Blog

Iš Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) lėšų Kujavijos-Pamario vaivadijoje kibernetiniam saugumui numatyta apie 7,6 mln. eurų. Finansavimą turėtų gauti 42 subjektai, atsakingi už komunalines paslaugas ir kritinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekio ir nuotekų sistemas.

Skaitmeninimo ministerijos pranešime nurodoma, kad balandžio 24 dieną pasirašyta 12 sutarčių, kurių bendra vertė siekia apie 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos gerinti pasirengimą kibernetinėms atakoms, greitinti reagavimą į incidentus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą gyventojams.

Didžiausios išmokos miestams

Pagal pasirašytas sutartis didžiausia suma numatyta Bydgoščiaus projektui – apie 293 tūkst. eurų. Kiek mažiau skirta Šubinui ir Łabiszynui – po maždaug 261 tūkst. eurų, o Tucholai – apie 240 tūkst. eurų.

Finansavimą taip pat gavo Barcinas ir Pakość – po maždaug 230 tūkst. eurų. Mažesnės, bet reikšmingos sumos numatytos Dobrcz, Gostycyn, Pruszcz, Mogilno, Sępólno Krajeńskie ir Janikowo projektams – nuo maždaug 73 tūkst. iki 161 tūkst. eurų.

Kodėl vandentiekis tapo taikiniu?

Vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra vis dažniau laikoma pažeidžiama dėl didėjančios priklausomybės nuo skaitmeninių valdymo sistemų. Šalia įprastų IT sistemų čia naudojamos ir OT aplinkos technologijos, kurios valdo fizinius procesus, todėl incidentai gali turėti tiesioginį poveikį paslaugų teikimui.

„Kibernetinis saugumas seniai nebėra vien IT sistemų sritis. Šiandien jis apima ir prieigą prie vandens, kuri yra visuomenės funkcionavimo pagrindas, todėl vandentiekio ir kanalizacijos infrastruktūros apsaugą laikome vienu iš valstybės saugumo ramsčių“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

Programa „Cyberbezpieczne Wodociągi“

Programa „Cyberbezpieczne Wodociągi“ skirta savivaldybėms ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įmonėms visoje Lenkijoje. Skelbiama, kad bendra programos vertė viršija 142 mln. eurų, o ankstesnės sutartys jau buvo pasirašytos Mazovijos vaivadijoje.

Pagal programos aprašymą, investicijos apima IT infrastruktūros modernizavimą, OT aplinkos saugumo stiprinimą, informacijos saugumo valdymo procesų sutvarkymą, stebėsenos bei incidentų valdymo sistemų diegimą ir darbuotojų bei vadovų mokymus.

„Investicijos į kibernetinį saugumą vietos lygmeniu tiesiogiai reiškia viešųjų paslaugų stabilumą ir gyventojų saugumą. Programa vandens tiekėjams suteikia priemonių ne tik reaguoti į incidentus, bet pirmiausia jų išvengti“, – pabrėžė Lenkijos skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis.

Tokio pobūdžio finansavimas rodo platesnę tendenciją Europoje: kritinės infrastruktūros sektoriai, įskaitant vandenį, energetiką ir transportą, vis labiau pereina prie rizikų valdymo, kuris apima ne tik fizinę, bet ir skaitmeninę apsaugą. Tai ypač aktualu, kai atakų taikiniais tampa būtent paslaugos, nuo kurių kasdieniai procesai priklauso labiausiai.

Šaltiniai:
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-plan-europe_en
https://www.nask.pl/pl/aktualnosci/4964,Ataki-na-infrastrukture-krytyczna-i-systemy-OT-co-warto-wiedziec.html

Europos Komisija Lenkijai perdavė galutinį SAFE paskolos sutarties tekstą, o šalies valdžia skelbia, kad pasirašymas yra kelių artimiausių dienų klausimas. Tai užbaigia kelias savaites trukusias derybas, per kurias valstybės narės pateikė daugiau kaip 200 pataisų, įskaitant kelias dešimtis iš Lenkijos.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigė, kad sutartį Lenkijos vardu pasirašys vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ministras Andrzejus Domańskis. Europos Komisijos pusėje pasirašyti turėtų už biudžetą atsakingas komisaras Piotras Serafinas ir už gynybą atsakingas komisaras Andrius Kubilius.

