CP v2

Blog

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: 11:52 kauks sirenos ir ateis SMS

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: 11:52 kauks sirenos ir ateis SMS

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu bus įjungiamos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo, kad pranešimai telefonus turėtų pasiekti nuo 11:52 iki 12:00. Sirenos kauks 3 minutes, nuo 11:52 iki 11:55.

    Kaip vyks patikrinimas?

    Sirenoms nutilus, nuo 11:55 per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos gyventojams. Patikrinimo tikslas yra įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia perspėjimo kanalai ir kaip greitai pasiekia gyventojus.

    Tokie testai periodiškai rengiami tam, kad būtų pastebėti techniniai sutrikimai, įvertintas sirenų girdimumas skirtingose vietovėse ir patikrintas pranešimų išsiuntimas į skirtingų operatorių tinklus. Praktikoje tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai informacija turi pasiekti žmones per kelias minutes.

    Kodėl SMS gali neateiti?

    Perspėjimo pranešimus gauna tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų funkcija. Jei nustatymai išjungti, pranešimas gali būti neparodytas, net jei ryšys veikia įprastai.

    Taip pat svarbu žinoti, kad tokio tipo pranešimai gali būti rodomi kaip specialūs įspėjimai, o jų pateikimas skiriasi priklausomai nuo telefono gamintojo ir operacinės sistemos. Paslauga gyventojams yra nemokama.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Gyventojai, kurie pastebės nesklandumų arba norės pateikti pastabų dėl sistemos veikimo, kviečiami užpildyti anketą LT72 svetainėje. Joje taip pat pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, perspėjimo funkcijos įjungimą telefone ir sirenų girdimumo žemėlapį.

    Departamentas taip pat primena apie nemokamą programėlę „LT72“, kurioje vienoje vietoje pateikiama aktuali informacija ir praktiniai patarimai, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.

  • Prie Kėdainių arenos atidaryta nauja padelio aikštelė: kada galima žaisti ir ką būtina atsinešti

    Prie Kėdainių arenos atidaryta nauja padelio aikštelė: kada galima žaisti ir ką būtina atsinešti

    Prie Kėdainių arenos, žaliojoje zonoje šalia atsarginio stadiono, įrengta nauja padelio aikštelė, kviečianti išbandyti vis labiau Lietuvoje populiarėjantį žaidimą. Aikštelė skirta tiek miesto gyventojams, tiek svečiams, norintiems aktyviai praleisti laiką lauke.

    Padelis yra rakečių sportas, dažnai lyginamas su tenisu ir skvošu, tačiau dėl mažesnės aikštelės ir žaidimo tempo jis daugeliui pradedančiųjų tampa lengviau „įkandamas“. Pastaraisiais metais padelio infrastruktūra sparčiai plečiasi įvairiuose Lietuvos miestuose, o naujos aikštelės atsiranda tiek prie sporto centrų, tiek viešosiose erdvėse.

    Naujai įrengta aikštelė veikia kiekvieną dieną nuo 10.00 iki 20.00 valandos. Atvykus žaisti kviečiama turėti savo inventorių, nes organizatoriai nurodo atsinešti asmenines raketes ir kamuoliukus.

    Kėdainių arenos viduje žaidėjams sudarytos patogios buitinės sąlygos: galima naudotis persirengimo kambariais ir tualetais. Tai leidžia patogiau planuoti treniruotes ar žaidimą su draugais po darbo bei savaitgaliais.

    Organizatoriai kviečia aikštelę išbandyti tiek šeimas, tiek draugų kompanijas, o norintiems pradėti rekomenduojama pasirūpinti patogia sportine avalyne ir apranga pagal orą. Aikštelė pritaikyta aktyviam laisvalaikiui gryname ore, todėl ji gali tapti nauju traukos tašku sportui Kėdainiuose.

  • PAGD patikrino gyventojų perspėjimo sistemą: ką daryti išgirdus sirenas ir gavus SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė atlikęs Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    PAGD nurodo, kad patikrinimo metu buvo įjungtos perspėjimo sirenos, jos veikė 3 minutes: nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojų mobiliesiems telefonams buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    PAGD ragina išgirdus sirenų signalą nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją. Tokiais atvejais svarbu sulaukti aiškių nurodymų apie grėsmės pobūdį ir rekomenduojamus veiksmus.

    Departamentas pabrėžia, kad patarimai priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl svarbiausia – vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Jei informacija perduodama keliais kanalais, pirmenybę reikėtų teikti oficialiems pranešimams per radiją, televiziją ir mobiliuosius perspėjimus.

