Pietvakarių Prancūzijoje, Žirondos departamente, įsiplieskę miškų gaisrai privertė evakuoti gyventojus ir imtis apsaugos priemonių strategiškai svarbiose gynybos bei aviacijos pramonės teritorijose aplink Bordo. Sutrikimai palietė vieną svarbiausių šalies pramonės telkinių, kuriame veikia tiek lėktuvų, tiek raketų ir ginkluotės komponentų gamintojai.
Gaisrų paveiktos įmonės – „ArianeGroup“, „Dassault Aviation“, „Airbus Atlantic“ ir raketų variklių kietojo kuro technologijomis besispecializuojanti „Roxel“. Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo savaitgalio į pagalbą ekstremaliųjų situacijų valdymui dislokuota 1 500 karių, o kartu su kitomis institucijomis koordinuojami veiksmai pramonės objektams apsaugoti.
„ArianeGroup“, gaminanti varomąsias sistemas Europos „Ariane“ raketoms ir Prancūzijos M51 balistinėms raketoms, teigė nuolat palaikanti ryšį su vietos ir nacionalinėmis institucijomis. Bendrovė nurodė, kad su objektų saugumu susiję klausimai sprendžiami bendradarbiaujant su valdžios institucijomis.
Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad aukštos rizikos pramoniniame komplekse Saint-Médard-en-Jalles veikianti „Roxel“, laikoma europinės raketų gamintojos MBDA grupės dalimi, įgyvendino darbuotojų ir veiklos apsaugos priemones. Netoliese esantys „Dassault“, „Safran“ ir „Thales“ objektai taip pat vertinami kaip jautrūs, todėl teritorijose sustiprintas prevencinis režimas.
Skelbiama, kad „Dassault Aviation“ kartu su Prancūzijos ginkluotės generaline direktorija ir prefektūros institucijomis perkėlė jautrią įrangą iš Martignas gamyklos ir Cestas logistikos centro į Mérignac padalinį bei netoliese esančią 106-ąją oro bazę. Bendrovė taip pat informavo, kad dalis darbuotojų Mérignac ir Martignas padaliniuose liko namuose, siekiant sumažinti riziką ir išvengti bereikalingo judėjimo apribotose zonose.
„Dassault“ Mérignac padalinyje vykdomas naikintuvų „Rafale“ galutinis surinkimas ir skrydžių bandymai, taip pat gaminami verslo lėktuvai „Falcon“. Tuo metu Martignas gamykla specializuojasi aviacijos konstrukcijų gamyboje, todėl net trumpalaikiai veiklos sutrikimai gali persiduoti į tiekimo grandines.
„Airbus Atlantic“ institucijų prašymu evakavo darbuotojus iš Salaunes gamyklos, kurioje gaminami fiuzeliažo komponentai „Airbus A220“ ir „Airbus A350“ lėktuvams. Tokie sprendimai rodo, kad gaisrų rizika vertinama ne tik kaip tiesioginė grėsmė pastatams, bet ir kaip potencialus smūgis gamybos tęstinumui bei tiekimo patikimumui.
Ekonominis smūgis Žirondai
Gaisrų sukelti trikdžiai gynybos pramonėje tapo platesnio ekonominio šoko dalimi visame regione. Nuo liepos 22 dienos ugnis, remiantis oficialiais duomenimis, buvo išplitusi maždaug 42 000 hektarų plote, evakuota apie 220 000 žmonių, o maždaug 240 būstų buvo sunaikinti.
Žirondos prefektūra pranešė, kad antradienio rytą situacija buvo stabilizuota po santykinai ramios nakties, tačiau perspėjo dėl galimo pablogėjimo, jei pakiltų temperatūra ir sumažėtų oro drėgnumas. Tokios sąlygos miškų gaisrams yra itin palankios, todėl rizika dėl naujų židinių ar atsinaujinančios liepsnos išlieka.
Prancūzijos ekonomikos ministerija skelbė, kad evakuacijos zonose Žirondos departamente yra daugiau nei 13 000 įmonių, tarp jų apie 7 000 amatų verslų ir 6 300 prekybininkų. Dėl ribojimų jos negalėjo dirbti įprastu režimu, o Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų vertinimu apie 130 000 darbuotojų buvo sutrikdytas įprastas darbas.
Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure gaisrus pavadino ekonominiu smūgiu regionui. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad poveikis paprastai matuojamas ne vien sudegusiu turtu, bet ir prarastomis darbo valandomis, mažesniu našumu, sutrikusia logistika ir vėluojančiais užsakymais, ypač pramonės sektoriuose, kuriuose svarbus tikslus tiekimas.
Pagalba verslui ir draudimo spragos
Vyriausybė paskelbė skubią paramą įmonėms, paveiktoms gaisrų Žirondos, Lando ir Var departamentuose. Pranešta, kad evakuacijos zonose veikiančios įmonės galės pasinaudoti valstybės remiama dalinio nedarbo schema, kuri leidžia išlaikyti darbo vietas, kai veikla laikinai sustoja dėl force majeure aplinkybių.
Draudikų sektoriuje taip pat imtasi lengvinančių priemonių: „France Assureurs“ pratęsė terminą pretenzijoms pateikti iki rugpjūčio 31 dienos. Ekonomikos ministerijoje numatytas susitikimas su verslu, kuriame žadama pateikti tikslesnius atsakymus dėl paramos mechanizmų, kompensacijų ir administracinių procedūrų.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad reali gaisrų kaina paprastai viršija apdraustos žalos sumas. Vertinimai rodo, jog Europoje nuo karščio bangų, sausrų, miškų gaisrų ir kitų klimato reiškinių patiriama žala dažnai lieka nepakankamai apdrausta, todėl didelė finansinė našta tenka gyventojams, verslui ir valstybei.
Turizmas, miškai ir vynuogynai
Gaisrai smogė ir paslaugų sektoriui, ypač turizmui, kuris vasarą paprastai pasiekia aukščiausią aktyvumą. Verslai praneša apie atšauktas keliones, laikinai uždarytas veiklas, sugadintas atsargas, tiekimo grandinių pertraukas ir darbuotojų neatvykimą dėl evakuacijos ar transporto ribojimų.
Ribojimai paveikė ir Landes de Gascogne mišką, laikomą vienu svarbiausių Prancūzijos komercinės medienos pramonės centrų. Medienos sektorius Naujosios Akvitanijos regione vertinamas kaip reikšmingas darbdavys ir pramonės ramstis, todėl užsitęsus trikdžiams gali didėti spaudimas tiek vietos rangovams, tiek perdirbimo įmonėms.
Tiesioginės liepsnos grėsmės Bordo vynuogynams, remiantis viešai skelbta informacija, kurį laiką pavyko išvengti, tačiau vyndariai įspėjo apie dūmų riziką. Dūmų poveikis gali pakeisti vynuogių aromatinius junginius ir turėti įtakos būsimo derliaus kokybei, todėl net ir be tiesioginio gaisro kontaktų ekonominės pasekmės gali išryškėti vėliau.
Sinoptikams prognozuojant temperatūros kilimą, regiono įmonės ir pramonės operatoriai ruošiasi scenarijui, kad evakuacijos ir gamybos pertrūkiai gali užsitęsti. Tuo pat metu institucijos siekia apsaugoti kritinius objektus, o verslas laukia aiškesnių sprendimų, kaip kompensuoti prarastas pajamas ir greitai atkurti veiklą.
