CP v2

Blog

  • Vėlinės artėja: „Kelių priežiūra“ įspėja dėl rūko ir šalnų – kur bus pavojingiausia

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, keliuose tradiciškai išauga automobilių srautai, o kelionės dažnai vyksta tamsiu paros metu. Kelininkai primena, kad rudenį eismo sąlygos kinta greitai: prastesnis matomumas, drėgna danga ir pirmosios šalnos didina avarijų riziką.

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ ragina kelionę planuoti iš anksto ir numatyti daugiau laiko, ypač vykstant į kapines didmiesčių prieigose ar pagrindiniais magistraliniais keliais. Dėl intensyvesnio eismo tikėtinos spūstys, o bet koks incidentas gali sukelti ilgesnius vėlavimus.

    Vairuotojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti automobilio techninę būklę: padangas ir jų slėgį, žibintus, valytuvus bei langų apiplovimo skystį. Drėgna kelio danga ir šalnos mažina sukibimą, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas nuo kitų transporto priemonių tampa būtinybe.

    Rūkas ir lietus trumpina matomumo nuotolį, todėl svarbu naudoti tinkamas šviesas ir vengti staigių manevrų. Miškingose vietovėse ir užmiesčio keliuose vairuotojai turėtų būti ypač atidūs dėl galimo laukinių gyvūnų pasirodymo, ypač sutemose ir ankstų rytą.

    „Kelių priežiūra“ informuoja nuolat stebinti meteorologines ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose ir pagal poreikį organizuoti priežiūros darbus. Apie pavojingas kliūtis, plikledį ar pažaidas vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat pažymėti situaciją programėlėje „Waze“.

    Kelionėms rekomenduojama rinktis poilsio pertraukas, o pajutus nuovargį sustoti saugioje vietoje. Kelininkai pabrėžia, kad didžiausią riziką per šį laikotarpį sukuria skuba, todėl saugiausia taktika yra ramus važiavimas ir atidi reakcija į kintančias oro sąlygas.

  • Purmalių nauja biblioteka jau ant nosies: paaiškėjo, kaip atrodys ir kiek kainuos projektas

    Purmaliuose jau pastatyti naujos modulinės bibliotekos moduliai, o artimiausiu metu numatomi vidaus įrengimo darbai. Apie 120 kvadratinių metrų ploto erdvė bus projektuojama taip, kad tiktų ne tik knygoms, bet ir bendruomenės veikloms.

    Šalia bibliotekos planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takus, taip pat numatyti inžinerinių tinklų prijungimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta sparčiai, kad biblioteka lankytojus galėtų priimti jau kovo mėnesį.

    Biblioteka bus skirta ne vien knygoms

    Naujoje J. Lankučio viešosios bibliotekos erdvėje planuojama organizuoti edukacijas, kūrybines dirbtuves, kultūrinius renginius ir įvairias veiklas vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais stiprėjančią bibliotekų kaip bendruomenės centrų tendenciją, kai skaitymas derinamas su mokymusi visą gyvenimą ir kultūrinėmis paslaugomis.

    „Biblioteka bus ne tik vieta knygoms, o erdvė, kuri pagyvins bendruomenės gyvenimą ir suteiks daugiau galimybių susitikimams bei renginiams“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

    Universalios erdvės ir mobilūs sprendimai

    Bibliotekos vidus bus įrengtas taip, kad erdves būtų galima greitai transformuoti pagal poreikį. Tam numatyti mobilūs baldai, leidžiantys patalpas pritaikyti skirtingiems scenarijams: nuo ramių skaitymo zonų iki diskusijų, kūrybinių užsiėmimų ar kultūrinių vakarų.

    Toks planavimas svarbus mažesnėms gyvenvietėms, kur vienoje vietoje dažnai siekiama sutelkti kelias funkcijas. Lanksti infrastruktūra leidžia efektyviau išnaudoti patalpas ir lengviau prisitaikyti prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kaina: nuo modulių iki viso projekto

    Skelbiama, kad pačių modulių vertė viršija 82 000 eurų. Visas projekto įgyvendinimas, įskaitant įrengimą ir suplanuotus aplinkos darbus, turėtų kainuoti apie 200 000 eurų.

    Artimiausiu metu numatoma rangovo atranka vandens ir nuotekų tinklų prijungimui, taip pat derinami sąmatos ir grafikai su stovėjimo aikštelės bei takų rangovu. Po šių etapų biblioteka turėtų būti pilnai paruošta lankytojams.

