CP v2

Blog

  • Medeljinas pasodino 880 tūkst. medžių: mieste vidutinė temperatūra sumažėjo iki 2 laipsnių

    Kolumbijos miestas Medeljinas per kelerius metus tapo vienu dažniausiai minimų pavyzdžių, kaip žaliosios erdvės gali padėti miestams prisitaikyti prie karščio bangų ir klimato kaitos. Čia įgyvendinta programa „Žalieji koridoriai“ siekė sumažinti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tanki užstatymo struktūra ir asfaltas miestą įkaitina labiau nei aplinkinės teritorijos.

    Skelbiama, kad per projektą mieste pasodinta apie 880 000 medžių ir daugiau nei 2 500 000 krūmų bei kitų augalų. Želdiniai atsirado palei pagrindines gatves, parkuose, prie upių ir kitose viešosiose erdvėse, kur žmonės kasdien juda pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu.

    Programa startavo 2016 metais, o jos esmė buvo ne pavienės žalios salelės, bet ištisa sujungtų želdinių sistema, kuri sudaro pavėsį ir vėsina labiausiai įkaistančias miesto vietas. Toks sprendimas dažnai įvardijamas kaip viena efektyviausių ir palyginti nebrangių prisitaikymo priemonių, ypač pietų platumose, kur karštis tampa vis dažnesnis.

    Mokslininkai ir miesto planuotojai aiškina, kad medžiai vėsina miestą dviem pagrindiniais būdais. Pirmiausia, laja sukuria šešėlį ir sumažina saulės spinduliuotės poveikį keliams, šaligatviams bei pastatams, todėl paviršiai mažiau įkaista.

    Antra, augalai vėsina orą per evapotranspiraciją, kai per lapus išgarinama drėgmė, o tam sunaudojama šiluma. Dėl šių procesų želdiniai gali pastebimai sumažinti ne tik oro, bet ir paviršių temperatūrą, o tai svarbu pėsčiųjų komfortui ir sveikatai per karščio bangas.

    Pranešama, kad po želdinimo vidutinė temperatūra mieste sumažėjo maždaug 2 laipsniais, o labiausiai užpavėsintose vietose vėsiau gali būti iki 5 laipsnių. Toks pokytis reikšmingas miestams, kuriuose aukštos temperatūros didina šilumos smūgio riziką, apkrauna sveikatos sistemą ir kelia papildomą spaudimą elektros tinklams dėl vėsinimo poreikio.

    Be temperatūros mažinimo, didelė želdinių apimtis siejama ir su kitomis naudomis: geresne oro kokybe, mažesniu triukšmu, didesne biologine įvairove bei patrauklesnėmis sąlygomis judėti pėsčiomis ar dviračiu. Tokie projektai taip pat stiprina miesto atsparumą ekstremaliems orams, nes augmenija gali prisidėti prie lietaus vandens sugėrimo ir mažinti staigių liūčių žalą.

    Medeljino patirtis vis dažniau minima tarptautinėse diskusijose apie miestų prisitaikymą, nes ji rodo, kad infrastruktūros sprendimai nebūtinai turi būti vien betoniniai ar technologiniai. Augalija tampa praktiniu įrankiu, kuris vienu metu gerina mikroklimatą ir gyvenimo kokybę, o didžiausią efektą duoda tada, kai želdinimas planuojamas kaip tęstinė, sujungta miesto sistema.

    Europos fone auga ir kitos rizikos

    Kartu su miestų įkaitimu ryškėja ir kita tendencija, kurią fiksuoja Europos regionas: dažnesni dykumų dulkių epizodai, kai iš Saharos atkeliavusios dalelės pablogina oro kokybę. Tokiais atvejais padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija, o tai ypač pavojinga jautresnėms grupėms, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir sergančius kvėpavimo ar širdies ligomis.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Vengrijoje išniro Antrojo pasaulinio karo laivo nuolaužos

    Pietinėje Dunojaus atkarpoje vandens lygis smarkiai nukrito, todėl kai kur teko riboti laivybą. Vietos specialistai pabrėžia, kad didžiausią nerimą kelia ne vien šios vasaros situacija, o ilgalaikė tendencija, kuri kartojasi vis dažniau.

