CP v2

Blog

  • Prastas miegas po 50-ies? Ekspertai įvardijo 6 paprastus įpročius, kurie dažnai padeda greičiau užmigti

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vien „eiti miegoti anksčiau“, o nuosekliai stiprinti cirkadinį ritmą ir mažinti veiksnius, kurie vakare palaiko budrumą.

    Su amžiumi dažniau trumpėja gilaus miego fazės, miegas tampa lengvesnis, o prabudimai naktį pasitaiko dažniau. Tam įtakos turi hormonų pokyčiai, lėtinės ligos, vaistai, mažesnis fizinis aktyvumas ir didesnis streso fonas.

    Prie miego kokybės prastėjimo gali prisidėti ir miego sutrikimai, pavyzdžiui, miego apnėja ar neramių kojų sindromas. Jei knarkimas, dusimo epizodai ar nuolatinis nuovargis dieną kartojasi, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Pirmas patarimas paprastas, bet veiksmingas: kasdien bent 20 minučių pabūti natūralioje dienos šviesoje. Ryto ar dienos šviesa padeda „nustatyti“ biologinį laikrodį, todėl vakare organizmui lengviau pereiti į miego režimą.

    Antras įprotis susijęs su skysčiais: vakare verta mažinti išgeriamą kiekį, ypač likus kelioms valandoms iki miego. Taip sumažėja tikimybė prabusti naktį dėl poreikio eiti į tualetą, o miegas išlieka vientisesnis.

    Trečia, rekomenduojama bent 2 valandas prieš miegą riboti ryškią šviesą ir ekranus. Mėlynosios šviesos perteklius gali slopinti melatonino išsiskyrimą, o turinys telefone ar televizoriuje dažnai „įjungia“ emocinį ar informacinį budrumą.

    Ketvirtas patarimas susijęs su mityba: verta dažniau rinktis produktus, kuriuose yra magnio. Šis mineralas dalyvauja nervų sistemos reguliacijoje ir raumenų atsipalaidavimo procesuose, todėl subalansuota mityba su riešutais, sėklomis, žalialapėmis daržovėmis gali prisidėti prie geresnio poilsio.

    Penkta, svarbu mažinti vakarinį stresą ir palaikyti kuo ramesnį kortizolio ritmą. Intensyvios naujienos, konfliktinės diskusijos ar įtempti darbai prieš miegą neretai tampa priežastimi, kodėl kūnas „pavargęs“, bet protas išlieka aktyvus.

    Šešta, jei dieną jaučiate didelį mieguistumą, gali padėti trumpas pietų miegas, tačiau ne ilgesnis nei 20 minučių. Ilgesnė snaudulio trukmė dažniau „įtempia“ vakarą ir apsunkina užmigimą, ypač jei užsnūstama vėlai.

    Jei miego problemos tęsiasi kelias savaites, daro įtaką nuotaikai, atminčiai ar darbingumui, vien įpročių korekcijos gali nepakakti. Taip pat svarbūs signalai yra garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės, rytinis galvos skausmas ar staigūs užmigimai dieną.

    Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja aptarti situaciją su gydytoju ir įvertinti, ar nėra miego apnėjos, nerimo, depresijos, skydliaukės sutrikimų ar vaistų poveikio. Tiksli priežastis dažnai leidžia parinkti efektyviausią sprendimą.

  • Saulėje fiksuojama žybsnių serija: balandžio 29 dieną Žemei prognozuojama G1–G2 magnetinė audra

    Pastarosiomis dienomis Saulėje fiksuojamas padidėjęs aktyvumas: užregistruota kelių žybsnių serija, o dalis jų gali paveikti Žemės magnetosferą. Prognozuojama, kad balandžio 29 dieną gali prasidėti nauja geomagnetinė audra, kuri nuo silpnesnio lygio gali sustiprėti iki vidutinio.

