CP v2

Blog

  • Nevartokite tuščiu skrandžiu: 4 populiarūs papildai, kuriuos būtina gerti su maistu

    Kai kurie maisto papildai, geriami nevalgius, įsisavinami prasčiau arba dažniau sukelia nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, pykinimą ar rėmenį. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia laikytis etiketėje nurodytų rekomendacijų ir atsižvelgti į tai, kaip konkretus junginys pasisavinamas virškinamajame trakte.

    Prie papildų, kuriuos dažniau rekomenduojama vartoti su maistu, priskiriami riebaluose tirpūs vitaminai, tam tikri probiotikai, kalcio karbonatas ir omega-3 riebalų rūgštys. Maistas gali veikti kaip buferis skrandžio rūgščiai, o riebalai padeda organizmui efektyviau pernešti kai kurias medžiagas.

    Riebaluose tirpūs vitaminai

    Vitaminai A, D, E ir K yra riebaluose tirpūs, todėl dažniausiai geriau pasisavinami kartu su maistu, kuriame yra riebalų. Toks derinys padeda suaktyvinti tulžies rūgščių išsiskyrimą, o jos prisideda prie riebaluose tirpių vitaminų pernešimo ir įsisavinimo.

    Praktiškai dažnai pakanka, kad valgyme būtų nedidelis kiekis sveikųjų riebalų: šaukštas alyvuogių aliejaus, sauja riešutų, avokadas, riebi žuvis, kiaušiniai ar riebesni pieno produktai. Jei mityboje riebalų labai mažai, šių vitaminų nauda gali būti mažesnė.

    Probiotikai

    Probiotikų veiksmingumas priklauso nuo to, kiek gyvų bakterijų pasiekia žarnyną, o skrandžio rūgštis daliai jų gali būti nepalanki. Dėl to kai kuriuos probiotikus rekomenduojama vartoti su maistu, nes jis gali sumažinti rūgšties poveikį ir pagerinti bakterijų išlikimą.

    Dažnai patariama probiotiką derinti su subalansuotu valgymu, kuriame yra baltymų, skaidulų ir šiek tiek riebalų. Vis dėlto skirtingos sudėtys ir technologijos skiriasi, todėl patikimiausia vadovautis konkretaus produkto instrukcija.

    Kalcio papildai

    Kalcio karbonatas paprastai geriausiai pasisavinamas vartojant su maistu, nes jo įsisavinimui svarbi skrandžio rūgštis, kurios po valgio būna daugiau. Kita vertus, didelės kalcio dozės vienu kartu pasisavinamos ne taip efektyviai.

    Dažnai rekomenduojama didesnį kiekį paskirstyti per dieną ir vienu kartu neviršyti maždaug 500 miligramų. Taip pat svarbu pakankamas vitamino D kiekis, nes jis reikšmingas kalcio įsisavinimui ir kaulų sveikatai.

    Kalcį paprastai patariama vartoti atskirai nuo geležies, nes šios medžiagos gali konkuruoti dėl įsisavinimo. Jei vartojate kelis papildus ar vaistus, saugiausia suderinti laiką su vaistininku arba gydytoju.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Omega-3 papildai, ypač žuvų taukai, dažnai vartojami širdies, smegenų ir regos funkcijoms palaikyti. Juose esančios riebalų rūgštys EPA ir DHA paprastai geriau pasisavinamos, kai vartojamos kartu su maistu, kuriame yra riebalų.

    Vartojimas su valgiu neretai padeda ir geriau toleruoti papildą, sumažindamas nepageidaujamus pojūčius, pavyzdžiui, žuvies poskonį, rėmenį, pykinimą ar viduriavimą. Jei simptomai kartojasi, verta įvertinti dozę, vartojimo laiką arba pasitarti su specialistu.

  • Pusryčių laikas gali lemti cholesterolį: kardiologai įvardijo, kada valgyti pirmą kartą

    Pusryčiai dažnai vadinami vienu svarbiausių dienos valgymų, o jų laikas gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdies ir kraujagyslių sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliariai praleidžiant pusryčius dažniau fiksuojami nepalankūs kraujo riebalų rodikliai ir blogesnė bendra metabolinė savijauta.

