Blog

  • Gyvenimas be ryšio ir nuosava sala: atoki Škotijos Mullagrach su nameliu parduodama už 405 000 eurų

    Gyvenimas be ryšio ir nuosava sala: atoki Škotijos Mullagrach su nameliu parduodama už 405 000 eurų

    Privačios salos pardavimas Škotijos šiaurės vakaruose patraukė dėmesį: Mullagrach sala, esanti atokiose Summer Isles, netrukus keliaus į aukcioną su orientacine 405 000 eurų kaina. Skelbime akcentuojama, kad tai galimybė turėti vietą visiškai atsitraukti nuo kasdienybės ir gyventi be įprastų tinklų.

    Maždaug 88,7 akro, arba apie 35,9 hektaro, ploto sala parduodama kartu su nedideliu nameliu, kuriame įrengta virtuvės ir valgomojo zona, miegamos vietos ir malkomis kūrenama krosnelė. Elektros tiekimas numatytas iš saulės baterijų, o patogumams įrengtas kompostuojamas tualetas lauke.

    Kaip pasiekiama ir kuo ypatinga

    Mullagrach laikoma viena atokiausių vietų šiame Škotijos regione: į salą realiai galima patekti tik valtimi iš žemyninės dalies, o alternatyva – sraigtasparnis, jei pirkėjas turi tokį biudžetą. Toks pasiekiamumas reiškia ne tik privatumą, bet ir aiškius praktinius įsipareigojimus dėl logistikos, kuro, atsargų ir saugumo.

    Sala apibūdinama kaip išraiškingo reljefo: čia yra uolų skardžiai, urvai, įlankėlės ir paplūdimiai, o šiltuoju metų laiku vyrauja žolynai ir laukinės gėlės. Tai būdinga Škotijos šiaurės vakarų pakrantės salynams, kuriuose klimatas greitai keičiasi, todėl būsimam savininkui reikėtų įvertinti tiek audras, tiek ribotą prieigą prie paslaugų.

    Laukinė gamta ir gyvenimo be tinklų realybė

    Skelbime pabrėžiama ir laukinė gamta: aplinkiniuose vandenyse galima pamatyti ruonius, delfinus, ūdras, pilkąsias žąsis, o retesnė sėkmė – ir mažąsias banginių rūšis, tokias kaip mažieji banginiai. Tokios vietos vertinamos ne tik kaip poilsio objektai, bet ir kaip gamtinės įvairovės prieglobstis.

    Vis dėlto gyvenimas be įprastų tinklų reiškia kasdienius kompromisus: nors įrengta lietaus vandens surinkimo sistema, geriamąjį vandenį tektų atsivežti. Panašūs objektai dažnai perkami ne kaip nuolatiniai namai, o kaip sezoninės bazės trumpesniems ar ilgesniems pabėgimams nuo miesto ritmo.

    Aukcionas, kaip nurodoma pardavėjo informacijoje, numatytas birželio 9 dieną, o namelis parduodamas su viduje esančiais daiktais, tad išvykai ar nakvynei jis paruoštas iš karto. Tačiau pirkėjui svarbiausia būtų įvertinti ne tik romantiką, bet ir rizikas: nuo oro sąlygų iki draudimo, transporto bei nuolatinės priežiūros kaštų.

  • Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas tarp istorijos ir upių

    Serbijos sostinė Belgradas dažnai apibūdinamas kaip miestas, kuriame skirtingi laikmečiai susitinka vienoje gatvėje. Kelionių laidos „Grand Voyager“ epizode žurnalistė Lilly Douse leidžiasi į maršrutą, kuris atveria ir senamiesčio panoramas, ir šiuolaikinį miesto pulsą prie upių.

    Kelionė prasideda senamiestyje, kur pagrindinė traukos vieta yra Kalemegdano tvirtovė. Nuo jos atsiveria vaizdas į vietą, kur susilieja Dunojus ir Sava, o pats kalnas virš upių šimtmečiais buvo strategiškai svarbus taškas įvairioms imperijoms ir valstybėms.

