CP v2

Blog

  • JAV infliacija šoktelėjo iki 3,5 proc.: brangstantys degalai ir maistas keičia rinkos lūkesčius

    Jungtinėse Valstijose infliacija kovą paspartėjo labiau, nei tikėjosi finansų rinkos. JAV Ekonominės analizės biuro duomenimis, metinis infliacijos rodiklis pakilo iki 3,5 proc., kai vasarį siekė 2,8 proc.

    Palyginti staigų kainų šuolį analitikai sieja su energijos ir maisto brangimu, kuris greitai persiduoda į kasdienes vartotojų išlaidas. Tokiais atvejais didžiausią įtaką pajunta žemesnes ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, nes būtiniausios prekės sudaro didesnę jų biudžeto dalį.

    Pirmąjį metų ketvirtį metinė infliacija vidutiniškai sudarė 2 proc., tačiau didesnis kainų kilimas fiksuotas po vasario 28 dienos. Tekste nurodoma, kad po šios datos paaštrėjusi geopolitinė įtampa apsunkino naftos tiekimo grandines ir prisidėjo prie energijos kainų šuolio.

    Per tris mėnesius naftos kainos, kaip teigiama, pakilo beveik 60 proc., o tai tiesiogiai paveikė degalų kainas degalinėse. Skelbiama, kad WTI rūšies nafta priartėjo prie maždaug 97 eurų už barelį lygio, todėl brango ne tik benzinas ir dyzelinas, bet ir dalis logistikos bei paslaugų kainų.

    Degalų brangimas ypač greitai atsispindi transporto, pristatymo ir turizmo sektoriuose, todėl didėja ir paslaugų infliacija. Kartu tai kelia papildomą spaudimą ir maisto kainoms, nes jų savikaina jautri energijos bei pervežimo kaštams.

    Šie duomenys tapo svarbiu kontekstu JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimui palikti bazines palūkanų normas nepakeistas. Kai infliacija atsinaujina greičiau, centrinis bankas paprastai linkęs ilgiau išlaikyti griežtesnes finansines sąlygas, kad kainų augimas neįsitvirtintų.

    Rinkoje daugėja signalų, kad ir balandį infliacija gali išlikti aukštesnė, jei energijos ir maisto kainos neslūgs. JAV Automobilių asociacijos duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje siekia apie 3,70 euro už galoną, o dyzelino – apie 4,40 euro už galoną.

    Toks kainų lygis reiškia didesnes išlaidas vairuotojams ir verslams, kurie priklauso nuo transporto, o tai gali palaikyti bendrą kainų kilimą. Investuotojai ir vartotojai artimiausiomis savaitėmis daug dėmesio skirs tam, ar energijos kainų šuolis taps laikinas, ar persikels į platesnį prekių ir paslaugų brangimą.

  • Foo Fighters grįžta su albumu „Your Favorite Toy“: ką apie jį sako kritikai ir fanams būtini įrašai

    Foo Fighters grįžta su albumu „Your Favorite Toy“: ką apie jį sako kritikai ir fanams būtini įrašai

    Praėjus trejiems metams po emocingai įvertinto albumo „But Here We Are“, grupė Foo Fighters pristatė dvyliktąjį studijinį darbą „Your Favorite Toy“. Naujas leidinys žymi dar vieną etapą po netekčių, kurios pastaraisiais metais stipriai pakeitė grupės vidų ir skambesio kryptį.

    „But Here We Are“, išleistas 2023 metais, tapo pirmuoju įrašu po ilgamečio būgnininko Tayloro Hawkinso mirties 2022 metais. Albumas buvo sutiktas kaip atviras, gedulą ir pyktį į muziką verčiantis darbas, daugelio kritikų pavadintas vėlyvos karjeros sugrįžimu į aukščiausią formą.

    „Your Favorite Toy“ žada kitokį toną: daugiau energijos, mažiau konceptualaus sunkio ir aiški grįžimo prie ištakų ambicija. Klausantis pirmųjų kūrinių ryškėja dvi kryptys: viena vertus, tai griežtas, tiesmukas rokas su stambiomis gitaromis, kita vertus, daliai klausytojų gali pritrūkti netikėtumo, kuriuo išsiskyrė ankstesnis albumas.

