CP v2

Blog

  • Pratybos „Geležinis Vilkas 2026“: kur ir kada vyks, ką gyventojams svarbu žinoti iš anksto

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, taip pat pratybų veiksmai vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybės vietose.

    Pratybų metu bus matomas intensyvesnis karių ir karinės technikos judėjimas, keliuose gali pasitaikyti karinio transporto kolonų. Taip pat planuojami karių ir technikos susitelkimo rajonai, o pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

    Numatoma, kad pratybų laikotarpiu skraidys karinių oro pajėgų sraigtasparniai, todėl kai kuriose teritorijose gali būti girdimas didesnis triukšmas. Tokie skrydžiai yra įprasta pratybų dalis, skirta treniruoti žvalgybos, perdislokavimo ir paramos užduotis.

    Organizatorių teigimu, civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma, tačiau gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus laikinuosius nepatogumus. Pastebėjus karinės technikos judėjimą, patariama laikytis kelių eismo taisyklių, nebandyti įsiterpti į kolonas ir laikytis saugaus atstumo.

    „Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma“, – nurodo pratybų organizatoriai.

  • „Kneecap“ grįžta su albumu Fenian: daugiau nei provokacija, muzikoje – politinis pyktis ir ambicija

    „Kneecap“ grįžta su albumu Fenian: daugiau nei provokacija, muzikoje – politinis pyktis ir ambicija

    Albumas, kurio neįmanoma ignoruoti

    Belfasto hiphopo trio „Kneecap“ su nauju albumu Fenian grįžta į sceną taip, kad jį sunku vertinti vien kaip provokaciją. Įraše dera politinis įniršis, aštrus humoras, airių kalbos ir anglų kalbos mišinys bei sąmoningai nepatogios temos.

    Britų ir airių muzikos lauke „Kneecap“ jau kurį laiką laikomi vienu kontroversiškiausių vardų, o jų reputaciją sustiprino ir filmas apie grupę, pastaraisiais metais išplėtęs auditoriją už Airijos ribų. Fenian rodo, kad triukšmas aplink grupę nėra tik marketingas, o kūrybinė kryptis, paremta aiškia politine laikysena.

    Nuo teismų antraščių iki kūrybinio pareiškimo

    Pastaraisiais metais didelė dalis viešo dėmesio „Kneecap“ teko ne vien dėl muzikos, bet ir dėl teisinių ginčų, susijusių su vieno nario sceniniu elgesiu ir simbolika koncertų metu. Teisme šie kaltinimai galiausiai buvo atmesti, o valstybės institucijų bandymai tęsti procesą patyrė nesėkmę.

    „Visa ši istorija niekada nebuvo apie mane ar visuomenės saugumą, ir tikrai ne apie terorizmą. Man tai visada buvo apie Palestiną“, – sakė grupės narys Liamas Óg Ó hAnnaidhas, geriau žinomas sceniniu vardu Mo Chara.

    Šis kontekstas tiesiogiai persikelia į Fenian, kuriame girdėti nuoseklus antiimperialistinis naratyvas, kritika Jungtinės Karalystės politinei klasei ir solidarumo su Palestina linija. Albumas skamba kaip kūrybinis atsakas į viešas etiketes, kartu išlaikant grupės būdingą satyrą ir gatvės kalbos aštrumą.

    Skambesys: nuo triphopo iki reivo energijos

    Muzikine prasme Fenian plečia „Kneecap“ paletę ir vengia vienos formulės. Čia susitinka senosios mokyklos hiphopo tėkmė, miglotesni triphopo intarpai, acid house dvasia ir 1990-ųjų reivo estetika, o visa tai suklijuoja kabinantys priedainiai.

    Keli kūriniai išsiskiria kaip albumo ašys: vieni savo taiklumu ir kandumu, kiti bendradarbiavimais, kurie sustiprina žinutę. Ypač ryški daina, skirta palestiniečių temai, kurioje solidarumas pateikiamas ne šūkiu, o konkrečiais pasakojimo fragmentais.

