CP v2

Blog

  • Pokyčiai „Bogdanka“ anglies kasykloje: į stebėtojų tarybą atėjo „Enea“ viceprezidentas

    Lenkijos anglies sektoriuje – pokyčiai: „Lubelski Węgiel Bogdanka“ neeilinis akcininkų susirinkimas spalio 29 dieną į bendrovės stebėtojų tarybą paskyrė Stanisławą Tokarskį. Jis šiuo metu yra „Enea“ viceprezidentas, o ši grupė yra didžiausia „Bogdanka“ akcininkė.

    Pranešta, kad stebėtojų tarybos nariu S. Tokarskis paskirtas trejų metų bendrai kadencijai. Tarybą dabar sudaro 9 nariai, o naujasis paskyrimas vertinamas kaip signalas apie aktyvesnį pagrindinio akcininko įsitraukimą į kasyklos valdymo priežiūrą.

    Kas keičiasi stebėtojų taryboje?

    „Bogdanka“ nurodo, kad dabartinėje stebėtojų taryboje dirba Szymon Jankowski, Paweł Cygan, Grzegorz Czornik, Daniel Frąc, Magdalena Makieła, Zbigniew Niedbalski, Stanisław Tokarski, Robert Wietrzyk ir Paweł Wójcik. Tokia sudėtis rodo, kad bendrovė siekia išlaikyti platų kompetencijų spektrą, apimantį finansus, pramonę ir energetiką.

    S. Tokarskis „Enea“ valdyboje nuo spalio 1 dienos kuruoja komercijos sritį. „Enea“ yra kontrolinį paketą turinti „Bogdanka“ akcininkė, valdanti 64,57 proc. akcijų.

    Tokarskio patirtis energetikoje

    S. Tokarskis laikomas ilgamete Lenkijos energetikos ir anglies pramonės figūra. Iki rugsėjo 30 dienos jis ėjo Jaworzno mieste įsikūrusio Pietų anglies koncerno stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

    Jis taip pat dirba įgaliotiniu Krokuvos AGH universiteto Energetikos centro direktoriui ir patarėju Pagrindinio kasybos instituto direktoriui. Ankstesnėje karjeroje jis 2008–2010 metais buvo „Tauron Polska Energia“ viceprezidentas ir strategijos bei plėtros direktorius.

    2010–2014 metais S. Tokarskis vadovavo „Tauron Wytwarzanie“. Pastaraisiais metais jis viešai akcentavo, kad greitas anglimi kūrenamų blokų išjungimas, net ir mažėjant finansavimo mechanizmams, gali kelti rizikų elektros sistemos stabilumui.

    „Bogdanka“ rezultatai: gamyba ir pelningumas

    „Bogdanka“ skelbia, kad per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius EBITDA siekė 195 mln. Lenkijos zlotų, o konsoliduotas grynasis pelnas – 27,6 mln. Lenkijos zlotų. Perskaičiavus apytiksliai, tai sudaro apie 45 mln. eurų EBITDA ir apie 6 mln. eurų grynojo pelno.

    Per tą patį laikotarpį komercinės anglies gamyba siekė 6,36 mln. tonų, o pardavimai – 6,05 mln. tonų. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė išlaiko reikšmingą mastą, tačiau jos ateities kryptis glaudžiai susijusi su energetikos transformacija, reguliavimo pokyčiais ir pagrindinio akcininko strategija.

  • Vyriausybės įvestos degalų kainų lubos mažai padėjo: dyzelinas brangsta, LPG šoktelėjo 36 proc.

    Vyriausybės nustatytos maksimalios mažmeninės degalų kainos nepadarė didesnio proveržio vartotojams: prieš intensyvesnį kelionių laikotarpį degalinėse kainos išlieka aukštos. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad realios kainos dažnai būna tik nežymiai mažesnės už nustatytas ribas.

    Pagal skelbiamus rinkos skaičiavimus, dyzelinas per metus pabrango beveik 34 proc., o suskystintos naftos dujos (LPG) – beveik 36 proc. Benzino kainų augimas buvo mažesnis ir siekė apie 12 proc., tačiau bendras fonas vairuotojams išlieka įtemptas.

    Kainų lubos suveikė tik formaliai

    Nustatytos kainų ribos reiškia, kad degalinės oficialiai neturėtų jų viršyti, tačiau tai nebūtinai reiškia apčiuopiamą atpigimą. Praktikoje kainos dažnai laikosi vos keliais euro centais žemiau nustatytos maksimalios kartelės, todėl vartotojams skirtumas menkai juntamas.