    Didžiausias pasikeitimas sudėtyje – naujas būgnininkas Ilanas Rubinas, anksčiau grojęs Nine Inch Nails. Jo partijos albume vertinamos kaip vienas stipriausių elementų: jos tikslios, energingos ir suteikiančios dainoms dinamikos, ypač greitesniuose numeriuose.

    Vis dėlto bendras kritikų tonas nėra vienareikšmis. Nors „Your Favorite Toy“ giriamas už gyvą, neperkrautą skambesį ir trumpą, koncentruotą trukmę, dalis apžvalgininkų akcentuoja tekstų nelygumus ir per didelį pažįstamumą, lyginant su tuo, ką grupė pasiekė ankstesniuose karjeros pikuose.

    Kur albume daugiausia jėgos?

    „Your Favorite Toy“ labiausiai veikia tada, kai Foo Fighters nesiekia didelių deklaracijų ir leidžia kalbėti ritmui bei rifams. Greitesniuose kūriniuose atsiranda punkui artimas užtaisas, o gitarinis darbas ir būgnai išlaiko įtampą nuo pradžios iki pabaigos.

    Tokio tipo dainos primena, kodėl grupė ilgus metus buvo laikoma viena patikimiausių stadioninio roko jėgų: aiški melodija, chorai, kuriuos lengva „pasigauti“, ir aranžuotės, kurios skamba taip, lyg būtų skirtos scenai.

    Ką prisiminti iš ankstesnių įrašų?

    Kalbant apie esminius Foo Fighters albumus, dažniausiai pirmiausia minimas „The Colour And The Shape“ iš 1997 metų. Jis laikomas vienu ryškiausių devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio roko dokumentų, su tokiais kūriniais kaip „Everlong“ ir „Monkey Wrench“.

    Tarp fanų favoritų taip pat dažnai atsiduria „There Is Nothing Left To Lose“ iš 1999 metų, kuriame grupė pasuko radijui draugiškesne kryptimi, tačiau išlaikė emocinį svorį. Vėlesnėje diskografijoje svarbi vieta tenka „Wasting Light“ iš 2011 metų, kuris buvo įrašytas analogiškai ir daugeliui tapo geriausiu vėlesnio laikotarpio darbu.

    Į platesnį kontekstą dera įtraukti ir debiutinį „Foo Fighters“ iš 1995 metų, kuris iš esmės buvo Dave’o Grolho vieno žmogaus projektas. O „But Here We Are“ iš 2023 metų išliks kaip kertinis įrašas, apibendrinantis gedulo ir atsitiesimo temą, kuri neišvengiamai lydi ir naują albumą.

    Verdiktas: kam skirtas „Your Favorite Toy“?

    „Your Favorite Toy“ tiksliausiai apibūdina grįžimą prie paprastesnės formulės: trumpas, greitas ir į koncertus orientuotas albumas. Jis gali patikti tiems, kurie iš Foo Fighters tikisi energingo roko be didelių eksperimentų ir nori dar vienos aiškios, „be triukų“ plokštelės.

    Kita vertus, ieškantys to paties emocinio gylio ir kūrybinės rizikos, kurią grupė demonstravo 2023 metais, gali pasigesti ilgiau išliekančio įspūdžio. Tačiau kaip naujas etapas su atsinaujinusia sudėtimi, „Your Favorite Toy“ parodo, kad Foo Fighters vis dar turi parako ir aiškiai žino, kaip skambėti didelėse scenose.

    Foo Fighters albumas „Your Favorite Toy“ jau pasiekiamas skaitmeninėse muzikos platformose ir fiziniu formatu.

  • Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarijoje įsikūręs puslaidininkių startuolis „Mosaic SoC“ pranešė pritraukęs 3,2 mln. eurų išankstinės pradinės investicijos etapą. Bendrovė kuria specializuotus suvokimo lustus, skirtus tam, kad mažai energijos naudojantys įrenginiai galėtų realiu laiku „matyti“ aplinką ir suprasti erdvę.

    Investicijų etapui vadovavo „Founderful“, prisidėjo „Kick Foundation“. Anksčiau, 2024 metais, įmonė taip pat buvo gavusi apie 162 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kuris padėjo paspartinti ankstyvą produktų vystymą ir partnerystes.