    Medikai pabrėžia, kad ryte suvalgytas subalansuotas maistas padeda stabilizuoti alkį ir sumažina tikimybę vėliau persivalgyti ar rinktis saldžius, stipriai perdirbtus užkandžius. Ilgainiui tokie įpročiai siejami su didesne antsvorio, padidėjusio cholesterolio ir 2 tipo diabeto rizika.

    Kada geriausia pusryčiauti?

    Dietologai dažniausiai pataria pirmą kartą pavalgyti kuo anksčiau, kai tik organizmas pabunda ir atsiranda natūralus apetitas. Praktikoje tai dažnai reiškia pusryčius per pirmąsias 1–2 valandas po atsikėlimo, ypač jei diena aktyvi ir laukia ilgesni tarpai be maisto.

    Vis dėlto akcentuojama ne tik valanda laikrodyje, bet ir reguliarumas: pastovus režimas padeda kūnui lengviau reguliuoti gliukozę, o kai kuriems žmonėms pagerina savijautą ir dėmesio koncentraciją. Jei ryte nesinori valgyti, rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir įvertinti, kaip tai veikia energiją dienos eigoje.

    Kokie produktai palankiausi širdžiai?

    Širdžiai palankus pusryčių pasirinkimas paprastai remiasi skaidulomis ir nesočiaisiais riebalais. Daug dėmesio skiriama tirpiai ląstelienai, kuri padeda mažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, nes dalis cholesterolio ir tulžies rūgščių žarnyne pasišalina kartu su skaidulomis.

    Geras pagrindas pusryčiams gali būti avižos ar kiti pilno grūdo produktai, vaisiai ir uogos, taip pat riešutai bei sėklos. Prie jų tinka natūralus jogurtas ar kiti baltymų šaltiniai, kurie padeda ilgiau jaustis sotiems ir sumažina norą užkandžiauti saldumynais.

    Ko ryte geriau vengti?

    Specialistai dažniausiai ragina atsargiau vertinti saldžius kepinius, spurgas, glazūruotus bandeles ir kitus itin perdirbtus pusryčių variantus. Tokie produktai neretai turi daug sočiųjų riebalų, druskos ir pridėtinio cukraus, o tai gali neigiamai veikti lipidų profilį ir skatinti staigius gliukozės svyravimus.

    Jei norisi greito sprendimo, geriau rinktis paprastesnį derinį, pavyzdžiui, pilno grūdo skrebutį su avokadu ar riešutų sviestu be pridėtinio cukraus, arba dubenėlį avižų košės su vaisiais. Svarbiausia, kad pusryčiai būtų ne vien saldūs, o turėtų ir skaidulų, ir baltymų.

    Gydytojai taip pat primena, kad vien pusryčių neužtenka: širdies riziką mažina ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę arba 75 minučių intensyvesnių treniruočių, o kasdienė rutina ir miegas išlieka ne mažiau svarbūs.

  • Odontologas atskleidė, kada protinio danties rauti nereikia: dažnas daro klaidą

    Protiniai dantys ne visada yra problema, kurią būtina spręsti šalinimu. Odontologai pabrėžia, kad jei trečiasis krūminis dantis yra sveikas, pilnai išdygęs ir taisyklingoje padėtyje, jis gali normaliai atlikti kramtymo funkciją.

    Tokiu atveju protinis dantis prisideda prie bendros kramtymo jėgos ir gali būti naudingas kaip papildomas atraminis dantis, ypač jei ateityje prarandami kiti krūminiai dantys. Svarbiausia sąlyga – kad jis turėtų kontaktą su priešingu žandikaulio dantimi ir netrukdytų sąkandžiui.

    Kada protinį dantį verta palikti

    Specialistai dažniausiai siūlo neskubėti su šalinimu, kai protinis dantis pilnai išdygęs, stovi tiesiai ir žandikaulyje jam pakanka vietos. Taip pat svarbu, kad jis nekeltų pasikartojančio skausmo, uždegimų ir nepažeistų greta esančio danties.

    Palikti protinį dantį dažniau galima tada, kai aplink jį nėra periodonto problemų, o dantenos lengvai prižiūrimos. Vis dėlto sprendimas paprastai priimamas individualiai, įvertinus klinikinę situaciją ir rentgeno tyrimus.

