Blog

  • Mirė Marijampolės inžinierius ir mecenatas Viktoras Kemeraitis: jo darbai mieste liks ilgam

    Mirė Marijampolės inžinierius ir mecenatas Viktoras Kemeraitis: jo darbai mieste liks ilgam

    Mirė inžinierius statybininkas, verslininkas, visuomenės veikėjas ir mecenatas Viktoras Kemeraitis (1940–2026). Ilgametė jo veikla buvo glaudžiai susijusi su Marijampole, kur jis gimė, augo ir kuriai skyrė didžiąją dalį profesinių bei visuomeninių pastangų.

    Artimieji ir bendražygiai pabrėžia, kad V. Kemeraitis savo darbuose derino inžinerinį tikslumą ir atsakomybę bendruomenei. Jį pažinojusieji prisimena kaip žmogų, gebėjusį telkti žmones bendram tikslui ir nuosekliai siekti rezultatų, kurie matomi miesto erdvėse iki šiol.

    Kelias nuo sporto iki statybų

    V. Kemeraitis augo Marijampolėje, o jaunystėje buvo aktyvus sportininkas, garsinęs savo krašto vardą. Vėliau jis pasirinko statybos inžinieriaus kelią, kuris tapo ne tik profesija, bet ir praktiniu būdu prisidėti prie gimtojo miesto augimo.

    Ilgainiui jo profesinė veikla vis labiau persipynė su regiono plėtros poreikiais. Marijampolėje ir Sūduvos krašte jis paliko konkrečius, apčiuopiamus darbus, o jo sprendimus dažnai lydėjo ilgalaikės vertės ir tvarumo siekis.

    „Vidara“ ir paveldo darbai

    Atkūrus nepriklausomybę V. Kemeraitis įkūrė ir vystė UAB „Vidara“. Įmonė tapo viena iš pirmųjų regione, kuri pradėjo kryptingus kultūros paveldo objektų tvarkymo darbus, prisidėjusius prie istorinės architektūros išsaugojimo.

    Su jo vardu siejami įvairūs Marijampolės ir Sūduvos krašto projektai, tarp jų ir istorinių pastatų bei sakralinių erdvių atnaujinimas. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir jautrumo autentiškumui, dokumentacijai bei sudėtingam derinimų procesui.

    Visuomeninė veikla ir įvertinimai

    V. Kemeraitis buvo aktyvus visuomenės narys: dalyvavo savivaldos veikloje, buvo Marijampolės savivaldybės tarybos narys, rėmė bendruomenės iniciatyvas. Jo veikla išsiskyrė nuoseklumu ir atsakomybe, o parama dažnai būdavo siejama su konkrečiais bendruomenės poreikiais.

    Už reikšmingus nuopelnus jis buvo apdovanotas svarbiais įvertinimais: 2010 metais jam skirtas Šv. Jurgio (Marijampolės globėjo) medalis, 2015 metais įteiktas Šv. Jurgio (Marijampolės globėjo) ordinas. 2020 metais jis taip pat apdovanotas Sūduvos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio Vyčio kryžiumi.

    V. Kemeraičio netektis palietė ne tik artimuosius, bet ir daugelį žmonių, su kuriais jis dirbo bei kūrė. Jo darbai, prisidėję prie Marijampolės veido ir kultūros paveldo išsaugojimo, liks matomi dar ilgus metus.

  • Šiauliuose vykęs festivalis „Muzikos garsai“ pirmąkart tapo konkursu: pasirodė 42 jaunieji atlikėjai

    Šiauliuose vykęs festivalis „Muzikos garsai“ pirmąkart tapo konkursu: pasirodė 42 jaunieji atlikėjai

    Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla nuo 2010 metais rengia respublikinį instrumentinės muzikos festivalį „Muzikos garsai“, suburiantį dainuojančius berniukus ir jaunuolius iš skirtingų mokyklų. Renginys išsiskiria tuo, kad chorinio dainavimo ugdymą papildo galimybe scenoje atsiskleisti ir kaip instrumentalistams.

    Festivalis vyksta kas dvejus metus ir per laiką tapo tradicija, stiprinančia chorinio dainavimo mokyklų bendruomenę. Tokie susitikimai skatina mokinių ir pedagogų bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi bei tarpmokyklinius ryšius, kurie vėliau praverčia ir bendruose projektuose.

    Naujas formatas ir daugiau įtampos

    Šių metų „Muzikos garsai“ išsiskyrė nauju formatu – pirmą kartą festivalis surengtas kaip konkursas. Tai reiškė aiškesnius vertinimo kriterijus, didesnę atsakomybę dalyviams ir papildomą motyvaciją kryptingai ruoštis pasirodymams.