    Tokia situacija rinkoje dažniausiai aiškinama tuo, kad mažmeninės kainos ir taip stipriai priklauso nuo didmeninių degalų kainų, naftos produktų logistikos ir paklausos. Kai tarptautinėse rinkose išlieka įtampa, administracinės priemonės tik ribotai keičia galutinį rezultatą degalinės švieslentėje.

    Rekordinis atotrūkis tarp benzino ir dyzelino

    Vienas labiausiai vairuotojų pastebimų pokyčių – išaugęs skirtumas tarp populiariausio benzino ir dyzelino kainų. Analitikai fiksuoja rekordinį atotrūkį, kai dyzelinas tampa reikšmingai brangesnis už benziną, ir tai keičia tiek asmeninių kelionių, tiek vežėjų kaštų skaičiavimus.

    Dyzelino kainas dažnai labiau „kaitina“ pramonės ir logistikos paklausa, ypač artėjant sezoniniams pikams. Papildomą spaudimą sukuria ir naftos produktų rinkos jautrumas geopolitinėms naujienoms, nes bet koks tiekimo rizikos signalas į kainą įskaičiuojamas greitai.

    Kodėl brangsta LPG ir ko tikėtis toliau

    Didžiausias metinis šuolis fiksuojamas LPG segmente, o analitikai prognozuoja, kad būtent ši degalų rūšis artimiausiu metu gali brangti labiau nei benzinas ar dyzelinas. Nors galimos nedidelės korekcijos žemyn benzinui ir dyzelinui, LPG kryptis išlieka labiau į viršų.

    Tarptautinėje rinkoje naftos kainas palaiko padidėjusi rizika dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, o tai tiesiogiai persiduoda ir degalų savikainai. Kol šis fonas nesikeičia, tikėtis ryškaus atpigimo degalinėse sudėtinga, o kainų „lubos“ labiau primena kontrolės priemonę, o ne realų kainų mažinimo mechanizmą.

  • Mogilne atidarytas 1,5 km pietinis aplinkkelis: tranzitas iškeliamas iš centro, kaina apie 17 mln eurų

    Naujas aplinkkelis mažins tranzitą

    Mogilne, Kujavijos Pamario vaivadijoje, atidarytas pietinis miesto aplinkkelis, skirtas iš centro nukreipti tranzitinį transportą. Naujoji trasa turėtų sumažinti eismą pagrindinėse gatvėse ir pagerinti gyvenimo kokybę gyventojams.

    Aplinkkelis perima srautus nuo vaivadijos kelio Nr. 254, kuriuo per miestą važiuodavo ir sunkiasvorės transporto priemonės. Tokie projektai Lenkijoje dažniausiai vertinami kaip būdas didinti saugą ir mažinti triukšmą bei taršą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Kas pastatyta per 1,5 km

    Atidarytas ruožas yra 1,5 kilometro ilgio, jame įrengta žiedinė sankryža ir estakada virš vietos upės. Estakados ilgis siekia apie 220 metrų, o sprendiniai parinkti taip, kad kelias atlaikytų intensyvų eismą.

    Skelbiama, kad dėl silpnų gruntų statybose prireikė papildomo pagrindo sutvirtinimo poliais. Tokios priemonės kelių infrastruktūroje taikomos siekiant išvengti sėdimų ir deformacijų, kurios vėliau brangiai kainuoja eksploatacijos metu.

    Finansavimas ir darbų apimtis

    Projekto vertė siekė apie 17 mln eurų, o darbus vykdė bendrovė „Strabag“. Investicija bendrai finansuota ir Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų regioninę programą, skirtą Kujavijai ir Pamariui.

    Kartu su keliu įrengta ir papildoma infrastruktūra, reikalinga saugiam eismui ir vandens nuvedimui. Taip pat numatyti sprendiniai, mažinantys poveikį aplinkai, įskaitant želdinimą šalia naujos trasos.

    Ne pirmas aplinkkelis Mogilne

    Tai jau antrasis Mogilno aplinkkelio etapas: ankstesnė, šiaurės rytinė miesto apylanka, buvo atidaryta 2013 metais. Tuomet nutiestas 5,3 kilometro ruožas, kuris tapo svarbia jungtimi aplink miestą.

    Pietinis aplinkkelis papildo esamą tinklą ir padeda nuosekliai perkelti tranzitą nuo miesto gatvių į išorines jungtis. Savivaldybėms tokie sprendimai dažnai leidžia atlaisvintas centrines atkarpas pritaikyti vietiniam eismui, pėstiesiems ir dviratininkams.

