CP v2

Blog

  • ES ministrai reiškia solidarumą Ispanijai po Ceutos krizės: kaip ES ketina užkirsti kelią kartojimuisi

    ES ministrai reiškia solidarumą Ispanijai po Ceutos krizės: kaip ES ketina užkirsti kelią kartojimuisi

    Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį pareiškė solidarumą Ispanijai po staigaus migracijos suaktyvėjimo ties Ceuta. Europos Komisijos migracijos komisaras Magnusas Brunneris situaciją pavadino Europos atsparumo ir išorės sienų saugumo išbandymu.

    Nuotoliniame skubiame posėdyje aptartos priemonės, kurios turėtų sumažinti naujų masinių atvykimų riziką ir kartu numalšinti politinę įtampą tarp valstybių narių. Pasak Komisijos atstovų, pagrindinis tikslas buvo sutarti dėl bendrų veiksmų ir „nuleisti politinę temperatūrą“.

    Ceuta: kas įvyko per 24 valandas

    Ceuta yra Ispanijos miestas Šiaurės Afrikoje, turintis sausumos sieną su Maroku, todėl jis laikomas vienu jautriausių ES išorės sienos taškų. Po krizės ES institucijos akcentavo, kad įvykis tapo rimtu signalu, kaip greitai gali susiformuoti spaudimas pasienyje.

    Remiantis posėdyje aptarta informacija, per parą į Ceutą pateko apie 70 000 ne ES piliečių. M. Brunneris teigė, kad įvykiai parodė, jog yra veikėjų, kurie neatsižvelgia į civilių saugumą ir žmonių gyvybes, o tokios situacijos gali būti naudojamos politiniam spaudimui kurti.

    Kokias priemones svarsto ES

    Po posėdžio ES Tarybos pirmininkaujanti Airija išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ministrai iš esmės sutaria dėl kelių krypčių. Tarp jų įvardytas kova su migrantų kontrabandos tinklais, grąžinimų stiprinimas ir išorės sienų apsaugos priemonės.

    Taip pat kalbėta apie glaudesnę partnerystę su trečiosiomis šalimis ir geresnį rizikų numatymą. Tarp konkretesnių idėjų minimos ankstyvojo perspėjimo sistemos, įskaitant priešsienio žvalgybinę informaciją ir socialinių tinklų stebėseną, siekiant greičiau pastebėti organizuoto judėjimo signalus.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad ES pripažino Ispanijos atliktą darbą ir įvertino pastangas kovoti su neteisėta migracija bendrame Europos Sąjungos rėme. Jo vertinimu, susitikimas buvo reikalingas, kad būtų suderinti dabartiniai ir būsimi veiksmai.

    Įtampa dėl migracijos politikos

    Krizė Ceutoje tapo katalizatoriumi platesnei diskusijai apie skirtingas valstybių narių pasirinktas migracijos kryptis. Dalies šalių požiūris pastaruoju metu griežtėja: daugiau dėmesio skiriama ribojimams, kontrolės stiprinimui ir grąžinimų didinimui.

    Tuo metu Ispanija šiemet priėmė sprendimą regularizuoti apie pusę milijono neteisėtai šalyje gyvenusių migrantų, suteikiant jiems teisę gyventi ir dirbti. Kai kurių šalių atstovai svarstė, ar tokie politiniai sprendimai ir siunčiami signalai negalėjo padidinti paskatų bandyti patekti į ES.

    Įtampą dar labiau sustiprino kelių valstybių politinės reakcijos po masinių atvykimų, o diskusijos foną veikė ir vidaus politikos ciklai, įskaitant artėjančius rinkimus kai kuriose šalyse. Europos Komisijos pareigūnai pabrėžė, kad sprendimų paieška turi būti orientuota į praktines priemones, o ne tarpusavio kaltinimus.

    Artimiausiu metu ES institucijos ir valstybės narės turės apsispręsti, kaip greitai šias priemones paversti konkrečiais sprendimais pasienyje ir migracijos valdyme. Ceutos atvejis parodė, kad net trumpalaikis suaktyvėjimas gali sukelti grandininę politinę reakciją visoje Europoje.

  • Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ispanija praneša, kad į Ceutą per kelias dienas pateko apie 72 000 migrantų, o 70 000 jų jau sugrįžo į Maroką. Tai per vaizdo konferenciją surengto neeilinio Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikimo akcentas, kurį inicijavo Madridas.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad Ispanijos institucijos sureagavo greitai, o Europos partneriai esą pripažino priemonių veiksmingumą. Pasak jo, migracijos srautas tapo ir humanitarine tragedija, nes bandydami kirsti sieną žuvo daugiau nei 80 žmonių.

