CP v2

Blog

  • Pamatę pirmąjį „KitchenAid“ plaktuvą iš 1919-ųjų, netikėsite: jis kainavo beveik 2 800 eurų

    Šiandien stacionarus maišytuvas daugeliui yra įprastas buities prietaisas, tačiau pirmasis „KitchenAid“ modelis buvo visai kitos lygos. 1919 metais „Hobart“ pagamintas „KitchenAid“ Model H-5 labiau priminė pramoninę mašiną nei virtuvės pagalbininką.

    Šis ankstyvasis aparatas svėrė apie 29,5 kilogramo, o jo dubens talpa siekė maždaug 80 kvartų, tai yra apie 76 litrus. Tokie mastai rodo, kad įrenginys iš esmės buvo orientuotas į didelius kiekius ir intensyvų darbą.

    Kainos skirtumas su dabartimi taip pat stulbina. Perskaičiavus į šiandienos perkamąją galią, Model H-5 vertė prilygtų maždaug 2 800 eurų, kai tuo metu šiuolaikiniai buitiniai stacionarūs maišytuvai dažniausiai kainuoja kelis šimtus eurų.

    Nuo pramonės link namų

    Istoriškai „KitchenAid“ vardas siejamas su „Hobart“ sprendimais profesionalioms virtuvėms, o vėliau technologijos ir konstrukcija buvo pritaikytos namų vartotojams. Maždaug XX amžiaus viduryje formavosi labiau atpažįstamas dizainas, kurį šiandien daugelis laiko klasika.

    1927 metais „Hobart“ pristatė sumažintą versiją, vadinamą Model G, ir, nepaisant aukštos kainos, buvo parduota apie 20 000 vienetų. Tai tapo ženklu, kad rinkoje atsirado paklausa galingiems, ilgaamžiams ir universaliems virtuvės prietaisams.

    Kodėl senieji modeliai vėl madingi?

    Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir kolekcininkų bendruomenėse suaktyvėjo susidomėjimas restauruotais H-5 įrenginiais. Entuziastai dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kaip daugiau nei šimtmetį skaičiuojantys mechanizmai vis dar veikia po atnaujinimo.

    Tokie pasakojimai maitina ir šiandien populiarią tendenciją rinktis taisomus, ilgaamžius prietaisus, o ne trumpalaikius sprendimus. Vis dėlto specialistai primena, kad naudojant istorinę elektrotechniką būtina patikrinti laidus, jungtis ir saugą, nes senos konstrukcijos dažnai neatitinka šiuolaikinių standartų.

    Neįprastas sprendimas: maitinimas per lempos lizdą

    Vienas įdomiausių istorinių faktų, aptarinėjamų entuziastų forumuose, yra tai, kad ankstyvieji Model H-5 sprendimai galėjo būti pritaikyti maitinimui ne per mums įprastą elektros lizdą. Minima, kad kai kurie įrenginiai buvo prijungiami įsukant į lempos lizdą, o tai šiandien skamba sunkiai įsivaizduojamai.

    Rinkoje tokie restauruoti egzemplioriai kartais vertinami tūkstančiais eurų, ypač jei išlikę originalūs mazgai ir įrenginys tvarkingai atnaujintas. Dėl įspūdingo svorio ir gabaritų tai dažniau kolekcininkų trofėjus nei praktiškas pasirinkimas šiuolaikinei virtuvei.

  • Raugo duonos mėgėjai nustebs: vienas pokytis sumažina atliekas ir palengvina kepimą

    Raugo duonos kepimas daugeliui prasideda entuziazmu, o baigiasi nuolat augančiu stiklainiu ir vis didėjančiu išmetamo raugo kiekiu. Tačiau patyrę kepėjai pabrėžia, kad tokia rutina dažnai nėra būtina: svarbiausia ne raugo kiekis, o jo šėrimo proporcijos.

    Raugas yra gyva mielių ir bakterijų kultūra, kuriai stabilumą užtikrina reguliarus maitinimas miltais ir vandeniu. Jei išlaikomas tas pats raugo, miltų ir vandens santykis, kultūra gali būti tokia pat aktyvi tiek laikant 20 gramų, tiek 200 gramų raugo.

    Serious Eats bendraautoris Andrew Janjigian atkreipia dėmesį, kad kepime lemiamą vaidmenį turi santykiai, o ne tūris.

    „Nesvarbu, ar raugas laikomas dideliame inde, ar mažame stiklainyje, jei sudėtis ir proporcijos tos pačios, jis iš esmės bus vienodai gyvybingas“, – sakė Andrew Janjigian.

