie džiovinami prastai vėdinamoje vonioje. Tokiu atveju pluoštai apsitraukia plėvele, krenta sugeriamumas, o kvapai įsitvirtina audinyje. Situaciją dar labiau pablogina įprotis kietumą taisyti dar didesniu minkštiklio kiekiu.

    Audinių minkštiklis gali pakenkti

    Nors audinių minkštiklis suteikia malonų kvapą, jis neretai palieka ant pluoštų sluoksnį, dėl kurio rankšluostis prasčiau sugeria vandenį. Ilgainiui tokia plėvelė „užrakina“ ir kitus likučius, todėl iš audinio sunkiau pašalinamas ir nemalonus kvapas. Dėl šios priežasties rankšluosčiams dažnai rekomenduojama bent kuriam laikui visiškai atsisakyti minkštiklio.

    Prie problemos prisideda ir per didelis skalbiklio kiekis, ypač jei vanduo kietesnis arba skalbyklė prikraunama per pilna. Kai būgnas perpildytas, priemonė prasčiau išsiplauna, o skalavimo metu vanduo nepasiekia visų audinio sluoksnių. Rezultatas paprastas: rankšluostis kietėja, o kvapai grįžta vos pradėjus jį naudoti.

    Soda ir actas tinka, bet atskirai

    Namų sąlygomis dažnai taikomas vadinamasis rankšluosčių atnaujinimas, kai siekiama išplauti susikaupusias nuosėdas ir neutralizuoti kvapus. Vienas paprasčiausių būdų yra skalbimas su valgomąja soda: ją galima berti tiesiai į būgną ir skalbti įprastu režimu, nenaudojant minkštiklio. Soda padeda mažinti kvapus ir palengvina likučių pasišalinimą iš pluoštų.

    Kito skalbimo metu vietoj minkštiklio dažnai pasirenkamas actas, pilamas į skyrelį, skirtą audinių minkštikliui. Actas gali padėti efektyviau išskalauti priemonių likučius ir suminkštinti pluoštą, o jo kvapas po skalbimo paprastai išsivėdina. Svarbu šių priemonių nenaudoti vienu metu kaip putojančio mišinio, nes reakcija sumažina jų veiksmingumą.

    Džiovinimas lemia daugiau, nei atrodo

    Net gerai išskalbti rankšluosčiai greitai praranda šviežumą, jei po naudojimo paliekami suglamžyti krepšyje arba džiūsta patalpoje, kur prasta ventiliacija. Rankšluostį verta pakabinti plačiai, kad oras galėtų cirkuliuoti tarp audinio sluoksnių, o prieš sulankstant būtina įsitikinti, kad jis visiškai sausas. Drėgmė, užsilaikanti pluošte, yra viena dažniausių pasikartojančio pelėsio kvapo priežasčių.

    Kasdienėje priežiūroje padeda paprastos taisyklės: neperkrauti skalbyklės, nenaudoti per daug skalbiklio, rinktis pakankamą skalavimo režimą ir atsargiai vertinti minkštiklį. Jei rankšluosčiai jau tapo kieti ir nemaloniai kvepia, keli skalbimai be minkštiklio, su soda ir vėliau su actu dažnai padeda sugrąžinti minkštumą ir geresnį sugeriamumą. Ilgainiui svarbiausia tampa ne stiprus kvapas, o švari, kvėpuojanti tekstilė.

  • Po „Melania“ finansinio fiasko „Amazon Prime“ ruošia naują Melanios Trump dokumentinį serialą

    Po „Melania“ finansinio fiasko „Amazon Prime“ ruošia naują Melanios Trump dokumentinį serialą

    Praėjus keliems mėnesiams po kritikos ir finansinių nuostolių sulaukusio filmo „Melania“, „Amazon Prime“ paskelbė kurianti naują dokumentinį serialą apie JAV pirmąją ponią Melanią Trump. Serialas turėtų pasirodyti rudenį, tačiau tiksli premjeros data kol kas nenurodoma.

    Apie projektą viešai pranešė Melanios Trump vyresnysis patarėjas Marcas Beckmanas, kalbėdamas televizijos kanale Real America’s Voice. Pasak jo, tai esą bus kitokio formato pasakojimas, žadantis žiūrovams dar nematytą pirmosios ponios pusę.

    „Pradedame dokumentinį serialą, visiškai kitokią patirtį, ir jis bus rodomas išskirtinai „Amazon Prime“. Tai patvirtinta, ir tikiuosi, kad žmonės įsijungs, nes pamatys tai, ko iki šiol nematė“, – sakė Marcas Beckmanas.

    Naujasis serialas, kaip teigiama, seks Melanią Trump ankstyvuoju jos vyro Donaldo Trumpo antrosios kadencijos laikotarpiu. Kūrinio kūrėjai žada daugiau asmeninio gyvenimo detalių bei dėmesį jos filantropinei veiklai, nors konkrečių temų ir herojų sąrašas kol kas neskelbiamas.

