CP v2

Blog

  • Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje balandžio 24–26 dienomis vyko Jaunimo reikalų agentūros organizuoti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai–konferencija. Į renginį susirinko savivaldybių jaunimo reikalų tarybų nariai ir jaunimo reikalų koordinatoriai, siekę stiprinti žinias bei praktinius įgūdžius.

    Mokymų metu buvo nuosekliai aptarta jaunimo politikos sistema Lietuvoje ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmuo joje. Dalis programos buvo skirta jaunimo dalyvavimo galimybėms nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, kad tarybų nariai galėtų geriau atstovauti jaunimo interesams.

    Praktinės sesijos ir aktualijos

    Renginio programoje nagrinėtos jaunimo politikos aktualijos, pristatyti gerieji savivaldybių jaunimo reikalų tarybų pavyzdžiai ir aptartos veiksmingiausios įtraukties formos. Dalyviai dirbo paralelinėse ir praktinėse sesijose, kuriose daug dėmesio skirta kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria tarybų nariai.

    Taip pat buvo analizuotos tarybų narių kompetencijos ir atsakomybės, aptartos projektinės veiklos galimybės bei priemonės, padedančios išgryninti tarybų veiklos kryptis. Diskusijose dalyviai ieškojo bendrų atsakymų, kaip užtikrinti, kad jaunimo balsas savivaldybėse būtų girdimas nuosekliai, o ne tik pavienėse iniciatyvose.

    Psichohigiena ir perdegimo prevencija

    Reikšminga programos dalis buvo skirta psichohigienai ir perdegimo prevencijai, nes jaunimo atstovavimo veikla dažnai vyksta greta studijų ar darbo. Dalyviai aptarė praktinius būdus, kaip planuoti laiką, pasiskirstyti atsakomybes ir išlaikyti motyvaciją ilgalaikiuose procesuose.

    Toks dėmesys emocinei gerovei padeda stiprinti komandų tvarumą ir mažina riziką, kad aktyvūs jaunimo lyderiai pasitrauks dėl nuovargio ar per didelio krūvio. Kartu tai kuria brandesnę tarybų darbo kultūrą, kurioje atsakomybės derinamos su realiomis galimybėmis.

    Akmenės rajono komanda tarp dalyvių

    Renginys tapo erdve dalintis patirtimis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, o užmegzti kontaktai dažnai virsta bendrais projektais ar konsultacijomis sprendžiant panašius iššūkius. Organizatorių teigimu, būtent tarpusavio ryšiai ir praktinės metodikos yra vienas didžiausių tokio formato mokymų privalumų.

    Iš Akmenės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos mokymuose dalyvavo trys nariai: pirmininkas Domantas Mančius, pavaduotoja Urtė Novogreckaitė ir jaunimo atstovė Rusnė Poškutė. Komandą papildė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė.

    Pasak savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės, tokie mokymai padeda tarybų nariams aiškiau susidėlioti prioritetus ir grįžus į savo savivaldybes greičiau pritaikyti naujus sprendimus praktikoje. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie aktyvesnio jaunimo įtraukimo ir stipresnio savivaldybių bei jaunimo organizacijų dialogo.

    „Tokie mokymai suteikia ne tik žinių, bet ir bendrą kryptį, kaip efektyviau dirbti jaunimo labui savivaldybėse“, – sakė Rūta Brazlauskaitė.

  • Alytaus savivaldybė kviečia darbdavius įdarbinti jaunimą vasarą: kompensuos iki 60 proc. algos

    Alytaus miesto savivaldybė kviečia darbdavius teikti paraiškas dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Iniciatyvos tikslas – sudaryti daugiau galimybių moksleiviams ir jaunimui vasarą įgyti pirmąją darbo patirtį bei lengviau apsispręsti dėl ateities profesijos.

    Programa planuojama įgyvendinti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė bus nustatoma darbdavio ir jaunuolio susitarimu. Įdarbinimas vykdomas sudarant darbo sutartį, todėl jaunam žmogui tai tampa ne tik praktika, bet ir reali darbo rinkos patirtis su aiškiomis pareigomis bei atsakomybėmis.

    Dalyvauti kviečiami Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie Alytaus mieste yra deklaravę gyvenamąją vietą ir mokosi, taip pat gali būti įtraukiami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys ar negalią turintys jauni žmonės.