    Europos ir JAV kosminių orų stebėjimo centrai tokiais atvejais vertina, ar po žybsnių įvyko vainikinės masės išmetimas. Būtent jis, pasiekęs Žemę, dažniausiai sukelia ryškesnes magnetines audras, tačiau prognozėse neretai lieka neapibrėžtumo dėl stebėjimų spragų ir dalelių srauto krypties.

    Pagal NOAA naudojamą skalę, G1 laikoma nedidele geomagnetine audra, o G2 priskiriama vidutinėms. Praktikoje tai reiškia, kad gali pasitaikyti trumpalaikių radijo ryšio sutrikimų aukštesniuose dažniuose, paklaidų palydovinėje navigacijoje ir padidėjusios apkrovos elektros tinklams aukštesnėse platumose.

    Prognozėse nurodoma, kad balandžio 29 dieną audra gali startuoti G1 lygiu, o balandžio 30 dieną kai kuriais laikotarpiais sustiprėti iki G2. Tiksli trukmė ir pikas paprastai patikslinami likus kelioms valandoms, kai matomas realus Saulės vėjo greitis, tankis ir magnetinio lauko kryptis.

    Be žybsnių, papildomą poveikį dažnai sustiprina koroninės skylės, iš kurių į kosmosą veržiasi greitesnis Saulės vėjas. Jei tokia sritis tuo metu pasisuka Žemės kryptimi, greitesnis dalelių srautas gali sukelti ilgesnį, bet paprastai ne patį ekstremaliausią geomagnetinį suaktyvėjimą.

    Būtent dėl kelių sutampančių veiksnių prognozėse ir minimas laikotarpis balandžio 29–30 dienomis. Specialistai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar į Žemę bus nukreiptas pakankamai stiprus ir tinkamos krypties Saulės magnetinis laukas.

    Didžiausią praktinę reikšmę magnetinės audros turi aviacijai poliariniais maršrutais, palydovinei navigacijai, radijo ryšiui ir energetikos infrastruktūrai. Daliai žmonių audrų metu subjektyviai gali prastėti savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys moksliškai vertinamas atsargiai ir priklauso nuo individualių veiksnių.

    Gyventojams dažniausiai rekomenduojama sekti oficialius kosminių orų atnaujinimus ir kritinių paslaugų pranešimus, o įmonėms, kurioms svarbus ryšys ar navigacija, numatyti atsarginius scenarijus. Jei geomagnetinis aktyvumas bus didesnis, gali išaugti šiaurės pašvaisčių tikimybė ir žemesnėse platumose, tačiau tai visada priklauso nuo konkrečių sąlygų.

  • Šaukštas pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kasdien: ką tai gali pakeisti kraujospūdžiui

    Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai siejamas su Viduržemio jūros mityba ir širdies sveikata, o naujesnės apžvalgos rodo, kad jis gali prisidėti ir prie kraujospūdžio mažinimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai aliejus tampa bendro mitybos ir gyvenimo būdo dalimi, o ne vienkartiniu „triuku“.

    Pagrindinė priežastis, kodėl alyvuogių aliejus siejamas su palankesniais rodikliais, yra jo sudėtis. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie pakeitus sočiuosius riebalus gali padėti gerinti lipidų profilį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, o tai ilgainiui mažina kraujagyslių apkrovą.

    Dietologai ir mokslinių apžvalgų autoriai atkreipia dėmesį, kad kraujospūdžiui palankesnis poveikis dažniau siejamas būtent su pirmo spaudimo Extra Virgin alyvuogių aliejumi. Jis paprastai išgaunamas mechaniškai, nenaudojant aukštos temperatūros ar cheminių tirpiklių, todėl geriau išsaugo biologiškai aktyvias medžiagas.

    Ypač svarbūs polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai ir gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso bei uždegiminių procesų. Tyrimuose taip pat aptariamas galimas teigiamas poveikis endotelio funkcijai, tai yra vidiniam kraujagyslių sluoksniui, nuo kurio priklauso, kaip efektyviai kraujagyslės geba atsipalaiduoti ir plėstis.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad alyvuogių aliejus nėra greito poveikio priemonė. Klinikiniai tyrimai dažniau rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo, ypač kai kartu gerinama bendra mitybos kokybė.