    „Erdvinis intelektas neturėtų reikalauti programų klasės procesoriaus ir vaizdo plokštės. „Mosaic SoC“ sukūrėme tam, kad realaus laiko suvokimas veiktų sunaudojant tik dalį energijos, o baterijomis maitinami įrenginiai galėtų suprasti aplinką neaukodami formos“, – sakė „Mosaic SoC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Alfio Di Mauro.

    „Mosaic SoC“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – integruotos mikroschemos, kurios apdoroja vaizdo ir padėties jutiklių duomenis. Tai leidžia įrenginiams susidaryti vietinį aplinkos žemėlapį, atpažinti objektus ir stebėti judėjimą beveik neapkraunant baterijos.

    Bendrovė sprendžia problemą, kuri šiandien riboja daugelį nuolat veikiančių kompiuterinės regos ir DI funkcijų: realaus laiko suvokimas dažnai remiasi daug energijos naudojančiais procesoriais ir grafikos spartintuvais. Dėl to tokios funkcijos tampa per brangios energijos biudžetui, ypač nešiojamuose įrenginiuose.

    Kur tokie lustai praverstų?

    Startuolis akcentuoja išmaniųjų akinių ir kitų dėvimų įrenginių scenarijus, kur erdvinis suvokimas yra esminis, tačiau vietos ir energijos resursai riboti. Idėja paprasta: padaryti taip, kad įrenginys išliktų plonas, lengvas ir vizualiai panašus į įprastą aksesuarą, bet kartu turėtų pastovų aplinkos „supratimą“.

    Išmaniųjų telefonų atveju bendrovė mini koprocesoriaus vaidmenį, pavyzdžiui, priekinei kamerai: nuolatinis objektų ar įvykių stebėjimas galėtų leisti pradėti filmavimą ar kitas funkcijas tik tada, kai aptinkamas konkretus signalas. Tai suteiktų „visada pasirengusio“ įrenginio efektą, tačiau mažiau iškrautų bateriją.

    Verslo modelis ir architektūra

    „Mosaic SoC“ verslo modelį įvardija tiesmukai: parduodami integriniai grandynai. Kartu bendrovė teigia, kad siūlo ne vien fizinį lustą, bet ir programinį „taikymo sluoksnį“, kurį gamintojai galėtų integruoti ir naudoti kaip pagrindą, o ne kurti suvokimo funkcijas nuo nulio.

    Technologiškai įmonė išskiria savo daugiabranduolę architektūrą, kurią optimizuoja našumui vienam vatui. Toks požiūris atitinka rinkos kryptį, kai dalis DI ir kompiuterinės regos užduočių vis dažniau perkeliama arčiau įrenginio krašto, kad sumažėtų energijos sąnaudos, delsos laikas ir priklausomybė nuo debesijos.

    Bendrovė taip pat užsimena apie įrankių grandinę diegimui: kompiliatorius ir priemones, kurios leistų programuotojams efektyviai išnaudoti architektūrą. Pasak įmonės, ilgainiui tikslas – evoliucionuoti nuo lusto tiekėjo link platformos, kurioje programos kuriamos ir optimizuojamos konkrečiam siliciui.

    „Mosaic SoC“ nurodo, kad jau pirmaisiais veiklos metais generavo pajamas iš NRE, tai yra nepasikartojančių inžinerinių darbų sutarčių su gamintojais partneriais. Įmonei artėjant prie produktinės stadijos, pajamos, tikėtina, labiau priklausys nuo mastelio, kurį suteikia serijinė lustų prekyba.

  • „Rosi“ pritraukė per 20 mln eurų: Ispanijoje statys 10 000 tonų PV modulių perdirbimo gamyklą

    Fotovoltinių (PV) modulių perdirbimo bendrovė „Rosi“, priklausanti „InnoEnergy“ portfeliui, pritraukė daugiau kaip 20 mln eurų B etapo finansavimą. Į investavimo raundą įsitraukė tiek nauji tarptautiniai investuotojai, tiek esami akcininkai, tarp jų ir „InnoEnergy“.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas skirtas paspartinti pramoninę plėtrą, didinti veiklos efektyvumą ir pasiruošti kitai augimo fazei Europoje. Rinka tam bręsta sparčiai, nes daugelyje šalių artėja pirmųjų didesnių saulės elektrinių komponentų keitimo ciklai.