  • Kaunietis Edgaras Riabko atvirai: pasaulio čempiono auksas, avarija ir sporto ateitis Kaune

    Kaunietis Edgaras Riabko šiemet iškovojo F2 motorlaivių pasaulio čempiono titulą Portugalijoje ir dar kartą priminė, kad Kaunas turi gilią vandens sporto tradiciją. Nemunas ir Kauno marios ilgus metus buvo erdvė, kur augo sportininkai, o varžybos pritraukdavo ne tik bendruomenę, bet ir sporto specialistus.

    F2 klasė laikoma viena aukščiausių grandžių motorlaivių sporte, kur rezultatą lemia ne tik sportininko meistriškumas, bet ir technikos paruošimas, komandos darbas bei saugos sprendimai. Dideli greičiai, bangavimas ir kontaktinė kova trasoje reiškia, kad kiekviena klaida kainuoja brangiai, o sezono stabilumas tampa čempioniško titulo pagrindu.

    Kelias nuo treniruočių iki titulo

    E. Riabko pasakoja, kad į motorlaivių sportą atėjo dar tuo metu, kai Lietuvoje veikė daugiau klubų, o jaunimui buvo paprasčiau pradėti. Vėliau, keičiantis infrastruktūrai ir finansavimui, ši sporto šaka tapo labiau priklausoma nuo asmeninės iniciatyvos ir rėmėjų paieškų.

    Sportininkas pabrėžia, kad augimas vyko laipsniškai, pereinant skirtingas klases ir kaupiant patirtį. Pasak jo, ilgainiui atsirado ir kita atsakomybės pusė: jeigu niekas neimsis iniciatyvos, jaunajai kartai gali nebelikti aiškaus kelio į profesionalų sportą.

    Sporto bazė ir darbas su jaunimu

    Per pandemiją Kaune pradėta kurti motorlaivių sporto bazė tapo vienu svarbiausių žingsnių, siekiant atverti šią sporto šaką vaikams. E. Riabko teigimu, startui neužtenka vien noro: reikia vietos, saugios aplinkos, trenerių ir įrangos, kad vaikas galėtų pirmiausia išbandyti sportą, o tik tada spręsti dėl rimtesnių investicijų.

    Jo teigimu, pradedantiesiems suteikiama būtina įranga ir pagrindai, o svarbiausias tikslas yra saugumas ir teisingi įgūdžiai nuo pirmųjų treniruočių. Tokia praktika, paplitusi ir kitose šalyse, mažina finansinį barjerą šeimoms ir padeda talentus pastebėti anksčiau.

    Pavojai trasoje ir psichologinis krūvis

    Motorlaivių sporte avarijos nėra teorija, o reali rizika, kurią sportininkai vertina kiekvienose varžybose. E. Riabko prisimena 2014 metais Latvijoje patirtą incidentą, kai po susidūrimo su kitu laivu apsivertė ir kurį laiką negalėjo išsivaduoti iš diržų.

    „Tokiomis akimirkomis nebegalvoji apie rezultatą, galvoje atsiranda visai kiti dalykai: šeima ir pareiga grįžti“, – sakė E. Riabko.

    Pasak sportininko, po tokių įvykių baimė niekur nedingsta, tačiau laikui bėgant grįžta pasitikėjimas, o patirtis išmoko dar griežčiau vertinti rizikas. Tarptautinėse varžybose vis daugiau dėmesio skiriama saugos standartams, tačiau galutinę atsakomybę vis tiek dalijasi sportininkas ir komanda.

    Kodėl auksas atnešė ne vien džiaugsmą

    Nors pasaulio čempiono titulas daugeliui atrodo kaip emocijų viršūnė, E. Riabko pripažįsta, kad pirmas jausmas buvo netikėtas pasimetimas. Ilgai siektas tikslas, tapęs kasdienybės ašimi, pasiekus finišą verčia iš naujo pergalvoti, kas bus toliau.

    Jis pabrėžia, kad sporte svarbus ne vien vienas laimėtas savaitgalis, o nuoseklus darbas per sezoną, technikos patikimumas ir gebėjimas atsitiesti po nesėkmių. Šiandien jo fokusas krypsta ne tik į titulų gynybą, bet ir į sporto šakos tęstinumą Lietuvoje.

    Kalbėdamas apie Kauną, sportininkas sako kasdien matantis miesto pokyčius ir norintis, kad augimas nesustotų. Jo teigimu, Kaunas turi vandens sportui tinkamą geografiją ir potencialą, o didžiausias iššūkis yra išlaikyti ilgalaikę sporto infrastruktūrą bei jaunimo įsitraukimą.