    Kodėl raugo dažnai būna per daug

    Pradedantieji dažnai vadovaujasi receptais, kuriuose siūloma maitinti raugą dideliais kiekiais, nes taip paprasčiau tiksliai pasverti ir mažiau rizikuojama suklysti. Toks metodas gali padėti pirmosiomis savaitėmis, kol kultūra dar tik įsitvirtina.

    Problema atsiranda tada, kai tie patys dideli kiekiai tęsiami ir vėliau, nors duona kepama, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar dar rečiau. Tuomet išmetamo raugo dalis ima dominuoti, o kartu iššvaistoma ir nemažai miltų.

    Šėrimo santykis ir pikas

    Raugo aktyvumą kasdienėje priežiūroje geriausiai apibūdina tai, per kiek laiko jis pasiekia piką, tai yra didžiausią pakilimą po pamaitinimo. Kuo didesnė pradinė raugo dalis lyginant su vandeniu ir miltais, tuo greičiau jis subręsta.

    Pavyzdžiui, 1:2:2 santykis dažnai naudojamas greitam užraugui prieš kepimą, nes per maždaug 5–6 valandas pasiekiamas pikas. Tačiau nuolatinei priežiūrai dažniau pasirenkami lėtesni santykiai, tokie kaip 1:3:3, 1:4:4 ar 1:5:5, kad raugas būtų stabilus iki kito maitinimo.

    Norint sumažinti atliekas, praktika paprasta: kasdieniam palaikymui laikomas mažas raugo kiekis, o didesnis užraugas pasiruošiamas tik prieš kepimą. Tokiu būdu išmetamo raugo lieka gerokai mažiau, o kultūra išlieka tokia pat sveika.

    Kaip pasididinti tik prieš kepimą

    Mažas palaikomasis raugas nereiškia, kad neužteks tešlai. Prireikus didesnio kiekio, raugas padidinamas vienu ar dviem maitinimais prieš kepimą, išlaikant pasirinktą santykį.

    Pavyzdžiui, jei planuojama kepti kelis kepalus ir reikia maždaug 400 gramų aktyvaus užraugo, jį patogu ruošti atskirai, naudojant greitesnį santykį, o pagrindinį raugą po kepimo vėl sumažinti iki kelių ar keliolikos gramų. Taip sutaupomi miltai, mažiau šiukšlinama, o pati raugo priežiūra tampa paprastesnė ir mažiau įpareigojanti.

  • „Microsoft“ studija inXile kuria Fallout artimą žaidimą? Užkulisiuose – naujas postapokalipsės hitas

    „Microsoft“ studija inXile kuria Fallout artimą žaidimą? Užkulisiuose – naujas postapokalipsės hitas

    „Xbox“ ekosistemoje veikianti studija „inXile Entertainment“, žinoma dėl „Wasteland“ serijos, esą jau planuoja kitą didelį projektą, nors pagrindinis darbas šiuo metu yra „Clockwork Revolution“. Apie tai viešo pokalbio metu užsiminė žurnalistas Jez Corden, pabrėždamas, kad kalbama apie ankstyvą stadiją ir nepatvirtintą informaciją.

    Pasak jo, paraleliai su „Clockwork Revolution“ kūrimu studijoje vyksta naujo projekto inkubacija. Žurnalistas leido suprasti, kad girdėtos detalės primena „Fallout“ kryptį, tačiau ragino į tai žiūrėti atsargiai, nes tokio lygio planai dažnai keičiasi dar prieš oficialų anonsą.

    Užuominos apie „Fallout“ kryptį

    „Žinome, kad „inXile“ dirba prie „Clockwork Revolution“, bet jie jau inkubuoja kitą projektą“, – sakė Jez Corden.

    Konkrečių faktų apie siužetą ar pavadinimą nepateikiama, tačiau pati kryptis logiška: „inXile Entertainment“ vadovauja Brianas Fargo, vienas ankstyvosios „Fallout“ kūrybinės tradicijos architektų. Būtent jo komandos ankstesni darbai istorijoje dažnai minimi kaip tiltas tarp „Wasteland“ ištakų ir vėliau išpopuliarėjusio „Fallout“ modelio.

