CP v2

Blog

  • Aliaskos amžinasis įšalas prabudo: 40 000 metų snaudę ledynmečio mikrobai vėl aktyvūs

    Aliaskoje mokslininkai praneša užfiksavę reiškinį, kuris iš naujo atkreipia dėmesį į amžinojo įšalo tirpsmo pasekmes: iš atitirpintų grunto mėginių suaktyvėjo tūkstančius metų „užšaldyti“ mikroorganizmai. Tyrimas atliktas centrinėje Aliaskoje esančiame JAV kariuomenės tunelyje, kur grunto sluoksniuose išlikę ledynmečio faunos pėdsakai.

    Mėginiai buvo paimti iš amžinojo įšalo ir atitirpinti kontroliuojamomis sąlygomis, o jų biologinė ir cheminė aktyvumo kaita stebėta apie pusę metų. Pirmuosius mėnesius pokyčiai buvo menki, tačiau vėliau mokslininkai fiksavo ryškesnį suaktyvėjimą, rodantį, kad dalis mikrobų geba atnaujinti gyvybines funkcijas po itin ilgo užšalimo.

    „Tai tikrai nėra mirę mėginiai. Jie vis dar gali palaikyti aktyvią gyvybę, kuri skaido organines medžiagas ir išskiria jas kaip anglies dioksidą“, – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas Tristanas Karo.

    Darbo metu tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tunelyje juntamą specifinį kvapą, kuris, pasak mikrobiologų, gali būti vienas iš aktyvėjančių mikroorganizmų veiklos požymių. Toks praktinis pastebėjimas nėra įrodymas savaime, tačiau kartu su laboratoriniais matavimais gali padėti geriau suprasti, kada ir kaip atitirpęs gruntas pereina iš „ramybės“ būsenos į biologiškai aktyvią.

    Geologijos mokslų profesorius Sebastianas Kopfas pabrėžia, kad amžinojo įšalo tirpsmas yra viena svarbiausių klimato sistemos nežinomųjų. Amžinajame įšale sukaupta daug organinės anglies, o mikrobams pradėjus ją skaidyti didėja šiltnamio dujų, ypač anglies dioksido, emisijų rizika, galinti sustiprinti šiltėjimo grandininį efektą.

    Pastaraisiais metais Arkties regione fiksuojamas spartesnis temperatūros kilimas nei pasaulio vidurkis, todėl amžinojo įšalo stabilumas tampa vis labiau pažeidžiamas. Dėl to mokslininkai vis dažniau vertina ne tik infrastruktūros ir ekosistemų pažeidžiamumą, bet ir biologinius procesus, kurie atitirpus grunto sluoksniams gali reikšmingai pakeisti anglies apytaką.

    Nors suaktyvėję senoviniai mikrobai savaime nereiškia tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai, tyrėjai pabrėžia būtinybę nuosekliai vertinti rizikas. Pagrindinis šių stebėjimų akcentas yra klimato poveikis: kuo daugiau organikos bus suskaidyta, tuo daugiau dujų gali patekti į atmosferą, o tai didina poreikį tikslinti klimato modelius ir prognozes.

  • Išsipūtęs parketas po vandens: kaip atsargiai padėti lygintuvu ir kada šis triukas neveikia

    Išsipūtęs parketas ar laminuota grindų danga po kontakto su vandeniu dažnai atrodo kaip problema, kurią įmanoma išspręsti tik keitimu. Vis dėlto nedideli, neseniai atsiradę iškilimai kartais sumažėja taikant kontroliuojamą šilumą, pavyzdžiui, naudojant lygintuvą.

    Šis būdas nėra stebuklingas, tačiau remiasi medienos ir medienos plaušo plokščių savybėmis. Medžiagos sugeria drėgmę, išbrinksta, o vėliau, džiūstant, gali dalinai grįžti į ankstesnę formą, jei pažeidimas dar nėra tapęs struktūrinis.

    Parketas ir ypač laminuotos dangos jautriai reaguoja į drėgmę, nes jų viduriniai sluoksniai neretai gaminami iš didelio tankio medienos plaušo plokštės. Patekusi drėgmė išplečia plaušus, o danga ima kilti, atsiranda bangavimas, pakilę sujungimai arba „minkštumo“ pojūtis vaikštant.