    Ši naujiena pasirodė po to, kai ankstesnis projektas „Melania“, kurį platino „Amazon MGM Studios“, tapo vienu labiausiai aptarinėjamų, bet kartu ir labiausiai kritikuotų metų politinės dokumentikos bandymų. Filmas buvo pristatomas kaip pasakojimas apie laikotarpį iki Donaldo Trumpo antrosios inauguracijos, tačiau recenzijose neretai akcentuota, kad turinys labiau primena įvaizdžio kūrimą nei nepriklausomą dokumentiką.

    Viešai skelbta, kad „Amazon“ už teises į filmą Melanios Trump prodiuserinei bendrovei sumokėjo apie 40 mln. JAV dolerių, o rinkodarai papildomai skyrė apie 35 mln. JAV dolerių. Pagal įprastą pastarųjų metų valiutų kursų santykį tai atitinka maždaug 37 mln. eurų ir 32 mln. eurų, tad bendra suma siekė apie 69 mln. eurų.

    Finansiniuose dokumentuose, kuriuos skelbia JAV Vyriausybės etikos biuras, taip pat buvo nurodyta, kad licencijavimo sandoris Trumpo šeimai sugeneravo 10,71 mln. JAV dolerių pajamų. Tai sudaro maždaug 10 mln. eurų, vertinant pagal apytikrį kursą.

    Vis dėlto kino teatrų pajamos buvo gerokai kuklesnės: pranešta, kad pasaulinė „Melania“ kino rodymo apyvarta siekė 16,6 mln. JAV dolerių, kai bendras biudžetas buvo apie 75 mln. JAV dolerių. Tai atitinkamai sudaro apie 15 mln. eurų ir apie 69 mln. eurų, todėl projektas buvo vertinamas kaip komerciškai nesėkmingas.

    Prie filmo diskusijų prisidėjo ir politinis aspektas. JAV įstatymų leidėjai viešai kėlė klausimų, ar tokio pobūdžio sandoriai, susiję su įtakingais politiniais asmenimis, nekelia interesų konflikto rizikų ir ar neprasilenkia su federalinių antikorupcinių bei kyšininkavimo prevencijos principų dvasia.

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas viešumoje gynė sprendimą investuoti į projektą, teigdamas, kad tai buvęs verslo sprendimas ir kad bendrovės veiksmai nėra grindžiami partiniais interesais. Tačiau kritikai pabrėžė, jog politinio turinio ir didelių pinigų derinys neišvengiamai kuria reputacinę riziką.

    Dar vienas jautrus „Melania“ projekto fonas buvo susijęs su režisieriumi Brettu Ratneriu, kuris į kino kūrimą grįžo po ilgesnės pertraukos. Viešojoje erdvėje priminta, kad anksčiau kelios moterys, tarp jų aktorė Olivia Munn, buvo jį apkaltinusios nederamu seksualiniu elgesiu, o tai taip pat veikė projekto vertinimą.

    Tokioje aplinkoje sprendimas kurti tęstinį turinį „Amazon Prime“ platformoje atrodo kaip bandymas performatuoti pasakojimą į ilgesnę formą, kuri leidžia labiau kontroliuoti toną ir temų parinkimą. Dokumentinių serialų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, o platformos vis dažniau renkasi kelių serijų formatą, siekdamos išlaikyti auditoriją ir sukurti ilgesnį viešą dėmesį.

    Kol kas nėra žinoma, ar naujajame seriale dalyvaus pati Melania Trump ir kiek aktyviai ji prisidės prie turinio kūrimo. Pirmoji ponia apie būsimą „Amazon Prime“ projektą viešai nekomentavo.

  • Kasdien sprendžiate kryžiažodžius? Mokslas sako, kuo tai naudinga, bet yra viena svarbi sąlyga

    Kasdien sprendžiate kryžiažodžius? Mokslas sako, kuo tai naudinga, bet yra viena svarbi sąlyga

    Kryžiažodžių sprendimas daugeliui yra ramus kasdienis ritualas, tačiau tuo metu smegenys atlieka kelias užduotis vienu metu. Reikia suprasti užuominą, iš ilgalaikės atminties iškviesti tinkamą žodį, įvertinti raidžių skaičių ir suderinti atsakymą su jau įrašytais laukeliais.

    Toks pratimas įtraukia dėmesį, žodinę atmintį, asociatyvų mąstymą ir vykdomąsias funkcijas, kurios svarbios planavimui bei klaidų taisymui. Dėl to kryžiažodžiai gali prisidėti prie vadinamosios kognityvinės rezervos, tai yra smegenų gebėjimo geriau tvarkytis su amžiaus pokyčiais.

    Ką rodo tyrimai?

