CP v2

Blog

  • „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“, geriausiai žinoma dėl pirk dabar, mokėk vėliau tipo paslaugų, pranešė pateikusi paraišką JAV banko licencijai gauti. Bendrovė siekia įkurti „Klarna Bank“ JAV ir taip pati teikti dalį paslaugų, kurias iki šiol vykdė per partnerinius bankus.

    „Klarna“ teigia JAV turinti daugiau nei 30 mln. klientų, o jos pasiūloje yra ir debeto kortelė. Įėjimas į JAV bankininkystės rinką europinėms įmonėms paprastai būna sudėtingas, tačiau pastaruoju metu rinka vertinama kaip atviresnė naujiems dalyviams.

    Finansų technologijų įmonė nurodė, kad dėl licencijos kreipėsi į Jutos finansų institucijų departamentą ir Federalinę indėlių draudimo korporaciją. Gavusi leidimus, „Klarna“ galėtų veikti kaip bankas JAV ir išplėsti reguliuojamų finansinių paslaugų spektrą.

    Iki šiol „Klarna“ JAV klientams bankines paslaugas teikė per partnerinius bankus, o pati veikė kaip technologinė ir finansavimo sprendimų platforma. Bendrovė skelbia, kad amerikiečiams yra suteikusi prieigą prie maždaug 86 mlrd. eurų kredito.

    Banko licencija reikštų, kad dalį šių paslaugų „Klarna“ galėtų vykdyti savarankiškai, o ne per tarpininkus. Praktikoje tai paprastai suteikia daugiau kontrolės produktams, kainodarai ir rizikos valdymui, tačiau kartu reiškia griežtesnius priežiūros reikalavimus, kapitalo taisykles ir didesnę atskaitomybę reguliuotojams.

    „Bankininkystė paremta pasitikėjimu. JAV savo akimis matėme norą sąžiningesnio ir skaidresnio požiūrio, o nuosava banko licencija yra natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Klarna“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Siemiatkowskis.

    „Klarna“ siekis stiprinti pozicijas JAV vyksta platesniame kontekste: vis daugiau Europos finansinių technologijų bendrovių ieško kelių į JAV rinką ir svarsto banko licencijas. Šiemet apie panašius žingsnius skelbė ir kiti rinkos dalyviai, bandantys įsitvirtinti didžiausioje pasaulio mažmeninės bankininkystės rinkoje.

    Bendrovės plėtra JAV apima ne tik produktus, bet ir rinkodarą: „Klarna“ yra bendradarbiavusi reklaminėse kampanijose su NBA legenda Shaquille’u O’Nealu. Tokie žingsniai rodo siekį stiprinti prekės ženklą konkurencingoje aplinkoje, kur kova vyksta tiek dėl klientų įpročių, tiek dėl reguliacinio pasitikėjimo.

  • JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    Jungtinės Karalystės fintech bendrovė „Kord“ pritraukė 6,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 7,5 mln. eurų, A serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo Guinness Ventures, prisidėjo Beringea, SFC Capital ir privatūs investuotojai.

    Po šios investicijos „Kord“ bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė 9 mln. svarų, arba apie 10,5 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas komandos plėtrai, produkto vystymui ir klientų bazės augimui.

    Vienas sprendimas vietoje kelių įrankių

    „Kord“, kurią įkūrė Jamesas Owusu, kuria viso proceso platformą reguliuojamoms įmonėms. Ji apjungia kliento tapatybės patikrinimą, pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kitus atitikties patikrinimus, skaitmeninį įtraukimą, dokumentų pasirašymą ir mokėjimų apdorojimą.

    Pagrindinė idėja – pakeisti kelis tarpusavyje nesusietus, dažnai pasenusius įrankius viena darbo eiga. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose didelė dalis procesų priklauso nuo patikrų, dokumentų ir saugaus lėšų valdymo.