    Situaciją pablogina ir montavimo klaidos: palikti per maži kompensaciniai tarpai prie sienų, danga paklota ant nepakankamai išdžiūvusio pagrindo arba prasta garo izoliacija. Tokiais atvejais danga neturi kur „dirbti“, todėl deformacija išryškėja greičiau.

    Jei iškilimas atsirado neseniai ir plotas nedidelis, kartais padeda švelnus džiovinimas šiluma. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad vandens šaltinis pašalintas, o paviršius sausas: jei drėgmė vis dar patenka iš apačios ar per siūles, šiluma problemos neišspręs.

    Pažeistą vietą reikėtų uždengti švariu medvilniniu audiniu ar plonu rankšluosčiu, kad šiluma pasiskirstytų tolygiau ir nepažeistų dekoratyvinio sluoksnio. Lygintuvas paprastai naudojamas be garų, vidutinėje temperatūroje, spaudžiant trumpais intervalais ir darant pertraukas, kad danga neperkaistų.

    Rezultatas dažniausiai nebūna momentinis, nes drėgmė iš gilesnių sluoksnių pasišalina palaipsniui. Jei metodas veikia, iškilimas mažėja, sujungimai tampa stabilesni, o grindys mažiau „spyruokliuoja“.

    Jeigu danga išsipūtusi dideliame plote, siūlės išsiskyrusios, kraštai trupėja, o paviršius akivaizdžiai deformuotas, tikėtina, kad vidiniai sluoksniai jau pažeisti negrįžtamai. Tokiu atveju šiluma gali tik laikinai pakeisti vaizdą arba dar labiau sugadinti apdailą.

    Rizika padidėja ir tada, kai lygintuvas per karštas arba liečiasi tiesiogiai: gali pakisti spalva, atsirasti blizgių dėmių, o kai kurių dangų apsauginis sluoksnis gali būti pažeistas. Jei kyla abejonių, saugiausia sprendimą derinti su meistru ir svarstyti pažeistų lentelių keitimą.

    Net jei iškilimą pavyko sumažinti, svarbiausia yra pašalinti priežastį: pratekėjimą, netinkamą valymą ar per didelę drėgmę patalpoje. Medienos dangoms palankesnė stabilesnė aplinka, todėl naudinga vengti perteklinio vandens ir greitai nusausinti išsiliejusius skysčius.

    Praktikoje daug problemų kyla dėl per šlapios šluostės ar „gausaus“ plovimo, kai vanduo per siūles patenka į dangos vidų. Taip pat verta periodiškai patikrinti indaplovę, skalbyklę, radiatorius ir jungtis, nes lėtos mikropratekos ilgainiui padaro ne mažesnę žalą nei staigus užliejimas.

    Jei danga dar tik planuojama, svarbu laikytis gamintojo instrukcijų: tinkamas paklotas, garo izoliacija, kompensaciniai tarpai ir išdžiūvęs pagrindas dažnai lemia, ar grindys atlaikys sezoninius drėgmės svyravimus. Tokios detalės nematomos, bet būtent jos dažniausiai apsaugo nuo pakartotinio išsipūtimo.

  • Atlasinės paklodės ir pagalvių užvalkalai: kaip skalbti, kad išliktų švelnūs ir blizgūs ilgiau

    Atlasinės paklodės ir pagalvių užvalkalai dažnai pasirenkami dėl glotnaus paviršiaus: jis mažina trintį, todėl gali būti švelnesnis plaukams ir odai. Tačiau tokiai patalynei reikia atidesnės priežiūros, nes netinkama temperatūra ar agresyvūs skalbikliai greičiau „nuima“ audinio blizgesį ir minkštumą.

    Svarbu suprasti, kad atlasas nėra viena konkreti žaliava, o audimo būdas, suteikiantis medžiagai lygų, blizgų paviršių. Atlasinė patalynė gali būti išausta iš šilko, medvilnės, viskozės ar poliesterio, todėl priežiūros taisyklės pirmiausia priklauso nuo sudėties etiketėje.

    Šilkinė patalynė paprastai laikoma jautriausia: natūralūs pluoštai prasčiau toleruoja karštį, stiprų trynimą ir netinkamus balinamuosius priedus. Tuo metu poliesterio ar medvilnės atlasas dažniausiai būna atsparesnis, bet ir jam kenkia karštas vanduo, dideli gręžimo sūkiai bei per aukšta džiovinimo temperatūra.