    ES: solidarumas ir ankstyvas perspėjimas

    Nuotoliniame susitikime, Ispanijos teigimu, dalyvauti ir jį paremti sutiko 22 valstybės narės. Po jo šalys išreiškė tvirtą solidarumą su Ispanija ir sutarė stiprinti europinius ankstyvo perspėjimo bei reagavimo mechanizmus, kad panašios krizės būtų suvaldomos greičiau.

    Madridas taip pat priminė, kad Ceuta turi išskirtinį statusą Šengeno erdvėje, todėl iš šios autonominės teritorijos išvykti negalima be veiksmingo dokumentų patikrinimo. Tai, pasak Ispanijos pareigūnų, turėtų riboti nelegalių judėjimų plitimą giliau į Europą.

    Ar buvo perspėjimų dėl krizės?

    F. Grande-Marlaska paneigė, kad Nacionalinis žvalgybos centras CNI būtų įspėjęs apie tokio masto migracijos bangą. Ministro teigimu, jei būtų buvęs signalas apie scenarijų, panašų į 2021 metų epizodą, informacija būtų pasiekusi aukščiausią valstybės lygį.

    Ši pozicija skelbiama viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad galimų įspėjimų būta, o Marokas esą iš anksto informavo apie galimas pasekmes po Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo liepos pradžioje. Ispanijos Vyriausybė kartoja, kad oficialios ataskaitos, prognozavusios būtent tokį mastą, ji negavo, nors vasarai buvo numatomas didesnis nereguliarių atvykimų skaičius.

    Papildomi pinigai ir vietos nepilnamečiams

    Ispanijos Vyriausybė skelbia Ceutai skirianti papildomus 25 000 000 eurų, kad sustiprintų pagalbą be suaugusiųjų atvykusiems nepilnamečiams migrantams. Ši suma pridedama prie anksčiau patvirtintų 5 500 000 eurų, skirtų vaikų ir paauglių priežiūros priemonėms.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei Vyriausybės atstovė Elma Saiz pabrėžė, kad pirmiausia siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius ir užtikrinti deramą priėmimą. Ji taip pat paragino autonominius regionus aktyviau prisidėti priimant ir globojant nepilnamečius, kad našta nebūtų sutelkta vien pasienio teritorijose.

    Jaunimo ir vaikų ministerijos duomenimis, koordinuojant veiksmus su Švietimo ministerija, Ceutoje parengti du švietimo centrai, kuriuose būtų galima apgyvendinti be tėvų atvykusius nepilnamečius, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms. Ministrė Sira Rego artimiausiomis dienomis ketina vykti į Ceutą įvertinti situacijos ir aktyvuoti papildomus išteklius.

    Planuojama remtis ir atnaujintu Imigracijos įstatymo reguliavimu, numatančiu nepilnamečių perkėlimo mechanizmą iš teritorijų, patiriančių didžiausią migracinį spaudimą, į kitus autonominius regionus. Ispanija tuo pat metu pabrėžia, kad Maroko bendradarbiavimas yra būtinas norint užkirsti kelią naujiems pavojingiems bandymams kirsti sieną ir mažinti žūčių riziką.

    „Vyriausybė buvo ir liks Ceutos pusėje, ypač kalbant apie pažeidžiamiausius“, – sakė Elma Saiz.

  • Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Kas nutiko Ceutoje

    Ispanijai priklausančioje Ceutoje, kuri ribojasi su Maroku, per kelias dienas fiksuotas precedento neturintis atvykstančiųjų skaičius – maždaug 70 000 žmonių. Dar prieš suintensyvėjant judėjimui socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai ir žinutės, žadėjusios lengvesnį kelią į Europą.

    Turinyje dažnai kartota, kad siena esą atvira, o jūra atplaukę žmonės neva negalės būti greitai grąžinti. Tokios žinutės plito „TikTok“, „Facebook“ ir kitose platformose, o jų poveikį pareigūnai ir ekspertai įvardija kaip vieną iš veiksnių, prisidėjusių prie staigaus šuolio.

    Klaidingi teiginiai apie migracijos taisykles

    Viena plačiausiai paplitusių interpretacijų buvo ta, kad Ispanija esą „atlaisvino“ migracijos politiką. Šiai versijai pagrindo suteikė du realūs procesai: planas reguliuoti dalies dokumentų neturinčių migrantų statusą ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl procedūrų Ceutoje ir Melilijoje.

    Tačiau statuso sureguliavimo priemonė buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno iki 2026 metų sausio 1 dienos ir atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus. Tai reiškia, kad ji negalėjo būti taikoma tiems, kurie į Ceutą atvyko liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

    Kitas socialiniuose tinkluose iškraipytas aspektas – teismo sprendimas dėl žmonių, sulaikytų po atvykimo jūra. Sprendimas nekeičia teisės pasilikti Ispanijoje, o tik nurodo, kad jie negali būti nedelsiant grąžinti taikant specialų Ceutos režimą ir turi būti tvarkomi pagal įprastą teisinę grąžinimo procedūrą.