    Konkurse dalyvavo 42 jaunieji atlikėjai iš Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos, Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos. Dalyvių geografija parodė, kad iniciatyva aktuali skirtingoms Lietuvos muzikinio ugdymo įstaigoms.

    Instrumentai, repertuaras ir muzikinė branda

    Jaunieji muzikantai konkurso programose grojo fortepijonu, saksofonu, smuiku, violončele, fleita, klarnetu ir akordeonu. Skirtingi instrumentai leido palyginti ne tik techninį pasirengimą, bet ir muzikavimo kultūrą, sceninę laikyseną bei interpretacijos brandą.

    Skambėję įvairių epochų ir stilių kūriniai atskleidė dalyvių muzikinį augimą ir meninį jautrumą. Toks repertuaro įvairumas svarbus ir pedagoginiu požiūriu, nes ugdo gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų muzikos kalbų, formų ir stilistikos.

    Organizatorių teigimu, festivalis–konkursas dar kartą patvirtino, kad instrumentinė muzika yra reikšminga visapusiškam jaunųjų choristų kompetencijų ugdymui. Renginio rėmėja buvo Šiaulių miesto savivaldybė.

  • Šiauliuose gegužę – nemokamos mankštos ir paskaitos: kur ir kaip prisijungti prie veiklų

    Šiauliuose gegužę – nemokamos mankštos ir paskaitos: kur ir kaip prisijungti prie veiklų

    Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras gegužės mėnesį kviečia gyventojus į nemokamus užsiėmimus, skirtus fiziniam aktyvumui, emocinei sveikatai ir ligų prevencijai. Veiklos organizuojamos tiek biuro patalpose Varpo gatvėje, tiek įvairiose miesto erdvėse, kad būtų patogu prisijungti skirtinguose rajonuose gyvenantiems žmonėms.

    Programoje numatomos mankštos, edukacijos, paskaitos ir individualios konsultacijos, orientuotos į kasdienius sveikatos iššūkius. Tokie renginiai dažniausiai skirti padėti susiformuoti tvaresniems įpročiams, o daliai gyventojų tai tampa patogiu pirmu žingsniu pradėti judėti ar pasitarti su specialistais.

    Kaip rasti tvarkaraštį?

    Gegužės veiklų kalendorius skelbiamas biuro interneto svetainėje, kur pateikiamos datos, laikai, vietos ir registracijos sąlygos. Prie dalies užsiėmimų gali būti nurodyta išankstinė registracija, nes vietų skaičius priklauso nuo grupių dydžio ir erdvių galimybių.

    Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į užsiėmimų aprašymus, nes skirtingos veiklos gali būti pritaikytos skirtingam fizinio pasirengimo lygiui ar amžiaus grupėms. Jei kyla klausimų, paprastai galima kreiptis į organizatorius nurodytais kontaktais ir pasitikslinti, ar veikla tinka jūsų situacijai.

    Ką verta žinoti prieš ateinant?

    Į mankštas rekomenduojama atvykti su patogia apranga ir avalyne, o jei užsiėmimas vyksta lauke, verta įvertinti oro sąlygas. Individualiose konsultacijose dažnai aptariami mitybos, fizinio aktyvumo, streso valdymo ar kitų sveikatos įpročių klausimai, todėl naudinga iš anksto apgalvoti, ko norite paklausti.

    Organizatoriai ragina sekti atnaujinimus kalendoriuje, nes dėl užimtumo, švenčių ar kitų aplinkybių tvarkaraštis kartais gali keistis. Dalyvavimas nemokamose veiklose leidžia išbandyti skirtingas sveikatinimo formas ir pasirinkti tai, kas geriausiai tinka jūsų kasdienybei.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • Šiauliuose šildymas dar gali sugrįžti į namus: ką būtina žinoti, jei sezonas dar neuždarytas

    Šiauliuose šildymas dar gali sugrįžti į namus: ką būtina žinoti, jei sezonas dar neuždarytas

    Šiauliuose šildymo sezonas dar nėra galutinai užbaigtas visame mieste, todėl dalis gyventojų, esant vėsesniems orams, vis dar gali atnaujinti šilumos tiekimą į daugiabutį. Mieste šiuo metu šildymas taip pat gali būti palaikomas švietimo ir globos įstaigose, kur svarbu užtikrinti komforto ir saugumo sąlygas.

