CP v2

Blog

  • Pagėgiuose nuskambėjo 22-asis literatūrinis pavasaris: kanklių metai ir nauja laureatė

    Pagėgiuose nuskambėjo 22-asis literatūrinis pavasaris: kanklių metai ir nauja laureatė

    2026 metų balandžio 17 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko 22-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris Atidengsiu Tau žodį it širdį. Tradicinė šventė šiemet buvo dedikuota Kanklių metams, todėl poezijos, muzikos ir dailės programa natūraliai sukosi apie etninės kultūros temą.

    Vakarą kanklių melodijomis pradėjo kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, atlikusi kūrinį Lakštingala. Renginio nuotaiką papildė literatės Bernardos Ežerskienės pristatyti eilėraščiai apie pavasarį, pabrėžę šventės kamerinį, bendruomenišką toną.

    Pagrindinis vakaro apdovanojimas

    Iškilmingiausia programos dalis tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigtos piniginės premijos įteikimas ir Pagėgių krašto garsintojo vardo suteikimas. Pasak renginyje kalbėjusios mecenatės, apdovanojimo tikslas yra skatinti kraštiečių kultūrinę iniciatyvą ir kūrybinį indėlį, garsinant Pagėgių vardą Lietuvoje ir už jos ribų.

    Šių metų laureate paskelbta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Įvertinimas skirtas už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, jo įamžinimą ir sklaidą, taip pat už veiklas, kurios stiprina etninės kultūros, lietuvybės ir lietuviškos raštijos tradicijų tęstinumą.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius laureatei įteikė diplomą ir gėlių, o padėkos žodžiais bei dėmesiu buvo pagerbta ir pati premijos mecenatė. Laureatė, lydima publikos ovacijų, dėkojo savivaldybės vadovams, kolegoms ir bičiuliams už pasitikėjimą bei įvertinimą.

    Poezija, tapyba ir gyva bendrystė

    Renginyje savo kūrybą skaitė Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ nariai, Tauragės rajono literatų klubo „Žingsniai“ atstovai ir Pagėgių krašto literatai. Šventės programoje susitiko skirtingų kartų autoriai, o tekstų įvairovė leido išlaikyti tiek tradicinės, tiek šiuolaikiškesnės raiškos balansą.

    Kol salėje skambėjo eilės, šalia vyko ir vizualiojo meno improvizacija. Literatų skaitomas mintis drobėse tapė Nijolė Čepienė, Indrė Chaidarova ir jaunųjų kūrėjų karta, atstovaujama Jogailės bei Kornelijos, taip sustiprindama šventės idėją, kad žodis gali būti ne tik skaitomas, bet ir matomas.

    Intriga ir konkursas incognito

    Vienu įsimintiniausių akcentų tapo anoniminis eilėraščio konkursas incognito, kuriame kūriniai buvo vertinami nežinant autorių pavardžių. Komisijai vadovavo Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, o sprendimą priėmė komisijos nariai, ilgametę pedagoginę patirtį turinčios Kristina Dargužienė, Zofija Sokolova ir Irena Šapalienė.

    Komisijos sprendimu originaliausiai temą atitiko ir nugalėtoju pripažintas eilėraštis Odė kanklėms, kurio autorė yra pagėgiškė kūrėja Vida Šveikauskienė. Vakaro metu taip pat paskelbtas konkursinis dvieilis, kurį sukūrė Veronika Mockienė.

    „Mūs protėvių dvasia gyvuos, kol aidi / Šviesus ir tyras kanklių skambesys“, – skambėjo konkurso incognito eiliuotas dvieilis.

    Šventės metu pasveikinta ir jubiliejų minėjusi Bernarda Ežerskienė, kurios kūryba ne kartą skambėjo Pagėgių literatūriniuose renginiuose. Tokie momentai, anot renginio organizatorių, tampa svarbūs ne tik kaip pagarba autoriui, bet ir kaip bendruomenės kultūrinės atminties ženklai.

    Kulminacija tapo per vakarą nutapytų paveikslų pristatymas. Pagėgių savivaldybės tarybos narys ir literatas Remigijus Kelneris išreiškė norą kūrinius įsigyti ir juos paversti simbolinėmis dovanomis konkurso nugalėtojai Vidai Šveikauskienei, kanklininkei Ingridai Spalinskaitei-Kurienei bei Tauragės krašto literatui Remigijui Žukauskui.