    „Kaunui linkėčiau toliau taip nuosekliai augti ir gražėti bei būti geriausiu miestu Lietuvoje“, – sakė E. Riabko.

  • „Orlen“ mažina benzino ir dyzelino kainas: nuo šeštadienio pokyčiai visose Lenkijos degalinėse

    Valstybinė energetikos grupė „Orlen“ pakoregavo didmenines degalų kainas – benzinas atpigo 0,03 zloto už litrą, o pigiau kainuoja ir dyzelinas. Tokie sprendimai paprastai greitai persikelia į degalinių švieslentes, nes didmena tiesiogiai lemia mažmenininkų savikainą.

    Skaičiuojant į eurus, benzino 95 didmeninė kaina Lenkijoje sumažėjo maždaug 0,007 euro už litrą, o dyzelino litras atpigo panašia apimtimi. Nors pokytis nedidelis, jis svarbus rinkai jautriu metu, kai dėl šventinio savaitgalio išauga vairuotojų srautai ir degalų paklausa.

    Ką reiškia vairuotojams?

    Didmeniniai įkainiai yra vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso galutinė kaina degalinėse, tačiau galutinis pokytis ne visada būna identiškas. Kainą papildomai veikia atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione, logistikos kaštai ir naftos produktų biržų svyravimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis degalinių kainas gali koreguoti jau artimiausiomis dienomis, ypač jei degalai perkami pagal naujus didmeninius tarifus. Kitur pokytis gali pasirodyti vėliau, jei dar parduodamos anksčiau įsigytos atsargos.

    Ryšys su valstybės reguliuojamomis kainomis

    Lenkijoje valdžia taiko laikiną degalų kainų reguliavimą – nustatomos maksimalios kainos, kurios galioja iki pirmadienio imtinai. „Orlen“ didmeninių kainų sumažinimas gali turėti įtakos tam, kokios maksimalios kainos bus patvirtintos artimiausiam laikotarpiui.

    Žiniasklaidoje skelbti skaičiavimai rodo, kad nauji „Orlen“ tarifai sudarytų prielaidas šiek tiek mažesnėms leistinoms riboms, todėl per šventinį savaitgalį vairuotojai galėtų mokėti mažiau nei ankstesnėmis dienomis. Vis dėlto galutinius sprendimus dėl maksimalių kainų priima atsakinga ministerija, todėl faktinės ribos priklausys nuo oficialaus paskelbimo.

  • „Stalprofil“ pelnas šoktelėjo 378 proc.: kas pakeitė plieno rinką ir kodėl pajamos vis tiek krito

    Lenkijos plieno ir infrastruktūros grupė „Stalprofil“ paskelbė preliminarius 2026 metų devynių mėnesių rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas išaugo iki maždaug 7,8 mln. eurų. Tai yra apie 378 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Tuo pat metu grupės pajamos mažėjo iki maždaug 275,3 mln. eurų, o tai reiškia apie 31 proc. kritimą per metus. Bendrovė pabrėžia, kad skaičiai yra pirminiai ir dar gali keistis iki oficialios ataskaitos paskelbimo.

    Kas didino pelningumą

    „Stalprofil“ nurodo, kad pelningumą gerino palankesnės sąlygos plieno prekybos segmente ir infrastruktūros veikloje. Viena svarbiausių priežasčių buvo aukštesnės nei pernai plieno produktų kainos, kurios, taikant FIFO apskaitos principą, leido fiksuoti didesnes maržas.

    Plieno kainų kilimas siejamas ir su griežtėjančiu ES reguliavimu, skirtu riboti pigesnio importo srautus į Bendriją. Tokie veiksniai kaip CBAM mechanizmo taikymas ir importo sąlygų pakeitimai rinkoje dažnai perskirsto konkurencines pozicijas vietos tiekėjų naudai.

    Kodėl pajamos smuko

    Bendrovė aiškina, kad didžiausią neigiamą įtaką pajamoms turėjo laikinas užsakymų sumažėjimas dujų rinkoje. Kritimas fiksuotas po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo užbaigti didelės apimties kontraktai dėl izoliuotų plieninių vamzdžių tiekimo „Gaz-System“ projektams, susijusiems su FSRU infrastruktūra Gdansko įlankoje.

