CP v2

Blog

  • Tamsu ir plika po medžiais? Šie žiemą žydintys augalai akimirksniu pagyvins lysvę

    Tamsu ir plika po medžiais? Šie žiemą žydintys augalai akimirksniu pagyvins lysvę

    Kodėl po medžiais taip sunku auginti?

    Po medžių lajomis augalai dažnai skursta ne tik dėl šešėlio. Jie konkuruoja su medžių šaknimis dėl vandens ir maisto medžiagų, o lietus po tankia laja neretai beveik nepasiekia dirvos.

    Po lapuočiais žiemą ir ankstyvą pavasarį paprastai būna šviesiau, todėl čia geriau jaučiasi anksti žydintys daugiamečiai. Po spygliuočiais tamsa ir sausesnė žemė išlieka beveik visus metus, todėl augalų pasirinkimas siauresnis.

    Augalai, kurie duoda spalvą žiemą

    Vienas patikimiausių pasirinkimų šešėliui yra eleborai, dažnai vadinami kalėdinėmis rožėmis. Jų šviesūs, balti ar rausvi žiedai ryškiai matomi tamsioje dirvoje, o dalis veislių žydi nuo žiemos pabaigos iki pavasario.

    Eleborams tinka pusšešėlis ir humusinga, drėgmę išlaikanti, bet neužmirkstanti žemė. Svarbiausia vengti šaltos dirvos, kur ilgai stovi vanduo, nes tuomet augalai lengviau nukenčia ir prasčiau žiemoja.

    Dar viena ankstyvo sezono žvaigždė yra pavasarinis ciklamenas, žemas ir tinkamas takelio pakraščiui. Jo žiedai dažniausiai pasirodo žiemos pabaigoje, o dekoratyvūs lapai su sidabriškais raštais išlieka ilgiau nei pačios gėlės.

    Ciklamenui reikia laidžios dirvos ir pusšešėlio, o žiemą naudinga lengva mulčio danga. Svarbu nepainioti su persiniu ciklamenu, kuris dažniausiai parduodamas kaip kambarinis augalas ir lauke dažnai neišgyvena.

    Jei norisi geltono akcento, kai aplink vyrauja žalia ir ruda spalvos, dėmesio verta tarpinė mahonija „Winter Sun“. Tai krūmas su dygliuotais lapais ir kvapniais geltonais žiedynais, tačiau Lietuvos sąlygomis žiemos žydėjimas nėra garantuotas.

    Mahonijai reikalinga nuo vėjų apsaugota vieta ir vidutiniškai drėgna, laidžiai vandeniui dirva. Krūmas ilgainiui gali užaugti iki kelių metrų, todėl jį verta sodinti giliau gėlyne ir palikti pakankamai erdvės.

    Prie dažnai vaikštomų vietų sode kartais sodinama sarkokoka, nes jos smulkūs žiedai kvepia itin stipriai. Vis dėlto tai jautresnis krūmas, todėl šaltesniuose regionuose jam dažniau prireikia papildomos apsaugos.

    Žiemą dekoru gali tapti ir japoninė skimija, kuri šaltuoju sezonu išlaiko visžalius lapus, o dalis veislių džiugina ryškiais pumpurais ar uogomis. Ji mėgsta pusšešėlį, humusingą dirvą ir nemėgsta kraštutinumų, kai žemė arba perdžiūsta, arba užmirksta.

    Kaip prižiūrėti, kad prigytų?

    Daugiausia sėkmės lemia ne trąšos, o vietos parinkimas ir laistymas po pasodinimo. Net sausą šešėlį pakeliantys augalai pirmiausia turi įsišaknyti, todėl pirmą sezoną drėgmės kontrolė yra kritiškai svarbi.

    Mulčiavimas padeda sulaikyti drėgmę ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, o tai ypač svarbu po medžiais. Praktika rodo, kad kompostas dažnai tinka eleborams, o ciklamenams naudinga lapinė žemė, kuri primena natūralias miško sąlygas.

    Sodinant po medžiais verta rinktis vietą arčiau lajos krašto, kur paprasčiau rasti tarpus tarp šaknų. Storas šaknis geriau apeiti, o žemės prie pat kamieno nepilti, kad neatsirastų puvinio rizika.

    Norint greito efekto, pradėti verta nuo nedidelio, iš namų gerai matomo ploto. Kelios eleborų kerelės ir ciklamenų grupė leis įvertinti, kiek iš tiesų sausa ir tamsu konkrečioje vietoje, ir tik tada planuoti didesnius krūmus.