    Albume nestinga ir tiesioginių politinių taikinių, tačiau „Kneecap“ išlieka ištikimi metodui provokuoti ne vien dėl provokacijos. Net kai tekstai sąmoningai grubūs, jie dažnai veikia kaip satyros įrankis, pabrėžiantis pykčio, nusivylimo ir klasinių įtampų logiką.

    Finalas: asmeniškumas, kuris pakeičia toną

    Fenian pabaigoje grupė netikėtai pasuka į jautresnę teritoriją ir užbaigia albumą kūriniu, kuriame daugiau trapumo nei triumfo. Tai daina, artima baladės formai, skirta Móglaí Bap motinai Aoife Ní Riain, airių kalbos aktyvistei ir muzikantei, mirusiai 2020 metais.

    Šis finalas parodo, kodėl „Kneecap“ dažnai laikomi daugiau nei skandalų magnetu. Fenian apjungia platų emocinį diapazoną: nuo pykčio ir ironijos iki gedulo ir prisiminimo, o muzikinė drąsa leidžia albumą vertinti kaip vieną ryškesnių 2026 metų hiphopo leidinių Europoje.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.

  • Skopjės sinagogos padegimas siejamas su „Islamo valstybės“ tinklu: sulaikyti septyni įtariamieji

    Skopjės sinagogos padegimas siejamas su „Islamo valstybės“ tinklu: sulaikyti septyni įtariamieji

    Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje balandžio 12 dieną įvykdytas sinagogos padegimas siejamas su radikalų grupe, ideologiškai susijusia su vadinamąja „Islamo valstybe“, penktadienį pranešė šalies Nacionalinio saugumo agentūra. Per išpuolį žmonės nenukentėjo, tačiau pastato įėjimo dalis buvo apdeginta.

    Pasak institucijų, po tyrimo buvo atliktos kratos keliose vietose ir sulaikyti septyni asmenys, kurie, įtariama, priklauso radikaliam tinklui. Policija nurodė, kad po sulaikymų buvo pateikti su terorizmu susiję kaltinimai dviem vyrams, 21 ir 38 metų amžiaus.

    „Asmenys sulaikyti tolesniems procesiniams veiksmams“, – sakė policijos atstovas Goce Andreevski.

    Įvykiui tirti pasitelkta ir vaizdo medžiaga. Izraelio ambasada buvo pasidalijusi stebėjimo kamerų įrašu, kuriame, kaip teigiama, matyti du motociklininkų šalmus dėvintys vyrai: jie peršoka tvorą, išpila degų skystį prie pastato ir padega priekinę kiemo dalį.

    Po gaisro vietos žydų bendruomenė pranešė, kad žala pastatui buvo nedidelė, tačiau pats išpuolis sukėlė didelį nerimą dėl religinės bendruomenės saugumo. Incidentas įvyko ortodoksų Velykų dieną, todėl pareigūnai vertina ir galimą simbolinį išpuolio motyvą.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideon Sa’ar viešai padėkojo Šiaurės Makedonijos institucijoms už sulaikymus ir tyrimo pažangą, pabrėždamas, kad greita reakcija siunčia aiškią žinią dėl žydų bendruomenės apsaugos. Šalies pareigūnai kol kas detaliau nekomentuoja, ar įtariamieji turėjo ryšių su užsienyje veikiančiais asmenimis.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad „Islamo valstybės“ ideologijoje antisemitizmas užima reikšmingą vietą, o propaganda dažnai ragina rengti išpuolius prieš žydus ir žydų institucijas įvairiose šalyse. Nors ši grupuotė ne visada tiesiogiai taikosi į mažas vietos bendruomenes, raginimai pulti religinius objektus ir simbolinius taikinius išlieka nuolatine saugumo tarnybų rizikos vertinimo dalimi Europoje.