  • Paštininkai ir miškininkai spaudžia Vyriausybę dėl kilometrų kompensacijos: įspėja apie sutrikimus

    Paštininkus ir miškininkus vienijantys profesiniai susivienijimai kreipėsi į Vyriausybę, ragindami skubiai peržiūrėti kompensaciją už darbui naudojamus privačius automobilius. Jų teigimu, dabartinė riba nebeatitinka realių degalų ir eksploatacijos kaštų, todėl dalis darbuotojų gali nustoti naudoti asmenines transporto priemones.

    Profesinių sąjungų teigimu, problema yra sisteminė, nes privačios transporto priemonės tapo kasdienės veiklos dalimi, ypač regionuose. Jei situacija nesikeis, rizika paliesti ne tik siuntų pristatymą, bet ir dalį miškų priežiūros bei kitų darbų, kuriems būtinas nuolatinis judėjimas teritorijose.

    Kodėl kilometrų kompensacija tapo konfliktu?

    Dabar galiojanti maksimali kompensacija už tarnybai naudojamą asmeninį automobilį buvo nustatyta 2023 metais ir, pasak profesinių sąjungų, nuo tada nebuvo indeksuota. Darbuotojai pabrėžia, kad per šį laiką brango ne tik degalai, bet ir remontas, draudimas, padangos bei automobilio nusidėvėjimas.

    Anot profesinių sąjungų, didžiausias spaudimas juntamas ten, kur maršrutai ilgi, o alternatyvų mažai. Kai kuriais atvejais darbuotojai per dieną nuvažiuoja dešimtis ar net kelis šimtus kilometrų, o kompensacija, jų vertinimu, nepadengia realių sąnaudų.

    „Niekas nenori primokėti už tai, kad galėtų dirbti“, – sakė profesinės sąjungos atstovas.

    Ką reikštų atsisakymas naudoti asmeninį automobilį?

    Jei dalis paštininkų ir miškininkų nustotų važiuoti savo automobiliais, darbdaviams tektų spręsti logistikos klausimą iš naujo. Praktikoje tai reikštų poreikį skubiai didinti tarnybinių automobilių parką, perplanuoti maršrutus arba keisti darbo organizavimą, o tai kainuotų ir laiką, ir pinigus.

    Pašto paslaugoms tai būtų jautriausia kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, kur atstumai didesni, o pristatymo dažnis ir taip priklauso nuo turimų resursų. Miškininkų atveju tai galėtų sulėtinti dalį kasdienių darbų, susijusių su teritorijų patikra, priežiūra ir operatyviu reagavimu.

    Sprendimo paieškos ir kas toliau

    Profesinės sąjungos Vyriausybei siūlo didinti maksimalią kompensaciją iki 1,50 zloto už kilometrą. Perskaičiavus, tai sudaro apie 0,35 euro už kilometrą, tačiau galutinis sprendimas priklausytų nuo teisės aktų pakeitimų ir biudžetinių pasekmių įvertinimo.

    Viešojo sektoriaus darbuotojams ši tema svarbi ir dėl apmokestinimo niuansų: kompensacijos, mokamos kaip nustatytų limitų neviršijantis išlaidų atlyginimas, paprastai traktuojamos kitaip nei papildomos išmokos. Dėl to profesinės sąjungos akcentuoja, kad problema nėra vien atlygio dydis, bet ir teisinis mechanizmas, kuris turi užtikrinti, kad darbuotojo išlaidos būtų kompensuojamos realiai.

    Kol kas konkrečių terminų, kada galėtų būti pateikti atnaujinti siūlymai ar projektai, nėra, tačiau diskusija, profesinių sąjungų teigimu, pasiekė etapą, kai delsimas gali turėti tiesiogines pasekmes paslaugų tęstinumui.

  • Poznanėje brangs centralinis šildymas? „Veolia Energia Poznań“ prašo naujo tarifo nuo lapkričio

    Poznanės gyventojams artimiausiais mėnesiais gali tekti ruoštis didesnėms centralinio šildymo sąskaitoms. Šilumą daugumai miesto vartotojų tiekianti bendrovė „Veolia Energia Poznań“ pateikė prašymą nustatyti naują šilumos tarifą, nes dabartinis galioja iki lapkričio.

