CP v2

Blog

  • Kretinga mini 773-iąjį gimtadienį: talkininkai mieste pasodino 773 medelius ir krūmus

    Kretingoje surengta miesto gimtadieniui skirta želdinimo talka šiemet virto konkrečiu ir simbolišku rezultatu: įvairiose vietose pasodinti 773 medeliai ir žydintys krūmai. Tokiu skaičiumi įprasmintas 773-iasis miesto gimtadienis, o akcija tęsiama jau ketvirtus metus.

    Idėja sodinti tiek augalų, kiek miestui sukanka metų, pirmą kartą įgyvendinta 2023 metais, kai Kretinga minėjo 770-ąjį gimtadienį. Po sėkmingo starto savivaldybė ir bendruomenė nusprendė tradiciją paversti kasmetine, o želdinius sodinti ne vien reprezentacinėse erdvėse, bet ir kasdienėse miestiečių judėjimo vietose.

    Kur sodinti nauji želdiniai?

    Šių metų talkoje želdiniai atsirado Tiekėjų ir Kluonalių gatvėse, taip pat Briedžio ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Pasodintos įvairios rūšys, tarp jų liepaitės, beržai, pušys, skroblai, alyvos, lanksvos ir forsitijos.

    „Šiemet į kvietimą 773-iojo miesto gimtadienio proga Kretingoje pasodinti medelių ir žaliuojančių krūmų vėl atsiliepė gausus būrys talkininkų“, – sakė Kretingos meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, per ketverius metus skirtingose miesto vietose jau pasodinta daugiau kaip 3 000 augalų. Želdinimo vietos kasmet plečiamos, kad žalia infrastruktūra stiprėtų ne fragmentiškai, o sudarytų nuoseklesnį tinklą mieste.

    Prisidėjo ir Indijos ambasada

    Šių metų akcija išsiskyrė ir tarptautiniu akcentu: prie iniciatyvos prisijungė Indijos ambasada, miestui padovanojusi rododendrų. Šie žydintys krūmai papuošė miesto centrą ir papildė ne tik želdinių kiekį, bet ir jų dekoratyvumą.

    „Džiaugiamės, kad šiemet augalų sodinimo akcija peržengė Kretingos miesto ribas ir jau kitą trečiadienį, gegužės 6 dieną vakare, vyks Salantuose“, – sakė A. Kalnius.

    Numatoma, kad Salantuose medeliai ir žydintys krūmai bus sodinami miesto centre ir dvaro parke. Tokiu būdu gimtadienio proga pradėta Kretingos iniciatyva vis labiau įgauna platesnės rajono bendruomenės talkos formą.

  • Gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas: sirenos ir SMS, ką daryti jas išgirdus

    Gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas: sirenos ir SMS, ką daryti jas išgirdus

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Jo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    Patikrinimo metu įjungiamos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Tarnybos pabrėžia, kad tai yra planinis patikrinimas, skirtas įsitikinti, ar signalas pasiekia gyventojus skirtingose vietovėse ir skirtingais ryšio tinklais.

    Išgirdus sireną, rekomenduojama nedelsti ir įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją. Ten pateikiama patikslinta informacija apie situaciją, galimą grėsmę ir konkrečius veiksmus, kurių prašoma laikytis gyventojams.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad patarimai visada priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl svarbu išklausyti pranešimus iki galo. Gavus rekomendacijas, raginama vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti artimųjų saugumu.

    Kad perspėjimai pasiektų laiku, gyventojams patariama telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kuri naudojama skubiems perspėjimams. Ši paslauga yra nemokama, o jos veikimą verta pasitikrinti iš anksto, nelaukiant ekstremalios situacijos.

    Tarnybos primena ir bendrą pasirengimo principą: įvykus nelaimei kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Tam pravartu namuose turėti geriamojo vandens ir maisto atsargų, būtiniausių vaistų, žibintuvėlį, radiją, baterijų, žvakių ir degtukų.

    Gyventojai taip pat raginami naudotis mobiliąja programėle „LT72“, kurioje pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir saugos rekomendacijas. Jei patikrinimo metu kilo klausimų ar pastebėjimų dėl perspėjimo sistemos veikimo, PAGD kviečia juos pateikti užpildant specialią anketą „LT72“ svetainėje.