    Kodėl profilaktiškai rauti ne visada geriausia

    Protinio danties šalinimas yra viena dažniausių burnos chirurgijos procedūrų, tačiau tai vis tiek yra operacija su rizikomis. Po jos galimi skausmas, tinimas, kraujavimas, infekcija, o retais atvejais ir nervo pažeidimas, galintis sukelti ilgiau trunkantį jutimų pakitimą.

    Odontologai pabrėžia, kad be aiškios medicininės priežasties operacinės rizikos geriau vengti.

    „Jeigu protinio danties šalinti nereikia, neverta sąmoningai rinktis operacijos vien dėl įpročio ar baimės, kad ateityje gali kilti problemų“, – sakė odontologas.

    Didžiausias iššūkis – priežiūra

    Net ir taisyklingai išdygę protiniai dantys dažniau kaupia apnašas, nes yra giliai burnoje ir sunkiau pasiekiami šepetėliu bei tarpdančių siūlu. Dėl to padidėja ėduonies, dantenų uždegimo ir infekcijų rizika, ypač jei burnos higiena nenuosekli.

    Jei protinis dantis paliekamas, odontologai rekomenduoja skirti daugiau dėmesio kasdieniam valymui, o profilaktinėse apžiūrose reguliariai įvertinti jo būklę. Praktikoje tai reiškia ne tik vizualų patikrinimą, bet ir periodišką įvertinimą rentgenu, kai tam yra indikacijų.

  • Šie parduotuvės jogurtai gali būti cukraus spąstai: kaip atpažinti nevertingą produktą

    Dalis parduotuvėse parduodamų jogurtų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sveikas pasirinkimas. Dažniausia problema slypi sudėtyje: saldinti vaisių sluoksniai, sirupai ir kiti priedai „dietinį“ produktą paverčia desertu.

    Specialistai primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti pridėtinį cukrų iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildoma nauda siejama su mažiau nei 5 proc. riba. Todėl net vienas saldus pieno desertas gali reikšmingai prisidėti prie dienos cukraus kiekio, ypač jei jis valgomas kasdien.

    Kas išduoda prastą sudėtį

    Vertinant jogurtą svarbiausia ne pakuotės pažadai, o etiketė. Kuo ilgesnis ingredientų sąrašas, tuo didesnė tikimybė, kad produktas bus labiau panašus į apdorotą desertą, o ne į paprastą rauginto pieno gaminį.

    Dažnai prastesnę maistinę vertę rodo tirštikliai, pavyzdžiui, krakmolas, taip pat želatina, kvapiosios medžiagos, dažikliai ar konservantai. Tokie priedai nebūtinai yra „pavojingi“ savaime, tačiau jie dažnai signalizuoja, kad skonis ir tekstūra sukurti technologijomis, o ne natūralia sudėtimi.

    Ilgas galiojimas ir „nulio riebalų“ triukai

    Dar vienas signalas gali būti ypač ilgas galiojimo laikas. Produktai, kurie lentynoje išsilaiko neįprastai ilgai, neretai būna stipriau termiškai apdoroti, o tai gali sumažinti gyvų bakterijų kiekį, dėl kurių jogurtas dažnai ir pasirenkamas.

    Ne mažiau klaidinanti gali būti ir ryški „0 proc. riebumo“ žyma. Praktikoje skonis neretai kompensuojamas didesniu cukraus kiekiu ar saldikliais, todėl toks pasirinkimas nebūtinai tampa palankesnis svoriui ar bendrai mitybos kokybei.

    Ką rinktis vietoje saldintų variantų

    Geriausiu kasdieniu pasirinkimu dažniausiai laikomas natūralus baltas jogurtas be priedų, kurio sudėtis trumpa ir aiški: pienas ir raugas. Jei norisi saldumo, jį paprasčiau susikurti namuose, įdedant uogų, vaisių, riešutų ar sėklų.

    Tokiu būdu lengviau kontroliuoti pridėtinio cukraus kiekį ir pasirinkti tik tai, kas išties suteikia maistinės vertės. Ilgainiui tai padeda ne tik sumažinti saldumynų poreikį, bet ir išlaikyti stabilesnę kasdienę mitybą.