    Sprendimą dėl tarifo priima Lenkijos energetikos reguliuotojas URE, todėl galutiniai skaičiai dar gali keistis. Vis dėlto pati paraiška numato kainų didėjimą, o tai reiškia, kad brangimas būtų jaučiamas tiek daugiabučių gyventojams, tiek įstaigoms ir verslui, naudojantiems centralizuotą šilumą.

    Kas lemia planuojamą brangimą?

    Bendrovės vadovas Jakubas Patalas viešai teigė, kad šių metų pokyčiai, tikėtina, bus nuosaikesni nei praėjusiais metais. Jo vertinimu, įmonė siekia grįžti prie didinimų, kurie būtų artimi infliacijos tempui, o ne staigių šuolių.

    Šilumos kainą miestuose paprastai labiausiai veikia kuro struktūra, investicijų grąža ir reguliuojamos sąnaudos, įskaitant aplinkosauginius mokesčius. Kai sistemoje daug vietos užima iškastinis kuras, ypač anglis, kainų jautrumas reguliaciniams ir rinkos veiksniams išlieka didelis.

    Anglis traukiasi, išlaidos auga

    „Veolia Energia Poznań“ nurodo palaipsniui mažinanti anglies dalį šilumos gamyboje ir planuojanti iki 2030 metų jos atsisakyti. Tokią kryptį lemia ne tik technologiniai pokyčiai, bet ir tai, kad anglimi kūrenamai gamybai tenka mokėti už taršą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS.

    „Tai jau ne vien kuro kaina, bet ir išmetamųjų teršalų leidimų kaina, kuri kai kuriais atvejais ima lenkti paties kuro kainą“, – sakė Jakubas Patalas.

    Didesnis vaidmuo dujoms ir alternatyvi šiluma

    Bendrovė taip pat kalba apie šilumos susigrąžinimą iš infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, nuotekų valyklų ar duomenų centrų, kur susidaro daug žemos temperatūros šilumos. Toks šaltinis paprastai padeda stabilizuoti sistemą, tačiau jo diegimas reikalauja tinklų ir įrangos investicijų.

    Po visiško anglies atsisakymo įmonė prognozuoja, kad gamtinės dujos sudarytų apie 50 proc. jos kuro mišinio. Tai reikštų mažesnes tiesiogines emisijas, bet kartu ir didesnį priklausomumą nuo dujų kainų dinamikos bei šios rinkos svyravimų, kuriuos vartotojai šilumos tarifuose pajunta su tam tikru vėlavimu.

  • ECB palūkanų nekeitė, o energijos kainos kelia nerimą: ką tai gali reikšti kredito įmokoms

    Europos Centrinis Bankas nusprendė palūkanų normų euro zonoje nekeisti. Pagrindinė indėlių palūkanų norma palikta 2,5 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų norma siekia 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma – 2,9 proc.

    Tokio sprendimo daugiausia tikėjosi ir finansų rinkos, nors infliacijos rodikliai euro zonoje pastaruoju metu vėl paspartėjo. Rugsėjį metinė infliacija, palyginti su rugpjūčiu, pakilo iki 3,8 proc., kai ECB tikslas išlieka 2 proc.

    Didžiausias klausimas – energija

    ECB vadovė Christine Lagarde po posėdžio pabrėžė, kad aukštos energijos kainos didina riziką infliacijai, o kartu gali slopinti ekonomikos augimą. Tai vienas svarbiausių veiksnių, kodėl palūkanų trajektorija artimiausiais mėnesiais išlieka neapibrėžta.

    Banko vertinimu, energijos kainos pastaruoju metu kilo labiau, nei buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. Tokia dinamika paprastai persiduoda į platesnį kainų lygį per transporto, gamybos ir paslaugų sąnaudas, todėl infliacija gali užsitęsti ilgiau.

    „Energijos kainos ir toliau kyla, o tai didina infliacijos augimo ir ekonomikos sulėtėjimo riziką“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo paskutinio posėdžio sugriežtėjo skolinimosi sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad kreditavimas brangsta ir tampa sunkiau prieinamas, o tai ilgainiui mažina paklausą ir padeda slopinti kainų augimą, bet kartu didina riziką lėtesniam augimui.

    Kodėl tai svarbu paskolų įmokoms?

    ECB sprendimai lemia trumpalaikių palūkanų lygį euro zonoje, o jis tiesiogiai veikia EURIBOR rodiklius. Būtent nuo jų priklauso didelės dalies būsto paskolų su kintamomis palūkanomis įmokos, todėl palūkanų „pauzė“ rinkai yra signalas, kad staigių pokyčių artimiausiu metu gali ir nebūti.