    Kas naudojasi „Kord“ ir kodėl

    Bendrovė nurodo, kad jos sprendimą naudoja nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos tarpininkai, teisės firmos, turto sandorių administravimo paslaugų teikėjai bei finansinių paslaugų įmonės. Šioms organizacijoms svarbu ne tik greitai įtraukti klientą, bet ir turėti įrodymus, kad atliktos privalomos patikros.

    „Kord“ veikia prižiūrima JK Finansinio elgesio institucijos (FCA). Platformoje numatytos skaitmeninės piniginės ir dedikuotos klientų sąskaitos, kurios leidžia reguliuojamoms įmonėms saugiai laikyti ir administruoti klientų lėšas.

    „Reguliuojamuose sektoriuose pasikliauti išskaidytais, tarpusavyje nesuderintais sprendimais reiškia lėtesnes operacijas ir didesnę riziką. „Kord“ sukūrėme tam, kad tai pakeistume“, – sakė „Kord“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Owusu.

    Akcentas – sukčiavimo rizikos mažinimas

    Pasak bendrovės, API pagrindu veikianti platforma leidžia tikrinti klientų dokumentus, sulyginant duomenis su keliais šaltiniais. Tokia logika padeda stiprinti sukčiavimo prevenciją ir sumažinti klaidų tikimybę, kai procesai vykdomi per kelias skirtingas sistemas.

    Rinkoje, kur vis griežtėja reikalavimai tapatybės patikrai, AML kontrolei ir lėšų atsekamumui, vieningo sprendimo poreikis auga. „Kord“ tikslas – padaryti šiuos procesus greitesnius, aiškiau audituojamus ir patogesnius tiek įmonėms, tiek jų klientams.

  • „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    Vokietijoje įsikūrusi „Lissi GmbH“, kuri kuria EUDI piniginės jungiamumo ir patikrinamų skaitmeninių įgaliojimų technologijas, užbaigė 3,5 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos sparčiau diegti skaitmeninės tapatybės sprendimus Europos rinkoje.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Ventech“, taip pat prisidėjo BM H Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen ir esami investuotojai, tarp jų „main incubator“ (priklausantis „Commerzbank Group“) bei „Ninepointfive Ventures“. Bendrovės teigimu, naujas kapitalas turėtų pagreitinti tiek produkto plėtrą, tiek projektų įgyvendinimą su organizacijomis, kurioms svarbūs atitikties ir saugumo reikalavimai.

    „Lissi“ įkurta 2019 metais ir vysto programinę įrangą, leidžiančią organizacijoms integruoti EUDI pinigines ir patikrinamus skaitmeninius įgaliojimus į savo paslaugas. Pagrindiniai klientai, kaip nurodo bendrovė, yra finansų sektoriaus įmonės, kurioms ypač aktualūs patikimi tapatybės patvirtinimo procesai ir suderinamumas su eIDAS reglamentu.

    Didėjant poreikiui turėti patikimus, tarpusavyje suderinamus skaitmeninės tapatybės sprendimus, tokie tiekėjai kaip „Lissi“ tikisi augančios paklausos. Bendrovė akcentuoja, kad rinkos tempą stiprina ir artėjantys reguliaciniai pokyčiai, įskaitant ES kovos su pinigų plovimu sistemos stiprinimą, kurio praktinis taikymas numatomas 2027 metų liepą.

    Pasak „Lissi“, apie 90 proc. jos klientų bazės šiuo metu sudaro finansų sektorius: bankai, draudikai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir patikimumo paslaugų teikėjai. Tarp minimų klientų yra „itsme“ ir „Commerzbank“, o tai, bendrovės vertinimu, rodo, kad sprendimai pritaikyti didelių organizacijų informacinių technologijų aplinkoms.

    „Finansų institucijoms reikia sprendimų, kurie sklandžiai integruojasi į esamas informacinių technologijų aplinkas ir leidžia išlaikyti visišką klientų duomenų kontrolę“, – sakė „Lissi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Helge Michael.

