Blog

  • Hanų kapuose aptiko paslaptingą 2 000 metų stalo žaidimą: jo taisyklės iki šiol mįslė

    Hanų kapuose aptiko paslaptingą 2 000 metų stalo žaidimą: jo taisyklės iki šiol mįslė

    Kinijoje archeologai tyrinėdami Hanų dinastijos laikotarpio kapavietes aptiko dvi išraižytas stalo žaidimo lentas, kurios, jų teigimu, atitinka senovinį žaidimą liubo. Hanų dinastija valdė nuo 206 metų prieš mūsų erą iki 220 metų, o šis laikotarpis siejamas su stiprėjančia valstybe, prekybos plėtra ir ryškėjančiu elitinės kultūros vaidmeniu.

    Vienas radinys išraižytas ant lygios plytos, kitas – ant plytos su geometriniais ornamentais. Tyrėjai pabrėžia, kad tai ne atsitiktiniai brūkšniai: išlikęs laukelių ir linijų išdėstymas sutampa su kitur Kinijoje anksčiau rastais liubo lentų pavyzdžiais, todėl identifikacija laikoma pagrįsta.

    Kas liubo darė ypatingu?

    Faktas, kad lentos rastos kapuose, archeologams leidžia daryti išvadą, jog žaidimas galėjo turėti daugiau nei pramoginę reikšmę. Senovės Kinijoje į kapus neretai buvo dedami daiktai, kurie, tikėta, pravers mirusiajam pomirtiniame gyvenime, tad žaidimo lentos gali rodyti ir simbolinę, ritualinę ar statuso funkciją.

    Istoriniai šaltiniai ir ikonografija liubo mini kaip vieną populiariausių senovės Kinijos stalo žaidimų: jis vaizduotas piešiniuose, reljefuose, minimas tekstuose. Ankstesniuose archeologiniuose radiniuose aptikta ne tik lentų, bet ir žaidimo figūrėlių bei specialių lazdelių, kuriomis, manoma, buvo „metamas“ atsitiktinumo rezultatas vietoj kauliukų.

    Taisyklės išliko, bet žaisti nemokame

    Mokslininkams iki šiol nepavyko patikimai atkurti tikslių liubo taisyklių, nors bendras principas apytikriai žinomas. Remiantis fragmentiškais aprašymais, žaidė du žmonės, kiekvienas turėjo po šešias figūrėles, o ėjimai priklausė nuo lazdelių metimo rezultato.

    Spėjama, kad tikslas buvo rinkti taškus strategiškai judinant figūrėles lentoje, tačiau neaišku, kaip taškai buvo skaičiuojami, kokios buvo pergalės sąlygos ir kokie konkretūs apribojimai galiojo ėjimams. Tyrėjams trūksta vieno esminio dalyko: nėra išlikusio teksto, kuriame žaidimo eiga būtų aprašyta taip detaliai, kad taisykles būtų galima atkurti be prielaidų.

    Kodėl žaidimas dingo iš istorijos?

    Istorikai liubo kilmę sieja su pirmuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą, o vėliau žaidimas išpopuliarėjo imperatorių dvare ir aristokratijoje. Brangūs komplektai, gaminti iš vertingų medžiagų, rodo, kad tai buvo ir prestižo simbolis, ir intelektualios laisvalaikio kultūros dalis.

    Maždaug V amžiuje liubo pamažu ėmė nykti, o jo vietą užėmė weiqi, pasaulyje geriau žinomas kaip go. Keičiantis epochoms nunyko ir praktinė žaidimo tradicija, todėl vėlesnės kartos atpažino tik pavadinimą bei lentų vaizdus, o ne pačią žaidimo logiką.

    Nauji radiniai kapavietėse archeologams suteikia papildomų duomenų apie tai, kaip plačiai žaidimas buvo paplitęs ir kokią vietą užėmė visuomenėje. Tačiau paradoksas išlieka: lentų schema žinoma, žaidimo populiarumas dokumentuotas, o taisyklės vis dar laikomos viena įdomiausių senovės Kinijos kultūros mįslių.

  • Mokslininkai paliko lauką ramybėje: po 10 metų pamatę, kas išaugo, sunkiai patikėjo

    Mokslininkai paliko lauką ramybėje: po 10 metų pamatę, kas išaugo, sunkiai patikėjo

    Mokslininkai Rytų Anglijoje, Norfolko grafystėje, daugiau nei dešimtmetį stebėjo, kas nutiks buvusiam žemės ūkio laukui, jei jis bus paliktas natūraliai atsigauti. Tikslas buvo patikrinti, ar vertingoms, rūšių gausioms pievoms atkurti visada būtina brangi sėklų sėja ir intensyvūs žemės darbai.