  • Kada valgyti persikus, kad gautumėte daugiausia naudos: dietologė įvardijo laiką

    Persikai dažnai laikomi tik vasaros desertu, tačiau dietologai pabrėžia, kad jų nauda labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai jie suvalgomi tinkamu metu. Dieną suvalgytas persikas gali padėti tolygiau palaikyti energiją ir sumažinti po pietų apninkančio mieguistumo tikimybę.

    Dietologė Amy Brownstein aiškina, kad persikuose esantys angliavandeniai organizme virsta gliukoze, kuri naudojama energijai. Skirtumas nuo saldumynų tas, kad persikai turi skaidulų ir daug vandens, todėl cukraus kiekis kraujyje kyla lėčiau ir energija išsilaiko stabilesnė.

    Kas padeda išvengti mieguistumo?

    Po pietų energijos „kritimas“ dažnai susijęs su tuo, ką valgėte anksčiau: jei patiekale daug greitųjų angliavandenių ir mažai skaidulų bei baltymų, sotumas būna trumpas. Persikai dėl skaidulų ir natūralių cukrų gali būti švelnesnis pasirinkimas, ypač kaip užkandis tarp valgymų.

    „Persikuose esantis vanduo, skaidulos ir augaliniai junginiai gali prisidėti prie stabilesnės savijautos dienos metu“, – sakė dietologė.

    Geriausias metas energijai ir treniruotei

    Jei tikslas yra greitesnis energijos papildymas prieš fizinį krūvį, persikas gali būti patogus užkandis likus maždaug valandai iki treniruotės. Tokiu metu organizmui praverčia lengvai virškinami angliavandeniai, o papildomi skysčiai padeda sumažinti dehidratacijos riziką.

    Persikai yra labai vandeningi, o su jais gaunate ir mineralų, tokių kaip kalis ir magnis, kurie svarbūs normaliai raumenų ir nervų veiklai. Vis dėlto vien persikas nėra pilnas maistas, todėl intensyvesnėms treniruotėms dažnai naudinga užkandį derinti su baltymais.

    Ką iš tiesų suteikia vienas persikas?

    Vidutinio dydžio persikas paprastai turi apie 59 kilokalorijas, maždaug 14 gramų angliavandenių ir apie 2,5 gramo skaidulų. Dėl tokios sudėties jis tinka kaip lengvas užkandis, kai norisi saldumo, bet siekiama išvengti staigių cukraus šuolių.

    Renkantis konservuotus persikus, verta ieškoti variantų be pridėtinio cukraus ir savo sultyse. Švieži ar šaldyti persikai dažniausiai išlieka universaliausias pasirinkimas kasdieniam racionui.

    Kad energija laikytųsi ilgiau, persiką naudinga valgyti ne vieną, o kartu su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške ar riešutais. Toks derinys lėtina virškinimą, ilgiau suteikia sotumo ir gali padėti išlaikyti tolygesnę savijautą.

  • Brigitte Macron vėl pavergė Eliziejaus rūmus: vienas aksesuaras įvaizdžiui suteikė prancūziškos klasės

    Brigitte Macron vėl pavergė Eliziejaus rūmus: vienas aksesuaras įvaizdžiui suteikė prancūziškos klasės

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Gabono vadovą Brice Clotaire Oligui Nguemą, atvykusį valstybinio vizito. Po oficialių pokalbių ir kelių susitarimų pasirašymo delegacijos susitiko iškilmingoje vakarienėje.

    Renginyje dalyvavo politikos, verslo ir sporto atstovai, tarp jų buvę ir esami Prancūzijos ministrai, taip pat žinomi verslininkai bei futbolo pasaulio žmonės. Tokie priėmimai Eliziejaus rūmuose paprastai tampa ne tik diplomatinio protokolo, bet ir viešo įvaizdžio scena.

    Vakaro dėmesį traukė pirmoji ponia Brigitte Macron, ištikima savo atpažįstamai estetikai. Ji pasirinko elegantišką šviesų kostiumą, kurio atspalvis balansavo tarp dramblio kaulo ir vos juntamos pudrinės rožinės.