    Kodėl tai svarbu „Microsoft“ strategijai

    „inXile Entertainment“ priklauso „Xbox Game Studios“, todėl sprendimai dėl žanrų ir didžiųjų prekės ženklų vystymo glaudžiai siejami su platesne „Microsoft“ leidybos kryptimi. Pastaraisiais metais bendrovė viešai akcentuoja, kad stiprūs, atpažįstami pasauliai ir ilgalaikės serijos išlieka vienu svarbiausių investicijų prioritetų.

    Jei studijai iš tiesų patikėtas postapokaliptinis vaidmenų žaidimas, tai būtų natūralus kompetencijų panaudojimas: „Wasteland 3“ parodė, kad komanda geba kurti klasikinei RPG mokyklai artimą struktūrą su pasirinkimų pasekmėmis, frakcijomis ir taktiniais sprendimais.

    Ką žinome apie kitus „Fallout“ planus

    Tuo pat metu „Bethesda“ jau yra patvirtinusi, kad „Fallout 5“ egzistuoja kaip projektas, tačiau viešai įvardijama, jog jis yra ankstyvoje stadijoje. Tai reiškia, kad iki realaus išleidimo lango gali praeiti nemažai laiko, ypač atsižvelgiant į didelių RPG kūrimo ciklus.

    Rinkoje taip pat nuolat atsinaujina kalbos apie ankstesnių dalių sugrįžimą naujesnėse platformose, o „Microsoft“ viduje veikia ir kitos RPG patirties turinčios komandos. Vis dėlto kol kas tai išlieka užkulisinėmis užuominomis, o vienintelis aiškus „inXile“ prioritetas viešai įvardijamas tas pats: „Clockwork Revolution“ užbaigimas.

    Kol nėra oficialaus patvirtinimo, naują „Fallout“ artimą žaidimą derėtų vertinti kaip gandą, o ne faktą. Vis dėlto pats signalas, kad studija jau dėlioja kito projekto pamatus, rodo, jog „Xbox“ portfelyje toliau ruošiamasi didelėms vieno žaidėjo RPG patirtims.

  • 83-ejų Korwin-Mikke norėjo įrodyti jaunimui refleksą CS2: transliacijoje planas subyrėjo

    83-ejų Korwin-Mikke norėjo įrodyti jaunimui refleksą CS2: transliacijoje planas subyrėjo

    Lenkijos dešiniųjų pažiūrų politikas Januszas Korwin-Mikke viešai mėgsta kalbėti ne tik apie politiką, bet ir apie protinius žaidimus bei skaitmeninę pramogą. Jis ne kartą pabrėžė, kad vaizdo žaidimai turėtų būti vertinami kaip lygiavertė pramogos forma, galinti lavinti tam tikrus įgūdžius.

    Šįkart 83-ejų politikas nusprendė surengti savotišką eksperimentą ir transliacijoje sužaisti „Counter-Strike 2“. Idėja buvo paprasta: parodyti, kad amžius nebūtinai reiškia prarastą reakciją, o greita orientacija ir taiklumas vis dar gali būti išlaikyti.

    Transliacija prasidėjo nuo pokalbių

    Tiesioginės transliacijos pradžioje Korwin-Mikke bendravo su žiūrovais ir atsakinėjo į klausimus, kurie sukosi tiek apie politiką, tiek apie jo požiūrį į žaidimus. Vėliau jis įsitraukė į viktoriną, kurioje klausimai daugiausia buvo susiję su juo pačiu ir auditorija.

    Tik po šios įžangos buvo pereita prie pagrindinės dalies, kurios labiausiai laukė žiūrovai, tai yra „Counter-Strike 2“ žaidimo. Tačiau jau pirmos minutės parodė, kad iš anksto skelbtas tikslas bus sunkiai pasiekiamas.

    Žaidė su botais ir strigo taiklumas

    Didžiausias nusivylimas daliai žiūrovų kilo dėl to, kad politikas pasirinko žaisti prieš botus, o ne prieš realius varžovus. Nors tokia forma yra patogesnė pradedantiesiems ir leidžia ramiau susipažinti su mechanikomis, ji gerokai mažiau atskleidžia realų reakcijos ir sprendimų priėmimo greitį.

    Net ir prieš botus Korwin-Mikke žaidimas neatrodė užtikrintas: matėsi sunkumų taikantis ir sekant taikinius, o tai ypač krenta į akis žaidime, kuriame svarbios sekundžių dalys. Kita vertus, komentaruose netrūko žiūrovų, teigusių, kad transliacija buvo linksma ir labiau priminė pramogą nei sportinį iššūkį.

