Lenkija pagal elektros kainų naštą namų ūkiams Europos Sąjungoje atsidūrė tarp lyderių, kai skaičiuojama ne vien nominali kaina, o gyventojų perkamoji galia. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lenkijoje elektros kaina sudarė 41,1 PPS už 100 kWh ir nusileido tik Rumunijai, kur fiksuota 46,9 PPS.
PPS, arba perkamosios galios standartas, leidžia palyginti, kiek elektra „kainuoja“ skirtingų šalių gyventojams, atsižvelgiant į kainų lygį ir pajamas. Dėl to valstybės, kur nominali kaina nėra pati aukščiausia, reitinge gali šoktelėti į viršų, jei gyventojų perkamoji galia mažesnė.
Vidutinė kaina ES mažėjo
Eurostato skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina namų ūkiams ES sumažėjo 2,2 proc. ir siekė apie 0,28 euro už kWh. Ankstesnį laikotarpį, 2025 metų antrąjį pusmetį, vidurkis buvo apie 0,29 euro už kWh.
Kartu nežymiai mažėjo ir mokesčių bei įvairių reguliuojamų dedamųjų dalis galutinėse sąskaitose. 2026 metų pirmąjį pusmetį jos sudarė 28,4 proc. galutinės kainos, kai prieš pusmetį buvo 28,9 proc.
Kur elektra brangiausia ir pigiausia?
Nominaliai didžiausios elektros kainos namų ūkiams fiksuotos Airijoje, kur vidurkis siekė apie 0,39 euro už kWh. Toliau rikiavosi Vokietija ir Belgija, kur kaina sudarė maždaug po 0,36 euro už kWh.
Mažiausios nominalios kainos tuo pačiu laikotarpiu buvo Vengrijoje, kur vidurkis siekė apie 0,11 euro už kWh. Tarp pigiausių taip pat minimos Malta ir Bulgarija, kur kainos buvo apie 0,13 euro už kWh.
Lyginant su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, sparčiausiai kainos augo Rumunijoje, Airijoje ir Suomijoje. Didžiausi mažėjimai per metus fiksuoti Danijoje ir Liuksemburge, kas rodo, kad galutines sąskaitas skirtingose šalyse stipriai veikia reguliavimo sprendimai, kompensacijos ir rinkos kainų svyravimai.
Leave a Reply