    Vengrijoje, ties Mohaču, itin žemas vanduo atidengė Antrojo pasaulinio karo laikų laivo nuolaužas. Tokie vaizdai tampa ne tik simboliniu priminimu apie istoriją, bet ir aiškiu signalu, kaip greitai kinta upės režimas.

    Ypač sudėtinga padėtis fiksuota Bajos mieste, kur kai kurios Suogovicos atšakos beveik visiškai išdžiūvo, o dalis vandens faunos žuvo. Vietos pranešimuose minėta, kad vieną iš sunkiausių dienų vandens gylis tesiekė apie 14 centimetrų.

    Vandens išteklių valdymo atstovai atkreipia dėmesį į istorinę statistiką: per maždaug 125 metus vandens lygis, laikomas labai žemu, buvo pasiektas kelias dešimtis kartų, tačiau didelė dalis tokių atvejų teko pastarajam ketvirčiui amžiaus. Tai rodo, kad žemo vandens epizodai darosi nebe išimtis, o vis dažnesnis reiškinys.

    Ekspertų vertinimu, viena iš priežasčių siejama su klimato kaita: kai kritulių trūkdavo, situaciją anksčiau dažniau amortizuodavo iš Alpių atitekantis tirpsmo vanduo. Tačiau mažėjant ledynams ir trumpėjant sniego sezonui, tokio „rezervo“ lieka vis mažiau.

    Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: upių sistemose vandens trūkumo neįmanoma greitai kompensuoti paprastu techniniu sprendimu. Jei baseine ilgesnį laiką vyrauja sausra, realus pokytis ateina tik su didesniais krituliais, o iki tol tiek gamta, tiek žmonių veikla lieka priklausoma nuo natūralių procesų.

    Dunojus yra viena svarbiausių Europos vandens arterijų, todėl užsitęsus žemam vandeniui pasekmės jaučiamos plačiai: nuo laivybos ir krovinių logistikos iki ekosistemų būklės ir vandens kokybės. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, išlaikant ir upės gyvybingumą, ir ekonominę jos reikšmę regionui.

  • Pietų Ukrainoje pastebėta gigantiškoji skolia: didžiausia Europoje vapsva, dažnai palaikoma širše

    Pietų Ukrainoje užfiksuotas retas vabzdys, dažnai klaidingai palaikomas širše, tačiau iš tiesų tai gigantiškoji skolia (Megascolia maculata) – didžiausia Europoje vapsva. Apie radinį pranešė Pietvakarių apygardos valstybinės ekologinės inspekcijos specialistai, paviešinę nuotraukas ir vaizdo įrašą.

    Gigantiškoji skolia įrašyta į Ukrainos Raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis, todėl jos stebėjimas laikomas reikšmingu. Ši vapsva išsiskiria įspūdingu dydžiu ir išvaizda: patelės gali užaugti iki maždaug 4–4,5 centimetro ilgio, o tamsus kūnas su geltonomis dėmėmis ir violetiniu atspalviu blizgantys sparnai neretai sukelia žmonėms nerimą.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad skolia nėra agresyvi ir žmonių paprastai nepuola. Geluonį ji naudoja ne gynybai, o daugiausia veisimosi metu, o jos nuodai laikomi gerokai silpnesniais nei daugelio įprastų vapsvų.

    „Iš tikrųjų skolia nėra agresyvi: ji nepuola žmonių, o geluonį naudoja ne gynybai, o tik dauginimosi metu“, – teigiama ekologų pranešime.

    Suaugusios skolios minta žiedų nektaru ir prisideda prie augalų apdulkinimo, todėl yra svarbios ekosistemoms. Jas dažniau galima pastebėti ant žydinčių augalų, ypač ten, kur gausu nektaro.

    Dar įdomesnė šios rūšies biologija – patelė ieško dirvoje ar komposto krūvose stambių vabalų lervų, pavyzdžiui, raganosio vabalo. Radusi tokią lervą, ji ją paralyžiuoja ir padeda kiaušinėlį, todėl skolia natūraliai reguliuoja kai kurių dirvožemio vabzdžių gausą ir padeda palaikyti ekosistemos pusiausvyrą.

    Ekologai atkreipia dėmesį, kad tokį vabzdį pamatyti pasiseka retai, todėl gyventojai raginami elgtis atsakingai. Susidūrus su gigantiškąja skolia, geriausia ją stebėti iš saugaus atstumo, nufotografuoti ir nebandyti gaudyti ar naikinti.