    Bendrovės kuriamas „EUDI Wallet Connector Suite“ sprendimas skirtas suderinamumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus EUDI piniginių visoje Europos Sąjungoje. „Lissi“ pozicionuoja save kaip nepriklausomą europinį technologijų tiekėją, galintį prisidėti prie bendros, suverenumą pabrėžiančios skaitmeninės tapatybės ekosistemos kūrimo.

    Gautos investicijos, kaip teigiama, bus nukreiptos į platformos ir produktų portfelio plėtrą. „Lissi“ tikisi, kad tai padės finansų įstaigoms lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių atitikties reikalavimų, o tapatybės piniginių infrastruktūra atvers ir naujus atvirojo finansavimo scenarijus, kuriuose svarbiausia tampa saugus ir patikimas vartotojo identifikavimas.

  • „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja pradėti veikti kaip bankas JAV 2027 metais, teigia naujai paskirtas įmonės padalinio vadovas. Tam būtina gauti JAV banko licenciją, kuri leistų „Revolut“ nebesiremti partnerių bankais ir savarankiškai plėsti paslaugų krepšelį.

    Bendrovė dar 2026 metų pradžioje pateikė paraišką dėl licencijos, o sprendimo laukia iš JAV priežiūros institucijų. Procese dalyvauja Bankų kontrolieriaus tarnyba ir Federalinė indėlių draudimo korporacija, kuri užtikrina indėlių draudimo sistemą JAV bankuose.

    Kas keistųsi klientams JAV?

    Šiuo metu „Revolut“ JAV rinkoje siūlo mokėjimo korteles, kelių valiutų sąskaitas, tarptautinius pervedimus ir kitas kasdienes finansines paslaugas, tačiau dalį jų teikia per partnerių infrastruktūrą. Gavus licenciją, bendrovė galėtų pasiūlyti FDIC apdraustus indėlius, taip pat aktyviau plėtoti kreditavimo ir kortelių produktus.

    Įmonė taip pat viešai signalizuoja apie planus suteikti prieigą prie kriptovaliutų ir stabiliosiomis monetomis paremto turto, tačiau tokie produktai JAV susiduria su griežtais atitikties ir rizikos valdymo reikalavimais. Skaitmeniniams bankams tai reiškia papildomas investicijas į pinigų plovimo prevenciją, klientų tapatybės patikrą ir sandorių stebėseną.

    Kodėl „Revolut“ siekia banko licencijos?

    JAV yra kreditu paremta rinka, kurioje didelę reikšmę turi kredito kortelių produktai, palūkanų pajamos ir atsiskaitymų mokesčiai. Banko licencija „Revolut“ suteiktų daugiau kontrolės kuriant produktus, greičiau juos diegiant ir didinant pajamas iš kreditavimo bei indėlių bazės.

    „Revolut“ skelbia turinti daugiau nei 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje, o JAV jau pasiekė daugiau nei 1 mln. mažmeninių naudotojų ir dešimtis tūkstančių verslo klientų. Didelė dalis jų, pasak bendrovės, yra tarptautinių ryšių turintys vartotojai, kuriems aktualios kelių valiutų paslaugos ir pigesni tarptautiniai atsiskaitymai.

    Konkurencija ir reputacijos iššūkis

    Net ir gavus licenciją, „Revolut“ JAV susidurtų su intensyvia konkurencija. Rinką dominuoja didieji bankai, kartu vis agresyviau plečiasi ir vietiniai skaitmeniniai žaidėjai, tokie kaip SoFi ar „Chime“, o tarptautinės bendrovės taip pat ieško būdų stiprinti pozicijas.

    Be to, įmonė turės spręsti reputacijos klausimą: kaip išlaikyti technologijų startuolio greitį, bet kartu vartotojams sukurti tradicinio banko patikimumo jausmą. Tai ypač svarbu JAV, kur indėlių saugumas, skaidrumas ir vartotojų apsauga yra vieni pagrindinių pasirinkimo kriterijų.