    Praktiškai tai reiškia, kad vien šaukštas per dieną nebūtinai kompensuos perteklinį druskos kiekį, mažą fizinį aktyvumą ar nuolatinį stresą. Kraujospūdis jautriai reaguoja į visumą: kūno masę, miego kokybę, alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitus veiksnius.

    Dažniausiai rekomenduojama alyvuogių aliejų naudoti kaip riebalų šaltinį, pakeičiant juo sočiuosius riebalus, pavyzdžiui, sviestą. Patogus būdas yra gardinti salotas, daržovių patiekalus ar jau paruoštas sriubas, kai nereikia ilgo kaitinimo.

    Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo pakuotę ir galiojimo bei derliaus datas, nes šviesa ir ilgas laikymas mažina kai kurių junginių stabilumą. Taip pat svarbu laikyti aliejų vėsiau ir toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei kraujospūdis padidėjęs ar diagnozuota hipertenzija, mitybos pokyčiai gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Staigus vaistų nutraukimas ar „natūralių“ alternatyvų paieška be priežiūros gali būti pavojinga.

    Jeigu namuose matuojamas kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba atsiranda simptomų, tokių kaip galvos skausmas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Alyvuogių aliejus gali būti viena iš kasdienių, pagrįstų priemonių, bet saugiausia, kai ji derinama su individualiu gydymo planu.

  • Prie Žemės artėja G2 lygio magnetinė audra: kada prasidės suaktyvėjimas ir ko tikėtis

    Artimiausiomis dienomis Žemę gali pasiekti sustiprėjęs Saulės vėjo srautas, dėl kurio prognozuojama magnetinė audra. Pagal kosminių orų stebėseną, suaktyvėjimas gali prasidėti balandžio 30 dieną ir tęstis į gegužės pradžią.

    Šiuo metu geomagnetinė aplinka išlieka gana rami, nes Saulės vėjo greitis buvo grįžęs į įprastą foninį lygį. Vis dėlto situacija gali greitai pasikeisti, kai į Žemės magnetosferą atsirems greitesnis srautas iš vadinamosios vainikinės skylės.

    G skalė apibūdina geomagnetinių audrų stiprumą nuo G1 iki G5, kur G2 laikoma vidutinio stiprumo. Tokios audros dažniausiai sukelia nedidelius elektros tinklų ir radijo ryšio svyravimus, o šiaurės pašvaistę gali padaryti matomesnę toliau į pietus nei įprastai.

    Praktikoje daugumai žmonių didžiausias pokytis būna ryšio kokybė: kartais nukenčia aukšto dažnio radijo ryšys, gali būti trumpalaikių trikdžių palydovinėse sistemose. Kosminių orų prognozėse taip pat akcentuojama, kad poveikis priklauso nuo to, kaip tiksliai orientuotas magnetinis laukas Saulės vėjyje, todėl tikslus stiprumas neretai patikslinamas jau prasidėjus reiškiniui.

    Prognozė siejama su greitesniu Saulės vėjo srautu, kuris paprastai susiformuoja virš vainikinės skylės ir vėliau pasiekia Žemę. Būtent tokie srautai dažnai sukelia G1–G2 lygio geomagnetinius sutrikimus, ypač jei sąveika su Žemės magnetiniu lauku būna palanki audrai stiprėti.

    Be to, pastarosiomis dienomis fiksuotas padidėjęs Saulės aktyvumas, įskaitant žybsnius ir vainikinės masės išmetimus. Ne visuomet aišku, ar išmesta plazma juda Žemės kryptimi, tačiau jei dalis jos vis dėlto nukreipta į mūsų planetą, ji gali sustiprinti prognozuojamą audrą arba prailginti aktyvesnį laikotarpį.