    Ar atvykusieji gali patekti į žemyninę Europą?

    Antroji klaidinančių teiginių banga buvo susijusi su baime, kad į Ceutą atvykę žmonės netrukus persikels į žemyninę Ispaniją ir kitas Europos šalis. Dalis Europos politikų viešai kėlė šią prielaidą, o kai kurios valstybės reagavo stiprindamos patikras ir kontrolę.

    Vis dėlto Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad tuo metu į žemyninę Europą neperėjo nė vienas asmuo. Ispanijos užsienio reikalų institucijos akcentavo, kad išvykimas iš Ceutos galimas tik jūra arba oru, o keliaujant ta kryptimi atliekamos tapatybės patikros, todėl be identifikavimo procedūrų išvykti nepavyktų.

    Ispanijos pareigūnai taip pat nurodė, kad didelė dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką savanoriškai arba buvo išsiųsti. Keli tūkstančiai žmonių tuo metu, remiantis agentūros AP informacija, dar liko anklave, tikėdamiesi sulaukti galimybės pasiekti žemyninę Ispaniją.

    Kas dar galėjo turėti įtakos

    Kas tiksliai sukėlė tokį mastą, iki galo aišku nėra: minimi ekonominiai sunkumai Maroke, nusikaltėlių tinklai, socialinių tinklų dezinformacija ir abiejų pusių institucijų veiksmai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezis yra sakęs, kad žmonių gabentojai sąmoningai klaidino visuomenę, iškraipydami teismo sprendimo prasmę.

    Tuo pat metu migracijos ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė, kad gandai ir emocingas turinys socialiniuose tinkluose gali veikti kaip katalizatorius, ypač kai žmonės tikisi „langų“ sienos kontrolėje. AP fotografas taip pat pranešė matęs situacijų, kai Maroko pareigūnai iš pradžių nesikišo, o vėliau imtasi veiksmų.

    Sąmokslo teorijos ir faktų stoka

    Krizės fone internete išplito ir sąmokslo teorijos, esą masinį judėjimą organizavo Izraelis ar Jungtinės Valstijos, siekdamos nubausti Ispaniją už jos užsienio politikos pozicijas. Tokie teiginiai dažniausiai buvo grindžiami prielaidomis ir tarpusavyje nesusijusių įvykių sugretinimu.

    Kol kas viešojoje erdvėje nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šios valstybės būtų koordinavusios ar skatinusios migraciją į Ceutą. Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į internetinės dezinformacijos problemą, tačiau konkretaus šaltinio ar organizuoto veikėjo neįvardijo.

    Ceutos atvejis parodė, kaip greitai krizinėse situacijose socialinių tinklų turinys gali tapti realaus pasaulio sprendimų ir judėjimo varikliu. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinanti informacija, ypač susieta su teisiniais niuansais, gali būti lengvai išnaudojama tiek nusikaltėlių tinklų, tiek politinės komunikacijos tikslams.

  • Vienas pratimas prie sienos gali sustiprinti nugarą: įrangos nereikės, klaidų venkite

    Vienas pratimas prie sienos gali sustiprinti nugarą: įrangos nereikės, klaidų venkite

    Pratimas, vadinamas wall angels, iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau dažnai greitai parodo, kiek įsitempę pečiai ir viršutinė nugara. Jo esmė primena judesį, kai gulint daromas sniego angelas, tik šįkart judesys atliekamas stovint nugara prie sienos ir slenkant rankomis per ją.

    Atliekant pratimą svarbiausia ne rankų pakėlimo aukštis, o kūno kontrolė. Reikia vienu metu stebėti galvos padėtį, šonkaulių „neišstūmimą“ į priekį, juosmens stabilumą ir mentės judesį, kad darbas vyktų tolygiai, o pečiai nekiltų link ausų.

    Fizioterapeutai šį judesį dažnai įtraukia kaip priemonę gerinti viršutinės nugaros dalies ir pečių juostos funkcijai, ypač kai daug laiko praleidžiama sėdint. Judesio metu aktyvuojami raumenys, padedantys stabilizuoti mentę, taip pat vidurinė ir apatinė trapecinio raumens dalys, kurios svarbios laikysenai ir pečių kontrolei.

    Pradžiai dažniausiai pakanka 6–10 lėtų pakartojimų, tačiau svarbiau tikslumas, o ne skaičius. Jei dilbiai ar plaštakos pilnai neatsiremia į sieną, tai nebūtinai klaida, dažnai taip nutinka dėl ribotos krūtinės ląstos dalies ar pečių sąnarių paslankumo.