    Tyrimo teritorija buvo apie 2 hektarų ploto. Ji 2005 metais nustojo būti dirbama po rapsų auginimo, nes ūkininkavimą apsunkino vandens nutekėjimo problemos.

    Vietoje įprastų atkūrimo priemonių, tokių kaip specialūs sėklų mišiniai, viršutinio dirvožemio sluoksnio nuėmimas ar gili arimo technologija, pasirinktas itin paprastas režimas. Kartą per metus augalija buvo nušienaujama šienui, o nupjauta biomasė išvežama.

    Sistemingi stebėjimai vyko nuo 2011 iki 2022 metų. Kas kelerius metus tyrėjai fiksavo augalų rūšinę sudėtį visame plote ir iš anksto pažymėtose tyrimo aikštelėse, kad matytų ne pavienius pokyčius, o ilgalaikę ekosistemos kaitą.

    Rezultatai pranoko lūkesčius

    Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius nuosekliai didėjo. Maždaug po dešimtmečio pievoje ėmė rastis vietovėje retesnėmis laikomos rūšys, įskaitant orchidėjas ir kitus rūšių turtingoms žydinčioms pievoms būdingus augalus.

    Tyrimo aikštelėse vidutinis rūšių skaičius beveik padvigubėjo. Jei 2011 metais jose buvo apie 10 rūšių, tai po 11 metų jų fiksuota jau beveik 20.

    Ypatingo dėmesio sulaukė orchidėjos, kurios iš pradžių pasirodė pavieniui. Mokslininkai net registravo kiekvieno augalo GPS koordinates, tačiau vėliau populiacija išaugo taip, kad individualus skaičiavimas tapo nebeįmanomas.

    Kaip retos rūšys atsidūrė pievoje?

    Viena įdomiausių tyrimo mįslių yra tai, kaip dalis retų augalų apskritai pasiekė šį plotą, kai artimiausios žinomos jų augavietės yra gana toli. Tyrėjai daro prielaidą, kad sėklas galėjo pernešti laukiniai gyvūnai, ypač elniai, migruojantys tarp skirtingų buveinių.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokia natūrali regeneracija gali turėti svarbų pranašumą prieš komercinių sėklų mišinių sėjimą. Nors sėjimas leidžia greičiau gauti vizualiai žaliuojantį plotą, jis gali suformuoti mažiau įvairią bendriją ir ne visada padeda išsaugoti vietinę genetinę įvairovę.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    Rūšių turtingos žydinčios pievos laikomos vienomis vertingiausių buveinių apdulkintojams ir daugeliui kitų organizmų. Tokios buveinės Europoje nyksta, todėl vis dažniau ieškoma būdų, kaip atkuriant apleistas žemes suderinti efektyvumą, kainą ir biologinės įvairovės tikslus.

    Tyrimas rodo, kad kai kuriais atvejais didžiausias pokytis gali ateiti ne iš brangių intervencijų, o iš nuoseklaus, kuklaus valdymo ir laiko. Vienas kasmetinis šienavimas ir biomasės pašalinimas, panašu, gali sudaryti sąlygas pievai natūraliai įgauti vertingoms buveinėms būdingų bruožų.

  • Mokslininkai atskleidė: ši Egipto piramidė galėjo veikti kaip vandens sistema prieš 4 500 metų

    Mokslininkai atskleidė: ši Egipto piramidė galėjo veikti kaip vandens sistema prieš 4 500 metų

    Mokslininkai pateikė naują hipotezę apie vieną seniausių Egipto piramidžių kompleksų: greta faraono Snofru laikų statinių galėjo veikti pažangi hidrotechninė infrastruktūra, padėjusi valdyti staigius potvynius ir kaupti vandenį. Tyrėjų išvados paskelbtos mokslo žurnale npj Heritage Science.

    Pasak publikacijos autorių, dvi masyvios akmeninės konstrukcijos, kertančios Vadi Dahšūro slėnį, galėjo būti ne transportavimo rampų dalis, kaip manyta anksčiau, o užtvankų tipo statiniai. Jų paskirtis galėjo būti kontroliuoti vandens srautą per intensyvias sezonines liūtis.