  • Sėkite ir sodinkite jau nuo lapkričio 1 dienos: 5 daržovės, kurios greitai auga ir neužima vietos

    Sėkite ir sodinkite jau nuo lapkričio 1 dienos: 5 daržovės, kurios greitai auga ir neužima vietos

    Daržas lapkritį dar nesustoja

    Lapkritis daugeliui atrodo sezono pabaiga, tačiau darže darbų netrūksta: baigiami vėlyvi derliaus nuėmimai ir ruošiamos lysvės žiemai. Šiuo metu dažniausiai kasamos šakninės daržovės, o gūžiniai augalai paliekami kiek ilgiau, jei orai leidžia.

    Nuėmus derlių verta sutvarkyti lysves: pašalinti augalines liekanas, ypač sergančių augalų dalis, ir perkasti dirvą. Sveikos liekanos gali keliauti į kompostą, o dirvą naudinga papildyti organinėmis medžiagomis, kad pavasarį ji greičiau atsigautų.

    Tuščias lysves pravartu mulčiuoti lapais, šiaudais ar kita organika. Tai padeda apsaugoti dirvos paviršių nuo išplovimo, sumažina temperatūros svyravimus ir per žiemą geriau išsaugo drėgmę.

    Kodėl verta sėti prieš žiemą?

    Vadinamieji priešžieminiai sėjimai leidžia dalį darbų perkelti į vėlyvą rudenį, kai daržui jau skiriama mažiau laiko. Sėklos dirvoje peržiemoja ramybės būsenoje ir sudygsta anksti pavasarį, kai tik susidaro tinkamos sąlygos.

    Svarbiausias principas paprastas: sėti reikia tada, kai atvėsta tiek, kad sėklos dar nespėtų sudygti iki žiemos. Jei jos pradės dygti per anksti, net ir nedidelės šalnos jaunuolius gali pažeisti.

    5 daržovės, kurias galima sėti ar sodinti vėlyvą rudenį

    Morkos yra vienas populiariausių pasirinkimų priešžieminei sėjai, nes pavasarį sudygsta labai anksti ir derlių galima imti keliomis savaitėmis anksčiau. Praktikoje tai ypač patogu tiems, kurie nori ankstyvų šviežių šakniavaisių ir nenori pavasarį skubėti su sėja.

    Krapai gerai peržiemoja dirvoje sėklų pavidalu, tačiau svarbu, kad jie nepradėtų dygti rudenį. Todėl vėlyvas sėjimas, kai jau vyrauja žemesnės temperatūros, dažnai būna sėkmingesnis nei ankstyvas, ypač šiltesniais rudenimis.

    Petražolės taip pat tinka sėjai prieš žiemą, nes gali dygti esant žemai temperatūrai. Pavasarį joms paprastai pakanka natūralios drėgmės, kurią suteikia sniego tirpsmas ir ankstyvo sezono krituliai.

    Česnakai įprastai sodinami rudenį, kad iki žiemos spėtų suformuoti šaknis. Sodinant svarbu parinkti tinkamą laiką pagal orus ir dirvos temperatūrą, o lysvę po sodinimo lengvai pamulčiuoti, kad sumažėtų įšalo ir atšilimo svyravimų žala.

    Žieminiai svogūnai iš svogūnėlių dažnai sodinami rudenį, kad pavasarį startuotų greičiau ir anksčiau subrandintų derlių. Vėsesnėse vietovėse pravartu užberti ploną mulčio sluoksnį, o pavasarį stebėti, kad lysvė neužmirktų.

  • Rudeninis vynmedžių genėjimas: šių klaidų nepadarykite, jei kitąmet norite gausaus derliaus

    Rudeninis vynmedžių genėjimas: šių klaidų nepadarykite, jei kitąmet norite gausaus derliaus

    Rudeninis vynmedžių genėjimas yra vienas svarbiausių darbų po derliaus, lemiantis krūmo sveikatą ir kitų metų uogų kokybę. Tinkamai suformuotas vynmedis geriau peržiemoja, o pavasarį startuoja su mažesne ligų ir pažeidimų rizika.

    Genėti rekomenduojama tuomet, kai vynmedis jau numetė lapus ir pereina į ramybės periodą, dažniausiai spalio pabaigoje ar lapkritį. Svarbu nepavėluoti iki stipresnių šalnų, nes trapūs, pašalę ūgliai lengviau lūžta, o žaizdos gyja prasčiau.

    Mažiau ūglių, bet daugiau kokybės

    Dažna klaida yra manyti, kad kuo daugiau stiprių ūglių paliksite, tuo gausesnis bus derlius. Per tankus krūmas blogiau vėdinasi, prasčiau apšviečiamas, todėl didėja grybinėms ligoms palanki drėgmė ir ilgiau laikosi rasa.