    Dažniausia klaida yra bandymas „išsikovoti“ didesnį judesio diapazoną išstumiant šonkaulius į priekį ir stipriai atitraukiant juosmenį nuo sienos. Tuomet pratimas praranda esmę, nes vietoj kontroliuojamo menčių darbo atsiranda kompensacija stuburu, taip pat dažnai įsitempia kaklas ir galva stumiama į priekį.

    Judesius reikėtų atlikti lėtai, be trūkčiojimų, išlaikant stabilų liemenį per visą pakartojimą. Jei pilnas diapazonas per sunkus, geriau rankas pakelti tik keliais ar keliolika centimetrų ir išlaikyti taisyklingą padėtį, nei judesį „užbaigti“ išsilenkiant per juosmenį.

    Jei stovint atlikti per sudėtinga, galima pradėti sėdint prie sienos ant kėdės, priglaudus viršutinę nugaros dalį ir judant tik komfortiškame diapazone. Toks variantas leidžia lengviau suvaldyti padėtį ir palaipsniui didinti judesio amplitudę.

    Vis dėlto wall angels nėra atskiras nugaros skausmo gydymas ir negarantuoja laikysenos pokyčių, jei likusį laiką judėjimo trūksta. Geriausią efektą paprastai duoda reguliarus fizinis aktyvumas, įvairūs jėgos ir mobilumo pratimai bei dažnesnės pertraukos, ypač dirbant sėdimą darbą.

    Jei atliekant pratimą atsiranda aštrus skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas plinta į ranką, judesį reikėtų nutraukti. Po traumų, operacijų ar turint lėtinių peties ar stuburo problemų, saugiausia pratimą aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

  • Operatyviosios atminties kainos kris? Analitikai įspėja: DI bumas įtvirtina naują normą

    Pasaulinė DI plėtra keičia ne tik programinę įrangą, bet ir pačią kompiuterių „geležies“ rinką. Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama, kad operatyviosios atminties ir kitų komponentų kainos gali nebesugrįžti į ankstesnį lygį, nes paklausa auga greičiau nei gamybos pajėgumai.

    Didžiausi pirkėjai šiandien yra duomenų centrų valdytojai ir debesijos paslaugų tiekėjai, kurie masiškai perka didelės spartos atmintį dirbtinio intelekto skaičiavimams. Tokia paklausa išstumia įprastą vartotojų segmentą, todėl tiekimo grandinėse dažniau atsiranda trūkumo ženklų, o kainų korekcijos į apačią tampa lėtesnės.

    Atminties gamyba priklauso nuo kelių pasaulinių gamintojų, o naujų linijų paleidimas nėra greitas procesas. Net kai investicijos paskelbiamos šiandien, realus papildomas kiekis rinką dažniausiai pasiekia tik po kelerių metų, nes reikia įrangos, kvalifikuotų specialistų ir sudėtingo technologinio suderinimo.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Analitikai dėmesį sutelkia į tai, kad gamintojai vis dažniau prioritetą teikia brangesniems sprendimams, skirtiems serveriams ir spartiems akceleratoriams. Vartotojams tai reiškia paprastą efektą: pigiausio segmento pasiūla santykinai mažėja, o geresnių specifikacijų moduliai kainą praranda lėčiau.

    Kainas veikia ir bendra puslaidininkių cikliškumo logika: po perteklinės pasiūlos laikotarpių seka deficito fazės, tačiau DI infrastruktūros plėtra šį kartą prideda papildomą, ilgiau trunkantį paklausos sluoksnį. Dėl to kai kurie rinkos stebėtojai prognozuoja ne staigų atpigimą, o veikiau kainų stabilizaciją su periodiniais šuoliais.

    Ką tai reiškia pirkėjams?

    Perkant naują kompiuterį ar atnaujinant sistemą, verta vertinti ne tik šiandienos kainą, bet ir tai, kiek atminties realiai reikės artimiausius dvejus ar trejus metus. Dalis vartotojų renkasi didesnį kiekį iš karto, nes baiminasi, kad vėlesnis atnaujinimas gali kainuoti brangiau arba siūlomas pasirinkimas bus siauresnis.

    Kartu išlieka ir priešinga rizika: technologijų kartos keičiasi, todėl ilgai laukti vien tik tikintis staigaus atpigimo ne visada racionalu. Rinkos logika šiuo metu labiau palanki scenarijui, kuriame operatyviosios atminties kainos krinta lėtai, o bendrą elektroniką brangina DI infrastruktūros investicijų mastas.

  • Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo istorinį tarptautinio turizmo šuolį: užsieniečių išlaidos mieste viršijo 10 mlrd. eurų ir buvo 11,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius duomenis pateikė Ispanijos nacionalinis statistikos institutas (INE).

    Šis rezultatas sustiprina sostinės pozicijas tarp sparčiausiai augančių Europos miestų krypčių, kai turistų srautai po pandemijos ne tik atsistatė, bet kai kuriose rinkose pasiekė naujas aukštumas. Ekspertai pažymi, kad šiuo metu ypač svarbus tampa ne vien atvykstančiųjų skaičius, o jų išlaidų struktūra ir kelionių sezoniškumo mažinimas.

    Užsienio turistai diktuoja tempą

    Per sausio–birželio laikotarpį Madridas sulaukė apie 5,66 mln. turistų, tai yra 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią augimo dalį užtikrino užsienio rinkos: jos sudarė 59 proc. visų atvykimų ir generavo maždaug du trečdalius nakvynių viešbučiuose.

    Bendras nakvynių skaičius priartėjo prie 12 mln., o vidutinė užsienio keliautojų viešnagė siekė 2,38 nakvynės. Tokia trukmė rodo miesto patrauklumą trumpoms kultūrinėms ir gastronominėms kelionėms, kurias dažnai papildo apsipirkimas ir renginiai.

    Miesto savivaldybė pabrėžia, kad turizmo pajamos veikia plačiau nei vien viešbučių ar restoranų apyvarta. Jos siejamos su darbo vietomis, paslaugų plėtra ir didesnėmis galimybėmis pritraukti tarptautinius renginius bei investicijas.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausia užsienio rinka išliko Jungtinės Valstijos: per pusmetį atvyko daugiau kaip 567 000 amerikiečių, o jų nakvynių skaičius viršijo 1,3 mln. Toliau rikiavosi Italija ir Jungtinė Karalystė, kurios tradiciškai sudaro reikšmingą miesto turizmo paklausos dalį.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Brazilijos rinkoje: atvykusių turistų skaičius augo apie 30 proc., o nakvynių – 24 proc. Tai siejama su gerėjančiu skrydžių pasiekiamumu, verslo ryšiais ir tuo, kad Madridas tampa patogia jungtimi kelionėms tarp Europos ir Lotynų Amerikos.

    Augimą rodė ir Portugalija, kuri stiprina regioninius srautus ir trumpų savaitgalio kelionių segmentą. Toks profilis miestui naudingas, nes padeda pildyti viešbučius ne tik per didžiuosius sezono pikus.

    Daugėja viešbučių ir darbo vietų

    Turizmo bumas matomas ir infrastruktūroje: per 2026 metų pirmąjį pusmetį Madridas turėjo 920 apgyvendinimo įstaigų, beveik 48 600 kambarių ir daugiau kaip 96 000 vietų. Šie skaičiai rodo, kad rinka plečiasi, o pasiūla prisitaiko prie augančios paklausos.

    Užimtumo rodikliai taip pat kilo: turizmo sektoriuje dirbančiųjų skaičius pasiekė 15 249 ir buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būtent darbo jėgos prieinamumas ir kainų spaudimas paslaugų sektoriuje tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių riboti tolesnį augimą.

    Tuo pačiu vis daugiau Europos miestų ieško balanso tarp turizmo generuojamų pajamų ir vietos gyventojų interesų: dėmesys krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą bei aukštesnės pridėtinės vertės turizmą. Madrido rekordas rodo, kad miestas kol kas sėkmingai išnaudoja tarptautinę paklausą, tačiau artimiausiais metais svarbiausiu klausimu taps tvarus augimo modelis.

  • Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Naudotų būstų kainos Ispanijoje per metus išaugo 16,2 proc. ir pasiekė 3 154 eurus už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutinio 80 kvadratinių metrų buto vertė per dvylika mėnesių pakilo iki maždaug 252 308 eurų, arba 35 094 eurais daugiau nei prieš metus.

    Tokius skaičius skelbia „Fotocasa“ nekilnojamojo turto indeksas, apimantis antrinę rinką. Jo duomenys rodo, kad vien per mėnesį kainos kilo dar 0,7 proc., o paklausą vis dar palaiko pirkėjai, nepaisant išaugusių būsto paskolų kaštų.

    Kainos kyla visur

    Indekso duomenimis, kainos per metus augo visose 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Sparčiausiai brango Mursijoje, kur metinis augimas siekė 26,2 proc., taip pat Kantabrijoje – 20,1 proc. ir Valensijos regione – 18,1 proc.