    „Norime pasiūlyti išskirtinę vertę amerikiečiams, turintiems tarptautinių ryšių, dažnai keliaujantiems ir tiems, kuriems trūksta gerų finansinių paslaugų pasirinkimų“, – sakė „Revolut“ JAV vadovas Cetin Duransoy.

    Bendrovė planuoja JAV banko būstinę įkurti Stamforde, Konektikuto valstijoje, o fizinių skyrių tinklo, kaip įprasta skaitmeniniams bankams, neketina vystyti. Augimui skatinti „Revolut“ yra minėjusi apie reikšmingas investicijas į plėtrą, darbuotojus ir rinkodarą JAV rinkoje.

  • „Rivian“ R2 stebina trasoje: DI leidžia slysti kaip lenktynininkui, kol neatlaiko padangos

    „Rivian“ R2 stebina trasoje: DI leidžia slysti kaip lenktynininkui, kol neatlaiko padangos

    Elektrinių automobilių gamintojas „Rivian“ dažniau siejamas su bekelės galimybėmis, tačiau naujame vaizdo įraše R2 parodė netikėtą charakterį trasoje. Bandymą atliko automobilių apžvalgininkas Kyle’as Conneris iš Out of Spec Studios, išmėginęs, kiek šis visureigis gali būti žaismingas ant asfalto.

    Iš pradžių R2 buvo vairuojamas įjungus stabilumo ir traukos kontrolės sistemas, todėl automobilis išliko prognozuojamas ir saugus net važiuojant greičiau. Tačiau mažinant elektroninių pagalbininkų įsikišimą R2 vis labiau leido išprovokuoti galinės ašies slydimą ir valdomą šoninį slydimą posūkiuose.

    Elektronika, kuri leidžia klysti

    Connerio teigimu, visiškai atlaisvinus stabilumo kontrolę, R2 gali sukelti vadinamąjį slydimą atleidus akceleratorių posūkyje, o šoninis slydimas išlieka lengvai suvaldomas. Tokį elgesį dažnai lemia programinė jėgos paskirstymo ir ratų sukibimo kontrolė, kuri elektriniuose modeliuose gali reaguoti greičiau nei tradicinės sistemos su vidaus degimo varikliu.

    „Tai vienas iš tų automobilių, kuriame pats pasirenki slydimo intensyvumą: nori ištiesinti, ištiesini, nori laikyti kampą, jis leidžia“, – sakė Kyle’as Conneris.

    Kai linksmybės baigiasi guma

    Ilgiau sukant ratus šoniniame slydime, bandymo metu pradėjo kilti akumuliatoriaus ir stabdžių temperatūros, o galiausiai neatlaikė galinė keleivio pusės padanga. Ji tiesiog subyrėjo, ir tai tapo paskutiniu dienos slydimu trasoje.

    Pažymima, kad R2 buvo apautas ekonomiškesnėmis „Pirelli Scorpion“ padangomis, kurios labiau pritaikytos kasdieniam važiavimui, o ne ilgiems šoniniams slydimams trasoje. Tokiose situacijose padangos kaista itin greitai, o elektrinių automobilių didelė masė ir momentinis sukimo momentas apkrovas dar labiau padidina.

    Ką tai sako apie R2 ir rinkos kryptį

    Nors dauguma šeimyninių visureigių savininkų niekada nevažiuos į trasą, tokie bandymai parodo važiuoklės, aušinimo ir elektronikos atsparumo ribas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau įdiegia vairavimo režimus, leidžiančius plačiau reguliuoti stabilumo kontrolę, nes pirkėjai tikisi ne tik efektyvumo, bet ir emocijos.

    R2 atvejis rodo, kad net praktiškas elektrinis visureigis gali būti sukalibruotas taip, kad suteiktų daugiau vairavimo malonumo. Tiesa, už tai kartais tenka susimokėti greičiau dėvinčiausiomis detalėmis, o pirmoje vietoje čia atsiduria padangos.