  • Salantuose rengiama medžių sodinimo akcija: kur rinktis ir ką svarbu atsinešti dalyviams

    Salantų gyventojai ir miesto svečiai kviečiami prisidėti prie viešųjų erdvių žalinimo ir atvykti į medžių bei žydinčių krūmų sodinimo akciją. Ji vyks gegužės 6 dieną, trečiadienį, 18 valandą Salantų miesto centre ir dvaro parko teritorijoje.

    Organizatoriai skelbia, kad akcijos metu planuojama pasodinti įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Miestą turėtų papildyti liepos, guobos, klevai, vaismedžiai, taip pat lanksvos, putinai, ligustrai, pūsleniai, hortenzijos ir rododendrai.

    Atskiras dėmesys bus skirtas vietai, kur anksčiau augo vėjo neatlaikęs, kaip skelbta, buvęs storiausias kaštonas Lietuvoje. Šalia jo numatyta pasodinti naują kaštoną, kuris ilgainiui turėtų tapti nauju traukos tašku ir simboliškai pratęsti šios vietos žaliąją istoriją.

    Akcijos dalyvių prašoma 18 valandą rinktis prie Salantų miesto seniūnijos pastato, M. Valančiaus gatvėje 5. Iš čia žmonės bus nukreipti į sodinimo vietas miesto centre ir dvaro parke.

    Salantų miesto seniūnija pasirūpins sodinukais, tačiau dalyvių prašoma atsinešti darbo priemones. Patogiausia turėti kastuvą, pirštines ir aprangą, tinkamą darbui lauke, kad sodinimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Joniškio rajono savivaldybės taryba Mato Slančiausko premiją šiemet skyrė pedagogui ir kultūros darbuotojui Gediminui Andrašiūnui. Įvertintas jo ilgalaikis ir nuoseklus indėlis puoselėjant Joniškio krašto etninę kultūrą, tradicijų tęstinumą ir jų gyvą sklaidą bendruomenėje.

    G. Andrašiūnas dirba Joniškio rajono pagrindinėje mokykloje, taip pat yra Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius. Jis vadovauja daugiau nei du dešimtmečius veikiančiam mėgėjų meno kolektyvui „Klėčia“ ir aktyviai dalyvauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veikloje.

    Vienas ryškiausių jo darbų – nykstančių vietos papročių gaivinimas ir jų įtvirtinimas kaip kasmetinių bendruomenės tradicijų. Tęsiama ir atgaivinta mirusiųjų pagerbimo giedojimo tradicija Ropininkų kapinaitėse tapo pavyzdžiu, kaip nematerialusis paveldas gali išlikti ne muziejuje, o kasdienėje vietos žmonių praktikoje.

    Ne mažiau svarbi G. Andrašiūno veiklos kryptis – folkloro renginių organizavimas ir tradicijų perdavimas per bendrą patirtį, o ne vien pasakojimą. Jis yra ilgametis respublikinės folkloro šventės „Subatos vakarėly“ Kirnaičiuose organizatorius, suburiantis kolektyvus iš įvairių Lietuvos vietovių ir svečius iš užsienio.

    G. Andrašiūno iniciatyva puoselėjamos ir kitos kalendorinės šventės bei tradiciniai sambūriai, stiprinantys bendruomeniškumą ir vietos kultūrinę tapatybę. Tarp jų minimos Jurginės, Sekminės, armonikininkų susitikimai ir kiti gyvosios tradicijos renginiai, kuriuose etninė kultūra patiriama kaip dabarties, o ne vien praeities reiškinys.

    Didelę jo veiklos dalį sudaro senųjų giedojimo tradicijų, vadinamųjų kantičkų, išsaugojimas ir sklaida. Šios tradicijos pristatomos koncertuose, minėjimuose ir bendruomenės renginiuose, o autentiškas pasakojimo stilius, tarmės puoselėjimas ir gebėjimas telkti žmones ne kartą sulaukė platesnio pripažinimo įvairiuose konkursuose.

    Pedagoginėje veikloje G. Andrašiūnas daug dėmesio skiria jaunajai kartai, kad tradicijos nebūtų tik pristatomos, bet ir perimamos. Jo ugdytiniai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o pats mokytojas skatina mokinius domėtis krašto istorija, liaudies kūryba ir gyvuoju paveldu.