    Vis dėlto energijos kainų šuoliai išlieka kertine rizika: jei jie išprovokuotų naują infliacijos bangą, ECB galėtų būti priverstas ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tokiu atveju skolinimosi kaina namų ūkiams ir verslui išliktų didesnė, o daliai gyventojų tai reikštų lėtesnį finansinės naštos mažėjimą.

    Kitos datos ir platesnis fonas

    Kitas ECB posėdis numatytas gruodžio 16–17 dienomis, kai taip pat tikimasi atnaujintų ekonominių vertinimų ir prognozių. ECB ir toliau kartoja principą, kad palūkanų sprendimai priklausys nuo gaunamų duomenų, o iš anksto įsipareigojimų dėl palūkanų kelio nebus.

    Rinkoms tai svarbu ne tik euro zonoje: ECB tonas ir sprendimai dažnai tampa orientyru ir kitų Europos šalių diskusijoms apie palūkanų kryptį, ypač kai infliaciją vėl pradeda kelti energijos kainų svyravimai.

  • TVN24 žurnalistės kova su smegenų augliu: bijojo tik vieno – ar pabus po operacijos

    TVN24 žurnalistė Joanna Kryńska atvirai prabilo apie diagnozę, kurią išgirsti bijo kiekvienas: gydytojai jos smegenyse aptiko apie 5 centimetrų darinį. Moteriai buvo atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija, o didžiausia baimė, pasak jos, buvo paprasta ir žmogiška – ar ji apskritai pabus po narkozės.

    Interviu metu Kryńska pasakojo, kad tuo laikotarpiu sąmoningai vengė detalių apie būsimą procedūrą. Jai buvo svarbiausia suprasti bendrą riziką ir tai, ar yra reali tikimybė grįžti į įprastą gyvenimą po operacijos.

    Kas žinoma apie diagnozę

    Pasak žurnalistės, aptiktas darinys buvo didelis, todėl reikėjo greitų sprendimų ir gydytojų komandos įsitraukimo. Tokiais atvejais gydymo planas dažniausiai priklauso nuo darinio vietos, galimos kilmės, paciento savijautos ir neurologinių simptomų.

    Medikai įprastai pabrėžia, kad smegenų navikų ir kitų darinių spektras platus: nuo gerybinių iki piktybinių, o tikslią prigimtį patvirtina vaizdiniai tyrimai ir histologinis ištyrimas. Kryńska akcentavo, kad jai svarbiausia buvo laikytis rekomendacijų ir eiti per gydymą etapais.

    Ką ji įvardijo sunkiausiu

    Žurnalistė teigė, jog dalį patirčių tarsi išstūmė iš atminties, nes informacijos ir emocijų našta buvo per sunki. Tokia reakcija nėra reta, kai žmogus susiduria su grėsme gyvybei, ilgu gydymu ar nežinia dėl ateities.

    Ji pasakojo, kad susitelkė į kasdienius, konkrečius žingsnius ir gydytojų nurodymus. Tokia taktika dažnai padeda sumažinti nerimą, kai diagnozė ir gydymas atrodo nevaldoma stichija.

    Po viešo prisipažinimo – šimtai žinučių

    Po to, kai Kryńska nusprendė viešai kalbėti apie savo ligą, ji sulaukė daugybės žmonių reakcijų. Anot jos, rašė ir tie, kurie patys serga ar slaugo artimuosius, o atviras pasakojimas jiems tapo emocine atrama.

    Žurnalistė pabrėžė, kad sergantis žmogus nėra prastesnis ir neturėtų jaustis stigmatizuojamas. Ji džiaugėsi apsisprendusi kalbėti garsiai, nes tai padeda kitiems nejausti vienatvės ir drąsiau ieškoti pagalbos.

  • Islandijos noir fenomenas: kodėl saugiausia šalis renkasi tamsius kriminalinius romanus?

    Islandijos noir fenomenas: kodėl saugiausia šalis renkasi tamsius kriminalinius romanus?

    Kriminalinė literatūra – populiariausia kryptis

    Kriminalinė literatūra pastaraisiais metais išlieka viena skaitomiausių Europoje, o Šiaurės šalyse jos populiarumas ypač ryškus. Audioknygų ir elektroninių knygų bumas dar labiau sustiprino trilerių ir detektyvų pozicijas, nes šio žanro istorijos dažnai klausomos kelionėse ar kasdienėje rutinoje.