Kiek lėšų Lenkija tikisi gauti?

Pagal SAFE taisykles po sutarties pasirašymo numatoma 15 proc. avansinė išmoka, kuri, pasak Lenkijos atstovų, turėtų pasiekti sąskaitą per kelias valandas. Lenkijos atveju kalbama apie 20 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 4,7 mlrd. eurų.

Vėlesnės išmokos būtų siejamos su įgyvendintais projektais: Lenkija du kartus per metus, balandį ir spalį, teiktų ataskaitas, pagal kurias būtų mokamos kitos finansavimo dalys. Tokia schema turėtų užtikrinti, kad lėšos būtų nukreiptos konkretiems gynybos pajėgumų stiprinimo pirkimams ir investicijoms.

Kodėl svarbi gegužės pabaiga?

Lenkijos pusė pabrėžia, kad iki gegužės 30 dienos valstybės narės dar gali savarankiškai užsakinėti gynybos įrangą pagal SAFE mechanizmą. Po šios datos daugeliui pirkimų reikėtų ieškoti partnerių kitose šalyse, kad būtų atitikti bendrų įsigijimų reikalavimai.

„Produktų sąraše, kurį pateikėme Briuseliui, maždaug trys ketvirtadaliai užsakymų yra pavieniai, todėl gegužės 30 diena mums yra esminė“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

Pasak jos, šiuo metu nėra požymių, kad Lenkija nespėtų iki termino, nes darbai vyksta tiek su Ginkluotės agentūra, tiek su potencialiais rangovais. Tikimasi, kad po pasirašymo bus galima greitai pereiti prie jau sudarytų sutarčių keitimo ir naujų užsakymų kontraktavimo.

Diskusija dėl deficito

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po neformalaus ES susitikimo nurodė aptaręs SAFE ir kitus klausimus su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Vienas pagrindinių Varšuvos siekių – kad SAFE paskola neblogintų Lenkijos viešųjų finansų deficito rodiklių.

„Mums svarbu, kad ši paskola nedarytų įtakos viešųjų finansų deficitui Lenkijoje“, – sakė Donaldas Tuskas.

SAFE yra ES gynybos pramonės stiprinimo priemonė, numatanti iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia lengvatinių paskolų forma, skirtą pirmiausia Europoje gaminamai gynybos įrangai ir susijusioms investicijoms. Pagal viešai skelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai yra numačiusi iki 43,7 mlrd. eurų SAFE lėšų, kurios turėtų finansuoti Lenkijos plane įvardytus gynybos projektus.

Artimiausiomis dienomis paaiškės tiek tiksli pasirašymo data, tiek praktinis lėšų pervedimo grafikas. Varšuvai tai svarbus testas, kaip greitai SAFE mechanizmas gali virsti realiais užsakymais ir investicijomis, ypač kai dalį pirkimų planuojama vykdyti Lenkijos gynybos pramonėje.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32024R1143
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_1536

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po neformalaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Nikosijoje pareiškė, kad Varšuva nenori prarasti nė vieno euro iš KPO, ypač dotacijų dalies. Pasak jo, paskolos nėra tokios jautrios, tačiau dotacijas Lenkija siekia panaudoti „100 proc.“.

Premjeras teigė, kad derybos su Europos Komisija dėl likusių KPO elementų artėja prie finišo. Jo vertinimu, Komisija supranta specifines Lenkijos problemas, susijusias su teisėkūros procesais ir kai kurių reformų priėmimu.

Veto ir „kelrodžiai“ derybose

D. Tuskas atkreipė dėmesį, kad dalį KPO numatytų „kelrodžių“ įgyvendinti sunkiau dėl prezidento veto, kuris gali stabdyti reikalingus įstatymų pakeitimus. Ši tema, pasak premjero, yra viena iš aplinkybių, kurias Lenkija pateikia Europos Komisijai vertindama įgyvendinimo tempą.

