Blog

„Meta“ plečia dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir susitarė bent trejus metus naudoti „Amazon Web Services“ (AWS) universalius „Graviton“ procesorius. Pasak AWS, sandoris apima šimtus tūkstančių lustų ir „Meta“ paverčia viena didžiausių „Graviton“ klienčių.

Sprendimas rodo, kad socialinių platformų grupė, kurios programėlėmis kasdien naudojasi apie 3,6 mlrd. žmonių, ieško papildomų skaičiavimo pajėgumų ne tik nuosavuose duomenų centruose. „Meta“ yra skelbusi, kad didina duomenų centrų tinklą, tačiau augantis DI poreikis verčia remtis ir debesijos tiekėjais.

Kam reikalingi „Graviton“ lustai

AWS „Graviton“ yra „Arm“ architektūra paremti centriniai procesoriai, skirti įvairioms serverinėms užduotims. Skirtingai nei „Nvidia“ vaizdo plokštės, kurios dažniausiai naudojamos DI modelių mokymui ir išvedimui, CPU dažnai tampa pagrindu duomenų paruošimui, valdymo logikai ir vadinamosioms po mokymo užduotims.

AWS teigia, kad „Graviton“ pasižymi geru našumo ir kainos santykiu, o energijos sąnaudos gali būti mažesnės. Energetinis efektyvumas tapo vienu svarbiausių argumentų, nes DI infrastruktūros plėtra didina ir elektros, ir aušinimo poreikius duomenų centruose.

„Plėtra į „Graviton“ leidžia mums vykdyti CPU intensyvius krūvius, kurie stovi už agentinių DI sprendimų, užtikrinant reikiamą našumą ir efektyvumą mūsų mastu“, – sakė „Meta“ infrastruktūros vadovas Santoshas Janardhanas.

Rinka grįžta prie CPU svarbos

Pastaraisiais metais DI bumas buvo siejamas pirmiausia su GPU trūkumu ir jų kainomis, todėl įmonės ieško alternatyvų bei optimizuoja architektūrą taip, kad dalį darbų perimtų CPU. Tai ypač aktualu dideliuose produktuose, kur DI funkcijos integruojamos į paiešką, rekomendacijas, reklamą ir automatizaciją.

Ši kryptis išryškina ir platesnę tendenciją: didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“, vis aktyviau remiasi nuosavais lustais ir specializuotomis platformomis, siekdamos mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tuo pat metu „Meta“ toliau naudoja GPU pajėgumus, tačiau akcentuoja, kad daliai užduočių būtina efektyvi CPU bazė.

Milijardinė plėtra ir kaštų spaudimas

DI infrastruktūra reikalauja milžiniškų investicijų, o debesijos resursų nuoma leidžia greičiau didinti pajėgumus neįšaldant visų lėšų į fizinę įrangą. Vis dėlto tai didina veiklos sąnaudas, todėl „Meta“ pastaruoju metu derina plėtrą su vidiniais kaštų mažinimo sprendimais, įskaitant darbuotojų skaičiaus mažinimą.

„Amazon“ sandorio vertės neatskleidė, tačiau rinkoje tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros persikelia į visą technologijų krūvį, nuo GPU iki CPU ir energijos valdymo. Kuo daugiau DI funkcijų perkeliama į kasdienes paslaugas, tuo didesnę reikšmę įgauna ne vien galia, bet ir efektyvumas bei stabilus tiekimas.

Šaltiniai:
https://aws.amazon.com/ec2/graviton/graviton-sustainability/
https://about.fb.com/news/2026/04/breaking-ground-new-ai-optimized-data-center-tulsa-oklahoma/

Penktadienį „Advanced Micro Devices“ (AMD) akcijos šoktelėjo daugiau nei 12 proc., nors pati bendrovė tuo metu nepaskelbė jokios esminės naujienos. Rinkos reakciją sukėlė kito sektoriaus milžino „Intel“ finansiniai rezultatai, parodę netikėtai stiprią centrinių procesorių paklausą.

Investuotojai „Intel“ duomenis interpretavo kaip signalą, kad didėjantis DI projektų mastas į rinką grąžina naują dėmesį procesoriams. Pastaraisiais metais didžiausias dėmesys dažnai buvo sutelktas į grafikos procesorius, tačiau praktikoje DI infrastruktūrai reikia ir daug universalių skaičiavimo resursų.

DI bumas keičia prioritetus

Analitikai atkreipė dėmesį, kad įmonėms plečiant DI sprendimus, auga serverių skaičius, duomenų srautai ir vadinamieji agentiniai darbo krūviai. Tokiose sistemose CPU vaidmuo tampa kritinis: jis koordinuoja užduotis, valdo duomenų judėjimą ir palaiko bendrą platformos stabilumą.

„Matėme ženklų, kad CPU gali tapti kitu didžiuoju butelio kakleliu, o „Intel“ rezultatai rodo, kad tai jau virsta reikšmingu augimo veiksniu“, – rašė D.A. Davidson analitikas Gilas Luria.

Jo vertinimu, procesorius vėl tampa nepakeičiama DI eros baze, o ilgą laiką ramesnė CPU rinka įgauna pagreitį. Dėl to jis pagerino AMD rekomendaciją iki „pirkti“ ir pakoregavo bendrovės 2026 metų pajamų bei bendrojo pelningumo prognozes.

