CP v2

Blog

  • Mėgstami bananai gali pakenkti: gydytojai įspėja, kam ir kiek jų geriau nevalgyti

    Bananai dažnai laikomi patogiu ir maistingu užkandžiu, suteikiančiu greitos energijos, o juose esanti ląsteliena padeda virškinimui. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir sveiki produktai gali tapti problema, jei jų valgoma per daug arba jei žmogus turi tam tikrų sveikatos sutrikimų.

    Mitybos ekspertų teigimu, daugeliui žmonių saugus kiekis paprastai yra 2–3 bananai per dieną, tačiau tai nėra universali taisyklė. Rekomenduojama atsižvelgti į bendrą mitybos racioną, fizinį aktyvumą, kūno masę ir gretutines ligas.

    Daug kalio ne visiems naudinga

    Vienas dažniausiai minimų aspektų yra kalio kiekis: vidutinio dydžio bananas jo turi apie 400 miligramų. Žmonėms, kurių inkstų funkcija normali, organizmas kalio perteklių paprastai sureguliuoja, tačiau net ir tokiu atveju persistengti nepatariama.

    Kitaip yra tuomet, kai inkstų veikla sutrikusi. Tokiais atvejais kalis gali kauptis kraujyje ir didinti hiperkalemijos riziką, o ši būklė siejama su pavojingais simptomais, įskaitant širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą ir bendrą organizmo išsekimą.

    Cukraus šuoliai ir virškinimo bėdos

    Dar viena grupė, kuriai verta būti atsargesnei, yra diabetu sergantys žmonės. Bananuose yra natūralių cukrų ir greičiau pasisavinamų angliavandenių, todėl kai kuriems jie gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus.

    Specialistai pataria bananus derinti su baltymais arba riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu, riešutais ar varške, kad cukraus kilimas būtų lėtesnis. Taip pat svarbi ir porcija, nes didesnis vaisiaus kiekis reiškia didesnę angliavandenių apkrovą.

    Persivalgius bananų gali pasireikšti ir virškinimo simptomai, ypač jautresniems žmonėms. Dėl ląstelienos gausos ir to, kad bananai kai kuriems priskiriami sunkiau toleruojamų angliavandenių grupei, gali atsirasti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas.

    Kada bananai gali būti ypač naudingi

    Saikingai vartojami bananai išlieka vertingu kasdienės mitybos elementu, nes suteikia energijos, turi antioksidantų ir prisideda prie širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymo. Jie taip pat patogūs sportuojantiems, nes padeda atkurti dalį elektrolitų po fizinio krūvio.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad mažiau prinokę bananai gali turėti daugiau atspariojo krakmolo, kuris veikia kaip prebiotikas ir gali būti palankus žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto, jei turite inkstų ligų, diabetą ar nuolatinių virškinimo nusiskundimų, dėl tinkamo vaisių kiekio saugiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • „EA Sports“ patvirtino „UFC 6“: premjera jau birželio 19 dieną – paaiškėjo ir viršelio žvaigždės

    „EA Sports“ patvirtino „UFC 6“: premjera jau birželio 19 dieną – paaiškėjo ir viršelio žvaigždės

    „EA Sports“ oficialiai patvirtino, kad naujoji mišrių kovos menų žaidimo dalis „EA Sports UFC 6“ pasirodys birželio 19 dieną. Tai nutraukia kelis mėnesius trukusias spėliones, kurias kaitino nutekėjimai ir žinomi industrijos informatoriai.

    Nauja dalis bus išleista praėjus maždaug trejiems metams po ankstesnio serijos žaidimo, o toks tarpas sporto žaidimų rinkoje laikomas gana ilgu. Pastaruoju metu leidėjai vis dažniau renkasi retesnius tęsinius, daugiau dėmesio skirdami didesniems kokybiniams šuoliams ir ilgiau palaikomoms platformoms.

    Kas bus ant viršelio?

    Kartu su premjeros data gamintojas atskleidė ir dviejų leidimų viršelius. Standartinio leidimo veidu tapo Alexas Pereira, vienas ryškiausių pastarųjų metų UFC vardų, gerai žinomas ir Lietuvos sirgaliams.