    Stebėjimo tyrimuose matyti, kad žmonės, kurie reguliariai sprendžia kryžiažodžius ir kitas galvosūkių užduotis, dažniau geriau pasirodo atminties, koncentracijos ir mąstymo testuose. Vis dėlto toks ryšys dar nereiškia, kad vien kryžiažodžiai tiesiogiai „atjaunina“ smegenis, nes gali būti, kad aktyvesni žmonės apskritai renkasi daugiau protinės veiklos.

    Dalies tyrimų duomenimis, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lengvų kognityvinių sutrikimų, įprastai suprantamos užduotys, pavyzdžiui, internetiniai kryžiažodžiai, gali būti naudingesnės už abstraktesnes treniruočių programas. Prasmę čia turi ir tai, kad pažįstama veikla paprasčiau tampa įpročiu.

    Kryžiažodžiai ne gydo, o padeda

    Specialistai pabrėžia, kad kryžiažodžiai negydo Alzheimerio ligos ir negarantuoja, jog demencija neišsivystys. Tačiau jie gali būti viena iš priemonių, padedančių palaikyti protinį aktyvumą, ypač jei kasdienybėje sumažėja intelektinių iššūkių.

    Kryžiažodžiai taip pat nuolat treniruoja žodyno „pasiekiamumą“, kai atrodo, kad žodis yra „ant liežuvio galo“, bet jo greitai nepavyksta prisiminti. Reguliarus žodžių paieškos procesas gali palengvinti kalbėjimą ir didinti pasitikėjimą savo atmintimi.

    Viena sąlyga, apie kurią pamirštama

    Svarbiausia sąlyga yra įvairovė, nes smegenys prisitaiko prie pasikartojančių užduočių ir tampa geresnės būtent jose. Jei kasdien sprendžiate tą patį kryžiažodžių tipą, progresas gali labiau reikšti įgūdį greičiau atpažinti dažnas užuominas, o ne tolygų visų gebėjimų stiprėjimą.

    Dėl to naudingiau protinę veiklą kaitalioti ir derinti su kitais uždaviniais, pavyzdžiui, skirtingomis galvosūkių formomis, skaitymu, naujų įgūdžių mokymusi ar užsienio kalbos praktika. Dar didesnę naudą duoda protinės veiklos derinimas su judėjimu, kokybišku miegu ir socialiniu aktyvumu.

    Praktiškai dažniausiai geriau veikia trumpas, bet reguliarus laikas, pavyzdžiui, 15–20 minučių per dieną, nei reta kelių valandų sesija. Užduotis turėtų šiek tiek mobilizuoti, bet netapti nuolatine frustracija, nes tuomet įprotį išlaikyti sunkiau.

    Jeigu atminties ar orientacijos problemos pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kryžiažodžiai neturėtų pakeisti konsultacijos su gydytoju. Dėmesio verta, jei dažnai pasimetama pažįstamoje vietoje, darosi sunku atlikti anksčiau įprastas užduotis arba ryškiai keičiasi elgesys.

  • Pabundate 4 ryto po 60-ies? Gydytojai paaiškina, kada tai norma, o kada ženklas, kad metas tikrintis

    Pabundate 4 ryto po 60-ies? Gydytojai paaiškina, kada tai norma, o kada ženklas, kad metas tikrintis

    Ne vienas vyresnis nei 60 metų žmogus pastebi pasikartojantį scenarijų: vakare mieguistumas aplanko jau apie 20 ar 21 valandą, o paryčiais organizmas elgiasi taip, lyg naktis būtų pasibaigusi. Pabudimas 3.30 ar 4.00 valandą dažnai susijęs ne su liga, o su natūraliai ankstėjančiu paros ritmu.

    Su amžiumi silpnėja smegenų reakcija į signalus, kurie padeda „nustatyti laikrodį“: dienos šviesą, judėjimą, valgymo laiką ir socialinį aktyvumą. Kai šių dirgiklių mažiau, biologinis laikrodis lengviau išsiderina, o snaudulys vakarais ateina anksčiau.

    Miegas tampa lengvesnis

    Vyresniame amžiuje paprastai sumažėja gilaus miego, o padaugėja lengvų fazių, per kurias žmogų lengviau pažadina triukšmas, šviesa, temperatūra, skausmas ar noras eiti į tualetą. Dėl to naktį gali būti keli trumpi prabudimai, kurių ne visada net prisimenama.

    Vien pati ankstyva pabudimo valanda dar nereiškia nemigos. Jei žmogus atsigulė 20.30 valandą, išmiegojo 6–7 valandas, ryte jaučiasi pailsėjęs ir dieną funkcionuoja gerai, toks ritmas gali būti jam natūralus.

    Kada tai gali būti simptomas?