    Kodėl CS2 refleksas toks svarbus

    „Counter-Strike 2“ priklauso žaidimų kategorijai, kur rezultatą lemia ne tik reakcija, bet ir rankos bei akių koordinacija, erdvinis suvokimas, garso informacijos interpretavimas, įpročiai bei nuoseklus treniravimasis. Net patyrę žaidėjai pabrėžia, kad stabilus taiklumas priklauso nuo kasdienės praktikos ir tinkamai sureguliuotų nustatymų.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad su amžiumi vidutinis reakcijos laikas ilgėja, tačiau įgūdžių praradimas nėra vienodas visiems. Reguliariai lavinami gebėjimai, įskaitant kompiuterinius žaidimus, gali padėti išlaikyti dalį funkcijų, bet tai nereiškia, kad retai žaidantis žmogus staiga prilygs aktyviai besitreniruojantiems.

    Šis bandymas dar kartą parodė, kad interneto transliacijos šiandien veikia kaip atskiras politinės komunikacijos ir pramogos žanras. Net jei planas įrodyti refleksą iki galo nepavyko, dėmesys buvo pasiektas, o auditorija gavo turinį, kuris išsiskyrė iš įprasto politinio formato.

  • „Sony“ traukiasi nuo žaidimų diskų: kas laukia „PlayStation“ ir kuo pasinaudos „Xbox“?

    „Sony“ traukiasi nuo žaidimų diskų: kas laukia „PlayStation“ ir kuo pasinaudos „Xbox“?

    „Sony“ pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl krypties, kuri vis labiau stumia žaidimų rinką į skaitmeninę erą: vis daugiau dėmesio skiriama atsisiunčiamiems pirkiniams ir prenumeratoms, o fizinių laikmenų vaidmuo mažėja. Nors diskai dar neišnyksta per naktį, industrijoje stiprėja signalai, kad artimiausiais metais jų pasiūla ir svarba „PlayStation“ ekosistemoje gali smarkiai sumenkti.

    Žaidėjų nerimas daugiausia susijęs ne su patogumu, o su nuosavybės ir prieigos klausimais. Skaitmeniniai pirkiniai yra susieti su paskyromis ir paslaugų veikimu, todėl plačiai nuskambėję „PlayStation Network“ sutrikimai priminė, kad infrastruktūros gedimai gali laikinai apriboti galimybę pasiekti net ir jau įsigytą turinį.

    Diskai prieš skaitmeninę priklausomybę

    Fizinės laikmenos daugeliui išlieka ne tik kolekcionavimo dalis, bet ir praktiškas pasirinkimas: diską galima perparduoti, paskolinti, o kai kuriais atvejais žaidimą įdiegti be didelių atsisiuntimų. Vis dėlto net ir diskų laikais didelė dalis naujų leidimų remiasi atnaujinimais, todėl visiškas nepriklausomumas nuo interneto šiuolaikiniame žaidimų pasaulyje tampa vis retesnis.

    Rinkos kryptį stiprina ir leidėjų bei platformų interesai: skaitmeninė prekyba leidžia paprasčiau valdyti kainodarą, nuolaidas, prenumeratų pasiūlymus ir uždirbti iš papildomo turinio. Dėl to tikėtina, kad fizinės prekybos apimtys ir toliau trauksis, o diskai liks nišinis pasirinkimas, ypač tarp kolekcininkų.

    „Microsoft“ galimybė ir „Xbox“ posūkis

    Tokiame fone konkurentams atsiveria proga išsiskirti. „Digital Foundry“ atstovas Johnas Linnemanas, remdamasis savo šaltiniais, yra minėjęs, kad būsimas „Xbox“ projektas, žinomas kaip „Project Helix“, teoriškai galėtų išlaikyti fizinių laikmenų palaikymą.

    Jei toks sprendimas pasitvirtintų, „Microsoft“ galėtų pataikyti į auditoriją, kuri nenori visiškai atsisakyti diskų ir vertina galimybę naudotis turima kolekcija. „Xbox“ strategijoje ilgą laiką pabrėžiama atgalinė suderinamumo kryptis, todėl diskų palaikymas būtų logiškas žingsnis žaidėjams, turintiems „Xbox 360“, „Xbox One“ ar „Xbox Series X“ bibliotekas.

    Hibridinė kryptis ir komponentų kainos

    „Project Helix“ siejamas su idėja kurti hibridinį įrenginį, kuris veiktų kaip konsolės ir kompiuterio derinys, glaudžiai susietas su „Windows“ aplinka. Tokia kryptis gali reikšti didesnį lankstumą, bet kartu kelia klausimų dėl kainos, komplektacijos ir to, kaip bus suderinti konsolėms įprasti paprastumo standartai su kompiuterių pasauliui būdingais niuansais.