    „Ultimate“ leidimo viršelį papuoš Maxas Holloway, ilgametis UFC atletas ir buvęs plunksninio svorio kategorijos čempionas. Tokie pasirinkimai rodo leidėjo kryptį akcentuoti didžiausią atpažįstamumą turinčias organizacijos žvaigždes ir jų istorijas.

    Platformos ir ko tikėtis toliau

    Patvirtinta, kad „EA Sports UFC 6“ pasirodys „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“ konsolėse. Apie kompiuteriams skirtą versiją kol kas nepranešta, nors rinkoje anksčiau sklandė neoficialių kalbų, kad toks variantas gali būti svarstomas.

    Leidėjas nurodė, kad išsamesnė žaidimo pristatymo informacija bus paskelbta artimiausiu metu, o išankstiniai užsakymai jau startavo. Tikėtina, kad pilnoje prezentacijoje bus detalizuoti atnaujinimai kovos mechanikoms, karjeros režimui ir internetinėms funkcijoms, kurios pastaraisiais metais tampa svarbiausiu sporto žaidimų ilgaamžiškumo veiksniu.

    „Norime kuo greičiau pasidalyti pilna informacija apie tai, kas laukia naujoje dalyje“, – teigiama „EA Sports“ komunikacijoje socialiniuose tinkluose.

  • Kuklikai žydi iki rudens ir patys užgožia piktžoles: kodėl sodininkai juos dievina?

    Kuklikai žydi iki rudens ir patys užgožia piktžoles: kodėl sodininkai juos dievina?

    Kuklikai, botanikoje žinomi kaip Geum, pastaraisiais metais vis dažniau atrandami kaip patikimos daugiametės gėlės gėlynams ir natūralistiniams želdynams. Jie vertinami dėl ilgo žydėjimo, tvirtų kerų ir gebėjimo greitai uždengti dirvos paviršių, todėl piktžolėms lieka mažiau vietos.

    Dauguma kuklikų veislių pražysta pavasario viduryje ir, priklausomai nuo oro bei priežiūros, žydi iki vasaros pabaigos ar net ankstyvo rudens. Ilgesnį žydėjimą dažnai padeda išlaikyti nužydėjusių žiedynų šalinimas, nes augalas skatina naujų žiedų formavimą.

    Kuklikų žiedų spalvų gama plati: nuo geltonos ir oranžinės iki persikinės, rožinės ar sodriai raudonos. Dėl to juos lengva derinti tiek kaimiško stiliaus, tiek moderniuose gėlynuose, o kompaktiški lapų kerai tvarkingai atrodo ir tada, kai žiedų mažiau.

    Kur ir kaip geriausia auginti?

    Dažniausiai kuklikams tinka saulėta arba pusiau pavėsinga vieta, o geriausiai jie auga derlingoje, laidžioje ir vidutiniškai drėgnoje dirvoje. Nors tai nereiklūs augalai, užmirkimas jiems kenkia, todėl sunkesnėse dirvose praverčia drenažas arba purenimas, kad vanduo neužsistovėtų.

    Pirmuosius metus po pasodinimo kuklikus verta laistyti reguliariau, ypač sausros metu, kad šaknys gerai įsitvirtintų. Vėliau jie dažniausiai tampa atsparesni trumpalaikiam drėgmės trūkumui, tačiau ilgai trunkant sausroms papildomas laistymas padeda išlaikyti vešlesnį žydėjimą.

    Natūrali pagalba prieš piktžoles

    Kuklikai formuoja gana tankius kerus, kurie dengia dirvos paviršių ir taip mažina piktžolių dygimo galimybes. Šis efektas ypač pastebimas, kai augalai sodinami grupėmis, paliekant nedidelius tarpus, kad per sezoną jie galėtų susiglausti ir sukurti vientisą želdinio „kilimą“.

    Toks sprendimas praktiškas ir dėl priežiūros: mažiau atvirų dirvos plotų reiškia mažiau ravėjimo, o gėlynas ilgiau išlieka tvarkingas. Be to, natūralistinių želdynų tendencijose vis dažniau siekiama rinktis daugiametes gėles, kurios su metais sutvirtėja ir reikalauja mažiau nuolatinio darbo.