    Susirūpinti verta tuomet, kai žmogus reguliariai prabunda labai anksti, nors užmiega vėlai, nebegali užsnūsti, ryte jaučiasi išsekęs, o dieną pradeda snausti, sunkiau susikaupia ar tampa irzlus. Tokiais atvejais ankstyvas prabudimas dažniau rodo sutrikusį miegą arba sveikatos problemą.

    Po šešiasdešimties naktinius prabudimus dažnai lemia kelios priežastys vienu metu, o viena dažniausių yra naktinis šlapinimasis. Jį gali stiprinti šlapimo takų sutrikimai, cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, taip pat per vėlai išgerti šlapimą varantys vaistai.

    Miegą gali pertraukti ir lėtinis skausmas, refliuksas, dusulys, raumenų mėšlungis ar neramių kojų sindromas. Atskiro dėmesio reikalauja miego apnėja, kai pasireiškia garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės, staigūs oro gaudymai, rytiniai galvos skausmai ir ryški mieguistumo banga dieną.

    Ankstyvas prabudimas kai kuriems žmonėms būna susijęs ir su prastesne nuotaika, nuolatiniu nerimu ar depresija. Jis gali atsirasti ir po vaistų pakeitimų, ypač tų, kurie veikia nervų sistemą, kraujospūdį, kvėpavimą ar hormonų pusiausvyrą, todėl vaistų vartojimo laiko savarankiškai keisti nereikėtų.

    Ką daryti prabudus paryčiais?

    Dažna klaida yra iš karto pradėti dieną vien todėl, kad prabudote 4 ryto. Ryški šviesa, telefonas, televizorius ar pusryčių ruošimas gali „išmokyti“ organizmą, kad tai įprastas kėlimosi laikas.

    Jei prabudote, geriau likti prietemoje, nuolat nežiūrėti į laikrodį ir ramiai mėginti grįžti į miegą. Jeigu per 15–30 minučių užmigti nepavyksta, galima trumpam atsikelti, persėsti į kitą kambarį ir užsiimti raminančia veikla, pavyzdžiui, paskaityti, o į lovą grįžti tik vėl pajutus mieguistumą.

    Paros ritmą sustiprina reguliarus dienos planas: pastovi kėlimosi valanda, rytinė dienos šviesa, pasivaikščiojimas ar lengva mankšta, taip pat protinė veikla. Dienos pogulius verta trumpinti iki maždaug 20–30 minučių ir nekelti jų į vėlyvą popietę.

    Vakare pravartu riboti kavą, stiprią arbatą, alkoholį, sunkius patiekalus ir didesnį skysčių kiekį, tačiau skysčių trūkumo taip pat nereikėtų kompensuoti naktį. Migdomieji vyresniame amžiuje gali didinti rytinio apsvaigimo, pusiausvyros sutrikimų, sumišimo ir griuvimų riziką, todėl sprendimą dėl jų turi priimti gydytojas.

    Praktinis pirmas žingsnis dažnai yra stebėjimas: dvi savaites užsirašyti užmigimo ir prabudimo laiką, pogulius, vakaro gėrimus, naktinius apsilankymus tualete ir savijautą kitą dieną. Toks dienynas padeda pamatyti pasikartojantį modelį ir gydytojui tiksliau įvertinti galimas priežastis.

    Į medikus verta kreiptis, jei problema tęsiasi kelias savaites, ryškiai blogina savijautą dieną arba ją lydi dusulys, kvėpavimo pauzės, stiprus skausmas, staigus sumišimas, atminties prastėjimas ar griuvimai. Pabudimas 4 ryto po 60-ies gali būti fiziologinis, tačiau nuolatinio nuovargio ignoruoti nereikėtų.

  • Pušies žievė sode daro stebuklus, bet šioms augalų rūšims ji gali pakenkti

    Pušies žievė sode daro stebuklus, bet šioms augalų rūšims ji gali pakenkti

    Mulčiavimas yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti piktžoles, ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje ir apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų. Dėl to pušies žievė tapo itin populiariu pasirinkimu gėlynuose, po krūmais ir dekoratyviniais želdiniais. Vis dėlto ji tinka ne visiems augalams, o netinkamai naudojama gali pabloginti augimo sąlygas.

    Pušies žievės mulčias lėtina vandens garavimą, todėl dirva ilgiau išlieka drėgna net per karščius. Ji taip pat mažina dirvos paviršiaus eroziją ir slopina piktžolių dygimą, ypač jei paklotas pakankamas sluoksnis. Ilgainiui žievė suyra ir papildo dirvą organine medžiaga, tačiau kartu keičia ir dirvos chemines savybes.

    Kam žievė netinka

    Pagrindinė rizika susijusi su tuo, kad pušies žievė palaipsniui rūgština dirvą. Tai naudinga rūgščią terpę mėgstantiems augalams, pavyzdžiui, rododendrams, viržiams, šilauogėms ar daliai hortenzijų. Tačiau neutralų ar silpnai šarminį dirvožemį mėgstančioms rūšims tokie pokyčiai gali apsunkinti maisto medžiagų įsisavinimą ir silpninti augimą.

