CP v2

Blog

  • Rudiliuose darželinukai lipdė iš molio ir apžiūrėjo stovyklų kambarius: kokie įspūdžiai liko?

    Rudiliuose darželinukai lipdė iš molio ir apžiūrėjo stovyklų kambarius: kokie įspūdžiai liko?

    2026 metų balandžio 29 dieną Kupiškio rajono Rudilių Jono Laužiko universaliame daugiafunkciame centre rytas buvo neįprastai gyvas: čia viešėjo Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ „Bitučių“ grupės vaikai su mokytojomis. Mažųjų apsilankymo tikslas buvo edukacinis-kūrybinis užsiėmimas Molis sušildo delniukus.

    Vos įžengusius svečius pasitiko muzika, o netrukus vaikai kibo į kūrybinį darbą. Užsiėmimo metu jie susipažino su molio savybėmis, mokėsi jį minkyti, formuoti ir išbandė, kaip skirtingas spaudimas ar vandens kiekis keičia medžiagos tekstūrą.

    Ant stalų greitai atsirado pirmieji darbai: molinės gėlytės ir kiti mažųjų sugalvoti dirbiniai. Tokios veiklos lavina smulkiąją motoriką, dėmesio koncentraciją ir vaizduotę, o kartu padeda vaikams drąsiau reikšti idėjas bei mokytis kantrybės per nuoseklų procesą.

    Po kūrybinės dalies vaikai buvo pakviesti į aktyvias užduotis, kuriose galėjo išsikrauti ir pajudėti. Vėliau jų laukė pažintinė ekskursija po centro patalpas, supažindinant su čia vykstančiomis veiklomis ir erdvėmis.

    Didžiausio smalsumo sulaukė pasakojimai apie centre organizuojamas vaikų stovyklas. Darželinukai apžiūrėjo stovyklautojams paruoštus kambarius, o peržiūrėję filmuotą medžiagą iš ankstesnių veiklų, ėmė svarstyti, kaip galėtų atrodyti jų pačių atostogos tokioje aplinkoje.

    Susitikimo pabaigoje vaikai ir pedagogės jaukiai aptarė įspūdžius prie arbatos. Mažieji dalijosi, kas labiausiai patiko lipdant iš molio ir ką naujo sužinojo ekskursijos metu, o kai kurie net garsiai pareiškė norą ateityje sugrįžti jau kaip stovyklų dalyviai.

    Centro bendruomenė tikisi, kad ši pažintis taps gražios draugystės pradžia ir paskatins daugiau bendrų edukacinių iniciatyvų. Tokie vizitai ne tik praturtina vaikų kasdienybę, bet ir padeda atrasti vietas, kuriose mokymasis vyksta per patirtį, kūrybą ir bendravimą.

    Informacija parengta pagal Kupiškio rajono Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro programų koordinatorės Vaidos Arlauskienės pateiktą informaciją.

  • Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną nuo balandžio 30 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną nuo balandžio 30 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kazlų Rūdos savivaldybėje šildymo sezonas savivaldybės administracijoje ir pavaldžiose įstaigose baigiamas nuo balandžio 30 dienos. Sprendimas įtvirtintas mero potvarkiu, įvertinus artimiausių dienų orų prognozes ir šilumos poreikio pokyčius.

    Šildymas išjungiamas savivaldybės administracijoje, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose. Praktikoje tai reiškia, kad pastatuose šilumos tiekimas nutraukiamas centralizuotai pagal šilumos ūkio darbų grafiką.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama ne su konkrečia kalendorine data, o su faktinėmis oro sąlygomis. Lietuvoje savivaldybės dažniausiai sprendžia dėl sezono pabaigos, kai kelias paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra išsilaiko aukštesnė ir šildymas tampa neekonomiškas.

    Gyventojams, kurių būstai prijungti prie centralizuoto šildymo, šis sprendimas svarbus ir dėl sąskaitų: pasibaigus sezonui mažėja šilumos energijos suvartojimas patalpų šildymui. Tuo pačiu dalis pastatų gali dar kurį laiką naudoti šilumą karštam vandeniui ruošti, jei karštas vanduo tiekiamas centralizuotai.

