CP v2

Blog

  • Rugpjūtį padarykite tai salierams: šaknis augs stambi, kieta ir sveika iki pat derliaus

    Rugpjūtį padarykite tai salierams: šaknis augs stambi, kieta ir sveika iki pat derliaus

    Šakniniai salierai vertinami dėl po žeme augančio šakniavaisio, tačiau vasarą neretai nutinka priešingai: augalas suveša lapais, o šaknis lieka smulki. Dažniausia priežastis – per didelis azoto kiekis, skatinantis lapiją, o ne šakniavaisio formavimąsi.

    Dar viena klaida – per giliai pasodinti daigai. Jei žemė užpilama ant lapų pagrindo, salierai linkę auginti antžeminę dalį, o šakniavaisis formuojasi prasčiau, todėl sodinant svarbu palikti augimo tašką ir šaknies viršų arčiau paviršiaus.

    Kas trukdo užaugti šakniašakiui

    Didžiausią įtaką šakniavaisio kokybei daro drėgmės režimas. Intensyvaus augimo metu, paprastai nuo vasaros vidurio iki rudens, salierams reikia tolygiai drėgnos dirvos, nes išdžiūvus ir vėliau staigiai permirkus šakniavaisiai linkę šakotis ir net trūkinėti.

    Prie problemų prisideda ir netinkamas maisto medžiagų balansas. Vasaros pabaigoje azoto perteklius dažnai tampa pagrindiniu vešlaus lapyno „varikliu“, todėl prioritetas turi būti teikiamas medžiagoms, kurios tiesiogiai siejamos su šakniavaisio brendimu.

    Rugpjūčio darbai, kurie duoda rezultatą

    Rugpjūtį verta peržiūrėti tręšimą ir azotą mažinti, o labiau orientuotis į kalį bei fosforą, kurie padeda formuotis tvirtesniam šakniavaisiui. Svarbūs ir mikroelementai, ypač boras, siejamas su geresniu audinių vystymusi ir augalo atsparumu.

    Ne mažiau svarbus reguliarus laistymas, ypač per sausrą. Tikslas – vengti staigių svyravimų, kai dirva ilgai būna sausa, o po to greitai prisigeria vandens, nes tokie „šuoliai“ dažnai baigiasi šakniavaisio deformacijomis.

    Praktinis triukas rugpjūtį – pradėti reguliariai atidengti viršutinę šakniavaisio dalį, atsargiai nugrėbiant žemę nuo viršaus. Taip šaknies viršus gauna daugiau šviesos, mažėja šoninių šaknų formavimasis, o šakniavaisis auga tolygesnis.

    Kartu verta pašalinti pageltusius ar pažeistus lapus ir, jei reikia, kelis seniausius išorinius, kad augalas mažiau eikvotų energijos menkavertei lapijai. Svarbu neperlenkti lazdos ir palikti jaunus, viduryje augančius lapus, kurie maitina šakniavaisį.

    Kada vėl pridengti šaknį

    Artėjant derliaus laikui, maždaug likus kelioms savaitėms iki kasimo, atidengtą šaknies viršų verta vėl lengvai pridengti puria, humusinga žeme. Tai padeda išvengti audinių sukietėjimo ir palaiko stabilesnę drėgmę šakniavaisio viršuje.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis dalykus: saikingą azotą, tolygų laistymą, dirvos purenimą ir kontrolę, kad šakniavaisio viršus nebūtų nuolat užpiltas sunkia žeme. Toks režimas rugpjūtį dažnai lemia, ar rudenį salierai bus stambūs, ar liks tik graži lapija.

  • Šis paprastas triukas su sėja leis rozetėms augti per rudenį ir žiemą: sėklos sudygsta greičiau

    Šis paprastas triukas su sėja leis rozetėms augti per rudenį ir žiemą: sėklos sudygsta greičiau

    Kas trukdo sudygti vasarą?

    Rozetės (dar vadinamos avinėlio salotomis) yra vėsaus sezono lapinė daržovė, todėl per karščius jos dygsta prasčiau. Dygimą dažniausiai stabdo įkaitęs viršutinis dirvos sluoksnis ir greitai išgaruojanti drėgmė, ypač jei sėjama vidurdienį.