„Nenorime iššvaistyti nė vieno pinigo, pirmiausia to, kas yra dotacija. Jei tai paskola, tai pusė bėdos, bet viską, kas yra dotacija, norėtume panaudoti 100 proc.“, – sakė Donaldas Tuskas.

Kiek Lenkija jau įgyvendino?

Europos Komisija balandžio 23 dieną pranešė, kad Lenkija šiuo metu įgyvendino 61 proc. KPO numatytų tikslų ir „kelrodžių“. Tai sudarė pagrindą pritarti mokėjimo prašymui, kurio vertė siekia 7,2 milijardo eurų.

Pagal Komisijos logiką, tolesni mokėjimai priklauso nuo to, kaip valstybė narė įgyvendina sutartus reformų ir investicijų etapus. Kiekviena vėlesnė išmoka siejama su aiškiai apibrėžtais rodikliais, todėl politiniai ir teisėkūros trikdžiai gali tiesiogiai paveikti lėšų įsisavinimo grafiką.

Terminas artėja: 2026 metų rugpjūtis

Europos Komisija taip pat nurodė, kad kartu su naujausiu mokėjimo prašymu fiksuojami teigiami pokyčiai, įskaitant Valstybinės darbo inspekcijos reformą ir nacionalinio kardiologijos tinklo sukūrimą. Tokie žingsniai laikomi pavyzdžiais, kaip KPO lėšos siejamos ne tik su investicijomis, bet ir su struktūrinėmis reformomis.

Lenkijai numatyta bendra KPO suma siekia 54,71 milijardo eurų, iš jų 25,27 milijardo eurų sudaro dotacijos, o 29,44 milijardo eurų – paskolos. Įgyvendinus kitą išmoką, bendra Lenkijai išmokėta suma išaugtų iki 34,15 milijardo eurų, tai yra 62,4 proc. viso plano.

KPO projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos, todėl Varšuvai svarbus ne tik politinis susitarimas su Europos Komisija, bet ir institucinis gebėjimas greitai skelbti konkursus, pasirašyti sutartis ir užtikrinti faktinį projektų įgyvendinimą laiku. D. Tuskas pabrėžė, kad būtent dėl šios priežasties Lenkija sieks maksimaliai pasinaudoti dotacijų dalimi, kol dar leidžia terminai.

Šaltiniai:

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-and-resilience-facility_en

https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-recovery/recovery-and-resilience-facility/implementation-recovery-and-resilience-plans_en

Kremlius teigia neatmetantis galimybės, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dalyvaus G20 viršūnių susitikime Majamyje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, jog Rusija susitikime bus atstovaujama, tačiau galutinis sprendimas dėl delegacijos vadovo dar nėra paskelbtas.

Pasak D. Peskovo, Maskvai svarbios diskusijos G20 formate, nes darbotvarkę lemia tarptautinių krizių gausa ir ekonominiai iššūkiai. Kremlius pabrėžia, kad iki susitikimo likus laikui „bus daug ką aptarti“, todėl Rusija ketina dalyvauti vienu ar kitu lygiu.

„Rusija bus tinkamai atstovaujama G20 susitikime Majamyje, o delegacijai gali vadovauti Putinas arba kitas asmuo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ši tema viešojoje erdvėje suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad V. Putino atvykimas į G20, jo vertinimu, „būtų labai naudingas“, nors jis pats suabejojo, ar tai įvyks. JAV šiemet pirmininkauja G20, o viršūnių susitikimas numatytas gruodžio 14–15 dienomis.

Susitikimas planuojamas „Trump National Doral Miami“ komplekse Floridoje. Pranešama, kad į G20 vyks ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, o tai rodo, kad renginyje tikimasi plataus dalyvių rato ir intensyvių politinių bei ekonominių derybų.

G20 formato politinė reikšmė išlieka didelė, nes tai viena svarbiausių platformų, kurioje dera didžiausių pasaulio ekonomikų sprendimai dėl prekybos, finansinio stabilumo, energetikos ir geopolitinių rizikų. Vis dėlto Rusijos aukščiausio lygio atstovavimo klausimas paprastai siejamas ne vien su diplomatija, bet ir su praktiniais saugumo bei tarptautinio spaudimo veiksniais, todėl sprendimas gali būti priimtas tik priartėjus susitikimo datai.