    Skoniai ir kasdienės tradicijos

    Belgrado pažinimas neapsieina be virtuvės, kuri daugeliui tampa greičiausiu būdu suprasti vietos kultūrą. Epizode užsukama į Skadarlijos kvartalą, dažnai vadinamą bohemiška miesto dalimi, kur tradiciniai restoranai siejami su ilgamete muzikos ir teatro aplinka.

    Viename iš seniausių šio rajono restoranų „Tri Šešira“ keliautoja ragauja serbiškus patiekalus ir susipažįsta su vietos svetingumo tradicija. Tokie patiekalai kaip ćevapi tapo regiono vizitine kortele dėl Balkanų virtuvių įtakų ir paprasto, bet ryškaus skonio profilio.

    Jugoslavijos palikimas ir „Yugo“ nostalgija

    Kita kelionės dalis nukelia į visai kitą Belgradą, formuotą XX amžiaus antroje pusėje. Važiuojant klasikiniu automobiliu „Yugo“ su „YugoTour“ atveriamos socialistinio laikotarpio istorijos ir naujojo Belgrado urbanistika, kurioje ryškiai matyti stambių formų modernizmas.

    Ypač išsiskiria brutalistinės architektūros pavyzdžiai, dėl kurių Belgradas dažnai minimas kaip vienas įdomesnių miestų Europoje fotografams ir architektūros entuziastams. Tokie pastatai šiandien vertinami dvejopai: vieniems tai sudėtingo laikotarpio simbolis, kitiems – išskirtinė kultūrinė vertė, kuri formuoja miesto identitetą.

    Nakvynė, žygis ir miestas nuo vandens

    Po intensyvios dienos keliautoja apsistoja atnaujintame istoriniame viešbutyje „The Bristol Belgrade“, kuris pristatomas kaip pavyzdys, kaip Belgradas siekia suderinti paveldą ir šiuolaikinį komfortą. Pastaraisiais metais mieste ryškėja tendencija restauruoti istorinės architektūros objektus ir pritaikyti juos turizmui bei konferencijoms.

    Maršrutas vėliau veda už miesto ribų į Avalos kalną, populiarią vietą trumpiems žygiams ir panoraminiams vaizdams. Kelionę užbaigia plaukimas baidarėmis ten, kur susitinka Dunojus ir Sava, leidžiantis pamatyti Belgrado upių gyvenimą iš perspektyvos, kurią dažnai praleidžia skubantys turistai.

    Šis epizodas primena, kad Belgradas gali būti patrauklus ne tik kaip pigesnė savaitgalio kryptis, bet ir kaip miestas, kuriame per trumpą laiką įmanoma pamatyti skirtingas Europos istorijos, architektūros ir kasdienybės versijas. Būtent kontrastai čia tampa ne trūkumu, o pagrindiniu kelionės privalumu.

  • ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    Karui Ukrainoje įžengus į penktą vasarą, Europos Sąjunga vis dažniau susiduria ne tik su ilgalaikės paramos Kyjivui klausimu, bet ir su tiesioginiais saugumo incidentais prie savo sienų. Briuselyje aštrėja diskusija, ką realiai gali pasiekti ES diplomatija, kai Rusijos atakų padariniai vis dažniau persimeta į Europos oro erdvę.

    Pastarosiomis savaitėmis Rumunijoje fiksuoti atvejai, kai Rusijos dronai ar jų nuolaužos pateko į šalies teritoriją, vėl iškėlė klausimą dėl greitos ir aiškios reakcijos. Nors viešai skambėjo griežti pasmerkimai, praktiniai sprendimai dėl atgrasymo ir oro erdvės apsaugos vis dar stringa tarp skirtingų sostinių interesų.

