CP v2

Blog

  • „WARDOGS“ kūrėjai netikėtai užblokuoti „Twitch“: vienas gestas tiesioginėje sutrikdė viską

    „WARDOGS“ kūrėjai netikėtai užblokuoti „Twitch“: vienas gestas tiesioginėje sutrikdė viską

    Taktinės šaudyklės „WARDOGS“ kūrėjų studija „BULKHEAD“ per pirmąją viešą žaidimo transliaciją susidūrė su netikėta „Twitch“ reakcija. Tiesioginis eteris buvo nutrauktas, o kanalui pritaikytas vienos dienos blokavimas.

    Transliacija vyko liepos 23 dieną ir turėjo būti skirta dar kuriamo žaidimo pristatymui bei demonstracijai. „WARDOGS“ rinkoje pozicionuojamas kaip taktinė internetinė šaudyklė, bandanti derinti komandinę strategiją, transporto priemones ir platesnio masto mūšius.

    Pasak kūrėjų, viename serveryje dėl įtakos žemėlapyje turėtų varžytis trys frakcijos, iš viso iki 100 žaidėjų. Žaidime numatytas ir vadinamasis ilgalaikis ekonomikos modelis, kai užduočių vykdymas, taškų perėmimas ar eliminacijos apdovanojamos virtualia valiuta, kuri persikelia į kitus mačus.

    Kontroversija kilo tada, kai vienas iš komandos narių studijoje į kitą kūrėją metė suaugusiesiems skirtą guminį žaislą. Nors tai buvo pateikta kaip pokštas, „Twitch“ taisyklės su suaugusiesiems skirtais objektais ir seksualinio turinio interpretacijomis yra griežtos, todėl platforma greitai nutraukė transliaciją.

    Vėliau „BULKHEAD“ viešai demonstravo nustebimą dėl tokios bausmės, tačiau „Twitch“ praktikoje net trumpas ar neplanuotas epizodas gali užtraukti sankcijas. Platforma pastaraisiais metais aktyviai akcentuoja turinio moderavimą, o kūrėjams primenama, kad tiesioginio eterio metu rizikos vertinamos itin formaliai.

    „WARDOGS“ premjera planuojama dar šiais metais, tačiau tiksli data kol kas neskelbiama. Kūrėjai žada šaudyklę, kuri būtų tarpinis variantas tarp arkadinio tempo ir realistiškesnių elementų, siekiant pritraukti platesnę žaidėjų auditoriją.

    „Norėjome tiesiog parodyti žaidimą ir prajuokinti žiūrovus, bet akivaizdu, kad platformos ribos yra labai aiškios“, – teigiama kūrėjų komentaruose socialiniuose tinkluose.

    Šis atvejis tapo dar vienu signalu žaidimų studijoms ir transliuotojams: net reklaminiai pristatymai turi būti planuojami taip, lyg tai būtų pilnai moderuojamas viešas renginys. Ypač kai žaidimų rinkodaroje vis dažniau pasitelkiamas gyvas turinys, o auditorijos dėmesys konkuruoja su platformų taisyklių griežtumu.

  • Tomb Raider gerbėjams – šaltas dušas: „Catalyst“ nukeliama iki 2028, aiškėja ir „Legacy“ data

    Tomb Raider gerbėjams – šaltas dušas: „Catalyst“ nukeliama iki 2028, aiškėja ir „Legacy“ data

    „Tomb Raider“ serijos gerbėjams teks apsišarvuoti kantrybe: naujoji „Tomb Raider: Catalyst“ dalis pasirodys vėliau, nei planuota, ir dabar orientuojamasi į 2028 metus. Tuo metu „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ leidėjai patvirtino konkretesnį langą – žaidimo premjera numatyta 2027 metų vasarį.