    Atsparumas ir ką verta stebėti

    Kuklikai paprastai laikomi pakankamai atspariais, tačiau, kaip ir daugelis sodo augalų, jie nėra visiškai „nepažeidžiami“. Per drėgnose vietose gali didėti grybinio puvinio rizika, o pavasarį ar vasaros pradžioje kartais pasitaiko amarų.

    Taip pat verta stebėti šliužus, ypač jei gėlynas drėgnesnis ir tankiai apželdintas. Laiku pastebėjus pažeidimus, dažniausiai pakanka paprastų priemonių ir priežiūros korekcijų, kad kuklikai išliktų sveiki ir ilgai džiugintų žiedais.

  • Juno misija atvėrė akis: Jupiterio žaibai gali būti iki milijono kartų galingesni nei Žemėje

    Juno misija atvėrė akis: Jupiterio žaibai gali būti iki milijono kartų galingesni nei Žemėje

    NASA zondas „Juno“, nuo 2016 metų skriejantis aplink Jupiterį, pateikė naujų įrodymų, kad šios planetos žaibai gali būti gerokai galingesni, nei manyta anksčiau. Tyrėjai, analizuodami mikrobangų radiometro duomenis, nustatė, kad dalis išlydžių Jupiterio atmosferoje stiprumu gali viršyti Žemės žaibus daugiau nei 100 kartų, o kai kuriuose vertinimuose skirtumas teoriškai gali siekti net iki milijono kartų.

    Skirtumas svarbus ne tik dėl įspūdingo skaičiaus. Žaibai laikomi vienu geriausių „langų“ į tai, kas vyksta giliai po matomais debesimis, nes jų signalai padeda suprasti konvekciją, energijos pernašą ir audrų struktūrą ten, kur optiniai teleskopai nebemato.

    Pamatyti pro storus debesis

    Jupiterio atmosferą dengia tankūs, daugiasluoksniai debesys, todėl vien tik matomos šviesos blyksniai ne visada parodo tikrą išlydžių mastą. Naktinėje pusėje žaibus aptikti lengviau, tačiau net ir tada optiniai stebėjimai gali „praleisti“ dalį reiškinių, jei blyksnį užstoja gilesnių sluoksnių debesys.

    „Juno“ mikrobangų radiometras veikia kitu principu: fiksuoja su žaibais susijusius radijo ir mikrobangų signalus, kurie prasiskverbia per debesis efektyviau nei matoma šviesa. Dėl to mokslininkai galėjo patikimiau sieti signalus su konkrečiomis audromis ir įvertinti jų intensyvumą.

    Kodėl Jupiterio audros tokios stiprios

    Vienas esminių skirtumų nuo Žemės yra atmosferos sudėtis. Mūsų planetoje šiltas, drėgnas oras kyla gana lengvai, todėl audros gali greitai įsibėgėti, o energija išsikrauna palyginti dažnais, bet ribotos galios žaibais.

    Jupiteryje atmosferoje dominuoja vandenilis ir helis, o vandens garai tokiame fone ne visada elgiasi taip, kaip Žemėje. Tyrėjų vertinimu, konvekcijai ir audros „prasiveržimui“ gali reikėti sukaupti daugiau energijos, todėl kai procesas įsibėgėja, išlydžiai tampa gerokai galingesni.

    Prie masto prisideda ir pačių audrų dydis. Skaičiuojama, kad Jupiterio audrų debesų „bokštai“ gali siekti apie 100 kilometrų, kai tipinės Žemės audros dažniausiai apsiriboja maždaug 10 kilometrų aukščiu. Didesnės apimtys reiškia ilgesnius krūvio atskyrimo kelius ir daugiau erdvės energijai kauptis.

    Amoniakas, ledas ir keisti krituliai

    Žaibų susidarymui svarbus dalelių susidūrimų ir krūvio atskyrimo mechanizmas, tačiau Jupiterio „chemija“ jį pakoreguoja. Be vandens ledo, aukščiau atmosferoje svarbų vaidmenį gali atlikti amoniakas, formuojantis mišrius kristalus ir keičiantis debesų mikrostruktūrą.