    Kaip gauti perspėjimus telefone?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. PAGD pažymi, kad ši paslauga yra nemokama, o tokiais pranešimais gyventojai perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie galimą pavojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

    Jei kyla abejonių, ar funkcija veikia, verta ją pasitikrinti telefono nustatymuose. Praktikoje tai ypač svarbu, nes pranešimai skirti greitam informavimui, kai situacija vystosi sparčiai ir delsti negalima.

    Pasirengimas 72 valandoms

    PAGD primena, kad nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju gyventojai turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti geriamojo vandens ir maisto atsargų, turėti būtiniausių vaistų.

    Taip pat namuose pravartu turėti žvakių, degtukų, žibintuvėlį, radiją ir baterijų. Departamentas pabrėžia, kad apie apsaugos priemones ir tolesnius veiksmus gyventojai gali būti informuojami per radiją, televiziją, trumpaisiais pranešimais arba tiesiogiai, todėl svarbu būti pasirengus priimti informaciją ir veikti pagal nurodymus.

    PAGD ragina gyventojus atsisiųsti nemokamą programėlę „LT72“, skirtą pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Joje pateikiama informacija apie pasiruošimą ir gali būti siunčiami svarbūs perspėjimo pranešimai apie nelaimę ar ekstremalųjį įvykį.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui vartotojų kainavo daugiau nei pernai. Galutines sąskaitas augino ir šaltesni mėnesiai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, todėl net ir panašiai vartojant šilumos mokėti teko daugiau.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą skelbia skirtingu laiku, atsižvelgdamos į faktines oro sąlygas ir prognozes. Šiemet dalyje regionų šildymas nutraukiamas vėliau, nes pavasaris buvo permainingas, o naktimis temperatūra neretai krisdavo žemiau komforto ribos.

    Kada baigiamas šildymas savivaldybėse?

    Nuo 2026 metų balandžio 30 dienos šildymo sezono pabaiga skelbiama Panevėžio mieste, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Ši data reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas šiose teritorijose stabdomas nuo minėtos dienos.

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos šildymas baigiamas Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Tai vienos vėliausių datų šiame sąraše, kurias paprastai lemia ilgesnis vėsesnio oro periodas ir poreikis išlaikyti pastatų temperatūrinį komfortą.

    Kainos svyravo, bet įtaką darė ne tik kuras

    2025–2026 metų šildymo sezonu bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčius lėmė kuro kainos ir perkamos šilumos kaina, todėl mėnesio sąskaitos galėjo skirtis net esant panašiam vartojimui.

    Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad jos kaina viso sezono metu išliko tarp mažiausių šalyje, vertinant apie penkiasdešimt šilumos tiekėjų.

    Kas šiemet labiausiai didino sąskaitas?

    Vienas aiškiausių veiksnių buvo PVM tarifo pasikeitimas šilumai: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos taikytas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos jis padidintas iki 21 proc. Tai tiesiogiai didino galutinę kainą vartotojui, net jei šilumos kaina be PVM nesikeitė tiek smarkiai.

    Kitas svarbus veiksnys – oras ir realus šilumos suvartojimas. 2026 metų sausio ir vasario mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl pastatams palaikyti šilumą reikėjo daugiau energijos, o sąskaitos natūraliai augo.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reiškia apčiuopiamą suvartojimo padidėjimą, ypač senesniuose ar prasčiau renovuotuose daugiabučiuose.

    Pasibaigus sezonui šilumos tiekėjai pereina prie pasirengimo kitam laikotarpiui. „Panevėžio energija“ skelbia, kad pradedami kasmetiniai hidrauliniai bandymai ir planiniai remonto darbai, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir prisidėti prie stabilesnių šilumos kainų.

  • Kelmėje – imtynių savaitgalis: meras apsilankė treniruotėje ir įvertino pasirengimą startams

    Kelmėje – imtynių savaitgalis: meras apsilankė treniruotėje ir įvertino pasirengimą startams

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius kartu su Sporto tarybos pirmininku Justinu Drapanausku apsilankė Kelmės imtynininkų treniruotėje. Susitikimo metu savivaldybės vadovai bendravo su sportininkais ir treneriais bei stebėjo pasirengimo procesą prieš artimiausias varžybas.

    Vizito metu akcentuota, kad šį savaitgalį Kelmėje vyks tarptautinės imtynių varžybos, todėl treniruočių tempas ir detalės tampa ypač svarbios. Treneriai pristatė, kaip planuojamas fizinis pasirengimas, techniniai pratimai ir dvikovų taktika, kai iki starto lieka vos kelios dienos.