    Dar viena problema – per didelis kekių skaičius kitą sezoną: augalas išdalija jėgas, uogos smulkėja, lėčiau noksta ir dažniau išlieka rūgštesnės. Dėl to praktikoje siekiama balanso: mažiau vaisinių ūglių, bet jie parenkami kokybiški ir tinkamai išdėstyti.

    Ką iškirpti pirmiausia?

    Pirmasis žingsnis – sanitarinis genėjimas: pašalinami sausi, nulūžę, ligoti ūgliai ir pažeistos dalys. Tai sumažina tikimybę, kad per žiemą ant krūmo liks infekcijos židinių, o pavasarį problemos greitai išplis.

    Vėliau atrenkamos perspektyviausios vienmečių ūglių dalys, iš kurių kitąmet augs nauji žali ūgliai su žiedynais. Paprastai pasirenkamos gerai sumedėjusios rudos spalvos šakos su aiškiais pumpurais, o labai plonos, silpnos atžalos šalinamos, nes dažnai prasčiau peržiemoja.

    Genėjimo intensyvumas priklauso nuo veislės, augalo augumo ir pasirinkto formavimo būdo, todėl vieno universalaus ilgio visiems vynmedžiams nėra. Vienur paliekamos ilgesnės vaisinės šakos, kitur formuojami trumpi spurų tipo kelmeliai, kad krūmas atsinaujintų tolygiai.

    Dažniausios rudeninio genėjimo klaidos

    Viena dažniausių klaidų – atsitiktinis ūglių pasirinkimas, kai išpjaunamos vertingos vienmetės šakos, o paliekamos silpnos ar netinkamoje vietoje augančios. Ne mažiau rizikinga palikti vien tik pačius storiausius, pernelyg vešlius ūglius, nes jie ne visada duoda geriausią vaisingumą.

    Problema būna ir tada, kai visi ūgliai sutrumpinami vienodai, neatsižvelgiant į veislę bei krūmo formą. Kitas kraštutinumas – palikti per daug pumpurų tikintis rekordinio derliaus: praktiškai tai dažnai baigiasi prastesne uogų branda ir silpnesniu augalu.

    Per radikalus genėjimas taip pat pavojingas, nes dalis likusių pumpurų žiemą gali nušalti. Be to, reikėtų vengti be reikalo pjauti senas, storas daugiametes krūmo dalis, nes didelės žaizdos sunkiau užsitraukia ir gali tapti infekcijų vartais.

    Po genėjimo svarbu pasirūpinti ir apsauga nuo žiemos: jautresnėms veislėms praktikoje dažnai taikomas pridengimas orui laidžiomis medžiagomis ar natūraliais dangalais, kad sumedėjusios dalys būtų apsaugotos nuo staigių šalčių ir temperatūrų svyravimų.

  • Oleandrą slėpėte per vėlai? Kada genėti rudenį ir kaip per 4 savaites įsišaknydinti vandenyje

    Oleandrą slėpėte per vėlai? Kada genėti rudenį ir kaip per 4 savaites įsišaknydinti vandenyje

    Kada oleandrą nešti į vidų?

    Oleandras, kaip ir dauguma Viduržemio jūros regiono vazoninių augalų, nėra atsparus ilgalaikiam šalčiui, todėl rudenį jį būtina perkelti į patalpą. Nors trumpi, lengvi šalčiai augalui dažnai nepakenkia, vazone šaknys atšąla greičiau nei grunte.

    Praktiškai oleandrą verta nešti į vidų tuomet, kai naktimis temperatūra ima laikytis apie 0–5 laipsnius šilumos. Jei prognozuojamos šalnos, delsti nereikėtų: staigus atšalimas dažniausiai baigiasi lapų kritimu ir augalo nusilpimu.

    Rudeninis genėjimas: ką svarbu žinoti?

    Prieš žiemojimą oleandrą patogu apgenėti, kad augalas užimtų mažiau vietos ir pavasarį geriau šakotųsi. Svarbiausia naudoti aštrias, dezinfekuotas žirkles ar sekatorių ir dirbti su pirštinėmis, nes oleandras yra nuodingas.

    Dažniausiai ūgliai trumpinami maždaug trečdaliu, o silpnos, pažeistos ar sergančios šakelės pašalinamos iki pat pagrindo. Pjūvį verta daryti tiesiai virš pumpuro, kad žaizda gyjtų tvarkingiau ir sumažėtų puvinio rizika.

    Kur oleandras geriausiai peržiemoja?