Kodėl „Intel“ naujienos kelia ir AMD

„Intel“ paskelbė ir stipresnes, nei tikėtasi, antrojo ketvirčio gaires, o tai sustiprino rinkos pasitikėjimą visa serverių procesorių paklausos kryptimi. Kai sektorius gauna aiškų paklausos signalą, investuotojai neretai perkelia lūkesčius ir konkurentams, ypač tiems, kurie turi stiprią poziciją duomenų centruose.

„Intel“ dabar tikisi dviženklio serverių CPU vienetų augimo 2026 metais, kai dar prieš pusmetį prognozavo tik nežymų augimą“, – rašė „Citi“ analitikas Atifas Malikas.

Rinka šią žinią priėmė kaip ženklą, kad duomenų centrų atnaujinimo ciklas gali būti platesnis ir ilgesnis, nei manyta. Tokiame scenarijuje AMD investuotojams atrodo kaip tiesioginis „antrasis statymas“ į tą pačią tendenciją, ypač jei dalis klientų, didindami pirkimus, diversifikuoja tiekėjus.

Rizika: konkurencinė kova ir maržos

Kartu analitikai pabrėžia, kad euforiją gali riboti konkurencinė dinamika. Jei „Intel“ agresyviau kainuos arba mėgins atkovoti rinkos dalį, spaudimą gali pajusti ir AMD, ypač jei klientai taps jautresni kainai didėjant infrastruktūros mastui.

Kita vertus, dalis Volstrito svarsto ir priešingą scenarijų: „Intel“ paklausos šuolis gali reikšti, kad visa rinka plečiasi taip greitai, jog atsiranda vietos keliems žaidėjams. Tokiu atveju AMD akcijų kilimas tampa bandymu iš anksto įkainoti galimą pajamų augimą ir didesnį investuotojų dėmesį CPU segmentui DI eroje.

Šaltiniai:

https://www.cnbc.com/2026/04/23/intel-intc-q1-2026-earnings-report.html

https://www.cnbc.com/2026/04/24/intel-soars-after-earnings-beat-two-wall-street-firms-call-the-stock-a-buy.html

Jimo Cramerio valdomas labdaros portfelis „Charitable Trust“ mažina „Broadcom“ poziciją ir fiksuoja įspūdingą grąžą. Parduodama 25 akcijos maždaug po 419 eurų, o po sandorio fonde lieka 365 „Broadcom“ akcijos.

Šis žingsnis sumažina „Broadcom“ svorį portfelyje iki maždaug 4 proc., nuo maždaug 4,3 proc. Pastarosiomis savaitėmis tai jau trečias „Broadcom“ pozicijos apkarpymas, o tikslas aiškus: užrakinti dalį uždirbto pelno ir sukaupti grynųjų.

Puslaidininkių sektorius pastaruoju metu traukia didžiausią rinkos dėmesį. Filadelfijos puslaidininkių indeksas (SOX) tęsė įspūdingą ralį, o tokie judesiai paprastai didina riziką investuotojams, kurie bando įšokti į jau smarkiai pabrangusias akcijas.

„Mes nebandome vytis mikroschemų akcijų po tokio ralio. Vietoje to mažiname dalį didelių pozicijų ir fiksuojame solidų pelną“, – sakė J. Crameris, komentuodamas sprendimą mažinti „Broadcom“ dalį.

Grynieji, gauti pardavus dalį „Broadcom“ akcijų, pasak portfelio valdytojų, bus nukreipti į bendroves, kurios šiuo metu rinkoje yra mažiau mėgstamos. Tokia taktika dažnai taikoma siekiant subalansuoti portfelį, kai viena tema, šiuo atveju puslaidininkiai ir su jais siejamos DI investicijos, „užgožia“ kitas rinkos dalis.

„Broadcom“ atveju fiksuojamas pelnas ypač ryškus: iš akcijų, pirktų 2023 metais rugsėjį, realizuojama maždaug 375 proc. grąža. Tai reiškia, kad dalis ankstesnės rizikos, prisiimtos statant ant puslaidininkių ciklo ir DI infrastruktūros paklausos, dabar paverčiama likvidžiomis lėšomis.

„CNBC Investing Club“ taisyklės numato, kad prenumeratoriai apie sandorius informuojami iš anksto, o pats J. Crameris prieš vykdydamas pavedimus laikosi nustatytų laukimo laikotarpių. Praktikoje tai skirta skaidrumui ir interesų konfliktų rizikai mažinti, kai prekybos sprendimai aptariami viešai.

Investuotojams toks pavyzdys primena dvi pamokas: staigiai išaugus sektoriui verta įvertinti pelno fiksavimą, o rinkai susitelkus į vieną temą dažnai atsiranda nuolaidų kitose kokybiškose bendrovėse. Vis dėlto, kaip ir visais atvejais, sprendimai priklauso nuo individualaus rizikos profilio, investavimo horizonto ir portfelio struktūros.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/investingclub/trade-alerts/
https://www.nasdaq.com/market-activity/index/sox

„Google“ planuoja investuoti iki maždaug 37 mlrd. eurų į DI laboratoriją „Anthropic“. Pagal paskelbtą informaciją, iš pradžių numatoma apie 9 mlrd. eurų injekcija, o likusi dalis būtų siejama su konkrečiais veiklos rodikliais ir pasiektais rezultatais.

Sandoris rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės vis agresyviau diversifikuoja savo DI statymus ir vienu metu remia kelis lyderius. Tai ypač svarbu tuo metu, kai DI rinka vis labiau remiasi ne tik modelių kokybe, bet ir fizine infrastruktūra: duomenų centrais, energijos tiekimu bei specializuotais lustais.