    Nauja gamykla Ispanijoje

    Didžiausias planuojamas projektas – naujas perdirbimo padalinys Teruelio regione Ispanijoje. Skelbiama, kad jo pajėgumas turėtų siekti 10 000 tonų per metus, o tai leistų apdoroti reikšmingą dalį regione susidarančių atliekų srautų.

    Įmonė nurodo, kad gamykla turėtų tiekti aukšto grynumo antrines žaliavas, tarp jų sidabrą, silicį, varį, aliuminį ir stiklą. Tokios medžiagos yra kritiškai svarbios tiek gamybos grandinėms, tiek Europos siekiui mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų importo.

    Kodėl PV modulių perdirbimas tampa strateginis

    Europos fotovoltikos rinka pastaraisiais metais augo itin greitai, todėl kartu didėja ir klausimas, kas bus daroma su pasenusiais moduliais. Nors dalis įrangos eksploatuojama 25–30 metų, ankstesni pakeitimai vyksta dėl gedimų, modernizacijos ar parkų atnaujinimo.

    „Šis finansavimas yra svarbus etapas „Rosi“. Jis leidžia mums paspartinti pramoninę plėtrą, didinti veiklos efektyvumą ir pasiruošti kitai augimo fazei Europoje“, – sakė dr. Yun Luo.

    Užuominos apie galimybes Lenkijoje ir regione

    „InnoEnergy“ atstovai akcentuoja, kad „Rosi“ modelis gali būti pritaikomas ir kitose rinkose, kur saulės energetika auga sparčiausiai. Tai ypač aktualu Vidurio Europai, kur per artimiausią dešimtmetį tikėtina ryškesnė perdirbimo infrastruktūros paklausa.

    „Rosi“ turi išskirtinę technologiją, aiškią pramoninio diegimo strategiją ir įrodytą gebėjimą plėstis Europoje“, – sakė Mikołaj Budzanowski.

    Investicijos į tokias gamyklas paprastai vertinamos ir kaip pramonės politikos dalis: perdirbimas padeda mažinti atliekų kiekį, grąžina vertingas medžiagas į apyvartą ir stiprina tiekimo grandinių atsparumą. Augant saulės energetikai, perdirbimo pajėgumai tampa ne papildomu, o būtinu sektoriaus elementu.

  • „Daft Punk“ narys Thomas Bangalter pristato naują albumą Mirage: baletas 16 šokėjų

    „Daft Punk“ narys Thomas Bangalter pristato naują albumą Mirage: baletas 16 šokėjų

    Praėjus penkeriems metams po „Daft Punk“ išsiskyrimo, vienas garsiausio elektroninės muzikos dueto narių Thomas Bangalter tęsia ryškų posūkį į akademinę sceną. Prancūzų kompozitorius paskelbė apie naują leidinį Mirage – Ballet For 16 Dancers, kuris pasirodys 2026 metais birželio 5 dieną.

    Naujasis darbas pristatomas kaip platus ir atmosferiškas elektroninio minimalizmo kūrinys, sukurtas baletui. Bangalter muziką komponavo bendradarbiaudamas su choreografu Damienu Jalet ir šiuolaikinio meno kūrėju Kōhei Nawa, o projektas orientuotas į scenos judesio kaitą ir nuotaikų virsmus.

    Kryptis po „Mythologies“

    Bangalter solo kūryboje jau buvo aiškiai parodęs, kad po „Daft Punk“ laikotarpio nebijo keisti formos ir žanro. 2023 metais pasirodęs jo albumas Mythologies nustebino tuo, kad elektroninę šokių muziką pakeitė ilgos trukmės klasikinė kompozicija, artima baroko ir šiuolaikinio minimalizmo estetikai.

    Mirage tęsia šią kryptį, tačiau grįžta prie elektroninės kalbos, tik šį kartą ji pajungta baleto dramaturgijai. Tokie projektai tampa vis dažnesni ir platesnėje muzikos industrijoje, kur kompozitoriai bei prodiuseriai ieško erdvių, kur muzika veikia ne vien kaip albumo formatas, bet ir kaip sceninis pasakojimas.