    Savivaldybė numato darbdaviams kompensuoti dalį darbo užmokesčio – iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, kompensaciją taikant iki 2 mėnesių laikotarpiui. Likusią dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du įdarbintus jaunuolius. Taip pat pabrėžiama, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, o darbdaviai negali būti susiję su įdarbinamu jaunuoliu artimais giminystės ryšiais ir turi neturėti įsiskolinimų savivaldybei.

    Norint dalyvauti programoje, darbdavys turi susirasti jaunuolį arba jaunuolis turi susitarti su darbdaviu, užpildyti paraišką ir ją pateikti savivaldybės administracijai. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 7 dienos imtinai, o paskutinė registravimo diena – 2026 metų gegužės 8 dieną.

    Savivaldybė nurodo, kad ši iniciatyva naudinga abiem pusėms: darbdaviai gali lanksčiau planuoti vasaros darbus ir prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo, o jaunuoliai gauna progą legaliai įsidarbinti, sustiprinti darbo įgūdžius ir aiškiau pamatyti realius skirtingų profesijų reikalavimus.

  • Rekordinė „Łatwogang“ labdaros rinkliava: kas daugiausia paaukojo ir kur keliaus 58 mln. eurų

    Rekordinė „Łatwogang“ labdaros rinkliava: kas daugiausia paaukojo ir kur keliaus 58 mln. eurų

    Lenkijoje pasibaigė viena didžiausių pastarųjų metų internetinių labdaros akcijų: iniciatyva „Łatwogang“ surinko daugiau kaip 251 mln. zlotų, tai yra apie 58 mln. eurų. Pinigai bus skirti fondui „Cancer Fighters“, remiančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir jų šeimas.

    Tiesioginė transliacija startavo balandžio 17 dieną ir nuo pat pradžių pritraukė sparčiai augantį aukotojų skaičių. Organizatoriai planavo transliaciją baigti sekmadienį apie 16 valandą, tačiau dėl didelio žiūrovų aktyvumo ją pratęsė, o tai reikšmingai padidino galutinę sumą.

    Akcijos finiše, dar iki 22 valandos, skaitiklis perkopė 250 mln. zlotų ribą ir galiausiai sustojo ties daugiau nei 251 mln. zlotų. Toks rezultatas priartino iniciatyvą prie vieno didžiausių Lenkijos labdaros projektų masto, kurį šiemet demonstravo ir 34-asis WOŚP finalas, surinkęs per 263 mln. zlotų.

    Kas įnešė didžiausią indėlį?

    Prie rekordinio rezultato prisidėjo ne tik žiūrovai, bet ir verslas: didžiausi rėmėjai skyrė po daugiau nei 6 mln. zlotų, tai yra per 1,4 mln. eurų. Toks įsitraukimas atkreipė dėmesį į augančią tendenciją, kai dideli prekių ženklai labdarą renkasi kaip viešą, skaidriai komunikuojamą socialinės atsakomybės formą.

    Tarp didžiausių įmokų išsiskyrė XTB, skyrusi apie 1,44 mln. eurų, ir InPost, skyrusi apie 1,40 mln. eurų. Šalia jų rikiavosi ir kitos įmonės, įnešusios septynženkles sumas eurais, o bendra didžiųjų aukų banga tapo vienu ryškiausių šios akcijos variklių.

    Stambių rėmėjų gretose taip pat minimos „Zen.com“, „Kuchnia Vikinga“ ir WK Dzik, kurių įnašai siekė maždaug 1,16–1,28 mln. eurų. Prie paramos prisidėjo ir „Budimex“, „Tymbark“, „Wydawnictwo NieZwykłe“, „Eveline Cosmetics“, taip pat keli bankai bei kiti verslai, kurių pavienės įmokos sudarė nuo maždaug 230 000 iki 700 000 eurų.

    Žinomi vardai ir interneto efektas

    Akcijos matomumą sustiprino ir žinomi žmonės, pasirodę transliacijos metu, tarp jų buvo Robertas Lewandowskis, Adamas Małyszas, Doda, Cezary Pazura ir Katarzyna Nosowska. Tokie pasirodymai dažnai veikia kaip papildomas mobilizuojantis veiksnys, kai žiūrovų emocinis įsitraukimas tiesiogiai virsta aukomis realiu laiku.