Milžiniški skaičiai ir sąlygos

Pranešama, kad „Anthropic“ vertinimas šiame susitarime siejamas su maždaug 334 mlrd. eurų įmonės verte. Likę iki maždaug 28 mlrd. eurų būtų investuojami tik įgyvendinus sutartus našumo ir komercinius kriterijus, tad tai nėra vienkartinis pervedimas, o kelių etapų įsipareigojimas.

Toks modelis tampa vis dažnesnis rinkoje: investuotojai siekia įtvirtinti ilgalaikį bendradarbiavimą, bet kartu mažinti riziką, kai DI produktų paklausa ir pajėgumų poreikis kinta itin sparčiai. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas tampa glaudžiai susietas su realia plėtra ir pajamų augimu.

Čia svarbiausia ne tik modeliai

„Anthropic“ pastaruoju metu akcentuoja augančią įtampą infrastruktūroje, nes didėja verslo klientų, programuotojų ir vartotojų naudojimas. DI paslaugoms būtinas skaičiavimo pajėgumų rezervas tampa strateginiu pranašumu, todėl partnerystės su debesijos tiekėjais ir lustų gamintojais dažnai vertinamos ne mažiau nei patys DI modeliai.

„Google“ per savo debesijos padalinį suteikia prieigą prie „Anthropic“ „Claude“ modelių, taip konkuruodama su „Microsoft“ ir „Amazon“ debesijos ekosistemomis. Kartu „Google“ stumia į priekį savo specializuotus lustus, kurie siūlomi kaip alternatyva „Nvidia“ grafikos procesoriams, o tai leidžia kontroliuoti kainą ir tiekimo grandinę.

Partnerystė, kurioje yra ir konkurencijos

Nors „Google“ investuoja į „Anthropic“, ji tuo pat metu plėtoja ir savo DI produktus, įskaitant „Gemini“, kuris konkuruoja toje pačioje rinkoje. Tokios dvilypės strategijos rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai nenori priklausyti nuo vieno modelio tiekėjo ir siekia apsidrausti keliomis kryptimis.

„Google“ ir „Anthropic“ ryšys tęsiasi nuo 2023 metų, kai „Google“ investavo apie 278 mln. eurų ir įsigijo maždaug 10 proc. akcijų paketą. Vėliau sekė dar apie 1,85 mlrd. eurų investicija, o bendra „Google“ investicijų suma iki šio naujo įsipareigojimo buvo viršijusi 2,8 mlrd. eurų.

Lygiagrečiai „Anthropic“ yra sudariusi atskirą susitarimą su „Amazon“, kur taip pat numatyta kelių etapų investavimo schema, siejama su komerciniais rodikliais. Tai patvirtina tendenciją, kad DI laboratorijos tampa struktūriškai susietos su debesijos gigantais, o rinką vis labiau lemia prieiga prie skaičiavimo pajėgumų ir klientų kanalų.

„Vartotojai mums sako, kad „Claude“ tampa vis labiau esminiu įrankiu jų darbui, todėl turime plėsti infrastruktūrą, kad suspėtume su sparčiai augančia paklausa“, – sakė „Anthropic“ vadovas Dario Amodei.

„Anthropic“ įkurta 2021 metais buvusių „OpenAI“ tyrėjų ir vadovų, o jos produktai, įskaitant programuotojams skirtus sprendimus, per pastaruosius metus sparčiai išpopuliarėjo. Pranešimuose taip pat minima, kad bendrovės metinės pajamos, skaičiuojant metiniu tempu, viršijo 28 mlrd. eurų, o tai išryškina, kodėl investuotojai vertina ją kaip vieną svarbiausių DI rinkos centrų.

Analitikų požiūriu, tokie sandoriai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą ne tik DI modelių, bet ir debesijos rinkoje. Kuo daugiau išskirtinių sutarčių, skaičiavimo pajėgumų rezervacijų ir lustų tiekimo susitarimų, tuo sunkiau mažesniems žaidėjams konkuruoti dėl kainos ir našumo.

Europa ir Lietuva šiuose procesuose dažniausiai dalyvauja netiesiogiai, tačiau poveikis juntamas per kainodarą, paslaugų prieinamumą ir tai, kaip greitai DI funkcijos pasiekia kasdienius produktus. Vartotojams ir verslui tai gali reikšti spartesnį DI įrankių diegimą, bet kartu ir didesnę priklausomybę nuo kelių pasaulinių platformų.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/25/google-to-invest-up-to-40-billion-in-anthropic-as-search-giant-spreads-its-ai-bets.html
https://www.anthropic.com/news/google-broadcom-partnership-compute

Ilgus metus besitęsiantis Elono Musko konfliktas su „OpenAI“ ir jos vadovu Samu Altmanu kitą savaitę persikels į federalinį teismą Šiaurės Kalifornijoje. Byla tapo vienu ryškiausių technologijų sektoriaus ginčų, nes joje susikerta klausimai dėl DI valdymo, ne pelno pažadų ir milžiniškų komercinių interesų.

Teismo procesas startuos prisiekusiųjų atranka Ouklande, netoli San Fransisko, kur įsikūrusi „OpenAI“. Ginčo fonas ypač jautrus rinkai: tiek „OpenAI“, tiek Musko projektai siejami su didelėmis investicijomis ir galimais viešais akcijų siūlymais, o investuotojai atidžiai vertina teisinius rizikos veiksnius.