    Abu projektai buvo pristatyti „The Game Awards 2025“ renginyje, kur kūrėjai parodė, kad franšizė bus plečiama dviem kryptimis. „Legacy of Atlantis“ įvardijamas kaip pilnavertis pirmojo 1996 metų „Tomb Raider“ perdirbinys, skirtas sugrąžinti klasikinę patirtį šiuolaikinėms platformoms.

    Nukėlimas aiškinamas rinkos realijomis: antroje metų pusėje tradiciškai daugėja didžiųjų žaidimų leidimų, o leidėjai stengiasi išvengti tiesioginės konkurencijos su ryškiausiais sezono hitais. Tarp minimų masyvių startų – „GTA 6“, dėl kurio žaidimų kalendorius dažnai persidėlioja ir kitiems leidėjams.

    „Tomb Raider: Catalyst“ turėtų pradėti naują Laros Kroft nuotykių etapą ir perkelti veiksmą į Indiją. Siužeto kryptis sufleruoja lenktynes su laiku, kai į regioną atvyksta įvairūs lobių ieškotojai, o Lara siekia atskleisti po sugriautu kraštovaizdžiu paslėptą paslaptį ir sustabdyti tuos, kurie norėtų jos galią panaudoti savanaudiškai.

    Leidimo terminus viešai aptarė serijos atstovai, o Jeffrey Gattis interviu „The Game Business“ patvirtino atnaujintą planą. „Tomb Raider: Legacy of Atlantis pasirodys 2027 metų vasario 12 dieną, o 2028 metais planuojame kitą dalį. Mes dėl jų labai džiaugiamės“, – sakė jis.

    Žaidimų industrijoje tokie nukėlimai pastaraisiais metais tapo įprasti, nes dideli projektai vis dažniau susiduria su ilgesne gamybos trukme ir aukštesniais kokybės standartais. Gerbėjams tai reiškia ilgą laukimą, tačiau leidėjams – galimybę išleisti labiau nušlifuotą produktą ir išvengti skubotų startų, kurie dažnai baigiasi taisymais jau po premjeros.

  • „IO Interactive“ žaidėjams paruošė staigmeną: „007 First Light“ sulaukė nemokamų misijų

    „IO Interactive“ žaidėjams paruošė staigmeną: „007 First Light“ sulaukė nemokamų misijų

    Produkcja z Jamesem Bondem w roli głównej zyskała sympatię wśród graczy z wielu powodów. Przede wszystkim napisana historia jest wręcz kapitalna, a nie można pominąć również nietypowej konstrukcji poszczególnych misji czy umiejętnego budowania relacji pomiędzy głównymi bohaterami. Nie jest to nic dziwnego, gdyż za najnowszy tytuł odpowiada świetnie znane z serii Hitman studio IO Interactive. Dlatego też wielu spodziewało się klimatu właśnie Hitmana, czyli dużo skradania się, wykonywania misji jak najbardziej bezszelestnie.

    Produkcja od pierwszych dni po premierze zdobyła serca graczy. Wystarczy przytoczyć noty z platformy Steam. 007 First Light zostało ocenione przez ponad 29 tysięcy użytkowników i aż 91 procent z nich wydało pozytywną opinię o grze. To znakomity rezultat potwierdzający, że IO Interactive wykonało kawał świetnej roboty. W czerwcu potwierdzono, że gra otrzyma DLC, którego główną postacią będzie Bawma – przestępca grany przez słynnego muzyka Lenny’ego Kravitza. Jednak teraz gracze otrzymali znakomitą niespodziankę od producentów. W ramach darmowej aktualizacji sprezentowano nowe misje.

    Bezpłatna aktualizacja znana pod nazwą Behind Enemy Lines, która trafiła do graczy zawiera bardzo dużo nowości. Są to przede wszystkim nowe misje, dzięki którym ponownie możemy wcielić się w brytyjskiego agenta wykonując kolejne zadania w trybie TacSim (Symulacja Taktyczna). Gracze otrzymają niedostępne wcześniej karabiny do nowych wzywań oraz dodatkowy ubiór, który będzie można założyć na postać Bonda.