    Ilgesnio silueto švarkas buvo preciziškai pritaikytas figūrai, o ryškiausia detalė tapo medžiaginis surišimas ties liemeniu. Šis sprendimas pakeitė tradicinius sagų akcentus ir suteikė klasikiniam kostiumui švelnesnio, moteriškesnio charakterio.

    Prie švarko derėjo siauresnio kirpimo kelnės, atidengiančios kulkšnis, taip vizualiai prailginant kojas. Įvaizdį papildė šviesūs aukštakulniai ir nedidelė delninė „Dior“ „Petit Dîner“, siejama su kūrybos vadovo Jonathan Anderson vardu.

    Stilizacija išlaikė monochrominę kryptį, kuri laikoma vienu saugiausių būdų sukurti prabangos įspūdį be ryškių puošmenų. Viena spalvinė gama leidžia išryškinti kirpimą, audinių kokybę ir proporcijas, todėl tokį principą dažnai renkasi ir prancūzų mados tradicijomis besiremiantys įvaizdžiai.

    Vis dėlto labiausiai išsiskyrė aksesuaras: platus, minkštai krentantis šalikas šviesios, laužtos baltos spalvos. Brigitte Macron jį apsivijo aplink kaklą, o galai laisvai krito per švarko priekį, sušvelnindami formalų kostiumo įspūdį.

    Prancūziškoje madoje šalikai ir skarelės nuo seno laikomi ne vien praktiška apsauga nuo vėjo ar vėsesnio oro, bet ir stiliaus parašu. Toks akcentas net santūriausią aprangą gali padaryti gyvesnę, o bendrą įvaizdį paversti labiau išbaigtu ir lengvai atpažįstamu.

    Pirmoji ponia panašius aksesuarus renkasi nuolat, nepriklausomai nuo sezono, derindama juos prie klasikinių siluetų. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją atsigręžti į ilgaamžius drabužius ir universalius akcentus, kai stiliaus įspūdis kuriamas ne gausa, o tikslumu.

    Įvaizdį užbaigė jai būdinga šukuosena, kai šviesūs plaukai susegami žemai, paliekant kelias laisvas sruogas prie veido, o makiažas išlieka natūralus. Šalia jos Emmanuelis Macronas vilkėjo klasikinį tamsų kostiumą, o Gabono lyderio sutuoktinė Zita Oligui Nguema pasirinko sodrios spalvos ilgą suknelę, sukūrusią ryškesnį kontrastą.

  • Body positive era baigiasi? Į madą grįžta pavojinga lieknumo banga ir Y2K spaudimas

    Body positive era baigiasi? Į madą grįžta pavojinga lieknumo banga ir Y2K spaudimas

    Dar visai neseniai atrodė, kad mada pagaliau keičia kryptį: ant žurnalų viršelių, Paryžiaus ir Milano podiumuose bei globalių ženklų kampanijose daugėjo skirtingų kūno formų. Cialopozytyvumo judėjimas stiprėjo, o „nulio dydžio“ spaudimas, regis, silpo. Tačiau pastaraisiais sezonais vis dažniau girdimas nusivylimas, kad ši pažanga nebuvo tokia tvari, kaip tikėtasi.

    Naujausiose kolekcijose, raudonuosiuose kilimuose ir socialiniuose tinkluose ryškėja grįžimas prie Y2K estetikos ir vadinamojo heroin chic įvaizdžio. Kartu su žemintu liemeniu, trumpais topais ir itin prigludusiais siluetais sugrįžta ir nerašyta žinutė, kad kūnas turi prisitaikyti prie drabužio, o ne atvirkščiai. Tai ypač jautriai veikia paauglius ir jaunus suaugusiuosius, kuriems socialiniai tinklai tampa nuolatiniu lyginimosi fonu.

    Šį posūkį patvirtina ir industrijos stebėsenos duomenys. Dalis mados analizių rodo, kad podiumuose vėl dominuoja patys mažiausi dydžiai, o didesnių dydžių modelių dalis tapo marginali. Tai kelia klausimą, ar įvairovės banga buvo vertybinis lūžis, ar labiau rinkodaros atsakas į tuo metu stiprius visuomenės lūkesčius.