Kas yra pagrindinis ginčas

E. Muskas teigia, kad „OpenAI“ su S. Altmanu ir prezidentu Gregu Brockmanu nukrypo nuo pirminės misijos ir esą sulaužė pažadą išlaikyti organizaciją ne pelno pagrindu. „OpenAI“ vėliau sukūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri leido pritraukti išorinį kapitalą ir sparčiau komercializuoti DI produktus.

Pasak viešai skelbtų teismo dokumentų, E. Muskas siekia, kad teismas panaikintų pelno siekiančios struktūros pertvarką ir, jo teigimu, „neteisėtai gautą naudą“ grąžintų ne pelno organizacijai, o ne jam asmeniškai. Taip pat keliama idėja dėl vadovų atsakomybės ir galimo jų nušalinimo nuo pareigų.

Kas liko iš ieškinio ir kaip vyks procesas

Iš anksčiau išplėstų Musko reikalavimų, remiantis teismo nutartimis, byloje liko kelios pagrindinės kryptys: nepagrįstas praturtėjimas, sukčiavimas, konstruktyvus sukčiavimas ir labdaros patikėjimo pažeidimas. Abi pusės pastaraisiais mėnesiais aktyviai ginčijosi dėl to, kokie būtent reikalavimai bus nagrinėjami ir kokių priemonių siekiama.

Procesui vadovaus JAV apygardos teismo teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Ji numatė dviejų etapų nagrinėjimą: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o vėliau, jei būtų konstatuoti pažeidimai, būtų sprendžiama dėl teisių gynimo priemonių ir galimos žalos.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad prisiekusieji pateiks patariamąjį verdiktą atsakomybės dalyje, o galutinius sprendimus abiem etapais priims teisėja. Ši detalė svarbi, nes didina teisėjo argumentacijos ir įrodymų vertinimo svorį galutiniam rezultatui.

Kodėl tai svarbu „OpenAI“, „Microsoft“ ir DI rinkai

Byla reikšminga ne tik dėl dviejų žinomų technologijų lyderių asmeninės priešpriešos. Ji gali turėti platesnių pasekmių tam, kaip DI laboratorijos derina viešąjį interesą, saugumo įsipareigojimus ir pelno logiką, ypač kai organizacijos pradeda veikti mišriomis valdymo struktūromis.

Į bylą įtraukiama ir „Microsoft“, ilgalaikė „OpenAI“ partnerė, kuri, pagal Musko poziciją, esą prisidėjo prie ginčijamų sprendimų. „OpenAI“ yra viešai įvardijusi, kad teisinis konfliktas su E. Musku gali būti rizikos veiksnys verslui, o tokie įvardijimai paprastai tampa itin svarbūs ruošiantis lėšų pritraukimui ar galimam išėjimui į biržą.

„OpenAI“ viešojoje komunikacijoje E. Musko ieškinys apibūdinamas kaip nepagrįstas, o pats konfliktas pristatomas kaip bandymas stabdyti konkurentą. Tuo metu E. Muskas viešai aštrina retoriką, o „OpenAI“ atstovai akcentuoja, kad artėjant procesui oponentas neva vengia aiškiai įvardyti galutinius reikalavimus.

„Teismas prasideda po kelių dienų, bet ieškovas vis dar atsisako aiškiai pasakyti, kokius reikalavimus jis sieks įrodyti ir kokių priemonių prašys“, – teismo dokumentuose nurodė „OpenAI“ atstovai.

Procesas vyks intensyviu grafiku iki gegužės vidurio, o vėliau, priklausomai nuo išvadų, gali prasidėti priemonių taikymo etapas. Rinkai tai bus svarbus signalas ne tik apie „OpenAI“ ateitį, bet ir apie ribas, kurias teismai gali brėžti DI sektoriaus struktūroms bei partnerystėms.

Šaltiniai:
https://storage.courtlistener.com/recap/gov.uscourts.cand.433688/gov.uscourts.cand.433688.32.0_1.pdf
https://storage.courtlistener.com/recap/gov.uscourts.cand.433688/gov.uscourts.cand.433688.460.0.pdf
https://storage.courtlistener.com/recap/gov.uscourts.cand.433688/gov.uscourts.cand.433688.477.0_3.pdf
https://storage.courtlistener.com/recap/gov.uscourts.cand.433688/gov.uscourts.cand.433688.491.0_2.pdf

Didžiosios technologijų bendrovės, investuojančios milžiniškas sumas į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, tuo pat metu vis agresyviau mažina darbuotojų skaičių. Naujausios žinios apie „Meta“ ir „Microsoft“ planus sustiprino nerimą, kad DI našumas jau dabar keičia darbo rinką greičiau, nei spėjama prisitaikyti.

Šis procesas turi dvi priežastis, kurios vis dažniau sutampa. Viena vertus, įmonės vis dar koreguoja pandemijos laikotarpiu išaugusį samdymą, kita vertus, DI priemonės leidžia automatizuoti dalį užduočių, dėl ko atsiranda spaudimas mažinti kaštus ir pertvarkyti komandas.

„Meta“ darbuotojams pranešė planuojanti atleisti apie 10 proc. darbo jėgos, tai būtų maždaug 8 000 žmonių, o atleidimų pradžia numatyta gegužės 20 dieną. Be to, bendrovė ketina atsisakyti planų užpildyti dar apie 6 000 atvirų pozicijų, taip sumažindama įdarbinimą net ir ten, kur darbo vietos jau buvo suplanuotos.