    Nuosaikesnis kilimas fiksuotas Balearų salose – 6,5 proc. ir Ekstremadūroje – 7,4 proc. Vis dėlto net ir šiose teritorijose kainos išliko augimo trajektorijoje, o tai rodo plačiai išsikerojusį brangimą, o ne pavienius karštuosius taškus.

    Kur brangiausia ir kur dar įkandama?

    Pagal absoliučias kainas brangiausias išlieka Madridas – apie 5 455 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiuojasi Balearų salos – 5 401 euras ir Baskų kraštas – 3 970 eurų už kvadratinį metrą.

    Pigesnių pasirinkimų daugiausia šalies vakaruose ir centrinėje dalyje: Ekstremadūroje vidurkis siekia 1 359 eurus, Kastilijoje–La Mančoje – 1 426 eurus, o Kastilijoje ir Leone – 1 806 eurus už kvadratinį metrą.

    Šuoliai provincijose ir miestuose

    Provincijų lygmeniu kainos per metus kilo 48 iš 50 analizuotų provincijų, o 29 jų augimas viršijo 10 proc. Be Mursijos išsiskyrė ir mažiau dėmesio sulaukiančios vidaus provincijos: Aviloje augimas siekė 25,3 proc., Leone – 25,2 proc.

    Tuo metu kainos mažėjo tik dviejose provincijose: Teruelyje – 8,4 proc. ir Huelvoje – 2,3 proc. Tarp provincijų sostinių brangimas fiksuotas 46 iš 47 miestų, o vienintelėje Santa Krus de Tenerifėje užfiksuotas 1,3 proc. kritimas.

    Brangiausia provincijos sostinė išliko Donostija–San Sebastianas, kur vidutinė kaina siekia 7 120 eurų už kvadratinį metrą. Madride ji sudarė 6 624 eurus, Barselonoje – 5 304 eurus, o Palmoje – 5 200 eurų už kvadratinį metrą.

    Vertinant savivaldybes, 93 proc. iš 404 analizuotų vietovių kainos per metus augo, o dalyje jų šuolis viršijo 30 proc. Indekso duomenimis, didžiausias metinis šuolis fiksuotas Katalyje Alikantės provincijoje – 129,7 proc.

    Rinkos analitikai brangimą sieja su ribota pasiūla ir vis dar dideliu pirkėjų aktyvumu, kurį palaiko ir nuomos rinkos spaudimas. Kita vertus, augančios paskolų įmokos ilgainiui gali riboti pirkėjų galimybes, todėl tikėtina, kad rinka pereis į lėtesnio augimo ir palaipsnės normalizacijos etapą.

    „Vidutinio būsto kaina Ispanijoje pirmą kartą perkopė 250 000 eurų ribą“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos.

    Ji pabrėžė, kad pasiūlos trūkumas susiduria su vis dar tvirta paklausa, nors būsto paskolų našta namų ūkiams jau tapo juntama. Pasak jos, artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis rinkos atvėsimas, kai dalis pirkėjų pasieks savo finansinių galimybių ribą.

  • „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    Britų bankininkystės milžinė „HSBC“ paskelbė, kad po ryškaus pelno augimo planuoja supirkti iki 860 mln. eurų vertės savo akcijų. Toks žingsnis paprastai laikomas pasitikėjimo ženklu, kai vadovybė mano, kad bendrovės akcijos rinkoje įvertintos patraukliai.

    Bankas pranešė, kad pelno šuolį lėmė didesnės grynosios palūkanų pajamos ir augusios pajamos iš mokesčių bei kitų paslaugų. Šie rodikliai išlieka vieni svarbiausių vertinant, kaip bankams sekasi aukštesnių palūkanų normų ir lėčiau augančios ekonomikos aplinkoje.

    „HSBC tampa stipresniu banku, kurį siekėme sukurti. Strateginius prioritetus įgyvendiname sparčiai, tiksliai ir disciplinuotai“, – sakė „HSBC“ generalinis direktorius Georges Elhedery.

    Banko pelnas, tenkantis akcininkams, per pirmąjį pusmetį iki birželio mėnesio išaugo apie 27 proc. ir siekė 12,6 mlrd. eurų. Ikimokestinis pelnas didėjo 23 proc. iki 16,8 mlrd. eurų, o antrąjį ketvirtį jis šoktelėjo 60 proc. iki 8,7 mlrd. eurų.

    Valdyba taip pat patvirtino tarpinius dividendus – 0,09 euro už akciją. Ekspertai pažymi, kad didesnės išmokos ir akcijų supirkimas tampa dažna didžiųjų bankų taktika, kai veiklos rezultatai viršija lūkesčius, o kapitalo pozicija leidžia grąžinti daugiau lėšų akcininkams.