  • „Mercedes-Benz“ vadovas pripažino: ekranai liks, bet mygtukų atsisakymas buvo klaida

    „Mercedes-Benz“ vadovas pripažino: ekranai liks, bet mygtukų atsisakymas buvo klaida

    „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius pareiškė, kad automobilių pramonė, siekdama skaitmenizacijos, nuėjo per toli atsisakydama fizinių mygtukų. Pasak jo, gamintojas jau planuoja į būsimus modelius grąžinti praktiškiausius, dažniausiai naudojamus valdiklius.

    Pastaraisiais metais daugelis gamintojų salonuose įtvirtino dvi kryptis: vis didesnius centrinius ekranus ir funkcijų perkėlimą į meniu. Tai leido supaprastinti interjerą, sumažinti komponentų skaičių ir lengviau diegti programinės įrangos atnaujinimus, tačiau daliai vairuotojų toks sprendimas tapo nepatogus.

    „Kartais technologiją diegiame dėl pačios technologijos ir šiek tiek pamirštame klientą, todėl grąžinsime pačius prasmingiausius mygtukus“, – sakė Ola Källenius.

    „Mercedes-Benz“ jau pateikia pavyzdžių, kaip keičiasi požiūris: naujesniuose modeliuose vėl atsiranda aiškiau apčiuopiami valdikliai, pavyzdžiui, fizinis garso reguliavimas vietoje lietimui jautrių slankiklių. Gamintojas pabrėžia, kad tikslas nėra sugrįžti prie senų interjerų, o suderinti ekranų teikiamas galimybes su greita ir intuityvia kontrole.

    Mygtukai grįžta ne vien „Mercedes-Benz“

    Permainos pastebimos ir platesniame sektoriuje: keli didieji gamintojai viešai pripažįsta, kad dalį funkcijų patogiau valdyti fiziniais mygtukais nei ieškoti jų ekrano meniu. Šis posūkis ypač svarbus kasdieniams veiksmams, pavyzdžiui, garso, klimato nustatymams ar langų apipūtimo valdymui.

    Kartu tai nereiškia, kad ekranai dings. Dideli skydeliai tapo ne tik dizaino, bet ir verslo modelio dalimi, nes leidžia diegti papildomas funkcijas programiškai, atnaujinti navigaciją, pramogų sistemas ir pasiūlyti prenumeruojamas paslaugas.

    Saugumo argumentas stiprėja

    Fizinių valdiklių klausimas vis dažniau siejamas su saugumu: vairuotojai, ieškodami nustatymų ekrane, ilgiau nukreipia žvilgsnį nuo kelio. Dėl to Europoje stiprėja vertinimo praktikos, skatinančios gamintojus pagrindines funkcijas palikti lengvai pasiekiamas ir valdomas be sudėtingų meniu.

    Lygiagrečiai gamintojai tobulina balso valdymą ir DI pagrįstus asistentus, kurie turėtų sumažinti poreikį naršyti ekranus. Vis dėlto praktika rodo, kad triukšmingoje aplinkoje ar esant prastam ryšiui balsu valdyti ne visada patogu, todėl fizinių mygtukų sugrįžimas vertinamas kaip paprastas ir patikimas kompromisas.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais interjerų dizainas greičiausiai bus hibridinis: dideli ekranai išliks, tačiau svarbiausios funkcijos vis dažniau turės aiškius, apčiuopiamus valdiklius. Tokia kryptis leidžia suderinti modernias skaitmenines galimybes su tuo, ko vairuotojai tikisi iš automobilio kasdienybėje.

  • Karščio pikas iki 37 laipsnių: kodėl vien vandens nepakanka ir ką valgyti, kad neperkaistumėte

    Įsibėgėjus karščiams, kai temperatūra kai kur gali pasiekti iki 37 laipsnių, didžiausias pavojus tampa ne tik diskomfortas, bet ir reali perkaitimo bei dehidratacijos rizika. Specialistai pabrėžia, kad vien gerti paprastą vandenį dažnai nepakanka, ypač jei daug prakaituojate.