Šaltiniai:
https://apnews.com/article/g20-summit-trump-doral-miami
https://www.reuters.com/world/kremlin-says-russia-will-be-represented-g20-summit-putin-may-attend/

Lenkijos finansų ministerija paskelbė gegužės mėnesio mažmeninių iždo obligacijų emisijos sąlygas. Kaip ir balandį, palūkanų normos paliekamos tokios pačios, o investuotojams siūlomas platus trukmių pasirinkimas nuo 3 mėnesių iki 10 metų.

Ministerija pabrėžia, kad šalia standartinių obligacijų yra ir speciali linija programos Rodzina 800+ gavėjams, kurios trukmė siekia iki 12 metų. Tokia struktūra leidžia rinktis tarp trumpalaikio likvidumo ir ilgesnio laikotarpio apsaugos nuo infliacijos.

Trukmės ir palūkanų normos

Gegužę 1 metų trukmės kintamų palūkanų obligacijų palūkanos pirmuoju mėnesiniu palūkanų laikotarpiu sieks 4 proc., o 2 metų trukmės analogišku laikotarpiu 4,15 proc. Šių obligacijų palūkanos perskaičiuojamos kas mėnesį.

3 mėnesių trukmės fiksuotų palūkanų obligacijos siūlomos su 3 proc. metine palūkanų norma. 3 metų trukmės obligacijų palūkanos sieks 4,40 proc., 4 metų 4,75 proc., o 10 metų 5,35 proc.

Programos Rodzina 800+ gavėjams siūlomos vadinamosios šeimos obligacijos 6 ir 12 metų laikotarpiui. Pirmuoju metiniu palūkanų laikotarpiu jų palūkanos atitinkamai sudaro 5 proc. ir 5,60 proc.

Kaip skaičiuojamos kintamos palūkanos?

Finansų ministerija aiškina, kad 1 ir 2 metų obligacijų kintamos palūkanos priklauso nuo Lenkijos centrinio banko nustatomos atskaitos palūkanų normos ir pridedamos maržos. Gegužės emisijoje marža yra 0,00 proc. 1 metų obligacijoms ir 0,15 proc. 2 metų obligacijoms.

Ilgesnio laikotarpio infliaciją sekančių obligacijų mechanizmas kitoks: 4 ir 10 metų obligacijų palūkanos atnaujinamos kasmet ir siejamos su pastarųjų 12 mėnesių infliacija, papildomai taikant fiksuotą maržą. 4 metų obligacijoms marža sudaro 1,50 proc., o 10 metų 2,00 proc.

Ką tai reiškia investuotojams?

Nei palūkanų normos, nei maržos gegužę nekoreguojamos, todėl investuotojams signalas aiškus: valstybė išlaiko tęstinumą ir nesiūlo papildomų paskatų vien dėl konkurencijos su bankiniais indėliais. Praktinis pasirinkimas dažniausiai sukasi apie du klausimus: ar svarbiausia fiksuota grąža, ar apsauga nuo palūkanų ir infliacijos svyravimų.

Ministerija taip pat primena, kad naują emisiją galima įsigyti ir keičiant anksčiau turėtas obligacijas, o tokie sprendimai paprastai pasirenkami norint pratęsti investavimo laikotarpį neatsiimant lėšų į sąskaitą. Galutinį sprendimą dėl trukmės ir palūkanų tipo verta sieti su asmeniniu horizontu ir tuo, kada norima gauti palūkanas: periodiškai ar sukauptas išpirkimo dieną.

Šaltiniai:

https://www.gov.pl/web/finanse/oferta-obligacji-skarbowych

https://www.nbp.pl/home.aspx?f=/dzienne/stopy.htm

Plieno gamybos sektoriuje Lenkijoje fiksuojamas reikšmingas pokytis: Huta Katowice Dombrova Gurničoje baigia pasirengimą iš naujo paleisti 3-ąjį aukštakrosnį. „ArcelorMittal Poland“ pranešė, kad darbai atlikti po pertraukos, kuri tęsėsi nuo praėjusių metų rugsėjo, o pagrindinė sustabdymo priežastis buvo rinkos situacija.