    Vis dėlto rezultatus iš dalies prislopino tikėtini kredito nuostoliai, kurie siekė 2,1 mlrd. eurų ir buvo 345,2 mln. eurų didesni nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Bankas nurodė, kad dalis nuostolių susijusi su apgaule, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės finansinis rėmėjas, ir rizikomis Honkongo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

    „HSBC“ taip pat padidino išlaidų taupymo tikslą iki 1,73 mlrd. eurų, anksčiau siekusio 1,29 mlrd. eurų, pabrėždamas pažangą restruktūrizavimo programoje. Bankas tikisi, kad supaprastintas valdymo modelis ir efektyvumo didinimas padės stabilizuoti pelningumą net ir labiau svyruojant kredito ciklui.

    Pranešta, kad bankas tęsia daugiamečio masto transformaciją, paremtą dirbtinis intelektas sprendimais, siekdamas supaprastinti procesus ir darbo srautus. Tokios investicijos sektoriuje dažniausiai nukreiptos į klientų aptarnavimo automatizavimą, rizikų vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir vidinių operacijų kaštų mažinimą.

    „HSBC“ pastaruoju metu spartina turto ir veiklų peržiūrą, kad susitelktų į pagrindines rinkas. Bankas nurodė sutaręs parduoti 21,9 mlrd. eurų vertės būsto paskolų portfelį Australijoje investicinei bendrovei „Blackstone“ ir 1,8 mlrd. eurų vertės draudimo verslą Singapūre Vokietijos grupei „Allianz“.

    Taip pat paskelbta apie mažmeninės bankininkystės verslo pardavimą Egipte. Bankas pabrėžia, kad tokie sandoriai turėtų atlaisvinti kapitalo investicijoms į strategines augimo kryptis, ypač turto valdymą ir didesnės vertės paslaugas.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad „HSBC“ rezultatai atitinka platesnę tendenciją, mat daugelis didžiųjų Jungtinės Karalystės, JAV ir Europos bankų pastaruoju metu demonstruoja didesnį nei prognozuota pelną ir didina grąžą akcininkams. Kartu investuotojai atidžiai stebi, ar kredito nuostoliai neims sparčiau augti, jei ekonomikos plėtra sulėtėtų labiau nei tikėtasi.

  • Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Naftos kainos antradienį vėl kilo po staigesnio kritimo, o pasaulio akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. Investuotojai vienu metu vertino įmonių finansinių rezultatų sezoną, geopolitines rizikas ir tai, kaip naftos svyravimai gali paveikti infliaciją bei centrinių bankų sprendimus.

    Azijos prekybos metu JAV etaloninė nafta pabrango iki maždaug 70 eurų už barelį, o „Brent“ rūšies nafta kilo iki maždaug 73 eurų už barelį. Dieną anksčiau kainos buvo kritusios daugiau nei 5 proc., rinkai sureagavus į signalus dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje vyravo itin dideli svyravimai, nes investuotojai vertino tiek karo Irane riziką, tiek galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje. Tokios bangos trumpuoju laikotarpiu kelia neapibrėžtumą ir transporto, ir pramonės įmonėms, o vartotojams gali atsiliepti degalų kainomis.

    Valiutų rinką sujudino intervencija

    Rinkų dėmesį taip pat traukė praėjusią savaitę minimų bendrų JAV ir Japonijos veiksmų poveikis valiutų rinkai. Japonijos jena buvo spaudžiama silpnėjimo, o doleris išliko stiprus, todėl investuotojai stebėjo, ar intervencijos gali pakeisti ilgalaikę kryptį.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienkartiniai veiksmai paprastai neišsprendžia pagrindinių priežasčių, tokių kaip infliacijos skirtumai, palūkanų normų lygiai ir ekonomikos augimo perspektyvos. Vis dėlto signalas apie galimus tolesnius žingsnius gali trumpam sumažinti spekuliacinį spaudimą.

    „JAV palaikoma operacija turi gerokai didesnį signalinį svorį nei Tokijo veiksmai vieni, tačiau JAV indėlis greičiausiai bus riboto masto“, – teigiama „Fitch Solutions“ padalinio BMI komentare.

    Akcijų rinkose – skirtingos kryptys

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje kilo nežymiai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono biržose kryptys išsiskyrė. Dalį rinkų spaudė technologijų sektoriaus svyravimai, ypač susiję su puslaidininkių bendrovėmis.

    Puslaidininkių akcijos pastaruoju metu išlieka jautrios lūkesčiams dėl DI bumą aptarnaujančių pajamų tvarumo. Investuotojai vertina, ar spartus duomenų centrų ir skaičiavimo galios poreikio augimas išliks toks pat intensyvus, kai įmonės perskaičiuoja investicijas ir kaštus.