    Oleandrui tinkamiausia šviesi, vėsi patalpa, kur temperatūra laikosi maždaug 2–10 laipsnių šilumos. Per šilta gyvenamoji patalpa dažnai išbalansuoja augalą: jis gali pradėti leisti silpnus ūglius, o pavasarį sunkiau atsigauti.

    Žiemą laistymas turi būti saikingas: žemė gali būti lengvai drėgna, bet ne šlapia. Taip pat verta reguliariai apžiūrėti lapus ir stiebus dėl kenkėjų, nes vėsesnėse patalpose neretai suaktyvėja skydamariai ar voratinklinės erkės.

    Kaip įsišaknydinti oleandrą stiklinėje vandens?

    Rudeninis genėjimas yra puiki proga pasidaryti auginių ir užsiauginti naujų oleandrų be papildomų išlaidų. Geriausiai tinka sveiki šoniniai ūgliai be žiedų, nes augalas energiją nukreips šaknims, o ne žydėjimui.

    Įprastai pasirenkami apie 20 centimetrų ilgio ūgliai, nuo kurių pašalinami apatiniai lapai, kad vandenyje niekas nepradėtų pūti. Auginiai statomi į kambario temperatūros vandenį ir laikomi šviesioje, šiltesnėje vietoje, o vandenį verta keisti kas kelias dienas.

    Dažniausiai šaknys pasirodo maždaug per 4 savaites, o sodinti rekomenduojama tuomet, kai jos pasiekia apie 2 centimetrus. Įsišaknijusius auginius geriausia perkelti į laidų substratą ir iškart lengvai palaistyti, o vėliau periodiškai nugnybti viršūnes, kad krūmelis tankėtų.

    Į lauką jauni oleandrai turėtų keliauti tik tada, kai nebelieka šalnų rizikos, dažniausiai po gegužės vidurio. Toks dauginimas išlaiko motininio augalo savybes, todėl žydėjimo spalva paprastai nesikeičia, o pirmųjų žiedų kartais sulaukiama jau kitą sezoną.

  • Geltona staigmena žiemos sode: šis vijoklis pražysta net gruodį, bet turi vieną sąlygą

    Geltona staigmena žiemos sode: šis vijoklis pražysta net gruodį, bet turi vieną sąlygą

    Žiemą, kai dauguma augalų ilsisi, žiemos jazminas, dar vadinamas plikžiedžiu jazminu (Jasminum nudiflorum), gali tapti ryškiausia sodo puošmena. Jo smulkūs, intensyviai geltoni žiedai pasirodo ant pernykščių ūglių dar prieš išsprogstant lapams, o švelnesnėmis žiemomis pumpurai gali skleistis ir gruodį.

    Šis augalas dažnai painiojamas su kvapniaisiais jazminais, tačiau plikžiedis jazminas kvepia labai silpnai arba beveik nekvepia. Vis dėlto dekoratyvumu jis atsigriebia: 2–3 metrų ilgio ūgliai žiemą sukuria ryškų kontrastą su plika aplinka ir puikiai tinka apželdinti tvoras, pergoles ar atramas.

    Kur sodinti, kad žydėtų

    Gausiausiai žiemos jazminas žydi saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Pusiau pavėsyje jis taip pat augs, tačiau žiedų paprastai būna mažiau, todėl žieminis efektas ne toks ryškus.

    Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir lengvai drėgna, tačiau be užmirkimo. Vandens sąstovis šaknų zonoje yra viena dažniausių problemų, nes skatina šaknų pažeidimus ir silpnina augalą prieš žiemą.

    Priežiūra per metus

    Karštais laikotarpiais jazminui svarbus reguliarus laistymas, bet ir žiemą nereikėtų leisti žemei visiškai išdžiūti. Tuo pačiu verta nepersistengti, nes šaltuoju sezonu drėgmės perteklius ypač pavojingas.

    Tręšti rekomenduojama pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga ir ruošiasi kitam žydėjimui. Ankstyvą rudenį papildomą tręšimą geriau nutraukti, kad ūgliai nespėtų išleisti pernelyg minkštų, šalnoms jautrių ataugų.

    Ką būtina žinoti apie genėjimą ir šalčius

    Žiemos jazminas žydi ant senesnių, pernykščių ūglių, todėl genėjimo laikas čia ypač svarbus. Geriausia jį genėti iškart po žydėjimo, dažniausiai balandį arba gegužę, kad būtų laiko užauginti naujus ūglius kitam sezonui.

    Atsparumas šalčiui nėra absoliutus, todėl jauniems augalams verta skirti daugiau dėmesio. Esant stipresniems šalčiams, ypač kai temperatūra krenta žemiau minus 10 laipsnių Celsijaus, pravartu šaknis pridengti storesniu mulčio sluoksniu, o jautresnėse vietose augalą papildomai apsaugoti dengiamąja medžiaga.