    Praktikoje geriausiai rozetės dygsta, kai dirva nėra per šilta ir išlieka tolygiai drėgna. Jei dirvos temperatūra pakyla iki maždaug 20–25 laipsnių, dalies veislių sėklos gali pereiti į vadinamąją šiluminę ramybę ir laukti vėsesnių orų.

    Triukas, pagreitinantis dygimą

    Norint paskatinti dygimą šiltesniu metu, dažnai pasiteisina trumpas sėklų atvėsinimas prieš sėją. Tokia praktika siejama su sėklų ramybės mažinimu: trumpas buvimas žemesnėje temperatūroje gali padėti sėkloms greičiau startuoti, net jei dirva dar nėra idealiai vėsi.

    Paprastas būdas namuose yra sudrėkinti popierinį rankšluostį, ant jo paberti sėklas ir laikyti uždarytame inde šaldytuvo daržovių stalčiuje. Dažniausiai pakanka 24–48 valandų, o per ilgas laikymas gali paskatinti dygimą dar šaldytuve, todėl po atvėsinimo sėklas verta sėti iškart.

    Kada ir kaip sėti, kad derlius tęstųsi iki žiemos?

    Vasaros pabaigoje ir rudenį rozetes patogu sėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos, kai dienos trumpėja ir augalai rečiau pereina į žydėjimą. Sėją verta planuoti po lietaus arba vėsesnę dieną, o geriausia sėti vakare, kai dirva mažiau įkaitusi.

    Dirvą prieš sėją reikėtų supurenti, išravėti, gausiai palaistyti ir sėti negiliai, maždaug 0,5–1 centimetro gyliu. Tarp eilučių dažnai paliekama apie 10–15 centimetrų, o sudygus galima praretinti taip, kad augalai turėtų kelių centimetrų tarpą augti lapams.

    Priežiūra po sėjos per karščius

    Pirmosiomis savaitėmis svarbiausia išlaikyti tolygiai drėgną viršutinį dirvos sluoksnį, nes būtent ten yra sėklos. Laistyti geriau smulkia srove ar purkštuvu, kad sėklos nebūtų išplaunamos ir nesusidarytų kieta dirvos pluta.

    Jei rozetės sėjamos pakeltose lysvėse ar vazonuose, dirva juose įkaista greičiau, todėl pravartu parinkti vietą su popietiniu pavėsiu. Taip pat padeda mulčias ir laikinas pritemdymas, kad paviršius neperkaistų ir drėgmė neišgaruotų per kelias valandas.

  • Šie 4 veiksmai po derliaus nulems šilauogių gausą kitąmet: dažna klaida kainuoja uogas

    Šie 4 veiksmai po derliaus nulems šilauogių gausą kitąmet: dažna klaida kainuoja uogas

    Šilauogių derlius baigėsi, tačiau krūmai tuo metu tik pradeda ruoštis kitam sezonui: formuojami žiediniai pumpurai, kaupiamos maisto medžiagos ir stiprinama šaknų sistema. Būtent todėl priežiūra po uogų skynimo dažnai lemia, ar kitą vasarą šilauogės derės gausiai, ar nuvils.

    Sodininkai pabrėžia, kad didžiausia rizika po derliaus yra dirvos perdžiūvimas. Šilauogių šaknys dažniausiai išsidėsčiusios negiliai, todėl net trumpalaikė sausra gali pristabdyti augalo atsistatymą ir pumpurų formavimąsi, ypač karštomis vasaros pabaigos savaitėmis.

    Laistymas: mažiau, bet reguliariai

    Po derliaus laistymo intensyvumą galima šiek tiek mažinti, palyginti su aktyvaus derėjimo laikotarpiu, tačiau dirva tarp laistymų neturėtų visiškai išdžiūti. Praktikoje dažnai pasiteisina laistymas rečiau, bet gausiau, kad sudrėktų šaknų zona, o ne tik viršutinis dirvos sluoksnis.

    Vandens kiekis priklauso nuo dirvos, krūmo dydžio ir oro sąlygų, tačiau dažniausiai vienam krūmui skiriama maždaug 5–10 litrų per kartą. Laistant svarbu nemirkyti lapų ir ūglių, o darbą atlikti ryte arba vakare, kad mažiau garuotų vanduo.