    Pats iniciatyvos organizatorius pabrėžė, kad renginio mastas pranoko lūkesčius, o savo vaidmenį jis apibūdino kaip starto impulso suteikimą. Galutinis rezultatas parodė, kad ilgai trunkančios transliacijos formatas, visuomenės dalyvavimas ir verslo parama gali sukurti itin didelę finansinę grąžą paramos gavėjams.

    Surinktos lėšos bus nukreiptos „Cancer Fighters“ veiklai: pagalbos programoms vaikams, susiduriantiems su onkologinėmis ligomis, ir jų artimiesiems. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik vienkartinėmis rinkliavomis, bet ir ilgalaikio visuomenės bei įmonių įsitraukimo testu, kuris parodo, kaip greitai internetas gali mobilizuoti paramą konkrečiam tikslui.

  • Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kas gali teikti paraiškas iki balandžio 30 dienos

    Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kas gali teikti paraiškas iki balandžio 30 dienos

    Marijampolės savivaldybė paskelbė projektų atrankos ir finansavimo konkursą, skirtą Šeimos stiprinimo programai įgyvendinti 2024–2027 metų laikotarpiu. Konkursas vykdomas pagal savivaldybės administracijos patvirtintas nuostatas, numatančias, kokioms iniciatyvoms gali būti skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos.

    Ši priemonė orientuota į praktinę pagalbą šeimoms ir prevencines paslaugas, kurios gali sumažinti krizinių situacijų riziką ir stiprinti tėvystės įgūdžius. Savivaldybė akcentuoja, kad finansavimas skirtas ne vien renginiams, bet ir nuoseklioms veikloms, kurios kuria ilgalaikį poveikį bendruomenei.

    Kas gali dalyvauti konkurse?

    Paraiškas teikti gali vietinės šeimas vienijančios organizacijos, registruotos Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vietinės su šeimomis dirbančios organizacijos. Į konkursą įtrauktos ir savivaldybės švietimo įstaigos, tačiau tik toms veikloms, kurios atitinka nuostatuose numatytas sąlygas.

    Taip pat gali dalyvauti nacionalinių šeimos organizacijų skyriai, filialai ar padaliniai, jei jų veikla pagal įstatus vykdoma Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškos turėtų aiškiai parodyti ryšį su savivaldybe ir numatomų veiklų naudą vietos šeimoms.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Tarp prioritetų įvardijami mokymai šeimoms apie krizių valdymą ir praktinių įrankių suteikimas, padedantis spręsti kasdienius iššūkius. Taip pat numatomi seminarai ir mokymai būsimiems tėvams, apimantys tiek fizinius, tiek emocinius motinystės ir tėvystės aspektus.

    Finansavimas gali būti skiriamas psichologinės pagalbos teikimui šeimoms, kurios susiduria su paauglystės iššūkiais, priklausomybėmis ar onkologiniais susirgimais šeimoje. Be to, numatytos vaikų integracijos veiklos, padedančios atvykstančioms šeimoms lengviau įsitraukti į vietos švietimo ir socialinę aplinką, pavyzdžiui, per stovyklas.

    Vienas iš numatomų formatų yra ir Šeimos dienos organizavimas, kai gyventojai supažindinami su savivaldybėje teikiamomis paslaugomis, o tėvams pateikiama aktuali informacija apie tėvystę, emocijų valdymą ir krizių įveiką. Tokie renginiai dažniausiai vertinami kaip įėjimo taškas šeimoms, kurios dar nėra pasiekusios pagalbos paslaugų.

    Kaip pateikti paraišką ir iki kada?

    Paraiška turi būti užpildyta elektroniniu būdu lietuvių kalba, atspausdinta, tvarkingai susegta ir pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens. Dokumentai gali būti pateikiami savivaldybės administracijai atvykus, siunčiami paštu arba teikiami elektroniniu paštu, kai visi dokumentai pateikiami vienoje PDF rinkmenoje.

    Paraiškos priimamos iki balandžio 30 dienos 16.00 valandos. Savivaldybė nurodo, kad paraiškos, gautos po nustatyto termino, nebus priimamos, todėl organizacijoms rekomenduojama pateikimą suplanuoti iš anksto.

    Papildomą informaciją apie konkursą teikia Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Konsultuojantis verta iš anksto pasiruošti klausimus dėl tinkamų pareiškėjų, veiklų atitikimo ir dokumentų sukomplektavimo, nes tai dažniausiai lemia paraiškų vertinimo sklandumą.

