CP v2

Blog

  • Deadzoning kelionėse: kodėl sąmoningas atsijungimas nuo ekranų tampa nauju poilsio standartu

    Deadzoning kelionėse: kodėl sąmoningas atsijungimas nuo ekranų tampa nauju poilsio standartu

    Nuolatiniai laiškai, skambučiai ir pranešimai daugeliui nebeleidžia „išjungti“ darbo net atostogų metu. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibrėžia kaip su darbu susijusį sindromą, pasireiškiantį išsekimu, atsiribojimu ir sumažėjusiu efektyvumo jausmu, o šie simptomai dažnai persikelia ir į laisvalaikį.

    Šiame kontekste keliautojai vis dažniau gręžiasi į „deadzoning“ idėją, kai sąmoningai ribojamas skaitmeninis ryšys ir atostogos atgauna tikrą poilsio prasmę. Tai nebūtinai reiškia visišką technologijų atsisakymą, greičiau aiškias taisykles, kada ir kam leidžiama pasiekti žmogų.

    Kas yra deadzoning?

    „Deadzoning“ paprastai suprantamas kaip tyčinis atsijungimas kelionėje: pasirenkama vieta, kur ryšys silpnas, arba pačiam nusistatomos ribos, pavyzdžiui, išjungiami darbo pranešimai. Dažnas sprendimas ir automatinis pranešimas el. paštu, kad darbuotojas atostogauja, taip pat susitarimas, kas laikoma tikra „kritine situacija“.

    Turizmo tyrėja dr. Birgit Trauer „Euronews Travel“ aiškino, kad keliones formuoja vadinamosios stūmimo ir traukos priežastys: žmones vilioja kryptys, bet ne mažiau svarbu tai, nuo ko jie bando pabėgti. Pasak jos, psichologiškai kelionė neretai tampa bandymu atsitraukti nuo to, kas nebetarnauja, ir ieškoti geresnės savijautos.

    „Dažnai galvojame, kad kelionė yra trauka į vietą, bet ji taip pat yra stūmimas nuo kažko, pavyzdžiui, darbo ar kitų stresorių“, – sakė dr. Birgit Trauer.

    Jos teigimu, svarbi ir kita ryšio rūšis, ne skaitmeninė: ryšys su kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Sąmoningas atsijungimas kelionėje gali padėti atkurti gebėjimą būti čia ir dabar, švelninti įtampą ir pagerinti tarpusavio bendravimą.

    Ar tai nauja ir kuo gali padėti?

    Nors terminas išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose ir dažniau siejamas su tūkstantmečio karta bei Z karta, pati idėja nėra nauja. Dar prieš išmaniųjų telefonų erą kelionės savaime reiškė ilgesnį laiką be nuolatinio kontakto, o tai daugeliui suteikdavo laisvės ir atokvėpio.

    Šiandien, kai darbo ir asmeninis gyvenimas dažnai persidengia, „deadzoning“ akcentuoja sąmoningą pasirinkimą. Dr. Birgit Trauer pabrėžė, kad jaunų keliautojų atsakas į nuolatinį buvimą internete dažniau yra ne technologijų atmetimas, o siekis subalansuoti jų naudojimą ir geriau kontroliuoti įsitraukimą.

    Vienas dažniausiai minimų privalumų yra mažesnė kognityvinė našta, kai smegenims nereikia nuolat apdoroti pranešimų ir informacijos srauto. Dėl to gali mažėti įtampa ir nerimas, gerėti nuotaika, miegas ir dėmesingumas, o pačios atostogos tampa labiau atkuriančios.

    Kada atsijungimas gali tapti problema?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad po ryškaus atsitraukimo nuo kasdienybės daliai žmonių gali kilti vadinamasis „atvirkštinis kultūrinis šokas“. Grįžus namo žmogus jaučiasi pasikeitęs, tačiau aplinka ir rutina lieka ta pati, todėl gali atsirasti noras vėl kuo greičiau pabėgti, o ne integruoti naujus įpročius į kasdienį gyvenimą.

    Todėl „deadzoning“ dažniausiai vertinamas kaip priemonė, o ne vienkartinis sprendimas. Praktikoje tai gali reikšti susitarimus su darbdaviu dėl pasiekiamumo, aiškias ribas komandoje ir paprastus kasdienius įpročius, pavyzdžiui, darbo programėlių pranešimų išjungimą ne darbo metu.

    Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad kelionės Europoje išlieka itin intensyvios, o apgyvendinimo įstaigose per metus sugeneruojama milijardai nakvynių. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip keliauti dažniau, bet kartu iš tiesų pailsėti, o ne tik pakeisti darbo vietą iš biuro į oro uostą ar viešbutį.