    Praktikoje svarbu atskirti pumpurų ir žiedų atsparumą: uždari pumpurai gali atlaikyti didesnį šaltį nei prasiskleidę žiedai. Dėl to staigūs šalčiai žydėjimo metu kartais pristabdo žiedų skleidimąsi, tačiau pats augalas dažnai sėkmingai atsigauna pavasarį, net jei dalis jaunų ūglių apšąla.

  • Nematomos dūmų bangos vakarais: kodėl šildymo sezonu ore šokteli KD ir kaip apsisaugoti

    Prasidėjus šildymo sezonui, vakarais daugelyje gyvenamųjų kvartalų dažniau fiksuojamas padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore. Tai ypač pastebima ten, kur namai šildomi malkomis, anglimi ar kitu kietuoju kuru, o individualių katilų ir krosnių naudojimas suintensyvėja būtent sutemus.

    Taršos šuoliai ne visada reiškia, kad staiga kūrenama daugiau nei įprastai, nes didelę reikšmę turi ir oras. Silpnas vėjas, temperatūros inversija ir drėgnesnės, ramesnės sąlygos trukdo teršalams išsisklaidyti, todėl jie ilgiau užsibūna prie žemės paviršiaus, kur jais kvėpuoja žmonės.

    Ką reiškia KD10 ir KD2,5?

    KD10 yra stambesnės ore sklandančios dalelės, kurių skersmuo neviršija 10 mikrometrų. Jos dažnai susidaro degimo procesuose, taip pat kyla nuo kelių, statybviečių ar intensyvaus eismo vietose, o į kvėpavimo takus patekusios gali dirginti gleivinę ir sustiprinti lėtinių ligų simptomus.

    KD2,5 yra smulkesnės dalelės, kurių skersmuo neviršija 2,5 mikrometro, todėl jos lengviau prasiskverbia giliai į plaučius. Ilgalaikis šių dalelių poveikis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika, o šildymo sezonu jų dalį dažnai lemia kietojo kuro deginimas.

    Kuo pavojingas azoto dioksidas?

    Kartu su kietosiomis dalelėmis šaltuoju laikotarpiu aktualus ir azoto dioksidas, susidarantis degimo metu. Miestuose jo šaltiniai dažniausiai yra transportas, šildymo įrenginiai ir dalis pramonės procesų, o didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus.

    Jautresnėms grupėms, ypač sergantiems astma ar lėtinėmis širdies ligomis, azoto dioksidas gali paaštrinti simptomus ir didinti jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms. Dėl to šaltuoju sezonu verta sekti ne tik matomus dūmus, bet ir realius oro kokybės rodiklius.

    Kaip sumažinti taršą ir riziką?

    Didžiausią praktinę įtaką oro taršai šildymo sezonu turi tai, kas deginama ir kaip kūrenama. Sausa, tinkamai laikyta mediena dega efektyviau, o drėgnas kuras paprastai išskiria daugiau dūmų ir kietųjų dalelių, be to, labiau apkrauna kaminus bei šildymo įrangą.

    Ypač svarbu nedeginti atliekų, plastiko, dažytos ar impregnuotos medienos ir kitų tam neskirtų medžiagų, nes tai didina taršą ir kelia papildomas sveikatos rizikas. Reguliari katilų, krosnių ir dūmtraukių priežiūra taip pat mažina neefektyvų degimą ir padeda išvengti pavojingų situacijų.

    Jei vakare oro kokybė suprastėja, patariama riboti intensyvų fizinį krūvį lauke, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis. Patalpas geriau vėdinti trumpais intervalais, parenkant laiką, kai oro rodikliai geresni, o pajutus dusulį, kosulį ar akių dirginimą verta persikelti į vidų ir, jei reikia, kreiptis į medikus.

    Vilkaviškyje oro kokybė stebima miesto matavimo stotelėje, o realaus laiko duomenys leidžia gyventojams matyti, kada tarša didėja. Tokie rodikliai padeda priimti paprastus kasdienius sprendimus, kurie sumažina poveikį sveikatai ir kartu prisideda prie švaresnio oro bendruomenėje.

  • GMP tarnyba atveria naują rinką: kas gali laimėti pacientų pavėžėjimo konkursus

    GMP tarnyba atveria naują rinką: kas gali laimėti pacientų pavėžėjimo konkursus

    Greitosios medicinos pagalbos tarnyba kviečia transporto paslaugų teikėjus, mažąsias ir vidutines įmones bei kitus vežėjus jungtis prie valstybės lygmens nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo. Paslaugos bus perkamos per centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą, todėl norint dalyvauti svarbu iš anksto pasirengti dokumentus.