  • Marijampolėje startavo „MMKC ŽŪKLĖ 2026“: pirmajame etape sugauta 22,88 kg ir visos žuvys paleistos

    Marijampolėje startavo „MMKC ŽŪKLĖ 2026“: pirmajame etape sugauta 22,88 kg ir visos žuvys paleistos

    Marijampolėje, Marių parko pakrantėje, įvyko pirmasis vaikų ir jaunimo žūklės čempionato „MMKC ŽŪKLĖ 2026“ etapas. Jį trečius metus organizuoja Marijampolės moksleivių kūrybos centras, suburiantis jaunuosius žvejus praktiškai mokytis atsakingos žūklės.

    Varžybų rytas prasidėjo dalyvių registracija ir sektorių paskirstymu, o startavus žvejybai pakrantėje įsivyravo susikaupimas ir sportinis azartas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato renginiai ugdo ne tik techninius įgūdžius, bet ir taisyklių laikymąsi bei pagarbą gamtai.

    Per pirmąjį etapą iš viso pagauta 22,88 kilogramo žuvies, o laimikis, laikantis atsakingos žūklės principų, buvo saugiai paleistas atgal į vandenį. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad jaunimo varžybose svarbi ne vien rezultato siekiamybė, bet ir praktika, kaip žuvį tvarkyti taip, kad ji išliktų gyvybinga.

    Asmeninėje įskaitoje nugalėjo Dovydas Bindokas, sugavęs 3,500 kilogramo žuvies. Antrą vietą užėmė Justas Remeika su 3,220 kilogramo, trečią vietą iškovojo Matas Samuolis, kurio rezultatas siekė 2,500 kilogramo.

    Komandų varžybose pirmą vietą pelnė „Naujieji starkiai“ su 6,00 kilogramo laimikiu. Antroje vietoje liko „Ešeriniai žvejai“ su 5,410 kilogramo, trečioje vietoje buvo „Du kabliai“, surinkę 2,49 kilogramo.

    Čempionatas vyksta trimis etapais, o galutinė rikiuotė bus sudaroma sumuojant visų etapų rezultatus, todėl kiekvienas startas gali lemti bendrą įskaitą. Organizatoriai taip pat kviečia moksleivius jungtis prie žūklės užsiėmimų, kuriuose nuosekliai ugdomi praktiniai įgūdžiai ir atsakingas požiūris į vandens telkinius.

    Skelbiama, kad antrasis etapas vyks gegužės 23 dieną per Marijampolėje rengiamą Sporto savaitę, o finalas numatytas spalio 10 dieną. Čempionatas yra projekto „Judėk ir tobulėk“ veiklų dalis, o iniciatyvą iš dalies finansuoja Marijampolės savivaldybė.

  • Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Šiaulių istorijos muziejuje balandžio 28 dieną vyks Kvedlinburgo analų faksimilės perdavimo ceremonija. Tai dokumento kopija, liudijanti pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą 1009 metais ir siejama su ankstyvuoju Lietuvos valstybingumo pasakojimu.

    Renginys numatytas 16 valandą Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47). Po perdavimo faksimilė bus saugoma ir eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, tad ją galės pamatyti ir miesto gyventojai, ir svečiai.

    Kodėl Kvedlinburgo analai svarbūs?

    Kvedlinburgo analai yra vienas reikšmingų viduramžių kronikų šaltinių, kuriuose 1009 metais užfiksuotas Lietuvos vardas. Įrašas susijęs su misionieriaus Brunono, dar vadinamo Bonifacu, žūtimi Lietuvos ir Rusios paribyje, o šis paminėjimas laikomas simboline rašytinės Lietuvos istorijos pradžia.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie ankstyvieji paminėjimai yra ypač reikšmingi, nes leidžia tiksliau įvertinti Lietuvos vietą to meto Europos politiniame ir religiniame kontekste. Faksimilė, nors ir nėra originalas, suteikia galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su šaltinio forma ir turiniu muziejinėje aplinkoje.

    Kas inicijavo leidinį ir kam jis skiriamas?