    Jei dvejojate, rinkitės konservatyviausią režimą: vėsų vandenį, švelnų skalbimą ir kuo mažiau mechaninio poveikio. Taip sumažinsite riziką, kad audinys praras glotnumą, ims elektrintis ar atsiras užkabų.

    Atlasines paklodes ir užvalkalus geriausia skalbti atskirai nuo sunkių, šiurkščių audinių, pavyzdžiui, džinsų, rankšluosčių ar drabužių su užtrauktukais. Tokie skalbiniai skalbimo metu sukelia trintį ir gali palikti užkabų ar net mikropažeidimų, kurie vėliau virsta plyšimais.

    Skalbimo mašinoje tinka delikatus režimas, vėsus vanduo ir mažesni gręžimo sūkiai. Skalbiklis turėtų būti švelnus, be agresyvių balinančių priedų, o pagalvių užvalkalus verta išversti į išvirkščią pusę ir, jei turite, dėti į tinklinį maišelį delikatiems skalbiniams.

    Jei ant audinio yra dėmių nuo maisto ar augintinių, jas verta apdoroti prieš skalbimą. Nedidelį kiekį švelnaus skalbiklio arba fermentinio dėmių valiklio įtrinkite pirštais ir palikite maždaug 10–15 minučių, kad priemonė pradėtų ardyti dėmę „laikančias“ daleles.

    Didžiausias atlaso priešas dažnai būna ne pats skalbimas, o džiovinimas karštyje. Jei naudojate džiovyklę, rinkitės žemiausią temperatūrą ir išimkite patalynę dar šiek tiek drėgną, kad audinys neperkaistų ir mažiau susiglamžytų.

    Prieš džiovinimą naudinga išimti pagalvių užvalkalus iš delikataus skalbinių maišelio, kad nesusidarytų ryškios raukšlės. Natūraliai džiovinant venkite tiesioginių saulės spindulių, nes ilgainiui jie gali silpninti pluoštą ir blukinti paviršių.

    Galiausiai, prieš pirkdami atlasinę patalynę visada patikrinkite etiketę: ji tiksliausiai nurodo, kokia temperatūra ir koks režimas saugiausi konkrečiai sudėčiai. Tokia smulkmena dažnai lemia, ar blizgesys ir švelnumas išsilaikys sezonais, ar dings po kelių skalbimų.

  • Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: sirenos ir pranešimai į telefonus

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: sirenos ir pranešimai į telefonus

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad 2026 metais balandžio 30 dieną visos šalies mastu vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas. Jo tikslas – įvertinti, ar krizės atveju įspėjimai gyventojus pasiektų laiku ir patikimai.

    Patikrinimo metu nuo 11 val. 52 min. visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Gavus pranešimą ar išgirdus sirenas, papildomų veiksmų imtis nereikės, jei nepateikiamos kitos instrukcijos. Tokie testai rengiami tam, kad būtų patikrintas techninis pasirengimas ir gyventojai atpažintų įspėjimo signalus.

    Perspėjimo sistemos patikrinimai taip pat leidžia įvertinti ryšio kanalų veikimą skirtingose vietovėse ir nustatyti galimus trikdžius. PAGD rekomenduoja gyventojams atkreipti dėmesį, ar pranešimas pasiekė telefoną, ypač jei gyvenama atokesnėje teritorijoje ar pastatuose, kur ryšys silpnesnis.

    Jeigu nustatytu laiku pranešimo negavote, tai nebūtinai reiškia gedimą, tačiau tai gali padėti įvertinti aprėptį ir tinklų veikimą. Patikrinimo dieną aktualią informaciją gyventojai įprastai gali rasti oficialiuose PAGD ir kitų atsakingų institucijų kanaluose.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) skelbia, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos gyventojams vėl bus priimamos nemokamai. Nemokamas priėmimas bus taikomas su metiniu limitu – iki 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis pokytis aktualus įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, kai susidaro polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir panašių izoliacinių medžiagų likučiai. VAATC pabrėžia, kad atliekas būtina pristatyti į DGASA aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar išmesti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

    Anksčiau galiojusi tvarka numatė mokestį už izoliacinių medžiagų atliekų priėmimą – fiziniams asmenims buvo taikomas 0,19 euro tarifas už kilogramą. VAATC sprendimą grįžti prie nemokamo priėmimo, taikant limitą, sieja su per pastaruosius mėnesius pastebėtu išaugusiu tokių atliekų kiekiu mišrių komunalinių atliekų sraute.