    Nespecializuotas pacientų pavėžėjimas skirtas tada, kai žmogui reikia nuvykti į gydymo įstaigą ar grįžti iš jos, tačiau nereikalinga skubi medicinos pagalba ar speciali reanimacinė įranga. Tokios paslaugos padeda mažinti atskirtį ir užtikrina pasiekiamumą žmonėms, kurie dėl amžiaus, sveikatos ar socialinių aplinkybių negali keliauti savarankiškai.

    Kaip veiks pirkimai?

    Tarnyba nurodo, kad pirkimai vyks dinaminėje pirkimų sistemoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tai reiškia, kad pirmiausia teikėjai pateikia paraišką prisijungti prie sistemos, o kainų pasiūlymai teikiami vėliau, dalyvaujant konkrečiuose konkursuose.

    Prisijungus prie sistemos, teikėjai matys skelbiamus konkrečius pavėžėjimo paslaugų konkursus ir galės teikti pasiūlymus pagal savo galimybes. Praktikoje tai leidžia planuoti darbą regione ir lanksčiau vertinti, kuriuose konkursuose dalyvauti.

    Kokių dokumentų reikės?

    Norint prisijungti prie dinaminės pirkimų sistemos, būtina užpildyti paraiškos formą ir pateikti tiekėjo arba subtiekėjo deklaraciją dėl atitikties nustatytiems reikalavimams. Taip pat reikės Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento, kuris naudojamas vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindus.

    Šiame etape kainų pasiūlymų teikti nereikia, todėl pagrindinis tikslas yra teisingai ir pilnai pateikti prisijungimo dokumentus. Vėliau, atsiradus konkrečiam konkursui, bus teikiamas pasiūlymas su kaina ir kitais reikalaujamais duomenimis.

    Kodėl tai gali būti patrauklu vežėjams?

    Tarnyba pabrėžia, kad dalyvavimas pirkimuose suteikia galimybę vietos verslui plėsti veiklą ir dirbti savo regione. Kita svarbi motyvacija yra socialinė nauda, nes paslaugos prisideda prie sveikatos paslaugų prieinamumo ir sklandesnio pacientų srautų valdymo.

    Viešuosiuose pirkimuose itin svarbūs skaidrumas ir atitiktis reikalavimams, todėl teikėjams rekomenduojama skirti dėmesio dokumentų parengimui ir, jei reikia, pasitelkti viešųjų pirkimų specialistus. Taip pat verta įsivertinti, ar turimi pajėgumai užtikrins paslaugų tęstinumą, punktualumą ir klientų aptarnavimo kokybę.

    „Kviečiame transporto paslaugų teikėjus prisijungti prie pirkimų sistemos ir dalyvauti konkursuose, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos būtų prieinamesnės gyventojams“, – nurodė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

  • Vilkaviškio savivaldybėje – klimato misijų finišas: kas labiausiai nustebino organizatorius?

    Vilkaviškio savivaldybėje – klimato misijų finišas: kas labiausiai nustebino organizatorius?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje pagerbti iniciatyvos „Klimato pėdsakas: ką paliksi tu?“ dalyviai, kurią organizavo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“. Savivaldybė akcentavo, kad rajono įstaigos ir bendruomenės buvo tarp aktyviausių Marijampolės apskrityje.

    Iniciatyva vyko Klimato savaitės metu spalio 19–26 dienomis ir kvietė skirtingas organizacijas imtis praktinių klimato misijų. Jos buvo orientuotos į atsakingą vartojimą, atliekų mažinimą, gamtos puoselėjimą ir aplinkos saugojimą.

    Prie veiklų aktyviai jungėsi rajono švietimo bei socialinių paslaugų įstaigos, neformaliojo ugdymo būreliai ir vietos bendruomenės. Dalyviai rinkosi užduotis pagal savo galimybes ir kasdienius įpročius, o kartu gilino žinias, kaip mažinti poveikį aplinkai realiais veiksmais.

    Kas buvo akcentuota apdovanojimuose?

    Renginio metu dalyvius pasveikino vicemerė Daiva Riklienė ir savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis. Jie pabrėžė, kad tvarūs įpročiai dažniausiai prasideda nuo paprastų sprendimų, o didžiausią pokytį sukuria nuoseklumas.

    „Labiausiai džiugina tai, kad įsitraukė ne pavieniai žmonės, o ištisos bendruomenės, kurios šias veiklas gali tęsti ir po iniciatyvos“, – sakė Darius Bunikis.

