CP v2

Blog

  • S19 sutarties nutraukimas brangsta: į GDDKiA plaukia milijoniniai subrangovų reikalavimai

    Nutraukus daugiau nei milijardo eurų vertės S19 ruožo Domaradz–Iskrzynia sutartį, Lenkijos kelių direkcija GDDKiA sulaukia vis daugiau subrangovų prašymų dėl vadinamųjų tiesioginių išmokų. Į Ržešuvo padalinį jau pateikta dar 10 naujų reikalavimų, kurių bendra suma siekia apie 3 700 000 eurų.

    Anksčiau dėl išmokų buvo kreiptasi ir dar dviem atvejais – dėl maždaug 300 000 eurų. GDDKiA pabrėžia, kad visi pareiškėjai buvo patvirtinti subrangovai, dirbę šiame projekte, todėl jų dokumentai vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Kas kaltas dėl sutarties žlugimo?

    Rangovas „Mostostal Warszawa“ teigia, kad nuo sutarties atsitraukė dėl investuotojo kaltės. Bendrovė nurodo, jog statybose išryškėjo nenumatytos grunto sąlygos, o dalį objektų esą teko perprojektuoti po aplinkosauginių sprendimų, todėl projekto kaina galėjo išaugti apie 127 000 000 eurų.

    GDDKiA šiuos argumentus atmeta ir tikina, kad sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, jam esą palikus darbus. Direkcija taip pat akcentuoja, kad subrangovų atliktų darbų apimtys dar turės būti galutinai patikrintos per baigiamąją inventorizaciją.

    Pinigai rezervuoti, bet kelias vėluos

    GDDKiA skelbia, kad lėšos pagrįstiems reikalavimams padengti yra numatytos, o finansinės pasekmės valdomos per garantijų mechanizmus. Direkcija jau realizavo avanso grąžinimo garantiją ir susigrąžino daugiau nei 7 000 000 eurų, taip pat sustabdė mokėjimus, kurie būtų turėję pasiekti rangovą.

    Tuo pat metu teismas laikinai pristabdė kitos garantijos – dėl tinkamo sutarties įvykdymo – panaudojimą, todėl ginčas gali užsitęsti. Praktikoje tai reiškia, kad dalis galutinių atsiskaitymų priklausys nuo teisinių procedūrų ir atliktų darbų įvertinimo.

    Naujas konkursas planuojamas rudenį

    Nutrauktas kontraktas buvo įstrigęs: darbai buvo pažengę tik apie 13 proc., nors buvo sunaudota apie 96 proc. visam projektui numatyto laiko. Dėl to didėja rizika, kad galutinė projekto kaina ir terminas bus peržiūrėti, o dalį darbų gali tekti kartoti ar adaptuoti naujam rangovui.

    GDDKiA praneša, kad naujas konkursas S19 ruožui užbaigti turėtų būti paskelbtas rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Iki tol direkcija siekia susidėlioti finansinį paveikslą ir susisteminti subrangovų reikalavimus, nes jų suma, sprendžiant iš dinamikos, gali dar augti.

  • Britų „Menzies Aviation“ taikosi į Lenkijos oro uostus: planas Port Polska ir konkurencija kainoms

    Tarptautinė antžeminio aptarnavimo bendrovė „Menzies Aviation“ stiprina pastangas įžengti į Lenkijos oro uostų rinką. Įmonė, dirbanti šimtuose oro uostų visame pasaulyje, sako matanti didelį augimo potencialą ir tikisi ateityje dalyvauti naujojo Port Polska projekte.

    Antžeminis aptarnavimas apima kritines operacijas nuo lėktuvo stovėjimo aikštelėje, bagažo ir keleivių aptarnavimo iki krovinio ir degalų paslaugų. Nuo šių procesų kokybės priklauso punktualumas, sauga ir keleivių patirtis, o augant skrydžių srautams visoje Europoje paslaugų pajėgumas tampa viena jautriausių grandžių.

    Rinka, kurioje dominuoja vietiniai žaidėjai

    Lenkijoje antžeminio aptarnavimo segmentą iš esmės valdo vietos operatoriai, glaudžiai susiję su oro uostų infrastruktūros valdytojais. Dėl to naujiems tarptautiniams tiekėjams patekti į rinką yra sudėtingiau, o konkurencija dėl kainos ir kokybės pokyčių dažnai priklauso nuo reguliavimo bei oro uostų sprendimų.