    Pasak centro, izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra lengvai perdirbamos, o jų apdorojimas reikalauja atskiro, sudėtingesnio proceso. Dėl to itin svarbu izoliacines atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų dar jų susidarymo vietoje ir pristatyti tvarkyti pagal nustatytas taisykles.

    VAATC duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle iš viso surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš jų izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Gyventojams prieš vykstant į aikšteles rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkrečios DGASA priėmimo sąlygas ir galiojančius atliekų kiekių limitus. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl neatitikimų arba viršyto metinio nemokamo kiekio.

  • Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį patraukė du moksleivių išpuoliai ugdymo įstaigose, po kurių tėvams ir mokytojams kyla natūralus klausimas, kaip užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie įvykiai ypač stipriai paliečia vaikus: vieni gali būti tiesioginiai liudininkai, kiti išgirsta detales ir pradeda nebesijausti saugūs savo mokykloje.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų reakcijos gali būti labai skirtingos: nuo baimės eiti į pamokas iki pykčio, užsidarymo ar padidėjusio jautrumo garsams bei konfliktams. Dažnai nerimas sustiprėja tada, kai vaikas informaciją sužino iš bendraamžių ar socialinių tinklų, kur detalės pateikiamos fragmentiškai ir emocingai.

    Kaip kalbėtis su vaiku po įvykių?

    Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia patiems suaugusiesiems išlaikyti ramybę, nes vaikų saugumo jausmas stipriai priklauso nuo tėvų ir mokytojų reakcijos. Pokalbį verta pradėti nuo paprasto klausimo, ką vaikas girdėjo ir kaip jis dėl to jaučiasi, o ne nuo suaugusiojo interpretacijų.

    Su vaiku svarbu kalbėti atvirai, bet pagal jo amžių ir brandą, nesiimant gąsdinančių detalių. Vaikui naudinga padėti įvardyti jausmus, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, ir patikinti, kad tokios emocijos yra normalios, kai nutinka sukrečiantys dalykai.

    Paaiškinant, kodėl žmonės kartais elgiasi pavojingai, siūloma vengti etikečių ir kaltinimų. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad smurtinis elgesys dažnai rodo gilesnius sunkumus ir laiku nesuteiktą pagalbą, todėl suaugusieji turi būti budrūs, pastebėti rizikos ženklus ir ieškoti sprendimų, o ne kurti stereotipus.

    Kaip grąžinti saugumo ir kontrolės jausmą?

    Vaikams ypač svarbu aiškiai žinoti, į ką kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje. Specialistai rekomenduoja kartu su vaiku susitarti dėl paprastų, konkrečių žingsnių: kam paskambinti, kur kreiptis mokykloje, ką daryti, jei kyla grėsmė ar konfliktas.

    Raminant vaikus, verta kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai: kokios saugumo priemonės taikomos mokykloje, kaip vyksta reagavimas į incidentus ir kokie suaugusieji yra atsakingi už pagalbą. Tokia informacija padeda sumažinti nežinomybės jausmą, kuris dažnai ir maitina nerimą.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina rodyti empatijos pavyzdį ir kalbant apie nukentėjusius, ir apie smurtavusį vaiką, prisimenant, kad tai vis tiek vaikas, kuriam taip pat gali reikėti pagalbos. Mokyklų bendruomenei rekomenduojama peržvelgti prevenciją, skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie patiria emocinių sunkumų, ir stiprinti aiškią pagalbos kultūrą.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei po tokių įvykių vaiko nerimas nemažėja, atsiranda miego sutrikimų, stiprėja baimė eiti į mokyklą ar pasikeičia elgesys, svarbu nedelsti ir pasitarti su mokyklos specialistais ar sveikatos priežiūros profesionalais. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ilgalaikio nerimo ar trauminių patirčių poveikį.

    Vaiko teisių gynėjai primena, kad konsultacijoms galima skambinti nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei, būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.

  • Džinsai darbe ir aiški žinutė: Kupiškio savivaldybė prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos

    Džinsai darbe ir aiški žinutė: Kupiškio savivaldybė prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos

    Balandžio 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai į darbą atvyko vilkėdami džinsus ir taip prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos iniciatyvos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai paprastas, bet matomas solidarumo gestas žmonėms, patyrusiems seksualinį smurtą.