    „Geriausia šilauoges laistyti minkštu vandeniu, nes kietas vanduo ilgainiui gali kelti dirvos pH“, – sako sodininkystės specialistai.

    Mulčias ir dirvos rūgštingumas

    Stabilią drėgmę lengviau palaikyti mulčiuojant, nes mulčias sumažina vandens garavimą ir apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų. Šilauogėms ypač svarbi rūgštesnė dirva, todėl praktiškai dažnai pasirenkamas spygliuočių žievės mulčias, spygliukai ar medžio drožlės.

    Optimalus šilauogių dirvos pH dažniausiai laikomas apie 3,8–4,8, todėl verta vengti priemonių, kurios pH didina. Jei dirva linkusi greitai šarmėti, rudenėjant pravartu pasitikrinti pH ir mulčio sluoksnį atnaujinti, kad jis būtų tolygus ir pakankamas.

    Tręšimas: svarbiausia – be azoto

    Po derliaus šilauogėms paprastai neberekomenduojama azoto trąšų, nes jos skatina naują, minkštą augimą, kuris nespėja sumedėti ir tampa jautresnis šalčiui. Vasaros pabaigoje labiau tinka trąšos, kuriose akcentuojamas kalis ir fosforas, o prireikus papildomai duodama magnio bei mikroelementų.

    Trąšas reikėtų berti ant drėgnos dirvos arba prieš tai palaistyti, kad augalas geriau pasisavintų medžiagas ir būtų mažesnė šaknų nudeginimo rizika. Svarbu laikytis gamintojo normų, nes pertręšimas šilauogėms gali būti ne mažiau žalingas nei trąšų stoka.

    Kartais sodininkai naudoja ir namines priemones, pavyzdžiui, skystą užpilą iš bananų žievių kaip kalio šaltinį. Tačiau tokios priemonės neturėtų pakeisti subalansuoto tręšimo, o naudojamos per dažnai gali išbalansuoti dirvos reakciją.

    Genėjimas ir švara aplink krūmą

    Iškart po derliaus tinka tik lengvas sanitarinis genėjimas: pašalinami sausi, ligoti, nulūžę ar aiškiai nusilpę ūgliai. Stipriai formuoti krūmą dažniau rekomenduojama kitu laiku, kad neprovokuotų nereikalingo augimo, kai augalas turėtų ruoštis ramybės periodui.

    Ne mažiau svarbu sutvarkyti aplinką aplink krūmą: išravėti piktžoles, kurios konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų. Šilauogėms tai ypač aktualu, nes jų šaknys jautrios, o konkurencija per sausras gali tiesiogiai atsiliepti kitų metų derliui.

  • Įspūdingi ąžuolo formos lapai ir žiedų šluotelės: kaip auginti ąžuolalapę hortenziją

    Įspūdingi ąžuolo formos lapai ir žiedų šluotelės: kaip auginti ąžuolalapę hortenziją

    Kas išskiria ąžuolalapę hortenziją

    Ąžuolalapė hortenzija yra dekoratyvus krūmas, vertinamas dėl įspūdingų, giliai skiautėtų lapų, primenančių ąžuolą. Įprastai jis užauga iki maždaug 1,5 metro, o pilną dydį pasiekia per kelerius metus.

    Didžiausias jos privalumas atsiskleidžia rudenį, kai lapai nusidažo raudonais, bordo, purpuriniais ar oranžiniais atspalviais. Dėl to krūmas išlieka puošnus ne tik žydėjimo metu, bet ir didelę sezono dalį.

    Žydėjimas dažniausiai prasideda vasaros pradžioje, o žiedynai laikosi iki rudens. Kremiškos spalvos žiedai laikui bėgant gali švelniai rausvėti, o pats krūmas tampa ryškiu akcentu tiek gėlyne, tiek prie terasos.

    Populiariausios veislės

    Soduose dažniausiai pasirenkamos veislės skiriasi ne tik aukščiu, bet ir žiedų bei lapų spalvų kaita sezono metu. Ieškantiems ryškesnio efekto dažnai patinka veislės, kurių žiedai nuo baltų pereina į rožinius ir purpurinius tonus.