    Tyrime remtasi palydoviniais vaizdais, reljefo analize ir hidrologiniais modeliais, kurie leido atkurti tikėtiną vandens judėjimą senovėje. Mokslininkai taip pat aptarė galimą kanalą, kuris nukreipdavo vandens perteklių į vakarus nuo piramidės komplekso, sudarydamas vientisą vandens valdymo tinklą.

    Tokia sistema, anot tyrėjų, galėjo turėti kelias funkcijas vienu metu. Pirmiausia ji galėjo saugoti karališkąjį kompleksą nuo staigių, niokojančių potvynių ir mažinti sąnašų pernašą, kuri užneštų statybvietę.

    Kita vertus, vandens kontrolė galėjo būti svarbi ir pačiai statybų logistikai. Valdomas priėjimas prie vandens galėjo palengvinti skiedinio ruošimą, užtikrinti darbininkų aprūpinimą, mažinti dulkėtumą ir, teoriškai, prisidėti prie medžiagų transportavimo, jei vanduo būdavo nukreipiamas tinkama kryptimi.

    Ginčas dėl rampų teorijos

    Naujoji interpretacija meta iššūkį įsitvirtinusiai minčiai, kad šalia piramidžių buvusios akmeninės struktūros pirmiausia tarnavo kaip rampos blokams gabenti. Rampų hipotezė tebėra plačiai aptariama, tačiau šiuo atveju tyrėjai pabrėžia, kad konstrukcijų mastas ir parametrai labiau primena didelius hidrotechninius statinius.

    Autorių teigimu, svarbus ir objektų išdėstymas slėnio atžvilgiu. Jų santykis su natūraliu reljefu esą geriau paaiškinamas vandens srauto reguliavimo logika, o ne vien akmens luitų kėlimo ir stūmimo maršrutais.

    Klimatas buvo kitoks nei dabar

    Tyrėjai primena, kad Senosios karalystės laikais Egipto klimatas skyrėsi nuo dabartinio. Nors regionas ilgainiui sausėjo, tuo laikotarpiu galėjo pasitaikyti intensyvių sezoninių kritulių, kurie sausuose slėniuose sukelia staigius vandens pliūpsnius.

    Tokiose sąlygose potvynių kontrolės ir vandens kaupimo sprendimai galėjo būti kritiškai svarbūs tiek saugumui, tiek ilgalaikėms statyboms, kurios trukdavo metus ar net dešimtmečius. Tai taip pat padėtų paaiškinti, kodėl karališkųjų kompleksų aplinkoje galėjo būti investuojama į stambius inžinerinius objektus.

    Dar reikia įrodymų vietoje

    Mokslininkai pabrėžia, kad hipotezė dar turės būti tikrinama papildomais archeologiniais ir geologiniais tyrimais vietoje. Vis dėlto, jei naujoji interpretacija pasitvirtintų, ji reikštų, kad senovės egiptiečiai hidrologijos ir vandens inžinerijos žinias taikė plačiau, nei iki šiol buvo įprasta manyti.

    Tokiu atveju piramidžių istorija įgytų dar vieną svarbų sluoksnį: monumentalūs statiniai galėjo būti ne tik architektūros ir valdžios simboliai, bet ir kompleksinės infrastruktūros dalis, susietos su vandens valdymu dykumėjančioje aplinkoje.

  • Ukraina parodė „Shahed“ žudiką: „SPYS“ skrieja iki 600 km/h ir žada keisti oro gynybą

    Ukraina parodė „Shahed“ žudiką: „SPYS“ skrieja iki 600 km/h ir žada keisti oro gynybą

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius pristatė naują sprendimą, skirtą kovai su rusiškais „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir jų rusiškomis modifikacijomis „Geran“. Bendrovė „WIY Drones“ pademonstravo perėmimo droną „SPYS“, kurio deklaruojamas greitis siekia iki 600 kilometrų per valandą, o tai reikšmingai keičia kovos su greitėjančiais taikiniais logiką.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su problema, kad kai kurios „Geran“ serijos versijos skraido greičiau nei ankstesni „Shahed“ variantai. Kuo didesnis drono greitis, tuo trumpesnis laikas aptikimui, sprendimo priėmimui ir perėmimui, ypač kai atakos vykdomos bangomis ir iš skirtingų krypčių.