    Galimybę lanksčiau spręsti dėl šildymo pradžios ar pabaigos numato atnaujinta Šilumos ūkio įstatymo redakcija. Joje įtvirtinta, kad šilumos vartotojai gali patys nuspręsti, kada baigti ar prireikus vėl įjungti pastatų šildymą, tačiau sprendimai turi nepažeisti nustatytų higienos normų.

    Kada šildymą galima atnaujinti?

    Jei daugiabučio gyventojai nusprendžia šildymą baigti ar atnaujinti kitu laiku nei savivaldybės nustatytos datos, pirmiausia reikia priimti bendrą sprendimą pagal namo valdymo tvarką. Praktikoje tai dažniausiai reiškia sprendimą, kurį įformina namo administratorius, bendrija arba jungtinės veiklos atstovas.

    Apie priimtą sprendimą nustatyta tvarka pranešama šilumos tiekėjui Šiaulių energijai. Gavęs pranešimą, šilumos tiekėjas sprendimą turi įgyvendinti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

    Ką svarbu įvertinti gyventojams?

    Atnaujinus šildymą, šilumos suvartojimas tiesiogiai atsispindi sąskaitose, todėl gyventojams verta įvertinti prognozuojamą oro atvėsimą ir realų poreikį. Paprastai pavasarį didžiausią įtaką sąnaudoms daro ne tik lauko temperatūra, bet ir namo šiluminė būklė, šildymo sistemos sureguliavimas bei tai, ar šiluma dalijama proporcingai ir skaidriai.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad sprendimas turi būti suderinamas su higienos normomis ir bendrais namo gyventojų interesais. Jei dalis gyventojų nori šildymą atnaujinti, o kiti nepritaria, sprendimą reikėtų priimti laikantis nustatytų procedūrų, kad vėliau nekiltų ginčų dėl teisėtumo ar išlaidų paskirstymo.

  • Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Širdies ir kraujagyslių sveikata dažnai siejama su vaistais ar sudėtingomis dietomis, tačiau vienas svarbiausių kasdienių veiksnių yra pakankamas skysčių vartojimas. Kai organizmui trūksta vandens, kraujas gali tapti tirštesnis, o tai apsunkina jo tekėjimą ir didina trombų susidarymo riziką.

    Todėl paprastas įprotis reguliariai gerti vandenį padeda palaikyti tinkamą kraujo tūrį ir cirkuliaciją. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusio kraujospūdžio, venų varikozės ar sėslaus gyvenimo būdo riziką.

    Vanduo pirmiausia, o ne mada

    Ieškant vadinamųjų supergėrimų dažnai pamirštama bazė: kasdienis vandens kiekis. Specialistai pabrėžia, kad vienkartiniai „sveikatos proveržiai“ neveikia taip, kaip nuoseklūs įpročiai, palaikomi savaites ir mėnesius.

    Praktikoje tai reiškia, kad geriausias startas kraujotakai yra paprastas: reguliariai gerti vandenį dienos eigoje, ypač esant karščiui, sportuojant ar dirbant šildomose patalpose. Taip pat svarbu stebėti, ar skysčių trūkumo neišduoda tamsesnis šlapimas, galvos skausmai ar nuovargis.

    Kuo išsiskiria granatų sultys?

    Be vandens, mokslinėje literatūroje gana dažnai minimos granatų sultys, siejamos su teigiamu poveikiu kraujagyslių būklei. Tyrimuose stebėta, kad reguliariai vartojant nedideles porcijas gali gerėti arterijų elastingumo rodikliai, o tai svarbu siekiant mažesnės aterosklerozės rizikos.

    Šis poveikis dažniausiai aiškinamas didele antioksidantų koncentracija, padedančia mažinti oksidacinį stresą ir saugoti kraujagyslių vidinį sluoksnį. Būtent jis atsakingas už tai, kaip kraujagyslės prisitaiko prie spaudimo pokyčių ir išlaiko elastingumą.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su kraujospūdžio kontrole, tačiau svarbu suprasti, kad efektai nėra momentiniai ir nėra garantuoti visiems. Rezultatai priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso lygio ir gretutinių ligų.

    Kiek ir kaip vartoti saugiai?

    Tyrimuose dažniau kalbama apie mažas, reguliarias sulčių porcijas, o ne didelius kiekius. Tai svarbu, nes net ir natūraliose sultyse yra cukrų, todėl persaldinti gėrimai ar didelės porcijos gali būti nepalankios, ypač turintiems antsvorio, insulino rezistenciją ar diabetą.