    Mados sociologijoje seniai aptariamas ir vadinamasis dvidešimties metų ciklas, kai tendencijos sugrįžta kaip naujovė tiems, kurie ankstesnio laikotarpio nepamena. Dėl to atgimsta ne tik siluetai, bet ir idealai, kuriems jie buvo kurti. Kai dominuoja drabužiai, išryškinantys liemenį, klubus ir pilvo zoną, daliai žmonių sugrįžta spaudimas „susitraukti“ iki drabužio standarto.

    Priežastys ne vien kultūrinės, bet ir ekonominės. Mados namai dažnai dirba su vadinamuoju pavyzdiniu dydžiu, kai pirmieji drabužių prototipai siuvami vieno, dažniausiai mažo, dydžio. Taip pigiau, greičiau ir paprasčiau organizuoti matavimus, fotosesijas, drabužių skolinimą stilistams ir redakcijoms, ypač kai tie patys vienetiniai modeliai keliauja iš vienos komandos į kitą.

    Vis dėlto sveikatos ekspertai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne pačiame lieknumo faktoriuje, o spaudimo mechanizmuose. Kai grožio standartai ima dominuoti kaip vienintelis teisingas kelias, auga rizika sutrikdyti santykį su maistu, sportu ir savo kūno vaizdu. Dar labiau tai sustiprina algoritmų skatinamas turinys, kuris dažnai iškelia vieną estetiką ir ją pateikia kaip normą.

    Psichologai vis dažniau kalba apie alternatyvą kraštutinumams: kūno neutralumą. Ši kryptis nesiūlo prievarta „mylėti“ savo išvaizdos kiekvieną dieną, bet kviečia kurti pagarbią, funkcija paremtą santykio su kūnu perspektyvą. Tokia laikysena daugeliui žmonių būna realistiškesnė ir mažiau kelianti kaltę, ypač kai aplinkoje vėl stiprėja lieknumą romantizuojantis fonas.

    Ekspertai sutaria, kad mados industrijos sprendimai neišvengiamai persikelia į kasdienybę: nuo to, kaip pasirenkame drabužius, iki to, kaip vertiname save nuotraukose. Todėl diskusija apie grįžtantį lieknumo kultą nėra vien apie podiumus, bet ir apie psichikos sveikatą, socialinių tinklų įtaką bei tai, ar visuomenė geba išlaikyti įvairovės kryptį net tada, kai ji nebėra „madinga“.

  • Shakiros jaunystės paslaptis? 3 kasdieniai įpročiai ir vienas paprastas vaistinės triukas

    Shakiros jaunystės paslaptis? 3 kasdieniai įpročiai ir vienas paprastas vaistinės triukas

    Socialiniuose tinkluose vėl įsiplieskė diskusijos apie Shakiros išvaizdą: gerbėjai lygina dainininkės nuotraukas nuo 2006 metų ir stebisi, kad jos oda vis dar atrodo jaunatviška. Didžioji dalis komentarų sukasi apie tai, kaip įmanoma išlaikyti švytinčią veido odą beveik nekeičiant įvaizdžio.

    Nors grožio industrija kasmet siūlo vis sudėtingesnes procedūras, pati Shakira yra ne kartą pabrėžusi, kad jos rutina nėra komplikuota. Interviu grožio žiniasklaidai ji yra minėjusi kelis bazinius principus, kurie, dermatologų vertinimu, sutampa su plačiai taikoma odos priežiūros logika: švelnus valymas, antioksidantai, drėkinimas ir kasdienė apsauga nuo saulės.

    Svarbiausias įprotis, kurį ji akcentuoja, yra kruopštus makiažo nuvalymas prieš miegą. Vakarinis nuvalymas padeda pašalinti apsauginių priemonių, makiažo ir teršalų likučius, kurie gali dirginti odą ir skatinti uždegiminius procesus.

    „Jei kažko niekada nepraleidžiu, tai makiažo nuvalymo prieš miegą“, – sakė Shakira.