    „Kad perėmimas būtų patikimas, mūsų perėmėjas turi turėti aiškią greičio persvarą“, – sakė vieno Ukrainos priešdroninių padalinių vadas, kurio teiginiai cituojami vietos žiniasklaidoje.

    „WIY Drones“ teigimu, „SPYS“ kurtas būtent tam, kad kompensuotų šį atotrūkį ir galėtų vytis ar pasitikti greitesnius taikinius. Gamintojas nurodo, kad aukštas greitis pasiektas derinant optimizuotą aerodinamiką ir Ukrainoje kurtą elektroniką, pritaikytą darbui didelėmis apkrovomis, kai vibracija ir temperatūriniai režimai būna sudėtingesni.

    Skelbiama, kad „SPYS“ kovinė dalis sveria apie 300 gramų, o efektyvus veikimo nuotolis siekia iki 12 kilometrų. Maksimalus skrydžio laikas įvardijamas kaip maždaug penkios minutės, todėl sistema orientuota į greitą reakciją ir trumpą perėmimo misiją, o ne į ilgo budėjimo režimą ore.

    Pirmąją partiją, kurią planuojama perduoti kariuomenei bandymams, sudarys 50 vienetų. Po operacinių testų surinkti duomenys turėtų būti panaudoti konstrukcijai patikslinti, o vėliau būtų pereinama prie oficialios sistemos kodyfikacijos ir platesnio diegimo, jei rezultatai pasitvirtins realiomis kovos sąlygomis.

    Gamintojas akcentuoja ir autonominio taikinių perėmimo kryptį. Teigiama, kad pradinis sprendimas orientuotas į perėmimą susitikimo kursu, kai taikinys ir perėmėjas artėja vienas prie kito, o tai teoriškai leidžia sutrumpinti reakcijos laiką. Kartu vykdomi darbai, kad algoritmai veiksmingiau veiktų ir sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, kai taikinys artėja priešinga kryptimi paskutinėje atakos fazėje.

    „WIY Drones“ taip pat nurodo kelis numatomus panaudojimo būdus: startą iš antžeminės paleidimo sistemos, integraciją su didesniais dronais ar orlaiviais kaip nešėjais bei kuriamą rankinį paleidimo sprendimą. Pastarasis būtų aktualus infrastruktūros apsaugai ir mobiliosioms grupėms, kai reikia greitai dislokuoti priemones aplink energetikos, ryšių ar pramonės objektus.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos ir Europos tendenciją sparčiai plėtoti daugiasluoksnę priešdroninę gynybą, kur derinami radarai, pasyvūs jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir kinetinis perėmimas. Masinių dronų atakų kontekste vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie būtų pakankamai pigūs, greitai gaminami ir lengvai pritaikomi prie besikeičiančių taikinių charakteristikų.

  • Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity šių metų pradžioje pradėjo į riedmenų parką įtraukti naudotus vagonus iš Vokietijos. Sandoris numatė 50 vienetų iš Deutsche Bahn, o pirmieji paruošti eksploatacijai į reisus išvažiavo kovo mėnesį.

    Šiuo metu reguliariuose maršrutuose jau dirba 23 vagonai. Likusieji turėtų būti išleidžiami palaipsniui, nes prieš pradedant vežti keleivius jie pritaikomi vežėjo standartams ir atliekami reikalingi techniniai darbai.

    Įsigyti vagonai yra DB Fernverkehr tipo, jų konstrukcija pritaikyta važiavimui iki 200 kilometrų per valandą greičiu. Dauguma jų pagaminti apie 1984 metais, tačiau 1998–2004 metais buvo iš esmės modernizuoti, todėl jų techninės galimybės ir komforto lygis yra aukštesnis nei rodo amžius.

    PKP Intercity šiuos vagonus papildomai aprūpino keleiviams svarbia įranga: veikia belaidis internetas ir įrengta oro kondicionavimo sistema. Tokie atnaujinimai leidžia greičiau padidinti pasiūlą populiariuose maršrutuose, kol vyksta naujų traukinių pirkimai ir gamyba.

    Vežėjas taip pat planuoja dalyvauti dar viename procese, kuriame Deutsche Bahn ketina parduoti beveik 100 naudotų vagonų. Iš pradžių PKP Intercity svarstė paraišką teikti maždaug liepos viduryje, tačiau terminas buvo pratęstas iki lapkričio pabaigos, todėl sprendimų ir realių pristatymų teks palaukti.