    „Menzies Aviation“ atstovai pabrėžia, kad pirmieji žingsniai paprastai yra du: susitarti su oro linijomis dėl paslaugų apimties ir gauti visus reikiamus leidimus veiklai konkrečiuose oro uostuose. Įmonė teigia, kad bendradarbiauja su daugeliu oro linijų, kurios jau skraido į Lenkiją, todėl komercinis pagrindas deryboms egzistuoja.

    Kodėl įėjimas į rinką stringa?

    Bendrovė pripažįsta, kad didžiausia praktinė kliūtis yra leidimų ir sertifikavimo procesai, kurie skirtingose šalyse skiriasi, o Lenkijoje laikomi sudėtingais. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie darbą didžiuosiuose oro uostuose, kur veikia griežtos saugos, personalo patikros ir infrastruktūros prieigos taisyklės.

    Bandymas įsitvirtinti Varšuvos Modlino oro uoste, pasak įmonės, anksčiau nebuvo sėkmingas dėl to, kad reikalingi leidimai nebuvo gauti laiku. Vis dėlto „Menzies Aviation“ tvirtina toliau vertinanti kelias prioritetines vietas visoje Lenkijoje, o Modlinas išlieka tarp galimų variantų.

    Port Polska ir pažadas keleiviams

    Didžiausia strateginė galimybė įmonei yra planuojamas Port Polska, kuris galėtų pakeisti jėgų balansą regione. Tarptautiniai operatoriai tokiais atvejais dažnai siekia įsitvirtinti anksti, nes nauji oro uostai leidžia kurti procesus nuo nulio, o oro linijos linkusios atsivesti partnerius, su kuriais jau turi patirties kituose maršrutuose.

    „Konkurencija paprastai reiškia ir geresnes kainas, ir geresnę paslaugų kokybę“, – sakė „Menzies Aviation“ atstovas Jiří Petržilka.

    Įmonė akcentuoja masto pranašumą: standartizuoti procesai ir patirtis skirtinguose oro uostuose leidžia siūlyti vienodesnę paslaugų kokybę tiek pigių skrydžių bendrovėms, tiek tradiciniams vežėjams. Tokia logika, pasak „Menzies Aviation“, ilgainiui turėtų atsispindėti ir keleivių patirtyje, ir oro linijų kaštuose, jei rinkoje atsirastų daugiau pasirinkimo.

  • Paliaubos tarp JAV ir Irano? Ugnis pritylo, o užkulisiuose įsibėgėja slaptos derybos

    Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.

    Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.

    Derybų vaidmuo užkulisiuose

    Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.

    JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.

    Patriot atsargos ir eskalacijos rizika

    Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.

    Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.

    „Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • Paryžiuje atidaryta Eltono Johno ir Davido Furnisho fotografijų paroda: daugiau nei 300 kadrų

    Paryžiuje atidaryta Eltono Johno ir Davido Furnisho fotografijų paroda: daugiau nei 300 kadrų

    Paryžiaus meno centre Jeu de Paume atidaryta paroda Fragile Beauty, pristatanti fotografijas iš Eltono Johno ir Davido Furnisho privačios kolekcijos. Ekspozicija į Prancūzijos sostinę atkeliauja po sėkmingo starto Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje.

    Parodoje rodomos daugiau nei 300 fotografijų, atrinktų iš maždaug 7 000 darbų, kuriuos pora rinko apie 30 metų. Kuratorinis pasakojimas apima laikotarpį nuo 1950-ųjų iki šiandienos ir leidžia sekti, kaip keitėsi moderni bei šiuolaikinė fotografija.

    Eltonas Johnas fotografiją pradėjo kolekcionuoti 1991 metais, teigdamas, kad būtent šis menas geba ypač tiksliai fiksuoti tikrovę. Vėliau šia aistra užsikrėtė ir jo sutuoktinis Davidas Furnishas, o kolekcija ilgainiui virto viena plačiausiai aptariamų privačių fotografijos rinkinių pasaulyje.

    „Man patinka tapyba ir aš kolekcionuoju paveikslus, bet niekas taip nepasako tiesos kaip fotografija“, – sakė Eltonas Johnas, parodą pirmą kartą pristatant Londone.

    Parodą prodiusavo Viktorijos ir Alberto muziejus, o Paryžiuje ji išskleidžiama per penkias temas: troškimą, įžymybę, madą, reportažą ir tapatybės patvirtinimą. Šis skirstymas padeda parodyti, kaip fotografija vienu metu fiksuoja ir privačias istorijas, ir socialinius bei politinius lūžius.