    „Deadzoning“ taip pat nebūtinai reikalauja tolimų ir brangių kelionių. Pasak dr. Birgit Trauer, sąmoningas atsijungimas gali prasidėti arčiau namų, renkantis vietas su lėtesniu tempu, daugiau gamtos ir mažiau dirgiklių, o svarbiausia yra ne atstumas, bet taisyklės, kurias žmogus susikuria pats.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/can-the-deadzoning-trend-be-a-way-to-improve-our-wellbeing-while-travelling

    – https://www.who.int/publications/i/item/9789240003927

    – https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260304-1

  • Degalų krizė Europoje kelia kainas ir atšaukimus: ar jūsų vasaros skrydis dar įvyks?

    Degalų krizė Europoje kelia kainas ir atšaukimus: ar jūsų vasaros skrydis dar įvyks?

    Europoje ryškėjanti reaktyvinių degalų krizė verčia oro linijas peržiūrėti vasaros skrydžių planus, o keleivius – pasiruošti brangesniems bilietams ir galimiems atšaukimams. Nors Europos Komisija viešai ramina, aviacijos sektorius įspėja, kad sutrikimai tiekimo grandinėje jau persikelia į tvarkaraščius.

    Oro bendrovės skaičiuoja, kad sąnaudos šoktelėjo per trumpą laiką, todėl imamasi skubių sprendimų. Skelbiama, kad „Scandinavian Airlines“ atšaukė apie 1 000 reisų, „Lufthansa“ planuoja atsisakyti 20 000 maršrutų, o „Air France-KLM“ įvedė 100 eurų priemoką tolimųjų skrydžių bilietams.

    Kas išjudino krizę?

    Pagrindinis sukrėtimas siejamas su pasaulinės naftos ir degalų logistikos sutrikimu, kai dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio buvo apribotas svarbus energijos išteklių tranzitas. Dėl to reaktyvinių degalų kainos, kaip pranešama, pakilo maždaug dvigubai, o tai ypač skausminga aviacijai, kur degalai sudaro reikšmingą skrydžio savikainos dalį.

    Europos Sąjungos perdirbimo pajėgumai, kaip nurodoma, pagamina apie 70 proc. bloke suvartojamų reaktyvinių degalų, o likusi dalis paprastai importuojama, įskaitant tiekimą iš Artimųjų Rytų. Kai importo srautai sutrinka, alternatyvų paieška užtrunka, o kainų šuoliai greitai persiduoda galutiniam vartotojui.

    Tarptautinė energetikos agentūra praėjusią savaitę perspėjo, kad Europai gali būti likę maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų atsargų. Tokia prognozė didina riziką, kad vasarą skrydžių atšaukimai taps ne pavieniais atvejais, o sistemine problema, ypač jei paklausa sezono metu išliks aukšta.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija teigia, kad skrydžių atšaukimai nebūtinai tiesiogiai susiję su fiziniu degalų trūkumu, ir dalį atsakomybės sieja su oro linijų pelningumu bei jų sprendimais optimizuoti tinklą. Vis dėlto institucijos pripažįsta, kad situacija reikalauja koordinuoto atsako, jei sutrikimai užsitęstų.

    Siekiant mažinti riziką, pradėta „AccelerateEU“ iniciatyva, skirta koordinuoti avarinius degalų tiekimus ir, jei prireiktų, suderinti valstybių narių veiksmus dalijantis turimomis atsargomis. Praktikoje tai reikštų didesnį bendradarbiavimą tiek planuojant paskirstymą, tiek nustatant prioritetus kritiniams maršrutams.

    Ar padės importas iš JAV?

    Vienas iš svarstomų kelių – didinti importą iš JAV, tačiau šiam sprendimui kyla techninių kliūčių. Skelbiama, kad JAV naudojami reaktyviniai degalai atitinka kiek kitokius cheminius standartus, todėl tam tikrais atvejais gali reikėti papildomo suderinimo, testavimo ar logistikos prisitaikymo, kad tiekimas sklandžiai integruotųsi į Europos rinką.

    Tuo pat metu ES transporto ministrai, susirinkę prieš neformalų lyderių susitikimą Kipre, ragina gyventojus mažinti paklausą, dažniau rinktis viešąjį transportą ir kitas alternatyvas. Tačiau ilgesnių atstumų kelionėms, ypač atostogų kryptimis, realių pakaitalų aviacijai nėra daug, todėl spaudimas bilietų kainoms išlieka.

    Keleiviams artimiausiomis savaitėmis svarbiausia stebėti oro bendrovių pranešimus, reguliariai tikrinti skrydžio statusą ir įvertinti, ar bilieto taisyklės leidžia keisti datas be didelių mokesčių. Jei degalų tiekimas nesinormalizuos, vadinamoji priemokų vasara gali reikšti ne tik brangesnes keliones, bet ir daugiau paskutinės minutės korekcijų oro uostuose.

    „Europos Komisija tvirtina, kad atšaukimus lemia ne vien degalų stygius, bet ir oro linijų sprendimai dėl pelningumo“, – teigiama institucijos pozicijoje.