    Tuo pačiu PKP Intercity atsisakė idėjos pirkti dviaukščius vagonus iš Austrijos, nes po apžiūrų jie neatitiko kokybės reikalavimų. Dviaukščių vagonų iš Vokietijos įsigijimas taip pat neplanuojamas, nors tokiais riedmenimis domisi kiti Lenkijos rinkos dalyviai, tarp jų ir Polregio.

  • Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas pranešė, kad jo kariai Lenkijoje baigė mokymus, susijusius su šarvuočiais „Rosomak“. Pasak padalinio, mokymai vyko modernioje bazėje, o juos vedė vietos instruktoriai, dirbantys su šio tipo technika.

    Skelbiama, kad programa apėmė šarvuočio sandarą, pagrindines sistemas, diagnostiką, techninę priežiūrą ir gedimų šalinimą. Po kurso dalyviai laikė baigiamuosius egzaminus ir gavo sertifikatus, patvirtinančius įgytas kompetencijas.

    Ukrainos žiniasklaida tokius mokymus sieja su praktiniu tikslu – kuo daugiau remonto darbų atlikti pačiai Ukrainai, neperkeliant technikos į Lenkiją. Tai ypač aktualu karo sąlygomis, kai logistika sudėtinga, o kovinė technika turi grįžti į rikiuotę kuo greičiau.

    Primename, kad Ukrainos pajėgos naudoja Lenkijos „Rosomak“, perduotus 2023 metais. Šie šarvuočiai su bokšteliu „Hitfist-30P“ pirmą kartą plačiau paminėti koviniuose veiksmuose per 2023 metų vasaros kontrpuolimą, o atviri šaltiniai fiksavo ir praradimus.

    Vis dėlto šį kartą didžiausią diskusiją sukėlė ne patys mokymai, o prie įrašo pridėtos keturios nuotraukos. Internautai atkreipė dėmesį į detales, kurios gali priminti dirbtinio intelekto sugeneruotų ar stipriai apdorotų vaizdų požymius: neįprastus užrašų kontūrus ant bokštelio, keistas proporcijas ir netipišką smulkių elementų geometriją.

    Žurnalistai kreipėsi į 146-ąjį pulką prašydami paaiškinti, ar vaizdai buvo redaguoti, tačiau iki publikavimo atsakymo nebuvo. Ekspertai pabrėžia, kad vien vizualūs įtarimai dar neįrodo klastotės, tačiau karo metu informacinėje erdvėje ypač svarbu tiksliai nurodyti, kaip ir kada medžiaga parengta.

    Tokie ginčai taip pat atspindi platesnę tendenciją: didėjant DI įrankių prieinamumui, vis sunkiau greitai atskirti autentišką nuotrauką nuo generuoto ar redaguoto vaizdo. Dėl to institucijos vis dažniau raginamos pateikti kontekstą, o auditorijai rekomenduojama vertinti vaizdus kritiškai, ypač kai jie susiję su karine tematika.

    Mokymai Lenkijoje vyksta ir platesnio tarptautinio bendradarbiavimo rėmuose. Nuo 2022 metų rudens Europos Sąjunga vykdo EUMAM Ukraine misiją, kurios tikslas – parengti Ukrainos karius įvairiose srityse, o dalis mokymų organizuojama Lenkijoje, įskaitant Jungtinio ginkluotės rūšių mokymo vadovybės centrą Žagane.

    Net jei dalis paviešintų vaizdų būtų redaguoti, tai savaime nepaneigtų pačių mokymų fakto. Tačiau situacija parodė, kad skaidrumas ir patikrinama vizualinė medžiaga tampa ne mažiau svarbūs nei pati žinia apie paramą ir praktinį karių rengimą.

  • „ChatGPT“ patarė „pasitikėti Dievu“: Floridos pastorius teismui aiškina, kas nutiko

    „ChatGPT“ patarė „pasitikėti Dievu“: Floridos pastorius teismui aiškina, kas nutiko

    Floridos pastorius Scottas Wintersas JAV pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui, teigdamas, kad pokalbių robotas „ChatGPT“ jam pateikė klaidinančius patarimus dėl sveikatos. Pasak ieškinio, šie atsakymai esą atitolino kreipimąsi į gydytojus, o vėliau baigėsi gyvybei pavojinga plaučių embolija.

    Byla iškelta Kalifornijoje, San Francisko valstijos teisme. Wintersas tvirtina, kad dėl pasikartojančio galvos svaigimo ir naujų simptomų jis kreipėsi į „ChatGPT“, o sistema vietoje aiškaus raginimo skubiai ieškoti medikų pagalbos esą pateikė nuraminančias rekomendacijas.