    Jo sodyba Kirnaičiuose taip pat tapo atvira kultūros erdve, kurioje vyksta edukacijos, stovyklos ir bendruomenės susibūrimai. Tokios vietos, paremtos asmenine iniciatyva, pastaraisiais metais vis dažniau tampa svarbiu regioninės kultūros varikliu, kai tradicijos perduodamos per praktiką ir bendrą veiklą.

    Mato Slančiausko premija skiriama už trejų praėjusių metų veiklą Joniškio krašto etninės kultūros paveldo rinkimo, puoselėjimo ir sklaidos srityse. Premijos dydis siekia 2 000 eurų, o ją planuojama įteikti birželio mėnesį amatų dienos proga vyksiančiame renginyje.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: startuoja balsavimas už 8 idėjas, tarp jų – takai ir parkai

    Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: startuoja balsavimas už 8 idėjas, tarp jų – takai ir parkai

    Pakruojo rajono savivaldybėje prasidėjo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: gyventojai kviečiami išrinkti, kurios idėjos artimiausiu metu turėtų virsti realiais darbais mieste ir rajono gyvenvietėse. Savivaldybės administracija šiemet sulaukė 8 projektinių pasiūlymų, kurie praėjo administracinės atitikties vertinimą ir perduoti tolesniam nagrinėjimui.

    Balsavimas vyksta nuo balandžio 30 dieną 9.00 valandos iki gegužės 27 dieną 23.00 valandos. Dalyvauti gali Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų, o neturint galimybės balsuoti internetu, tai galima padaryti atvykus į Savivaldybės administraciją.

    Tvarka išlieka aiški: kiekvienas balsuojantis turi po vieną balsą kiekvienoje kategorijoje, todėl gali pasirinkti po vieną didelės ir mažos apimties projektą. Didelės apimties projektų vertė numatyta iki 150 000 eurų, mažos apimties – iki 30 000 eurų.

    Mažos apimties idėjos

    Tarp mažos apimties projektų siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę „Laimingų letenų zona“, kuri spręstų saugių erdvių augintiniams trūkumą ir mažintų konfliktus bendrose viešose vietose. Projekto autoriai pabrėžia, kad tokia infrastruktūra prisidėtų ir prie atsakingesnės augintinių priežiūros kultūros.

    Sporto ir aktyvaus laisvalaikio idėjas atstovauja „Pamūšis juda!“ bei „Rozalimo krepšinio aikštelė“. Vienu atveju planuojama daugiafunkcė aikštelė su kokybišku pagrindu ir gumine danga, kitu – esamos krepšinio aikštelės atnaujinimas, kad erdvė būtų saugesnė, patrauklesnė ir ilgaamžiškesnė.

    Į balsavimą įtraukta ir „Pėsčiųjų tako įrengimas Žvirblonių kaime“ idėja: siūloma įrengti apie 350 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio asfaltuotą taką link tvenkinio, kuriuo žmonės šiltuoju sezonu naudojasi ypač dažnai. Taip pat pateiktas projektas „Sustok. Pajausk. Pabūk.“, kuriuo siekiama mokyklos teritorijoje sukurti sensorinį sodelį, skirtą poilsiui ir ugdymui.

    Didelės apimties projektai

    Didelės apimties kategorijoje gyventojams siūloma rinktis iš kelių infrastruktūrinių ir turizmo krypties idėjų. Viena jų numato daugiabučių kiemo infrastruktūros atnaujinimą: automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatvių, lietaus nuotekų sistemos ir apšvietimo sutvarkymą, siekiant aiškesnės eismo tvarkos ir saugesnio judėjimo.

    Kita idėja – „Takas į Koplyčkalnį (Paežerių Alkakalnį)“: numatoma įrengti pontoninį tiltą per tvenkinį, kad sala būtų pasiekiama ne tik žiemą, kai vanduo užšąla. Savivaldybė akcentuoja, kad patogesnis privažiavimas ir prieinamumas galėtų sustiprinti pažintinį turizmą ir edukacines veiklas.

    Trečiasis didelės apimties pasiūlymas – Triškonių sporto ir laisvalaikio parkas, kuriuo planuojama atnaujinti buvusio stadiono teritoriją ir sukurti visoms amžiaus grupėms pritaikytą erdvę. Projekto apraše numatoma guminė sporto danga, atnaujinamos aikštelės, lauko treniruokliai bei patogumai bendruomenei.