    Kompaktiškoms erdvėms tinka žemesnės veislės, užaugančios apie 1 metrą ar mažiau, todėl jas patogu sodinti mažesniuose sklypuose. Didesnėms erdvėms renkamasi aukštesni krūmai, kurie gali siekti apie 1,5–2 metrus ir suformuoti platesnę lają.

    Renkantis veislę verta atsižvelgti ir į atsparumą šalčiui bei sausrai, nes skirtinguose Lietuvos regionuose sąlygos nevienodos. Dalis veislių geriau pakelia sausresnius laikotarpius, tačiau daugumai vis tiek būtina tolygi drėgmė.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti

    Ąžuolalapė hortenzija geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, ypač jei vieta apsaugota nuo stipresnių vėjų. Ji gali augti ir saulėje, tačiau tuomet dirva turi būti nuolat lengvai drėgna, kad augalas nepatirtų streso.

    Dirvai keliami reikalavimai gana aiškūs: ji turi būti derlinga, drėgna, tačiau neužmirkstanti. Tinka silpnai rūgštus ar artimas neutraliam dirvožemio rūgštingumas, o stabiliai drėgmei palaikyti padeda mulčiavimas, pavyzdžiui, smulkinta pušų žieve.

    Dėl gana paviršinės šaknų sistemos augalas jautriai reaguoja į nereguliarų laistymą, todėl svarbu neleisti žemei visiškai išdžiūti. Kartu nereikėtų ir persistengti, nes užmirkimas didina šaknų pažeidimų riziką.

    Pavasarį krūmui tinka kompostas ar granuliuotas mėšlas, o žydėjimo sezono metu dažnai naudojamos hortenzijoms skirtos trąšos. Lietuvoje ąžuolalapė hortenzija laikoma vidutiniškai atsparia šalčiui, todėl šaltesnėse vietovėse gali prireikti pridengimo ir storesnio mulčio sluoksnio prie šaknų.

  • Nesmirdi kaip dilgėlių raugalas, bet daro stebuklus: šiuo mišiniu giria pomidorus ir agurkus

    Nesmirdi kaip dilgėlių raugalas, bet daro stebuklus: šiuo mišiniu giria pomidorus ir agurkus

    Daržininkų forumuose ir sodininkų bendruomenėse vis dažniau aptariama alternatyva dilgėlių raugui – agurklės raugalas. Jis vertinamas dėl švelnesnio kvapo, o svarbiausia – dėl gebėjimo pamaitinti augalus tada, kai jiems labiausiai reikia kalio. Būtent šis elementas siejamas su žydėjimu, vaisių formavimusi ir geresne derliaus kokybe.

    Agurklė (Borago officinalis) yra vienmetis augalas su mėlynais, žvaigždės formos žiedais, dažnai auginamas ir kaip prieskoninis, ir kaip naudingas palydovinis augalas darže. Ilgas žydėjimas nuo pavasario pabaigos iki vasaros pabaigos suteikia nektaro bitėms, kamanėms bei kitiems apdulkintojams, o tai netiesiogiai prisideda ir prie geresnio daržovių derėjimo.

    Praktikoje agurklė dar vertinama ir kaip žalioji trąša, nes sukaupia nemažai augalams svarbių mineralinių medžiagų. Sodininkai ją dažnai sodina greta pomidorų, agurkų, paprikų ar moliūginių daržovių, tačiau primenama, kad ji linkusi gausiai pasisėti, todėl ją verta kontroliuoti, kad nevirstų piktžole.

    Kam agurklės raugas naudingiausias?

    Agurklės raugas dažniausiai siejamas su kalio papildymu, todėl jis ypač aktualus vidurvasarį, kai augalai intensyviai žydi ir mezga vaisius. Tuo metu vien tik azotu turtingos trąšos gali skatinti lapų masę, bet ne visuomet padeda vaisiams, todėl kalio šaltiniai tampa svarbesni.

    Dažniausiai šiuo tirpalu laistomi agurkai, pomidorai, cukinijos, moliūgai, patisonai, taip pat paprikos ir baklažanai. Jį naudoja ir uogakrūmiams bei vaismedžiams, o balkonų augintojai – žydintiems augalams, kai siekiama ilgesnio ir gausesnio žydėjimo.