    Skelbiama, kad faksimilės atkūrimą, bendradarbiaujant su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavo Vilniaus LITUA Rotary klubas. Į Šiaulius ją perduos klubo atstovai, o dokumentą priims Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

    Iš viso pagaminta 150 faksimilės egzempliorių, kurie perduodami mokslo institucijoms, muziejams, bibliotekoms ir daliai mokyklų. Tokia sklaida siejama su edukaciniais tikslais, kad ankstyvieji rašytiniai šaltiniai būtų pasiekiami ne tik sostinėje, bet ir regionuose.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Šiaulių istorijos muziejus pasirinktas neatsitiktinai, nes ekspozicijos čia nuosekliai pasakoja apie miesto ir regiono raidą nuo pirmųjų gyventojų iki modernios valstybės kūrimosi. Faksimilės atsiradimas Šiauliuose papildo šį pasakojimą konkrečiu dokumentiniu liudijimu apie Lietuvos vardą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad perdavimo aktas simbolizuoja ne tik nacionalinės reikšmės šaltinio svarbą, bet ir jo integravimą į regioninį kultūrinį gyvenimą. Tikimasi, kad eksponavimas skatins domėtis istorija, stiprins istorinį sąmoningumą ir muziejų edukacines programas.

    „Faksimilė yra reikšmingas mūsų istorinio paveldo rašytinis šaltinis“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

  • Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    2026 metų balandžio 13–15 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Suomijos Kangasniemi gimnazijoje. Vizitas vyko pagal „Erasmus+“ akreditacijos projektą, tęsiant užmegztą bendradarbiavimą su mokyklos vadovybe ir bendruomene.

    Pagrindinis vizito tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip Suomijos ugdymo kultūra veikia kasdienėje mokyklos veikloje, ir atsirinkti idėjas, kurias realu pritaikyti Lietuvos mokyklose. Per kelias dienas stebėtos pamokos, aptarti ugdymo organizavimo sprendimai ir bendrauta su mokytojais bei administracija.

    Kas labiausiai krenta į akis?

    Kangasniemi gimnazijoje ryškiai matomas pasitikėjimu grindžiamas modelis, kai mokytojui suteikiama reali pedagoginė autonomija, o sprendimai remiami profesine atsakomybe. Suomijoje mokytojo profesijai taikomi aukšti reikalavimai, todėl plačios savarankiškumo ribos čia laikomos ne privilegija, o sistemos logika.

    Ne mažiau svarbus ir lygių galimybių principas: ugdymo kokybė siejama su ankstyva pagalba, įtrauktimi ir kasdieniu mokinio gerovės užtikrinimu, o ne su mokinių atranka ar reitingavimu. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama individualiai pažangai, o pagalbos priemonės aktyvuojamos vos pastebėjus sunkumus.

    Vizito metu taip pat buvo akcentuota, kad Suomijoje vertinimas dažniau orientuojamas į mokymąsi palaikantį grįžtamąjį ryšį, o ne į nuolatinį testavimą. Tai padeda mažinti įtampą, tačiau iš mokytojo reikalauja aiškių kriterijų, nuoseklaus komunikavimo ir gebėjimo argumentuoti vertinimo sprendimus.

    Kaip organizuojamas mokymasis gimnazijoje?

    Kangasniemi gimnazijos kasdienybėje matomas lankstumas, siejamas su kreditais paremta mokymosi struktūra, kuri Suomijoje gimnazijose taikoma nuo 2021 metų. Mokiniai planuoja savo mokymosi kelią, derina modulius ir tempą, o mokytojo vaidmuo tampa labiau konsultacinis, padedantis kryptingai siekti rezultatų.

    Suomijos gimnazinis ugdymas paprastai trunka trejus metus, tačiau mokinys gali rinktis spartesnį ar lėtesnį tempą. Tokia sistema skatina atsakomybę už asmeninius sprendimus ir kartu išryškina planavimo įgūdžių svarbą: mokiniui reikia matyti ilgalaikį tikslą ir nuosekliai dėlioti tarpinius žingsnius.

    Baigiant gimnaziją laikomas valstybinis brandos egzaminas, reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas. Vizito metu aptarta, kad egzaminų reikalavimai tampa orientyru, tačiau kasdienė mokyklos veikla nėra pastatyta vien ant pasirengimo testams.

    Ką parsivežame į Lietuvą?