    Islandijoje ši tendencija atrodo paradoksali: šalis tarptautiniuose saugumo ir gyvenimo kokybės reitinguose paprastai minima tarp lyderių. Vis dėlto būtent čia kriminaliniai romanai tapo dominuojančiu literatūros segmentu, o vietos autoriai sėkmingai konkuruoja pasaulinėje rinkoje.

    Kuo išsiskiria islandiškasis noir?

    Rašytojai Ragnar Jónasson ir Yrsa Sigurðardóttir, dažnai įvardijami kaip islandiškojo noir veidai, sako, kad svarbiausias šio žanro elementas yra pati sala. Izoliacija, atšiaurūs orai ir nedidelė populiacija kuria kitokį psichologinį foną nei didmiesčiuose gimstančios kriminalinės istorijos.

    Nedidelėje visuomenėje atstumas tarp žmonių trumpas, todėl pasakojimuose daugiau asmeninių ryšių, reputacijos ir paslapčių, kurias sunku išlaikyti. Toks kontekstas leidžia kurti įtampą ne vien per nusikaltimą, bet ir per tai, ką bendruomenė nutyli bei kaip desperatiškai saugo savo įvaizdį.

    „Ji tiesiog šalta ir tyli“, – sakė Yrsa Sigurðardóttir, paprašyta apibūdinti Islandiją kaip personažą.

    „Ji kaip tigras: graži ir stipri, bet gali būti atšiauri ir žiauri“, – sakė Ragnar Jónasson.

    Kodėl traukia tamsios istorijos?

    Pasak Yrsos Sigurðardóttir, detektyvai veikia kaip pabėgimas ir kartu suteikia tai, ko realybėje dažnai pritrūksta: aiškų pažadą, kad istorija turės sprendimą. Nusikaltimas knygoje dažniausiai išnarpliojamas, o teisingumas vienaip ar kitaip įvyksta, todėl skaitytojui tai tampa tvarkos atkūrimo patirtimi.

    Ragnar Jónasson pabrėžia, kad islandai turi gilią pasakojimo tradiciją, siekiančią viduramžių sagas. Jose netrūko keršto, garbės, teisinių ginčų ir žūčių, todėl šiandieninis susidomėjimas kriminalinėmis istorijomis, jo vertinimu, yra ne naujovė, o senos kultūrinės gyslos tęsinys.

    Nuo vertimų iki pasaulinių ekranų

    Ragnar Jónasson karjerą pradėjo versdamas Agathos Christie kūrinius ir vėliau išplėtojo dvi plačiai žinomas serijas, tarp jų „Hulda“ ir „Dark Iceland“. Vienas jo romanų buvo adaptuotas į televizijos serialą, o pats autorius pasakojo, kad filmavimo aikštelėje stipriausią įspūdį paliko scenos, kurias jis pats buvo sugalvojęs, bet ekrane jos atrodė daug brutalesnės ir realesnės.

    Yrsa Sigurðardóttir į literatūrą atėjo iš civilinės inžinerijos, pradėjusi nuo vaikams skirtų knygų. Vėliau ji pasuko į kriminalinę ir siaubo prozą, o dalis kūrinių pasiekė ir kino ekranus, prisidėdami prie islandiškojo noir atpažįstamumo už šalies ribų.

    Festivalis ir požiūris į DI

    Abu autoriai kartu prisidėjo prie festivalio Iceland Noir, kuris Reikjavike suburia kriminalinės literatūros bendruomenę ir pritraukia svečių iš užsienio. Festivalio formatas pabrėžia tarptautiškumą: renginiuose dažnai kalbama angliškai, o auditoriją sudaro ne vien vietos skaitytojai.

    Kalbėdami apie DI įtaką kūrybai, rašytojai išliko santūrūs. Jų teigimu, DI gali imituoti stilius ir perkurti tai, kas jau sukurta, tačiau žmogaus patirties ir gyvos intencijos trūkumas ilgainiui tampa pastebimas tiek tekstuose, tiek vizualioje kūryboje.

    „Kultūra, mano supratimu, visada bus kuriama žmonių“, – sakė Ragnar Jónasson.

    Rašytojai taip pat atskleidė, kad yra parašę bendrą trilerį, kurio veiksmas susijęs su urvu ir Islandijos aukštikalnėmis. Knygos pavadinimas ir tiksli pasirodymo data dar neskelbiami, tačiau planuojama, kad daugiau detalių paaiškės artimiausiame Iceland Noir renginyje.

  • Lenkių aktorės ryžosi legendų vaidmenims: kodėl šios transformacijos kainuoja brangiai?