    Vakaro pabaigoje dalyviai dar kurį laiką bendravo neformalioje aplinkoje, o kanklių skambesys liko kaip šventės leitmotyvas. Organizatoriai pabrėžė, kad literatūrinis pavasaris Pagėgiuose išlaiko nuoseklią tradiciją jungti kūrybines bendruomenes ir kartu atverti regiono kultūrinį gyvenimą platesnei auditorijai.

    Šaltiniai:

    https://pangea.lt/kankles-lietuvos-etnines-kulturos-simbolis-ir-istorija

    https://www.lituanistika.lt/content/28463

  • Pagėgių literatūrinis pavasaris: Kanklių metai ir „Pagėgių krašto garsintojo“ apdovanojimas

    Pagėgių literatūrinis pavasaris: Kanklių metai ir „Pagėgių krašto garsintojo“ apdovanojimas

    2026 metų balandžio 17 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje surengtas 22-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Tradicinis renginys šiemet sąmoningai sutelktas į Kanklių metus, sujungiant poeziją, muziką ir dailę į vieną vakaro pasakojimą.

    Šventę pradėjo kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, atlikusi kūrinį „Lakštingala“, o pavasarišką literatūrinę nuotaiką stiprino literatės Bernardos Ežerskienės skaitomos eilės. Bibliotekoje skambėjusios kanklės tapo ne tik muzikinėmis įžangomis, bet ir viso vakaro simboliu, priminusiu apie lietuviškos tapatybės ir etninės kultūros tęstinumą.

    Kam atiteko metų įvertinimas

    Viena svarbiausių vakaro dalių buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigtos piniginės premijos įteikimas ir „Pagėgių krašto garsintojo“ vardo suteikimas. Pasak organizatorių, šio apdovanojimo tikslas – pastebėti ir skatinti darbus, kuriais Pagėgių krašto vardas garsinamas kultūroje, švietime ir paveldo puoselėjime.

    Šių metų laureate paskelbta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Ji įvertinta už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, etninės kultūros ir lietuviškos raštijos tradicijų tęstinumui skirtų iniciatyvų įgyvendinimą bei Pagėgių krašto reprezentavimą regione, Lietuvoje ir už jos ribų.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius laureatei įteikė diplomą ir gėlių, o padėkos žodžiai skambėjo ir premijos mecenatei J. Caspersen. Laureatė dėkojo savivaldybės vadovams, kolegoms ir bendraminčiams, pabrėždama, kad tokie įvertinimai stiprina motyvaciją tęsti pradėtus kultūros darbus.

    Poezija, kurią lydėjo teptukas

    Renginio programą kūryba papildė Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ nariai, Tauragės rajono literatų klubo „Žingsniai“ atstovai ir Pagėgių krašto literatai. Susitikimas priminė regioninių literatų bendruomenių svarbą: tai erdvės, kuriose auginamas jaunųjų kūrėjų ryžtas, palaikomas vietos kultūrinis gyvenimas ir įtvirtinama krašto atmintis.

    Kol salėje skambėjo eilės, greta gimė ir vizualusis menas. Literatų skaitomas mintis tapyboje fiksavo kūrėjos Nijolė Čepienė, Indrė Chaidarova, taip pat jaunųjų dailės mylėtojų karta – Jogailė ir Kornelija, taip pabrėžiant skirtingų amžių dialogą kultūroje.

    Intriga INCOGNITO konkurse

    Vakaro emocinį pakilimą sustiprino anoniminis eilėraščio konkursas INCOGNITO, kuriame dalyviai kūrinius pateikė neatskleisdami autorystės. Komisijai, vadovaujamai Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingridos Jokšienės, teko vertinti kūrybą remiantis turiniu, originalumu ir temos pajauta.

    Originaliausiai konkurso temą atitikusiu kūriniu išrinktas eilėraštis „Odė kanklėms“, kurio autorė – Pagėgių krašto literatų sambūrio narė Vida Šveikauskienė. Tą patį vakarą nuskambėjo ir konkurso dvieilis, kurį sukūrė Veronika Mockienė.