    Pastaraisiais metais vis dažniau viešinami pranešimai apie retų rūšių stebėjimus, o specialistai pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas gali būti naudingas, jei laikomasi gamtosaugos principų. Tikslios rūšies identifikavimas, fotografijos ir informacijos perdavimas atsakingoms institucijoms padeda geriau suprasti rūšių paplitimą ir jų būklę.

  • Magnezas neveikia vienas: su kuo jį vartoti, kad pasisavintumėte daugiau ir išvengtumėte klaidų

    Magnezas neveikia vienas: su kuo jį vartoti, kad pasisavintumėte daugiau ir išvengtumėte klaidų

    Magnis yra vienas svarbiausių mineralų, dalyvaujantis šimtuose organizmo reakcijų, tačiau žmogaus organizmas jo negamina, todėl jis turi būti gaunamas su maistu. Daug magnio yra moliūgų sėklose, riešutuose, kakavoje, pilno grūdo produktuose, ankštiniuose ir žalialapėse daržovėse.

    Poreikis magnio gali didėti ilgalaikio streso, intensyvaus fizinio krūvio, nėštumo laikotarpiu, taip pat sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Didesnę riziką patirti trūkumą turi vyresnio amžiaus žmonės ir vartojantys dalį vaistų, pavyzdžiui, skrandžio rūgštingumą mažinančius preparatus ar kai kuriuos šlapimą varančius vaistus.

    Magnio trūkumo požymiai dažnai būna nespecifiniai, todėl juos lengva supainioti su kitomis būklėmis. Dažniausiai minimas nuolatinis nuovargis, dirglumas, prastesnė koncentracija, raumenų mėšlungis, akių vokų trūkčiojimas, širdies plakimo pojūtis ar miego sutrikimai.

    Kuri magnio forma geriausia?

    Vaistinėse ir parduotuvėse magnio preparatų pasirinkimas didžiulis, tačiau jie skiriasi biologiniu prieinamumu, tai yra, kiek magnio organizmas realiai pasisavina. Paprastai geriau vertinamos organinės magnio druskos, pavyzdžiui, magnio citratas, glicinatas ar laktatas, nes jos dažnai būna lengviau toleruojamos ir geriau pasisavinamos.

    Tuo metu magnio oksidas gali turėti daug elementinio magnio, bet jo pasisavinimas neretai prastesnis. Praktikoje tai reiškia, kad didesnis skaičius ant pakuotės nebūtinai garantuoja geresnį efektą, todėl verta žiūrėti ne tik į dozę, bet ir į cheminę formą.

    Kas padeda magnio pasisavinimui?

    Magnio apykaita glaudžiai siejasi su vitaminu D: magnis reikalingas vitaminui D aktyvinti, o pakankamas vitamino D kiekis padeda palaikyti normalią mineralų pusiausvyrą. Dėl to, esant vitamino D trūkumui, dalis žmonių gali ne visu pajėgumu „išnaudoti“ ir magnio, tačiau tai nereiškia, kad visiems būtina automatiškai vartoti abu papildus kartu.

    Dažnas derinys yra magnis ir vitaminas B6, nes vitaminas B6 dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų ir svarbus nervų sistemos veiklai. Kai kurie tyrimai rodo, kad B6 gali prisidėti prie magnio panaudojimo ląstelėse, tačiau didelės šio vitamino dozės ilgą laiką gali sukelti nepageidaujamą poveikį, todėl verta rinktis saikingus kiekius.

    Magnio pasisavinimui svarbi ir bendra mitybos kokybė, ypač pakankamas baltymų kiekis. Subalansuoti valgiai, kuriuose yra baltymų, sudėtinių angliavandenių ir daržovių, paprastai padeda stabiliau aprūpinti organizmą mikroelementais nei atsitiktiniai užkandžiai ar labai ribojančios dietos.

    Kaip ir kada vartoti, kad nekiltų problemų?

    Dažniausiai rekomenduojama magnį vartoti su maistu arba iškart po jo, nes taip mažesnė tikimybė sudirginti virškinamąjį traktą. Kai kuriems žmonėms didesnės dozės gali sukelti pykinimą ar viduriavimą, todėl svarbu neviršyti rekomenduojamo kiekio ir stebėti savijautą.