    Kaip paruošti ir naudoti saugiai?

    Raugui galima rinkti visą agurklės antžeminę dalį, o jei augalas raunami su šaknimis, žaliavos kiekis dar padidėja. Sodininkai pabrėžia, kad daugiau kalio sukaupiama tuomet, kai agurklė pjaunama žydėjimo pradžioje, todėl žaliava dažnai ruošiama būtent tada.

    Žaliava dedama į talpą ir užpilama vandeniu, paliekant šiek tiek vietos putojimui, o mišinys laikomas pavėsyje, kol fermentacija nurimsta. Gautas skystis perkošiamas, o likusios augalų liekanos paprastai keliauja į kompostą, taip uždaromas maisto medžiagų ciklas sode.

    Naudojant svarbiausia taisyklė – neskubėti ir nepilti koncentrato tiesiai ant augalų. Dažniausiai rekomenduojamas santykis yra 1 dalis raugo ir 10 dalių vandens, o laistoma prie šaknų ant drėgnesnės dirvos, kad sumažėtų rizika pažeisti šaknis ir pertręšti.

    Jei augalai jautrūs arba dirva lengva ir greitai išdžiūstanti, pravartu pradėti nuo silpnesnės koncentracijos ir stebėti reakciją. Natūralūs raugai nėra vienodi, nes jų stiprumą lemia žaliavos kiekis, fermentacijos trukmė ir temperatūra, todėl atsargus bandymas dažnai yra geriausia praktika.

  • JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė 2,2 mln. eurų: už indėlius žada atlygį iškart, ne tik palūkanas

    JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė 2,2 mln. eurų: už indėlius žada atlygį iškart, ne tik palūkanas

    JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė apie 2,2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kad paspartintų grynųjų pinigų valdymo platformos plėtrą. Bendrovė siūlo modelį, kuriame už lėšų laikymą nustatytam terminui klientai gali gauti atlygį iš karto, o ne vien palūkanas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai „Bespokeist Partners“ ir „Ingenii Capital“, taip pat prisidėjo „Force Over Mass Capital“ ir „Fuel Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir pavieniai finansų sektoriaus atstovai, anksčiau dirbę tarptautinėse finansų institucijose bei konsultavimo versle.

    „Stoa“ teigia derinanti elgsenos finansų principus, įterptinės bankininkystės infrastruktūrą ir prekybininkų partnerystes. Tokia kombinacija, bendrovės vertinimu, leidžia sukurti sistemą, kuri sujungia finansų įstaigas, prekių ženklus ir klientus į vieną atlygio už santaupas grandinę.

    Platforma jau veikia Jungtinėje Karalystėje privatiems ir verslo klientams. Vartotojai gali lėšas perkelti į fiksuoto termino sprendimą, vadinamą „Stoa Pots“, ir vietoj tradicinio palūkanų principo gauti išankstinį atlygį iš partnerių prekių ženklų.

    Indėliai laikomi pas reguliuojamus bankinius partnerius, o tinkamos lėšos, kaip nurodo bendrovė, patenka į Jungtinės Karalystės indėlių apsaugos schemos rėmus. Tai svarbus elementas, nes alternatyvūs taupymo modeliai dažnai kelia klausimų dėl rizikos ir vartotojų apsaugos.

    „Grynųjų pinigų valdymo ateitis nėra vien palūkanų normos. Žmonės nori pasirinkimo, apčiuopiamos vertės ir aiškesnio jausmo, kaip jų pinigai dirba jiems“, – sakė „Stoa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mike Saraswat.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje vartotojų sąskaitose laikoma daugiau nei 704 mlrd. eurų mažai uždirbančiose arba palūkanų nenešančiose sąskaitose, o smulkių ir vidutinių įmonių grynųjų atsargos siekia per 293 mlrd. eurų. „Stoa“ tikslas yra daliai šių lėšų pasiūlyti alternatyvą, sujungiančią fiksuotą laikotarpį ir išankstinį vartotojų atlygį.