    „Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad Europai gali būti likę maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų atsargų“, – nurodoma pranešimuose apie situaciją rinkoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/watch-why-the-fuel-crisis-might-ground-your-summer-vacation-flights

    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/16/europe-has-six-weeks-of-jet-fuel-left-caused-by-dire-strait-crisis-iea-chief-warns

    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/21/eu-to-boost-jet-fuel-imports-from-the-united-states-amid-shortage-fears

  • Ukmergės mokinių bendrovių eXpo: 40 komandų idėjos apie tvarumą, DI ir realius sprendimus

    2026 metais balandžio 17 dieną Ukmergėje, prekybos centre „Eifelis“, surengta 7-oji Ukmergės mokomųjų mokinių bendrovių regioninė eXpo 2026. Renginys subūrė apie 250 dalyvių ir lankytojų, tarp jų – mokinius, mokytojus, verslo atstovus ir bendruomenės narius.

    Šiemet eXpo prisistatė 40 mokomųjų mokinių bendrovių iš aštuonių savivaldybių: Ukmergės, Molėtų, Jonavos, Kėdainių, Širvintų, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonų. Dešimt komandų atvyko iš Ukmergės, todėl organizatoriai pabrėžė augantį jaunimo įsitraukimą ir stiprėjančią verslumo kultūrą regione.

    Renginį organizavo Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba ir bendradarbystės centras „Spiečius“ Ukmergėje, bendradarbiaujant su Lietuvos Junior Achievement. eXpo laikoma praktinio verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ etapu, kuriame mokiniai viešai išbando idėjas, pristato produktus ir mokosi gauti grįžtamąjį ryšį iš rinkos.

    Jaunimo idėjos: nuo tvarumo iki DI

    Renginyje lankytojai galėjo tiesiogiai susipažinti su mokinių kuriamais produktais ir paslaugomis, o dalis sprendimų buvo iš karto siūlomi įsigyti. Pasak renginio organizatorių, šių metų darbai aiškiai parodė poslinkį nuo vien tik parduodamo gaminio idėjos prie konkrečios problemos sprendimo.

    Tarp dažniausių krypčių išsiskyrė tvarumo sprendimai, technologijų projektai, socialinio poveikio idėjos ir kūrybinė personalizacija. Dalis komandų pristatė ir su DI susijusius sprendimus, akcentuodamos, kad technologijos joms tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktiniu įrankiu prototipams, turiniui ar vartotojo patirčiai kurti.

    Kas laimėjo ir kuo išsiskyrė

    Renginio kulminacija tapo apdovanojimai, kuriuose išskirti stipriausi projektai. Pirmąją vietą pelnė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokomoji mokinių bendrovė „Ecupco“, pristačiusi valgomus puodelius iš avižų krakmolo kaip alternatyvą vienkartiniams indams.

    Antrąją vietą užėmė Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokomoji mokinių bendrovė „Purpaw“, kurianti natūralius šunų skanėstus, siejamus su maisto švaistymo mažinimo idėja. Trečiąją vietą laimėjo tos pačios gimnazijos mokomoji mokinių bendrovė „SaulClean LT“, pasiūliusi saulės baterijų valymo sprendimą, orientuotą į efektyvesnę jų priežiūrą.

    Be pagrindinių prizų, skirta ir daugiau nominacijų, kurios leido įvertinti skirtingas kompetencijas – nuo inovatyvumo ir tvarumo iki finansų valdymo, rinkodaros, komandinio darbo bei poveikio bendruomenei. Tokia praktika atitinka mokomųjų bendrovių modelį, kuriame svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas, įgūdžiai bei gebėjimas argumentuotai pristatyti sprendimą.

    Partneriai ir renginio reikšmė regionui

    Prie eXpo įgyvendinimo prisidėjo platus partnerių ir rėmėjų tinklas, tarp jų – Ukmergės rajono savivaldybė, SEB bankas, „Inovacijų agentūra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, universitetų atstovai ir verslo įmonės. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai svarbūs ne tik mokiniams, bet ir regionui: jie kuria ryšius tarp mokyklų, savivaldos ir darbdavių.

    Ukmergės mokomųjų mokinių bendrovių eXpo dar kartą parodė, kad jaunimas verslumą vis dažniau supranta kaip gebėjimą spręsti realius iššūkius. Tvarumas, technologijos ir DI, socialinis jautrumas bei praktinis požiūris į produktą čia susijungė į sprendimus, kurie, bent daliai komandų, gali tapti pirmu žingsniu į platesnę rinką.

    Savivaldybės administracijos informacija.