    Jeigu norisi išbandyti granatų sultis, verta rinktis nesaldintas, o porciją derinti prie dienos raciono. Tuo pat metu būtina nepamiršti, kad joks gėrimas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies ligoms svarbiausia yra nuosekli kontrolė ir individualios rekomendacijos.

    Didžiausią naudą širdies ir kraujagyslių sistemai paprastai duoda derinys: pakankamas vandens kiekis, daugiau daržovių ir skaidulų, mažiau druskos, reguliarus judėjimas ir periodiški sveikatos rodiklių patikrinimai. Tokie paprasti kasdieniai sprendimai ilgainiui lemia daugiau nei vienas „stebuklingas“ produktas.

  • Mažeikių savivaldybėje aptarti vaiko teisių iššūkiai: pranešimų statistika ir budinčių globėjų stoka

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame aptarta vaiko teisių apsaugos sistema ir situacija rajone. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės, policijos, prokuratūros, vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Šeimos ir vaiko gerovės centro atstovai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Kristina Sereikienė. Taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Karalius ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Edita Ročytė.

    Vaiko teisių apsaugos tarnybos Telšių apskrities skyriaus atstovai pristatė, kaip veikia reagavimo į pranešimus tvarka ir kaip vertinama vaiko situacija. Aptarta, kokie informacijos šaltiniai dažniausiai pasiekia specialistus ir kaip užtikrinamas greitas institucijų bendradarbiavimas, kai kyla įtarimų dėl vaiko teisių pažeidimų.

    Didelė dalis dėmesio skirta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus statistikai bei jos interpretavimui. Akcentuota, kad skaičiai patys savaime neatskleidžia viso paveikslo, todėl svarbu vertinti ir pranešimų pobūdį, rizikos veiksnius šeimose bei tai, ar pagalba suteikiama laiku.

    Taip pat aptartas globojamų ir rūpinamų vaikų skaičius rajone bei laikinosios globos praktiniai tikslai. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad laikinoji globa pirmiausia skirta užtikrinti vaiko saugumą ir stabilumą, kol sprendžiami šeimos situacijos klausimai.

    Vienu ryškiausių iššūkių įvardytas budinčių globėjų trūkumas ir jų pritraukimo galimybės. Diskusijoje pažymėta, kad budintys globėjai yra kritiškai svarbūs tais atvejais, kai vaikui reikia skubios ir saugios aplinkos, todėl savivaldybėms tenka ieškoti būdų, kaip didinti šios veiklos patrauklumą.

    Susitikime kalbėta ir apie finansavimo poreikį intervencinėms programoms, taip pat apie praktinius atvejo vadybos iššūkius. Dėmesys skirtas tam, kaip sklandžiau koordinuoti pagalbą šeimai, kad ji apimtų ne tik rizikos suvaldymą, bet ir ilgalaikę prevenciją.

    Gyventojai, pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą ar vaiko patiriamą skriaudą, raginami nedelsti ir kreiptis į vaiko teisių gynėjus. Pranešti galima Vaiko teisių linijos telefonu 0 800 10 800 arba elektroniniu paštu info@vaikoteises.lt.

  • Mažeikiuose atnaujinami daugiabučių kiemai: išasfaltuoti takai, daugėja stovėjimo vietų

    Mažeikiuose tęsiami daugiabučių namų kiemų ir pėsčiųjų takų atnaujinimo darbai. Mieste tvarkoma važiuojamosios dalies ir takų danga, taip pat įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kad būtų patogiau gyventojams ir sumažėtų chaotiško parkavimo.

    Savivaldybė nurodo, kad šie darbai apima ne tik asfaltavimo darbus, bet ir kasdieniam judėjimui svarbias zonas prie laiptinių, įvažiavimus bei pėsčiųjų srautus. Tokie projektai paprastai planuojami etapais, todėl vieni kiemai užbaigiami, o kiti įtraukiami į artimiausius rangos grafikus.

    Kur darbai jau atlikti?

    Jau išasfaltuoti kiemai ir atnaujinti pėsčiųjų takai Pavenčių gatvėje ties 37 ir 39 numeriais. Tuo metu Pavenčių gatvėje ties 35 numeriu baigiami takų remonto darbai ir vykdomas kiemo asfaltavimas.

    Taip pat atnaujintuose kiemuose M. Daukšos gatvėje ties 48, 52 ir 54 numeriais bei Pavenčių gatvėje ties 41 numeriu papildomai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės iš skaldos. Savivaldybės teigimu, dėl to padaugėjo stovėjimo vietų.

    Kas vykdo rangos darbus?