    Ankstesni „Juno“ rezultatai leido kalbėti ir apie neįprastus kritulius, primenančius stambias ledo gniūžtes, susidarančias iš vandens ir amoniako mišinio. Tokie procesai gali sustiprinti dalelių sąveikas audrose ir prisidėti prie įspūdingų elektros išlydžių.

    Nauji duomenys sustiprina bendrą vaizdą: Jupiterio „oras“ nėra pavieniai epizodai, o nuolatinė, milžiniško masto sistema. Kuo tiksliau pavyksta išmatuoti žaibus, tuo geriau mokslininkai supranta, kaip giliai planetos atmosferoje juda šiluma, medžiagos ir energija, ir kodėl ši milžinė taip retai būna rami.

  • NASA vėl išjungė „Voyager 1“ dalį: ką tai reiškia misijai ir kiek laiko dar skris tolyn

    NASA vėl išjungė „Voyager 1“ dalį: ką tai reiškia misijai ir kiek laiko dar skris tolyn

    NASA pranešė išjungusi dar vieną erdvėlaivio „Voyager 1“ mokslinį prietaisą, siekdama sutaupyti sparčiai senkančią elektros energiją ir pratęsti žmonijos tolimiausios kosminės misijos darbą. „Voyager 1“ yra labiausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas aparatas, skriejantis tarpžvaigždinėje erdvėje.

    Išjungtas mažos energijos įkrautų dalelių eksperimentas, kuriuo dešimtmečius buvo stebimas Saulės vėjas ir dalelių aplinka už heliosferos ribų. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo neišvengiami, nes energijos atsargos mažėja, o kiekvienas vatas gali lemti, ar aparatas liks veikti dar vienus metus.

    Komandos nurodymai prietaisui išjungti buvo perduoti balandžio 17 dieną, o anksčiau, 2025 metų vasarį, „Voyager 1“ jau buvo sustabdęs kosminių spindulių posistemę. Dalis kamerų ir spektrometrų buvo išjungti dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai pagrindinė planetų tyrimų fazė baigėsi.

    Energija senka kasmet

    Abu „Voyager“ zondai energiją gauna iš trijų radioizotopinių termoelektrinių generatorių, kurie šilumą iš plutonio-238 skilimo paverčia elektra. Per beveik penkis dešimtmečius jų galia nuosekliai smuko, todėl kasmet tenka perskirstyti energiją tarp ryšio, šildymo ir likusių prietaisų.

    NASA duomenimis, energijos kritimas siekia maždaug 4 vatus per metus, o dabar generatoriai tiekia mažiau nei pusę pradinės galios. Dėl to inžinieriai jau yra sumažinę šildymą ir išjungę dalį sistemų, kad neperšaltų degalų linijos ir būtų išlaikytas stabilus darbas.

    Sprendimą spartino ir netikėtas galios kritimas per planuotą manevrą vasario 27 dieną, kai suveikė apsauginės įtampos mažėjimo procedūros rizika. Tokiais atvejais automatinės sistemos gali išjungti instrumentus, o atstatymas dėl didžiulio atstumo užtrunka: signalui iki aparato keliauti reikia apie 23 valandas.

    Kodėl šis prietaisas buvo svarbus

    Mažos energijos įkrautų dalelių eksperimentas beveik be pertraukų veikė nuo 1977 metų starto ir padėjo suprasti, kaip kinta dalelių tankis ir slėgio frontai už Saulės įtakos ribos. Po to, kai „Voyager 1“ paliko heliosferą, šie matavimai tapo vienais iš nedaugelio tiesioginių duomenų apie tarpžvaigždinę terpę.

    Heliosfera yra Saulės vėjo suformuotas magnetinis burbulas, iš dalies saugantis Saulės sistemą nuo dalies kosminės spinduliuotės. „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ iki šiol yra vieninteliai aparatai, galintys vietoje fiksuoti sąlygas regione, kuriame šis burbulas susiduria su tarpžvaigždine aplinka.