    Trzeba jednak się przygotować na zarezerwowanie sporej liczby gigabajtów na dysku. Szczególnie dotyczy to posiadaczy konsol PlayStation 5, gdzie aktualizacja waży ponad 23 GB. Znacznie lżejsza jest na PC (Steam), bo zaledwie 3,6 GB, a także na platformach Epic Games Store oraz Microsoft Store – kolejno 3,99 GB oraz 2,24 FB, także na konsolach Xbox (1,3 GB). Fani są bardzo pozytywnie zaskoczeni działaniami producentów i w pozytywnych słowach wyrażają się na temat darmowego dodatkowego contentu.


  • BMI laikoma atgyvena? Mokslininkai siūlo naują rodiklį CBMI, kuris gali tiksliau įvertinti riziką

    BMI laikoma atgyvena? Mokslininkai siūlo naują rodiklį CBMI, kuris gali tiksliau įvertinti riziką

    Ilgus dešimtmečius kūno masės indeksas (KMI, tarptautiniu mastu žinomas kaip BMI) buvo vienas pagrindinių rodiklių, padedančių greitai įvertinti, ar suaugusio žmogaus kūno masė gali būti susijusi su sveikatos rizikomis. Jis apskaičiuojamas kūno masę kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu, o Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad suaugusiesiems reikšmės nuo 25 paprastai siejamos su antsvoriu, o nuo 30 – su nutukimu.

    Vis dėlto KMI paprastumas yra ir didžiausias jo trūkumas: dviem vienodo ūgio ir svorio žmonėms jis gali priskirti tą pačią kategoriją, nors jų kūno sudėjimas ir reali metabolinė rizika skirsis. Dėl to raumeningas sportuojantis žmogus kartais „patenka“ į antsvorio zoną, o kitas, kurio KMI normos ribose, gali turėti mažai raumenų ir daugiau visceralinių riebalų.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas skaičius negali atspindėti riebalų kiekio, jų pasiskirstymo ar bendros metabolinės būklės. Praktikoje KMI vertinamas kartu su kitais duomenimis, tokiais kaip liemens apimtis, arterinis kraujospūdis, kraujo tyrimai, amžius ir gretutinės būklės.

    Kas keičia KMI kasdienėje praktikoje?

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama liemens apimties ir ūgio santykiui, kuris dažnai laikomas paprastu būdu geriau „pagauti“ pilvinio tipo riebalų kaupimąsi. Principas nesudėtingas: liemens apimtis ir ūgis matuojami ta pačia vienetine sistema, o gautas santykis leidžia orientuotis, ar riebalai labiau telkiasi pilvo srityje.

    Dažnai kartojama taisyklė, kad liemens apimtis turėtų būti mažesnė nei pusė ūgio, o reikšmės, artėjančios prie 0,50, gali būti signalas detalesniam įvertinimui. Būtent visceralinių riebalų perteklius siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika net tada, kai bendra kūno masė neatrodo labai didelė.

    Tačiau ir liemens apimties matavimas nėra „neklaidingas“: rezultatą gali paveikti matavimo vieta, laikysena, pilvo raumenų įtempimas ar net kvėpavimo fazė. Dėl to rekomenduojama matuoti stovint, neįtraukiant pilvo, po ramaus iškvėpimo ir visada panašiomis sąlygomis.

    Naujas pasiūlymas: CBMI

    2026 metais žurnale „Scientific Reports“ aprašyta mokslininkų siūloma alternatyva – CBMI, vadinamas nuosekliu kūno masės indeksu. Jis, kaip ir KMI, remiasi ūgiu bei kūno mase, tačiau naudoja kitokį matematinį modelį: į formulę įtraukiamas ūgio kubas ir kvadratinė šaknis, o žmogaus kūnas supaprastintai prilyginamas cilindrui.