    Jei atvėstų orai ar prognozės pasikeistų, savivaldybės praktikoje gali koreguoti sprendimus dėl šildymo atnaujinimo atskiruose objektuose, ypač ten, kur svarbiausia užtikrinti komfortą ir paslaugų tęstinumą. Dėl konkrečių pastatų ar namų šildymo režimo gyventojams aktualiausia sekti namo administratoriaus arba šilumos tiekėjo pranešimus.

  • Kalvarijos savivaldybė prisijungė prie Džinsų dienos: ką reiškia šis solidarumo gestas?

    Balandžio 29 dieną Kalvarijos savivaldybės administracijos darbuotojai prisijungė prie Tarptautinės Džinsų dienos minėjimo ir šia proga į darbą atėjo vilkėdami džinsus. Tai simbolinis gestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio smurto problemą ir palaikyti nukentėjusiuosius.

    Džinsų diena pasaulyje minima kaip visuomeninė iniciatyva, kviečianti ne kaltinti auką, o kalbėti apie sutikimo, pagarbos ir saugumo principus. Jos esmė primena, kad atsakomybė už smurtą visada tenka smurtautojui, o stereotipai apie aprangą ar elgesį negali būti pateisinimas.

    Kalvarijos savivaldybė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes skatina sąmoningumą bendruomenėje. Kuo daugiau institucijų viešai rodo paramą, tuo lengviau nukentėjusiesiems kreiptis pagalbos ir kalbėti apie patirtą smurtą.

    Kodėl svarbu kalbėti viešai?

    Seksualinis smurtas dažnai išlieka nutylėtas dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo, kad bus sulaukta pagalbos. Viešos kampanijos ir solidarumo ženklai prisideda prie aplinkos, kurioje aiškiau suprantama, kur kreiptis, ir kodėl svarbu reaguoti į bet kokias prievartos apraiškas.

    Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad prevencijoje itin svarbi nuosekli edukacija apie ribas ir sutikimą, taip pat institucijų pasirengimas priimti pranešimus jautriai ir profesionaliai. Džinsų dienos minėjimas primena, kad pagarba ir saugumas yra visos visuomenės atsakomybė.

    Kalvarijos savivaldybės iniciatyva šiemet tapo dar vienu priminimu, jog net ir paprastas, kasdienis drabužis gali tapti aiškia žinute: palaikymas nukentėjusiesiems yra būtinas, o tylėjimas padeda tik smurto kultūrai išlikti.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Europos Komisijoje vis ryškiau formuojasi griežtesnis požiūris į Kiniją: augant įtampoms dėl prekybos ir pramonės konkurencingumo, Briuselis ima svarstyti priemones, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios pernelyg konfrontacinės. Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai taikyta pusiausvyra tarp konkurencijos, bendradarbiavimo ir atsargaus spaudimo ima braškėti.

    Gegužės 29 dieną 27 ES komisarai planuoja aptarti atnaujintą Kinijos strategiją. Diskusijų foną dar labiau kaitina Pekino signalai dėl galimų atsakomųjų veiksmų, kai ES svarsto pramonės politikos priemones, skirtas stiprinti gamybą Europoje ir griežtinti sąlygas investicijoms.

    Vokietijos signalas tapo lūžio tašku

    Vienu iš lūžio momentų Komisijoje įvardijami Vokietijos prekybos duomenys, parodę rekordinį deficito su Kinija mastą. Remiantis Vokietijos investicijų ir prekybos skatinimo agentūros GTAI skelbta informacija, deficitas pasiekė 87 mlrd. eurų, o tai sustiprino spaudimą ieškoti greitesnių apsaugos sprendimų.

    Šis skaičius svarbus ne vien kaip statistika: Vokietija ilgą laiką buvo viena iš ES valstybių, labiausiai rėmusių pragmatišką ekonominį dialogą su Pekinu. Vis dėlto didėjant konkurencijai jautriuose sektoriuose, Kinijos tema sparčiai kilo ir Vokietijos politinėje darbotvarkėje.

    Kodėl ES spaudimas didėja

    ES institucijose vis dažniau akcentuojama, kad pigių importo srautų poveikis pramonei didėja, ypač kai dalis pasaulinės perteklinės pasiūlos nukreipiama į Europą. Prancūzijos vyriausybės patariamoji institucija High Commission for Strategy and Planning yra perspėjusi, kad gamybos sąnaudų atotrūkis tarp Europos ir konkurentų daugelyje sričių siekia 30–40 proc., o kai kuriose nišose viršija 60 proc.