    Skelbiama, kad balsavimo rezultatai ir numatomos įgyvendinti idėjos bus paskelbti iki birželio 1 dieną. Planuojama, kad gyventojų balsavimu bus atrinkta viena didelės apimties ir trys mažos apimties idėjos.

  • Pakruojo tarybos posėdis: startuoja 60 sprendimų paketų, gyventojai gali stebėti transliaciją

    Pakruojo tarybos posėdis: startuoja 60 sprendimų paketų, gyventojai gali stebėti transliaciją

    2026 metais balandžio 30 dieną 10 valandą prasidėjo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta svarstyti 60 sprendimo projektų, kurie apima įvairias savivaldybės veiklos sritis.

    Savivaldybė paskelbė parengtus sprendimų projektus viešai, kad gyventojai ir suinteresuotos bendruomenės galėtų iš anksto susipažinti su planuojamais sprendimais. Tokia praktika leidžia aiškiau suprasti, kokie klausimai bus svarstomi ir kokią įtaką jie gali turėti kasdieniams savivaldybės reikalams.

    Posėdis taip pat transliuojamas vaizdo įrašu, todėl jį galima stebėti nuotoliu. Tiesioginė transliacija suteikia galimybę gyventojams sekti diskusijas ir sprendimų priėmimo eigą realiu laiku.

    Stebint posėdžius nuotoliniu būdu didėja savivaldos sprendimų skaidrumas ir atskaitomybė. Tai ypač aktualu, kai darbotvarkėje daug klausimų, o sprendimai gali paliesti tiek biudžeto planavimą, tiek viešųjų paslaugų organizavimą.

  • Nuo balandžio 30 dienos – naujos taisyklės elektros sąskaitose: aiškesnės sutartys ir daugiau teisių vartotojams

    Kas keičiasi nuo balandžio 30 dienos?

    Nuo balandžio 30 dienos įsigalioja Energetikos teisės pakeitimai, kuriais stiprinamos elektros vartotojų teisės ir didinami reikalavimai tiekėjams. Pagrindinis tikslas – daugiau skaidrumo sutartyse, lengvesnis planavimas ir mažesnė rizika, kad kaina staiga pasikeis ne vartotojo naudai.

    Šie pakeitimai įtvirtina aiškesnį skirtingų elektros kainodaros modelių atskyrimą ir papildomas informavimo pareigas. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pasirašant sutartį ir jau ją turint vartotojas turėtų lengviau suprasti, už ką moka, kokia rizika tenka jam ir kokios alternatyvos realiai yra pasiekiamos.

    Aiškiau apie kainą: fiksuota, kintama ir dinaminė

    Tiekėjai nuo šiol turi aiškiai nurodyti, ar siūloma elektros sutartis yra su fiksuota kaina, kintama kaina ar dinamine kaina. Vartotojui taip pat turi būti paaiškinta, kaip nustatoma kaina: pateikiama konkreti elektros energijos kaina arba aprašomas algoritmas, pagal kurį ji skaičiuojama.

    Dinaminės kainos sutartyse ypač svarbu suprasti, kad galutinė kaina gali priklausyti nuo biržos svyravimų ir paros meto. Tokios sutartys kai kuriems gali leisti sutaupyti, tačiau netinkamai įvertinus vartojimo įpročius jos gali reikšti ir didesnes sąskaitas.

    „Vartotojas turi gauti daugiau paprastos ir aiškios informacijos apie sutarties tipą ir kainos sudarymą“, – numato įsigaliojančios taisyklės.

    Galimybė keisti sutartį be papildomų išlaidų

    Vartotojams, pasirinkusiems dinaminę kainą, įtvirtinama svarbi apsauga: kartą per 12 mėnesių jie gali be papildomų mokesčių pereiti į fiksuotos kainos sutartį arba į sutartį su garantuota fiksuota kaina. Tai skirta sumažinti riziką, kai dinaminė kaina tampa nepalanki dėl rinkos svyravimų.

