Liepos 25 dieną Rusijoje, Tiumenės regione, dronų ataka sudavė smūgį „Antipinsky Oil“ naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug 1 900 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Nepriklausomi analitikai, remdamiesi palydoviniais vaizdais, vertina, kad smūgis galėjo sustabdyti įmonės darbą, nes taikytasi į ypač svarbias kuro gamybos grandis.
Analizėje pažymima, kad ataka buvo įvykdyta dviem bangomis ir buvo nukreipta ne į patį pirminį naftos perdirbimą, o į įrenginius, kurie lemia galutinio produkto kokybę. Būtent šie mazgai leidžia pagaminti rinkai tinkamą, mažos sieros dyzeliną ir aukštesnių oktaninių skaičių benziną.
Pirmasis dronas, kaip teigiama, pataikė į dyzelino giluminio valymo įrenginį, kuriame kuras desulfurizuojamas ir pritaikomas pardavimui pagal kokybinius reikalavimus. Taip pat pranešama apie pažeistą įrenginį, susijusį su aukšto oktaninio skaičiaus benzino gamyba.
Antrasis bepilotis, tikėtina, siekė smogti vienam iš pagrindinių technologinių blokų, tačiau nepasiekė numatyto taikinio ir pataikė į degalų rezervuarų parką. Po sprogimo kilo gaisras, kuris, pagal palydovinius vaizdus, galėjo sunaikinti mažiausiai vieną talpyklą.
Ekspertai pabrėžia, kad net jei pirminio distiliavimo įrenginiai liko neapgadinti, gamykla praktiškai negali veikti be kuro valymo ir „baigiamojo“ apdorojimo įrenginių. Tokiais atvejais įmonė gali techniškai perdirbti žaliavą, tačiau negali stabiliai pagaminti pagrindinių komercinių produktų, todėl veikla dažnai sustabdoma.
Kodėl smūgis rafinavimui toks jautrus?
Naftos perdirbimo grandinėje didžiausią vertę kuria ne vien pirminis perdirbimas, o sudėtingos „gilaus perdirbimo“ ir valymo technologijos. Jos užtikrina, kad degalai atitiktų rinkos standartus ir galėtų būti tiekiami civiliniam transportui bei logistikai, taip pat ir kariuomenės reikmėms.
Tokio tipo įrenginių remontas paprastai būna sudėtingesnis: reikalinga specifinė įranga, komponentai, kvalifikuoti rangovai ir laikas. Dėl sankcijų ir ribotos prieigos prie dalies technologijų Rusijos energetikos infrastruktūros atstatymas kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau, o laikini sprendimai mažina gamybos apimtis ir pelningumą.
Gamyklos mastas ir gaminama produkcija
„Antipinsky Oil“ gamykla Tiumenės regione laikoma vienu didžiausių gilaus perdirbimo objektų Rusijos Uralo federalinėje apygardoje. Skelbiama, kad pajėgumai viršija 9 mln. tonų naftos per metus, o perdirbimo gylis siekia apie 98 proc.
Tokios gamyklos paprastai gamina dyzeliną, benziną, suskystintas naftos dujas, naftos koksą ir sierą. Būtent dyzelinas ir benzinas yra produktai, kurių sutrikęs tiekimas greičiausiai greitai atsispindi logistikos grandinėse ir vidaus rinkos balanse.
Ilgesnio nuotolio dronai ir karo dinamika
Šis smūgis įsilieja į platesnę Ukrainos kampaniją prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kai taikiniais tampa naftos perdirbimo įmonės, naftos transportavimo mazgai ir degalų bazės. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama taktika smogti ne vien didžiausiems „centriniams“ įrenginiams, bet ir mažesniems, tačiau kritiniams mazgams, nuo kurių priklauso galutinio kuro išleidimas į rinką.
OSINT bendruomenės ir Ukrainos analitinių projektų vertinimu, atakoms galėjo būti naudojami Ukrainos ilgesnio nuotolio FP-1 tipo dronai. Nurodoma, kad tai serijiniu būdu gaminama platforma, sukurta siekiant didinti smūgių tolimiems taikiniams dažnį ir mastą.
Vertinimuose teigiama, kad FP-1 gali gabenti modulinę kovinę galvutę, o konstrukcija pritaikyta veikti elektroninių trukdžių aplinkoje ir mažinti aptikimo tikimybę. Skelbiama, kad vieno tokio drono kaina siekia apie 50 000 eurų, todėl masinė gamyba tampa reali ir leidžia sistemingai spausti strategiškai svarbius objektus.