    Oro erdvės pažeidimai ir atsakas

    Rytinio NATO ir ES sparno valstybės pabrėžia, kad pasikartojantys incidentai didina riziką civiliams ir testuoja Aljanso budrumą. Dėl to peržiūrimos gyventojų perspėjimo sistemos, priedangos infrastruktūra ir informavimo procedūros, ypač pasienio regionuose, kur reali grėsmė dažniausiai pasireiškia netikėtai.

    Politinis sunkumas slypi tame, kad daugelis šių įskridimų vertinami kaip šalutinis Rusijos atakų Ukrainoje poveikis, o ne sąmoningas smūgis NATO narėms. Todėl ir ES, ir NATO iki šiol vengė tokius atvejus traktuoti kaip tiesioginį pagrindą kolektyviniam kariniam atsakui, tačiau kantrybė dėl pasikartojimo senka.

    Ar daugiau gynybos išlaidų išspręs problemą?

    Europos Parlamente vis ryškiau matoma kryptis stiprinti oro gynybą rytiniame flange, daugiau investuoti į aptikimo, sekimo ir perėmimo pajėgumus. Kartu auga įtampa dėl to, kaip tokios investicijos turėtų būti finansuojamos ir kas konkrečiai laikytina prioritetu, kai valstybių biudžetai spaudžiami ir kitų krizių.

    Diskusijose vis dažniau skiriamos dvi linijos: techninis pajėgumų klausimas ir politinės valios klausimas. Net turint technologijas, sprendžiama, kokiomis taisyklėmis vadovautis perimant taikinius, kaip išvengti eskalacijos ir kaip užtikrinti, kad incidentai nebūtų normalizuoti kaip kasdienybė.

    Taika derybomis ir ES vaidmuo

    Kita kertinė tema yra galimybė pasiekti paliaubas ar derybinį susitarimą su Rusija. ES čia turi paradoksalią poziciją: ji yra vienas svarbiausių Ukrainos politinių ir ekonominių rėmėjų, todėl neutralios tarpininkės vaidmuo kelia abejonių, tačiau būtent europiečiams tektų didelė atsakomybė už bet kokį būsimos taikos architektūros įgyvendinimą.

    Europos Parlamento diskusijose dalyvauja skirtingų politinių krypčių atstovai, tarp jų Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir Suomijos europarlamentarė Merja Kyllönen. Abi pabrėžia būtinybę stiprinti rytinio flango gynybą ir kurti aiškesnę, greičiau veikiančią reakcijos schemą, kai pažeidžiama Europos oro erdvė.

    „Turime gebėti aptikti, sekti ir perimti dronus, o rytiniam flangui reikia daugiau realios apsaugos, ne vien pareiškimų“, – sakė Rasa Juknevičienė.

    „Jei norime kalbėti apie diplomatiją, ji turi remtis patikimu atgrasymu ir civilinės saugos pasirengimu, nes kitaip rizika tik didės“, – sakė Merja Kyllönen.

    Akivaizdu, kad ši tema Briuselyje niekur nedings: tarp siekio išvengti tiesioginės konfrontacijos su Maskva ir poreikio apginti ES teritoriją lieka vis mažiau erdvės dviprasmybėms. Kuo dažniau incidentai kartosis, tuo stipriau ES bus spaudžiama pereiti nuo reakcijų po fakto prie prevencijos ir aiškių veikimo taisyklių.

  • Ukmergės rajone skelbiamas kvietimas bendruomenėms: paraiškos pagal priemonę iki liepos 1 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų atrankos konkursą pagal priemonę Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Kvietimas skirtas rajone veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kurios planuoja iniciatyvas vietos gyventojams.

    Priemonės tikslas – skatinti gyvenamųjų vietovių bendruomeniškumą, didinti gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios įtraukia vietos žmones į bendras iniciatyvas ir stiprina vietos bendradarbiavimą.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų liepos 1 dienos 16 valandos imtinai. Savivaldybė ragina dokumentus pateikti laiku, nes po termino gautos paraiškos vertinimui paprastai nebepriimamos.

    Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu, siunčiant dokumentus pdf arba adoc formatu el. paštu, tačiau jos turi būti pasirašytos elektroniniu parašu. Taip pat paraiškas galima pateikti popieriniu formatu Savivaldybės administracijos priimamajame arba įdėti į pašto dėžutę prie centrinio įėjimo į Savivaldybės administracijos pastatą Kęstučio aikštėje 3, Ukmergėje.

    Projektų atrankos konkursai pagal šią priemonę yra Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano dalis, todėl pareiškėjams aktualu įsivertinti, ar planuojamos veiklos tiesiogiai prisideda prie bendruomenės telkimo ir vietos iniciatyvų tęstinumo. Išsami konkurso informacija, reikalavimai ir dokumentų formos skelbiami Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

  • Prezidentas apdovanojo 60 mamų ir globėjų: tarp pagerbtųjų – ukmergiškė Danutė Butkienė

    2026 metais gegužės 29 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ordino Už nuopelnus Lietuvai medaliais apdovanojo 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos šalies. Šie apdovanojimai tradiciškai skiriami už nuoseklų rūpestį vaikais, šeimos vertybių puoselėjimą ir atsakingą globą.

    Tarp pagerbtųjų šiemet buvo ir Ukmergės rajono gyventoja Danutė Butkienė iš Želvos seniūnijos Tolučių kaimo. Penkis vaikus užauginusi moteris įvertinta už atsidavimą motinystei, atsakomybę ir bendruomenei svarbų asmeninį pavyzdį.

    Po apdovanojimo Danutę Butkienę pasveikino ir vietos atstovai: Šešuolių seniūnė Jolanta Lukšienė, laikinai pavadavusi atostogaujantį Želvos seniūną, bei Želvos seniūnijos vyresnioji specialistė Edita Mikalajūnienė. Jų teigimu, toks įvertinimas svarbus ne tik šeimai, bet ir visai vietos bendruomenei.

    Pati D. Butkienė pabrėžia, kad penki vaikai yra didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir kasdienis iššūkis dirbantiems tėvams. Pasak jos, šeimos susitelkimas ir artimųjų pagalba buvo esminiai dalykai, leidę išlaikyti tarpusavio ryšį ir įveikti sunkesnius laikotarpius.

    Šeimos gyvenime reikšmingą vaidmenį atliko ir vyresnioji karta: uošviai prisidėjo prie vaikų auginimo, o vaikai nuo mažens mokėsi rūpintis vieni kitais. Šeimos galva Romualdas Butkus dirbo kolūkyje, o Danutė augino vaikus, vėliau dirbo to paties kolūkio vaikų darželyje.

    Įsikūrus Tolučių kaimo bendruomenei, Butkų šeima aktyviai įsitraukė į vietos veiklas, domėjosi kaimo reikalais ir prisidėjo prie iniciatyvų. Anot artimųjų ir kaimynų, tai buvo šeima, kuri prireikus nelikdavo nuošalyje ir skubėdavo padėti kitiems.

    Šiandien Danutė Butkienė džiaugiasi gausia šeima, anūkais ir proanūkiais, o valstybės įvertinimą vadina prasmingu viso gyvenimo darbo ženklu. Tokie apdovanojimai, pasak Prezidentūros, primena, kad kasdienė tėvystė, motinystė ir globa yra vienas svarbiausių visuomenės stiprybės pagrindų.

  • Ukmergėje startuoja „Antara LT“ 10 500 kv. m gamykla: iki 100 darbo vietų ir 5–8 mln. eurų investicijos

    Startas Deltuvos gatvėje

    2026 metų birželio 3 dieną Ukmergėje simboliškai pažymėta UAB „Antara LT“ naujos gamyklos statybų pradžia. Deltuvos gatvėje vykusios ceremonijos metu įkasta laiko kapsulė, skirta ateities kartoms ir įamžinanti šio projekto pradžią.