    Tyrime dalyvavo 400 sveikų žmonių nuo kūdikystės iki 75 metų, o visi matavimai atlikti viename centre Stambule. Autoriai lygino CBMI ir kitą indeksą, vadinamą TMI, su liemens ir ūgio santykiu, ir skelbė, kad CBMI ryšys su šiuo santykiu buvo stipresnis.

    Publikacijoje taip pat pateikta orientacinė interpretacija: maždaug 0,46 liemens ir ūgio santykis įvardytas kaip optimali reikšmė, o 0,50 – kaip viršutinė normos riba, su jomis susiejant atitinkamus CBMI intervalus. Vis dėlto patys autoriai pabrėžė, kad ribos yra preliminarios, nes išvados remiasi ribota, vienoje vietoje tirta imtimi.

    Ar KMI tikrai pasens?

    Šiuo metu KMI tebėra patogus, greitas ir pigus atrankinis rodiklis, ypač vertinant dideles populiacijas, tačiau jis neturėtų būti traktuojamas kaip diagnozė. CBMI taip pat tiesiogiai nematuoja nei riebalų, nei raumenų, nei visceralinių riebalų kiekio – jo tikslas yra geriau atitikti kūno proporcijas ir sumažinti klaidingų interpretacijų riziką.

    Kad naujas rodiklis būtų plačiau taikomas medicinos praktikoje, reikės didesnių ir įvairesnių tyrimų skirtingose populiacijose. Taip pat svarbu palyginti CBMI su tikslesniais kūno sudėties vertinimo metodais, tokiais kaip DEXA ar bioimpedansinė analizė, ir įvertinti, ar jis geriau prognozuoja realias metabolines baigtis.

    „KMI yra naudingas kaip atrankos įrankis, bet jis neturi pakeisti gydytojo sprendimo, paremtu platesniu ištyrimu“, – pabrėžia daugelis klinikinės praktikos rekomendacijų. Todėl kol kas KMI į pensiją dar neišeina, tačiau diskusija dėl tikslesnių rodiklių aiškiai stiprėja.

  • Degalų įmonių viršpelnio mokestis keliauja į Konstitucinį Teismą: prezidentas atsisakė pasirašyti

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė nepasirašyti įstatymo dėl degalų įmonių vadinamojo viršpelnio mokesčio ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Prezidento kanceliarija pranešė, kad prašoma prevencinės kontrolės, kai įstatymas dar nėra įsigaliojęs.

    Ginčijamas teisės aktas numato apmokestinti neįprastai didelį pelną, gautą prekiaujant skystais degalais per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai argumentuojami siekiu dalį netikėtų energetikos sektoriaus pelnų nukreipti vartotojų apsaugai ar biudžeto reikmėms.

    Kas kelia abejonių prezidentui?

    Prezidento vertinimu, esminė problema yra galimas teisės galiojimas atgaline data. Pagal pristatytą logiką, įstatymas turėtų įsigalioti rugpjūtį, tačiau mokestis apimtų pajamas, gautas nuo pat kovo pradžios.

    Tokį modelį prezidentas sieja su teisinio tikrumo principu ir nuostata, kad teisė neturėtų pabloginti padėties už jau įvykusius veiksmus. Ši taisyklė dažnai apibendrinama lotyniška formule Lex retro non agit, reiškiančia, kad teisė atgal negalioja.

    Ką reikš kreipimasis į Teismą?

    Prevencinė kontrolė reiškia, kad Konstitucinis Teismas pirmiausia įvertins, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir tik tada paaiškės, ar jis galės įsigalioti be pakeitimų. Praktikoje tai gali atidėti mokesčio įvedimą arba priversti įstatymų leidėjus koreguoti nuostatas, ypač susijusias su taikymo laikotarpiu.

    Ši situacija atkreipia dėmesį ir į platesnę tendenciją: valstybės, svarstančios viršpelnio mokesčius energetikos sektoriuje, susiduria su teisinėmis rizikomis, jei apmokestinimas kuriamas skubotai. Verslui tai didina neapibrėžtumą dėl planavimo, investicijų ir kainodaros, o politikams – spaudimą rasti sprendimą, kuris būtų ir greitas, ir teisiškai tvarus.