    Biografiniai filmai ir serialai apie kultūros ikonas pastaraisiais metais tampa vienu ryškiausių Lenkijos kino reiškinių. Artėjant juostai apie Violettą Villas, dėmesys krypsta į aktorių pasirinkimus ir įtampą, kurią kelia bandymas įkūnyti legendą ekrane. Tokie vaidmenys reikalauja ne tik talento, bet ir ilgų pasirengimo mėnesių, o kartais ir visuomenės bei artimųjų verdikto.

    Vienas labiausiai aptariamų projektų yra filmas apie Violettą Villas, kurio premjeros Lenkijoje laukiama šį rudenį. Pirmieji pranešimai apie kūrimą pasirodė dar 2016 metais, tačiau darbai buvo sustoję, kol projektas vėl sugrįžo į gamybą po kelerių metų.

    Villas vaidmuo patikėtas Sandrai Drzymalskai. Kūrėjų teigimu, sprendimas buvo derintas ne tik su režisierine komanda, bet ir su dainininkės artimaisiais, todėl atranka tapo jautriu procesu, kuriame svarbus buvo ne vien išorinis panašumas.

    Vaidmuo, kurio neįmanoma „suvaidinti“

    Violettos Villas fenomenas Lenkijoje iki šiol kelia aistras dėl jos balso, sceninio įvaizdžio ir audringo asmeninio gyvenimo. Dėl to biografinis pasakojimas neišvengiamai balansuoja tarp pagarbos ir rizikos supaprastinti sudėtingą asmenybę iki skambių antraščių.

    Dar prieš patvirtinant Drzymalską, viešojoje erdvėje buvo aptarinėjama, kad į projektą galėtų būti kviečiama atlikėja Margaret. Ji yra patvirtinusi, kad pasiūlymas vaidinti buvo realus, tačiau nusprendė jo atsisakyti, nes nejautė asmeninio ryšio su Villas ir manė, kad šis etapas jai nėra artimas.

    „Jaučiau, kad tai ne mano istorija ir ne mano laikas, todėl nenorėjau imtis vaidmens vien dėl skambaus vardo“, – yra sakiusi Margaret.

    Kai legenda tampa karjeros lūžiu

    Lenkijos kine panašūs vaidmenys ne kartą tapo proveržiu. Ryškus pavyzdys yra Kalinos Jędrusik istorija: 2021 metais pasirodžiusiame filme „Bo we mnie jest seks“ ją suvaidinusi Maria Dębska sulaukė itin daug dėmesio ir įsitvirtino pagrindinių vaidmenų lygoje.

    Jędrusik įvaizdis visuomet skaldė publiką, o šiandien ji dažnai pristatoma kaip moteriškos nepriklausomybės ir meninės drąsos simbolis. Tokia reputacija aktoriui reiškia papildomą spaudimą atitikti lūkesčius ir kartu sukurti gyvą, ne vien paminklinį portretą.

    Šios istorijos rodo bendrą tendenciją: biografiniai filmai dažnai atgaivina susidomėjimą archyvine medžiaga, dainomis, senais interviu ir net mados detalėmis. Kuo ryškesnė legenda, tuo daugiau ginčų kyla dėl to, kas yra „tikra“, o kas tik kino interpretacija.

    Serialai, kurie atgaivina ikonas

    Biografinių pasakojimų banga Lenkijoje stipriai jaučiama ir televizijoje. 2013 metais debiutavęs serialas „Anna German. Tajemnica białego anioła“ vėl iškėlė į viršų Annos German vardą, o pagrindinį vaidmenį atlikusiai Joannai Moro tapo lūžiu karjeroje.

    Kitu pavyzdžiu dažnai minimas serialas „Osiecka“, kuriame prisiminta aktorė Elżbieta Czyżewska. Ją įkūnijusi Barbara Garstka atkreipė dėmesį ne tik vaidyba, bet ir muzikine interpretacija, o susidomėjimas personažu persikėlė ir į teatro sceną.

    Ekspertai pastebi, kad biografiniai projektai vis dažniau kuriami bendradarbiaujant su artimaisiais ar teisių turėtojais, tačiau tai ne visada garantuoja ramų priėmimą. Publika dažnai reikalauja ir autentiškumo, ir drąsos, o šių dviejų dalykų suderinimas tampa didžiausiu iššūkiu kiekvienam, bandančiam ekrane prikelti legendą.