    Technologijų rinkoje tuo pat metu išlieka spaudimas komponentų kainoms: didėjanti duomenų centrų paklausa, susijusi su DI plėtra, daro įtaką atminties ir kaupiklių segmentams, o tai gali atsiliepti ir vartotojams skirtų įrenginių savikainai. Dėl šios priežasties naujos kartos konsolių kainodara gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, ar gamintojai ryšis brangesniems sprendimams, pavyzdžiui, diskų įrenginiams.

    Kol kas tiek „Sony“, tiek „Microsoft“ oficialiai nepatvirtino galutinių planų dėl fizinių laikmenų ateities visose būsimose platformose, tačiau kryptis aiški: skaitmeninis platinimas stiprėja, o diskų palaikymas gali tapti konkurenciniu pranašumu tik tuomet, jei jis bus patogus, prieinamas ir aiškiai pagrįstas žaidėjų poreikiais.

  • Kadastrinis nekilnojamojo turto mokestis Seime: nuo trečio būsto metinė įmoka šokteltų iki 780 eurų

    Seime atsirado siūlymas įvesti kadastrinį nekilnojamojo turto mokestį, kurio dydis būtų siejamas ne su plotu, o su būsto verte. Projektą pateikę politikai siūlo, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo vadinamosios atkuriamosios vertės, o ne nuo realios rinkos kainos.

    Pagal projekte aptariamą logiką pirmam ir antram gyvenamajam būstui būtų taikomas bazinis tarifas – 0,02 proc. atkuriamosios vertės per metus. Pavyzdžiui, už vidutinį butą didmiestyje metinė įmoka siektų apie 31 eurą, jei prielaidoms tiktų skaičiavimuose minimi dydžiai.

    Kas keistųsi nuo trečio būsto?

    Esminis pokytis prasidėtų nuo trečios gyvenamosios paskirties nuosavybės, nepriklausomai nuo to, ar ji įsigyta perkant, ar paveldėta. Tokiu atveju tarifas, pagal projekto idėją, didėtų 25 kartus – nuo 0,02 proc. iki 0,5 proc. atkuriamosios vertės.

    Jei ta pati skaičiavimo bazė būtų pritaikyta praktikoje, metinis mokestis už trečią būstą galėtų didėti nuo maždaug 31 euro iki maždaug 780 eurų. Tai reikštų, kad didžiausią naštą pajustų tie, kurie laiko kelis būstus investicijai ar nuomai, o taip pat dalis paveldėto turto savininkų.

    Numatoma progresija ir lubos

    Projekte taip pat numatyta, kad už trečią ir vėlesnius būstus tarifas laikui bėgant galėtų dar augti. Aptariama schema remiasi principu, kad kiekvienais kitais metais tarifas didėtų papildomais 0,1 procentinio punkto.

    Pagal siūlymą augimas galėtų tęstis iki dešimtmečio, kol pasiektų 1,5 proc. ribą. Praktikoje tai reikštų, kad ilgesnį laiką turint trečią ar ketvirtą būstą, kasmetinė mokestinė našta galėtų didėti, net jei pats būstas nepasikeistų.

    Diskusijose dėl tokio mokesčio paprastai keliami du pagrindiniai tikslai: mažinti būsto kaupimą investicijai ir didinti savivaldybių biudžetų pajamas. Kritikai dažniausiai akcentuoja rizikas nuomos rinkai ir tai, kad mokesčio logika gali paveikti paveldėto turto savininkus, kurių pajamos nėra didelės.

  • Lenkijos Seimas svarstė vienodą pensinį amžių: 62 metai visiems ir išimtys sunkų darbą dirbantiems

    Lenkijoje vėl į viešą darbotvarkę grįžo pensinio amžiaus suvienodinimo klausimas. Seimą pasiekė peticija, kuria siūloma nustatyti vienodą pensinį amžių moterims ir vyrams – 62 metus, numatant pereinamąjį laikotarpį ir papildomas apsaugos priemones.

    Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius skiriasi pagal lytį: moterys į pensiją paprastai gali išeiti nuo 60 metų, o vyrai – nuo 65. Peticijos autoriai argumentuoja, kad suvienodinimas mažintų skirtumus pensijų dydžiuose ir priartintų realų išmokų gavimo laikotarpį tarp lyčių.