    Kūnas vėsinasi prakaitu, tačiau kartu netenkama ne tik skysčių, bet ir elektrolitų, pirmiausia natrio ir kalio. Šios medžiagos svarbios širdies ritmui, nervų sistemai ir skysčių balansui, todėl jų trūkumas gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar mėšlungį.

    Viena paprasčiausių savikontrolės priemonių yra šlapimo spalva: šviesi, šiaudų atspalvio dažniausiai rodo pakankamą skysčių kiekį, o tamsėjanti gali signalizuoti dehidrataciją. Karštyje rekomenduojama gerti reguliariai, nelaukiant, kol troškulys taps stiprus.

    Ką gerti, kad atstatytumėte balansą?

    Jei intensyviai prakaituojate dirbdami lauke, sportuodami ar ilgai būdami įkaitusiame mieste, organizmui gali prireikti ne tik vandens. Tokiais atvejais dažnai padeda mineralinis vanduo ar rehidratacijos tirpalai, nes jie papildo prarastas druskas.

    Medikai taip pat primena, kad itin šaltas, ledinis vanduo nebūtinai yra geriausias pasirinkimas, ypač iškart po perkaitimo. Staigus temperatūros kontrastas gali apsunkinti savijautą, todėl geriau rinktis vėsesnius, bet ne ledinius gėrimus.

    Kava ir stipri arbata kai kuriems žmonėms gali didinti skysčių netekimą, todėl po puodelio verta papildomai išgerti vandens. Saldūs gazuoti gėrimai karštyje dažnai tik sustiprina troškulį ir nėra tinkami skysčių balansui atkurti.

    Ką valgyti per didžiausius karščius?

    Karščio dienomis sunkus, riebus maistas organizmui kainuoja daugiau energijos, o virškinimo metu išsiskiria papildoma šiluma. Dėl to savijauta gali pablogėti, todėl sočius mėsos patiekalus dažniau patariama palikti vakarui, kai temperatūra krenta.

    Dieną naudinga rinktis lengvesnį maistą ir produktus, kuriuose daugiau kalio. Dažnai minimi pomidorai, salierai, lapinės daržovės, avokadai, kiviai, abrikosai, melionai ir ankštiniai, nes jie gali padėti palaikyti elektrolitų pusiausvyrą.

    Praktiškas sprendimas per kaitrą yra šalti sriubų tipo patiekalai, kurie vienu metu suteikia ir skysčių, ir maistinių medžiagų. Mėtų ar mentolio turintys produktai patys kūno temperatūros nemažina, tačiau gali sukurti vėsos pojūtį, todėl kai kuriems žmonėms palengvina savijautą.

    Kada karštis tampa pavojingas?

    Didžiausios rizikos laikotarpis paprastai būna vidurdienį ir popiet, kai saulės spinduliuotė stipriausia, todėl rekomenduojama riboti buvimą tiesioginėje saulėje. Jei būtina išeiti, verta rinktis šviesius, laisvus, orui pralaidžius drabužius ir nepamiršti galvos dangos.

    Perkaitimą gali pagreitinti ir prasta nakties miego kokybė, todėl karščių metu ypač svarbu ilsėtis. Pajutus stiprų silpnumą, sumišimą, pykinimą, karštą ir sausą odą ar sutrikusį sąmoningumą, būtina kuo greičiau ieškoti medicininės pagalbos, nes tai gali būti šilumos smūgio požymiai.

  • Kraujospūdžio matuoklis rodo per didelį spaudimą? Gydytojai įvardijo netikėtą klaidą

    Kraujospūdžio matavimas namuose gali padėti laiku pastebėti hipertenziją, kuri neretai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Gydytojai primena, kad nuolat padidėjęs kraujospūdis siejamas su didesne infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika.