    Modernios fotografijos pjūvis

    Ekspozicijoje pristatomi daugiau nei 90 tarptautinių autorių darbai, tarp jų Robertas Mapplethorpe’as, Nan Goldin, Diane Arbus, Irvingas Pennas, Richardas Avedonas ir kiti. Greta mados ir popkultūros vaizdų rodomi ir fotografijos kaip liudijimo pavyzdžiai, fiksuojantys protestus, pilietinių teisių judėjimus ir tapatybių matomumo kovas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paroda sujungia skirtingus žanrus ir leidžia pamatyti, kaip fotografija ilgainiui tapo ne tik estetiniu objektu, bet ir viešosios atminties forma. Čia šalia ikoninių portretų atsiranda ir šiuolaikiniai reportažiniai vaizdai, reaguojantys į naujausių metų įvykius.

    Kodėl paroda svarbi šiandien?

    Pastaraisiais metais fotografijos laukas susiduria su dviem priešingomis tendencijomis: viena vertus, vaizdų perteklius socialiniuose tinkluose, kita vertus, augantis institucijų dėmesys autorinei fotografijai ir archyvams. Paroda Paryžiuje įsilieja į šią kryptį, siūlydama lėtesnį, kontekstualų žiūrėjimą ir istorinių vaizdų perskaitymą šiandienos akimis.

    Jeu de Paume, įsikūręs Tiuilri soduose, yra viena svarbiausių Prancūzijos institucijų, skirtų fotografijai, kino ir skaitmeninio meno praktikai. Šioje erdvėje Fragile Beauty tampa ne tik garsios pavardės traukos objektu, bet ir platesniu pasakojimu apie tai, kaip nuotraukos formuoja mūsų supratimą apie epochas, tapatybę ir visuomenės pokyčius.

    Paroda Paryžiuje veiks iki 2026 metų rugsėjo 24 dienos.

  • UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas papildytas naujais objektais Europoje ir Azijoje: į jį įtrauktas Graikijos Olimpo kalnas bei penki Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimiai. Sprendimai priimti Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje Pietų Korėjoje, Busane.

    Olimpo kalnas UNESCO įvertintas kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovė, turinti ir gamtinę, ir kultūrinę reikšmę. Graikijos institucijos pabrėžė, kad šis statusas sustiprina apsaugos režimą ir tarptautinį įsipareigojimą išsaugoti platesnę Olimpo teritoriją.

    „Nuo šiandien mitinis Olimpas tampa kalnu visai žmonijai, kurį privalome saugoti amžiams“, – sakė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

    Olimpas yra aukščiausias Graikijos kalnas, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Be mitologinės reikšmės, susijusios su Dzeusu ir dvylika olimpinių dievų, regionas išsiskiria biologine įvairove bei saugomomis buveinėmis, todėl UNESCO sprendimas turi ir praktinę gamtosaugos dimensiją.

    Kodėl įvertinti D dienos paplūdimiai?

    Į UNESCO sąrašą įtraukti penki paplūdimiai, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metu vyko sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje. Ši vieta laikoma vienu svarbiausių Europos išlaisvinimo kampanijos simbolių, o jos kraštovaizdyje iki šiol išlikę karo pėdsakai.

    Paraiškas vertinanti Tarptautinė paminklų ir istorinių vietovių taryba nurodė, kad teritorijoje matomos Vokietijos įtvirtinimų liekanos, bombardavimo žymės ir nuskendę laivai. Tai – materialūs įrodymai įvykio, kuris, vertintojų teigimu, prisidėjo prie laisvės sugrįžimo ir ilgalaikės taikos Europoje.

    Japonija ir Pietų Sudanas – kiti papildymai

    Tos pačios sesijos metu UNESCO pripažino ir senąsias Japonijos sostines Asuką bei Fudživiarą. Šios vietovės svarbios kaip ankstyvosios Japonijos valstybingumo ir urbanistikos raidos liudijimai, siejami su istorinių sostinių formavimusi.

    Į sąrašą taip pat įtraukta Boma-Badingilo teritorija Pietų Sudane, siejama su viena didžiausių sausumos žinduolių migracijų pasaulyje. Šis sprendimas išryškina UNESCO kryptį daugiau dėmesio skirti ne tik pavieniams objektams, bet ir didelio masto gamtiniams procesams, kuriems būtina ilgalaikė apsauga.