    Šaltiniai:

    – https://www.ukmerge.lt

    – https://www.juniorachievement.lt

  • Ukmergės ligoninėje paruoštas multiorganinis donoras: kepenys ir inkstai padėjo trims pacientams

    Praėjusį savaitgalį Ukmergės ligoninėje užregistruotas potencialus multiorganinis donoras. Artimieji priėmė sprendimą sutikti su organų donoryste, o tai suteikė realią viltį trims žmonėms, laukusiems transplantacijos.

    Donoro kepenys ir inkstai buvo operatyviai transportuoti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Ten transplantacijos komandos atliko persodinimo operacijas, o sklandus koordinavimas leido organus panaudoti laiku ir saugiai.

    Procesas truko keliasdešimt valandų

    Ukmergės ligoninės Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vedėja Aušra Rodzevičienė pabrėžė, kad donoro paruošimas yra sudėtingas ir reikalauja didelio specialistų susitelkimo. Tokiais atvejais svarbi kiekviena valanda, nes organų gyvybingumas priklauso nuo medicininio tikslumo ir nuolatinės būklės kontrolės.

    „Visas donoro paruošimo procesas truko keliasdešimt valandų. Jame dalyvavo apie 18 specialistų komanda, taip pat glaudžiai bendradarbiauta su regiono donorystės koordinatoriais, transplantologais ir Nacionaliniu transplantacijos biuru“, – sakė A. Rodzevičienė.

    Pasak jos, tokie atvejai regioninėse ligoninėse nėra dažni, todėl kiekvienas procesas tampa ir profesionalumo patikrinimu, ir labai atsakingu komandiniu darbu. Ukmergėje multiorganiniai donorai paskutinį kartą buvo paruošti 2013–2015 metais.

    Kodėl svarbi regioninių ligoninių grandis

    Santaros klinikų Regiono donorystės paslaugų koordinavimo poskyrio koordinatorės Karina Kolodynskaja ir Daiva Čičiškinienė teigė, kad Ukmergės ligoninės komanda visus būtinus veiksmus atliko laiku ir pagal aukščiausius medicinos standartus. Jų vertinimu, būtent disciplina, pagarba procesui ir aiški komunikacija sudaro prielaidas sėkmingam organų paėmimui.

    „Didelis dėmesys buvo skiriamas kiekvienai detalei – nuo gyvybinių funkcijų palaikymo iki sklandžios specialistų komunikacijos. Dėl transplantologų užimtumo donoro išlaikymo procesas užsitęsė beveik dvi paras, tačiau Ukmergės ligoninės komanda savo darbą atliko nepriekaištingai“, – teigė koordinatorės.

    Šis atvejis primena, kad organų donorystės grandinėje itin svarbus visos sistemos darbas, o ne vien transplantacijos centras. Regioninės ligoninės dažnai pirmosios identifikuoja potencialų donorą, palaiko gyvybines funkcijas ir užtikrina, kad sprendimą priėmusių artimųjų valia būtų įgyvendinta profesionaliai ir pagarbiai.

    Sprendimas, apie kurį verta kalbėtis

    Medikai pabrėžia, kad artimųjų apsisprendimas kritinėje situacijoje dažnai priklauso nuo to, ar šeimoje anksčiau buvo kalbėta apie donorystę. Aiškiai žinoma žmogaus valia sumažina emocinę naštą ir leidžia greičiau priimti sprendimą, nuo kurio gali priklausyti kito žmogaus gyvybė.

    „Organų donorystė – kilnus ir gyvybes gelbstintis sprendimas. Kviečiame visuomenę apie tai kalbėtis su artimaisiais – žinoti vieni kitų valią tokiose situacijose yra be galo svarbu“, – pabrėžė A. Rodzevičienė.

    Ukmergės ligoninės ir Santaros klinikų atstovai akcentuoja, kad kiekvienas sėkmingas donorystės atvejis yra daugelio žmonių darbo rezultatas: nuo intensyviosios terapijos komandos ir laboratorijų iki koordinatorių bei transplantologų. Tačiau lemiamas žingsnis visada prasideda nuo žmogaus ir jo artimųjų sprendimo padėti.

    Ukmergės ligoninės administracijos informacija.

    Šaltiniai:
    https://ntb.lt/organiniu-audiniu-ir-lasteliu-donoryste/
    https://ntb.lt/donoryste/duk/

  • Ukmergės rajone parduodamas pradinio ugdymo pastatas: elektroninio aukciono kaina nuo 43 300 eurų

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija paskelbė elektroninį nekilnojamojo turto pardavimo aukcioną, kuriame siūlomas pradinio ugdymo skyriaus pastatas ir keli pagalbiniai statiniai. Parduodamas turtas yra Pabaisko seniūnijoje, Antakalnio kaime, Jaunimo gatvėje.

    Aukcionui teikiamas 429,90 kv. m ploto pastatas, taip pat stoginės, katilinė ir kiemo statiniai. Savivaldybė nurodo, kad nekilnojamasis turtas yra valstybinėje žemėje, o žemės sklypas nėra suformuotas, todėl pirkėjui svarbu įvertinti būsimus naudojimosi žeme aspektus.