    Šiaurės Makedonijos tarnybos kol kas neskelbia, ar šis padegimas laikomas izoliuotu incidentu, ar platesnio plano dalimi. Tyrimas tęsiamas, o pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus atlikti pagrindiniai procesiniai veiksmai ir įvertinti surinkti įrodymai.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.

  • Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija ketvirtus metus iš eilės įgyvendins „Biržų rajono savivaldybės Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą“. Šiemet į programą kviečiami registruotis tiek jauni žmonės, tiek darbdaviai, norintys vasarai pasiūlyti pirmąsias darbo patirtis.

    Registracija į programą vyksta iki birželio 5 dienos. Savivaldybė akcentuoja, kad vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti raginami neatidėlioti sprendimo.

    Kam skirta programa?

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Biržų rajono savivaldybėje ir mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Taip pat gali dalyvauti jaunuoliai, besimokantys pagal socialinių įgūdžių programas.

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis yra nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas ir padėti sklandžiau integruotis į darbo rinką.

    Kokia parama numatyta darbdaviams?

    Darbdaviams, registruotiems ir veiklą vykdantiems Biržų rajone, už vieną mėnesį išdirbtą pilną etatą bus kompensuojama 400 eurų, jei įdarbinamas programos reikalavimus atitinkantis jaunuolis. Jeigu jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Pažymima, kad nebus kompensuojamos išlaidos, susijusios su viršvalandžiais, atostoginiais, nedarbingumo išmokomis, kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, taip pat darbu savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Tai reiškia, kad darbdaviams svarbu iš anksto įsivertinti darbo grafiką ir planuojamas sąnaudas.

    Dalyvauti programoje gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Biržų rajono savivaldybėje, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai bei individualios veiklos vykdytojai. Savivaldybė tikisi, kad įsitraukimas padės jaunuoliams įgyti darbinių įgūdžių ir susipažinti su realiais darbdavių lūkesčiais.

    Su programos įgyvendinimu susijusiais klausimais gyventojai gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę V. Strelcovą. Registracijos dokumentai ir programos finansavimo tvarkos aprašas skelbiami oficialiuose savivaldybės ir teisės aktų informacijos kanaluose.

  • Birštono merės sveikinimas Motinos dienai: padėka mamoms, močiutėms ir globėjoms visoje savivaldybėje

    Artėjant Motinos dienai Birštono savivaldybės merė kreipėsi į mamas, močiutes ir globėjas, pabrėždama jų kasdienio rūpesčio, kantrybės ir meilės svarbą šeimoms bei bendruomenei. Tokie sveikinimai savivaldybėse tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kokią didelę emocinę ir socialinę atramą kuria artimiausi žmonės.

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl šiuo laikotarpiu daugėja bendruomeninių iniciatyvų, koncertų ir renginių, skirtų šeimoms. Savivaldybių vadovų žinutės dažnai akcentuoja ne vien biologines mamas, bet ir močiutes bei globėjas, kurios neretai prisideda prie vaikų auginimo ir kasdienės gerovės.

    Pastaraisiais metais viešosios įstaigos ir savivaldybės vis daugiau dėmesio skiria globos temai, kviesdamos bendruomenes pastebėti globėjų vaidmenį. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikų emocinį saugumą, stabilumą ir ryšį su suaugusiaisiais, kurie prisiima atsakomybę auginti ir lydėti vaiką.

    Birštono savivaldybės sveikinimas Motinos dienos proga yra simbolinis priminimas apie bendruomenės dėkingumą ir pagarbą tiems, kurie kasdien rūpinasi vaikais ir šeima. Tokios progos taip pat skatina prisiminti artimuosius, skirti laiko padėkai ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Vengrijos „MOL“ perima O&GD naftos ir dujų aktyvus: sandoris didins gavybą ir atvers naujas žvalgybos kryptis

    Kas perkama ir ką tai keičia

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ susitarė perimti O&GD turėtus aktyvus keliuose angliavandenilių telkiniuose centrinėje ir rytinėje Vengrijoje. O&GD yra naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos įmonė, priklausanti Nyderlanduose įsikūrusiai „Sand Hill Energy“ grupei.