    UNESCO Pasaulio paveldo statusas paprastai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, griežtesnius apsaugos įsipareigojimus ir dažnai augantį lankytojų srautą. Dėl to šalims tenka užduotis suderinti turizmą, vietos bendruomenių interesus ir paveldo išsaugojimą.

  • NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA astronautas Chrisas Williamsas ir Rusijos kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas bei Sergejus Mikajevas po maždaug aštuonių mėnesių Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) sekmadienį sėkmingai grįžo į Žemę. Įgula nusileido su erdvėlaiviu „Sojuz MS-28“ Kazachstane, pietryčiuose nuo Džezkazgano.

    Po nusileidimo astronautai ir kosmonautai paprastai pirmiausia perduodami medikų komandai: tikrinama bendra būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos, dehidratacijos rizika, prisitaikymas prie gravitacijos. Vėliau įgula skraidinama į reabilitacijos ir pasirengimo centrus, kur prasideda kelių savaičių atsigavimo etapas.

    NASA nurodo, kad ši misija truko 241 dieną, per kurias įgula Žemę apskriejo 3 856 kartus ir įveikė daugiau kaip 164 mln. kilometrų. Agentūros teigimu, tyrimai buvo skirti ir praktinei naudai Žemėje, ir pasirengimui būsimoms kelionėms į Mėnulį bei Marsą.

    Pasak NASA, Chriso Williamso darbai apėmė mokslines užduotis, susijusias su naujų vėžio gydymo metodų tyrimais ir medžiagų gamyba mikrogravitacijoje, aktualia didelio našumo kompiuterių bei elektronikos pramonei. Tokie eksperimentai stotyje svarbūs tuo, kad mikrogravitacija leidžia tiksliau stebėti procesus, kuriuos Žemėje iškreipia konvekcija ir nusėdimas.

    Agentūra taip pat pranešė, kad Williamsas atliko du išėjimus į atvirą kosmosą. Per juos buvo ruoštasi stoties elektros sistemos atnaujinimams ir keičiamas sugedęs Kanados manipuliatoriaus „Canadarm2“ jungties mazgas, nuo kurio priklauso dalis stoties priežiūros darbų.

    Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigė, kad ISS 74 misijos metu atliktas vienas rusiškas išėjimas į atvirą kosmosą, kai buvo montuojama įranga moksliniam eksperimentui, skirtam Saulės terahercinei spinduliuotei tirti. Taip pat prie stoties du kartus buvo prijungti krovininiai laivai „Progress MS“, atgabenę vandens, kuro ir dujų, būtinų gyvybės palaikymo sistemoms.

    Įgulos rotacija ISS vykdoma nuolat, kad stotyje nepertraukiamai būtų palaikomos tyrimų programos ir infrastruktūros priežiūra. Šį mėnesį į stotį atvyko pamaininė komanda: NASA astronautas Anilis Menonas ir „Roskosmos“ kosmonautai Piotras Dubrovas bei Ana Kikina, kurie prisijungė prie jau dirbusios tarptautinės grupės.

    NASA skelbia, kad artėjanti ekspedicija daug dėmesio skirs gamybai kosmose, įgulos sveikatos patikroms pasitelkiant DI metodus, taip pat biotechnologijoms, įskaitant žmogaus audinių biotipografiją. Pastarosios kryptys laikomos vienomis perspektyviausių, nes gali padėti ir medicinai Žemėje, ir ilgos trukmės misijoms, kai resursų bei logistikos galimybės yra ribotos.

    Nors JAV ir Rusijos santykiai Žemėje išlieka įtempti, ISS programoje abi šalys ir toliau bendradarbiauja vykdydamos įgulų keitimą, krovinių pristatymą ir stoties eksploataciją. Būtent ši tarpusavio priklausomybė, anot kosmoso sektoriaus ekspertų, padeda išlaikyti bent minimalų praktinį dialogą vienoje iš nedaugelio likusių bendrų didžiųjų tarptautinių programų.

  • Išpuolis per Berlyno Pride: ką žinome apie įtariamą ataką ir kaip tai keičia saugumo diskusiją

    Išpuolis per Berlyno Pride: ką žinome apie įtariamą ataką ir kaip tai keičia saugumo diskusiją

    Berlyne per Christopher Street Day eitynes, dar vadinamas Pride, į minią Tiergarteno parke rėžėsi automobilis, o Vokietijos pareigūnai incidentą tiria kaip galimai ideologiškai motyvuotą išpuolį. Per ataką žuvo viena moteris, dar keliolika žmonių buvo sužeisti, dalies jų būklė įvardijama kaip sunki.