    Pradinė pardavimo kaina nustatyta 43 300 eurų, o kainos didinimo intervalas siekia 200 eurų. Norint dalyvauti aukcione, taikomas 100 eurų registravimo mokestis ir 4 330 eurų garantinis įnašas, kuriuos reikia sumokėti iki registracijos pradžios.

    Turto apžiūra numatyta 2026 metais gegužės 12–13 dienomis arba gali būti suderinta atskirai. Savivaldybė pabrėžia, kad apie norą apžiūrėti objektą būtina pranešti iš anksto, kad būtų suderintas laikas ir pateikta reikalinga informacija.

    Dalyvių registracija į elektroninį aukcioną prasidės 2026 metais gegužės 25 dieną ir baigsis 2026 metais gegužės 26 dieną. Pats aukcionas vyks 2026 metais gegužės 28–29 dienomis valstybės informacinėje sistemoje, kuri naudojama elektroniniams aukcionams ir varžytynėms.

    Praktikoje elektroniniai aukcionai dažniausiai pasirenkami dėl skaidrumo ir patogumo, nes dalyviai gali teikti pasiūlymus nuotoliniu būdu, o visi veiksmai fiksuojami sistemoje. Prieš priimant sprendimą dalyvauti, pirkėjams įprastai rekomenduojama detaliai peržiūrėti aukciono sąlygas, susipažinti su turto dokumentais ir įvertinti objekto būklę bei galimus pritaikymo scenarijus.

    Šaltiniai:

    – https://www.ukmerge.lt/naujai-paskelbti-aukcionai/

    – https://www.evarzytynes.lt/

  • Ukmergės savivaldybė vėl parduoda buvusį darželį Veprių seniūnijoje: startas nuo 10 000 eurų

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija paskelbė pakartotinį elektroninį nekilnojamojo turto aukcioną, kuriame parduodamas pastatas – buvęs darželis su priklausiniu šuliniu. Turtas yra Kultuvėnų kaime, Klevų gatvėje 31, Veprių seniūnijoje.

    Parduodamo pastato bendras plotas siekia 176,74 kv. m. Savivaldybė nurodo, kad nekilnojamasis turtas yra valstybinėje žemėje, o sklypas šiuo metu nėra suformuotas, todėl pirkėjui svarbu įvertinti žemės naudojimo ir įteisinimo procedūras.

    Pradinė pardavimo kaina nustatyta 10 000 eurų, o kainos didinimo intervalas aukcione – 200 eurų. Norint dalyvauti, taikomas 100 eurų registravimo mokestis ir 1 000 eurų garantinis įnašas, abu turi būti sumokėti iki registracijos į elektroninį aukcioną pradžios.

    Turto apžiūra numatyta 2026 metais gegužės 12–13 dienomis arba kitu laiku, susitarus iš anksto su savivaldybe. Registracija į aukcioną prasidės 2026 metais gegužės 25 dieną 00:00 valandą ir baigsis 2026 metais gegužės 26 dieną 23:59 valandą.

    Elektroninis aukcionas vyks 2026 metais gegužės 28 dieną nuo 09:00 valandos iki 2026 metais gegužės 29 dienos 13:59 valandos. Savivaldybė pažymi, kad aukcionas bus organizuojamas valstybės informacinėje sistemoje evarzytynes.lt, o aukciono numeris – 324782.

    „Kviečiame susipažinti su aukciono sąlygomis ir, esant poreikiui, iš anksto suderinti turto apžiūrą“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė.

    Tokie elektroniniai aukcionai savivaldybėms leidžia efektyviau realizuoti nenaudojamą ar paskirtį praradusį turtą, o pirkėjams suteikia aiškias, standartizuotas dalyvavimo taisykles ir galimybę varžytis nuotoliniu būdu. Vis dėlto prieš dalyvaujant verta detaliai įsivertinti pastato būklę, galimas rekonstrukcijos sąnaudas, paskirties keitimo galimybes bei tai, kaip bus sprendžiami su valstybine žeme ir nesuformuotu sklypu susiję klausimai.

    Šaltiniai:

    – https://www.ukmerge.lt/pakartotiniai-aukcionai/

    – https://www.evarzytynes.lt/

  • Siesikų seniūnijos susitikimas su gyventojais: ką nuveikė 2025 metais ir kokie darbai laukia

    2026 metais balandžio 21 dieną Siesikų kultūros namuose gyventojams pristatyta Siesikų seniūnijos 2025 metų veiklos plano įgyvendinimo ataskaita. Seniūnė Rūta Žižienė apžvelgė svarbiausius per metus atliktus darbus, bendruomenėms skirtas iniciatyvas ir numatomus artimiausius prioritetus.