    Gautos lėšos bus skirtos produkto kūrimui, partnerių tinklo plėtrai ir augimui Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Valstijose. „Stoa“ teigia jau kurianti partnerystes JAV rinkoje ir rengiasi planuojamam startui.

  • „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“, geriausiai žinoma dėl pirk dabar, mokėk vėliau tipo paslaugų, pranešė pateikusi paraišką JAV banko licencijai gauti. Bendrovė siekia įkurti „Klarna Bank“ JAV ir taip pati teikti dalį paslaugų, kurias iki šiol vykdė per partnerinius bankus.

    „Klarna“ teigia JAV turinti daugiau nei 30 mln. klientų, o jos pasiūloje yra ir debeto kortelė. Įėjimas į JAV bankininkystės rinką europinėms įmonėms paprastai būna sudėtingas, tačiau pastaruoju metu rinka vertinama kaip atviresnė naujiems dalyviams.

    Finansų technologijų įmonė nurodė, kad dėl licencijos kreipėsi į Jutos finansų institucijų departamentą ir Federalinę indėlių draudimo korporaciją. Gavusi leidimus, „Klarna“ galėtų veikti kaip bankas JAV ir išplėsti reguliuojamų finansinių paslaugų spektrą.

    Iki šiol „Klarna“ JAV klientams bankines paslaugas teikė per partnerinius bankus, o pati veikė kaip technologinė ir finansavimo sprendimų platforma. Bendrovė skelbia, kad amerikiečiams yra suteikusi prieigą prie maždaug 86 mlrd. eurų kredito.

    Banko licencija reikštų, kad dalį šių paslaugų „Klarna“ galėtų vykdyti savarankiškai, o ne per tarpininkus. Praktikoje tai paprastai suteikia daugiau kontrolės produktams, kainodarai ir rizikos valdymui, tačiau kartu reiškia griežtesnius priežiūros reikalavimus, kapitalo taisykles ir didesnę atskaitomybę reguliuotojams.

    „Bankininkystė paremta pasitikėjimu. JAV savo akimis matėme norą sąžiningesnio ir skaidresnio požiūrio, o nuosava banko licencija yra natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Klarna“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Siemiatkowskis.

    „Klarna“ siekis stiprinti pozicijas JAV vyksta platesniame kontekste: vis daugiau Europos finansinių technologijų bendrovių ieško kelių į JAV rinką ir svarsto banko licencijas. Šiemet apie panašius žingsnius skelbė ir kiti rinkos dalyviai, bandantys įsitvirtinti didžiausioje pasaulio mažmeninės bankininkystės rinkoje.

    Bendrovės plėtra JAV apima ne tik produktus, bet ir rinkodarą: „Klarna“ yra bendradarbiavusi reklaminėse kampanijose su NBA legenda Shaquille’u O’Nealu. Tokie žingsniai rodo siekį stiprinti prekės ženklą konkurencingoje aplinkoje, kur kova vyksta tiek dėl klientų įpročių, tiek dėl reguliacinio pasitikėjimo.

  • JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    Jungtinės Karalystės fintech bendrovė „Kord“ pritraukė 6,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 7,5 mln. eurų, A serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo Guinness Ventures, prisidėjo Beringea, SFC Capital ir privatūs investuotojai.

    Po šios investicijos „Kord“ bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė 9 mln. svarų, arba apie 10,5 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas komandos plėtrai, produkto vystymui ir klientų bazės augimui.

    Vienas sprendimas vietoje kelių įrankių

    „Kord“, kurią įkūrė Jamesas Owusu, kuria viso proceso platformą reguliuojamoms įmonėms. Ji apjungia kliento tapatybės patikrinimą, pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kitus atitikties patikrinimus, skaitmeninį įtraukimą, dokumentų pasirašymą ir mokėjimų apdorojimą.

    Pagrindinė idėja – pakeisti kelis tarpusavyje nesusietus, dažnai pasenusius įrankius viena darbo eiga. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose didelė dalis procesų priklauso nuo patikrų, dokumentų ir saugaus lėšų valdymo.

    Kas naudojasi „Kord“ ir kodėl

    Bendrovė nurodo, kad jos sprendimą naudoja nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos tarpininkai, teisės firmos, turto sandorių administravimo paslaugų teikėjai bei finansinių paslaugų įmonės. Šioms organizacijoms svarbu ne tik greitai įtraukti klientą, bet ir turėti įrodymus, kad atliktos privalomos patikros.