    Be to, naujomis taisyklėmis siekiama riboti situacijas, kai kainos pokyčiai vartotojui tampa netikėti ar nepakankamai aiškiai paaiškinti. Didesnis dėmesys skaidrumui turėtų padėti vartotojui lengviau palyginti pasiūlymus ir pasirinkti jam tinkamesnį planą.

    „Pasirinkus dinaminę kainą, turi būti užtikrinta reali ir paprasta galimybė grįžti prie fiksuotos kainos“, – pabrėžiama pakeitimų logikoje.

    Daugiau informacijos ir daugiau pasirinkimo vienoje įvadoje

    Tiekėjas privalės pateikti ne tik kainą ar jos nustatymo principą, bet ir informaciją apie papildomas taikomas įmokas, atsiskaitymo būdus bei elektroninio ryšio priemones. Taip pat turi būti nurodyta, kur vartotojas gali gauti konsultaciją telefonu ir kaip susipažinti su galiojančiomis akcijomis ar papildomomis paslaugomis.

    Dar vienas svarbus pokytis – vartotojui sudaroma galimybė turėti daugiau nei vieną elektros energijos pirkimo sutartį arba kompleksinę sutartį, jei laikomasi techninių sąlygų. Leidžiama turėti daugiau nei vieną vartojimo tašką per vieną įvadą, jeigu bendra galia neviršija leistinos prijungimo galios.

    Šie pokyčiai vartotojui gali būti aktualūs tais atvejais, kai skirtingose namų ūkio vietose norima taikyti skirtingas sąlygas arba kai viename įvade yra keli vartojimo taškai. Vis dėlto praktinė nauda priklausys nuo tiekėjų pasiūlymų ir nuo to, kaip aiškiai jie pateiks sąlygas bei galimus kaštus.

  • Stalės ir metalo gaminių platintoja „Bowim“ po 2024 metų nuostolio grįžo į pelną, bet rinka vis dar spaudžia

    Plieno ir kitų metalų produkcijos platintoja „Bowim“ 2025 metais sumažino pardavimo pajamas, tačiau po ankstesnių metų nuostolio sugebėjo dirbti pelningai. Bendrovė skelbia, kad rinkos sąlygos išlieka sudėtingos, o kainų ir paklausos svyravimai vis dar riboja augimo galimybes.

    Konsoliduotos grupės pardavimo pajamos 2025 metais siekė apie 409 000 000 eurų, kai 2024 metais jos buvo maždaug 425 000 000 eurų. Nepaisant mažesnių pajamų, konsoliduotas grynasis pelnas sudarė apie 151 000 eurų, o metais anksčiau grupė patyrė maždaug 2 476 000 eurų nuostolį.

    Įmonė nurodė, kad metų pabaigoje grupės įsipareigojimai siekė apie 53 800 000 eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek padidėjo. Tokia dinamika būdinga plieno prekybos ir logistikos įmonėms, kur apyvartinio kapitalo poreikį dažnai lemia atsargų lygis, atsiskaitymų terminai ir kainų ciklai.

    Kas lėmė pelno grįžimą?

    „Bowim“ teigimu, 2025 metais plieno rinką slėgė nuo 2022 metų vidurio besitęsianti kainų korekcija ir vangus pirkėjų aktyvumas. Bendrovė skaičiuoja, kad vidutinis parduodamos produkcijos kainų lygis buvo apie 6 proc. mažesnis nei prieš metus, todėl net ir išlaikant apimtis pajamos natūraliai traukėsi.

    „2025 metai buvo dar vienas reikalaujantis laikotarpis plieno sektoriaus įmonėms, o pajamų mažėjimą lėmė kainų korekcija ir silpna paklausa“, – teigiama bendrovės komentare.

    Vis dėlto bendrovei pavyko pagerinti rezultatą dėl kelių veiksnių: parduodamų kiekių augimo, geresnės sąnaudų kontrolės ir rinkos stabilizacijos metų pabaigoje. Įmonė pabrėžia, kad kainų stabilizaciją ketvirtąjį ketvirtį stiprino ir reguliaciniai bei kaštų veiksniai, kurie padėjo suvaldyti staigius kainų kritimus.

    Apimtys augo, bet paklausa silpna

    „Bowim“ skelbia, kad 2025 metais parduotų gaminių apimtys, palyginti su ankstesniais metais, augo apie 4 proc. Tai svarbus signalas, kad dalis klientų, nepaisant atsargumo, vis dar vykdė pirkimus, o pati įmonė sugebėjo išlaikyti konkurencingumą tiekimo grandinėje.