    Kas siūloma peticijoje?

    Peticijoje nurodoma, kad 62 metų riba galėtų būti įgyvendinama palaipsniui, pavyzdžiui, kasmet pensinį amžių keičiant po 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Taip siekiama išvengti staigaus pokyčio darbo rinkoje ir socialinėje sistemoje.

    Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti išimtis tiems, kurie dirba ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Dokumente akcentuojama, kad tokiais atvejais turėtų būti nustatyti skaidrūs kriterijai, konkretesnis profesijų sąrašas ir suprantami pereinamieji laikotarpiai.

    Dar viena kryptis – kompensacijos už įmokų pertraukas, susijusias su vaikų ar artimųjų priežiūra. Peticijos logika paprasta: jei žmogus dėl objektyvių priežasčių ilgesnį laiką nedalyvavo darbo rinkoje, tai vėliau neturėtų taip smarkiai mažinti jo pensijos, todėl svarstomos stažo ar įmokų lengvatų korekcijos.

    Seimo komisijos sprendimas ir valdžios pozicija

    Peticiją šiemet nagrinėjo Seimo Peticijų komisija. Per svarstymą Socialinės politikos ir darbo sritį kuruojančios ministerijos atstovai nurodė, kad šiuo metu nemato pakankamų prielaidų pradėti teisėkūros procesą ir keisti taisykles, kurios galioja dabar.

    Komisija galiausiai nusprendė baigti darbą su peticija šiuo formatu ir perduoti ją tolesniam vertinimui Socialinės politikos ir šeimos komisijai. Tai reiškia, kad tema formaliai neuždaroma, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu taip pat nežadama.

    Kodėl diskusija vis grįžta?

    Pensinis amžius Lenkijoje išlieka jautrus klausimas, nes susikerta keli interesai: socialinis teisingumas, viešųjų finansų tvarumas ir darbo rinkos realybė. Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius dažnai vertinamas kaip istoriškai susiformavusi socialinė norma, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai gali gilinti pensijų nelygybę.

    Diskusiją sustiprina ir tai, kad dalis žmonių vis dažniau atideda išėjimą į pensiją net ir pasiekę nustatytą ribą. Praktikoje tam įtakos turi tiek noras padidinti būsimą pensiją, tiek baimė, kad anksčiau pasitraukus iš darbo pajamos sumažės per smarkiai.

    Šiame kontekste 62 metų riba pristatoma kaip kompromisas tarp dabartinių taisyklių ir suvienodinimo idėjos. Vis dėlto bet koks pensijų sistemos pokytis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paprastai vertinamas per ilgalaikio demografinio senėjimo prizmę, todėl politinis sutarimas čia išlieka sudėtingas.

    „Pritariu moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimui. Ar tai turėtų būti daroma mažinant iki žemesnės ribos, ar kitu būdu – jau politinio sprendimo klausimas“, – sakė Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Rusijos degalų stygius aštrėja: Maskva derasi su Kazachstanu dėl savo naftos perdirbimo

    Rusijoje neslūgsta įtampa degalų rinkoje: dėl mažėjančių perdirbimo apimčių ir sutrikusios logistikos vis dažniau kalbama apie benzino bei dyzelino trūkumą atskiruose regionuose. Šiame kontekste Kazachstano energetikos institucijos patvirtino, kad vyksta derybos su Maskva dėl galimybės dalį rusiškos naftos perdirbti Kazachstano gamyklose.

    Pagal aptariamą schemą Kazachstane pagaminti degalai pirmiausia būtų skiriami vietos rinkos poreikiams, o tik likučiai galėtų būti grąžinami į Rusiją. Konkrečios apimtys, komercinės sąlygos ir perdirbime dalyvaujančių gamyklų pavadinimai viešai neįvardijami, tačiau akcentuojama, kad Kazachstano prioritetas yra vidaus tiekimo stabilumas ir gamybinių pajėgumų užimtumas.

    Kas išderino Rusijos rinką?

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos degalų balansą spaudžia keli veiksniai, tačiau didžiausią tiesioginį poveikį daro smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai. Ukrainos dronų atakos prieš perdirbimo gamyklas ir susijusius objektus mažina produkcijos pasiūlą, o tai grandinine reakcija pasiekia didmeninę prekybą ir degalines.

    Rinkos dalyviai fiksuoja, kad sutrikimai verčia taikyti laikinas priemones, riboti pardavimus arba perskirstyti srautus tarp regionų. Toks režimas didina kainų ir tiekimo svyravimų riziką, nes perdirbimo grandinėje net ir trumpi sustabdymai greitai atsiliepia galutinio produkto prieinamumui.