    „Mūs protėvių dvasia gyvuos, kol aidi / Šviesus ir tyras kanklių skambesys“, – sakė V. Mockienė.

    Renginio metu pasveikinta ir jubiliejinę sukaktį minėjusi kūrėja Bernarda Ežerskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie vakarai yra ne tik scena kūrybai, bet ir bendruomenės atminties tvirtinimas, kai pagerbiami ilgamečiai krašto kultūros žmonės.

    Šventės kulminacija tapo vakaro metu nutapytų paveikslų pristatymas. Kūriniais susidomėjo Pagėgių savivaldybės tarybos narys, literatas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris, panoręs drobes įsigyti ir paversti jas prasmingomis dovanomis renginio dalyviams.

    Literatūrinis pavasaris baigtas bendravimu ir dar ilgai salėje aidėjusiu kanklių skambesiu. Biblioteka, kaip vietos kultūros židinys, dar kartą tapo erdve, kurioje regiono kūryba susitinka su gyva tradicija ir šiandienos bendruomenės poreikiu būti išgirstai.

    Šaltiniai:
    https://www.pagaegiai.lt
    https://www.plb.lt/struktura/kulturos-komisija

  • Neringos dalyvaujamasis biudžetas: idėjoms dar liko laiko, o įgyvendinimui skirta 40 000 eurų

    Neringos dalyvaujamasis biudžetas: idėjoms dar liko laiko, o įgyvendinimui skirta 40 000 eurų

    Neringos savivaldybė primena, kad gyventojai dar gali teikti pasiūlymus Dalyvaujamajam biudžetui. Paraiškos priimamos iki balandžio 28 dienos imtinai, todėl norintys prisidėti prie pokyčių savo aplinkoje turėtų suskubti.

    Šiemet dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms numatyta 40 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tai praktinis būdas bendruomenės idėjas paversti realiais darbais viešosiose erdvėse.

    Projektų idėjas gali teikti Neringoje gyvenamąją vietą deklaravę, ne jaunesni nei 18 metų asmenys. Kartu būtina surinkti bent 10 idėją palaikančių gyventojų parašų, kad pasiūlymas būtų priimtas svarstymui.

    Idėjos turėtų būti susijusios su viešosiomis erdvėmis ar infrastruktūra ir tarnauti platesnei bendruomenei. Dažniausiai tai būna poilsio, sporto ar kultūros sprendimai, tačiau laukiami ir paprasti, kasdienę aplinką gerinantys pasiūlymai, pavyzdžiui, suoliukai, dviračių stovai ar jaukesnės poilsio vietos.

    Teikiant paraišką svarbu aiškiai nurodyti planuojamą įgyvendinimo vietą, aprašyti sprendimą ir pateikti preliminarią sąmatą. Taip pat reikia įvertinti, ar idėja neprieštarauja teritorijų planavimo ir kitiems taikomiems reikalavimams, o projektą numatyti taip, kad jis būtų įgyvendinamas per vienerius metus ir neviršytų skirto finansavimo.

    Savivaldybė informuoja, kad pateiktos idėjos pirmiausia bus patikrintos administraciniu požiūriu. Vėliau atrinkti projektai bus teikiami galutiniam gyventojų sprendimui viešo balsavimo metu, kuriame ir paaiškės, kuri iniciatyva(-os) bus įgyvendintos.

    Pastaraisiais metais dalyvaujamojo biudžeto modelis Lietuvoje tampa vis labiau įprastas savivaldybėse: jis padeda į sprendimų priėmimą įtraukti gyventojus, o savivaldybėms leidžia tiksliau atliepti vietos poreikius. Neringoje šis kvietimas yra proga gyventojams tiesiogiai pasiūlyti konkrečius, apčiuopiamus pokyčius savo kasdienėje aplinkoje.

    Šaltiniai:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Participatory_budgeting
    https://www.participatorybudgeting.org/what-is-pb/

  • Neringa skelbia viešųjų vietų konkursą Nr. 1-26: paraiškos iki 2026 metų balandžio 22 dienos

    Neringa skelbia viešųjų vietų konkursą Nr. 1-26: paraiškos iki 2026 metų balandžio 22 dienos

    Neringos savivaldybės administracija paskelbė viešąjį konkursą Nr. 1-26 į viešąsias prekybos ir paslaugų teikimo vietas. Konkursu siekiama atrinkti ūkio subjektus, kurie nustatytą laiką galės vykdyti prekybą ar teikti paslaugas savivaldybės numatytose vietose.