    „Nors mokslinio prietaiso išjungimas nėra niekieno noras, tai geriausias iš turimų pasirinkimų“, – sakė „Voyager“ misijos vadovas Kareemas Badaruddinas.

    „Voyager 1“ dabar išlaiko du veikiančius mokslinius prietaisus: vienas fiksuoja plazmos bangas, kitas matuoja magnetinius laukus. Būtent šie duomenys leidžia tęsti unikalius stebėjimus erdvėje, kurioje dar nėra buvę jokio kito žmogaus sukurto aparato.

    Kiek laiko dar dirbs „Voyager“?

    NASA inžinieriai paliko veikti nedidelį varikliuką, kuris sukinėjo išjungto jutiklio mechanizmą, kad prireikus prietaisą būtų galima vėl aktyvuoti, jei pavyktų atlaisvinti energijos. Tačiau realistiškai misijos ateitis priklauso nuo to, kiek dar pavyks sumažinti vartojimą neprarandant ryšio ir minimalaus šiluminio režimo.

    Komanda taip pat rengia platesnę energijos taupymo strategiją, kai vienu metu būtų išjungta grupė įrenginių ir įjungtos mažos galios alternatyvos, kad aparatas išliktų pakankamai šiltas ir galėtų siųsti duomenis. Pirmiausia šie bandymai numatyti „Voyager 2“, nes jis turi šiek tiek daugiau galios ir yra arčiau Žemės, o sėkmės atveju vėliau planas būtų pritaikytas ir „Voyager 1“.

    Nors energijos likučiai riboti, net ir minimalūs matavimai iš tarpžvaigždinės erdvės turi didelę vertę: jie padeda tikslinti modelius apie Saulės sistemos ribas, kosminių dalelių sklidimą ir magnetinių laukų struktūrą. Tai duomenys, kurių artimiausiais metais greičiausiai nepakeis jokios kitos misijos.

  • Etiopija stato didžiausią Afrikos oro uostą: 11,5 mlrd. eurų projektas kelia aistras

    Etiopija stato didžiausią Afrikos oro uostą: 11,5 mlrd. eurų projektas kelia aistras

    Etiopijoje įsibėgėja Bishoftu tarptautinio oro uosto statybos, kuris pagal planus turėtų tapti didžiausiu žemyne ir vienu svarbiausių aviacijos centrų pasaulyje. Projektą vysto Ethiopian Airlines, siekianti perkelti dalį srautų iš perpildyto Adis Abebos Bole oro uosto ir sustiprinti šalies, kaip Rytų Afrikos transporto mazgo, vaidmenį.

    Investicijos vertė siekia apie 11,5 mlrd. eurų, o statybos startavo 2026 metų sausį. Pirmasis etapas numatomas iki 2030 metų, o pradinis pajėgumas turėtų siekti 60 mln. keleivių per metus, vėliau jį planuojama didinti iki daugiau nei 110 mln.

    Nuo keturių takų iki oro miesto

    Pagal pristatytą koncepciją Bishoftu oro uostas turėtų turėti keturis kilimo ir tūpimo takus ir vietas maždaug 270 orlaivių. Greta infrastruktūros numatomas vadinamasis oro miestas su viešbučiu, prekybos erdvėmis ir pramonės parku, kad teritorija veiktų ne tik kaip tranzito punktas, bet ir kaip ekonominės veiklos traukos centras.

    Terminalo architektūrinę idėją parengė Zaha Hadid Architects, o dizainas siejamas su Didžiuoju Afrikos lūžiu. Skelbiama, kad projekte numatomi tvarumo sprendimai, įskaitant saulės energijos panaudojimą, vietines medžiagas ir vandens išteklių valdymo sistemas.

    Ryšiai su sostine ir regionu

    Oro uostas statomas Bishoftu apylinkėse, maždaug 45 kilometrų atstumu nuo Etiopijos sostinės Adis Abebos. Kartu planuojama plėsti kelių infrastruktūrą ir greitesnius geležinkelio ryšius, kad susisiekimas su sostine būtų patogesnis ir patikimesnis.

    Strateginis tikslas yra platesnis nei vien Etiopijos poreikiai: Bishoftu turėtų perimti dalį persėdimo srautų ir prisidėti prie geresnio susisiekimo tarp Afrikos miestų, kur tiesioginių skrydžių tinklas daugelyje maršrutų vis dar išlieka ribotas.