    Dažniausiai magnetinės audros yra įprasta kosminių orų dalis, tačiau jautresnės sritys yra palydovinė navigacija, aviacija poliariniais maršrutais ir elektros tinklų valdymas. Organizacijos, atsakingos už infrastruktūrą, paprastai remiasi operatyvinėmis prognozėmis ir stebėjimais realiu laiku.

    Gyventojams svarbiausia sekti atnaujintas prognozes, nes G2 lygio audra gali sustiprėti arba susilpnėti priklausomai nuo Saulės vėjo parametrų. Jei geomagnetinis aktyvumas išaugtų, geresnės sąlygos pašvaistei atsirastų tamsiu paros metu, ypač vietose, kur mažesnė šviesos tarša.

  • Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europos Parlamento nariai šią savaitę balsuoja dėl rezoliucijos, kuria būtų pareikštas papeikimas Europos Komisijos nariui Olivér Várhelyi. Pagrindas yra Biudžeto kontrolės komiteto ataskaita, kurioje minimi ilgalaikiai valdymo trūkumai ir klausimai dėl atsakomybės standartų.

    Ataskaitoje teigiama, kad ankstesnėje Várhelyi kadencijoje, kai jis buvo atsakingas už ES plėtrą, europarlamentarai galėjo būti klaidinami arba negaudavo pakankamai informacijos. Tekste pabrėžiama, kad tokia praktika esą nesuderinama su Europos Komisijos nariui keliamais atskaitomybės ir patikimumo reikalavimais.

    Diskusijas kaitina ir viešojoje erdvėje skambantys įtarimai dėl galimos šnipinėjimo veiklos, siejamos su Vengrijos atstovybe Briuselyje laikotarpiu, kai Várhelyi dar nebuvo Komisijos narys. Europos Komisija šiuos teiginius tiria, tačiau kol kas nėra paskelbusi išvadų ar aiškaus termino, kada jos pasieks Europos Parlamentą.

    „Nematau, kad tokia kalba apie einantį Komisijos narį būtų tapusi įprasta, todėl tai yra aiškus politinis signalas“, – sakė europarlamentaras Daniel Freund.

    Nepaisant griežtos formuluotės, rezoliucija pati savaime nereiškia automatinio Várhelyi pasitraukimo. Europos Parlamento įrankiai šiuo atveju dažniausiai apsiriboja politiniu spaudimu ir reputacine žala, o realius sprendimus dėl Komisijos sudėties priima Europos Komisijos pirmininkė.

    Dalies frakcijų atstovai pabrėžia, kad Várhelyi darbas sveikatos srityje vertinamas palankiai, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais metais išryškėjusias ES vaistų tiekimo sutrikimų rizikas. Jo iniciatyvos, susijusios su farmacijos sektoriaus stiprinimu ir vaistų trūkumo mažinimu, kai kuriems europarlamentarams atrodo svarbios, todėl jie nepritaria idėjai kelti klausimą dėl atsistatydinimo.

    Kartu kritikai akcentuoja, kad klausimas čia platesnis nei konkreti politika sveikatos srityje. Jų teigimu, kalbama apie valdymo kultūrą, skaidrumą ir tai, ar Komisijos narys laiku ir tiksliai informuoja Europos Parlamentą, kuris atlieka demokratinės kontrolės funkciją.

    Várhelyi ateitis labiausiai priklausys nuo to, kokias išvadas pateiks Europos Komisijos tyrimas dėl galimo šnipinėjimo skandalo. Jei išvados būtų nepalankios, tai galėtų pakeisti politinę pusiausvyrą ir sustiprinti raginimus imtis griežtesnių veiksmų, tačiau šiuo metu jo pozicijos Briuselyje išlieka gana tvirtos.

  • ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    Europos Sąjungai nuo 2028 metų gali prireikti daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių, tai yra mokesčių ir rinkliavų, kurie keliauja tiesiai į bendrą ES biudžetą, o ne atkeliauja iš valstybių narių įnašų. Tokį akcentą Strasbūre išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie artėjančias derybas dėl kito daugiametės finansinės programos laikotarpio.