    Konkurse numatytos įvairios veiklos: prekyba maisto prekėmis iš laikinų statinių, kioskų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, taip pat prekyba vaisiais, daržovėmis, uogomis ir gėlėmis iš laikinų įrenginių. Atskirai įtrauktos vietos prekybai maistu iš prekybai pritaikytų dviračių bei vietos poilsio ir sporto reikmenų nuomai.

    Be prekybos, konkurse numatytos ir paslaugų teikimo vietos: vandens pramogų inventoriaus bei apžvalgos žiūronų nuoma, prekyba tautodailės dirbiniais ir suvenyrais (išskyrus gintaro dirbinius), paveikslų prekyba ir piešimo paslaugos. Taip pat įtrauktos savitarnos siuntų terminalų paslaugos teikimo vietos bei atskiros vietos prekybai gintaro dirbiniais iš laikinų statinių ar įrenginių.

    Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti nuo 2026 metų balandžio 13 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų balandžio 22 dienos 16.00 valandos. Neringos savivaldybė pabrėžia, kad pavėlavus pateikti paraišką iki nustatyto termino, dalyviai į konkursą nebus registruojami.

    Paraiškos priimamos tik darbo dienomis Neringos savivaldybės administracijoje, III aukšte, 41 kabinete. Nurodoma, kad I–IV paraiškos priimamos nuo 8.00 valandos iki 12.00 valandos ir nuo 12.45 valandos iki 17.00 valandos, o V nuo 8.00 valandos iki 12.00 valandos ir nuo 12.45 valandos iki 15.45 valandos.

    Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų balandžio 27 dieną 14.00 valandos Neringos savivaldybės administracijos I aukšto salėje. Posėdyje gali dalyvauti konkurso dalyviai arba jų įgalioti asmenys, pateikę dalyvio registracijos pažymėjimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą.

    Svarbi sąlyga taikoma vietoms, susijusioms su žvejų verslu: konkurse dėl vietų Nr. 15 gali dalyvauti tik ūkio subjektai, kuriems suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos Kuršių mariose kvotas. Šiose vietose numatyta prekiauti žuvimi, teikti su žvejyba susijusias paslaugas, vykdyti žuvies perdirbimą ir rūkymą bei propaguoti žvejų kulinarinio paveldo paslaugas.

    Dokumentuose taip pat pateikiama informacija, kur rasti viešųjų vietų sąrašą su koordinatėmis, pradiniais vietinės rinkliavos dydžiais, rinkliavos galiojimo terminais ir konkurso organizavimo tvarka, taip pat viešųjų vietų schemos. Nurodoma, kad taikomi ir sumažinti pradiniai vietinės rinkliavos dydžiai, patvirtinti atskiru administraciniu aktu.

    Dalyvio mokestis turi būti sumokėtas į Neringos savivaldybės administracijos sąskaitą AB „Luminor Bank“. Informacijoje pateikiami gavėjo rekvizitai ir sąskaitos numeris, į kurį turi būti atliktas mokėjimas.

    Teikiant dokumentus, ant išorinio voko turi būti užrašytas tik konkurso pavadinimas, o ant vidinio voko nurodytas konkrečios viešosios vietos pavadinimas ir numeris pagal sąrašą. Tokia tvarka padeda aiškiai identifikuoti pasiūlymus ir užtikrina sklandų komisijos darbo procesą.

    Konkurso sąlygose akcentuojama, kad vietos skiriamos pagal savivaldybės nustatytą tvarką, o dalyviams rekomenduojama iš anksto susipažinti su visais reikalavimais, schemomis ir rinkliavos dydžiais. Tai ypač aktualu sezoninėms veikloms, kai laiku pateikti dokumentai ir tiksliai parengtas pasiūlymas gali lemti galimybę dirbti intensyviausiu turizmo laikotarpiu.