    Kontroversijos dėl perkėlimo ir finansinės rizikos

    Didelės apimties statybos sukėlė ir ginčų. Tarptautinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 15 000 gyventojų perkėlimu, o tai kelia klausimų dėl kompensacijų, naujų būstų ir socialinės infrastruktūros realaus įgyvendinimo.

    Ethiopian Airlines viešai deklaravo įsipareigojimus kompensacijoms ir naujoms gyvenvietėms, taip pat nurodė planuojanti finansuoti dalį projekto savo kapitalu. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokio masto hubų sėkmė priklauso ne tik nuo pastatų ir takų, bet ir nuo platesnių regioninių sąlygų: aviacijos rinkų liberalizavimo, vizų režimų paprastinimo, patikimos partnerystės tarp oro vežėjų ir stabilaus finansavimo.

    Jeigu planai bus įgyvendinti laiku, Bishoftu oro uostas gali iš esmės pakeisti Etiopijos ir Rytų Afrikos aviacijos žemėlapį. Tačiau projektui teks suderinti ambicijas su socialine atsakomybe ir ilgalaikiu ekonominiu tvarumu.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.

  • Garry’s Mod ryja Black Mesa: fanai išprašė, „Facepunch“ pritaria – kas keičiasi žaidėjams?

    Garry’s Mod ryja Black Mesa: fanai išprašė, „Facepunch“ pritaria – kas keičiasi žaidėjams?

    „Facepunch Studios“ paskelbė, kad artimiausiame „Garry’s Mod“ atnaujinime atsiras oficiali „Black Mesa“ integracija. Tai reiškia, kad į smėlio dėžės kūrimo įrankį keliauja mechanikos ir turinys iš „Half-Life“ perkurto leidimo, kurį sukūrė „Crowbar Collective“.

    „Fanų prašymu ir kūrėjų sutikimu šis atnaujinimas įtrauks Black Mesa į Garry’s Mod“, – rašoma oficialiame „Garry’s Mod“ tinklaraštyje.

    „Garry’s Mod“ per ilgus metus tapo viena populiariausių „Source“ ekosistemos kūrybinių platformų, kur žaidėjai kuria scenarijus, filmukus ir modifikacijas. Tuo metu „Black Mesa“ yra „Valve“ patvirtintas „Half-Life“ perdirbinys, paremtas „Source“ technologijomis ir dažnai giriamas už patobulintas animacijas, garsą ir šaudymo pojūtį.

    Nauja integracija turėtų praplėsti kūrėjų galimybes: daugiau modelių, aplinkų elementų ir žaidimo sistemų bus pasiekiama kuriant savo žemėlapius ar režimus. Nors „Garry’s Mod“ ir taip garsėja milžinišku papildinių kiekiu, „Black Mesa“ turinys laikomas kokybišku pagrindu, kuris gali pagerinti bendrą projektų išvaizdą ir pojūtį.

    Kūrėjai pabrėžia, kad norint pilnai naudotis „Black Mesa“ elementais „Garry’s Mod“ aplinkoje, reikės turėti abu žaidimus. Taip užtikrinama, kad integracija remiasi teisėtai įsigytu turiniu ir veikia korektiškai, kai naudojami konkretūs resursai.

    Kartu su „Black Mesa“ palaikymu į atnaujinimą įtraukiama ir daugiau nei 100 smulkesnių pataisymų. Dalis jų skirta senoms, nebeaktualioms funkcijoms pašalinti, kad būtų taupomi resursai ir supaprastinta priežiūra, kas ypač svarbu projektui, gyvuojančiam beveik du dešimtmečius.

    Kas yra s&box ir kodėl svarbu?

    „Facepunch Studios“ taip pat primena apie „s&box“ – projektą, vadinamą dvasiniu „Garry’s Mod“ įpėdiniu. Jis kuriamas naudojant modifikuotą „Source 2“ versiją ir pozicionuojamas ne tik kaip smėlio dėžė, bet ir kaip pilnavertė kūrimo aplinka, skirta kurti žaidimus ir juos platinti kaip atskirus produktus „Steam“.