    Nors apyvarta sumažėjo, „Stalprofil“ teigia, kad pelną padėjo išlaikyti geresnė pardavimų struktūra ir didesnis veiklos efektyvumas. Tai reiškia, kad bendrovė daugiau uždirbo iš pelningesnių pozicijų, net ir esant mažesniam bendram pardavimų kiekiui.

    Vienkartinis efektas po įsigijimo

    Prie konsoliduoto rezultato prisidėjo ir vienkartinis finansinis veiksnys, susijęs su „Proma“ įsigijimu 2026 metų sausį. „Stalprofil“ nurodo, kad į konsoliduotą pelną įtraukta apie 3,0 mln. eurų finansinių pajamų, atsiradusių dėl to, kad įsigytos bendrovės grynasis turtas viršijo už akcijas sumokėtą kainą.

    Bendrovė taip pat primena, kad galutiniai trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių skaičiai bus patikslinti ketvirtinėje ataskaitoje. Ją „Stalprofil“ planuoja paskelbti 2026 metų lapkričio 27 dieną.

  • BP fiksuoja rekordinius ketvirčio pelnus: kas juos pakėlė ir ką žada strategija iki 2030 metų

    Jungtinės Karalystės naftos ir dujų koncernas BP paskelbė apie itin stiprius trečiojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas grynasis pelnas siekė apie 7,9 mlrd. eurų. Pelnas, priskiriamas pagrindinės bendrovės akcininkams, sudarė maždaug 4,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad vidutinė gavyba per ketvirtį išliko stabili ir siekė apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per dieną. Stabilūs srautai iš gavybos leido palaikyti rezultatus net ir svyruojant atskirų regionų tiekimui.

    Kas labiausiai augino pelną

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo ypač aukšta perdirbimo marža: trečiąjį ketvirtį ji pasiekė 46,7 JAV dolerio už barelį lygį, tai yra apie 43 eurus. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų panaudojimas didėjo iki 96,5 proc., rodydamas intensyvų įrenginių darbą.

    BP taip pat akcentavo, kad prie rezultatų prisidėjo didesnės suskystintų gamtinių dujų kainos ir palanki maržų dinamika šiame segmente. Rinkos dalyviams tai svarbu, nes LNG dažnai veikia kaip tiltas tarp tradicinių angliavandenilių ir lankstesnės energetikos sistemos.

    „Perdirbimo maržos ir didelis gamyklų pajėgumų panaudojimas reikšmingai sustiprino ketvirčio finansinius rezultatus“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Skolos mažinimas ir investuotojų laukiama strategija

    BP skelbia, kad per ketvirtį ryškiai sumažino įsiskolinimus bankams: bendra skola sumenko nuo maždaug 20,8 mlrd. eurų iki apie 13,0 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius tris mėnesius įsipareigojimai sumažinti apytikriai 7,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat informavo, kad vidutinio laikotarpio strategiją iki 2030 metų investuotojams pristatys 2026 metų gruodžio 15 dieną Niujorke. Rinkai tai signalas, kad po pelningo laikotarpio BP sieks aiškiau apibrėžti prioritetus tarp gavybos, LNG ir energetikos transformacijos projektų.

    Pastaraisiais metais didžiųjų naftos bendrovių strategijose daug dėmesio skiriama kapitalo drausmei, grąžai akcininkams ir atsargesniam žingsniavimui į atsinaujinančią energetiką. BP rezultatai rodo, kad aukštos maržos tradiciniuose segmentuose vis dar išlieka pagrindinis pelno variklis, o investuotojai laukia, kaip tai bus suderinta su ilgalaikiais 2030 metų tikslais.

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • „Mostostal Warszawa“ vėl svarstys gelbėjimo akcijų emisiją: kodėl geresni rezultatai dar negarantuoja stabilumo

    Lenkijos statybų bendrovė „Mostostal Warszawa“ spalio 30 dieną šaukia neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame dar kartą bus mėginama priimti sprendimą dėl vadinamosios gelbėjimo akcijų emisijos. Nors pastaruoju metu finansiniai rodikliai gerėjo, pati bendrovė pabrėžia, kad struktūrinės problemos niekur nedingo.

    Situaciją pakeitė Lenkijos finansų priežiūros institucijos sprendimas, leidęs pagrindiniam akcininkui „Acciona“ skelbti oficialų pasiūlymą supirkti jai nepriklausančias akcijas. Kartu buvo nurodyta minimali teisinga kaina, kuri sutampa su planuojama naujos emisijos kaina už akciją.