Beveik tuo pat metu „Microsoft“ patvirtino siūlysianti savanoriško pasitraukimo paketus JAV darbuotojams. Pasak su planais susipažinusio šaltinio, programa gali paliesti apie 7 proc. JAV komandos, o tai reikštų iki maždaug 8 750 pozicijų mažėjimą, jei pasiūlymu pasinaudotų visi tinkami darbuotojai.

Atleidimai plečiasi už technologijų ribų

Darbo vietų mažinimas jau seniai nėra vien tik technologijų sektoriaus problema, nors būtent čia DI diegimas vyksta sparčiausiai. „Nike“ paskelbė apie maždaug 1 400 darbuotojų mažinimą, daugiausia technologijų padalinyje, taip parodydama, kad skaitmenizacija ir automatizacija daro įtaką ir tradicinėms, vartojimo prekių verslo struktūroms.

Dar ryškesnį signalą siunčia įmonės, kurios atvirai sieja pertvarkas su DI efektyvumu. „Snap“ paskelbė mažinanti apie 16 proc. darbuotojų, o „Salesforce“ anksčiau mažino klientų aptarnavimo roles, argumentuodama, kad dalį darbo perima automatizuoti sprendimai.

Kodėl DI kelia daugiau nerimo?

Skirtumas tarp ankstesnių automatizacijos bangų ir dabartinės DI plėtros tas, kad DI vis dažniau taikomas ne tik rutinai, bet ir žinių darbuotojų užduotims. Dėl to įtampa ypač juntama pradedančiųjų ir bendresnėse IT pozicijose, kur užduočių standartizavimas leidžia greičiau pakeisti dalį darbo programiniais įrankiais.

„Tai rodo esminį struktūrinį pokytį, o ne laikiną rinkos korekciją“, – sakė vadovų ugdymo ekspertas Anthony Tuggle.

Ši įtampa matoma ir iš darbo rinkos statistikos. Remiantis Layoffs.fyi duomenimis, 2026 metais technologijų sektoriuje jau fiksuota daugiau kaip 92 000 atleidimų, o nuo 2020 metų bendras skaičius artėja prie 900 000. Tai nereiškia, kad visus šiuos pokyčius sukėlė tik DI, tačiau sutapimas su DI įrankių proveržiu ir spartėjančiu diegimu tampa vis labiau pastebimas.

Mažesnės komandos, didesnės ambicijos

Startuolių rinkoje DI įtvirtino kitą tendenciją: įmonės siekia greičiau augti su mažesnėmis komandomis. Rizikos kapitalo investuotojai vis dažniau tikisi, kad nauji produktai bus kuriami ir plečiami pasitelkiant DI, todėl tie, kurie planuoja augti senais masteliais, gali sunkiau pritraukti finansavimą.

Tai keičia ir karjeros logiką: auga paklausa siaurai specializuotoms kompetencijoms, pavyzdžiui, DI inžinerijai, o dalis bendrųjų funkcijų tampa labiau pažeidžiamos. Ekonomistai pabrėžia, kad darbo vietos ilgainiui gali persiskirstyti, tačiau trumpuoju laikotarpiu atotrūkis tarp prarandamų ir sukuriamų pozicijų kai kuriose srityse gali didėti.

Artimiausiu metu didžiųjų bendrovių finansinės ataskaitos ir investicijų planai gali tapti dar vienu lakmuso popierėliu. Jei išlaidos DI infrastruktūrai ir toliau augs, o darbuotojų skaičius mažės, darbo rinkos nerimas dėl DI poveikio tik stiprės, ypač ten, kur veiklos efektyvinimas tampa pagrindiniu valdymo tikslu.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/23/meta-will-cut-10percent-of-workforce-as-it-pushes-more-into-ai.html
https://www.cnbc.com/2026/04/23/microsoft-plans-first-voluntary-retirement-program-for-us-employees.html
https://layoffs.fyi
https://www.cnbc.com/2026/04/15/snap-stock-layoffs-16-percent-workforce.html

Holivude, kur vienu metu auga baimė dėl darbo vietų ir spaudimas mažinti biudžetus, į rinką žengia naujo tipo hibridinė filmų gamybos įmonė „Innovative Dreams“. Ji deklaruoja, kad sujungus virtualią produkciją, judesio fiksavimą ir DI įrankius galima pastebimai sutrumpinti filmavimo laiką ir sumažinti kaštus.

Įmonę remia „Amazon“ padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) ir generatyvinio DI startuolis „Luma“. „Innovative Dreams“ teigia, kad DI naudojamas visame cikle – nuo paruošiamųjų darbų iki postprodukcijos, tačiau akcentuoja, jog tikslas nėra pakeisti aktorius ar kameras tekstinėmis užklausomis, o pagreitinti tradicinį procesą skaitmeniniais sprendimais.

Virtuali studija vietoj kelionių

Vienas pirmųjų projektų, kuriam pritaikytas šis modelis, yra trijų dalių serialas „The Old Stories: Moses“, kuriame vaidina Benas Kingsley. Pasak kūrėjų, serialas nufilmuotas per vieną savaitę virtualioje aikštelėje, o žiūrovui turėtų atrodyti, kad veiksmas vyksta maždaug 40 skirtingų lokacijų.

Tokį efektą leidžia pasiekti LED sienomis ir kamerų sistemomis paremtos virtualios gamybos studijos, kuriose realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai. „Innovative Dreams“ vadovas Jonas Erwinas aiškina, kad aktoriaus vaidyba, kameros judesys ir objektyvo pasirinkimas išlieka esminiai, o DI naudojamas tam, kad greičiau būtų kuriami arba pritaikomi skaitmeniniai objektai, kostiumai, aplinkos detalės.