    „MOL“ teigimu, šis sandoris turėtų padidinti bendrovės paros gavybą maždaug 900 barelių naftos ekvivalento. Kartu įsigyjamos teritorijos vertinamos kaip turinčios papildomą žvalgybos potencialą, todėl tai ne vien trumpalaikis gavybos „priedas“.

    Centrinėje Vengrijoje „MOL“ išpirks likusią O&GD dalį koncesijose Mogyoród, Nagykáta ir Ócsa, kur bendrovė jau buvo partnerė. Nurodoma, kad į šį paketą patenka ir jau gamyboje esantys Tura-D-3 bei Galgahévíz-4 naftos gręžiniai.

    Skaičiuojama, kad vien šie veikiantys gręžiniai „MOL“ vietinę gavybą papildys apie 700 barelių per dieną. Praktikoje tai reiškia didesnį operacinį lankstumą ir didesnę kontrolę planuojant tolesnes investicijas bei gręžimo programą.

    Dujos, infrastruktūra ir dalis koncesijų

    Be to, „MOL“ įsigys Újléta ir Nádudvar koncesijas, taip pat 50 proc. dalį Berettyóújfalu koncesijoje. Į sandorio apimtį taip pat įtraukiamas Penészlek kasybos sklypas bei Konyár dujų paruošimo gamykla.

    Šiose teritorijose esantys 22 gręžiniai šiuo metu, bendrovės pateikiamais duomenimis, pagamina apie 200 barelių naftos ekvivalento per dieną. Nors gavybos apimtis nėra didelė, svarbiausia dalis čia yra dujų infrastruktūra, leidžianti efektyviau integruoti srautus į vietos sistemą.

    Kodėl sandoris svarbus „MOL“ strategijai

    „MOL“ pabrėžia, kad Vengrijoje jos gavyba šiuo metu yra pasiekusi 25 metų rekordą, kurį lėmė nauji atradimai ir gavybos optimizavimas. Bendrovė remiasi ankstesne patirtimi su O&GD portfeliu ir teigia, kad perimamos teritorijos atrodo perspektyvios.

    Kaip pavyzdį „MOL“ pateikia Endrőd teritoriją, kurią perėmė 2025 metais: ten 1 760 metrų gylyje aptiktas naujas dujų telkinys. Taip pat nurodoma, kad Nagykörű-D-2 gręžinys pradėjo gavybą 2026 metų kovą ir kasdien tiekia apie 70 000 kubinių metrų dujų „MOL“ Tiszaújváros gamyklai.

    „MOL“ yra didžiausia angliavandenilių gamintoja Vengrijoje ir eksploatuoja beveik 1 300 naftos bei dujų gręžinių. Bendrovės duomenimis, 2025 metais ji sudarė 47 proc. šalies naftos gavybos, daugiau kaip 600 000 tonų, ir beveik 76 proc. gamtinių dujų gavybos, artimos 1,5 milijardo kubinių metrų.

    Vengrija išlieka reikšmingiausia „MOL Group“ gavybos portfelio dalis ir šiuo metu sudaro beveik 40 proc. visos grupės produkcijos. Dėl to bet koks vietos portfelio didinimas turi tiesioginę įtaką visos grupės rezultatams ir investicijų planavimui.

    Bendradarbiavimas tarp „MOL“ ir O&GD tęsiasi ne vienerius metus: 2023 metų vasarą „MOL“ įsigijo 49 proc. dalį trijose O&GD žvalgybos koncesijose. 2024 metais bendras darbas atvedė prie anksčiau nežinotų naftos telkinių atradimo netoli Tura, o 2025 metais – netoli Galgahévíz.

    Vėliau 2025 metais „MOL“ perėmė ir O&GD dujų gavybos interesus Endrőd apylinkėse, taip palaipsniui didindama kontrolę O&GD portfelyje. Dabartinis sandoris logiškai užbaigia šį etapais vykdytą konsolidavimą.