    Pasak trenerių, kasdienybėje didžiausią reikšmę turi nuoseklus darbas ir disciplina: nuo bazinio ištvermingumo iki specifinių imtynių veiksmų kartojimo, kad sprendimai ant kilimo būtų automatiniai. Taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduriama ruošiantis aukšto lygio turnyrams ir ilgesniam varžybų sezonui.

    Kalbėta ir apie tai, kad tarptautiniai startai namų mieste svarbūs ne tik sportininkams, bet ir visam rajonui. Tokie renginiai didina vaikų ir jaunimo susidomėjimą sportu, stiprina sporto bendruomenę, o kartu prisideda ir prie Kelmės, kaip aktyvaus sporto centro, įvaizdžio.

    Meras sportininkams palinkėjo sėkmės bei ryžto, pabrėždamas, kad svarbiausia varžybose yra kova iki galo ir maksimalus atsidavimas. Savivaldybė taip pat pakvietė gyventojus atvykti palaikyti imtynininkų ir gyvai pamatyti tarptautinio lygio kovas.

    Varžybos vyks Kelmės sporto centre gegužės 2 dieną nuo 11.30 valandos. Organizatoriai primena, kad didesnis žiūrovų palaikymas sportininkams dažnai tampa papildoma motyvacija ir padeda išlaikyti susikaupimą lemiamomis akimirkomis.

  • Pilietiškumo egzaminas sugrįžta gegužės 14 dieną: kaip vyks, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Pilietiškumo egzaminas sugrįžta gegužės 14 dieną: kaip vyks, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, kuri primena visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir krizių valdyme. Ši proga akcentuoja, kad saugumas prasideda nuo informuotų, vieningų ir atsparių piliečių, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti įvairių grėsmių akivaizdoje.

    Minint šią dieną, Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Iniciatyva skirta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems pasitikrinti žinias apie valstybės gynybą, pilietinį pasirengimą ir atsparumo pagrindus.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti internetu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale ir užduotis atlikti savarankiškai.

    Numatoma egzamino trukmė yra 40 minučių, o formatas pritaikytas plačiai auditorijai, kad dalyvauti galėtų tiek moksleiviai ir studentai, tiek dirbantieji ar vyresnio amžiaus žmonės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas yra ne konkurencija, o praktinis žinių pasitikrinimas ir aiškesnis supratimas, kaip kiekvienas gali prisidėti prie valstybės atsparumo.

    Registracija ir prizai dalyviams

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vyksta specialioje organizatorių interneto svetainėje, kur pateikiama ir aktuali informacija apie dalyvavimo tvarką. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, kad egzamino dieną būtų galima sklandžiai prisijungti ir pasirinktu metu atlikti užduotis.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM. Prie iniciatyvos taip pat prisideda partneriai, tarp kurių yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).

    Iniciatyvos informacinis partneris yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti visuomenės žinias ir pasirengimą, o pilietinis atsparumas tampa vis svarbesnis, augant įvairių krizių ir saugumo iššūkių tikimybei.

  • Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.

    „Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.

    „Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.

    „Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.

    „Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.

    Kas kelia didžiausią įtampą

    Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.

    Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.

    Bankai sako, kad rizikas valdo

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.

    „UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.

    Ką stebi investuotojai Europoje

    Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.

    Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.

    Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.

  • Pirmoji Komunija tampa prabanga: šeimos planuoja tūkstantinius biudžetus ir vengia skolintis

    Pirmoji Komunija Lenkijoje vis dažniau virsta ne tik svarbia religine ir šeimos švente, bet ir rimtu finansiniu projektu. Prie išlaidų prisideda vaiko apranga, šventės vieta, maistas, dekoracijos, fotografas, o kartais ir svečių apgyvendinimas, jei artimieji atvyksta iš toliau.

    Šeimos biudžetą paprastai planuoja iš anksto, o restoranus ar sales rezervuoja gerokai prieš šventę, nes paklausa sezono metu didelė. Ekspertai pastebi, kad spaudimas surengti iškilmingą šventę auga, tačiau dalis tėvų vis sąmoningiau atsisako pertekliaus.

    Kiek kainuoja šventė?

    Remiantis Krajowy Rejestr Długów (KRD) apklausa, 59 proc. tėvų, kurių 9–10 metų vaikai Pirmąją Komuniją turės 2026 metais, teigia norintys iškilmingos šventės su elegantiška aplinka, geru maistu ir papildomomis pramogomis. Tuo metu 25 proc. sako, kad puošni forma jiems nėra svarbiausia.