    Kitas jos minimas žingsnis – veido masažas, atliekamas naudojant aliejų, turtingą antioksidantais, pavyzdžiui, marulos. Masažas dažnai siejamas su maloniu ritualu ir laikinu paburkimo sumažėjimu, tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra švelnumas ir tai, kad aliejus ar kremas sumažintų trintį, ypač jautriose veido vietose.

    Kasdienėje rutinoje Shakira taip pat siejama su vitamino C serumo naudojimu. Vitaminas C laikomas vienu populiariausių antioksidantų kosmetikoje: jis dažnai pasirenkamas dėl skaistinančio efekto, pagalbos kovojant su pigmentacija ir paramos kolageno sintezei, todėl tokios priemonės ypač dažnos rytinėje priežiūroje.

    Ne mažiau svarbus akcentas – drėkinimas. Shakira yra minėjusi, kad naudoja daugiau drėkinamojo kremo, kai oda reikalauja intensyvesnės priežiūros, o kremą tepa ir nakčiai, ir kaip pagrindą prieš makiažą. Dermatologai primena, kad drėgmės balansas padeda palaikyti odos barjerą, nuo kurio priklauso ir komfortas, ir odos reakcijos į aplinkos veiksnius.

    Dar vienas kasdienis žingsnis, kurį ji pabrėžia, yra apsauginis kremas nuo saulės su aukštu SPF. Apsauga nuo UVA ir UVB spinduliuotės laikoma viena efektyviausių priemonių mažinant ankstyvo odos senėjimo riziką, o ją rekomenduojama naudoti ne tik vasarą, bet ir ištisus metus, ypač esant intensyvesnei saulei ar leidžiant laiką lauke.

    Galiausiai, daug dėmesio sulaukė ir Shakiros minėtas paprastas triukas sausai odai: vitamino E kapsulės, kurių turinį ji, anot jos pačios, kartais naudoja tiesiai ant odos. Vitaminas E kosmetikoje vertinamas kaip antioksidantas, tačiau odos priežiūros specialistai pataria tokias priemones naudoti atsargiai, ypač jei oda linkusi į bėrimus ar jautrumą, ir prieš tai pasitarti su gydytoju dermatologu.

    „Kartais perku vitamino E kapsules vaistinėje ir jų turinį tepu ant odos“, – sakė Shakira.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „stebuklingos“ jaunystės formulės dažniausiai nėra, o geriausią rezultatą duoda nuoseklumas: kasdienis odos valymas, apsauga nuo saulės, tinkamas drėkinimas ir saikingai parinkti aktyvieji ingredientai. Būtent tokia, paprasta ir disciplinuota rutina dažniausiai ir sukuria įspūdį, kad žmogus „beveik nesikeičia“.

  • Emmentalio paslaptis: kodėl šis geltonasis sūris turi skyles ir kuo jis išsiskiria?

    Emmentalis yra brandintas šveicariškas kietasis sūris, gaminamas iš karvės pieno ir kilęs iš Emmentalio regiono. Jis atpažįstamas dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir didelių skylučių, kurios tapo savotišku šio sūrio „parašu“.

    Skylės emmentalyje atsiranda natūraliai vykstant fermentacijai brandinimo metu. Dalis bakterijų gamina anglies dioksidą, o dujų burbuliukai, įstrigę sūrio masėje, ir suformuoja vadinamąsias akis.

    Mitybos požiūriu emmentalis vertinamas kaip baltymų šaltinis: 100 gramų šio sūrio gali būti apie 27 gramus baltymų. Baltymai svarbūs raumenų audinių palaikymui ir atsistatymui, todėl jų pakankamas kiekis aktualus fiziškai aktyviems žmonėms.

    Kartu emmentalis aprūpina ir mineralais, ypač kalciu bei fosforu, kurie svarbūs kaulams ir dantims. Tačiau tai ir gana kaloringas produktas: 100 gramų gali turėti apie 393 kilokalorijas ir maždaug 31 gramą riebalų, todėl porcijų dydis tampa svarbus tiems, kurie mažina energijos kiekį racione.

    Neretai pabrėžiama, kad emmentalis gali turėti mažiau natrio nei dalis kitų brandintų sūrių, bet tikslius skaičius lemia gamintojas ir konkreti receptūra. Dėl to perkant verta palyginti etiketes ir rinktis pagal individualius poreikius, ypač jei ribojate druską.