    Nors dalis žmonių magnį renkasi gerti vakare, nes jis siejamas su atsipalaidavimu, aiškių įrodymų, kad paros metas reikšmingai keistų pasisavinimą, nėra. Praktikoje svarbiausia yra reguliarumas ir tinkama tolerancija, o laiką verta derinti prie savo dienotvarkės.

    Magnio pasisavinimą gali mažinti kai kurie papildai ir vaistai, ypač preparatai su kalciu ar geležimi, taip pat kai kurie rūgštingumą mažinantys vaistai. Jei vartojate kelis mineralus ar vaistus, dažnai rekomenduojama daryti apie 2 valandų pertrauką, o dėl konkrečių derinių pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Atsargumo reikia ir vartojant tam tikrus receptinius vaistus: magnis gali trukdyti pasisavinti dalį antibiotikų, osteoporozei gydyti skirtus bisfosfonatus ar skydliaukės hormonus. Tokiais atvejais laiko tarpas tarp vaisto ir magnio papildo yra esminis, kad gydymas būtų veiksmingas.

    Dažnai kartojamas mitas, kad kava „išplauna“ magnį. Kofeinas iš tiesų gali nežymiai didinti magnio išsiskyrimą su šlapimu, tačiau saikingai kavą vartojantiems žmonėms šis poveikis paprastai būna nedidelis, ypač jei mityba subalansuota.

    Panašiai ir su arbata: joje esantys taninai gali kiek sumažinti kai kurių mineralų pasisavinimą, tačiau sveikiems žmonėms kasdieniai įpročiai dažniausiai nesukelia reikšmingo magnio trūkumo. Daug svarbiau yra bendra mitybos struktūra, stresas, miego kokybė ir vartojami vaistai.

    Ne visiems reikia magnio papildų, nes daliai žmonių kasdienį poreikį pavyksta padengti maistu. Papildai gali būti tikslingi, kai trūkumas patvirtinamas tyrimais, kai poreikis padidėja arba kai dėl mitybos ypatumų magnio gaunama per mažai.

    Renkantis papildą verta vertinti ne tik elementinio magnio kiekį, bet ir jo formą, taip pat visą sudėtį. Jeigu vargina nuolatiniai simptomai ar vartojate receptinius vaistus, saugiausia dėl magnio vartojimo plano pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Šiuos požymius lengva nurašyti stresui: taip gali prasidėti skydliaukės nepakankamumas

    Šiuos požymius lengva nurašyti stresui: taip gali prasidėti skydliaukės nepakankamumas

    Nuolatinis nuovargis, prastesnė koncentracija ar prislėgta nuotaika dažnai nurašomi įtampai ir pervargimui. Tačiau daliai žmonių tai gali būti ankstyvi skydliaukės nepakankamumo požymiai, ypač jei simptomai tęsiasi savaites ar mėnesius ir pamažu stiprėja.

    Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie veikia energijos apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą, žarnyno veiklą ir nervų sistemą. Jų gamybą reguliuoja hipofizė, išskirdama tirotropinį hormoną TSH, todėl būtent šis rodiklis dažniausiai tampa pirmuoju žingsniu įtariant sutrikimą.

    Skydliaukės nepakankamumas vystosi tada, kai hormonų gaminama per mažai. Dažniausia priežastis yra autoimuninė Hashimoto liga, kai imuninė sistema palaipsniui pažeidžia skydliaukės audinį. Sutrikimą taip pat gali lemti skydliaukės operacijos, gydymas radioaktyviuoju jodu, uždegimai ar kai kurie vaistai.

    Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs silpnumas: žmogus gali miegoti pakankamai, bet vis tiek jaustis be energijos. Neretai atsiranda mieguistumas dieną, greitesnis nuvargimas fizinio krūvio metu, sulėtėję judesiai ar reakcijos.

    Kartu gali pasireikšti vadinamoji smegenų migla: sunkiau susikaupti, lėčiau apdorojama informacija, dažniau pamirštami žodžiai ar smulkios užduotys. Daliai žmonių ryškėja nuotaikos svyravimai ar prislėgtumas, tačiau vien šie simptomai dar nereiškia, kad problema tikrai skydliaukėje.