  • Lenkijoje įsigalioja DI priežiūra: prezidentas pasirašė įstatymą, kuriama nauja komisija

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo šalyje įtvirtinamas dirbtinio intelekto (DI) rinkos reguliavimas ir priežiūros sistema. Prezidento kanceliarija pranešė, kad naujos nuostatos numato steigti rinkos priežiūros instituciją – Dirbtinio intelekto plėtros ir saugumo komisiją.

    Įstatymas siejamas su Europos Sąjungos DI aktu, kuris nustato rizika grindžiamą reguliavimo modelį ir skirtingus reikalavimus priklausomai nuo technologijų panaudojimo srities. Lenkijoje numatyta komisija turės užtikrinti, kad DI sprendimai atitiktų teisės aktus, o esant pažeidimams – inicijuoti patikrinimus bei taikyti poveikio priemones.

    „Lenkija negali rinktis tarp plėtros ir saugumo. Turime remti inovacijas, bet technologija visada turi tarnauti žmogui, o ne žmogus technologijai“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis.

    Pagal numatytą modelį komisijai būtų galima teikti individualius skundus dėl DI sistemų veikimo. Taip pat jai priskiriamos su aukštos rizikos sistemomis susijusios funkcijos, įskaitant leidimų išdavimą, rinkos ribojimo priemones ir sankcijų taikymą, jei technologijos neatitinka nustatytų saugumo bei atitikties reikalavimų.

    Aukštos rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami tokiose srityse kaip švietimas, kritinė infrastruktūra, darbuotojų atranka ir valdymas, taip pat migracijos procesų administravimas. Būtent šiose srityse DI klaidos gali turėti didžiausią poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas.

    Kas prižiūrės DI rinką

    Komisijos darbui turėtų vadovauti pirmininkas, o sudėtyje numatyti ir du jo pavaduotojai. Taip pat į komisiją turėtų įeiti Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas, Elektroninių ryšių reguliuotojo vadovas bei atstovai iš finansų priežiūros ir transliavimo bei audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucijų.

    Numatoma, kad komisija bendradarbiaus ir su kitomis nacionalinėmis institucijomis, susijusiomis su patentais, produktų priežiūra bei kibernetiniu saugumu. Administracinį ir kanceliarinį komisijos aptarnavimą turėtų užtikrinti institucija, aptarnaujanti skaitmenizacijos ministrą.

    Pirmininką turėtų skirti Seimas, gavus Senato pritarimą, o tam būtų numatytas dviejų mėnesių terminas. Pirmasis komisijos posėdis turėtų įvykti per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo.

    Reguliacinės smėlio dėžės ir išimtys

    Įstatyme numatoma kurti vadinamąsias reguliacines smėlio dėžes, kurios leistų įmonėms testuoti inovatyvius DI sprendimus kontroliuojamomis sąlygomis. Tokia praktika Europos Sąjungoje vertinama kaip priemonė suderinti inovacijų plėtrą su aiškiais saugumo ir atskaitomybės standartais.

    Prie komisijos taip pat turėtų veikti patariamoji institucija – Socialinė dirbtinio intelekto taryba, kurią sudarytų nuo 9 iki 15 narių. Jos vaidmuo būtų teikti ekspertines rekomendacijas, padedančias spręsti dėl DI poveikio visuomenei, ekonomikai ir viešosioms paslaugoms.

    Įstatymo taikymas nenumatomas nacionalinio saugumo sričiai, įskaitant kai kurias specialiųjų tarnybų veiklas. Taip pat jis neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, kurie DI naudoja tik asmeniniais tikslais, nesusijusiais su ūkine ar kita teisiškai reguliuojama veikla.