    Kazachstano eksportui – papildoma rizika

    Derybos vyksta tuo metu, kai jautri išlieka ir Kazachstano naftos eksporto logistika per Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminalą Novorosijske prie Juodosios jūros. Skelbiama apie atakas prieš tanklaivius, aptarnaujančius terminalą, dėl kurių krovos darbai ne kartą buvo stabdomi.

    Tokie incidentai kelia papildomų rūpesčių laivybos ir draudimo bendrovėms, o Kazachstanui reiškia didesnę riziką, kad dėl eksporto trikdžių gali pildytis saugyklos ir tektų mažinti gavybą. Šiame fone Rusijos siekis pasitelkti kaimyninės šalies perdirbimo pajėgumus atrodo kaip bandymas amortizuoti vidaus degalų deficitą, tačiau sprendimų tempą lems Kazachstano vidaus poreikiai ir eksporto maršrutų saugumas.

  • Kokia alga reikalinga 10 000 zlotų pensijai: skaičiavimai pagal įmokas ir darbo stažą Lenkijoje

    Kaip apskritai skaičiuojama pensija

    Lenkijos valstybinę pensiją lemia per darbo metus sukauptas socialinio draudimo kapitalas: sumokėtos įmokos į asmeninę sąskaitą ir jų indeksavimas pagal nustatytas taisykles. Išėjus į pensiją, sukaupta suma padalijama iš statistiškai apskaičiuojamo tikėtino likusio gyvenimo trukmės rodiklio, todėl vėlesnis išėjimas dažniausiai reiškia didesnę mėnesinę išmoką.

    Toks modelis yra jautrus karjeros pradžiai: jei pirmaisiais darbo metais atlyginimai buvo maži, įmokos taip pat menkos, o vėliau atsiradusį trūkumą „pasivyti“ sudėtinga. Kuo anksčiau žmogus pradeda stabiliai mokėti didesnes įmokas, tuo daugiau laiko kapitalui augti ir būti indeksuojamam.

    Kodėl tikslas tampa sunkesnis

    Demografinės tendencijos Lenkijoje didina spaudimą pensijų sistemai: visuomenė sensta, o dirbančiųjų dalis mažėja. Tai ilgainiui paprastai reiškia mažesnę pensijos ir buvusio atlyginimo santykio dalį, todėl vien „valstybinei“ pensijai užtikrinti aukštas pajamas senatvėje darosi vis sudėtingiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad norint pasiekti aukštesnę pensiją svarbūs keli veiksniai: stabilus oficialus atlyginimas, nepertraukiamas stažas, ankstyvas įsitraukimas į darbo rinką ir sprendimas dirbti ilgiau. Kiekvienas papildomas darbo metais sukauptas įmokų laikotarpis gali pastebimai pakelti būsimą išmoką.

    Kokios algos reikia 10 000 zlotų pensijai

    Jei tikslas yra apie 10 000 zlotų pensija per mėnesį, skaičiavimai rodo, kad norint prie jos priartėti reikia gana aukšto atlyginimo jau karjeros pradžioje. Vertinant 25 metų amžių kaip atskaitos tašką, moterims reikėtų apie 14 941 zlotų bruto atlyginimo, o vyrams apie 9 579 zlotų bruto.

    Konvertavus į eurus (apytikriu 4,3 zlotų už eurą kursu), tai sudarytų maždaug 3 480 eurų bruto moterims ir apie 2 230 eurų bruto vyrams. Skirtumai siejami su statistiškai ilgesne moterų gyvenimo trukme, todėl tas pats sukauptas kapitalas joms išskaidomas į daugiau mėnesių.

    Palyginimui, siekiant mažesnių pensijų tikslų 25 metų amžiuje reikalingos algos taip pat didėja laipsniškai. Maždaug 8 000 zlotų pensijos tikslui moterims nurodoma apie 11 893 zlotų bruto, vyrams apie 7 610 zlotų bruto, o 5 000 zlotų pensijai atitinkamai apie 7 322 ir 4 655 zlotų bruto.

    Tie patys skaičiai eurais sudarytų apytikriai: 2 770 ir 1 770 eurų bruto (8 000 zlotų tikslui) bei apie 1 700 ir 1 080 eurų bruto (5 000 zlotų tikslui). Tai iliustruoja, kad aukštos pensijos tikslas dažniausiai reikalauja ilgalaikio aukštesnių oficialių pajamų periodo, o ne vien trumpalaikių atlyginimo šuolių.