    „Kord“ veikia prižiūrima JK Finansinio elgesio institucijos (FCA). Platformoje numatytos skaitmeninės piniginės ir dedikuotos klientų sąskaitos, kurios leidžia reguliuojamoms įmonėms saugiai laikyti ir administruoti klientų lėšas.

    „Reguliuojamuose sektoriuose pasikliauti išskaidytais, tarpusavyje nesuderintais sprendimais reiškia lėtesnes operacijas ir didesnę riziką. „Kord“ sukūrėme tam, kad tai pakeistume“, – sakė „Kord“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Owusu.

    Akcentas – sukčiavimo rizikos mažinimas

    Pasak bendrovės, API pagrindu veikianti platforma leidžia tikrinti klientų dokumentus, sulyginant duomenis su keliais šaltiniais. Tokia logika padeda stiprinti sukčiavimo prevenciją ir sumažinti klaidų tikimybę, kai procesai vykdomi per kelias skirtingas sistemas.

    Rinkoje, kur vis griežtėja reikalavimai tapatybės patikrai, AML kontrolei ir lėšų atsekamumui, vieningo sprendimo poreikis auga. „Kord“ tikslas – padaryti šiuos procesus greitesnius, aiškiau audituojamus ir patogesnius tiek įmonėms, tiek jų klientams.

  • „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    Vokietijoje įsikūrusi „Lissi GmbH“, kuri kuria EUDI piniginės jungiamumo ir patikrinamų skaitmeninių įgaliojimų technologijas, užbaigė 3,5 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos sparčiau diegti skaitmeninės tapatybės sprendimus Europos rinkoje.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Ventech“, taip pat prisidėjo BM H Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen ir esami investuotojai, tarp jų „main incubator“ (priklausantis „Commerzbank Group“) bei „Ninepointfive Ventures“. Bendrovės teigimu, naujas kapitalas turėtų pagreitinti tiek produkto plėtrą, tiek projektų įgyvendinimą su organizacijomis, kurioms svarbūs atitikties ir saugumo reikalavimai.

    „Lissi“ įkurta 2019 metais ir vysto programinę įrangą, leidžiančią organizacijoms integruoti EUDI pinigines ir patikrinamus skaitmeninius įgaliojimus į savo paslaugas. Pagrindiniai klientai, kaip nurodo bendrovė, yra finansų sektoriaus įmonės, kurioms ypač aktualūs patikimi tapatybės patvirtinimo procesai ir suderinamumas su eIDAS reglamentu.

    Didėjant poreikiui turėti patikimus, tarpusavyje suderinamus skaitmeninės tapatybės sprendimus, tokie tiekėjai kaip „Lissi“ tikisi augančios paklausos. Bendrovė akcentuoja, kad rinkos tempą stiprina ir artėjantys reguliaciniai pokyčiai, įskaitant ES kovos su pinigų plovimu sistemos stiprinimą, kurio praktinis taikymas numatomas 2027 metų liepą.

    Pasak „Lissi“, apie 90 proc. jos klientų bazės šiuo metu sudaro finansų sektorius: bankai, draudikai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir patikimumo paslaugų teikėjai. Tarp minimų klientų yra „itsme“ ir „Commerzbank“, o tai, bendrovės vertinimu, rodo, kad sprendimai pritaikyti didelių organizacijų informacinių technologijų aplinkoms.

    „Finansų institucijoms reikia sprendimų, kurie sklandžiai integruojasi į esamas informacinių technologijų aplinkas ir leidžia išlaikyti visišką klientų duomenų kontrolę“, – sakė „Lissi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Helge Michael.

    Bendrovės kuriamas „EUDI Wallet Connector Suite“ sprendimas skirtas suderinamumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus EUDI piniginių visoje Europos Sąjungoje. „Lissi“ pozicionuoja save kaip nepriklausomą europinį technologijų tiekėją, galintį prisidėti prie bendros, suverenumą pabrėžiančios skaitmeninės tapatybės ekosistemos kūrimo.