    Ieškinyje nurodoma, kad modelis GPT-4o tariamai patarė riboti judėjimą ir likti namuose, o kirkšnyje atsiradusį skausmingumą įvardijo kaip nekeliančią grėsmės būklę. Kitą dieną, pasak dokumentų, pastorius pateko į reanimaciją dėl plaučių embolijos, o gydytojai krešulių riziką siejo ir su nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Wintersas taip pat teigia, kad laikui bėgant pokalbių robotas nebeparodydavo aiškių įspėjimų kreiptis į gydytoją ir vietoje to pateikdavo holistinio gydymo planus. Ieškinyje akcentuojama, kad atsakymų tonas esą buvo pritaikomas prie jo religinių įsitikinimų, o tai galėjo dar labiau sustiprinti pasitikėjimą sistema.

    „Net ir šią situaciją prižiūri Dievas“, – teigiama, kad taip buvo atsakyta į pastoriaus nerimą dėl būklės rimtumo.

    Teisininkai ir technologijų rizikas nagrinėjantys ekspertai seniai atkreipia dėmesį, kad generatyvūs kalbos modeliai gali pateikti įtikinamai skambančius, bet klaidingus ar kontekstui netinkamus atsakymus. Sveikatos temose tai ypač jautru, nes net nedidelė formuluotė gali paskatinti žmogų atidėti pagalbą arba neteisingai interpretuoti simptomus.

    Pastorius prašo finansinės kompensacijos ir teismo įpareigojimo sustiprinti apsaugas, kai pokalbis pasiekia situacijas, kuriose gali būti reikalinga skubi medicininė intervencija. Tarp reikalavimų minima ir idėja, kad tokiais atvejais sistema automatiškai nutrauktų pokalbį arba aiškiai nukreiptų į skubios pagalbos paslaugas.

    „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri viešai pabrėžė, kad „ChatGPT“ nėra skirtas diagnozuoti ar gydyti, o tai numato ir paslaugos taisyklės. Pasak jo, pokalbių robotų naudojimas kaip vienintelio sprendimų pagrindo esą pernelyg supaprastina problemą ir gali užkirsti kelią žmonėms pasinaudoti įrankiais, kurie kai kuriais atvejais padeda geriau suprasti informaciją apie sveikatą.

    „Mūsų taisyklės aiškiai nurodo, kad „ChatGPT“ nėra skirtas diagnozėms ar gydymui“, – sakė „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: žmonės vis dažniau sveikatos klausimus užduoda DI įrankiams, nes tai greita, patogu ir dažnai pateikiama suprantama kalba. Tačiau gydytojai ne kartą pabrėžė, kad simptomų vertinimas be apžiūros, anamnezės ir tyrimų gali būti klaidinantis, o neatidėliotini atvejai reikalauja nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą.

    Pastarojo meto diskusijose daug dėmesio skiriama vadinamajai apsaugų kokybei, kai sistema turi atpažinti pavojingus scenarijus ir neimituoti medicininės konsultacijos. Kuo plačiau DI naudojamas kasdienėms problemoms spręsti, tuo didesnė atsakomybė tenka kūrėjams aiškiai riboti tokio įrankio paskirtį ir užtikrinti, kad vartotojui būtų paprasta suprasti, kada būtina reali medicininė pagalba.

  • Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Maskvos srityje per mokomąjį skrydį sudužo Rusijos karinis lėktuvas, kuris, kaip pranešama, buvo 5-osios kartos naikintuvas Su-57. Pirminiais duomenimis, pilotui pavyko katapultuotis prieš smūgį į žemę, o įvykio vieta siejama su Odincovo apylinkėmis.

    Apie incidentą informavus Rusijos žiniasklaidai, pradėtas oficialus tyrimas dėl galimų skrydžio taisyklių pažeidimų ar netinkamo pasirengimo skrydžiui. Priežasčių aiškinimu taip pat užsiima Gynybos ministerijos komisija ir aviacijos ekspertai, kurie vertins techninius duomenis bei skrydžio aplinkybes.

    Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad preliminari avarijos versija yra techninis gedimas ore. Tokiose situacijose paprastai tikrinami varikliai, valdymo sistemos, degalų ir hidraulikos mazgai, taip pat analizuojami skrydžio įrašai, jei jie išliko.