    Ekonomikos kontekstas taip pat svarbus, nes atlyginimų „vidurkiai“ ar medianos ne visada reiškia, kad dauguma darbuotojų priartėja prie tokių sumų. Remiantis Lenkijos oficialiosios statistikos skelbtais rodikliais, atlyginimų mediana pastaraisiais metais siekė apie 7 900 zlotų bruto, tad 10 000 zlotų pensijos tikslui reikalingos algos yra gerokai aukštesnės už tipines pajamas.

  • „Eneris“ fotovoltinei ir energijos kaupikliams gavo apie 10 mln. eurų: elektra skirta vietos pramonei

    Atliekų tvarkymo ir perdirbimo grupė „Eneris“ plečia energetikos kryptį: Lenkijos Siemiatyčių mieste jungiama saulės elektrinė ir baterijų energijos kaupimo sistema, o pagaminta elektra turėtų pasiekti vietos pramonės vartotojus. Projektui refinansuoti bendrovė pritraukė apie 10 mln. eurų finansavimą iš mBank.

    Pagal paskelbtą informaciją, finansavimas apima 10 MW bendros galios fotovoltinės elektrinės pajėgumus ir energijos kaupiklius, kurių galia siekia 8 MW, o talpa viršija 16 MWh. Toks derinys leidžia dalį saulės metu pagamintos energijos sukaupti ir atiduoti tada, kai jos labiausiai reikia, taip mažinant gamybos svyravimų įtaką.

    Kas keičiasi pramonei?

    Pramonės įmonėms svarbiausias tokio tipo projektų pranašumas yra labiau prognozuojamas energijos tiekimas ir galimybė didesnę dalį vartojimo padengti vietoje pagaminta elektra. Energijos kaupikliai padeda suvaldyti pikus, o kartu gali mažinti poreikį brangiausiai balansavimo elektrai tinkle.

    Pastaraisiais metais Europoje spartėja būtent hibridinių sprendimų plėtra, kai atsinaujinanti gamyba derinama su baterijomis: tai leidžia efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo galią ir didinti projekto ekonominį stabilumą. Tokie objektai taip pat tampa svarbūs įmonėms, kurios ieško būdų mažinti anglies dioksido pėdsaką ir rizikas, susijusias su energijos kainų svyravimais.

    „Eneris“ stiprina antrą veiklos ramstį

    „Eneris“ tradiciškai siejama su atliekų surinkimu, apdorojimu ir perdirbimu, tačiau bendrovė nuosekliai augina energetikos segmentą. Strategiškai tai dera su žiedinės ekonomikos logika: išteklių tausojimas, atliekų kiekio mažinimas ir energetinis efektyvumas vis dažniau vystomi kaip viena grandinė.

    „Eneris“ įkūrėjas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Artur Dela pabrėžė, kad energetikos plėtra vykdoma lygiagrečiai su pagrindine veikla, o abiejų krypčių tikslas – atsakingas išteklių naudojimas ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimas.

    „Nuosekliai plėtojame energetikos veiklą greta atliekų ir žaliavų sektoriaus – šias sritis jungia atsakingas išteklių naudojimas ir siekis mažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – sakė Artur Dela.

    Bendrovės teigimu, Siemiatyčių projektas yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuota į vietinius sprendimus, kai šalia atliekų tvarkymo infrastruktūros atsiranda ir mažiau tarši energijos gamyba. „Eneris“ nurodo šiuo metu aptarnaujanti daugiau kaip 1 400 000 gyventojų daugiau nei 100 savivaldybių.

    Kodėl bankai finansuoja tokius projektus?

    mBank sprendimą finansuoti projektą sieja su platesne kryptimi – dekarbonizacijos, energijos vartojimo efektyvumo ir modernių technologijų skatinimu. Bankai vis dažniau vertina ne tik atsinaujinančios energijos generaciją, bet ir gebėjimą ją valdyti, todėl energijos kaupikliai tampa esminiu tokių projektų elementu.

    mBank atstovas Tomasz Niewola pažymėjo, kad energetikos transformacijai reikalingos investicijos, kurios didina atsinaujinančios energijos gamybą ir kartu leidžia ją efektyviai administruoti, o „Eneris“ projektas sujungia abu šiuos komponentus. Prie sandorio teisinio įgyvendinimo dirbo advokatų kontora Schoenherr Poland.