    Šaltiniai:
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/460adc60776211ec993ff5ca6e8ba60c/asr
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a84d5620ab9911ed8df094f359a60216
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7b5ccdf0776311ec993ff5ca6e8ba60c/asr

  • Migruojantis muziejus grįžta į Juodkrantę: susitikimas su Vytautu Viržbicku ir paroda Viduje

    Migruojantis muziejus grįžta į Juodkrantę: susitikimas su Vytautu Viržbicku ir paroda Viduje

    Balandžio 18 dieną 16 valandą Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje Juodkrantėje startuoja šių metų projekto Migruojantis muziejus II renginių sezonas. Pirmasis susitikimas skirtas skulptoriui Vytautui Viržbickui ir jo parodai Viduje.

    Renginio ašis – ekskursija po parodą, kurią ves pats autorius, ir atviras pokalbis su lankytojais. Organizatoriai kviečia ne tik apžiūrėti kūrinius, bet ir išgirsti, kokios patirtys bei idėjos tapo jų atspirties taškais.

    Paroda apie ribas ir uždarumą

    Parodoje Viduje reflektuojamos uždarumo, atsiribojimo ir vidinių ribų temos, įkvėptos ne sezono metu ištuštėjančių kurorto erdvių. Čia viešos vietos suvokiamos kaip tarsi užsiveriančios ir pereinančios į asmeniškesnę, vidinę būseną.

    Kaip fizinė ir simbolinė riba parodoje pasitelkiama tvoros metafora, kelianti klausimus apie tai, ką žmogus atskiria, nuo ko saugosi ir ką tuo pačiu praranda. Kūriniai kviečia svarstyti, kaip susikurtos ribos veikia santykį su kitais ir platesniu socialiniu lauku.

    Pokalbis su menininku ir kulinariniai dialogai

    Po ekskursijos vyks pokalbis su V. Viržbicku apie jo kūrybos temas, raiškos priemones ir prasmių kodus, siejant juos su šiuolaikinio meno kontekstais. Lankytojai kviečiami aktyviai įsitraukti ir užduoti klausimus, kad parodos patirtis būtų ne vien vizuali, bet ir aiškiau suprantama.

    Renginį papildys Kulinariniai dialogai, kuriuose bus pristatomas Kuršių nerijos kulinarinis paveldas. Ketvirtos kartos žvejys Robertas Kazlauskas pasakos apie vietos maisto kultūrą, žvejybos tradicijų tęstinumą šeimoje ir gyvenimą pagal gamtos ritmą, vaišinant Kuršių marių žuviene.

    Migruojantis muziejus II: kultūra ne sezono metu

    Migruojantis muziejus II yra tęstinė trimetė profesionaliojo vizualiojo meno sklaidos programa, orientuota į neaktyvųjį turistinį sezoną. Projekto tikslas – pristatyti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinius ir šiuolaikinių menininkų kūrybą regionuose, mažinant kultūrinį atotrūkį tarp centrų ir periferijos.

    Programoje derinama paroda, ją lydintys edukaciniai formatai ir neformali bendruomeniškumo dalis, leidžianti kūrinius patirti su platesniu kontekstu. Organizatoriai skelbia, kad kitas renginys Pamario galerijoje planuojamas gegužės 23 dieną, jame bus pristatoma Australijoje gyvenusio lietuvio Jurgio Mikševičiaus kūryba.

    Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.

    Šaltiniai:
    https://www.lndm.lt/muziejai/pamario-galerija/
    https://www.lndm.lt/edukacija/

  • Neringoje sugrįžta Žiobrinės: žiobrių kepimas ant laužo ir Žuvies filė čempionato dvikova

    Neringoje sugrįžta Žiobrinės: žiobrių kepimas ant laužo ir Žuvies filė čempionato dvikova

    Neringoje balandžio 24–26 dienomis vyks Žiobrinės – pavasarinė šventė, kuri kasmet primena Kuršių marių žvejybos tradicijas ir vietos gastronomiją. Renginio pradžią žymės į marias nuleidžiami laivai, o vienu ryškiausių simbolių taps ant laužo kepami ką tik sugauti žiobriai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad šventė orientuota ne tik į ragavimą, bet ir į gyvas patirtis: žuvies apdorojimo bei rūkymo demonstracijas, pokalbius su vietos žvejais, edukacijas šeimoms. Pastaraisiais metais kulinarinio paveldo renginiai Lietuvoje vis dažniau jungiami su gastronomijos profesionalais, o Žiobrinės šią kryptį tęsia ir šiemet.