    Ne tik albumas, bet ir renginys

    Kartu su albumo anonsu Bangalter pranešė ir apie didelės apimties įtraukų renginį, numatytą 2026 metais birželio 20 dieną Art Basel mugės metu Šveicarijoje. Skelbiama, kad tai bus instaliacija Warehouse Artefacts, jungianti muziką ir vizualų meną.

    Projektą papildys Vokietijos prodiuserio Rampa didžėjaus pasirodymas bei menininko Julian Charrière vizualinė dalis. Organizatoriai šį sumanymą apibūdina kaip patirtį, kuri taikosi į muzikos ir šiuolaikinio meno sandūrą, kur svarbi ne vien klausymo, bet ir erdvinė, jutiminė patirtis.

  • Du nauji „Vectron“ lokomotyvai stiprina intermodalą: „Laude“ žada konkurenciją sunkvežimiams

    Intermodalinio transporto operatorė „Laude Smart Intermodal“ papildė parką dviem daugiatėmis „Siemens“ lokomotyvomis „Vectron MS“. Bendrovė teigia, kad naujieji traukiniai leis siūlyti pervežimus maršrutu Ukraina–Lenkija–Vokietija ir pirmą kartą – iki Belgijos, konkuruojant su kelių transportu kainomis bei tranzito laikais.

    Įmonės vertinimu, būtent greitis ir kaštai šiandien lemia, ar geležinkelis realiai gali perimti dalį krovinių iš sunkvežimių. Tai ypač aktualu augant vežėjų sąnaudoms keliuose, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir didėjant poreikiui užtikrinti tiekimo grandinių patikimumą.

    „Laude“ valdybos pirmininkas Marcinas Witczakas pabrėžė, kad daugiatės lokomotyvos padeda paprasčiau organizuoti tarptautinius reisus ir mažina operacinius trikdžius kertant sienas.

    „Nuosekliai stipriname operatoriaus poziciją, kuris ne tik aptarnauja intermodalo rinką, bet ir ją formuoja. Daugiatės lokomotyvos leidžia mums vežti krovinius iš Ukrainos per Lenkiją į Vokietiją, o dabar ir į Belgiją, konkurencingomis kainomis bei važiavimo laikais, palyginti su kelių transportu“, – sakė M. Witczakas.

    Abi „Vectron MS“ lokomotyvos yra 6,4 MW galios, kai maitinimas kintamąja srove, ir 6,0 MW galios, kai maitinimas nuolatine srove. Jos taip pat aprūpintos ETCS traukinių valdymo sistema pagal Baseline 3 specifikaciją, kuri yra svarbi sklandžiam eismui skirtingų šalių geležinkelių tinkluose.

    Pagal gamintojo koncepciją daugiatė technika aktuali vežant krovinius per kelias valstybes be ilgesnių sustojimų dėl techninių ar suderinamumo procedūrų. „Laude“ nurodo, kad lokomotyvos turi leidimus eksploatuoti 11 Europos šalių, tarp jų Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje, o Belgija šio operatoriaus parke atsiranda pirmą kartą.

    „Laude“ šią plėtrą sieja su platesne investicijų programa, orientuota į intermodalinių pervežimų plėtrą Vidurio ir Vakarų Europoje. Intermodalo sektoriuje pagrindinis tikslas – daugiau krovinių perkelti nuo kelių į geležinkelius, derinant traukinį su pirmos ir paskutinės mylios pervežimu sunkvežimiais.

    Finansavimo struktūroje įvardijami viešieji ir privatūs šaltiniai: investicija remta per Lenkijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą, administruojant su ES transporto projektais dirbančiai institucijai. Likusi dalis finansuota investicine paskola, kuri, bendrovės teigimu, padengė 95 proc. sandorio vertės.

  • Švedų teisinio DI startuolis „Legora“ pritraukė 42 mln. eurų: D etapo suma perkopė 500 mln.

    Stockholm’s Legora today announced a €42 million ($50 million) extension of its previously announced Series D financing, bringing the total round to €513 million ($600 million) in equity and valuing the company at €4.7 billion ($5.6 billion) post-money.