    Skydliaukės hormonai dalyvauja šilumos gamyboje, todėl jiems sumažėjus dažnas žmogus ima aiškiai labiau šalti nei aplinkiniai. Būdingas šaltų rankų ir pėdų pojūtis, poreikis rengtis šilčiau net įprastoje patalpos temperatūroje. Ypač reikėtų suklusti, jei tai naujas pojūtis ir jis sutampa su kitais negalavimais.

    Dar vienas dažnas klausimas yra svoris. Skydliaukės nepakankamumas gali prisidėti prie svorio augimo, tačiau paprastai tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios staiga atsiranda keliolika ar kelios dešimtys papildomų kilogramų. Dažnai dalį pokyčio lemia skysčių ir druskų susilaikymas, o ne vien riebalinio audinio didėjimas.

    Ant odos ir plaukų taip pat gali atsispindėti sulėtėjusi medžiagų apykaita: oda tampa sausesnė, šiurkštesnė ir vėsesnė, plaukai gali prarasti blizgesį, silpnėti ar slinkti, nagai dažniau lūžinėti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia veido, ypač vokų, paburkimas.

    Sulėtėjus žarnyno veiklai gali varginti vidurių užkietėjimas, pilnumo jausmas, pūtimas, lėtesnis virškinimas. Vien šie simptomai dar nėra specifiniai, tačiau jų derinys su nuovargiu, šalimu ir odos pokyčiais yra priežastis pasitarti su gydytoju.

    Įtariant pirminį skydliaukės nepakankamumą, pagrindinis tyrimas yra TSH. Jei TSH padidėjęs, dažnai papildomai tiriamas laisvasis T4, o antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) gali padėti patvirtinti autoimuninę kilmę. Laisvasis T3 daugeliu atvejų nėra būtinas vien diagnozei nustatyti.

    Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei keli simptomai tęsiasi ilgiau, stiprėja arba ima trukdyti kasdienai. Jau gydomiems žmonėms svarbu savarankiškai nekeisti levotiroksino dozės, o, sugrįžus simptomams, atlikti tyrimus ir korekcijas aptarti su specialistu. Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai leidžia ligą sėkmingai kontroliuoti, tačiau tam reikia reguliarumo.

  • Tėvams, auginantiems vaikus su autizmu: viena genetinė priežastis dažnai lieka nepastebėta

    Tėvams, auginantiems vaikus su autizmu: viena genetinė priežastis dažnai lieka nepastebėta

    Kas yra trapiojo X sindromas?

    Trapiojo X sindromas yra paveldima genetinė būklė, susijusi su FMR1 geno pokyčiu X chromosomoje. Šis genas įprastai padeda gaminti baltymą FMRP, svarbų nervų sistemos vystymuisi ir sinapsių veiklai.

    Esant trapiojo X sindromui, tam tikra DNR sekos dalis FMR1 gene per daug kartų pasikartoja, todėl genas „nutildomas“ ir organizmas pagamina per mažai FMRP. Dėl to sutrinka smegenų raida, o simptomai laikui bėgant tampa vis ryškesni.

    Kodėl tai svarbu vaikams su autizmo požymiais?

    Trapiojo X sindromas laikomas viena dažniausių paveldimų intelekto negalios priežasčių, o daliai vaikų jis pasireiškia ir autizmo spektro bruožais. Tyrimai rodo, kad apie 50–70 proc. berniukų, turinčių trapiojo X sindromą, atitinka autizmo spektro sutrikimų kriterijus.

    Ši būklė dažniausiai sunkiau pasireiškia berniukams, nes jie turi vieną X chromosomą. Mergaitėms simptomai neretai būna švelnesni, nes antra X chromosoma gali iš dalies kompensuoti genetinio pokyčio pasekmes.

    Manoma, kad trapiojo X sindromu serga maždaug 1 iš 4 000–7 000 berniukų ir 1 iš 6 000–11 000 mergaičių. Premutacijos, kuri gali būti perduodama vaikams, nešiotojų tarp moterų gali būti apie 1 iš 150–250, o tarp vyrų apie 1 iš 400–800.

    Įspėjamieji ženklai ir diagnostika

    Nors genetinis pokytis yra nuo pradėjimo momento, pirmus mėnesius trapiojo X sindromą atpažinti sunku. Dažniausiai nerimą keliantys signalai pastebimi nuo 6 iki 24 gyvenimo mėnesio, kai vaiko raida atrodo lėtesnė nei bendraamžių.