Įmonės atstovė Malgožata Winiarek-Erdogan nurodė, kad artimiausiomis dienomis bus vykdomas technologinis paleidimas, o gamybą planuojama pradėti kitos savaitės pradžioje. Kol 3-iasis aukštakrosnis buvo sustabdytas, gamyboje toliau dirbo 2-asis aukštakrosnis.

Investicija ir modernizavimo darbai

Su atnaujinimu susijusi investicija siekė apie 14 mln. eurų. Dalis darbų buvo būtini dėl kelių mėnesių prastovos, o kita dalis, kaip pabrėžia bendrovė, praktiškai neįgyvendinama aukštakrosniui veikiant, todėl remontas suplanuotas būtent sustabdymo laikotarpiu.

„ArcelorMittal Poland“ teigimu, aukštakrosnio žaizdro zona buvo atstatyta panaudojant naujas keraminių medžiagų sistemas, modernizuota aušinimo sistema. Taip pat suremontuoti per ankstesnę nepertraukiamo darbo kampaniją labiausiai nusidėvėję elementai ir atnaujinta konstrukcija, laikanti žaizdro aptarnavimo aikšteles.

Darbams buvo pasitelkta iš viso apie 20 įmonių. Skaičiuojama, kad atliktas atnaujinimas turėtų pailginti 3-iojo aukštakrosnio darbo kampaniją maždaug ketveriais metais, o tai svarbu planuojant tiekimus statybos, buitinės technikos ir transporto pramonei.

Aplinkosaugos projektas ir vietos tiekimo grandinė

Kartu bendrovė pranešė pradedanti ir naują aplinkosauginį projektą, kurio vertė panaši, apie 14 mln. eurų. Numatyta modernizuoti dulkių surinkimo ir filtravimo sistemas aglomeravimo juostų ir aglomerato rūšiavimo įrenginiuose, siekiant mažinti emisijas ir gerinti proceso kontrolę.

Įmonės vadovas Wojciechas Koszuta akcentavo, kad plieno gamyba Lenkijoje bendrovei išlieka strateginis tikslas, o Dombrova Gurničos padalinys laikomas svarbia nacionalinės tiekimo grandinės dalimi. Plieno pramonė Europoje pastaraisiais metais patiria didelius svyravimus dėl energijos kainų, paklausos ciklų ir konkurencijos iš importo, todėl sprendimai dėl pajėgumų įjungimo dažnai siejami su rinkos atsigavimo ženklais.

„Ten, kur galime, renkamės vietinius sprendimus ir tai, kas gaminama arčiau“, – sakė „ArcelorMittal Europe“ segmentui priklausančio padalinio vadovas Sanjay Samaddar.

Bendrovė pabrėžia, kad Huta Katowice yra vienintelė Lenkijoje gamykla, gaminanti plieną aukštakrosnių procesu. „ArcelorMittal Poland“ bendradarbiauja su maždaug 3 000 tiekėjų, o dalį žaliavų ir paslaugų perka iš Lenkijos įmonių, tarp jų minimos JSW, PKP Cargo, „Orlen“ ir „Tauron“.

„ArcelorMittal Poland“ yra didžiausia plieno gamintoja Lenkijoje ir sutelkia reikšmingą šalies metalurgijos pajėgumų dalį. Grupė valdo gamyklas Krokuvoje, Dombrova Gurničoje, Sosnovce, Šventochlovicuose ir Chorožuve, o taip pat jai priklauso „Zdzieszowice“ koksochemijos įmonė, įvardijama kaip viena didžiausių koksą gaminančių bendrovių regione.

Bendrovė gamina ilgus, plokščius, specialiuosius plieno gaminius ir pusgaminius, naudojamus statyboje, buitinės technikos ir transporto pramonėje. Skelbiama, kad Lenkijoje su dukterinėmis įmonėmis grupė įdarbina daugiau nei 9 000 žmonių, o nuo 2004 metais vykusios sektoriaus privatizacijos į padalinius investuota apie 2,7 mlrd. eurų.