    ES iki 2027 metų pabaigos turi susitarti dėl 2028–2034 metų ilgalaikio biudžeto, nors politinis tikslas yra susitarimą pasiekti anksčiau, iki 2026 metų pabaigos. Derybos, kaip įprasta, žada būti įtemptos, nes dalis šalių siekia mažinti nacionalines įmokas, o Europos Parlamentas tuo pat metu ragina didinti bendrą biudžeto apimtį.

    Naujas spaudimas biudžetui

    Papildomą įtampą kuria tai, kad ES artimiausiais metais turės pradėti grąžinti bendrą skolą, prisiimtą finansuojant pandemijos laikotarpio ekonomikos gaivinimo priemones. Tai reiškia, kad biudžete teks rasti lėšų ir skolai aptarnauti, ir tradicinėms politikos kryptims, tokioms kaip parama ūkininkams bei sanglaudos investicijos regionams.

    U. von der Leyen pabrėžė, kad be naujų nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai aiškus: arba didesni valstybių narių įnašai, arba mažesnės ES išlaidos. Pasak jos, tai reikštų mažiau Europos ten, kur jos reikia daugiau, ypač kalbant apie konkurencingumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir saugumą.

    Kokie mokesčiai svarstomi?

    Europos Komisija yra pristačiusi priemonių paketą, kuriuo siekiama padidinti nuosavų išteklių dalį. Tarp siūlymų minimi su anglies dioksido emisijomis susiję mechanizmai, taip pat rinkliavos už neperdirbtas atliekas ir kiti vartojimo ar rinkos pagrindu skaičiuojami šaltiniai, kurie galėtų stabiliau papildyti ES biudžetą.

    Europos Parlamentas savo ruožtu ragina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir siūlo įtraukti sritis, susijusias su skaitmenine ekonomika, internetinėmis paslaugomis ir kriptoturtu. Vis dėlto bet kokie sprendimai šioje srityje tradiciškai susiduria su valstybių narių atsargumu, nes mokesčių politika laikoma viena jautriausių nacionalinio suvereniteto sričių.

    Kas toliau?

    Praktiškai naujų ES nuosavų išteklių įvedimui reikalingas platus politinis sutarimas, todėl derybose svarbiausias klausimas bus, kaip suderinti augančius poreikius su valstybių narių nenoru didinti įnašų. Kartu tai tampa ir testu ES gebėjimui finansuoti ilgalaikius prioritetus neperkeliant visos naštos nacionaliniams biudžetams.

    Šiuo metu ES nuosavi ištekliai jau apima, pavyzdžiui, muitus ir tam tikras įmokas, susietas su plastiko pakuočių atliekomis. Tačiau, didėjant bendriems įsipareigojimams, Briuselis vis atviriau signalizuoja, kad vien tradicinių šaltinių gali nebeužtekti.

  • Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Izraelį, prašydama sulaikyti krovininį laivą „Panormitis“, kuris, Kyjivo teigimu, gali gabenti grūdus, neteisėtai išvežtus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Laivas plaukia su Panamos vėliava ir, kaip skelbiama, yra pakeliui į Haifos uostą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad krovinys esą pakrautas iš uosto, kuris Ukrainos laikomas uždarytu dėl okupacijos, todėl bet koks krovos ar išvežimo procesas būtų laikomas tarptautinės teisės ir Ukrainos teisės aktų pažeidimu. Kyjivas pabrėžia, kad tokie atvejai nėra vien komercinis ginčas, o dalis platesnio neteisėto išteklių pasisavinimo iš okupuotų teritorijų.