    Dažnesni požymiai apima raidos vėlavimą, kalbos sunkumus, mokymosi ir dėmesio problemas, padidėjusį nerimą, emocijų reguliavimo sunkumus, socialinį drovumą ar jautrumą pokyčiams. Kai kuriems vaikams pasitaiko ir elgesio bruožų, dėl kurių pirmiausia įtariamas autizmas.

    „Per penkerius metus ieškojome sūnaus diagnozės. Tyrimai ir specialistai buvo, bet atsakymo nebuvo, kol pediatrė paklausė, ar darėme genetinius tyrimus“, – sakė Marcin Bielawski, auginantis sūnų, kuriam nustatytas trapiojo X sindromas.

    Diagnozę patvirtina genetinis tyrimas iš kraujo mėginio, kuriuo nustatomas CGG pasikartojimų skaičius FMR1 gene. Vaikams, kuriems yra neaiškios kilmės intelekto raidos sutrikimas, ryškus raidos vėlavimas ar autizmo bruožai, toks tyrimas daugelyje šalių laikomas vienu esminių genetinės diagnostikos žingsnių.

    Ką keičia žinojimas ir kaip padėti vaikui?

    Specifinio, priežastį pašalinančio gydymo, kuris „sutaisytų“ FMR1 geną, šiuo metu nėra, tačiau tai nereiškia, kad pagalba ribota. Didžiausią reikšmę turi ankstyva ir kompleksinė pagalba, pasitelkiant raidos terapijas, logopedinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, taip pat elgesio ir emocijų reguliavimo strategijas.

    Jei kartu pasireiškia dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, epilepsija, ryškus nerimas ar depresijos simptomai, gydytojas gali svarstyti medikamentinį gydymą. Vaistai nepašalina genetinės priežasties, tačiau gali sumažinti labiausiai varginančius simptomus ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.

    „Diagnozė mums buvo palengvėjimas, nes pagaliau supratome, su kuo susiduriame. Tai leidžia veikti dabar, kad ateityje vaikas galėtų kuo savarankiškiau gyventi“, – sakė Marcin Bielawski.

    Mokslininkai ieško tikslinių gydymo krypčių, kurios veiktų molekulinius mechanizmus, susijusius su sinapsių veikla, ir vertina genų inžinerijos potencialą. Kol kas tai nėra įprastas gydymo standartas, tačiau genetikos ir molekulinės biologijos pažanga didina viltį, kad ateityje atsiras veiksmingesni sprendimai.

    Kasmet liepos 22 dieną minima Pasaulinė trapiojo X sindromo diena, kai įvairiose šalyse simboliškai apšviečiami vieši objektai. Tokios iniciatyvos dažnai tampa proga priminti tėvams ir gydytojams, kad daliai vaikų, kuriems įtariamas autizmas ar fiksuojamas raidos vėlavimas, atsakymas gali slypėti genetiniuose tyrimuose.

  • Mokslininkai įspėja: antsvoris gali spartinti smegenų senėjimą ir bloginti atmintį

    Mokslininkai įspėja: antsvoris gali spartinti smegenų senėjimą ir bloginti atmintį

    Antsvoris ir nutukimas dažniausiai siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu ar sąnarių problemomis. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad per didelė kūno masė gali paveikti ir smegenų veiklą, ypač atmintį bei mokymosi procesus.

    Virginia Tech neurobiologų komanda aiškinasi, ar nutukimas smegenyse gali suaktyvinti biologinius procesus, panašius į tuos, kurie būdingi natūraliam senėjimui. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog smegenys staiga „pasensta“, tačiau kai kurie mechanizmai gali pradėti veikti kitaip.

    „Matome požymių, kad nutukimas gali įjungti tuos pačius kelius, kurie vėliau siejami su amžiumi prastėjančia atmintimi“, – sakė Virginia Tech neurobiologas Timothy Jarome.

    Komanda remiasi daugiausia tyrimais su gyvūnais, todėl išvadų žmonėms dar negalima tiesiogiai taikyti. Vis dėlto rezultatai kelia klausimą, ar dalis kognityvinių sutrikimų, pastebimų esant nutukimui, gali būti susiję su bendrais molekuliniais pokyčiais.

    Kas vyksta hipokampe?