    Volstrito ralis ir obligacijų pajamingumas

    JAV rinkose pirmadienį fiksuotas ryškus atšokimas: akcijos brango, o tai siejama su atpigusia nafta ir kiek mažesnėmis infliacijos baimėmis. „Dow Jones“ pasiekė naują rekordą, „S&P 500“ priartėjo prie aukščiausio lygio, o technologijų indeksas „Nasdaq“ augo sparčiausiai.

    Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo, bet išliko aukštame lygyje, palyginti su laikotarpiu iki karo Irane. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad investuotojai vis dar reikalauja didesnės grąžos už riziką, kol neaiškios infliacijos ir geopolitikos perspektyvos.

    Artimiausiomis dienomis rinkų toną gali keisti nauji įmonių rezultatai, duomenys apie infliaciją ir užuominos dėl centrinių bankų politikos. Naftos kainų dinamika išliks vienu svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia tiek verslo sąnaudas, tiek vartotojų lūkesčius.

  • „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    Sandoris, stiprinantis pozicijas Europoje

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė pasirašiusi susitarimą su „Shell“ dėl šios įmonės Europos sausumos atsinaujinančios energetikos verslų įsigijimo. Sandorio suma oficialiai neatskleidžiama, tačiau su transakcija susijęs šaltinis ją vertino kaip siekiančią kelis šimtus milijonų eurų.

    Įsigijimas apima tiek jau veikiančius, tiek statomus saulės ir vėjo projektus, taip pat vystomą projektų portfelį keliuose svarbiausiuose Europos rinkose. Tokie aktyvai energetikos bendrovėms leidžia greičiau didinti žaliosios elektros gamybą, nelaukiant ilgų naujų leidimų ir plėtros ciklų.

    Ką „TotalEnergies“ perka iš „Shell“

    „TotalEnergies“ skelbia įsigysianti apie 4 gigavatų elektros gamybos pajėgumų portfelį, daugiausia saulės ir vėjo elektrinių, kurios jau veikia arba yra statomos Italijoje ir Nyderlanduose. Be to, į sandorį įtraukti saulės, vėjo ir baterijų kaupimo projektai Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.

    Rinkoje tokie portfeliai paprastai vertinami kaip ypač patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų, ypač kai dalis projektų jau veikia ar yra arti komercinės eksploatacijos pradžios. Baterijų kaupimo projektai taip pat svarbūs, nes padeda mažinti vėjo ir saulės generacijos nepastovumą bei stabilizuoja tinklą.

    Lygiagrečiai – dalies turto pardavimas „KKR“

    Kartu „TotalEnergies“ pranešė sudariusi dar vieną sandorį: 50 proc. dalį vėjo ir saulės aktyvų portfelyje Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ji parduos JAV investicijų bendrovei „KKR“. Šis sandoris visą portfelį įvertina maždaug 1,8 milijardo eurų.

    Parduodamas portfelis sudaro apie 1,2 gigavato elektros gamybos pajėgumų. Tokia struktūra leidžia energetikos grupei iš dalies susigrąžinti kapitalą ir finansuoti naujus projektus, kartu išlaikant dalyvavimą ir būsimą grąžą iš veikiančių aktyvų.

    „Šie du sandoriai leidžia mums optimizuoti kapitalo paskirstymą atsinaujinančioje energetikoje, tuo pat metu tęsiant integruotos elektros strategijos įgyvendinimą“, – sakė „TotalEnergies“ dujų, atsinaujinančios energetikos ir elektros padalinio vadovas Stephane Michel.

    Platesnė tendencija: naftos milžinės persitvarko

    „TotalEnergies“ teigia, kad sandoris su „Shell“ sustiprins jos atsinaujinančios energetikos veiklą Europoje. Bendrovės vertinimu, regione ji jau turi beveik 10 gigavatų pastatytų arba vystomų gamybos pajėgumų, o dar apie 27 gigavatus yra plėtros stadijoje.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos rinkoje ryškėja tendencija, kai didžiosios naftos ir dujų bendrovės peržiūri atsinaujinančios energetikos portfelius, siekdamos didesnio efektyvumo, mažesnės rizikos ir aiškesnės grąžos. Dalis grupių renkasi aktyvų rotaciją: įsigyja brandesnius projektus, o dalį veikiančių portfelių parduoda finansiniams investuotojams.

    Tokia dinamika ypač suaktyvėja dėl Europoje augančių tinklo pajėgumų, spartėjančios elektrifikacijos ir didėjančio poreikio lanksčioms sistemoms, kurias papildo energijos kaupimas. Dėl to atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vertinami ne kaip pavienės elektrinės, o kaip integruoti portfeliai, leidžiantys stabiliai tiekti elektrą skirtingomis rinkos sąlygomis.