  • Trumpas skelbia naują muitų puolimą: JAV tarifai paliečia 60 šalių, įskaitant Europos Sąjungą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują muitų politikos etapą, apimantį dešimtis prekybos partnerių. Administracija pranešė apie naujus tarifus maždaug 60 šalių importui, o tarp taikinių pateko ir Europos Sąjunga.

    Pagal viešai aptartą schemą daliai valstybių numatytas 10 proc. tarifas, kitoms – 12,5 proc., o Europos Sąjungos importui taip pat įvardytas 10 proc. tarifas. JAV argumentuoja, kad dalis šių priemonių susijusios su nepakankamu priverstinio darbo draudimų vykdymu tiekimo grandinėse.

    Kas nepatenka į tarifų taikymą

    Administracija kartu nurodė išimtis tam tikroms importo grupėms. Tarp jų minimi energijos ištekliai, tokie kaip nafta ir dujos, taip pat prekės, kurių JAV rinkoje esą neįmanoma užtikrinti pakankamais kiekiais.

    Tokios išimtys paprastai naudojamos siekiant sumažinti vidaus kainų šuolio riziką ir išvengti staigių sutrikimų pramonėje bei vartojime. Vis dėlto platesnis tarifų taikymas reiškia papildomą neapibrėžtumą įmonėms, kurios planuoja tiekimą ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Europos reakcija ir galimas ginčas

    Europos pusėje skamba kritika, kad dalis argumentų prieš ES yra nepagrįsti, o Bendrijos darbo teisės standartai yra aukšti. ES signalizuoja, kad sieks skubių paaiškinimų iš Vašingtono ir svarsto, ar priemonės gali prieštarauti tarptautinės prekybos taisyklėms.

    „Jei palygintume ES ir JAV darbo teisę, Europoje darbuotojų garantijos dažnai yra platesnės, todėl tokie kaltinimai atrodo menkai pagrįsti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Teisinis fonas JAV ir politinė motyvacija

    Naujas sprendimų paketas pateikiamas po to, kai ankstesni plataus masto tarifai JAV susidūrė su teisiniais iššūkiais. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai anksčiau sukėlė situaciją, kai dalį surinktų muitų reikėjo grąžinti, o tai didino spaudimą federaliniam biudžetui.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų komentaruose akcentuojama, kad administracija ieško teisiškai tvirtesnių instrumentų, galinčių išlikti ilgiau. Viena iš minimų krypčių – tarifų taikymas remiantis 1974 metų JAV Prekybos įstatymo 301 skirsniu, kuris praeityje buvo naudojamas sprendžiant prekybos ginčus ir laikomas stabilesniu teisiniu pagrindu.

    Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas: artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, prekybos politika tradiciškai tampa vienu iš būdų demonstruoti ryžtą rinkėjams. Trumpas dar kampanijose pabrėžė siekį mažinti prekybos deficitą ir per tarifus skatinti gamybą bei investicijas persikelti į JAV.

    Ekonomistai Europoje vis dažniau ragina nepasiduoti trumpalaikių pareiškimų sukeliamam šokui ir planuoti atsaką strategiškai. Toks požiūris reiškia ne tik derybas, bet ir didesnį dėmesį tiekimo grandinių atsparumui bei alternatyvioms rinkoms, kad staigūs JAV politikos posūkiai kuo mažiau paveiktų Europos įmones.

  • Rusija vėl mažina palūkanas, bet problemos tik gilėja: infliacija kyla, augimas beveik sustojęs

    Rusijos centrinis bankas dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 14,00 proc. Tai jau dešimtas nuoseklus mažinimas, kuriuo siekiama paskatinti ekonomikos augimą, tačiau signalai iš ekonomikos rodo priešingą kryptį.

    Palyginimui, prieš metus bazinė palūkanų norma siekė 18,00 proc., o oficiali infliacija tuo metu buvo skelbiama apie 3,5–4 proc. Dabar bankas pripažįsta, kad kainų spaudimas stiprėja, o augimo perspektyvos silpsta.