    The extension adds Atlassian and NVentures (NVIDIA’s venture capital arm) as corporate investors, alongside new financial investors, including Airtree, Barclays, Geodesic, Insight, Liberty Global and Nikesh Arora.

    “Enterprise AI is now entering a new phase,” says Max Junestrand, CEO and Co-founder of Legora. “Foundation models are improving rapidly, but the real breakthrough is in how they’re applied, where AI doesn’t just assist, but executes autonomously with the right level of human oversight. With the support of our investors and customers, we’re building a full agentic operating system for legal work”.

    Legora’s extension, sits at the upper end of a broader 2026 funding pattern in AI-enabled legal and enterprise workflow software. 2026 activity shows substantial capital moving into both core LegalTech, including Orbital and Lawhive’s €50 million rounds, and adjacent agentic AI infrastructure, such as Wonderful’s €129.8 million Series B and Redpine’s Stockholm-based €6.8 million Seed round.

    The presence of Hybridity and Redpine indicates that Sweden, and Stockholm specifically, has also seen related 2026 activity in AI compliance and agentic data infrastructure.

    Against this backdrop, Legora’s round is materially larger than other disclosed European legal-AI comparables, while still aligning with the same investor focus on domain-specific AI systems for regulated or complex professional workflows.

    “As a leader in Legal AI, Legora is showing how deeply integrated, context-aware AI can transform complex workflows. We see strong alignment with Atlassian’s vision for AI-powered team collaboration and look forward to supporting their continued expansion“, adds Sarah Hughes, Atlassian Head of Corporate Development and Product Partnerships.

    Founded in 2023 by CEO Max Junestrand and CTO Sigge Labor, Legora claims to be the world’s first truly collaborative AI for lawyers –  serving over 1,000 organisations across 50+ markets.

    Today’s extended funding round follows a period of rapid growth.

    It now serves tens of thousands of legal professionals at major corporate legal departments, such as Barclays, as well as leading global firms, such as White & Case, HSFK, and Linklaters.

    Corporate legal departments now represent one of Legora’s fastest-growing segments, with adoption accelerating over the past year as in-house teams look to bring the same AI capabilities their outside counsel are already using.

    Among law firms surveyed, an average of 4.3 non-billable hours saved per lawyer per week and 42% reporting new work won as a direct result of using Legora.

    As AI agents move from passive assistants to systems that can act on behalf of users, using tools and completing workflows, the software model is beginning to shift from SaaS toward AaaS (Agent as a Service).

    For legal teams, the company says this means moving beyond isolated use cases to integrated systems that combine firm data, jurisdictional knowledge, and intelligent agents.

  • Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda apie Ukrainos pabėgėlius: istorijos, kurios lieka kadruose

    Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda apie Ukrainos pabėgėlius: istorijos, kurios lieka kadruose

    Azerbaidžano sostinėje Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda, pasakojanti apie Ukrainos karo pabėgėlių patirtis Lietuvoje. Juodai balti portretai parodoje Not All of Them. Portraits of War Refugees siekia sujungti asmeninį liudijimą ir kultūrinę diplomatiją.

    Atidaryme dalyvavo Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, pabrėžusi, kad Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių istorijos tapo matoma kasdienybe ir formuoja visuomenės supratimą apie karo kainą. Jos teigimu, humanitarinė parama ir ilgalaikis įsipareigojimas padėti išlieka svarbūs dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.

    „Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, ir čia, Baku, vėl matau panašumų tarp Azerbaidžano ir Lietuvos“, – sakė Inga Ruginienė.

    Parodos ašis yra portretai žmonių, kurie dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo priversti palikti namus ir laikinai apsigyveno Lietuvoje. Kūriniai siekia fiksuoti ne tik netektį ir traumą, bet ir orumą, atsparumą bei bandymą susigrąžinti kasdienybės ritmą.

    Ekspozicijoje pristatomi kelių kartų Lietuvos fotografų darbai, sukurti dokumentinės fotografijos tradicijoje. Parodos kuratorinis sumanymas remiasi idėja, kad portretas gali tapti ne vien estetiniu objektu, bet ir socialiniu dokumentu, padedančiu auditorijai atpažinti karo pasekmes per konkretaus žmogaus veidą.