    Darbus Mažeikiuose atlieka UAB „Telšių keliai“. Įprastai tokio pobūdžio kiemų tvarkymo metu laikinai ribojamas eismas ir parkavimas, todėl gyventojų prašoma sekti informacinius pranešimus darbų vietose ir planuoti maršrutus.

    Artimiausiu metu mieste planuojama imtis ir kitų kiemų atnaujinimo. Konkretūs adresai ir terminai paprastai tikslinami pagal rangos eigą, oro sąlygas ir suderinimus dėl inžinerinių tinklų bei privažiavimų.

  • Mažeikiuose startavo pavasario tvarkymo darbai: kapinių takai, suolai, parkai ir Pavenčių paplūdimys

    Mažeikių seniūnijoje įsibėgėjo pavasariniai viešųjų erdvių tvarkymo darbai: nuo miesto kapinių infrastruktūros iki parkų ir poilsio zonų parengimo vasaros sezonui. Savivaldybė skelbia, kad darbai apima ir kasdienę priežiūrą, ir konkrečius atnaujinimo projektus, kurie gyventojams labiausiai juntami judriausiose miesto vietose.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Mažeikių miesto kapinėms, kur tvarkomas pėsčiųjų takas. Planuojama iki Motinos dienos pašalinti ir išvežti senojo tako dangą, o artimiausiomis dienomis pradėti naujos dangos įrengimą. Kartu numatyta atnaujinti ir apšvietimą, kad kapinių teritorija būtų saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Apšvietimo atnaujinimo darbai artimiausiu metu turėtų prasidėti ir stačiatikių bei liuteronų evangelikų kapinėse. Tokie sprendimai paprastai padeda mažinti nesaugumo jausmą, gerina matomumą pagrindiniuose takuose ir leidžia patogiau lankyti kapus vakare ar anksti ryte.

    Prie kapinių taip pat įrengtos dvi papildomos laikino žalienų saugojimo surinkimo aikštelės. Seniūnija primena, kad jos kartu su pastatytais konteineriais skirtos tik kapinėse susidarančioms žalienoms, todėl gyventojų prašoma laikytis šios tvarkos ir taip išvengti netvarkos bei papildomų išvežimo kaštų.

    Mieste tęsiamas ir mažosios infrastruktūros atnaujinimas. Sutvarkyta aikštelė prie Naftininkų gatvės 76 namo, papildytas smėlis tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelėse, pakeistos krepšinio lentos, lankai ir tinkleliai. Taip pat remontuojami bei atnaujinami suolai, šiukšliadėžės, perdažomi vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

    Tvarkymo darbai persikelia ir į miesto gatves bei parkus. Seniūnija praneša, kad sutvarkyti suolai M. Daukšos gatvėje, o dalyje Žemaitijos gatvės suoliukai dar atnaujinami. Prie suolų Žemaitijos gatvėje pasodintos našlaitės, o likusioje gatvės dalyje planuojama keisti visus suolus, kad sprendimai būtų vientisi ir ilgaamžiai.

    Senamiesčio parke numatyti keli konkretūs žingsniai: įrengiamos vietos šiukšliadėžėms, senos šiukšliadėžės bus pakeistos naujomis, papildomas nuslinkęs gruntas aplink paminklą ir planuojama atsėti veją. Tokie darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir saugumui, nes sutvarkyta danga ir sutvirtintas gruntas mažina slydimo bei ištrupėjusių vietų riziką.

    Artėjant šiltajam sezonui, tvarkoma ir Pavenčių poilsio zona. Į paplūdimio teritoriją atvežta naujo smėlio, teritorija išpurenta ir išravėta, žaidimų vietoje „Laivai“ pakeistas smėlis. Taip pat atnaujinti gultai, kuriuos planuojama sumontuoti artimiausiu metu, o šiukšliadėžėms įrengiami stogeliai.

    Seniūnija nurodo, kad atšilus orams Pavenčių poilsio zonoje bus įrengti plūdurai ir užbaigti kiti mažosios infrastruktūros sutvarkymo darbai. Tokie darbai įprastai atliekami prieš prasidedant aktyviam maudymosi sezonui, kad poilsiautojai rastų aiškiai pažymėtas ir prižiūrimas zonas.

    Tuo pačiu mieste oficialiai pradėtas ir žolės pjovimo sezonas. Veja jau nupjauta Sodų ir Taikos gatvių skveruose, žolė pjaunama palei naujai įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus, ypač ten, kur ji auga sparčiausiai, Ventos ir Pavenčių gatvėse. Seniūnija teigia, kad artimiausiu metu žolės pjovimo darbai bus tęsiami ir kituose prižiūrimuose plotuose.