    Pagal susirinkimui teikiamą projektą „Mostostal Warszawa“ įstatinis kapitalas būtų didinamas nuo maždaug 31 300 000 eurų iki maždaug 43 700 000 eurų. Tam būtų išleidžiama nuo 136 000 000 iki 190 000 000 naujų vardinių akcijų, kurių nominali vertė po 1 zlotą, o emisijos kaina būtų 2,75 zloto už akciją.

    Bendrovės vadovybė akcentuoja, kad kapitalo didinimas yra būtinas ne vien dėl trumpalaikio „įkvėpimo“, bet dėl ilgalaikio finansinio tvarumo. Didžiausios rizikos įvardijamos trijose srityse: apyvartinių lėšų ir likvidumo pakankamumas, nuosavo kapitalo lygis bei galimybės gauti išorinį finansavimą.

    „Pastaruoju metu fiksuotas rezultatų pagerėjimas nepašalina struktūrinių iššūkių, susijusių su likvidumu, nuosavu kapitalu ir prieiga prie išorinio finansavimo“, – teigė „Mostostal Warszawa“ vadovybė.

    Panašiai situaciją vertina ir „Acciona“, raginanti kitus akcininkus pritarti dokapitalizavimui. Jos vertinimu, delsimas priimti sprendimus gali dar labiau apsunkinti bendrovės padėtį ir padidinti veiklos tęstinumo riziką.

    „Tolimesnis proceso vilkinimas ar trukdymas gali pagilinti ir taip sudėtingą finansinę bendrovės situaciją bei kelti grėsmę jos veiklos tęstinumui“, – teigė „Acciona“.

    Rinkos požiūriu tokio tipo emisijos statybų sektoriuje paprastai siejamos su poreikiu atkurti balansą po nuostolingų ar per mažai įkainotų projektų, taip pat su brangesnio skolinimosi aplinka. Statybų bendrovėms ypač svarbus stabilus apyvartinių lėšų finansavimas, nes pinigų srautai dažnai priklauso nuo užsakovo atsiskaitymo grafikų ir darbų perdavimo etapų.

    Akcininkų sprendimas dėl emisijos taps esminiu signalu ir kreditoriams, ir užsakovams: ar bendrovė turi pakankamai „pagalvės“ užtikrinti projektų vykdymą bei prisiimti naujus įsipareigojimus. Jei kapitalo didinimas būtų patvirtintas ir sėkmingai įgyvendintas, „Mostostal Warszawa“ gautų daugiau erdvės stabilizuoti likvidumą ir sumažinti spaudimą finansavimo paieškoms.

  • Varna 235 ms: varnos atliko psichologijos testą ir sprendimus priėmė greičiau už žmones

    Naujas tyrimas parodė, kad dvi suaugusios varnos klasikinėje suvokimo ir sprendimų priėmimo užduotyje reagavo greičiau nei žmonės ir beždžionės, neprarasdamos tikslumo. Eksperimentą atliko Tiubingeno universiteto neurobiologai, o rezultatai publikuoti žurnale Science.

    Mokslininkai naudojo vadinamąją atsitiktinių taškų judėjimo diskriminavimo užduotį, plačiai taikomą psichologijoje ir neuromoksluose. Ekrane rodomi taškai, o dalis jų ima judėti į kairę arba į dešinę, o gyvūnas turi nurodyti kryptį.

    Varnos atsakydavo kapodamos atitinkamą ekrano pusę, o teisingas pasirinkimas būdavo apdovanojamas lesalu. Prieš renkant duomenis paukščiai užduotį išmoko per daugiau nei 100 treniruočių sesijų kiekvienas, kad rezultatai atspindėtų ne bandymą ir klaidą, o stabilų gebėjimą.

    Greitis be tikslumo kainos

    Tyrėjų duomenimis, varnos sprendimą vidutiniškai pranešdavo maždaug per 235 milisekundes. Tai yra maždaug dvigubai greičiau, nei panašiuose bandymuose dažniausiai fiksuojama žmonėms ar beždžionėms, o sparta, kaip pabrėžiama publikacijoje, nebuvo pasiekta tikslumo sąskaita.

    Svarbus metodikos akcentas buvo tai, kad užduotis nebuvo verčiama atlikti kuo greičiau. Varnoms suteikta pakankamai laiko, kad jos atsakytų tada, kai jaučiasi užtikrintos, todėl matuotas ne vien refleksas, o sprendimo priėmimo dinamika.

    Ką parodė smegenų signalai?