    Paroda kaip kultūrinė diplomatija

    Lietuvos diplomatinė atstovybė Baku parodą pristato kaip pastangų stiprinti tarptautinį solidarumą dalį. Tokie projektai neretai pasitelkiami siekiant, kad humanitarinės krizės nebūtų vertinamos vien statistikos kalba, o išliktų susietos su asmeniniais likimais.

    Iniciatyva rengiama akademinėje erdvėje, o tai suteikia progą kalbėti apie pabėgėlių integraciją, paramos mechanizmus ir visuomenių atsparumą dezinformacijai. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau pabrėžia, kad parama Ukrainai apima ne tik saugumo politiką, bet ir socialinę bei kultūrinę dimensiją.

    Ukrainos atstovų žinutė

    Atidaryme dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev, akcentavęs tarptautinės paramos svarbą perkeltiems asmenims. Jo teigimu, pagalba pabėgėliams yra ne vien trumpalaikis sprendimas, o tęstinis darbas, kuriam reikia partnerių įsitraukimo.

    „Labai vertiname Lietuvos ir Azerbaidžano paramą mūsų perkeltiems žmonėms“, – sakė Yuriy Husyev.

    Paroda Baku išryškina ryšius tarp Lietuvos, Ukrainos ir Azerbaidžano, o meninė forma pasirenkama kaip būdas kurti dialogą ir išlaikyti dėmesį humanitarinėms karo pasekmėms. Skelbiama, kad ekspozicija Khazar universitete veiks iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Papildoma kelių sutarčių indeksacija Lenkijoje: statybininkams padės, bet nuostolių nepadengs

    Lenkijoje planuojama papildoma kelių statybos sutarčių indeksacija turėtų sumažinti statybų bendrovių patiriamus nuostolius, tačiau visų praradimų ji nekompensuos. Vis dėlto verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali stabilizuoti rinką ir sumažinti ginčų su valstybe riziką.

    Lenkijos statybos darbdavius vienijanti organizacija skaičiuoja, kad papildomas indeksavimas kelių projektams, pasirašytiems iki karo Ukrainoje pradžios, galėtų kainuoti apie 300–350 mln. eurų. Ši suma yra mažesnė už galimą rangovų reikalavimų mastą, jei valstybė apskritai nesiimtų korekcijų ir įmonės masiškai kreiptųsi į teismus.

    Rangovų argumentas paprastas: 2021–2022 metais šoktelėjus žaliavų, energijos ir logistikos kainoms, senesnių sutarčių kainodara daugeliu atvejų nebeatitiko realių sąnaudų. Tai ypač aktualu dideliems infrastruktūros projektams, kuriuose medžiagų ir darbų savikaina sudaro didžiausią biudžeto dalį, o maržos paprastai būna nedidelės.

    „Tai nepadengs visų galimų įmonių nuostolių, bet yra pakankamai patrauklu, kad sumažėtų rizika tęsti teisinius ginčus“, – sakė statybos darbdavių organizacijos vadovas Janas Stylińskis.

    Skirtingos institucijos kaštus vertina nevienodai: verslo asociacijos pateikia mažesnį, o valstybinė kelių direkcija – kiek didesnį papildomo indeksavimo poreikį. Tačiau abiem atvejais akcentuojama, kad bet kuris indeksavimo scenarijus valstybei būtų pigesnis ir praktiškesnis nei ilgalaikiai teismai, galintys stabdyti projektus ir didinti neapibrėžtumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas svarbus ne tik rangovams, bet ir pačiai valstybei: finansinis stabilumas tiesiogiai susijęs su darbų tęstinumu, tiekimo grandinių patikimumu ir galimybe laiku užbaigti objektus. Kai įmonių likvidumas blogėja, dažnėja prašymai keisti terminus, o rizikos kaštai galiausiai atsispindi naujų konkursų kainose.

    Diskusijoje taip pat iškilo vadinamasis vietinės vertės kūrimo klausimas, kai valdžia siekia didesnės naudos šalies ekonomikai iš viešųjų pirkimų. Verslo atstovai tai vertina kaip kryptingą signalą rinkai, tačiau pabrėžia, kad vien deklaracijų neužtenka: būtini aiškūs teisiniai kriterijai ir praktiniai sprendimai, susiję su įmonių finansavimu bei konkurencinėmis sąlygomis.