    Susitikime dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai, taip pat policijos atstovai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai bei vietos gyventojai. Tokie atviri pristatymai savivaldos praktikoje laikomi viena pagrindinių priemonių didinti skaidrumą ir gyventojų įtraukimą sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Gyventojų klausimai ir kasdieniai rūpesčiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinės temos, su kuriomis gyventojai susiduria nuolat: vietinės rinkliavos klausimai, stambiagabaričių atliekų išvežimo tvarka bei galimybės patogiau ir aiškiau organizuoti šias paslaugas. Taip pat aptarti regioninių kelių ir vietos gatvių būklės gerinimo poreikiai Siesikų miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose.

    Seniūnija pabrėžė, kad dalis sprendimų priklauso ne tik nuo vietos planavimo, bet ir nuo platesnių savivaldybės bei valstybės kelių priežiūros ir finansavimo procesų. Praktikoje tai reiškia, jog gyventojų įvardytos problemos dažnai sprendžiamos etapais, derinant prioritetus, rangos darbus ir turimus išteklius.

    Artimiausi planai ir renginių pasirengimas

    Susitikimo metu pristatyti ir artimiausi seniūnijos darbai, taip pat pasirengimas bendruomenei svarbiems renginiams. Tarp jų įvardytas „Drakonų valčių“ festivalis bei Siesikų miestelio 440 metų sukakties minėjimas, kuriems paprastai prireikia iš anksto suderintų organizacinių sprendimų, infrastruktūros paruošimo ir bendruomenių įsitraukimo.

    Tokie renginiai seniūnijoms dažnai tampa proga ne tik telkti vietos gyventojus, bet ir pritraukti svečių srautus, skatinti vietos paslaugų vartojimą bei stiprinti krašto tapatybę. Todėl, be kultūrinės programos, paprastai daug dėmesio skiriama eismo, viešosios tvarkos, šiukšlių surinkimo ir teritorijų sutvarkymo klausimams.

    Pristatyme dalyvavę savivaldybės atstovai ir policijos pareigūnai atsakė į gyventojų klausimus bei fiksavo išsakytus pasiūlymus. Seniūnija akcentavo, kad bendruomenės pastabos ir kasdienė gyventojų patirtis yra svarbi planuojant darbus, nes leidžia tiksliau įvertinti, kur pokyčių reikia labiausiai.

    Ataskaitos pristatymas tapo ir proga aptarti, kaip seniūnija mato artimiausią metų darbotvarkę: nuo infrastruktūros ir viešųjų paslaugų iki renginių kalendoriaus. Gyventojai raginti aktyviai teikti pasiūlymus ir dalyvauti susitikimuose, nes sprendimai vietos lygmeniu dažniausiai būna efektyviausi tada, kai kuriami kartu su bendruomene.

    Šaltiniai:

    – https://www.ukmerge.lt/naujienos/siesiku-seniunija-pristate-metu-darbus-ir-planus-bendruomenei

  • Ispanijoje, Burgoso ligoninėje, po vaistų perdozavimo mirė trečias vėžiu sergantis pacientas

    Ispanijoje, Burgoso ligoninėje, po vaistų perdozavimo mirė trečias vėžiu sergantis pacientas

    Ispanijos šiaurėje esančioje Burgoso universiteto ligoninėje mirė trečias vėžiu sergantis pacientas, nukentėjęs nuo gydymo klaidos. Pacientas kelis mėnesius buvo kritinės būklės po to, kai gydymo metu jam buvo suleista per didelė vaistų dozė.

    Incidentas, apie kurį pranešta 2026 metų balandžio 23 dieną, siejamas su praėjusių metų gruodį įvykusia klaida ruošiant vaistą. Iš viso nukentėjo penki onkologiniai pacientai, kuriems buvo paruošta neteisingos koncentracijos medikamento dozė, todėl visi gavo daugiau veikliosios medžiagos, nei buvo paskirta.

    Du pacientai mirė netrukus po gydymo, o trečiasis nuo tada buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, tačiau pasveikti nepavyko. Du likę pacientai, anot pranešimų, būklę stabilizavo ir vėliau buvo išleisti iš ligoninės.

    Teisminis tyrimas ir atsakomybė

    Ispanijos institucijos pradėjo teisminį tyrimą, kuriame klaida vertinama kaip galimas sunkus profesinis neatsargumas. Tyrimo metu bus aiškinamasi, kaip buvo paruoštas medikamentas, kokios kontrolės grandys suveikė arba nesuveikė ir kas konkrečiai atsako už sprendimus vaisto paruošimo ir skyrimo grandinėje.

    Ligoninė pripažino, kad incidentą lėmė žmogiškoji klaida, ir pranešė peržiūrėjusi vidinius protokolus. Tokiais atvejais ligoninės paprastai stiprina vadinamąsias dvigubo patikrinimo procedūras, aiškina dozių skaičiavimo ir paruošimo atsakomybes, taip pat griežtina vaistų laikymo ir ženklinimo tvarką, kad būtų mažinama rizika supainioti koncentracijas.