    Šventės vedėjas ir komisija

    Šių metų Žiobrinių vedėju taps iš Italijos kilęs virtuvės ambasadorius Gian Luca Demarco. Jis taip pat dirbs Žuvies filė čempionato komisijoje, kur vertinamas ne tik greitis, bet ir technika, švara, filė kokybė bei pagarbos produktui principai.

    Komisijoje kartu dirbs šefas Deivydas Praspaliauskas ir tarptautinių konkursų prizininkas Jaroslav Orševski. Tokia sudėtis, anot organizatorių, leidžia išlaikyti profesionalų vertinimo standartą ir kartu suteikti žiūrovams aiškius, praktikoje pritaikomus patarimus.

    Sugrįžta Žuvies filė čempionatas

    Vienas labiausiai lankytojų laukiamų akcentų – šeštadienio popietę vyksiantis Žuvies filė čempionatas. Pernai jis sulaukė didelio susidomėjimo, todėl šiemet renginys grįžta su platesne programa ir stipresne komisija.

    „Mintis surengti žuvies filė čempionatą gimė iš asmeninės patirties: stebėti, kaip vos keliais tiksliais pjūviais išpjaunama tobula filė, buvo išties įspūdinga“, – sakė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ renginių organizatorė Aušra Feser.

    Praktinės virtuvės patirties renginiui suteiks ir paties vedėjo patarimai, kaip išsaugoti žuvies sultingumą. „Svarbiausia – neperkepti žuvies: orkaitėje nereikėtų viršyti 160 laipsnių temperatūros ir kepti ne ilgiau kaip 20 minučių“, – sakė Gian Luca Demarco.

    Programa Nidoje ir atvykimo lengvata

    Žiobrinių programa apims edukacijas ir kūrybines veiklas vaikams, kulinarinio paveldo ir skonių mugę Nidoje, taip pat aktyvaus laisvalaikio užsiėmimus, ekskursijas po Nidą bei pasivaikščiojimus su gidu. Šeštadienio popietę pievoje prie Nidos uosto numatyti pokalbiai apie žuvies vartojimo įpročius, žvejybos kultūrą ir šiandienos gastronomijos tendencijas.

    Atidarymas ir tradicinis žiobrių kepimas ant laužo planuojamas balandžio 25 dieną 12.00 valandą pievoje prie Nidos uosto. Vakarinė programos dalis vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, kur numatyta prof. Rimvydo Laužiko paskaita apie žuvies valgius Lietuvos virtuvės istorijoje ir koncertinė programa.

    Organizatoriai praneša, kad Žiobrinių proga bus taikoma įvažiavimo į Neringą lengvata: nuo vietinės rinkliavos bus atleidžiami lengvaisiais automobiliais atvykstantys lankytojai nuo balandžio 24 dienos 12.00 valandos iki balandžio 25 dienos 12.00 valandos.

    Šaltiniai:

    https://visitneringa.com/renginiai/ziobrines

    https://www.facebook.com/visitneringa

  • Neringoje prasideda Žiobrinės: para nemokamas įvažiavimas ir renginiai su žvejais

    Neringoje prasideda Žiobrinės: para nemokamas įvažiavimas ir renginiai su žvejais

    Neringoje balandžio 24–26 dienomis vyksta Žiobrinių šventė, suburianti vietos bendruomenę ir kurorto svečius į žvejybos tradicijas primenančius renginius. Šventės proga savivaldybė taiko laikinas įvažiavimo lengvatas lengvaisiais automobiliais atvykstantiems žmonėms.

    Nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą atleidžiami asmenys, į kurortą vykstantys lengvaisiais automobiliais nuo balandžio 24 dieną 12 valandos iki balandžio 25 dieną 12 valandos. Kitaip tariant, įvažiavimas šiuo laikotarpiu galios visą parą be mokesčio.

    Žiobrinių programoje numatyti renginiai, kurie tradiciškai siejami su pavasariniu žiobrių sezonu ir Kuršių marių krašto gastronomija. Lankytojams žadamas simbolinis laivų nuleidimas į Kuršių marias, žiobrių kepimas ant laužo, edukacijos, susitikimai su žvejais ir virtuvės šefais.