    Prie iniciatyvos prisidėję darbuotojai susibūrė miesto aikštėje, kur buvo įamžinta bendra nuotrauka. Pasak organizatorių, svarbiausia šios dienos prasmė yra palaikymas aukoms ir aiški žinutė, kad smurtas nėra ir negali būti pateisinamas.

    Tarptautinė džinsų diena siejama su seksualinio smurto prevencijos idėjomis ir kasmet primena apie atsakomybės perkėlimą nuo aukos smurtautojui. Iniciatyva skatina viešai kalbėti apie sutikimo svarbą, stereotipų žalą ir būtinybę kurti aplinką, kurioje nukentėjusieji jaustųsi saugūs kreiptis pagalbos.

    Lietuvoje institucijos ir nevyriausybinės organizacijos akcentuoja, kad seksualinis smurtas dažnai lieka nutylėtas dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo. Tokie simboliniai veiksmai, kaip dalyvavimas Tarptautinėje džinsų dienoje, padeda mažinti stigmas ir stiprina visuomenės supratimą, jog atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Savivaldybė teigia, kad net ir nedidelės iniciatyvos prisideda prie pokyčių: skatina bendruomenę būti empatiškesnę ir drąsiau reaguoti į smurtą. Kupiškyje surengtas susibūrimas tapo bendrystės ženklu ir priminimu, kad saugesnė aplinka prasideda nuo aiškios pozicijos bei palaikymo tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

  • Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijoje apsilankęs Lukas Savickas su moksleiviais aptarė 16-mečių balsavimą

    Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijoje apsilankęs Lukas Savickas su moksleiviais aptarė 16-mečių balsavimą

    Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje lankėsi Seimo narys Lukas Savickas kartu su patarėja Fausta Roznyte. Svečius pasitiko gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, pristaciusi mokyklos veiklą ir bendruomenės aktualijas.

    Susitikime dalyvavo ir savivaldybės atstovai, tarybos nariai, seniūnė bei seniūnaičiai. Pokalbių metu aptarti tiek ugdymo įstaigos pasiekimai, tiek kasdieniai klausimai, kurie tiesiogiai paliečia mokinių mokymosi ir laisvalaikio aplinką.

    Daugiausia dėmesio skirta diskusijai su vyresniųjų klasių mokiniais, kurie kėlė jiems svarbias pilietiškumo temas. Moksleiviai domėjosi siūlymais suteikti balsavimo teisę nuo 16 metų renkant merus ir savivaldybių tarybų narius, taip pat klausė apie pilietines socialines valandas ir jų prasmę mokyklose.

    Kalbėta ir apie patį politiko darbą: mokiniai teiravosi, kaip atrodo kasdienės Seimo nario pareigos, kokie sprendimai reikalauja daugiausia atsakomybės ir kas labiausiai įsimena dirbant parlamente. Tokie susitikimai mokykloms tampa proga pilietines temas perkelti iš teorijos į gyvą dialogą, o jaunimui aiškiau suprasti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos savivaldai ir valstybei.

    Vėliau svečiai apsilankė gimnazijos valgykloje, kur pristatytas trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis. Diskutuota apie mokinių pasirinkimus maitinantis mokykloje, valgiaraščio sudarymą, kainoraščio klausimus ir praktinius sprendimus, kurie lemia maisto kokybę bei prieinamumą.

    Vizito pabaigoje direktorė aprodė atnaujinamas sporto erdves ir pristatė jau atliktus bei planuojamus darbus. Taip pat apžiūrėtas atnaujinamas mokyklos stadionas, aptartos gimnazijoje puoselėjamos sporto tradicijos ir Seirijuose populiarus regbis.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje pradeda veikti darbo taryba: kas į ją išrinkti

    Kupiškio savivaldybės administracijoje pradeda veikti darbo taryba: kas į ją išrinkti

    Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje balandžio 29 dieną darbą pradėjo naujai išrinkta darbo taryba. Ji sudaryta po balandžio 16 dieną įvykusių rinkimų ir nuo šiol atstovaus administracijos darbuotojų interesams.

    Darbo taryba yra darbuotojų atstovavimo organas, veikiantis pagal Darbo kodekso nuostatas. Tokia taryba paprastai dalyvauja sprendžiant su darbo sąlygomis susijusius klausimus, teikia pasiūlymus darbdaviui ir siekia užtikrinti sklandų socialinį dialogą.