„Mes vizualiai suprojektuojame pasaulį, nufilmuojame medžiagą ir tada pradedame perkelti užfiksuotą vaidybą į skaitmeninius išteklius. Svarbiausia, kad aktoriaus vaidyba, kamera ir optika išlieka“, – sakė J. Erwinas.

Kodėl čia svarbus AWS?

Vaizdo generavimas ir darbas realiu laiku reikalauja didelių skaičiavimo resursų, todėl partnerystė su AWS tampa esminė. AWS tokiems klientams siūlo debesijos infrastruktūrą ir DI paslaugas, kurios gali būti naudojamos greitam vaizdų apdorojimui, generavimui, renderinimui bei bendradarbiavimui tarp komandų.

AWS atstovė Samira Bakhtiar teigia, kad tokios priemonės turėtų leisti kūrėjams dirbti greičiau, pigiau ir glaudžiau bendradarbiauti, ypač kai spaudimas studijoms mažinti gamybos ciklus auga. Rinka jau kelerius metus reaguoja į sulėtėjusius užsakymus, mažesnes turinio išlaidas ir vis dar juntamą pandemijos bei streikų poveikį.

Darbo vietos: mažiau ar kitaip?

DI plėtra pramogų industrijoje kelia įtampą ne tik dėl autorinių teisių ar aktorių atvaizdo panaudojimo, bet ir dėl galimo dalies profesijų mažėjimo. Skaitmeninės dekoracijos, kostiumai ar grimo transformacijos teoriškai gali sumažinti poreikį kai kurioms tradicinėms komandoms, ypač jei studijos sieks maksimaliai optimizuoti biudžetus.

Pramogų teisės advokatas Jonathanas Handelis atkreipia dėmesį, kad dar neaišku, kiek DI išstums darbo vietų, o kiek jas papildys. Jo vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas kyla dėl to, kad pokyčiai gali smogti pradedančiųjų grandžiai, kuri tradiciškai buvo vartai į industriją.

„Klausimas, kiek bus darbo vietų išstūmimo, o kiek atsiras papildymo, dar nėra išsisprendęs, ir tai žmones verčia nerimauti“, – sakė J. Handelis.

Tuo metu J. Erwinas laikosi pozicijos, kad hibridinis modelis gali padėti atgaivinti filmavimus Pietų Kalifornijoje, nes leidžia kurti didesnio masto scenas neišvykstant iš aikštelės ir dažniau gauti projektams vadinamąją žalią šviesą. Jo teigimu, kai mažėja tradicinių filmavimų, DI gali tapti įrankiu, kuris padaro projektus finansiškai įmanomus ir grąžina dalį užsakymų vietos komandų rinkai.

Ši tendencija dera su platesne kryptimi, kurią pastaraisiais metais rodo didžiosios technologijų bendrovės: vis daugiau kino ir televizijos kūrimo etapų persikelia į skaitmeninę aplinką, o DI įrankiai diegiami kaip greitintuvai. Tačiau kartu didėja ir poreikis aiškioms taisyklėms dėl kūrybinio darbo, duomenų naudojimo mokymui ir žmogaus kontrolės, kad inovacijos nevirstų pasitikėjimo krize.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2025/08/22/how-a-new-amazon-backed-hollywood-production-startup-deploys-ai-for-speed-and-cost-cutting.html
https://www.sagaftra.org/contracts-industry-resources/artificial-intelligence
https://www.wga.org/members/membership-information/constitution/2023-wga-mba

„Meta“ susitarė naudoti „Amazon Web Services“ kuriamus „Graviton“ procesorius, kad patenkintų dalį milžiniškų skaičiavimo poreikių. Tai dar vienas signalas, kad didžiosios technologijų bendrovės DI infrastruktūroje vis aktyviau ieško alternatyvų įprastiems sprendimams.

Pagal viešai aptartas detales, bendradarbiavimas turėtų trukti mažiausiai trejus metus, o „Meta“ taptų vienu didžiausių „Graviton“ klientų. „Graviton“ yra centriniai procesoriai, kuriami remiantis „Arm“ architektūra ir plačiai diegiami „Amazon“ debesijos paslaugose.

Kas slypi už sprendimo

DI bumas sukėlė beprecedentį skaičiavimo pajėgumų poreikį, o kartu ir spaudimą kainai bei tiekimo grandinėms. Nors DI modelių mokymui dažniausiai naudojami grafikos procesoriai ir specializuoti akseleratoriai, kasdienėms užduotims vis daugiau darbo perkeliama į efektyvesnius ir pigiau veikiančius sprendimus.

„Amazon“ akcentuoja, kad „Graviton“ gerai tinka nuolat veikiančioms užklausoms, kai sistemai reikia pastoviai priimti sprendimus ir apdoroti srautus realiu laiku. Tokios užduotys yra būdingos socialiniams tinklams ir reklamos sistemoms, kur rekomendacijos ir personalizavimas turi veikti be pertraukų.

Nauda „Amazon“ ir konkurencinė kova

Susitarimas „Amazon“ stiprina pozicijas svarbiausioje technologijų rinkos kryptyje – DI infrastruktūroje, kur varžomasi ne vien debesijos paslaugų kaina, bet ir galimybe pasiūlyti nuosavus lustus. „Amazon“ portfelyje „Graviton“ papildo ir kiti sprendimai, skirti skirtingoms užduotims, įskaitant DI mokymui orientuotus akseleratorius.