    Šventėje taip pat antrą kartą organizuojamas Žuvies filė čempionatas, kuriame akcentuojami žuvies paruošimo įgūdžiai ir tvari žuvininkystės kultūra. Organizatoriai tikisi, kad tai taps nuolatiniu renginiu, pritraukiančiu ir šeimas, ir maisto entuziastus.

    Neringos savivaldybė primena, kad iki birželio 19 dienos vietinė rinkliava už įvažiavimą į Neringą lengvaisiais automobiliais siekia 10 eurų. Toks tarifas taikomas didžiąją metų dalį, o vasaros sezonu rinkliavos dydžiai įprastai kinta pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Šventės renginių laikai ir detalės skelbiami Neringos turizmo informacijos kanaluose. Planuojantiems kelionę rekomenduojama įsivertinti eismo intensyvumą ir atvykimo laiką, ypač savaitgalį.

    Šaltiniai:
    https://www.visitneringa.com/lt/ziobrines
    https://neringa.lt/lt/naujienos

  • Molėtų savivaldybė ieško vyr. specialisto: iki gegužės 7 dienos laukiama paraiškų konkursui

    Molėtų savivaldybė ieško vyr. specialisto: iki gegužės 7 dienos laukiama paraiškų konkursui

    Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, todėl atranka vykdoma pagal nustatytą valstybės tarnybos konkursų tvarką.

    Paraiškos konkursui priimamos iki gegužės 7 dienos. Kandidatai turi teikti prašymus per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, kur pateikiamas ir pareigybės aprašymas bei konkretūs reikalavimai pretendentams.

    Tokio pobūdžio pareigybė savivaldybėje paprastai apima teisinių dokumentų rengimą ir derinimą, teisės aktų taikymą savivaldos praktikoje bei darbą su civilinės būklės registravimo procesais. Praktikoje tai reiškia atsakomybę už tikslumą, terminų laikymąsi ir sprendimų pagrįstumą, nes dalis veiklos tiesiogiai susijusi su gyventojams aktualiomis paslaugomis.

    Savivaldybės nurodytais kontaktais dėl konkurso sąlygų galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėją Sigitą Saugūnienę. Kandidatams rekomenduojama iš anksto įvertinti, ar atitinka skelbime sistemoje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, ir laiku pateikti visus prašomus dokumentus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse didėja poreikis specialistams, gebantiems vienu metu užtikrinti teisinį tikslumą ir sklandų paslaugų teikimą gyventojams, ypač kai daug procesų persikelia į skaitmenines sistemas. Dėl to konkursuose dažnai vertinami ne tik formalūs reikalavimai, bet ir praktiniai įgūdžiai, gebėjimas dirbti su dokumentais bei komunikacija su gyventojais.

    Šaltiniai:

    https://dirbuvalstybei.vva.lt/job/1012

    https://vtd.lrv.lt/lt/valstybes-tarnyba/konkursai-i-valstybes-tarnyba/

  • Molėtų savivaldybės taryba renkasi balandžio 30 dieną: darbotvarkė, sprendimai ir transliacija

    Molėtų savivaldybės taryba renkasi balandžio 30 dieną: darbotvarkė, sprendimai ir transliacija

    Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdis šaukiamas 2026 metais balandžio 30 dieną 10 valandą. Posėdis vyks Molėtų rajono savivaldybės administracijos posėdžių salėje.

    Gyventojams ir suinteresuotoms organizacijoms pateikiama posėdžio darbotvarkė, taip pat mero potvarkis dėl posėdžio sušaukimo. Kartu skelbiami ir balandžio mėnesio tarybos sprendimų projektai, kurie bus svarstomi posėdžio metu.

    Tokio tipo tarybos posėdžiuose paprastai sprendžiami savivaldybei svarbūs klausimai, susiję su biudžeto planavimu, turto valdymu, vietine infrastruktūra, socialinėmis paslaugomis ir viešųjų įstaigų veikla. Skelbiami sprendimų projektai leidžia iš anksto įvertinti planuojamus pakeitimus ir pasirengti diskusijoms.

    Numatyta ir tiesioginė posėdžio transliacija, todėl posėdį galima stebėti nuotoliu. Taip pat viešinama informacija apie komitetų posėdžius, kuriuose klausimai dažniausiai aptariami detaliau prieš teikiant juos galutiniam tarybos sprendimui.