    Dažniau jautriai reaguoja levandos, buksmedžiai, budlėjos, taip pat nemaža dalis vaismedžių. Tokiais atvejais augalai gali prasčiau augti, silpniau žydėti ar dažniau rodyti mitybos trūkumų požymius. Jei norisi mulčiuoti būtent šias zonas, verta rinktis neutralesnes alternatyvas arba koreguoti dirvos reakciją pagal konkretaus augalo poreikius.

    Šviežia žievė ir azoto trūkumas

    Svarbu atkreipti dėmesį, ar žievė yra kompostuota. Šviežiai smulkinta žievė skaidantis „suriša“ azotą, nes mikroorganizmai jį intensyviai naudoja organikai skaidyti. Dėl to augalams trumpuoju laikotarpiu gali pritrūkti azoto, ypač jei dirva ir taip skurdesnė.

    Labiausiai tai pajunta jauni sodinukai ir intensyviai augantys augalai: lapai gali smulkėti, šviesėti, augimas lėtėti. Praktinis sprendimas paprastas: rinktis perkompostuotą žievę arba prieš mulčiuojant subalansuotai papildyti dirvą azotu, neperlenkiant lazdos ir atsižvelgiant į sezono laiką.

    Dažna klaida: per storas sluoksnis

    Mulčiui galioja taisyklė, kad daugiau ne visada geriau. Per storas žievės sluoksnis gali trukdyti vandeniui pasiekti dirvą, o po gausių kritulių ilgiau išlaikyti per didelę drėgmę ir mažinti oro patekimą prie šaknų. Tokiomis sąlygomis šaknys dirba prasčiau, o kai kuriems augalams didėja streso ir ligų rizika.

    Ypač pavojinga supilti žievę tiesiai prie kamieno ar krūmo pagrindo, paliekant nuolatinę drėgmę prie žievės ir audinių. Tai gali skatinti puvinį, žaizdų atsiradimą ir patogenų plitimą. Be to, šaltuoju sezonu storas mulčias gali tapti patogia slėptuve graužikams, kurie kartais apgraužia jaunų medžių žievę.

    Mulčiavimas išlieka vienu efektyviausių sodo priežiūros būdų, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai medžiaga parenkama pagal augalo poreikius ir dirvos savybes. Pušies žievė ypač tinka ten, kur pageidaujama silpnai rūgšti terpė, o jautresnėse vietose verta rinktis alternatyvas arba naudoti ją atsargiai.

  • Rankšluosčiai vėl gers vandenį, o skalbyklė bus švari: paprastas acto mišinys vietoj chemijos

    Rankšluosčiai vėl gers vandenį, o skalbyklė bus švari: paprastas acto mišinys vietoj chemijos

    Vis daugiau žmonių ieško paprastesnių ir aplinkai draugiškesnių būdų skalbti, todėl į dėmesio centrą grįžta actas. Jis dažnai naudojamas kaip natūrali alternatyva audinių minkštikliui, ypač tada, kai rankšluosčiai ima prastai sugerti drėgmę.

    Pagrindinė problema ta, kad dalis parduotuvinių minkštiklių ir priemonių gali palikti ploną apnašų sluoksnį ant pluošto. Dėl to rankšluosčiai ir mikropluošto šluostės tampa slidesni, bet sugeria prasčiau, o kvapai kartais tik užmaskuojami, o ne pašalinami.

    Kaip veikia actas skalbiant?

    Actas padeda iš audinių išplauti skalbiklio likučius, neutralizuoja nemalonius kvapus ir gali sumažinti kietame vandenyje susidarančių nuosėdų kaupimąsi. Būtent nuosėdos ir priemonių likučiai ilgainiui prisideda prie šiurkštesnio audinio ir prastesnės sugeriamumo savybės.

    Nauda juntama ir pačiai skalbyklei, nes reguliariai naudojant actą mažėja apnašų formavimosi tikimybė ten, kur teka vanduo. Vis dėlto svarbu nepersistengti ir acto nepilti tiesiai ant jautrių guminių detalių dideliais kiekiais.

    Paprasta naminio skalavimo mišinio idėja

    Naminiam skalavimo skysčiui dažnai pasirenkamas paprastas santykis: actas ir vanduo po lygiai. Mišinį galima supilti į minkštiklio skyrelį, o kiekį pritaikyti pagal skalbinių kiekį ir skalbyklės rekomendacijas.

    Jei neramina acto kvapas, jis paprastai greitai išsisklaido džiūstant audiniams. Norint švelnesnio aromato, dažnai įlašinama keli lašai eterinio aliejaus, pavyzdžiui, levandų, citrusų ar arbatmedžio, tačiau jautriai odai tai gali netikti.

    Kam šis būdas ypač tinka?