    „Mes kreipiamės su labai konkrečiu teisiniu ir diplomatiniu prašymu dėl tarptautinės teisinės pagalbos, į kurį turi būti atsakyta“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras atmetė kaltinimus, kad Izraelis į šį klausimą žiūri nepakankamai rimtai. Pasak jo, tokiose situacijose tikimasi tinkamai pateikto teisinio prašymo, o pateiktas dokumentų paketas yra nagrinėjamas atsakingų institucijų.

    Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad prašyme Izraelio partnerių prašoma sulaikyti laivą ir krovinį, atlikti laivo patikrą, paimti dokumentus, paimti grūdų mėginius bei apklausti įgulos narius. Ukrainos pusė teigia, kad tyrėjai užfiksavo laivo neteisėto įplaukimo į uždarytus Ukrainos uostus faktus, o tai, Kyjivo vertinimu, yra šiurkštus jūrų teisės normų pažeidimas.

    Šis epizodas vyksta platesniame kontekste, kai Ukraina ir tarptautiniai partneriai siekia riboti prekybą prekėmis, kurios galėjo būti paimtos iš okupuotų teritorijų. Tokiais atvejais ginčai dažnai persikelia į uostų kontrolės, krovinių kilmės patikros, laivybos dokumentų ir draudimo procedūrų lauką, o sprendimai priklauso nuo to, kokie įrodymai pateikiami ir kaip juos įvertina valstybės institucijos.

    Prokurorai taip pat skelbia, kad nuo 2022 metų iš okupuotų Ukrainos teritorijų galėjo būti pasisavinta daugiau kaip 1,7 milijono tonų žemės ūkio produkcijos, kurios vertė, Ukrainos skaičiavimu, viršija 387 milijonus eurų. Kyjivas pabrėžia, jog tokia prekyba, jei ji patvirtinama, padeda finansuoti okupacinę administraciją ir karo veiksmus, todėl siekiama didesnio tarptautinio reagavimo.

  • Miškasodis Šernų girininkijoje: Klaipėdos rajono komanda pasodino apie 1 500 eglučių

    Miškasodis Šernų girininkijoje: Klaipėdos rajono komanda pasodino apie 1 500 eglučių

    Klaipėdos rajono savivaldybės komanda šiemet prisijungė prie nacionalinės miškasodžio iniciatyvos ir Šernų girininkijoje sodino jaunuolyną. Per talką pasodinta apie 1 500 eglučių, kurios ateityje formuos naują miško plotą ir prisidės prie biologinės įvairovės atkūrimo.

    Miškasodis Lietuvoje kasmet sutraukia ne tik miškininkus, bet ir bendruomenes, įmones bei savivaldybes, o tokių talkų tikslas paprastas: kuo greičiau atkurti mišką ten, kur jis iškirstas, pažeistas stichijų ar sunykęs dėl kenkėjų bei ligų. Pasirinktos eglutės dažnai sodinamos mišriuose želdiniuose arba šalia kitų medžių rūšių, kad miškas būtų atsparesnis klimato svyravimams.

    Šernų girininkijoje vykusi akcija tapo ir bendruomeniškumo pamoka: dalyviai dirbo komandomis, laikėsi sodinimo atstumų ir miško atkūrimo rekomendacijų, kad sodmenys geriau prigytų. Miškininkai pabrėžia, kad pirmieji keli metai naujam želdiniui yra kritiniai, todėl vėliau gali būti reikalinga priežiūra, apsauga nuo žvėrių pažeidimų ir piktžolių stelbimo.

    Tokios iniciatyvos turi ir ilgalaikę naudą regionui: atkurti miškai padeda saugoti dirvožemį, reguliuoti vandens režimą, mažinti vėjo eroziją bei kurti rekreacijai patrauklias erdves. Nors vienkartinis sodinimas nėra greitas sprendimas visoms aplinkos problemoms, jis reikšmingai prisideda prie tvaresnio kraštovaizdžio ir atsakingesnio požiūrio į miškų naudojimą.