    Savivaldybėje dalyviams įteiktos padėkos ir rėmėjų dovanos, taip pat padėkota pedagogams, specialistams ir veiklų vadovams, paskatinusiems jaunimą bei bendruomenes įsitraukti. Prie iniciatyvos prisidėjo Vilkaviškio Rotary klubas, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus ir „Vero kiemelis“.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Klimato kaitos švelninimas vis dažniau siejamas su kasdieniais vartojimo sprendimais, atliekų prevencija ir perdirbimu, energijos taupymu bei tvariu judumu. Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, organizuodami praktines užduotis, siekia, kad aplinkosauginės žinios virstų įpročiais mokyklose, įstaigose ir namuose.

    Organizatoriai primena, kad daugiausia efektų duoda atliekų kiekio mažinimas dar prieš joms atsirandant: pakartotinis naudojimas, atsakingas pirkimas ir rūšiavimas. Tokie veiksmai mažina sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir su tuo susijusias emisijas, o kartu stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė padėkojo iniciatyvos organizatoriams ir visiems dalyviams už kūrybiškumą bei aktyvumą, pabrėždama, kad tokios praktinės klimato misijos yra lengviausias kelias nuo idėjų prie realių pokyčių kasdienybėje.

  • NVŠ krepšelis Vilkaviškyje: dar 53 programos su vietomis – kaip užregistruoti vaiką per CPIS?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė primena tėvams, kad neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) veikloms dar galima pasirinkti programą, finansuojamą NVŠ krepšelio lėšomis. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu likę laisvų vietų 53 programose, todėl registraciją verta neatidėlioti.

    NVŠ krepšelis yra valstybės ir savivaldybių taikomas finansavimo mechanizmas, padedantis vaikams po pamokų lankyti būrelius ir užsiėmimus už mažesnę kainą arba nemokamai. Tokios veiklos dažniausiai apima sportą, meną, muziką, technologijas, pilietiškumą ir kitas kryptis, kurios stiprina vaiko socialines ir asmenines kompetencijas.

    Prašymai į NVŠ programas teikiami per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), prisijungus per Elektroninius valdžios vartus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienam mokiniui NVŠ krepšelis gali būti skiriamas tik vienai pasirinktai programai.

    Registracija vyksta visus mokslo metus, jei pasirinktoje programoje yra laisvų vietų. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios būrelio dar neišsirinko arba nori keisti veiklą, kai keičiasi vaiko interesai, krūvis mokykloje ar gyvenimo ritmas.

    Kokias veiklas galima rinktis?

    Vilkaviškio rajone NVŠ pasiūla apima platų spektrą veiklų nuo sporto iki technologijų. Tarp siūlomų krypčių yra plaukimas, tinklinis, futbolas, krepšinis, imtynės, šachmatai ir kitos fizinį aktyvumą skatinančios programos.

    Meninei saviraiškai skirtose programose vaikai gali rinktis šokį, dailę, orkestro studijas ar dainavimą. Taip pat siūlomos technologinės ir skaitmeninių įgūdžių veiklos, įskaitant robotiką, programavimo pradmenis, kūrybines technologijas bei įvairius STEAM principus taikančius užsiėmimus.

    Dalis programų orientuotos į pilietiškumą ir lyderystę, pavyzdžiui, skautų bei Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių ugdymo veiklos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie užsiėmimai dažnai padeda stiprinti atsakomybę, komandinius įgūdžius ir praktinį pasirengimą.

    Kiek kainuoja ir ką padengia krepšelis?

    Pagal skelbiamą programų aprašų informaciją, dalies užsiėmimų kaina vaikui per mėnesį gali siekti keliasdešimt eurų, tačiau pritaikius NVŠ tikslines lėšas mokestis gali sumažėti arba kai kuriais atvejais tapti lygus nuliui. Konkreti galutinė suma priklauso nuo programos kainos ir savivaldybės skiriamos NVŠ krepšelio dalies.

    Programų aprašuose taip pat nurodoma, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams krepšelis gali būti taikomas palankesnėmis sąlygomis, kai finansavimas didinamas. Dėl individualių atvejų savivaldybė rekomenduoja tikslintis pasirinktoje programoje ir CPIS sistemoje.

    Kas svarbu pildant prašymą?

    Teikiant prašymą CPIS sistemoje verta iš anksto nuspręsti, kuri veikla geriausiai atitinka vaiko amžių, pomėgius ir savaitės grafiką. Praktikoje dažniausiai pasiteisina sprendimai, kai vaikas turi vieną aiškią, reguliariai lankomą veiklą, o ne kelias konkuruojančias tarpusavyje dėl laiko.