    Acto pagrindo skalavimas ypač dažnai rekomenduojamas rankšluosčiams ir mikropluošto šluostėms, nes jų funkcija tiesiogiai priklauso nuo švarių, neaplipusių skaidulų. Taip pat jis gali būti naudingas sportinei aprangai, kurios audiniai sukurti drėgmei greitai išgarinti.

    Jei namuose yra kūdikių, alergiškų ar itin jautrią odą turinčių žmonių, verta rinktis kuo paprastesnes sudėtis ir stebėti reakcijas. O kilus abejonių dėl konkretaus audinio, saugiausia pirmiausia išbandyti mažesnį kiekį arba vieną skalbimą.

  • „Disney“ ir „TikTok“ susitarimas: trumpi vaizdo įrašai keliasi į „Disney+“ ir žada pokyčius

    „Disney“ ir „TikTok“ susitarimas: trumpi vaizdo įrašai keliasi į „Disney+“ ir žada pokyčius

    „Disney“ ir „TikTok“ pasirašė turinio dalijimosi susitarimą, pagal kurį dalis trumpų vaizdo įrašų bus rodoma ir „Disney+“ platformoje. Partnerystė pristatoma kaip naujas būdas sujungti gerbėjų kuriamą turinį su oficialiais franšizių pasauliais, o pirmasis startas numatytas JAV.

    Pagal skelbiamas sąlygas, „TikTok“ kūrėjai gaus galimybę legaliai naudotis „Disney“ kūrybiniais ištekliais, o į susitarimą įsitraukę autoriai galės pasiekti platesnę auditoriją ne tik socialiniame tinkle, bet ir srautinio transliavimo aplinkoje. Finansinės sandorio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Ką tai keičia „Disney+“ žiūrovams?

    „Disney+“ taip stiprina vadinamąjį vertikalų turinį ir tikisi pritraukti žiūrovus, įpratusius prie trumpo formato rekomendacijų srauto. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai platformos vis aktyviau eksperimentuoja su trumpais klipais, užkulisiais, ištraukomis ir kūrėjų interpretacijomis.

    „Disney“ atstovai pabrėžia, kad planuojama atrinkta, redakciškai kuruojama įrašų pasiūla, o kūrėjų dalyvavimas turėtų būti paremtas savanorišku pasirinkimu. Tai leidžia tikėtis aiškesnių taisyklių dėl autorinių teisių, turinio moderavimo ir prekės ženklo saugumo, kurie socialiniuose tinkluose dažnai kelia daugiausia ginčų.

    Kodėl „TikTok“ to siekia?

    „TikTok“ tokio tipo partnerystės yra būdas dar labiau legitimizuoti kūrėjų ekonomiką, ypač kai kalbama apie populiariąsias franšizes ir intelektinę nuosavybę. Kūrėjams tai gali reikšti ne tik didesnį pasiekiamumą, bet ir aiškesnį kelią į oficialias kampanijas, renginius ar kitas komercines galimybes.

    Kartu susitarimas rodo, kad didieji turinio savininkai ieško būdų, kaip atsiimti dalį auditorijos dėmesio, kuris pastaraisiais metais persikėlė į trumpų vaizdo įrašų srautus. Jei „Disney+“ pavyks išlaikyti kokybės kartelę ir nepaskęsti atsitiktiniuose klipuose, tai gali tapti nauju etalonu, kaip srautinio transliavimo platformos integruoja socialinių tinklų logiką.

    „Geriausi pasakotojai pirmiausia yra gerbėjai“, – sakė „Disney“ rinkodaros ir prekės ženklo vadovas Asad Ayaz.

    Partnerystė pradedama JAV, o vėliau planuojama plėtra į kitas rinkas. Rinkos stebėtojams tai signalas, kad konkurencija dėl žiūrovo laiko dar labiau aštrėja, o riba tarp socialinių tinklų ir srautinio turinio platformų tampa vis mažiau aiški.

  • Po statybų aikštele aptiko 2 500 metų gyvenvietę: archeologus pribloškė paslaptingas griovys

    Po statybų aikštele aptiko 2 500 metų gyvenvietę: archeologus pribloškė paslaptingas griovys

    Vokietijoje, prieš pradedant statybos darbus ir į teritoriją įleidžiant sunkiąją techniką, archeologai atliko privalomus žvalgomuosius kasinėjimus. Iš pradžių tikėtasi pavienių senovės pėdsakų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad po dirvožemiu slypi gerokai didesnis kompleksas.

    Tyrėjai aptiko ūkinių duobių, medinių konstrukcijų pėdsakų ir keramikos fragmentų, leidžiančių datuoti vietovę maždaug V amžiumi prieš mūsų erą. Tokie radiniai rodo, kad čia galėjo veikti gerai organizuota ankstyvojo geležies amžiaus bendruomenė, o gyvenvietės mastas pranoko pirmines prielaidas.