„Amazon“ vadovas Andy Jassy akcininkams yra nurodęs, kad bendrovės lustų verslas, apimantis „Graviton“, „Trainium“ ir „Nitro“, jau pasiekė daugiau kaip 20 mlrd. eurų metinį pajamų tempą. Tokie skaičiai rodo, kad nuosavų lustų strategija tampa ne eksperimentu, o reikšminga „Amazon“ pajamų ir maržų dalimi.

„DI iki šiol dažniausiai buvo kuriamas naudojant „Nvidia“ lustus, tačiau prasidėjo naujas poslinkis“, – rašė Andy Jassy akcininkams skirtame laiške.

Kodėl tai svarbu „Meta“

„Meta“ DI kaštai yra milžiniški, nes DI naudojamas ne tik kuriant naujus produktus, bet ir palaikant kasdienę veiklą: turinio rekomendacijas, reklamos taikymą, saugumo sistemas ir automatizavimą. Dalies darbo perkėlimas į „Graviton“ gali reikšti mažesnę vienos užklausos kainą ir geresnį mastelį, ypač kai paslaugos aptarnauja milijardus vartotojų.

Šis sprendimas taip pat atspindi platesnę rinkos tendenciją: didieji debesijos tiekėjai vis agresyviau kuria nuosavą aparatinę įrangą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo, užsitikrintų pajėgumus ir pasiūlytų klientams lankstesnius kainodaros modelius. Tuo pačiu didėja konkurencija tarp AWS, „Microsoft“ ir „Google“ dėl to, kas greičiau ir patikimiau suteiks infrastruktūrą DI produktams.

Artimiausiomis savaitėmis investuotojų dėmesys kryps į finansines ataskaitas ir komentarus apie kapitalo išlaidas, nes būtent infrastruktūros plėtra ir lustų prieinamumas šiuo metu yra vieni svarbiausių DI plėtros ribojimų. „Meta“ ir „Amazon“ partnerystė leidžia manyti, kad kova dėl DI skaičiavimo galios vis dažniau vyks ne tik duomenų centruose, bet ir lustų kūrimo laboratorijose.

Šaltiniai:
https://www.aboutamazon.com/news/aws/aws-graviton4-processor-and-amazon-ec2-r8g-instances
https://www.aboutamazon.com/news/company-news/amazon-ceo-andy-jassy-2024-letter-to-shareholders
https://www.arm.com/architecture

JAV akcijų rinkos pasiekė naujas aukštumas, tačiau investuotojams artėjanti savaitė gali tapti rimtu išbandymu. Rinką pastaruoju metu labiausiai stūmė su dirbtiniu intelektu ir duomenų centrų plėtra susijusios bendrovės, todėl technologijų sektoriaus rezultatai bus vertinami itin atidžiai.

Apžvalgininkas Jimas Crameris teigė, kad būtent ši ataskaitų savaitė parodys, ar rinkoje nebuvo per daug optimizmo. Jo vertinimu, dabartinis kilimas labiausiai palankus tiems, kurie turi akcijų, susietų su duomenų centrų paklausa ir skaičiavimo infrastruktūros investicijomis.

„Ši rinka yra žvėris. Tiksliau, ji tampa žvėrimi, jei turite ką nors, kas susiję su duomenų centru“, – sakė J. Crameris.

Pirmieji signalai iš telekomų ir pramonės

Savaitė prasidės telekomunikacijų sektoriaus naujienomis, kai rezultatus skelbs „Verizon“. Toks pranešimas investuotojams dažnai primena, kad net ir technologijų euforijos fone rinkoje vis dar vertinamas stabilumas, pinigų srautai ir nuosekli grąža.

Taip pat laukiama plieno gamintojos „Nucor“ ataskaitos, kuri gali atspindėti platesnes pramonės ciklo tendencijas. Pramonės bendrovių rezultatai dažnai tampa indikatoriumi, kaip jaučiasi realioji ekonomika, kai finansų rinkos kyla greičiau nei makroekonominiai rodikliai.

Duomenų centrai ir technologijų milžinai

Investuotojų dėmesys krypta į bendroves, kurios tiesiogiai laimi iš duomenų centrų modernizavimo. Tarp jų minima „Corning“, kurios optinių kabelių sprendimai siejami su didėjančiu šviesolaidžio naudojimu duomenų centruose vietoje varinių jungčių.

Svarbiausiais savaitės akcentais taps didžiųjų technologijų bendrovių pranešimai. Po biržos uždarymo ketinama laukti „Microsoft“ ir „Amazon“ rezultatų, o investuotojai vertins, ar debesijos paslaugų augimas ir investicijos į DI infrastruktūrą pateisina aukštus lūkesčius.

„Microsoft“ atveju rinka stebės duomenų centrų ir debesijos pajamų dinamiką, taip pat tai, kaip sparčiai klientai įsitraukia į DI sprendimus, įskaitant „Copilot“. Tuo metu „Amazon“ investuotojams aktualu, ar debesijos segmentas ir mažmeninės prekybos efektyvumas išlaikys pastaruoju metu sustiprėjusį optimizmą.

Didelio dėmesio sulauks ir „Alphabet“ bei „Meta“ rezultatai, nes jie atspindi reklamos rinkos pulsą ir investicijų į DI produktus bei infrastruktūrą mastą. „Alphabet“ istorija apima tiek paiešką, tiek debesiją, todėl jos skaičiai dažnai tampa plačiu technologijų sektoriaus barometru.