    Pradėdama veiklą taryba paprastai susitelkia į aktualiausias temas: darbo organizavimo pokyčius, vidaus tvarkas, informavimo ir konsultavimo procedūras. Taip pat ji gali kelti klausimus dėl darbuotojų saugos, gerovės priemonių ir kitų kasdieniam darbui svarbių sprendimų.

    Kupiškio rajono savivaldybės administracijos darbo tarybos pirmininke paskirta Vidaus administravimo skyriaus vedėja Daiva Aleksandravičienė. Tarybos sekretore tapo Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Valda Tilienė.

    Į darbo tarybą taip pat išrinkti Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Vareikė, Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Gudas ir Kupiškio seniūnijos seniūnas Žydrūnas Vanagas. Savivaldybė nurodo, kad taryba veiklą pradeda nuo balandžio 29 dienos.

  • Lazdijai kviečia į „Pasienio fiestą 2026“: dvi dienos koncertų, eisenos ir vištų lenktynių

    Lazdijai kviečia į „Pasienio fiestą 2026“: dvi dienos koncertų, eisenos ir vištų lenktynių

    Birželio 5–6 dienomis Lazdijai kviečia į vasaros pradžios šventę „Pasienio fiesta 2026“, kuri tradiciškai sutraukia ne tik vietos bendruomenę, bet ir svečius iš kitų Lietuvos miestų. Organizatoriai žada dvi dienas muzikos, susitikimų ir veiklų šeimoms, o pagrindinė šių metų žinutė – ryšio ir bendrystės stiprinimas.

    Šventės programoje numatyti koncertai ir teatralizuoti pasirodymai, tradicinė eisena miesto gatvėmis, veiklos vaikams bei pramogos suaugusiesiems. Tarp labiausiai laukiamų akcentų – jau savotišku šventės simboliu tapusios vištų lenktynės, kurios kasmet pritraukia ir žiūrovų, ir dalyvių dėmesį.

    Scenoje pasirodys Liepa Mondeikaitė, grupė Bavarija bei Queens of Roses, taip pat planuojami svečių kolektyvų pasirodymai. Organizatoriai pabrėžia, kad šventės ritmas bus dėliojamas taip, kad veiklos netrūktų visą dieną, o vakariniai koncertai taptų natūraliu dienos kulminacijos tašku.

    Šių metų šūkis Gaudyk ryšį siejamas su kraštiečio menininko Antano Žmuidzinavičiaus 150-osiomis gimimo metinėmis ir Lietuvos radijo 100-mečiu. Pasak organizatorių, tai proga priminti, kaip kultūra, žodis ir muzika padeda išlaikyti ryšį tarp kartų, bendruomenių ir skirtingų vietovių žmonių.

    „Šių metų „Pasienio fiesta“ kviečia stabtelėti ir pasidžiaugti tuo, kas brangiausia: šalia esančiais žmonėmis ir mūsų bendryste. Šventės šūkis Gaudyk ryšį primena, kad patys gražiausi dalykai nutinka tuomet, kai esame kartu. Iš visos širdies kviečiu jus visus birželio 5–6 dienomis atvykti į Lazdijus“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Šventė prasidės eisena, kuri kasmet tampa proga vienoje vietoje suburti miesto įstaigas, bendruomenes ir svečius. Vėliau programoje numatomi meniniai pasirodymai, sporto ir pramogų elementai, o taip pat suplanuotas Lazdijų rajono savivaldybės garbės piliečio pagerbimas ir regalijų įteikimas.

    Antrąją dieną lankytojų lauks spiningavimo varžybos, orientacinis žaidimas Lazdijų parke ir šeimų veiklos, skirtos aktyviam laisvalaikiui. Organizatoriai taip pat žada muzikinę kelionę su Stasio Povilaičio dainomis, kuri turėtų tapti nostalgišku vakaro akcentu ir suburti skirtingų kartų klausytojus.

    „Pasienio fiesta 2026“ Lazdijuose išlaiko aiškią kryptį: tai ne tik koncertai, bet ir miestui svarbi proga susitikti, pasidalyti naujienomis bei sustiprinti ryšius. Šventės rengėjai pabrėžia, kad programa sudaryta taip, kad kiekvienas rastų sau tinkamą ritmą – nuo ramių šeiminių veiklų iki didžiųjų scenos pasirodymų.