    Retas radinys iš geležies amžiaus

    Tarp artefaktų išsiskyrė beveik nepažeistas keraminis dubuo, kuriam gali būti apie 2 500 metų. Archeologų teigimu, tokios būklės indai geležies amžiaus paminkluose randami palyginti retai, nes keramika dažnai būna sutrupėjusi arba išblaškyta vėlesnių žemės darbų.

    Indas galėjo būti naudojamas maistui ruošti ar laikyti, o laboratoriniai tyrimai gali pateikti papildomų užuominų apie kasdienybę. Specialistai tikisi aptikti mikroskopinių likučių, kurie padėtų nustatyti, kokie produktai ar medžiagos jame buvo laikomos.

    Griovys, kuris kelia klausimų

    Daugiausia diskusijų sukėlė platus griovys, kertantis dalį tyrinėjamos teritorijos. Kol kas jo paskirtis nėra aiški, todėl svarstoma keletas scenarijų, kurie bus tikrinami tolesniais tyrimais.

    Griovys galėjo žymėti gyvenvietės ribą, atlikti gynybinę funkciją arba būti skirtas vandeniui nuvesti nuo užstatytų vietų. Taip pat neatmetama ir simbolinė reikšmė, kai tokie įrenginiai naudojami erdvės organizavimui ar atskyrimo principui pabrėžti.

    Kas paaiškėjo apie bendruomenę?

    Nors mediniai pastatai iki mūsų dienų neišliko, stulpaviečių ir konstrukcijų pėdsakai leidžia atkurti buvusių statinių planą. Tai padeda spręsti, kad gyventojai gyveno sėsliai, o jų ūkis rėmėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste.

    Šis atradimas svarbus ir regiono istorijai, nes ankstesnės prielaidos rodė, kad kai kurios Bochum apylinkės geležies amžiuje buvo apgyvendintos menkiau. Nauji duomenys leidžia manyti, kad čia jau tada galėjo būti aktyvus, pastovus gyvenimas dar iki ryškesnių romėnų įtakų.

    Artimiausiu metu archeologai planuoja detaliai dokumentuoti visus objektus, paimti mėginius laboratorijoms ir nustatyti tikrąjį gyvenvietės mastą. Tikimasi, kad po žeme gali slėptis daugiau radinių, kurie tiksliau atskleis, kaip prieš 2 500 metų buvo organizuota ši vieta ir jos aplinka.

  • Pomidorai gali padėti širdžiai: vienas paruošimo būdas smarkiai padidina likopeno įsisavinimą

    Pomidorai gali padėti širdžiai: vienas paruošimo būdas smarkiai padidina likopeno įsisavinimą

    Pomidorai dažnai laikomi lengvu, mažai kalorijų turinčiu pasirinkimu, nes didžiąją jų dalį sudaro vanduo. Vis dėlto jų vertė neapsiriboja tik skoniu: pomidorai suteikia vitamino C, folatų ir kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei bei raumenų, įskaitant širdies raumenį, funkcijai.

    Ryškiausias pomidorų „vizitinis“ elementas yra likopenas – natūralus karotenoidas, suteikiantis vaisiui raudoną spalvą. Likopenas priskiriamas antioksidantams, todėl siejamas su organizmo apsauga nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi.

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje svarbiausia yra visuma: mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, rūkymas, stresas ir genetika. Pomidorai nėra vaistas, tačiau gali būti naudinga kasdienės mitybos dalis, ypač jei jie padeda didinti daržovių kiekį lėkštėje.

    Kas pasikeičia pomidorą pašildžius?

    Nors daliai daržovių labiausiai vertinama žalia forma, su likopenu situacija kitokia. Tyrimai rodo, kad susmulkinimas ir kaitinimas gali pakeisti likopeno struktūrą taip, kad jis organizmui tampa lengviau pasisavinamas.

    Dėl to daugiau biologiškai prieinamo likopeno dažniau siejama ne su šviežiais pomidorais, o su termiškai apdorotais produktais. Praktikoje tai gali būti pomidorų tyrė, passata, pomidorai savo sultyse, naminiai padažai ar troškiniuose naudojami pomidorų pagrindo produktai.

    Įsisavinimą dar gali pagerinti nedidelis riebalų kiekis, nes karotenoidai yra tirpūs riebaluose. Todėl pomidorų padažas su šlakeliu alyvuogių aliejaus dažnai laikomas palankesniu deriniu nei visiškai neriebus, nors galutinį pasirinkimą lemia bendras dienos racionas.

    Kodėl verta valgyti ir žalius?

    Vis dėlto atsisakyti šviežių pomidorų nereikėtų. Žali pomidorai suteikia vitamino C, kurio dalis gali sumažėti ilgiau kaitinant, taip pat prisideda prie bendro skaidulų ir įvairių mikroelementų kiekio mityboje.