    Gautos investicijos, kaip teigiama, bus nukreiptos į platformos ir produktų portfelio plėtrą. „Lissi“ tikisi, kad tai padės finansų įstaigoms lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių atitikties reikalavimų, o tapatybės piniginių infrastruktūra atvers ir naujus atvirojo finansavimo scenarijus, kuriuose svarbiausia tampa saugus ir patikimas vartotojo identifikavimas.

  • „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja pradėti veikti kaip bankas JAV 2027 metais, teigia naujai paskirtas įmonės padalinio vadovas. Tam būtina gauti JAV banko licenciją, kuri leistų „Revolut“ nebesiremti partnerių bankais ir savarankiškai plėsti paslaugų krepšelį.

    Bendrovė dar 2026 metų pradžioje pateikė paraišką dėl licencijos, o sprendimo laukia iš JAV priežiūros institucijų. Procese dalyvauja Bankų kontrolieriaus tarnyba ir Federalinė indėlių draudimo korporacija, kuri užtikrina indėlių draudimo sistemą JAV bankuose.

    Kas keistųsi klientams JAV?

    Šiuo metu „Revolut“ JAV rinkoje siūlo mokėjimo korteles, kelių valiutų sąskaitas, tarptautinius pervedimus ir kitas kasdienes finansines paslaugas, tačiau dalį jų teikia per partnerių infrastruktūrą. Gavus licenciją, bendrovė galėtų pasiūlyti FDIC apdraustus indėlius, taip pat aktyviau plėtoti kreditavimo ir kortelių produktus.

    Įmonė taip pat viešai signalizuoja apie planus suteikti prieigą prie kriptovaliutų ir stabiliosiomis monetomis paremto turto, tačiau tokie produktai JAV susiduria su griežtais atitikties ir rizikos valdymo reikalavimais. Skaitmeniniams bankams tai reiškia papildomas investicijas į pinigų plovimo prevenciją, klientų tapatybės patikrą ir sandorių stebėseną.

    Kodėl „Revolut“ siekia banko licencijos?

    JAV yra kreditu paremta rinka, kurioje didelę reikšmę turi kredito kortelių produktai, palūkanų pajamos ir atsiskaitymų mokesčiai. Banko licencija „Revolut“ suteiktų daugiau kontrolės kuriant produktus, greičiau juos diegiant ir didinant pajamas iš kreditavimo bei indėlių bazės.

    „Revolut“ skelbia turinti daugiau nei 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje, o JAV jau pasiekė daugiau nei 1 mln. mažmeninių naudotojų ir dešimtis tūkstančių verslo klientų. Didelė dalis jų, pasak bendrovės, yra tarptautinių ryšių turintys vartotojai, kuriems aktualios kelių valiutų paslaugos ir pigesni tarptautiniai atsiskaitymai.

    Konkurencija ir reputacijos iššūkis

    Net ir gavus licenciją, „Revolut“ JAV susidurtų su intensyvia konkurencija. Rinką dominuoja didieji bankai, kartu vis agresyviau plečiasi ir vietiniai skaitmeniniai žaidėjai, tokie kaip SoFi ar „Chime“, o tarptautinės bendrovės taip pat ieško būdų stiprinti pozicijas.

    Be to, įmonė turės spręsti reputacijos klausimą: kaip išlaikyti technologijų startuolio greitį, bet kartu vartotojams sukurti tradicinio banko patikimumo jausmą. Tai ypač svarbu JAV, kur indėlių saugumas, skaidrumas ir vartotojų apsauga yra vieni pagrindinių pasirinkimo kriterijų.

    „Norime pasiūlyti išskirtinę vertę amerikiečiams, turintiems tarptautinių ryšių, dažnai keliaujantiems ir tiems, kuriems trūksta gerų finansinių paslaugų pasirinkimų“, – sakė „Revolut“ JAV vadovas Cetin Duransoy.

    Bendrovė planuoja JAV banko būstinę įkurti Stamforde, Konektikuto valstijoje, o fizinių skyrių tinklo, kaip įprasta skaitmeniniams bankams, neketina vystyti. Augimui skatinti „Revolut“ yra minėjusi apie reikšmingas investicijas į plėtrą, darbuotojus ir rinkodarą JAV rinkoje.