„Apple“ ataskaita ir sveikatos sektoriaus testas

Po biržos uždarymo ketinama laukti ir „Apple“ ataskaitos, kuri tradiciškai vertinama kaip vienas svarbiausių ketvirčio įvykių. Investuotojai paprastai seka ne tik pardavimų rezultatus, bet ir vadovybės komentarus apie paslaugų segmento augimą bei paklausą pagrindinėse rinkose.

Be technologijų, dėmesį prikaustys ir farmacijos milžinės „Eli Lilly“ rezultatai, ypač po pastarųjų rinkos reakcijų į naujausius receptinių vaistų duomenis. Sveikatos sektoriaus ataskaitos gali turėti reikšmingą įtaką platesnėms rinkos nuotaikoms, nes ši sritis dažnai laikoma gynybine, kai technologijų akcijos tampa pernelyg brangios.

Naftos sektoriuje laukiama „Chevron“ ir „Exxon“ rezultatų. Investuotojai klausysis, ar bendrovės keičia ilgalaikę strategiją ir kaip vertina geopolitinės įtampos poveikį tiekimo grandinėms bei kainų perspektyvoms.

„Reikia sustoti, pasižiūrėti ir įsiklausyti prieš imantis veiksmų. Būtent konferencinis pokalbis, o ne antraštės nulems akcijos kainą“, – sakė J. Crameris.

Artėjanti savaitė išsiskiria tuo, kad į vieną laikotarpį sutelpa ir didžiausių technologijų bendrovių ataskaitos, ir centrinių bankų sprendimų lūkesčiai, ir signalai iš energetikos bei pramonės. Dėl to rinkoje tikėtini ryškesni svyravimai, o investuotojų nuotaikas lems ne tik pajamos, bet ir prognozės bei komentarai apie DI investicijų grąžą.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2025/07/18/cramers-week-ahead-record-highs-meet-a-pivotal-week-for-tech-earnings.html
https://www.spglobal.com/spdji/en/indices/equity/sp-500/
https://www.nasdaq.com/market-activity/index/comp

„Nvidia“ akcijos savaitės pabaigoje užsidarė rekordiniame lygyje ir iškėlė bendrovės rinkos vertę virš 5 trilijonų JAV dolerių ribos. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 4 600 000 000 000 eurų, o investuotojų dėmesį toliau kursto DI lustų paklausa.

Prekybos sesijos metu „Nvidia“ akcijos pabrango 4,3 proc. ir užsidarė ties 208,27 JAV dolerio, tai yra apie 192 eurus, lygiu. Nuo 2022 metų pabaigos bendrovės akcijų vertė išaugusi daugiau nei 14 kartų, o pagrindiniu varikliu tapo didėjantis poreikis DI skaičiavimo infrastruktūrai.

DI bumas kelia visą sektorių

Rinkoje „Nvidia“ grafikos procesoriai laikomi vienu svarbiausių sprendimų DI modelių mokymui ir naudojimui. Šiuos lustus plačiai naudoja debesijos gigantai „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“, taip pat didelių modelių kūrėjai, tokie kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“.

Teigiamas impulsas atėjo ir iš viso puslaidininkių sektoriaus: geresni nei tikėtasi „Intel“ rezultatai paskatino platesnį investuotojų sugrįžimą į technologijų akcijas. Pranešama, kad „Intel“ akcijos šoktelėjo 24 proc., o tai tapo vienu ryškiausių judesių per kelis dešimtmečius.

Kartu kilo ir konkurentų vertybiniai popieriai: „Advanced Micro Devices“ brango 14 proc., o „Qualcomm“ augo 11 proc. Tokia dinamika rodo, kad rinka vėl vertina DI infrastruktūrą kaip prioritetinę investicijų kryptį, nepaisant ankstesnių svyravimų dėl energijos kainų ir tiekimo grandinių trikdžių.

Rizikos: konkurencija ir savi lustai

Nors „Nvidia“ šiuo metu dominuoja, konkurencija auga, ypač iš didžiųjų klientų, kurie kuria savo specializuotus procesorius. „Alphabet“ pranešė apie naujus lustus, kuriais siekiama konkuruoti su „Nvidia“ sprendimais, o jų prieinamumas debesijos klientams planuojamas vėliau šiais metais.

Investuotojams tai svarbus signalas: didieji debesijos tiekėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, optimizuoti sąnaudas ir geriau pritaikyti aparatinę įrangą konkretiems DI darbo krūviams. Vis dėlto rinka kol kas mato paklausą kaip pakankamai didelę, kad vietos augimui užtektų ir „Nvidia“, ir konkurentams.

Kas vyksta platesnėje rinkoje?

Technologijų sektorius pastaruoju metu atsigavo po laikotarpio, kai dalis investuotojų mažino pozicijas dėl geopolitinių įtampų ir brangstančios naftos. Pranešama, kad „Nasdaq“ indeksas balandį pakilo 15 proc. ir juda link geriausio mėnesio nuo 2020 metų balandžio.

Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į didžiųjų technologijų bendrovių rezultatus, ypač į debesijos pajamų augimą ir DI infrastruktūros išlaidų planus. Būtent šie rodikliai dažnai lemia, ar DI lustų paklausos augimo tempas išliks toks, kokį šiuo metu įkainoja investuotojai.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/25/nvidia-stock-closes-at-record-pushing-market-cap-past-5-trillion.html
https://www.cnbc.com/2026/04/24/intel-stock-soars-more-than-20percent-as-chipmaker-shows-signs-of-turnaround.html
https://www.cnbc.com/2026/04/22/google-launches-training-and-inference-tpus-in-latest-shot-at-nvidia.html
https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html