    Eitynės į Vokietijos sostinę kasmet sutraukia šimtus tūkstančių dalyvių, todėl tokio pobūdžio ataka smogė ne tik atskiram renginiui, bet ir bendram saugumo jausmui mieste. Policija ir prokuratūra aiškinasi įtariamojo motyvus, jo ryšius bei tai, ar tai buvo vienišo užpuoliko veiksmas, ar platesnio radikalizacijos proceso pasekmė.

    Kas įvyko Berlyne?

    Pasak pirminės informacijos, transporto priemonė į žmones įvažiavo renginio metu, kai dalyviai judėjo per žaliąsias Tiergarteno erdves. Greitosios pagalbos tarnybos ir policija vietoje organizavo sužeistųjų evakavimą, o dalis teritorijos buvo aptverta kriminalistiniams veiksmams.

    Vokietijoje pastaraisiais metais išlieka padidinto budrumo režimas masiniuose renginiuose, ypač ten, kur susirenka didelės minios ir sudėtinga užtikrinti fizines barjerų zonas. Automobiliu į minią nukreiptos atakos Europoje laikomos vienu sunkiausiai prevenciškai užkardomų scenarijų, nes joms dažnai nereikia sudėtingos logistikos ar ginklų.

    Įtariami motyvai ir jautri terminija

    Tekste, kuriuo remiasi šis komentaras, teigiama, kad išpuolį galėjo įvykdyti islamistinių pažiūrų asmuo, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo: bus vertinami įtariamojo veiksmai, ryšiai, komunikacija ir kiti įrodymai. Pareigūnai tokiais atvejais paprastai vengia skubotų apibendrinimų, kol nepatvirtinami faktai, o tai ypač aktualu kalbant apie religiją ir ideologiją.

    Viešojoje erdvėje po išpuolio vėl ryškėja įtampa tarp dviejų pareigų: aiškiai įvardyti grėsmes ir kartu nepainioti islamizmo su islamu kaip religija. Saugumo ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos dažnai pabrėžia, kad kovojant su radikalizacija būtina tiksliai atskirti ideologinį ekstremizmą nuo tikinčiųjų bendruomenių, kad nebūtų skatinama kolektyvinė kaltė.

    „Laisvė nėra savaime suprantama, ją reikia ginti nuo tų, kurie siekia ją sunaikinti“, – sakė René Powilleit.

    Kodėl Pride renginiai tampa taikiniu?

    LGBTQ bendruomenės renginiai Europoje vis dažniau susiduria su grasinimais, išpuoliais ar bandymais juos sutrikdyti, o agresija gali kilti iš skirtingų ideologinių stovyklų. Dėl didelio matomumo ir simbolinės reikšmės Pride renginiai neretai tampa patogia platforma ekstremistams, siekiantiems dėmesio ir baimės efekto.

    Po tokių incidentų savivaldybės ir policija paprastai peržiūri maršrutus, įvažiavimų kontrolę, transporto srautų ribojimą, fizinių barjerų naudojimą bei rizikos vertinimo protokolus. Kartu stiprėja diskusija, kaip suderinti renginių atvirumą ir miestietišką gyvybingumą su realia poreikio apsauga nuo greitų, impulsyvių ar ideologiškai paskatintų atakų.

    Berlyno atvejis tikėtina taps dar vienu testu Vokietijos institucijoms, kaip greitai ir skaidriai pateikti visuomenei patikrintą informaciją, kartu užkertant kelią dezinformacijai ir neapykantos kurstymui. Artimiausiomis dienomis laukiama daugiau oficialių tyrimo detalių apie įtariamąjį, atakos aplinkybes ir galimus tolesnius saugumo sprendimus masiniuose renginiuose.

  • JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, baigdamas dviejų dienų vizitą Sirijoje, paragino nedelsiant panaikinti visas šaliai taikomas sankcijas. Damaske surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad dalinis ribojimų švelninimas jau atvėrė galimybių ekonomikos atsigavimui, tačiau to nepakanka.