    Studija anksčiau yra užsiminusi, kad „s&box“ turėtų pasiūlyti modernesnius įrankius, lankstesnį kūrimą ir patogesnį turinio publikavimą. Jei šie pažadai pasitvirtins, dalis kūrėjų bendruomenės gali palaipsniui persikelti į naują platformą, tačiau „Garry’s Mod“ atnaujinimai rodo, kad sena ekosistema dar nepasiduoda.

  • Gegužę sodinate gėles? Pamirškite pelargonijas – 5 augalai, kurie žydi patys ir ilgai

    Gegužę sodinate gėles? Pamirškite pelargonijas – 5 augalai, kurie žydi patys ir ilgai

    Gegužė daugeliui yra aktyviausias metas atnaujinti balkonus, terasas ir gėlynus, tačiau skubėti neverta. Lietuvoje iki vėlyvų pavasario šalnų rizika išlieka, todėl jautresnius augalus saugiausia sodinti tik orams stabiliai atšilus, o vazonus pirmomis naktimis prireikus pridengti. Būtent todėl vis daugiau žmonių renkasi ne klasikinius, o atsparesnius ir mažiau priežiūros reikalaujančius augalus.

    Įprastas pasirinkimas, pavyzdžiui, pelargonijos ar kai kurios svyrančios petunijos, gali pareikalauti reguliaraus laistymo, tręšimo ir nužydėjusių žiedų šalinimo, kad žydėjimas nesustotų. Alternatyva yra augalai, kurie geriau toleruoja trumpalaikes sausras, mažiau nukenčia nuo lietaus ir ilgiau išlieka dekoratyvūs net tada, kai sodui galite skirti mažiau laiko.

    Ilgai žydintys ir atsparūs pasirinkimai

    Jei patinka aukšti, į viršų kylantys žiedynai violetiniais ar melsvais atspalviais, vietoj trumpaamžių ir amarų dažnai puolamų lubinų verta pasvarstyti apie baptisiją. Tai daugiametis augalas, kuris su metais suformuoja tvirtą kerą, gerai pakelia sausesnius periodus dėl gilesnės šaknų sistemos ir paprastai nereikalauja intensyvaus tręšimo. Žydėjimas dažniausiai pasirodo pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, o pats augalas vienoje vietoje gali augti ilgai.

    Vazonams ir kabinamiems krepšiams patogus pasirinkimas yra kalibrachoja, dažnai vadinama milijonu varpelių. Ji gausiai žydi smulkiais žiedais ir paprastai pati nusimeta peržydėjusius žiedelius, todėl nereikia nuolat skabyti. Tinkamai laistant ir periodiškai patręšiant, spalvinga kaskada gali išsilaikyti iki pat pirmųjų šalnų.

    Ką sodinti pavėsiui ir kur mažiau rūpesčių

    Pavėsingose vietose dažnai sodomos melsvės, bet jos neretai nukenčia nuo šliužų. Dėl to praktika rodo, kad verta rinktis stambialapę brunera, kuri vertinama ir dėl dekoratyvių, sidabrišku raštu margintų lapų, ir dėl smulkių melsvų žiedelių pavasarį. Ši daugiametė gėlė paprastai yra atspari šalčiui ir gali pagyvinti tamsesnes sodo vietas po medžiais.

    Norintiems ryškių spalvų be kaprizų, verta atkreipti dėmesį į kuklikus. Šie augalai formuoja žemas lapų rozetes, o virš jų iškyla žiedynstiebiai su pusiau pilnaviduriais žiedais, kurie gali džiuginti nuo gegužės savaitėmis ir neretai pakartoti žydėjimą vasaros pabaigoje. Jie dažniausiai tenkinasi įprasta daržo žeme, yra pakankamai atsparūs ir gražiai dera su dekoratyvinėmis žolėmis.

    Planuojant gegužės sodinimus svarbiausia įvertinti mikroklimatą: balkonuose ir prie pietinių sienų šilčiau, atvirose vietose vėjas greičiau išdžiovina substratą. Lengviau prižiūrimi augalai nereiškia, kad jų nereikia laistyti visai, tačiau tinkamai parinkus rūšis ir vietą, galima turėti ilgą žydėjimą su gerokai mažiau kasdienės rutinos.