    Tačiau didesnės apimtys ne visada reiškia spartesnį pelno augimą, jei rinkoje vyrauja žemos kainos ir intensyvi konkurencija. Plieno platinimo versle rezultatą dažnai lemia maržos, o jos paprastai susitraukia, kai pirkėjai laukia geresnių kainų, o sandėliuose kaupiasi anksčiau brangiau įsigytos atsargos.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad jos 2025 metų audituoti konsoliduoti ir atskiri rezultatai atitiko anksčiau skelbtas prognozes. Tai investuotojams paprastai reiškia mažesnę netikėtumų riziką, nors pati plieno rinka, pasak įmonės, ir toliau išlieka sunkiai prognozuojama.

    Akcininkų struktūra ir supirktos akcijos

    Didžiausi „Bowim“ akcininkai yra Adam Kidała, Jacek Rożek ir Jerzy Włodarczyk, kurių turimi paketai sudaro po 21,18 proc. akcijų. Kartu jie valdo po 24,17 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

    Įmonė taip pat yra įsigijusi 12,66 proc. savo akcijų, nuo kurių balsavimo teisės nėra vykdomos. „Bowim“ Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama nuo 2012 metų sausio.

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.

  • Pramonėje vis daugiau atleidimų: nyksta tūkstančiai darbo vietų, darbdaviai vertina ir L4 istoriją

    Lenkijos pramonėje ryškėja atleidimų banga, apimanti buitinės technikos, baldų ir automobilių sektorius. Įmonės mažina gamybos apimtis ir peržiūri kaštus, o darbo vietų netekimų skaičiai kai kuriose šakose skaičiuojami tūkstančiais.

    Personalo konsultacijų bendrovės Conperio vertinimu, vien buitinės technikos pramonėje 2024–2025 metais darbą gali prarasti apie 6 000 žmonių. Baldų sektoriuje nurodomas dar didesnis mastas – daugiau nei 22 000 darbo vietų.

    Pokyčiai paliečia ir konkrečias gamyklas. IKEA Industry gamykloje Golenijove pradėta restruktūrizacija, kuri gali reikšti apie 160 darbuotojų atleidimą iš maždaug 580 žmonių kolektyvo.

    Baldų gamintoja Black Red White nusprendė nutraukti gamybą Zamostės padalinyje, todėl iki birželio pabaigos planuojama panaikinti daugiau nei 160 darbo vietų. Tai dar vienas signalas, kad sektoriuje įmonės renkasi ne laipsnišką mažinimą, o aiškų padalinių uždarymą.

    Automobilių pramonėje spaudimą didina paklausos svyravimai ir gamybos planų korekcijos. Stellantis gamykla Tichuose pereina nuo trijų pamainų prie dviejų, o tai siejama su maždaug 320 darbuotojų atleidimu.

    Kas lemia, kas išlieka?

    Darbdaviai, rinkdamiesi, su kuo atsisveikinti, vis dažniau vertina ne tik kompetencijas, patirtį ar rezultatus. Praktikoje vis svarbesnis tampa ir ligos nedarbingumo rodiklis, ypač trumpi, pasikartojantys nedarbingumo laikotarpiai.

    Tokia logika dažniau pasitaiko gamybinėse įmonėse, kur vieno darbuotojo nebuvimas gali išbalansuoti pamainos darbą. Tuomet kyla poreikis skubiai perplanuoti grafikus, didėja viršvalandžių apimtis, o tai tiesiogiai veikia savikainą ir našumą.

    „Mažinant darbuotojų skaičių įmonės vertina ne tik kompetencijas, bet ir darbo tęstinumą bei nuspėjamumą. Pasikartojantys trumpi nedarbingumai organizacijai tampa aiškiu, palyginamu signalu“, – sakė Conperio vadovas ir darbo rinkos ekspertas Mikołaj Zając.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio sprendimo prieš sergančius darbuotojus, tačiau ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonės ieško lengvai pamatuojamų kriterijų. Kartu didėja ir spaudimas vadovams užtikrinti gamybos stabilumą, ypač ten, kur kiekviena prastova ar darbuotojų trūkumas iškart matomas skaičiuose.