    Tačiau kartais išgąsdinančiai aukšti skaičiai ekrane nebūtinai reiškia, kad būklė staiga pablogėjo. Specialistai atkreipia dėmesį į dažną, bet ne visiems akivaizdžią priežastį, dėl kurios matuoklis gali rodyti dirbtinai padidintas reikšmes.

    Pagrindinė klaida prieš matavimą

    Viena dažniausių klaidų yra kraujospūdžio matavimas, kai šlapimo pūslė pilna. Medicinos organizacijų rekomendacijose nurodoma, kad toks fiziologinis diskomfortas gali pastebimai pakelti sistolinį, vadinamąjį viršutinį, kraujospūdį ir taip sukurti klaidingą įspūdį, jog spaudimas yra pavojingai aukštas.

    Mechanizmas paaiškinamas paprastai: pilna pūslė suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl siaurėja kraujagyslės ir laikinai didėja spaudimas. Dėl to prieš užsidedant manžetę verta pirmiausia nueiti į tualetą ir tik tada ramiai ruoštis matavimui.

    Kaip išmatuoti tiksliau

    Kad rezultatai būtų kuo patikimesni, rekomenduojama prieš matuojant bent 5 minutes ramiai pasėdėti. Taip pat svarbu neseniai nebūti rūkius, negerti kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų ir nesportuoti, nes tai gali trumpam pakelti kraujospūdį.

    Matuojant reikėtų sėdėti patogiai, atsirėmus, pėdas laikyti ant grindų, o ranką padėti taip, kad manžetė būtų širdies lygyje. Patariama nekalbėti ir nejudėti, nes net trumpas pokalbis ar įtampa gali iškreipti rezultatą.

    Ką daryti, jei skaičiai aukšti?

    Jei pirmas matavimas parodė neįprastai dideles reikšmes, gydytojai pataria neskubėti daryti išvadų. Geriausia palaukti kelias minutes ir pakartoti matavimą dar 1–2 kartus, o vertinant būklę remtis kelių matavimų vidurkiu.

    Jei padidėjęs kraujospūdis kartojasi kelias dienas iš eilės arba jį lydi simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, regos ar kalbos sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Ilgalaikę riziką dažniausiai atskleidžia ne vienas atsitiktinis matavimas, o nuoseklus stebėjimas ir gydytojo įvertinimas.

  • Kate Middleton vėl nustebino: bretoniškos juostos ir paprasta detalė, kuri kuria eleganciją

    Kate Middleton vėl nustebino: bretoniškos juostos ir paprasta detalė, kuri kuria eleganciją

    Princas Williamas ir Velso princesė Kate vasarą leidžia ypač aktyviai, o po kelių ryškių renginių jų šeima pasirodė dar viename svarbiame sporto kalendoriaus taške Glazge. Kartu atvyko ir vaikai: princas George’as, princesė Charlotte bei princas Louisas, kuris vėl patraukė žiūrovų dėmesį gyvomis emocijomis.

    Šeimos vieši pasirodymai tradiciškai sulaukia didelio susidomėjimo, tačiau šį kartą pokalbių centre atsidūrė Kate įvaizdis. Ji pasirinko klasiką, kurią jos gerbėjai atpažįsta iš karto: bretoniškas juostas, siejamas su jūrine estetika ir laikui nepavaldžia elegancija.

    Kate vilkėjo baltą megztinį su ryškiomis juodomis horizontaliomis juostomis, derintą su balta klostuota sijonu ir tamsiai žalios spalvos prigludusiu švarku. Įvaizdį užbaigė subtilūs perliniai auskarai ir jos būdinga šukuosena su švelniomis bangomis bei šoniniu sklastymu.