    Virtuvėje emmentalis yra universalus: jis tinka sumuštiniams, skrudintoms bagetėms, makaronų apkepams ir patiekalams, kuriuose svarbus tolygus tirpimas. Kaitinamas jis tampa kremiškas ir švelnus, todėl dažnai pasirenkamas tada, kai norisi subtilaus, ne per aštraus sūrio skonio.

  • Šio vaisiaus parduotuvėse apstu, bet retas valgo: padeda širdžiai, sąnariams ir uždegimui

    Ananasas, nors laikomas egzotišku vaisiumi, šiandien lengvai randamas beveik kiekviename prekybos centre. Vis dėlto ant kasdienio stalo jis dažnai atsiduria tik per šventes, nors maistiniu požiūriu gali būti daugiau nei vien saldi užkanda.

    Istoriškai ananasas kilęs iš Pietų Amerikos regionų, o Europoje išpopuliarėjo dar ankstyvųjų kelionių ir prekybos laikais. Ilgą laiką jis buvo prabangos simbolis, nes vaisius tekdavo auginti šiltnamiuose, o jo gabenimas buvo brangus ir sudėtingas.

    Šiandien situacija pasikeitusi: dėl didelio tropinių vaisių importo ir išvystytos logistikos ananasai tapo įprasta preke. Daugiausia vartojamas valgomasis ananasas, o jis parduodamas šviežias, džiovintas arba konservuotas.

    Kas ananase vertingiausia?

    Ananasas yra skaidulų šaltinis ir turi vitamino C, taip pat įvairių B grupės vitaminų. Iš mineralų dažniausiai minimi kalis ir manganas, kurie svarbūs normaliai organizmo veiklai.

    Dažniausiai su ananasu siejamas junginys yra bromelainas, augalinės kilmės fermentų mišinys, aptinkamas ananase. Mokslinėje literatūroje bromelainas siejamas su priešuždegiminiu poveikiu, o kai kuriais atvejais tiriamas ir dėl galimos naudos audinių patinimui ar atsistatymui po fizinio krūvio.

    Praktikoje tai nereiškia, kad vien ananasas išspręs sveikatos problemas, tačiau subalansuotoje mityboje jis gali būti naudingas pasirinkimas. Be to, šviežias ananasas yra gana vandeningas, todėl gali prisidėti prie skysčių balanso, ypač karštuoju metų laiku.

    Poveikis širdžiai ir svoriui

    Ananase esantis kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, o mityboje jis dažnai siejamas su kraujospūdžio kontrole. Vaisiuose esantys antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris ilgainiui siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Norintiems lengvesnių užkandžių svarbu ir tai, kad šviežias ananasas nėra labai kaloringas, o skaidulos gali prisidėti prie sotumo jausmo. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad tai vis tiek yra cukrų turintis vaisius, todėl porcijos dydis išlieka svarbus.

    Kam verta pasisaugoti?

    Dėl natūralių cukrų kiekio ananasą atsargiau turėtų rinktis žmonės, kuriems būtina griežčiau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat jautresnį skrandį turintiems asmenims rūgštesnis vaisius gali sukelti diskomfortą, ypač valgant didesniais kiekiais.

    Dar vienas praktinis niuansas yra burnos gleivinės dirginimas: kai kuriems žmonėms ananasas gali sukelti perštėjimą, ypač jei vaisius labai rūgštus arba neprinokęs. Tokiais atvejais dažnai padeda mažesnės porcijos arba ananaso vartojimas kartu su kitais produktais.

    Renkantis parduotuvėje, verta prisiminti, kad šviežias ananasas paprastai turi daugiau maistinių medžiagų nei konservuotas. Konservuotuose produktuose neretai būna pridėtinio cukraus, todėl geriausia rinktis vaisių savo sultyse arba, dar geriau, šviežią.

    Kulinarijoje ananasas tinka ne tik desertams: jis dera su paukštiena, kiauliena, salotomis, taip pat gali būti kepamas ant grotelių. Jį galima dėti į kokteilius, valgyti su natūraliu jogurtu ar koše, tačiau svarbiausia yra saikas ir bendra mitybos kokybė.