    Infliacija grįžta į pirmą planą

    Atnaujintose prognozėse Rusijos centrinis bankas nurodo, kad infliacija gali pakilti iki 6–7 proc. Tai reikšmingas pablogėjimas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėtais lūkesčiais, kad kainų augimas liks artimesnis 4,5–5,5 proc. intervalui.

    Prie kainų kilimo prisideda brangstantys degalai ir per tai didėjanti maisto produktų savikaina. Oficialiai skelbta, kad per pirmąjį metų pusmetį degalų kainos išaugo 16 proc., o tai greitai persiduoda į logistiką ir kasdienio vartojimo prekes.

    „Atsižvelgdami į jau fiksuojamą degalų kainų augimą ir su tuo susijusį žemės ūkio bei maisto produktų brangimą, šių metų infliacijos prognozę pakėlėme iki 6–7 proc.“, – sakė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.

    Augimas lėtėja iki minimumo

    Kartu su sprendimu dėl palūkanų bankas pablogino ir ekonomikos augimo prognozes. Naujausiose gairėse nurodoma, kad bendrasis vidaus produktas gali augti tik apie 0,0–1,5 proc., t. y. praktiškai ties stagnacijos riba.

    Tai reiškia, kad palūkanų mažinimas pats savaime nebepajėgia atkurti paklausos ir pasitikėjimo, kai ekonomika vis labiau priklauso nuo ribotų eksporto srautų, valstybės išlaidų struktūros ir vidaus kainų šuolių. Ilgiau trunkantis karo finansavimas ir sankcijų poveikis, nors ir nevienodas skirtingiems sektoriams, didina įtampą biudžete ir tiekimo grandinėse.

    Kokie signalai svarbiausi verslui ir gyventojams

    Palūkanų normos mažinimas teoriškai turėtų piginti paskolas, tačiau augant infliacijai reali perkamoji galia silpnėja. Be to, kai dalyje rinkų atsiranda prekių trūkumo požymių, kainas labiau lemia pasiūlos apribojimai, o ne finansavimo kaina.

    Analitikų vertinimu, artimiausiu laikotarpiu Rusijos ekonomikai didžiausią riziką kelia būtent infliacijos ir augimo kombinacija: kainos kyla, o plėtros tempas lėtėja. Tokia situacija apsunkina ir centrinio banko pasirinkimus, nes per didelis palūkanų mažinimas gali dar labiau pakurstyti kainų kilimą.

  • Lenkijos prezidentas sustabdė „windfall“ mokestį: į biudžetą neateis apie 900 mln. eurų

    Lenkijos prezidentas Karolas Nawrockis nusprendė neskubėti pasirašyti įstatymo dėl papildomo mokesčio didžiausią pelną uždirbusioms degalų bendrovėms. Dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui išankstinei patikrai, todėl planuotos lėšos laikinai įšaldytos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio žingsnio valstybės biudžetas negaus apie 4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 900 mln. eurų. Pasak ministro, pinigai turėjo finansuoti priemonių paketą, skirtą gyventojams ir verslui amortizuoti aukštų degalų kainų poveikį.

    Ginčas dėl teisės atgal

    Prezidento argumentas siejamas su konstituciniu principu, kad teisės aktai neturėtų galioti atgaline data. Būtent dėl šio aspekto, viešai nurodoma, kilo abejonių, ar mokestis už vadinamuosius viršpelnius būtų taikomas taip, kad nepažeistų teisinio tikrumo.

    „Prezidentas blokuoja lėšas, kurios turėjo apsaugoti žmones nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat kritikavo politinę sprendimo logiką, teigdamas, kad prezidentas esą pasirinko didžiųjų degalų koncernų interesus. Jo vertinimu, mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, kai rinkos sąlygos sudaro galimybę daliai įmonių uždirbti neįprastai didelį pelną.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Kol Konstitucinis Tribunolas vertins įstatymą, pajamos, kurias tikėtasi surinkti, į biudžetą neįplauks, o planuotas kainų amortizavimo paketas negalės startuoti pagal pirminį grafiką. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą, nes degalų kainos Lenkijoje, kaip ir visoje Europoje, jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus, geopolitiką ir mokesčių politiką.