    Statybų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja tendencija dažniau į sutartis įtraukti indeksavimo mechanizmus ir detalesnes rizikų pasidalijimo nuostatas. Tai laikoma vienu iš būdų apsaugoti tiek valstybės užsakovą, tiek rangovus nuo staigių rinkos svyravimų, ypač kai geopolitinė ir žaliavų kainų aplinka išlieka nepastovi.

  • „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    Nyderlandų Rijsveike įsikūręs startuolis „Rocsys“ pranešė pritraukęs 11,1 mln. eurų investiciją ir pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, kurį įmonė vadina pirmuoju pasaulyje daugiaviečiu bekontakčiu įkrovimu robotaksių parkams. Technologija skirta autonominių elektromobilių depams, kur net trumpi sustojimai ar žmonių įsikišimas gali tapti kliūtimi mastui augti.

    Investicijos raundui vadovavo „Capricorn Partners“, dalyvavo „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. „Rocsys“ nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma siekia apie 47,9 mln. eurų.

    „Autonominių automobilių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi spėti. Jei depe vis dar reikia rankinio darbo, autonomija ten ir baigiasi“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Pasak įmonės, robotaksių rinka skatina parkų plėtrą, todėl depuose didėja operacijų intensyvumas, o rankinis įkrovimas tampa struktūriniu ribojimu. Tas pats procesas kartojamas tūkstančius kartų per dieną, sukuria kaštus, „trintį“ veikloje ir papildomas saugos rizikas.

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir gali aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu, o vienas sprendimas esą pritaikomas iki 10 stovėjimo vietų. Įmonė teigia, kad tokia architektūra didina pralaidumą ir mažina operacinius kaštus, ypač mišriuose parkuose, kur skirtingų modelių įkrovimo lizdai gali būti skirtingose vietose.

    Sprendimas diegiamas su viršutiniu tvirtinimu ir ilgo siekio robotine ranka, todėl galima išsaugoti daugiau depo erdvės ir lygiagrečiai atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, valymą ar patikrą, kol automobilis kraunamas. „Rocsys“ taip pat pabrėžia, kad sistema sukurta taip, jog ją būtų galima integruoti su įvairiais įkrovikliais ir jungtimis be brangių transporto priemonių perdirbimų.

    Įmonės skaičiavimu, depe su 50 stovėjimo vietų „Rocsys M1“ gali padidinti efektyvumą iki 75 proc. ir potencialiai sutaupyti iki 1,4 mln. eurų per metus, naudojant tą patį darbuotojų skaičių. Tokie vertinimai priklauso nuo parko naudojimo intensyvumo, įkrovimo grafiko ir darbo organizavimo, tačiau kryptis aiški – automatizuoti pasikartojančias operacijas, kurios stabdo robotaksių paslaugų plėtrą.

    „Rocsys“ teigia, kad sistema išbandyta didelio intensyvumo aplinkose ir remiasi daugiau nei šešerių metų realių veikimo scenarijų duomenimis. Įmonės pateikiamais duomenimis, gyvuose bandymuose pasiekta daugiau nei 99,9 proc. sėkmingo prijungimo rodiklis, o sprendimas prisitaiko prie apšvietimo, oro sąlygų ir automobilio pastatymo variacijų.

    Technologijos pagrindą sudaro kompiuterinė rega ir judesio valdymas, kad prijungimas vyktų tiksliai ir saugiai. „Rocsys“ taip pat nurodo turinti daugiau nei 130 patentų ir paraiškų, susijusių su sprendimo komponentais ir veikimu.

    „Robotaksių rinka pereina į spartaus augimo fazę, o lemiamu veiksniu tampa galimybė mastelį užtikrinti sklandžiai. Infrastruktūra nulems, kaip greitai įvyks šis perėjimas“, – sakė „Capricorn Partners“ atstovas Steven Lambert.

    „Rocsys“ skelbia, kad „M1“ šiuo metu diegiamas bandomuosiuose projektuose, o didesnio masto diegimas planuojamas nuo 2027 metų. Per artimiausius penkerius metus įmonė siekia aptarnauti tūkstančius įkrovimo vietų Šiaurės Amerikoje ir Europoje.