  • Nustebsite: šie grybai gali keisti orus – mokslininkai paaiškino, kaip jų sporos veikia debesis

    Nustebsite: šie grybai gali keisti orus – mokslininkai paaiškino, kaip jų sporos veikia debesis

    Grybai dažniausiai siejami su miško paklote, pelėsiu ar rudeniniu krepšiu, tačiau nauji tyrimai primena, kad jų įtaka gali siekti ir atmosferą. Mokslininkai nustatė, jog dalis grybų geba skatinti ledo formavimąsi debesyse, o tai gali keisti kritulių susidarymo eigą.

    Kalbama ne apie mistinį oro valdymą, o apie konkretų fizikinį procesą. Kai kurios grybinės dalelės, ypač sporos, vėjo pakeltos gali patekti aukštai į atmosferą ir tapti paviršiumi, nuo kurio lengviau pradeda formuotis ledo kristalai.

    Kaip sporos padeda vandeniui

    Debesys nėra vienalytė vandens masė: juose maišosi vandens lašeliai, ledo kristalai, vandens garai ir aerozoliai, tokie kaip dulkės, jūros druska, suodžiai, žiedadulkės ar mikroorganizmų dalelės. Būtent šios mikrodalelės dažnai nulemia, kada ir kaip vanduo kondensuojasi arba užšąla.

    Atmosferoje vanduo gali išlikti skystas net esant žemesnei nei 0 laipsnių temperatūrai, jei nėra vadinamųjų branduolių, nuo kurių pradėtų augti kristalas. Tyrėjai nustatė, kad kai kurie Mortierellaceae šeimos grybai gamina baltymus, kurie veikia kaip ledo formavimosi katalizatoriai ir sumažina slenkstį, kada prasideda užšalimas.

    „Šie baltymai veikia tarsi forma, padedanti vandens molekulėms išsidėstyti taip, kad lengviau užsimegztų ledo kristalas“, – aiškina mokslininkai, apibendrindami tyrimų rezultatus.

    Grybai prisideda prie kritulių grandinės

    Mišriuose debesyse, kur vienu metu yra ir skystų lašelių, ir ledo, ledo kristalų atsiradimas gali būti ypač svarbus. Susiformavę kristalai auga, jungiasi, tampa sunkesni ir gali pradėti kristi, o tai yra viena iš grandžių, vedančių į lietų ar sniegą.

    Panašus reiškinys seniau buvo geriausiai žinomas bakterijų pasaulyje, ypač kalbant apie Pseudomonas syringae, siejamą su augalais ir šalnų daroma žala. Dabar prie atmosferos ledo branduolių „žaidėjų“ vis dažniau pridedami ir grybai, o tai keičia požiūrį į biologinių dalelių vaidmenį meteorologijoje.

    Ar tai reiškia, kad grybai valdo lietų?

    Mokslininkai pabrėžia, kad grybai nėra pultelis orams: vien sporų gausa nelemia, kad po kelių valandų ims lyti. Krituliams susidaryti būtina visa sąlygų visuma, įskaitant drėgmę, temperatūrą, oro masių judėjimą, debesų tipą ir kitų aerozolių kiekį.

    Vis dėlto biologinės dalelės kai kuriose vietovėse gali būti reikšmingas ledo branduolių šaltinis, ypač ten, kur oras santykinai švaresnis ir dominuoja miškai ar durpynai. Tokiose aplinkose sporos ir kitos organinės dalelės gali turėti didesnę įtaką debesų mikrofizikai nei stipriai užterštose zonose, kur vyrauja mineralinės dulkės ir suodžiai.

    Šie atradimai stiprina idėją, kad orai priklauso ne tik nuo frontų ar slėgio laukų, bet ir nuo mikroskopinių dalelių, kurios suteikia vandeniui paviršių užsimegzti lašeliams ar ledo kristalams. Kitaip tariant, kartais kelias iki lietaus prasideda nuo beveik nematomos sporos.