    Praktiškiausia strategija – pomidorus valgyti įvairiomis formomis: šviežius salotose ar sumuštiniuose, o termiškai apdorotus padažuose, sriubose, troškiniuose. Taip galima pasinaudoti skirtingų maistinių medžiagų privalumais.

    Renkantis perdirbtus produktus – vienas svarbus niuansas

    Pomidoro koncentratas gaminamas dalį vandens išgarinant, todėl skonis tampa intensyvesnis, o medžiagos – labiau koncentruotos. Tai gali būti patogus priedas sriuboms ar padažams, tačiau perdirbtuose gaminiuose svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.

    Geresnis pasirinkimas paprastai yra produktai, kurių sudėtyje vyrauja pomidorai ir nėra perteklinio druskos ar cukraus kiekio. Žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti natrį, vertėtų rinktis variantus be pridėtinės druskos arba gaminti namuose.

    Reikia prisiminti ir tai, kad pomidorai tinka ne visiems. Dėl rūgštingumo kai kuriems jie gali sustiprinti rėmenį ar refliukso simptomus, o diskomfortą neretai dar labiau padidina aštrūs prieskoniai ar riebūs padažai.

    Apibendrinant, pomidorai gali prisidėti prie širdžiai palankesnės mitybos, ypač kai jie padeda didinti daržovių vartojimą. O jei tikslas – daugiau likopeno, dažnai naudingiau rinktis termiškai apdorotus pomidorų produktus ir nepamiršti saiko bei viso raciono kokybės.

  • Du virtuvės produktai, o buksmedis atsigavo: kaip sustabdyti buksmedinę kandį dabar

    Du virtuvės produktai, o buksmedis atsigavo: kaip sustabdyti buksmedinę kandį dabar

    Buksmedinė kandis pastaraisiais metais tapo viena didžiausių buksmedžių bėdų Europoje, o jos žala dažnai pastebima per vėlai. Patelės kiaušinėlius sudeda lapų apatinėje pusėje, o išsiritę vikšrai pradeda sparčiai graužti lapus ir jaunus ūglius.

    Pirmiausia lieka tik plona lapo „odelė“, vėliau suėdami ištisi lapai, ūgliai ir net žievė, todėl krūmas greitai paruduoja ir gali visai nunykti. Apie kenkėją dažniausiai išduoda voratinkliai šakelėse, tamsios išmatos ir plikstantys, rudėjantys krūmo plotai.

    Namų purškalo idėja

    Dažniausiai siūlomas naminis purškalas gaminamas iš česnako ir acto, kartais pridedant kelių lašų ūkiško muilo, kad tirpalas geriau pasiskirstytų ant lapų. Česnakas susmulkinamas, užpilamas šiltu vandeniu ir palaikomas nuo 12 iki 24 valandų, tada nukošiamas ir įmaišomas actas.

    Purškiama anksti ryte arba vakare, kruopščiai apdorojant tiek krūmo išorę, tiek vidų, ypač lapų apačią. Procedūrą rekomenduojama kartoti kas 5–7 dienas ir po lietaus, nes dalis priemonės nuo lapų nusiplauna.

    Ką svarbu žinoti apie veiksmingumą

    Česnako stiprus kvapas kai kuriuos vabzdžius gali atbaidyti, o actas trumpam sukuria rūgštesnę terpę ant lapo paviršiaus. Vis dėlto tokie purškalai laikomi labiau pagalbine priemone, nes jie nebūtinai sunaikina kiaušinėlius ir ne visada pasiekia visus pasislėpusius vikšrus tankiame krūmo viduje.

    Jei užkrėtimas didelis, vien namų priemonių paprastai neužtenka: tenka reguliariai apžiūrėti krūmą, rankomis šalinti vikšrus bei apniktas šakeles. Sodininkystės praktikoje dažnai taikomos biologinės priemonės su bakterija Bacillus thuringiensis, kurios veikia vikšrus, kai šie minta lapais.

    Kaip sumažinti žalą sezono metu

    Didžiausią naudą duoda ankstyvas pastebėjimas: šiltuoju sezonu buksmedžius verta apžiūrėti kas kelias dienas, praskleidžiant šakas ir ieškant voratinklių bei šviežių apgraužimų. Kuo anksčiau sustabdomas vikšrų maitinimasis, tuo didesnė tikimybė, kad krūmas atžels ir atkurs lapiją.

    Po stipraus pažeidimo buksmedį pravartu saikingai apgenėti, pašalinti visiškai nudžiūvusias dalis ir užtikrinti tinkamą laistymą, kad augalas atsigautų. Jeigu kandis kartojasi kasmet, verta svarstyti ilgalaikę strategiją: reguliarų stebėjimą, biologines priemones ir krūmo tankio mažinimą, kad purškalai pasiektų krūmo vidų.