    Tokio masto skirtumai reiškia, kad tradicinės rinkos atvirumo taisyklės ne visada užtikrina sąžiningą konkurenciją. Dėl to Komisijoje stiprėja nuomonė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, privalo aiškiau naudoti savo ekonominę įtaką ir ginti pramonę.

    Antikoercijos instrumentas: galingas, bet politiškai sunkus

    Be įprastų prekybos gynybos priemonių, tokių kaip antidempingo ar antisubsidijų muitai, Briuselis vis aktyviau vertina Antikoercijos instrumentą. Ši priemonė priimta 2023 metais ir skirta reaguoti į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą, leidžiant taikyti platesnį atsaką: nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų ar kitų rinkos prieigos apribojimų.

    Instrumentas laikomas itin stipriu, tačiau iki šiol nebuvo pritaikytas praktiškai. Komisijai svarbu, kad jis būtų parengtas naudoti, jei ekonominis spaudimas didėtų, pavyzdžiui, paaštrėjus ginčams dėl pramonės politikos ar technologijų saugumo reikalavimų.

    Didžiausia kliūtis – vieningos ES pozicijos stoka

    Skirtingai nei įprastų prekybos gynybos tyrimų atveju, Antikoercijos instrumento aktyvavimui reikalinga kvalifikuota dauguma ES valstybių narių. Tai reiškia, kad sprendimas taps ne tik ekonominiu, bet ir aiškiai politiniu, o šalių pozicijos išlieka nevienodos.

    Viena vertus, dalis sostinių ragina tvirčiau reaguoti į ekonomines grėsmes ir industrijos silpnėjimą. Kita vertus, nemažai valstybių akcentuoja priklausomybes nuo Kinijos tiekimo grandinių, ypač baterijų, saulės modulių, elektronikos ir medicinos įrangos srityse, todėl staigus rinkos uždarymas būtų sunkiai įgyvendinamas.

    „Tai bus apie pripažinimą, kad yra problema ir kad reikia kažką daryti“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Komisijos atstovas Olof Gill yra pabrėžęs, kad prieš kalbant apie bet kokius naujus ilgalaikius susitarimus su Pekinu pirmiausia būtina, kad Kinija prasmingai spręstų ES keliamus klausimus dėl sąžiningos konkurencijos ir rinkos veikimo.

  • Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos Sindziango regione, sausringoje dykumų zonoje, dideli vėjo jėgainių parkai daro poveikį ne tik elektros gamybai, bet ir vietos mikroklimatui. Nuotolinių tyrimų duomenys rodo, kad teritorijose su tankiai išdėstytomis turbinosmis naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius, o dienomis kai kur pastebimas priešingas efektas.

    Tokie pokyčiai nereiškia, kad vėjo energetika „kaitina klimatą“ globaliu mastu, tačiau pabrėžia svarbią detalę: dideli atsinaujinančios energetikos projektai gali pakeisti oro masių judėjimą ir šilumos pasiskirstymą lokaliai. Mokslininkai šį reiškinį aiškina fizikiniais procesais, kuriuos sukelia besisukančios mentės.

    Kas vyksta virš dykumos?

    Pagrindinis mechanizmas siejamas su vadinamuoju vertikaliu oro sluoksnių maišymu. Vėjo turbinos išjudina orą ir „sumaišo“ skirtingų aukščių oro sluoksnius, todėl šiluma ir drėgmė pasiskirsto kitaip, nei būtų natūraliai be jėgainių.

    Dieną žemės paviršių kaitina Saulė, o šiltesnis oras kyla į viršų. Turbinų sukeliamas maišymas gali į paviršių atnešti kiek vėsesnio oro iš aukščiau, todėl kai kuriose vietose dienomis registruojamas mažesnis įšilimas.

    Naktį situacija dažnai apsiverčia. Dykumos paviršius greitai atvėsta, susidaro stabilesni oro sluoksniai, o viršuje gali išlikti šiltesnio oro „kišenės“. Turbinoms maišant sluoksnius, dalis šiltesnio oro nuleidžiama arčiau žemės, todėl naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius.

    Kodėl poveikis skiriasi?

    Rezultatai priklauso nuo paviršiaus tipo ir oro sąlygų: plikas, sausas gruntas reaguoja kitaip nei žolė ar dirbami laukai. Reikšmės turi ir vėjo greitis, oro drėgnumas bei paviršiaus šiurkštumas, kurie lemia, kaip lengvai formuojasi stabilūs naktiniai sluoksniai ir kaip intensyviai jie išmaišomi.

