Džiovintos slyvos dažniausiai prisimenamos per šventes, tačiau mitybos specialistai jas vertina kaip kasdienį užkandį, galintį padėti virškinimui ir bendrai savijautai. Jose daug skaidulų ir bioaktyvių junginių, todėl saikingas vartojimas siejamas su nauda žarnynui, širdžiai ir kaulų būklei.
Skirtingai nei šviežiose slyvose, džiovintuose vaisiuose maistinės medžiagos yra labiau koncentruotos, nes pašalinama dalis vandens. Dėl to vienoje porcijoje paprastai gaunama daugiau skaidulų ir mineralų, tačiau kartu padidėja ir energinė vertė bei natūralių cukrų kiekis.
Svarbiausia priežastis, kodėl džiovintos slyvos dažnai rekomenduojamos, yra jų poveikis tuštinimuisi. Jose esančios tirpios ir netirpios skaidulos didina išmatų tūrį, o natūralūs cukraus alkoholiai, ypač sorbitolis, gali skatinti vandens pritraukimą į žarnyną ir palengvinti pasituštinimą.
Ne mažiau aktuali ir širdies bei kraujagyslių sistemos tema. Skaidulos padeda mažinti padidėjusį mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, o džiovintose slyvose esantis kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės, ypač kai mityboje ribojama druska ir pakanka daržovių.
Džiovintos slyvos dažnai minimos ir kalbant apie kaulų sveikatą. Jose yra vitamino K ir mineralų, o kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali būti siejamas su palankesniais kaulų apykaitos žymenimis ir kaulų mineralinio tankio išsaugojimu, ypač vyresniame amžiuje.
Vis dėlto tai nėra produktas, kurį verta valgyti be saiko. Didesnis kiekis gali sukelti pūtimą, pilvo skausmą ar viduriavimą, ypač jei skaidulų maiste anksčiau buvo mažai. Sergantiems dirgliosios žarnos sindromu džiovinti vaisiai kai kuriems žmonėms gali paūminti simptomus.
Dažniausiai mitybos rekomendacijose nurodoma saikinga porcija – apie 50 gramų, tai yra maždaug 5–6 džiovintos slyvos per dieną. Jei vargina užkietėjimas, kai kurie specialistai siūlo kiekį didinti palaipsniui, tačiau svarbu stebėti savijautą ir nepamiršti pakankamai vandens.
Leave a Reply