    Šis ginčas atgaivina platesnę diskusiją apie viršpelnių mokesčius Europoje. Pastaraisiais metais tokios priemonės įvairiose šalyse buvo taikomos energetikos ir kitoms sektorių grupėms, tačiau jos nuolat balansuoja tarp politinio tikslo finansuoti paramą ir teisinės rizikos, kai keičiamas apmokestinimas jau įvykusio pelno atžvilgiu.

  • Nobelio laureatas įspėja: reali naftos kaina gali siekti 130–140 dolerių už barelį

    Kas slypi už naftos kainos?

    Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas perspėja, kad dabartinės naftos kotiruotės gali neatskleisti tikrųjų sąnaudų, su kuriomis susiduria rinka. Jo vertinimu, dėl geopolitinės įtampos ir ribotų pajėgumų naftos produktams perdirbti „efektyvi“ kaina vartotojams gali prilygti maždaug 130–140 JAV dolerių už barelį.

    Ekonomistas akcentuoja, kad riziką didina eskaluojamas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir galimi sutrikimai viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių – Hormūzo sąsiauryje. Būtent per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir jos produktų srautų.

    Hormūzo sąsiaurio rizika

    Krugmanas atkreipia dėmesį, kad ankstesni suvaržymai regione ne visada sukeldavo tokį staigų kainų šuolį, kokio baimintasi. Tai esą lėmė alternatyvūs maršrutai, sumažėję kai kurių šalių pirkimai ir tai, kad valstybės kurį laiką galėjo remtis strateginėmis atsargomis.

    Tačiau, jo teigimu, pakartotinis rimtas sutrikimas galėtų būti gerokai skausmingesnis, nes atsargų lygis daug kur jau yra mažesnis, o ilgiau trunkančio tiekimo šoko jos nebesugebėtų amortizuoti. Papildomu neapibrėžtumu išlieka išpuoliai prieš laivybą regione, kurie gali branginti transportavimą ir draudimą.

    Ne tik nafta, bet ir perdirbimas

    Ekonomistas pabrėžia, kad vartotojai perka ne žalią naftą, o benziną, dyzeliną, reaktyvinius degalus ir kitus produktus, kuriems būtinas rafinavimas. Todėl itin svarbus tampa ne vien žaliavos kiekis, bet ir pasauliniai perdirbimo pajėgumai, kurie, pasak jo, šiuo metu yra įtempti.

    Krugmanas aiškina, kad rafinavimo grandinėje išaugęs kainų skirtumas tarp žaliavos ir galutinių produktų reiškia didesnę galutinę kainą vairuotojams ir verslui. Jo logika paprasta: jei perdirbimo „priemoka“ išauga, vartotojui degalai kainuoja taip, tarsi pati nafta būtų žymiai brangesnė, net jei biržos grafike tai atrodo ne taip dramatiškai.

    „Svarbiausia tai, kad reali naftos kaina yra didesnė, nei gali atrodyti pagal kotiruotes“, – sakė Paulas Krugmanas.

    Ekonomistas priduria, kad brangesnė energija paprastai greitai persiduoda į platesnę infliaciją: kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kaštai. Jei kartu didėja ir prekybos apribojimai ar muitai, poveikis vartojimui ir įmonių sąnaudoms gali sustiprėti, o ekonomikos augimo perspektyvos – suprastėti.

    Anot Krugmano, tai dar nereiškia neišvengiamos krizės, tačiau rizikų balansas artimiausiu metu gali pablogėti, jei geopolitinė eskalacija tęsis. Tokiu atveju rinkos dėmesys grįžtų prie trijų dalykų: tiekimo saugumo, atsargų pakankamumo ir rafinavimo pajėgumų.