    Tarptautiniame kontekste „MOL“ naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos aktyvų turi devyniose šalyse, o faktinė gavyba vykdoma aštuoniose. Bendrovė nurodo, kad jos portfelyje yra projektų Kroatijoje, Azerbaidžane, Irake, Kazachstane, Rusijoje, Pakistane, Egipte ir Vengrijoje.

    Pagal „Shape Tomorrow“ strategiją „MOL“ siekia per artimiausius penkerius metus pasiekti mažiausiai 90 000 barelių naftos ekvivalento per dieną ir numato plėsti strategines partnerystes. Pastaruoju metu bendrovė skelbė bendradarbiavimo susitarimus su Kazachstano „KazMunayGas“, Azerbaidžano SOCAR, Turkijos „Turkish Petroleum“ ir Libijos NOC.

  • Mikrobangės populiarumas blėsta: 5 šiuolaikinės alternatyvos greitam ir kokybiškam maisto pašildymui

    Mikrobangų krosnelė daugelį metų buvo greičiausias būdas pašildyti maistą, tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi kitus sprendimus. Priežastys dažniausiai susijusios ne su saugumu, o su rezultato kokybe, patogumu ir virtuvės įpročių kaita.

    Technologiškai mikrobangė veikia elektromagnetinių bangų principu: jos sujudina vandens molekules maiste, todėl šis greitai įkaista. Dėl to mikrobangė dažnai taupo laiką, o kai kuriais atvejais ir energiją, nes šildoma pati porcija, o ne visa orkaitės ertmė.

    Mikrobangų krosnelės, naudojamos pagal instrukcijas, laikomos saugiomis: spinduliuotė lieka prietaiso viduje, jei durelės ir sandarikliai tvarkingi. Rizikos dažniau kyla dėl netinkamų indų, pernelyg ilgo kaitinimo arba situacijų, kai maistas sušyla netolygiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad problemos dažniau susijusios su kasdieniais įpročiais: skubėjimu, nepakankamu pamaišymu, per didele porcija viename inde. Būtent netolygus šildymas ir „šlapia“ tekstūra dažnam tampa pagrindine priežastimi ieškoti alternatyvų.

    Dažniausias nusiskundimas yra netolygus pašildymas: vienoje lėkštės vietoje maistas gali būti karštas, o kitoje dar vėsus. Tai ypač pastebima tirštesniuose patiekaluose, padažuose ar didesnėse porcijose, kur šiluma pasiskirsto nevienodai.

    Antroji priežastis yra tekstūra. Kepiniai mikrobangėje neretai tampa minkšti arba guminiai, o patiekalai, kuriems svarbus traškumas, jį praranda beveik akimirksniu.

    Trečias argumentas susijęs su universalumu: mikrobangė praktiškai neskrudina, neapskrudina ir nekaramelizuoja, o būtent šie procesai dažnai suteikia skonį ir „šviežumo“ pojūtį. Dėl to dalis vartotojų renkasi šiek tiek lėtesnį, bet skanesnį pašildymą.

    Viena populiariausių alternatyvų yra karšto oro gruzdintuvė, dažnai vadinama „air fryer“. Ji greitai cirkuliuoja karštą orą, todėl pica, bulvytės ar užkandžiai ne tik sušyla, bet ir išlieka traškūs, ko mikrobangėje pasiekti sunku.

    Elektrinė mini orkaitė su konvekcija taip pat tampa dažnu pasirinkimu mažesnėms virtuvėms. Ventiliatorius tolygiau paskirsto šilumą, todėl pašildymas būna vienodesnis, o prireikus galima ir lengvai apskrudinti paviršių.

    Indukcinė kaitlentė, naudojama su keptuve ar puodu, yra paprastas, bet itin tikslus sprendimas. Indukcija šildo patį indą, todėl reakcija greita, o temperatūrą galima kontroliuoti tiksliau, ypač šildant sriubas, troškinius ar košes.