    Vizito metu A. Guterresas susitiko su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa, užsienio reikalų ministru Asaad al-Shaibani ir naujojo pereinamojo parlamento vadovu. JT vadovas taip pat kalbėjosi su pilietinės visuomenės atstovais, įvairių bendruomenių, moterų ir jaunimo organizacijomis.

    „Sveikinu žingsnius, kurie sušvelnino sankcijas ir atvėrė naujų galimybių ekonomikos atsigavimui, bet visas sankcijas būtina nedelsiant panaikinti“, – sakė António Guterresas.

    Pasak jo, Sirijai būtinos investicijos į žmones, ekonomiką ir institucijas, o tarptautinė parama reikalinga atkuriant esmines paslaugas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius. A. Guterresas pabrėžė, kad svarbi ir pagalba užtikrinant saugų, savanorišką ir orų pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimą.

    JT duomenimis, nuo ankstesnės valdžios nuvertimo į šalį jau sugrįžo apie 1,7 milijono pabėgėlių, tačiau maždaug 5,5 milijono žmonių vis dar yra perkelti šalies viduje, o dar apie 6 milijonai gyvena užsienyje. Šie skaičiai rodo, kad demografinė ir socialinė našta išlieka viena didžiausių po karo sprendžiamų problemų.

    Sankcijos Sirijai buvo įvestos per nuversto prezidento Basharo al-Assado valdymo laikotarpį, kai šalyje įsiplieskė karas ir kilo masiniai žmogaus teisių pažeidimų kaltinimai. Naujoji valdžia, perėmusi kontrolę 2024 metų gruodį, siekia atkurti ekonomiką ir valstybės institucijas po daugiau nei 13 metų trukusio konflikto.

    Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, yra paskelbusios apie sankcijų švelninimą, tačiau investuotojai, anot tarptautinių vertinimų, išlieka atsargūs dėl saugumo ir politinės rizikos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad pokarinės rekonstrukcijos kaina gali siekti apie 190 milijardų eurų, todėl be plataus tarptautinio finansavimo Sirijai būtų itin sunku greitai atstatyti infrastruktūrą.

    Įtampa Pietų Sirijoje

    Vizito metu Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie naują Izraelio pajėgų įsiveržimą šalies pietuose, Daraa provincijos vakaruose. Teigta, kad buvo įrengtas kontrolės postas ir vietos gyventojams išmėtyti perspėjamieji lapeliai dėl kelių blokavimo ar trukdymo karinei technikai.

    Izraelis po 2024 metų gruodžio įvykių įvedė pajėgas į JT prižiūrimą buferinę zoną prie Golano aukštumų ir yra vykdęs smūgius bei įsiveržimus giliau į Sirijos teritoriją. Izraelio pareigūnai yra viešai kalbėję apie ketinimą išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje ir siekti platesnės demilitarizuotos teritorijos.

    „Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“, – sakė António Guterresas.

    JT vadovas taip pat pabrėžė, kad Golano aukštumos tarptautinės teisės požiūriu laikomos Sirijos teritorija. JT teigimu, organizacija išlieka įsipareigojusi Sirijos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei reiškia susirūpinimą dėl 1974 metų susitarimo pažeidimų.

    Ką reiškia raginimas dėl sankcijų

    A. Guterresso raginimas panaikinti visas sankcijas atspindi JT siekį greitinti humanitarinį ir ekonominį atsigavimą, tačiau realus sprendimas priklauso nuo sankcijas taikančių valstybių politikos. Daugelyje režimų taikomos išimtys humanitarinei pagalbai, bet verslo ir bankų sektorius dažnai vengia sandorių dėl teisinių ir reputacinių rizikų.

    Todėl net ir švelninant ribojimus atstatymo tempą lemia ne vien formalūs sprendimai, bet ir investuotojų pasitikėjimas, saugumo situacija bei aiškus valdžios planas dėl įtraukios politinės sistemos. Tarptautinė bendruomenė naująją Sirijos valdžią ragina užtikrinti valdymą, įtraukiant visus šalies daugiatautės ir daugiafunkcės visuomenės segmentus.

    Vizitas tapo simboliškas ir dėl istorinės perspektyvos: A. Guterresas yra pirmasis JT generalinis sekretorius, apsilankęs Sirijoje nuo 2009 metų, kai Damaske lankėsi jo pirmtakas Ban Ki-moonas. Netrukus po to prasidėjęs karas nusinešė daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes ir paliko ilgalaikes pasekmes visam regionui.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.