    Kodėl vaistų sauga ypač jautri onkologijoje

    Onkologiniai vaistai dažnai turi siaurą terapinį intervalą, todėl net palyginti nedideli nukrypimai nuo numatytos dozės gali sukelti sunkias komplikacijas. Dėl to vaistų sauga čia remiasi ne vien individualiu darbuotojo atidumu, bet ir sisteminiais saugikliais, tokiais kaip standartizuotos paruošimo procedūros ir papildomos patikros prieš skiriant vaistą pacientui.

    Šis atvejis Ispanijoje atkreipė dėmesį į vaistų paruošimo procesų patikimumą viešosiose ligoninėse ir į tai, kaip greitai po klaidų įdiegiami prevenciniai pokyčiai. Teisminio tyrimo išvados turėtų parodyti, ar tai buvo pavienė klaida, ar platesnių sisteminių spragų pasekmė.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/health/2026/04/23/third-cancer-patient-dies-in-spanish-hospital-after-medication-error

  • JK „UK Biobank“ duomenų nutekėjimas: 500 000 savanorių sveikatos įrašai siūlyti „Alibaba“

    JK „UK Biobank“ duomenų nutekėjimas: 500 000 savanorių sveikatos įrašai siūlyti „Alibaba“

    Jungtinėje Karalystėje kilęs skandalas dėl medicininių duomenų saugumo: technologijų ministras Ianas Murray patvirtino, kad buvo pavogta informacija apie 500 000 „UK Biobank“ savanorių ir ji siūlyta parduoti Kinijos elektroninės prekybos platformose, siejamose su „Alibaba“.

    Nutekėjimas susijęs su „UK Biobank“ – vienu didžiausių pasaulyje biomedicininių tyrimų išteklių, kuriame sukaupti savanorių biologiniai mėginiai ir sveikatos bei gyvenimo būdo duomenys. Šis rinkinys plačiai naudojamas tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, įskaitant lėtinių ligų, genetikos ir visuomenės sveikatos analizę.

    Ministro teigimu, 2026 metų balandžio 20 dieną „UK Biobank“ informavo Vyriausybę, kad Kinijoje aptiko kelis skelbimus, kuriuose siūloma įsigyti tyrimo dalyvių duomenis. Pasak jo, identifikuoti trys skelbimai, o bent vienas siūlytas duomenų rinkinys galėjo apimti visų 500 000 savanorių įrašus.

    „Biobank“ nurodė, kad nutekėjusiuose failuose nebuvo dalyvių vardų, adresų, kontaktinių duomenų ar telefono numerių. Vis dėlto net ir be tiesioginių identifikatorių sveikatos bei gyvenimo būdo informacija gali kelti rizikų, nes tam tikrais atvejais asmenis galima atsekti derinant skirtingus duomenų taškus.

    „Vyriausybė šiandien kalbėjosi su pardavėju, ir jie mano, kad iki skelbimų pašalinimo iš trijų įrašų nebuvo įvykdyta jokių pirkimų“, – sakė I. Murray.

    Ministras pridūrė, kad Jungtinės Karalystės institucijos bendravo su Kinijos puse ir pačia platforma, siekdamos kuo greičiau pašalinti skelbimus ir užkirsti kelią naujiems. Jo teigimu, Kinijos institucijos reagavo operatyviai, o darbas dėl galimų papildomų skelbimų tęsiasi.

    „UK Biobank“ vadovas ir pagrindinis tyrėjas seras Rory Collinsas laišku atsiprašė dalyvių dėl kilusio nerimo ir patikino, kad asmens tapatybę tiesiogiai atskleidžianti informacija, organizacijos teigimu, liko saugi. Kartu jis pranešė, kad po incidento stiprinamos apsaugos priemonės, jog panaši situacija nepasikartotų.

    Organizacija taip pat laikinai sustabdė prieigą prie „UK Biobank“ mokslinių tyrimų platformos. Skelbiama, kad bus įvestas griežtas ribojimas, kokio dydžio failus galima atsisiųsti, nes būtent dideli masyvai praktikoje sudaro sąlygas greitam duomenų išnešimui net ir turint teisėtą prisijungimą.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kad sveikatos duomenys tampa itin patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Medicininiai įrašai juodojoje rinkoje vertinami dėl jų detalumo ir ilgaamžiškumo, o tyrimų duomenų bazės, kuriose sukaupti dideli standartizuoti rinkiniai, yra ypač jautrios net ir tada, kai asmeniniai identifikatoriai formaliai pašalinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinės apsaugos priemonės vis dažniau remiasi ne vien prieigos suteikimu, bet ir nuolatine elgsenos stebėsena, atsisiuntimų apribojimais, detaliu auditu bei griežtesniu duomenų segmentavimu. Tokių priemonių poreikį didina ir tai, kad tyrimų infrastruktūra turi išlikti atvira mokslui, bet kartu atlaikyti augančius kibernetinius pavojus.