    Savivaldybė primena, kad iš anksto paskelbti dokumentai padeda užtikrinti sprendimų skaidrumą ir gyventojų informavimą. Aktualiausia informacija apie darbotvarkę, sprendimų projektus ir transliaciją skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884

    https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C8E13B9B1D47

  • Molėtų savivaldybės darbuotojai mokėsi visuotinės gynybos: nuo hibridinių grėsmių iki pirmosios pagalbos

    Molėtų savivaldybės darbuotojai mokėsi visuotinės gynybos: nuo hibridinių grėsmių iki pirmosios pagalbos

    Balandžio 22 dieną Molėtų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai dalyvavo pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos mokymuose. Juos organizavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai ir aiškiai parengti savivaldybės komandą veikti ekstremalių situacijų, karo grėsmės ar karinio konflikto atveju. Toks pasirengimas savivaldai svarbus todėl, kad krizės metu būtent vietos institucijoms dažnai tenka koordinuoti pirmuosius sprendimus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Pilietinis pasipriešinimas ir visuotinė gynyba

    Mokymuose aptarti pagrindiniai pilietinio pasipriešinimo principai ir visuotinės gynybos samprata. Akcentuota, kad visuotinė gynyba apima ne tik kariuomenės veiksmus, bet ir valstybės institucijų, savivaldybių, verslo bei visuomenės pasirengimą išlaikyti valstybės funkcijas ir atsparumą.

    Taip pat nagrinėtas valstybės ir piliečių vaidmuo krizių metu, kai sprendimus lemia greitis, aiški komunikacija ir patikimos informacijos sklaida. Praktikoje tai reiškia gebėjimą veikti pagal iš anksto numatytas procedūras, žinoti atsakomybes ir palaikyti ryšį su gyventojais.

    Hibridinės grėsmės, dezinformacija, kibernetika

    Didelė mokymų dalis skirta hibridinėms grėsmėms ir jų keliamoms rizikoms nacionaliniam saugumui. Aptarta, kaip vienu metu gali būti derinamos informacinės atakos, kibernetiniai incidentai, socialinės įtampos kurstymas ar bandymai sutrikdyti kritinių paslaugų teikimą.

    Dalyviai gilino žinias apie dezinformacijos ir propagandos atpažinimą bei informacijos tikrinimo principus. Pabrėžta, kad krizės metu klaidinanti informacija plinta greitai, todėl institucijoms ypač svarbu komunikuoti tiksliai, laiku ir nuosekliai, remiantis patvirtintais šaltiniais.

    Ne mažiau dėmesio skirta kibernetinio saugumo aspektams ir psichologinio atsparumo svarbai. Akcentuota, kad organizacijoms būtina pasirengti tiek techniniams incidentams, tiek darbuotojų nuovargio ir streso valdymui, nes žmogiškasis faktorius dažnai tampa silpniausia grandimi.

    Praktika: pirmosios valandos ir pirmoji pagalba

    Praktinėje dalyje savivaldybės darbuotojai tobulino pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius ir aptarė veiksmus pirmosiomis krizės valandomis. Tokiu laikotarpiu itin svarbu aiškiai įsivertinti situaciją, užtikrinti darbuotojų saugumą ir nenutraukti būtiniausių paslaugų gyventojams.

    Taip pat nagrinėti sprendimų priėmimo bei veiklos tęstinumo užtikrinimo principai, kurie aktualūs savivaldybėms valdant sutrikimus infrastruktūroje, ryšiuose ar tiekimo grandinėse. Mokymuose akcentuota, kad iš anksto parengti planai ir komandinis darbas leidžia sumažinti chaosą ir greičiau atkurti įprastą veiklą.

    Molėtų rajono savivaldybės administracija padėkojo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos už organizuotus mokymus ir instruktoriui Gintarui Bagdonui už profesionaliai perteiktas žinias. Daugiau informacijos apie pilietinio pasipriešinimo mokymus skelbia departamentas.

    Šaltiniai:
    https://kam.lt/struktura-ir-kontaktai/mobilizacijos-ir-pilietinio-pasipriesinimo-departamentas/
    https://www.karys.lt/bendraukime/kas-yra-visuotine-gynyba/251