    Miškasodžio organizatoriai primena, kad pasodintas miškas yra investicija dešimtmečiams: rezultatai labiausiai matomi po kelerių metų, kai sodinukai prigyja, sustiprėja ir pradeda formuoti vientisą jaunuolyną. Šernų girininkijoje pasodintos eglutės ateityje taps brandesnio miško dalimi, kurį paveldės jau kita karta.

  • Klaipėdos rajone šildymas išjungiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Klaipėdos rajone šildymas išjungiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Klaipėdos rajone baigiamas šildymo sezonas: centralizuotas šildymas vartotojams planuojamas išjungti balandžio 30 dieną. Savivaldybė sprendimą grindžia artimiausių dienų temperatūrų prognozėmis ir įprasta šildymo sezono pabaigos praktika.

    Šildymo sezono pabaiga reiškia, kad šilumos tiekimas į daugiabučius ir dalį įstaigų bus nutrauktas, kai tik bus atlikti būtini šilumos ūkio perjungimo darbai. Praktikoje tai gali vykti etapais, todėl kai kur šiluma gali dingti anksčiau ar vėliau tą pačią dieną.

    Gyventojams verta įsivertinti, ar namuose pakanka šilumos vėsesnėmis naktimis, ypač jei būstas kampinis ar prastai apšiltintas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad atvėsus orams šildymo atnaujinimas paprastai nėra momentinis, nes sistemai reikia laiko sugrįžti į darbinį režimą.

    Daugiabučių namų bendrijoms ir administratoriams šiuo laikotarpiu aktualu stebėti šilumos punkto darbą ir pasiruošti šilumos ūkio priežiūros darbams. Pasibaigus sezonui įprastai planuojamos sistemos apžiūros, balansavimas ir gedimų šalinimas, kad kitą sezoną šildymas būtų paleistas sklandžiai.

    Jei bute šiluma dingsta, tačiau radiatoriai išlieka šilti ilgiau nei tikėtasi, tai dažnai susiję su sistemoje likusia šiluma ir cirkuliacija. Dėl konkrečios situacijos name gyventojai turėtų kreiptis į pastato administratorių arba šilumos ūkį prižiūrinčią įmonę.

  • Priėmimas į Sendvario „Saulės“ mokyklą: ministerija nepalaiko automatinio perėjimo į kitą pakopą

    Klaipėdos rajono savivaldybė ir Sendvario „Saulės“ mokyklos bendruomenė sulaukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymo dėl mokymosi tęstinumo toje pačioje mokykloje. Ministerija nurodė, kad savivaldybės priėmimo tvarka neprieštarauja galiojančiam ministro įsakymui.

    Esmė, į kurią atkreipiamas dėmesys, yra priėmimo pirmumo kriterijus: pirmenybė teikiama vaikams, gyvenantiems mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Vien tai, kad mokinys jau mokėsi toje pačioje mokykloje žemesnėje ugdymo pakopoje, savaime nesuteikia teisės automatiškai pereiti į aukštesnę pakopą.

    Todėl mokiniams, norintiems tęsti mokslą toje pačioje įstaigoje, tenka teikti prašymus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems toje teritorijoje gyvenantiems vaikams. Jei vietų skaičius ribotas, prašymai vertinami pagal nacionaliniu lygmeniu nustatytus atrankos kriterijus.

    Kaip nurodo savivaldybė, ji anksčiau prašė ministerijos leisti numatyti išimtį, kad mokiniai, jau besimokantys mokykloje, galėtų be eilės tęsti ugdymą toje pačioje įstaigoje. Tačiau ministerijos pozicija, savivaldybės teigimu, ir šį kartą liko tokia pati.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją augančiose priemiesčių teritorijose, kur dėl gyventojų skaičiaus didėjimo mokyklos susiduria su vietų trūkumu. Tokiais atvejais aptarnavimo teritorijos principas tampa pagrindiniu instrumentu reguliuoti srautus, o šeimos, planuojančios perėjimą į kitą pakopą, raginamos iš anksto sekti terminus ir teikimo tvarką.