    Kalbant apie konkrečius biudžetus, dažniausiai minimos kelių tūkstančių eurų sumos. 41 proc. apklaustųjų planuoja išleisti apie 1 200–2 400 eurų, 23 proc. numato apie 700–1 200 eurų, dar 16 proc. apie 350–700 eurų.

    Tuo pat metu yra ir grupė, kuri šventei ketina skirti daugiau nei 2 400 eurų, tokių – 8 proc. Mažiausių biudžetų kategorija, iki maždaug 350 eurų, tampa reta: ją pasirinko 5 proc. respondentų, o daugiau nei 7 proc. dar nėra apsisprendę, kiek išleis.

    Skolos – ne visiems priimtina išeitis

    Apklausa rodo, kad didelė dalis tėvų aukštas išlaidas vertina kaip „normalią“ šventės kainą, tačiau skolinimasis dėl vienos dienos vis dažniau laikomas rizika. 77 proc. respondentų mano, kad galėtų surengti iškilmingą šventę nesiskolindami, bet beveik pusė jų renkasi atsargią formuluotę „greičiau taip“, kas gali reikšti ribotą finansinį rezervą.

    Dar 17 proc. pripažįsta, kad be papildomos finansinės paramos tokios šventės neįpirktų. Tuo pat metu 33 proc. teigia, kad verčiau rinksis kuklesnį variantą, nei imsis paskolos, net jei aplinkoje jaučiama konkurencija ir lūkesčiai dėl „tinkamos“ šventės.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad nors tėvai priima aukštą Komunijos kainą, kas trečias neketina dėl to skolintis. Jie nori surengti vaikui šventę, bet ne už sumą, siekiančią apie 2 400 eurų ar daugiau“, – sakė Krajowy Rejestr Długów valdybos prezidentas Adam Łącki.

    Kai vis dėlto pasirenkama skolintis, dažniausiai kreipiamasi į bankus – taip nurodė 12 proc. apklaustųjų, galėjusių pažymėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį. Apie 10 proc. prašo pagalbos šeimos ar pažįstamų, o 4 proc. renkasi vartojimo paskolų bendroves.

    Skolų išieškojimo specialistai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra ne pati šventės suma, o šeimos galimybė po jos toliau laiku mokėti kasdienius įsipareigojimus. Net ir palyginti nedidelė įmoka gali tapti našta, jei namų ūkyje nėra finansinės „pagalvės“.

    „Iš skolų išieškojimo perspektyvos svarbiausia, ar po šventės šeima vis dar gebės vykdyti kasdienius įsipareigojimus: mokėti paskolų įmokas, nuomą, sąskaitas ir padengti kasdienes išlaidas. Jei Komunija finansuojama skolintomis lėšomis, net nedidelė įmoka gali tapti sunkiai pakeliama“, – sakė įmonės Kaczmarski Inkasso viceprezidentas Jakub Kostecki.

  • Kretingos ir Klaipėdos rajonų miškuose gegužės 19–20 dienomis vyks karių lauko taktikos pratybos

    Lietuvos kariuomenė praneša, kad gegužės 19 dieną ir gegužės 20 dieną Kretingos rajono bei Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijose vyks lauko taktikos pratybos.

    Pratybas rengia Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas.

    Kur vyks pratybos?

    Nurodoma, kad pratybos vyks Žutautų, Mikoliškių, Trakynės, Margių, Utrinės, Raseikių, Žvelsos, Vėžaitinės, Jurijonų, Pelkinės, Šakinių, Tilvikų ir Paalantės miškuose.

    Kariuomenė akcentuoja, kad pratybos planuojamos nuo gegužės 19 dienos 8.00 valandos iki gegužės 20 dienos 17.00 valandos.

    Ką gyventojai gali pastebėti?

    Pratybų metu kariai naudos tabelinę ginkluotę, taip pat bus naudojamos transporto priemonės, todėl miško keliukuose ir prieigose gali padaugėti karinės technikos judėjimo.

    Kartu pabrėžiama, kad šaudmenys ir mūšio imitacinės priemonės nebus naudojami, todėl neturėtų būti girdimi šūviai ar sprogimų imitacijos.

    Į ką kreiptis kilus klausimų?

    Kariuomenė prašo gyventojų ir miškų lankytojų išlikti budriems, laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti vykdomoms užduotims, jei pratybų metu būtų sutiktos karių grupės.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis asmuo vyr. srž. Mantas Bakšinskis.