  • „Shell“ rekordinis pelnas trečią ketvirtį: karas Persijos įlankoje kilstelėjo kainas ir maržas

    Rekordiniai rezultatai po 2022 metų

    Energetikos koncernas „Shell“ trečią ketvirtį užfiksavo didžiausią grynąjį pelną nuo 2022 metų. Bendrovė skelbė uždirbusi apie 10 mlrd. eurų grynojo pelno, beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Rezultatas pranoko analitikų lūkesčius, kurie siekė apie 9,5 mlrd. eurų. Pagrindinė priežastis – išaugusios energijos kainos ir itin palankios perdirbimo sąlygos, kurias sustiprino geopolitinė įtampa Persijos įlankos regione.

    Kas iškėlė pelną į rekordą?

    Įmonė nurodė, kad reikšmingą įtaką turėjo rekordinės naftos perdirbimo maržos. Jos trečią ketvirtį šoktelėjo iki maždaug 39 eurų už barelį, kai prieš metus siekė apie 11 eurų, o ankstesnį ketvirtį buvo apie 22 eurai.

    Tokią dinamiką paprastai lemia pasiūlos sutrikimai, logistikos grandinių rizika ir staigesni produktų paklausos pokyčiai, todėl rafinavimo segmentas trumpuoju laikotarpiu gali sugeneruoti neproporcingai didelę grąžą. „Shell“ iš to tiesiogiai pasinaudojo, padidindama laisvus pinigų srautus ir grąžą akcininkams.

    Didesnė grąža akcininkams

    Bendrovė taip pat padidino savų akcijų supirkimo programą iki maždaug 4,6 mlrd. eurų per ketvirtį. Tai vienas didžiausių supirkimų „Shell“ istorijoje ir signalas rinkai, kad bendrovė mato erdvės dosniau dalintis sukauptu pelnu.

    „Shell“ veiklos rezultatus sustiprino ir segmentų balansas: integruoto dujų verslo pelnas siekė apie 2,8 mlrd. eurų, o žvalgybos ir gavybos veikla sugeneravo apie 3,0 mlrd. eurų. Tuo metu pinigų srautai iš operacinės veiklos, eliminuojant apyvartinio kapitalo įtaką, pakilo iki maždaug 20,2 mlrd. eurų.

    Mažesnė gavyba, didesnis SGD vaidmuo

    Nors per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Shell“ naftos ir dujų gavyba, lyginant su metais prieš tai, sumažėjo 17 proc., tai neanuliavo pelno šuolio. Bendrovė dalį kritimo siejo su mažesniais kiekiais iš Kataro dėl regiono įtampos.

    Kartu suskystintų gamtinių dujų apimtys augo 12 proc., prie to prisidėjo pilnų pajėgumų pasiekimas „LNG Canada“ projekte. Vis dėlto dalį teigiamo efekto mažino trikdžiai Katare, kurie išlieka reikšmingu rizikos veiksniu pasaulinėje SGD tiekimo grandinėje.

    Nuvertinimai Europoje ir korekcijos Šiaurės Amerikoje

    „Shell“ taip pat registravo apie 2,3 mlrd. eurų vertės turto nuvertėjimus, daugiausia susijusius su Europos biometano ir biogazo kryptimis, po to, kai buvo sumažintos šio segmento rinkos augimo prognozės. Tokie sprendimai dažniausiai atspindi griežtesnę investicijų atranką ir persvarstytą atsiperkamumo laiką.

    Tuo pat metu dalį neigiamo efekto kompensavo apie 1,6 mlrd. eurų vertės ankstesnių nuvertėjimų atstatymas Šiaurės Amerikos integruotų dujų segmente. Bendrovė tai siejo su pasikeitusiomis prekybinėmis sąlygomis ir investiciniais sprendimais, susijusiais su tolimesne „LNG Canada“ plėtra.

    Ką tai reiškia rinkai?

    „Shell“ skaičiai dar kartą parodė, kaip sparčiai energetikos milžinų rezultatai gali keistis dėl geopolitikos ir žaliavų ciklų. Aukštos perdirbimo maržos ir dujų rinkos svyravimai trumpuoju laikotarpiu išpučia pelnus, tačiau kartu didina nepastovumą planuojant investicijas.

    Rinkos dalyviai artimiausiais ketvirčiais vertins, ar tokios maržos išsilaikys, ir kaip „Shell“ balansuosis tarp naftos, dujų, SGD bei žemesnės anglies sprendimų. Kol kas bendrovė aiškiai rodo prioritetą pinigų srautams ir grąžai akcininkams.