    Šaltiniai:
    – https://www.euronews.com/health/2026/04/23/stolen-medical-data-from-500000-uk-volunteers-advertised-for-sale-on-a-chinese-website
    – https://www.ukbiobank.ac.uk/learn-more-about-uk-biobank

  • Zelenskis: Ukrainai reikia pilnos narystės ES, o ne simbolinių formatų – akis į Vengrijos veto

    Zelenskis: Ukrainai reikia pilnos narystės ES, o ne simbolinių formatų – akis į Vengrijos veto

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivui reikalinga pilna, o ne simbolinė ar dalinė narystė Europos Sąjungoje. Jo teigimu, svarstymai apie tarpinį statusą ar specialius formatus neatitinka nei karo realybės, nei Ukrainos visuomenės lūkesčių.

    Pasak Zelenskio, Ukraina gindamasi nuo Rusijos agresijos gina ir Europą, todėl narystės klausimas, jo vertinimu, neturėtų virsti vien politiniu gestu. Ši tema iškilo tuo metu, kai ES lyderių dėmesys vis labiau krypsta į įstrigusias stojimo derybas ir vienos valstybės narės daromą blokadą.

    „Ukrainai nereikia simbolinės narystės Europos Sąjungoje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Neformaliame ES lyderių susitikime Kipre taip pat aptarta, kad Bendrija atblokavo maždaug 90 milijardų eurų paskolą Ukrainai ir pritarė naujam sankcijų Rusijai paketui. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad tai esą du svarbūs žingsniai siekiant teisingos ir tvarios taikos, o kitas žingsnis turėtų būti pirmojo stojimo derybų klasterio atidarymas.

    Ukrainos derybų procesas ES, remiantis viešai skelbta informacija, iš esmės įstrigęs nuo 2024 metų vasaros, kai Vengrija aiškiai signalizavo neketinanti leisti atverti nė vieno derybų klasterio. ES plėtra reikalauja vienbalsių sprendimų, todėl vienos sostinės pozicija gali sustabdyti visą procedūrą, net jei kitos šalys narės palaiko pažangą.

    Kur stringa plėtros procesas

    Diskusijose skamba dvi paralelinės kryptys: politinis siekis išlaikyti Ukrainos integracijos tempą ir techninis reikalavimas laikytis stojimo kriterijų. Dalis lyderių pabrėžia, kad narystė negali būti suteikiama „pagal politinį pagreitį“, nes tai ilgainiui silpnintų ES taisyklių patikimumą ir pačios Sąjungos veikimą.

    Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas teigė matantis galimybę „naujai pradžiai“, o Ukrainos ateitį įvardijo esant Europoje. Tuo metu Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas akcentavo, kad „nėra trumpų kelių“, ir kad Ukraina, kaip ir kitos kandidatės, turi atitikti narystės sąlygas.

    Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris viešai suabejojo realistiškomis galimybėmis Ukrainai įstoti į ES artimiausiu laikotarpiu. Tokios pozicijos rodo, kad net ir stipriai politiškai remiant Ukrainą, Bendrijoje išlieka atsargumo dėl terminų ir proceso spartinimo būdų.

    Kyjivo žinutė dėl „tarpinių“ sprendimų

    Zelenskis, kalbėdamas apie stojimo perspektyvas, taip pat perspėjo Ukrainos institucijas nesusigundyti „simboliniais“ sprendimais. Jis priminė, kad Ukraina jau yra patyrusi situacijų, kai tarptautiniai susitarimai ar pažadai nevirto realiomis garantijomis, todėl dabar esą svarbiausia siekti pilnaverčių įsipareigojimų.

    Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už europinę ir euroatlantinę integraciją, Tarasas Kačka yra nurodęs, kad Kyjivas siekia judėti pagal taisykles, bet be dirbtinių vilkinimų. Jo vertinimu, kai kurie derybų skyriai galėtų būti uždaromi dar šiemet, o tai atvertų galimybių platesnei integracijai į vidaus rinką ir spartesniam derybų užbaigimui, jei išliktų politinė valia.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo to, ar ES ras būdą įveikti Vengrijos prieštaravimus ir kartu išlaikyti plėtros proceso standartus. Tai taps vienu svarbiausių išbandymų Bendrijos vienybei, kai Ukrainos klausimas jau seniai peržengė vien derybų techniką ir tapo geopolitine ES krypties dalimi.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/ukraine-needs-full-not-symbolic-membership-in-the-eu-zelenskyy-says

    – https://www.consilium.europa.eu/en/policies/enlargement/ukraine/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/relations-non-eu-countries/enlargement/ukraine_en