    Vizitas išryškino kelias kryptis, kurios gali būti aktualios Lietuvos mokykloms, jei jos pritaikomos vietos kontekstui. Pirmiausia tai pasitikėjimo ir atsakomybės dermė, kai autonomija remiasi aiškiais bendruomenės susitarimais ir profesinėmis diskusijomis, o ne vien formalia kontrole.

    Antroji kryptis siejasi su mokinio įgalinimu planuoti mokymąsi: kreditų ir modulių logika parodo, kaip pasirinkimai gali tapti ne chaosu, o sąmoningu ugdymo keliu, jei mokykla suteikia aiškias taisykles ir konsultacinę pagalbą. Tokie sprendimai ypač svarbūs kalbant apie motyvaciją, atsakomybę ir ilgalaikių tikslų išsikėlimą.

    Trečia kryptis yra mokinio gerovė ir ankstyva pagalba, kuri suvokiama kaip ugdymo kokybės dalis. Pokalbiuose su Suomijos kolegomis akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai mokykla turi pakankamai resursų ir aiškiai pasidalintus vaidmenis, o pagalbos teikimas neprasideda tik tada, kai problema įsisenėja.

    „Tarptautiniai mainai leidžia į savo kasdienę praktiką pažvelgti iš šalies ir atsirinkti sprendimus, kurie veikia ne teorijoje, o realioje klasėje“, – sakė vizite dalyvavusi mokytoja.

    Planuojama vizito įžvalgomis pasidalyti metodinėse grupėse ir profesiniuose susitikimuose, aptariant, kokie pokyčiai būtų tvarūs mokyklos lygmeniu. Taip pat numatoma tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti temų būsimoms „Erasmus+“ partnerystėms, kuriose tvarumas, įtrauktis ir mokinių gerovė išliktų pagrindiniais prioritetais.

  • Šiauliuose surengta „Saugus 360“ stovykla: daugiau nei 70 jaunuolių mokėsi saugumo ir lyderystės

    Šiauliuose surengta „Saugus 360“ stovykla: daugiau nei 70 jaunuolių mokėsi saugumo ir lyderystės

    Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyrius Šiaulių miesto atvirajame jaunimo centre surengė intensyvią jaunimo mokymų stovyklą „Saugus 360“. Į veiklas įsitraukė daugiau nei 70 jaunuolių, o programos ašis buvo saugumo, bendravimo ir atsakingo veikimo bendruomenėje temos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai skirti ne vien žinioms perduoti, bet ir realiems įgūdžiams ugdyti. Dėmesys sutelktas į situacijas, su kuriomis jauni žmonės susiduria kasdien: konfliktų sprendimą, tarpusavio pasitikėjimą, komandinį darbą ir sprendimų priėmimą.

    Praktika vietoje teorijos

    Stovyklos programoje atsisakyta vien tik paskaitų formato ir pasirinkti neformalaus ugdymo metodai. Dalyviai mokėsi per komandines užduotis, estafetes, kūrybines dirbtuves ir diskusijas, kuriose buvo skatinamas aktyvus įsitraukimas.

    Jaunuoliai dirbo mažose grupėse ir atliko užduotis, reikalaujančias ne tik kūrybiškumo, bet ir atsakomybės. Jie rengė prisistatymus, kūrė vaidybines situacijas, atspindinčias realius iššūkius, bei pagal pateiktus tekstus filmavo trumpus vaizdo siužetus.

    Jaunieji samariečiai ėmėsi lyderystės

    Ryški stovyklos dalis buvo jaunimo lyderystės kompetencijų stiprinimas. Jaunieji samariečiai čia veikė kaip grupių vadovai ir moderatoriai, koordinavo užduotis ir padėjo bendraamžiams įsitraukti į veiklas.

    Tokios patirtys, anot organizatorių, ugdo iniciatyvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis, o kartu formuoja įprotį prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą. Praktinis vadovavimas ir diskusijų moderavimas jauniems žmonėms tampa saugia erdve išbandyti lyderio vaidmenį.

    Mokymų stovykla „Saugus 360“ dalyviams tapo proga įsivertinti savo bendravimo įgūdžius ir išsinešti konkrečių praktinių pamokų. Tikimasi, kad įgytos patirtys bus pritaikytos kasdienėje veikloje, stiprinant saugesnę ir labiau įsitraukiančią miesto bendruomenę.

    Nuotraukos Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus.