Šaltiniai: https://www.pap.pl/ https://corporate.arcelormittal.com/ https://poland.arcelormittal.com/

Teherano vertybinių popierių birža po beveik dviejų mėnesių pertraukos gali atnaujinti prekybą akcijomis. Irano vertybinių popierių priežiūros institucija (SEC) nurodo, kad atidarymas planuojamas per 10–12 dienų, tačiau jis vyktų etapais.

Pirmiausia į prekybą būtų grąžinamos bendrovės, kurios tiesiogiai nenukentėjo nuo karo veiksmų ir su jais susijusių tiekimo bei gamybos sutrikimų. Tuo metu metalurgijos ir naftos chemijos sektoriaus įmonėms, patyrusioms nuostolių, sugrįžimas į biržą galėtų būti atidėtas.

Prekyba etapais ir griežtesnė atranka

Irano rinkos analitikai teigia, kad leisti iškart prekiauti akcijomis įmonių, kurių gamyba buvo sustabdyta, o nuostolių mastas ir atstatymo grafikai neaiškūs, reikštų didesnę staigių kainų griūčių riziką. Pasak jų, toks žingsnis siųstų neapibrėžtą signalą rinkai ir didintų svyravimus.

Teherano birža yra išskirtinai masinė pagal vietos investuotojų skaičių: viešai skelbtais regiono žiniasklaidos vertinimais, prekybos kodus turi apie 60 mln. dalyvių. Toks dalyvių mastas reiškia, kad net trumpalaikiai ribojimai paveikia ne tik profesionalius investuotojus, bet ir milijonus smulkiųjų taupytojų.

Kas pakeitė rinką per šešerius metus

Pastaraisiais metais investuotojų skaičius Irane išaugo po to, kai valdžia pradėjo plačiau įtraukti gyventojus į kapitalo rinką per vadinamąsias Justice Shares programas. Šios priemonės esmė buvo suteikti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams dalis valstybinėse įmonėse, taip į rinką atvedant naujus dalyvius.

Tokia struktūra didina politinį jautrumą biržos sprendimams: prekybos stabdymas gali laikinai pristabdyti kainų griūtį, tačiau kartu mažina pasitikėjimą pačia rinkos infrastruktūra. Kai investuotojai negali laisvai disponuoti turtu, dažniau ieškoma alternatyvų už biržos ribų.

Trys atidarymo scenarijai

SEC pateikė tris galimus tolesnės raidos scenarijus, nuo kurių priklausytų ir biržos atvėrimo sėkmė. Optimistinis variantas siejamas su politiniu susitarimu ir sankcijų švelninimu, kas teoriškai atvertų kelią glaudesniam prisijungimui prie tarptautinės finansų sistemos ir vidaus reformoms.

Labiausiai tikėtinu laikomas riboto susitarimo scenarijus: karo įtampa sumažėja, tačiau sankcijos iš esmės išlieka, o užsienio investicijų perspektyvos lieka miglotos. Tokiu atveju biržos atidarymas gali tapti „išėjimo langu“ daliai investuotojų, kurie, siekdami sumažinti riziką, bandytų skubiai parduoti turimas pozicijas.

Pesimistinis scenarijus numato, kad derybos žlunga, konfliktas aštrėja, o uždarymo laikotarpis užsitęsia. Tokia kryptis reikštų dar didesnį likvidumo trūkumą ir ilgalaikę reputacinę žalą, nes rinka, kurioje prekyba gali būti sustabdyta ilgam, sunkiau laikoma patikima kapitalo pritraukimo vieta.

Analitikų vertinimu, ilgai uždaryta birža skatina kapitalo persiskirstymą į alternatyvius instrumentus: užsienio valiutas, auksą, nekilnojamąjį turtą ir vartojimo prekes. Augant neapibrėžtumui, didėja ir kapitalo nutekėjimo į kaimynines šalis rizika, ypač jei vietos finansų sistema nepasiūlo patrauklių ir saugių investavimo priemonių.

Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas Teheranui bus ne vien techninis biržos atidarymas, o tai, ar etapinis sugrįžimas padės atkurti pasitikėjimą ir sumažinti staigių išpardavimų grėsmę. Investuotojams tai taps testu, ar rinka sugeba veikti nuspėjamai net ir esant geopolitinei įtampai.