    Su-57 yra pažangiausias Rusijos kuriamas ir gaminamas daugiafunkcis naikintuvas, kurį Rusija pristato kaip 5-osios kartos platformą. Vakarų analitikų vertinimu, šių orlaivių parkas nėra didelis ir gali siekti apie 35–40 vienetų, todėl kiekviena avarija tampa reikšminga tiek kariniu, tiek technologiniu požiūriu.

    Šis incidentas laikomas antru plačiai žinomu Su-57 katastrofos atveju. Pirmasis buvo fiksuotas 2019 metais, kai bandymų metu sudužo orlaivis, įvardytas kaip vienas pirmųjų serijinei gamybai skirtų egzempliorių.

    Pirmieji serijiniai Su-57 Rusijos karinėse oro pajėgose pradėti eksploatuoti 2020 metais. Tiksli vieneto kaina viešai aiškiai neįvardijama, tačiau ankstesni kontraktų skaičiavimai leido daryti prielaidą, kad vienas naikintuvas vėlesniais gamybos metais galėtų kainuoti maždaug 37 000 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir tiekimo sąlygų.

    Pagal viešai skelbiamus techninius duomenis, Su-57 yra didesnis už dalį kitų 5-osios kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro. Orlaivis turi du variklius, o deklaruojamas maksimalus greitis su forsažu gali viršyti 2 machus, taip pat nurodomas iki 18 kilometrų aukštis.

    Su-57 sukonstruotas taip, kad dalis ginkluotės būtų talpinama vidinėse dėtuvėse, o tai siejama su mažesniu matomumu radarams. Vis dėlto realus šios platformos brandumas ir patikimumas vertinamas nevienareikšmiškai, o incidentų tyrimų išvados paprastai būna svarbios sprendžiant dėl tolesnės gamybos, modernizacijos ir eksploatacijos apimčių.

  • „Samsung“ Galaxy Glasses: ką atskleidė apie kainą, kamerą ir „Android XR“ akinius

    „Samsung“ Galaxy Glasses: ką atskleidė apie kainą, kamerą ir „Android XR“ akinius

    „Samsung“ pamažu atskleidžia vis daugiau detalių apie „Galaxy Glasses“ – išmaniuosius akinius, kuriuos bendrovė kuria kaip „Android XR“ ekosistemos dalį. Nauja informacija pasirodė po vasarą surengto „Unpacked“ renginio, o įrenginio debiutas, kaip skelbiama, planuojamas šių metų rudenį.

    Šis projektas gimsta bendradarbiaujant su rėmelių ir mados prekių ženklais „Warby Parker“ ir „Gentle Monster“. Tokia partnerystė rodo, kad „Samsung“ siekia ne tik technologijų, bet ir kasdieniam nešiojimui tinkamo dizaino, kuris iki šiol daugeliui išmaniųjų akinių buvo silpnoji vieta.

    Oficialios kainos „Samsung“ dar nepateikė, tačiau rinkoje jau sklando galimų sumų intervalas. Minima, kad paprastesnė versija, tikėtina, galėtų kainuoti apie 350–460 eurų, o modelis su integruotais ekranais ateityje galėtų priartėti prie maždaug 830 eurų ribos.

    „Android XR“ ir ryšio standartai

    „Galaxy Glasses“ turėtų veikti su „Android XR“ – platforma, kurią „Google“ vysto išplėstajai realybei ir įrenginiams, kuriuose svarbus nuolatinis konteksto suvokimas bei darbas su DI. Tai reiškia, kad didelė dalis funkcijų gali būti paremta balso valdymu, realaus laiko informacijos pateikimu ir išmaniais pranešimais, o ne vien tradiciniu programėlių principu.

    Techniškai „Samsung“ patvirtino, kad akiniuose bus naudojama „Qualcomm Snapdragon AR1“ platforma, sukurta dėvimiems įrenginiams. Taip pat numatomas „Wi‑Fi 7“ palaikymas ir „Bluetooth 5.3“, o tai svarbu tiek greitam ryšiui su telefonu, tiek mažesnėms energijos sąnaudoms ir stabilesniam ryšiui judant.

    Kamera ir privatumas

    Patvirtinta, kad „Galaxy Glasses“ turės integruotą kamerą, todėl neišvengiamai kyla privatumo klausimų. Įmonė nurodo, kad filmavimas ar fotografavimas turėtų būti aiškiai matomas aplinkiniams, nes ant rėmelių bus įmontuotas LED indikatorius.