    Jei kyla klausimų dėl vietų, užsiėmimų vietos ar tvarkaraščio, tėvams rekomenduojama susisiekti su programos teikėju. Už NVŠ programų įgyvendinimą Vilkaviškio rajono savivaldybėje atsakingas savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

    Savivaldybė akcentuoja, kad NVŠ veiklos vaikams yra ne tik turiningas laisvalaikis, bet ir praktinė pagalba ugdant savarankiškumą, bendravimą bei mokėjimą mokytis. Pasirinkus tinkamą programą, nauda dažnai jaučiama ir mokykloje, ir kasdieniuose įpročiuose.

  • Lapkričio 3 dieną startuoja 148 tūkst. eurų kvietimas bendruomenėms: kas gali gauti paramą?

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) lapkričio 3 dieną skelbia papildomą kvietimą bendruomeninėms organizacijoms, veikiančioms šalia vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių. Kvietimui numatyta kiek daugiau nei 148 tūkst. eurų, o lėšos bus skiriamos projektams iš gamybos įmokos fondo.

    Šis kvietimas yra antrasis šiais metais. APVA duomenimis, už 2025 metais pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją žaliosios elektros gamintojai sumokėjo apie 1 200 000 eurų gamybos įmokų, iš kurių apie 1 000 000 eurų skirta bendruomenėms, o likusi dalis – aplinkiniams namų ūkiams.

    Vasarą vykusio pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta finansavimo sutarčių už maždaug 845 000 eurų. Dabar skelbiamas krepšelis sudarytas iš likusių nepanaudotų lėšų, todėl kvietimo suma mažesnė, tačiau galimybės bendruomenėms išlieka.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas galės teikti bendruomeninės organizacijos, kurių planuojami projektai bus įgyvendinami ne didesniu kaip 15 kilometrų atstumu nuo konkrečios elektrinės, už kurią sumokėta gamybos įmoka. Tai reiškia, kad esminė sąlyga yra ne savivaldybės ar seniūnijos ribos, o realus atstumas iki elektrinės.

    Nors skelbiamas vienas bendras kvietimas, kiekvienai elektrinei priskiriama atskira suma projektams finansuoti. Teikiant paraišką reikės pasirinkti vieną konkrečią elektrinę ir pretenduoti tik į su ja susietas gamybos įmokos lėšas.

    Vienam pareiškėjui paraiškų skaičius nėra ribojamas, tačiau projektai turi būti skirtingi ir savarankiški. Tai aktualu didesnėms bendruomenėms ar organizacijoms, kurios planuoja kelias atskiras iniciatyvas skirtingose vietose.

    Kokie projektai finansuojami?

    APVA nurodo, kad griežto leistinų veiklų sąrašo nėra, nes siekiama palikti bendruomenėms sprendimo laisvę. Vis dėlto lėšos bus skiriamos iniciatyvoms, kurios gerina ar tausoja aplinką ir sukuria apčiuopiamą socialinę arba ekonominę naudą vietos gyventojams.

    Finansavimo dydis vienam projektui priklausys nuo sumos, priskirtos pasirinktai elektrinei. Projektą įgyvendinti bus galima per 18 mėnesių, o patvirtintoms iniciatyvoms lėšos, pagal pasirašytą sutartį, numatomos išmokėti avansu.

    Taikomi ir ribojimai: šios paramos negalima naudoti veikloms, susijusioms su politinių partijų finansavimu, lošimais ar alkoholio bei tabako populiarinimu. Tokie apribojimai skirti užtikrinti, kad gamybos įmokos realiai grįžtų į bendruomenėms naudingus, viešą interesą atitinkančius sprendimus.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Projektai bus vertinami balais, o finansavimas atiteks daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms. Vertinant bus atsižvelgiama į atstumą iki elektrinės, partnerystę su savivaldybe ar jos įstaigomis, švietėjišką poveikį energijos efektyvumo ir tvarumo temomis, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį.

    Paraiškos bus priimamos nuo lapkričio 3 dienos iki lapkričio 30 dienos per APVA informacinę sistemą. APVA ragina bendruomenes iš anksto įsivertinti atstumą iki elektrinių ir numatyti aiškią projekto naudą, nes konkurencijoje lemiamas tampa ne vien idėjos aktualumas, bet ir jos pagrįstumas bei įgyvendinimo pasirengimas.

    Gamybos įmokų mechanizmas Lietuvoje siejamas su sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra, ypač sausumos vėjo parkais ir saulės elektrinėmis. Praktikoje tokia schema veikia kaip būdas dalį ekonominės naudos, kurią sukuria elektros gamyba konkrečioje teritorijoje, nukreipti vietos bendruomenių poreikiams.