    Stiliaus stebėtojai ne kartą yra pastebėję, kad bretoniškos juostos tapo vienu nuosekliausių princesės garderobo motyvų, prie kurio ji grįžta tiek neformaliuose susitikimuose, tiek oficialiose išvykose. Tokie pasirinkimai paprastai vertinami kaip sąmoninga komunikacija: aiškus, lengvai atpažįstamas ir prognozuojamas įvaizdis, kuriame mažiau vietos trumpalaikėms madoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad juostuotas viršus yra retas atvejis, kai praktiškumas ir reprezentatyvumas sutampa: raštas atrodo tvarkingai net judant, dera su vienspalviais drabužiais ir vizualiai kuria struktūrą. Dėl to toks motyvas laikomas universaliu sprendimu, ypač kai reikia atrodyti elegantiškai, bet ne pernelyg formaliai.

    Dėmesio sulaukė ir princesės Charlotte apranga, kuri buvo suderinta su mamos pasirinkta spalvų kryptimi. Tokios derančios detalės karališkosiose šeimose neretai suvokiamos kaip subtili šeimos vienybės žinutė, o visuomenėje greitai virsta įkvėpimu ieškantiems paprastų, lengvai pritaikomų derinių kasdienai.

  • Šios vasaros suknelių hitas: ilgos gėlėtos maxi grįžo su trenksmu – taip jas dėvi žvaigždės

    Šios vasaros suknelių hitas: ilgos gėlėtos maxi grįžo su trenksmu – taip jas dėvi žvaigždės

    Ilgos, lengvai krintančios ir gėlėtos suknelės šią vasarą vėl atsidūrė mados viršūnėje. Stilistai pastebi, kad maxi ilgis ir natūralūs audiniai tampa praktišku pasirinkimu karščiams, kai norisi ir komforto, ir tvarkingo įvaizdžio.

    Didžiausias dėmesys skiriamas linui, medvilnei ir šilkui, nes šie audiniai geriau praleidžia orą ir mažiau dirgina odą. Tokios suknelės dažnai pasirenkamos ir dėl to, kad lengvai derinamos tiek miesto ritmui, tiek atostogų planams.

    Šį sezoną dominuoja natūralios, švelnios spalvos: smėlio, balkšva, ecru, mėtų žalia, rožinė ar šviesiai violetinė. Kartu matyti ir ryškesni sprendimai, kai gėlių raštai derinami su kobalto mėlyna, sodria raudona ar net neoniniais akcentais.

    Maxi suknelėms šiemet būdingos aiškesnės formos: pabrėžtas liemuo, korsetinės ar tiesios iškirptės, petnešėlių ir pečius atidengiantys variantai. Gėlėti raštai neretai pateikiami kaip tapybiški, stambesni motyvai, tačiau išlieka ir smulkūs, romantiški žiedai.

    Praktiškiausia tai, kad ta pati suknelė gali atrodyti vis kitaip, priklausomai nuo avalynės ir aksesuarų. Dieną ji dera su lengvais sandalais ar espadrilėmis, o vakarui pakanka aukštesnio kulno, mažesnės rankinės ir ryškesnių papuošalų.

    Žvaigždžių garderobas rodo, kad gėlėta maxi suknelė seniai nebėra tik paplūdimio įvaizdis. Jennifer Lopez ne kartą rinkosi šviesių atspalvių ilgą suknelę, ją papildydama subtilia rankine ir masyvesniais papuošalais, o Kate Hudson gėlėtus modelius derina ir kasdienėms situacijoms, ir filmavimo aikštelėms.

    Gėlių raštus vis dažniau renkasi ir devintojo dešimtmečio stiliaus ikonos, tarp jų Pamela Anderson, kuri pasirodymams teikia pirmenybę išraiškingesniems, „tapybiškiems“ motyvams. Panašią kryptį palaiko ir Lenkijos pramogų pasaulio atstovės, tokios kaip Agnieszka Woźniak-Starak ir Paulina Krupińska, rinkdamosi ryškesnius raštus bei elegantišką maxi ilgį.

    Norint atkartoti šią tendenciją nebūtina ieškoti sudėtingų derinių. Pakanka vieno akcento: pabrėžto liemens, įdomesnės iškirptės arba ryškesnio gėlių rašto, o likusius aksesuarus palikti neutralius, kad įvaizdis atrodytų švarus ir brangiai.