    Toks sprendimas primena anksčiau rinkoje matytą praktiką, kai matomas signalas turi sumažinti riziką, jog kamera bus naudojama nepastebimai. Vis dėlto galutinis pasitikėjimas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendintos papildomos apsaugos, pavyzdžiui, programiniai apribojimai, leidimų kontrolė ir duomenų saugumas.

    Ką tai reiškia rinkai

    „Galaxy Glasses“ atsiradimas rodo augančią konkurenciją dėvimų XR įrenginių segmente, kur gamintojai vis dažniau ieško balanso tarp funkcionalumo, baterijos laiko ir išvaizdos. Rinkai tai gali reikšti spartesnį „Android XR“ plėtimąsi ir daugiau realių, ne tik koncepcinių produktų, kurie pretenduoja tapti kasdieniu aksesuaru.

    Daugiau oficialių detalių „Samsung“ žada pateikti rudenį, kai turėtų paaiškėti tikslesnė komplektacija, galutinės kainos ir pirmosios rinkos, kuriose akinius bus galima įsigyti.

  • Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija pradeda finansuoti projektą ASBL, kuriuo siekiama sukurti kovinį lazerinį ginklą, skirtą greitai neutralizuoti bepiločius orlaivius. Sistema būtų orientuota į karinių objektų ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o kuriant ją dalyvaus mokslo ir pramonės konsorciumas.

    Projektą planuojama įgyvendinti konsorciume, kuriam vadovaus Karo technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lenkijos gynybos pramonės grupės įmonėmis, tarp jų ir „PIT-Radwar“. Finansavimas skiriamas pagal programą PERUN, kuri remia naujas technologijas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje.

    ASBL projektui skirta 33 070 623 Lenkijos zlotų parama, tai sudaro maždaug 7 700 000 eurų. Tuo metu visa PERUN programa jau apima 29 gynybos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 176 000 000 eurų, finansuojamų iš kelių valstybinių institucijų lėšų.

    Kaip turėtų veikti sistema

    Pagrindinis tikslas – sukurti nukreiptos energijos lazerinę sistemą, kuri galėtų per trumpą laiką pažeisti ar sunaikinti droną, pavyzdžiui, perkaitinant konstrukciją ar kritinius komponentus. Tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip papildymas tradicinei oro gynybai, kai naudojama įprasta amunicija.

    Viešai kol kas neatskleista, per kiek laiko sistema turėtų būti sukurta, kokie būtų tiksliniai parametrai ar kokių tipų bepiločiams ji būtų pritaikyta. Tačiau projektas sutampa su platesne Lenkijos kryptimi ieškoti lazerinių sprendimų kariuomenei, įskaitant rinkos konsultacijas dėl skirtingo nuotolio lazerinių ginklų.

    Kodėl lazeriai tampa prioritetu

    Lazeriniai ginklai pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio dėl augančios dronų grėsmės ir poreikio turėti pigesnį atsaką į masines atakas. Vienas dažniausiai minimų privalumų – potencialiai mažesnė vieno „šūvio“ kaina, nes pagrindinės išlaidos siejamos su energija, aušinimu ir sistemos eksploatacija.

    Kita svarbi aplinkybė – veikimo greitis: lazerio spindulys taikinį pasiekia akimirksniu, todėl teoriškai galima reaguoti į greitai manevruojančius objektus. Vis dėlto praktikoje efektyvumą riboja oro sąlygos, matomumas, dūmai ar dulkės, taip pat būtinybė taikinį išlaikyti spindulyje pakankamai ilgai.

    Regiono kontekstas ir platesnės tendencijos

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis stiprinti oro gynybą nuo mažų ir pigių bepiločių, kurie tapo itin dažna šiuolaikinių konfliktų priemone. Lazeriai, mikrobangų sistemos ir kiti nukreiptos energijos sprendimai dažnai vertinami kaip vienas iš atsakų, leidžiančių sumažinti brangių raketų naudojimą prieš santykinai nebrangius taikinius.

    Lenkija, investuodama į vietinį mokslą ir gynybos pramonę, siekia ne tik karinio rezultato, bet ir technologinės kompetencijos bei pramoninių pajėgumų augimo. Jei projektas pasiteisins, tai gali sustiprinti šalies pozicijas tiek regioninio saugumo, tiek gynybos technologijų rinkos požiūriu.