    Antroje eksperimento dalyje mokslininkai implantavo elektrodus ir registravo neuronų aktyvumą smegenų srityje, vadinamoje nidopallium caudolaterale, siejamoje su aukštesnėmis pažinimo funkcijomis. Atliekant užduotį buvo stebimas 248 pavienių neuronų aktyvumas.

    Nustatyta, kad neuronų signalai, susiję su artėjančiu pasirinkimu, pasirodydavo maždaug po 70 milisekundžių nuo to momento, kai taškai pradėdavo judėti. Sprendimą lemiantis veiksmas būdavo atliktas dar maždaug po 170 milisekundžių, o tai rodo itin greitą informacijos apdorojimą.

    „Paukščiai remiasi rega atlikdami tikslius ir greitus manevrus skrydžio metu, taip pat nukreipdami snapą į objektus ieškodami maisto“, – sakė Andreasas Niederis.

    Kodėl paukščių smegenys taip veikia?

    Tyrėjai pabrėžia, kad paukščių smegenys skiriasi nuo žinduolių: jos neturi sluoksniuotos smegenų žievės, kuri žmonėms laikoma pagrindiniu aukšto lygio informacijos integracijos centru. Vis dėlto varnos pasiekia panašias, o kai kuriais aspektais ir pranašesnes skaičiavimo savybes per kitokią nervinių grandinių architektūrą.

    Ankstesni darbai rodo, kad paukščių neuronai dažnai yra mažesni, todėl signalams tenka įveikti trumpesnius atstumus, o smegenų audinyje gali būti didelis neuronų tankis. Tai siejama su dideliu apdorojimo efektyvumu ir gali paaiškinti, kodėl sprendimai tokiose užduotyse priimami taip greitai.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį ir į ribotumus: tyrime dalyvavo tik dvi varnos, todėl apibendrinant rezultatą visai rūšiai reikalingi platesni bandymai. Nepaisant to, darbą vertina kaip svarbų žingsnį aiškinantis, kaip paukščių smegenys, vystydamosi nepriklausomai nuo primatų, pasiekė itin aukštą sprendimų priėmimo efektyvumą.

  • Eurostato duomenys: Lenkija – tarp brangiausios elektros šalių ES, įvertinus perkamąją galią

    Lenkija pagal elektros kainų naštą namų ūkiams Europos Sąjungoje atsidūrė tarp lyderių, kai skaičiuojama ne vien nominali kaina, o gyventojų perkamoji galia. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lenkijoje elektros kaina sudarė 41,1 PPS už 100 kWh ir nusileido tik Rumunijai, kur fiksuota 46,9 PPS.

    PPS, arba perkamosios galios standartas, leidžia palyginti, kiek elektra „kainuoja“ skirtingų šalių gyventojams, atsižvelgiant į kainų lygį ir pajamas. Dėl to valstybės, kur nominali kaina nėra pati aukščiausia, reitinge gali šoktelėti į viršų, jei gyventojų perkamoji galia mažesnė.

    Vidutinė kaina ES mažėjo

    Eurostato skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina namų ūkiams ES sumažėjo 2,2 proc. ir siekė apie 0,28 euro už kWh. Ankstesnį laikotarpį, 2025 metų antrąjį pusmetį, vidurkis buvo apie 0,29 euro už kWh.

    Kartu nežymiai mažėjo ir mokesčių bei įvairių reguliuojamų dedamųjų dalis galutinėse sąskaitose. 2026 metų pirmąjį pusmetį jos sudarė 28,4 proc. galutinės kainos, kai prieš pusmetį buvo 28,9 proc.

    Kur elektra brangiausia ir pigiausia?

    Nominaliai didžiausios elektros kainos namų ūkiams fiksuotos Airijoje, kur vidurkis siekė apie 0,39 euro už kWh. Toliau rikiavosi Vokietija ir Belgija, kur kaina sudarė maždaug po 0,36 euro už kWh.

    Mažiausios nominalios kainos tuo pačiu laikotarpiu buvo Vengrijoje, kur vidurkis siekė apie 0,11 euro už kWh. Tarp pigiausių taip pat minimos Malta ir Bulgarija, kur kainos buvo apie 0,13 euro už kWh.

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, sparčiausiai kainos augo Rumunijoje, Airijoje ir Suomijoje. Didžiausi mažėjimai per metus fiksuoti Danijoje ir Liuksemburge, kas rodo, kad galutines sąskaitas skirtingose šalyse stipriai veikia reguliavimo sprendimai, kompensacijos ir rinkos kainų svyravimai.