    Parengta pagal Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pateiktą informaciją.

  • Šiauliuose pagerbti medicinos darbuotojai: meras padėkojo ir priminė, kodėl prevencija tampa svarbiausia

    Šiauliuose pagerbti medicinos darbuotojai: meras padėkojo ir priminė, kodėl prevencija tampa svarbiausia

    Medicinos darbuotojų dienos proga Šiaulių miesto savivaldybėje surengta padėkos popietė, skirta miesto sveikatos priežiūros įstaigų komandų darbui įvertinti. Renginyje dalyvavo Šiaulių centro poliklinikos, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro, Šiaulių reabilitacijos centro ir Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Nusipelniusiems specialistams dėkojo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, mero patarėjas Vincas Urbonavičius ir Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė. Renginio metu akcentuota, kad medicinos darbuotojų darbas apima ne tik gydymą, bet ir pacientų palydėjimą per ilgalaikius sveikatos iššūkius, reabilitaciją bei kasdienę slaugą.

    „Mano manymu, sveikatos priežiūros sistema miestui pavaldžiose įstaigose šiuo metu veikia tikrai gerai, žinoma, reikia ramiai, kantriai ir tvariai dirbti. Tik norint sveikesnės bendruomenės, reikia daug daugiau dėmesio skirti prevencijai. Tiesa, čia jau būtina keisti pačių žmonių požiūrį, kažkaip paskatinti juos rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą, sveikesnę mitybą“, – sakė Artūras Visockas.

    Renginyje išskirta ir prevencijos svarba, kuri vis dažniau įvardijama kaip viena pagrindinių sveikatos sistemos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik profilaktinius patikrinimus ar skiepijimą, bet ir ankstyvą lėtinių ligų rizikų atpažinimą, pacientų mokymą bei sveikatinimo iniciatyvas, kurios mažina būtinybę vėliau gydyti komplikacijas.

    Padėkos įteiktos įvairių sričių specialistams, kurių darbas tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą ir kokybę: šeimos medicinos, diagnostikos, slaugos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos ir dietetikos atstovams. Tarp apdovanotųjų paminėti Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Navickaitė, bendrosios praktikos slaugytoja Renata Česnienė, medicinos registratorė, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas echoskopuotojas Darius Dicevičius ir slaugytoja Irena Prichockienė.

    Taip pat padėkota Šiaulių reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui Mariui Atkočiūnui, kineziterapeutei ir gydomojo masažo specialistei Donatai Jocienei, Visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorei Monikai Juknytei. Įvertintos ir Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro specialistės: vyresnioji dietistė Živilė Sinkevičienė bei bendrosios praktikos slaugytoja Alina Tamulionienė.

    Miesto vadovas atskirai padėkojo ir savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams už iniciatyvas, naujoves ir sprendimus, kurie gerina paslaugų kokybę bei pacientų patirtį. Savivaldybė pabrėžė, kad pokyčiai dažniausiai gimsta iš kasdienio komandų darbo ir nuoseklaus paslaugų organizavimo, ypač ten, kur tenka derinti didelius pacientų srautus ir ribotus resursus.

  • Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną bus vykdomas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas sirenomis. Gyventojai raginami iš anksto pasiruošti ir žinoti, kur ieškoti oficialios informacijos, jei pasigirs kaukimas.

    Nurodoma, kad sirenoms nustojus kaukti apie 11 valandą 55 minutės būtina išklausyti pranešimus per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Taip pat reikėtų perskaityti perspėjimo pranešimą, kuris bus atsiųstas į mobilųjį telefoną.

    Informacija bus skelbiama ir per Šiaulių mieste įrengtų 20 elektroninio tono ir balso sirenų garsiakalbius. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės patikrinimų pertraukos dalis sirenų gali ir neįsijungti.

    Kad perspėjimo pranešimai pasiektų telefoną, gyventojams rekomenduojama įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją įrenginio nustatymuose. Ši paslauga yra nemokama, o pranešimai siunčiami kaip operatorių perduodami civilinės saugos įspėjimai.

    Primename, kad sirenų signalai yra skirti atkreipti dėmesį ir paskatinti nedelsiant sekti oficialius informavimo kanalus. Išgirdus sirenas, svarbiausia nepanikuoti, patikrinti gautą pranešimą telefone ir vadovautis pateiktomis instrukcijomis.