    Garuose šildantis prietaisas tinka tiems, kurie vertina sultingumą ir nenori maisto išsausinti. Garuose pašildyti ryžiai, daržovės ar žuvis dažnai išlaiko geresnę tekstūrą, nors procesas paprastai trunka ilgiau nei mikrobangėje.

    Daugiafunkcės orkaitės su konvekcija, griliumi, o kartais ir garų režimu, siūlo plačiausią pritaikymą. Kai kuriuose modeliuose yra greito įkaitinimo funkcijos, kurios sutrumpina laukimą ir leidžia pasiekti artimą greitį, bet suteikia gerokai daugiau gaminimo galimybių nei mikrobangė.

    Renkantis pakaitalą verta pagalvoti, ką dažniausiai šildote: jei svarbiausia traškumas, dažniau laimi karšto oro gruzdintuvė arba konvekcinė orkaitė. Jei kasdien šildote skystus patiekalus, patogiausia gali būti indukcija, o sultingiems patiekalams pravers garai.

  • Ne vien nostalgija: psichologas paaiškina, kodėl tėvai saugo vaikų piešinius ir atspaudus

    Psichologas Jamesas Whitfieldas, remdamasis ilgamete praktika, teigia pastebėjęs pasikartojantį motyvą: daiktų saugojimas gali tapti tyliu savęs patvirtinimu. Tokie daiktai tarsi liudija, kad konkretus etapas iš tiesų buvo ir kad žmogus jame dalyvavo.

    „Ši dėžė sako: tai įvyko. Aš čia buvau. Buvo viena spalio antradienio diena, kai mažas žmogus man įteikė šį piešinį, ir jis jį įteikė būtent man. Delno atspaudas nėra vien sentimentas. Tai tarsi kvitas“, – sakė J. Whitfieldas.

    Pasak specialisto, ankstyva tėvystė ar motinystė daugeliui įsimena kaip migla. Įvykius žmonės dažnai gali išvardyti, tačiau jiems sunkiau pajusti, kad jie patys buvo tų dienų centre, o ne tik „atliko pareigas“.

    Šį jausmą sustiprina tai, kaip smegenys apdoroja laiką ir prisiminimus. Kai dienos tampa panašios viena į kitą, smegenys linkusios jas „suspausti“ ir koduoti ne kaip atskirus, ryškius epizodus, o kaip vieną ilgą pasikartojimų seką.

    J. Whitfieldas aiškina, kad su mažais vaikais rutinų būna ypač daug: sauskelnės, maistas, miegas, vizitai pas gydytoją, darželio ritmas. Kai ryškių skirtumų mažai, keli metai atmintyje gali susilieti į vieną sunkiau atskiriamą laikotarpį.

    Psichologai taip pat mini, kad ilgalaikis stresas ir miego trūkumas gali skatinti depersonalizacijos pojūtį, kai žmogus tarsi stebi savo gyvenimą iš šalies. Tokiomis aplinkybėmis materialūs „įrodymai“ tampa atrama, padedančia susigrąžinti aiškumo jausmą.

    Todėl piešinys ant šaldytuvo ar segtuvas su kūrybiniais darbais kai kuriems tėvams yra daugiau nei miela smulkmena. Tai būdas pasakyti sau, kad tie metai ne praslydo nepastebėti ir kad ryšys su vaiku buvo tikras, net jei kasdienybė atrodė monotoniška.

    Specialistas pabrėžia, kad tokie archyvai dažniau reikalingi suaugusiajam nei vaikui. Vaikas užaugęs nebūtinai norės turėti kiekvieną piešinį, tačiau tėvams tai gali veikti kaip emocinis saugiklis ir atminties „inkaras“.

    Galiausiai, pasak J. Whitfieldo, žmonės linkę saugoti tai, ką bijo prarasti. O ankstyvieji vaiko metai praeina itin greitai, todėl aplankai, dėžės ir stalčiai neretai tampa paprastu būdu sulėtinti laiką bent prisiminimuose.