    Tokiuose regionuose kaip Sindziangas vėjo ištekliai dideli, todėl čia kuriami vieni stambiausių parkų, o tai leidžia aiškiau pamatyti statistinius dėsningumus palydoviniuose stebėjimuose. Kuo didesnė teritorija ir didesnis turbinų tankis, tuo ryškesnė tikimybė užfiksuoti nuoseklesnį signalą duomenyse.

    Ką tai reiškia planuojant vėjo parkus?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai paprastai vertinami kaip vietiniai ir palyginti nedideli, lyginant su iškastinio kuro deginimo sukeliamais klimato kaitos veiksniais. Vis dėlto jie svarbūs teritorijų planavimui, poveikio aplinkai vertinimams ir stebėsenai, ypač kai vėjo parkai plečiami dideliais mastais.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia įprastų kriterijų, tokių kaip triukšmas, šešėliavimas ar poveikis paukščiams, vis dažniau analizuojami ir meteorologiniai rodikliai. Šiuolaikinė stebėsena remiasi palydoviniais matavimais, vietinėmis meteorologinėmis stotimis ir skaitmeniniais modeliais, kurie padeda įvertinti, kur poveikis gali būti labiau tikėtinas.

    Vėjo energetika išlieka viena svarbiausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau nauji tyrimai primena, kad dideli infrastruktūros projektai neišvengiamai įsiterpia į aplinkos procesus. Dėl to reikalingas nuoseklus duomenų rinkimas ir aiškus poveikio įvertinimas, kad žaliosios energijos plėtra vyktų kuo atsakingiau.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Didžiausias sandoris Suomijos istorijoje

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „KONE“ balandžio 29 dieną pranešė sudariusi susitarimą įsigyti Vokietijos konkurentę TKE. Sandoris, apimantis akcijas ir grynuosius pinigus, TKE įvertina 29,4 mlrd. eurų.

    Suomijos žiniasklaida šį žingsnį vadina didžiausiu korporatyviniu įsigijimu šalies istorijoje. Galutiniam įsigijimo užbaigimui dar reikės reguliuotojų ir akcininkų pritarimo.

    Kuo ši jungtis tokia svarbi

    Įmonių teigimu, sujungta grupė būtų beveik dvigubai didesnė nei dabartinė „KONE“. Skelbiama, kad joje dirbtų daugiau nei 100 000 darbuotojų daugiau nei 100 šalių, o metinės pajamos siektų apie 20,5 mlrd. eurų.

    Naujos grupės būstinė turėtų likti Suomijoje, o jai vadovautų dabartinis „KONE“ vadovas Philippe’as Delorme’as. Bendrame pranešime pabrėžiama, kad įmonių geografinė aprėptis ir inovacijų platformos esą yra viena kitą papildančios.

    „Šis sandoris sujungia du išskirtinius pasaulinius verslus, kurių geografinė aprėptis ir inovacijos papildo viena kitą“, – teigiama bendrame įmonių pranešime.

    Pinigai, akcininkai ir planuojamos sinergijos

    TKE priklauso konsorciumui, kuriame yra privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“. Pagal paskelbtas sąlygas konsorciumas gautų 5 mlrd. eurų ir 270 mln. naujos „KONE“ akcijų, kurios įvertintos 15,2 mlrd. eurų.

    Po sandorio konsorciumas valdytų apie 33,8 proc. naujo subjekto akcijų. Įmonės taip pat skelbia tikinčios kasmet pasiekti apie 700 mln. eurų sinergijų, kurios būtų išreiškiamos papildomu pelnu arba kaštų mažinimu.

    „KONE“ pabrėžia, kad įsigijimas sustiprintų pozicijas Amerikoje ir leistų išplėsti pelningesnę priežiūros bei aptarnavimo sutarčių bazę. Tuo metu TKE tinklas Amerikoje papildytų „KONE“ stiprybę Azijoje, sudarydamas labiau subalansuotą pasaulinį pasiskirstymą.

    Šalys nurodo siekiančios išlaikyti stiprų investicinio lygio kredito reitingą ir generuoti tvirtus pinigų srautus. Sandorio užbaigimas, kaip teigiama, labiausiai tikėtinas 2027 metais.