    Tokios ceremonijos savivaldybėse dažnai tampa ne tik bendruomeniniu įvykiu, bet ir aiškiu signalu rinkai: įmonė įsipareigoja ilgalaikei plėtrai, o regionas stiprina savo investicinį patrauklumą. Ukmergei tai svarbu ir dėl darbo vietų, ir dėl pramonės grandinės augimo, kuri paprastai pritraukia tiekėjus bei paslaugų verslus.

    Ką numato gamyklos projektas

    „Antara LT“ planuoja pastatyti modernią 10 500 kvadratinių metrų gamyklą. Iš jų 1 600 kvadratinių metrų sudarys administracinės patalpos, o 8 900 kvadratinių metrų bus skirta gamybai.

    Gamyklą numatyta įrengti buvusioje UAB „Ukmergės remontas“ teritorijoje, kurią bendrovė įsigijo 2023 metais. Iki statybos leidimo gavimo projektavimo darbai truko apie dvejus su puse metų, vėliau vykdyti teritorijos paruošimo ir infrastruktūros tvarkymo darbai.

    Statybos suplanuotos dviem etapais: pirmajame numatytos metalo komponentų apdirbimo erdvės ir administracinis korpusas, antrajame – pramoninių įrenginių gamybos cechas. Pirmąjį etapą planuojama užbaigti per dvejus metus.

    Investicijos, darbo vietos ir augimo planai

    Skelbiama, kad bendra investicijų vertė sieks nuo 5 iki 8 mln. eurų. Įgyvendinus projektą naujojoje gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų.

    Bendrovė taip pat nurodo ambicingą tikslą: pradėjus veikti naujai gamyklai gamybos apimtys turėtų išaugti keturis kartus. Praktikoje tokį šuolį dažniausiai lemia ne vien didesnės patalpos, bet ir našesnė įranga, procesų automatizavimas, geresnė vidinė logistika bei galimybė vienoje vietoje sujungti kelias gamybos grandis.

    Ceremonijoje dalyvavo įmonės vadovai, darbuotojai, partneriai, taip pat Ukmergės rajono savivaldybės vadovai: meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    „Džiugu matyti, kad Ukmergė tampa vieta, kurioje verslas ne tik sėkmingai veikia, bet ir drąsiai planuoja ateitį. Tokie projektai stiprina mūsų rajono konkurencingumą, kuria darbo vietas ir prisideda prie gyventojų gerovės. Tai yra pasitikėjimo Ukmerge ženklas, kuriuo galime didžiuotis. Nuoširdžiai sveikinu UAB „Antara LT“ su ambicinga verslo plėtra“, – sakė meras Darius Varnas.

    UAB „Antara LT“ yra šeimos verslo įmonė, Ukmergėje veikianti nuo 1990 metų. Bendrovė specializuojasi lakštinio metalo apdirbimo, buitinių ir pramoninių kietojo kuro katilų gamybos bei pramoninių katilinių įrengimo srityse.

    Šio tipo pramonės investicijos regionuose paprastai turi platesnį poveikį nei vien tiesiogiai sukurtos darbo vietos: auga vietos paslaugų paklausa, stiprėja tiekimo grandinės, o savivaldybėms tai reiškia papildomas priežastis investuoti į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Laiko kapsulės įkasimas Ukmergėje tapo simboliniu ženklu, kad projektas peržengė planavimo etapą ir pereina į realius darbus. Jei numatyti terminai bus išlaikyti, per artimiausius metus mieste turėtų atsirasti viena didžiausių naujų gamybinių erdvių pastaruoju metu.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    Kas pasikeitė skaičiuose

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.

    Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.

    „Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

    Kodėl įtariamų atvejų mažiau

    PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.

    Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.

    Sudėtingas viruso tipas ir atsakas

    PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.

    Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.

    „Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.

    Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.