Šaltiniai:
https://www.iranintl.com/en
https://www.reuters.com/world/middle-east/
https://www.worldbank.org/en/country/iran
https://www.imf.org/en/Countries/IRN

JAV ir Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo išgaunant ir užsitikrinant kritinių mineralų tiekimą. Šis žingsnis siejamas su augančia įtampa dėl pasaulinių žaliavų grandinių ir didėjančiu siekiu mažinti priklausomybę nuo Kinijos.

Susitarimas apima koordinuotą darbą tiek dėl pačios gavybos, tiek dėl perdirbimo ir tiekimo diversifikavimo. Kritiniai mineralai laikomi būtinais puslaidininkių, elektromobilių baterijų ir dalies gynybos technologijų gamybai, todėl jų prieinamumas tampa ekonominio saugumo klausimu.

Rizika dėl koncentracijos

Pasirašant memorandumą, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad pernelyg didelė šių išteklių koncentracija vienoje ar dviejose vietose kelia nepriimtiną riziką. Pasak jo, JAV ir ES yra vieni didžiausių šių medžiagų vartotojų, todėl interesas sutelkti pajėgas yra abipusis.

„Turime užtikrinti, kad šie ištekliai ir mineralai ateityje būtų mums prieinami taip, kad nebūtų monopolizuoti ar sutelkti vienoje vietoje“, – sakė Marco Rubio.

Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, pasirašęs dokumentą JAV vardu, susitarimą pristatė kaip praktinį žingsnį stiprinant transatlantinę partnerystę strateginėse tiekimo grandinėse. Tokie susitarimai dažnai orientuoti ne į vieną projektą, o į ilgesnio laikotarpio koordinavimą, investicijų skatinimą ir reguliacinių kliūčių mažinimą.

Platesnė JAV strategija

Agentūros AFP vertinimu, šis susitarimas yra retas atvejis, kai JAV administracija pripažįsta ES vaidmenį srityje, kurioje Vašingtonas anksčiau dažnai akcentuodavo dvišalius, o ne daugiašalius sprendimus. Praktinis motyvas aiškus: kritinių mineralų paklausa auga sparčiau nei naujų gavybos ir perdirbimo pajėgumų pasiūla.

JAV pastaraisiais metais taip pat siekė sudaryti panašias tiekimo ir prekybos sąlygas su kitais partneriais. AFP nurodo, kad Vašingtonas yra pristatęs veiksmų kryptis dėl kritinių mineralų bendradarbiaujant su Meksika ir Japonija, taip pat aptaręs tiekimo rėmus su Australija bei kitomis valstybėmis.

Kodėl tai svarbu Europai?

ES kritinių žaliavų politika remiasi prielaida, kad vien tik rinka ne visada užtikrina patikimą tiekimą, ypač geopolitinių sukrėtimų laikotarpiais. Todėl Bendrija skatina daugiau gavybos ir perdirbimo projektų Europoje, spartesnį leidimų išdavimą ir partnerystes su sąjungininkais.

Nors susitarimas tiesiogiai neįvardija konkrečių mineralų sąrašo šiame pranešime, į kritinių žaliavų kategoriją paprastai patenka ličio, nikelio, kobalto, grafito ir retųjų žemių elementų tiekimo grandinės. Būtent šiose srityse Kinijos vaidmuo dažnai dominuoja perdirbimo ir rafinavimo etapuose, o tai ir tampa pagrindine Vakarų šalių pažeidžiamumo vieta.

Ekspertai pabrėžia, kad greitų pokyčių tikėtis nereikėtų: naujų kasyklų ir perdirbimo gamyklų plėtra užtrunka metus, o kartais ir ilgiau dėl finansavimo, aplinkosauginių reikalavimų bei vietos bendruomenių pritarimo. Vis dėlto JAV ir ES susitarimas signalizuoja, kad kritiniai mineralai tampa vienu pagrindinių transatlantinės darbotvarkės klausimų.

Šaltiniai:

https://www.afp.com/en

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/critical-raw-materials_en

https://www.whitehouse.gov/briefing-room/