    Tyrėjai daug dėmesio skyrė hipokampui, smegenų sričiai, susijusiai su mokymusi ir prisiminimų formavimu. Ankstesniuose darbuose jie nustatė, kad prastėjant atminčiai kinta procesas, vadinamas K63 poliubikvitinacija, kai baltymai ląstelėse modifikuojami tam tikru būdu.

    Jaunose, normaliai funkcionuojančiose smegenyse mokantis K63 poliubikvitinacijos lygis hipokampe paprastai mažėja, o tai, mokslininkų vertinimu, gali padėti įtvirtinti naują informaciją. Senstančiose smegenyse šis mechanizmas, panašu, veikia kitaip, o padidėjęs modifikacijos lygis gali trukdyti atminties procesams.

    Eksperimentuose buvo pastebėta, kad sumažinus K63 poliubikvitinaciją tiksliniu molekuliniu įrankiu, vyresnių žiurkių atminties rodikliai pagerėjo. Ši detalė leidžia svarstyti, ar ateityje tai galėtų tapti vienu iš galimų terapinių taikinių, nors iki gydymo žmonėms dar labai toli.

    Kuo nutukimas primena senėjimą?

    Panašus vaizdas užfiksuotas ir jaunoms žiurkėms, kurios buvo šeriamos daug riebalų turinčia dieta ir nutuko. Jų K63 poliubikvitinacijos lygis buvo panašus į tą, kuris paprastai stebimas gerokai vyresniems gyvūnams, o atminties testuose rezultatai buvo prastesni.

    Tokie duomenys leidžia kelti hipotezę, kad nutukimo nulemtas atminties suprastėjimas ir su amžiumi susiję pokyčiai gali turėti bendrą biologinį pagrindą. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai dar reikia patikrinti papildomais bandymais ir ilgesnio laikotarpio stebėjimais.

    „Kol kas tai yra kryptis, kurią turime patvirtinti, nes skirtingi veiksniai gali suvesti į panašų rezultatą, bet veikti nevienodais keliais“, – sakė T. Jarome.

    Ką tyrėjai planuoja toliau?

    Kitas projekto etapas numato ilgalaikį stebėjimą: žiurkės bus auginamos nuo jauno amžiaus iki senatvės, lyginant standartinę ir daug riebalų turinčią mitybą. Tikslas yra įvertinti, kaip laikui bėgant kinta tie patys baltymai ir procesai, susiję su atmintimi.

    Komanda taip pat planuoja pasitelkti CRISPR technologija paremtą tikslinį įrankį, kad K63 poliubikvitinacija būtų sumažinta dar iki nutukimui išsivystant. Taip siekiama atsakyti, ar ankstyva intervencija galėtų apsaugoti nuo kognityvinių funkcijų blogėjimo, susijusio su ilgalaike kaloringa mityba.

    Nors tyrimas suteikia intriguojančių užuominų, ekspertai primena, kad demencija ar Alzheimerio liga yra daugiaveiksnės būklės. Riziką didina ne tik kūno masė, bet ir amžius, genetika, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, taip pat dažnas alkoholio vartojimas.

    Praktikoje smegenų sveikatai svarbiausi išlieka baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, streso valdymas ir protinė veikla. Tai nėra greitas sprendimas, tačiau tokie įpročiai mažina rizikos veiksnius, kurie ilgainiui gali atsiliepti ir pažinimo funkcijoms.

  • Termoobiegą jungiate visada? Ši dažna klaida gali išsausinti kepinius – kada jo vengti

    Termoobiegą jungiate visada? Ši dažna klaida gali išsausinti kepinius – kada jo vengti

    Karšto oro cirkuliacija, dar vadinama termoobiegu, daugeliui tapo numatytuoju orkaitės režimu. Ji padeda kepti greičiau ir tolygiau, tačiau ne visiems patiekalams intensyvus oro judėjimas yra palankus. Netinkamai parinkta temperatūra gali išsausinti mėsą ar sugadinti jautrius kepinius.

    Įprastu viršaus ir apačios kaitinimu šiluma daugiausia sklinda nuo dviejų kaitinimo elementų, o termoobiegas papildomai naudoja ventiliatorių, kuris paskirsto karštą orą visoje kameroje. Dėl to temperatūra dažniau būna tolygesnė, o šiluma greičiau pasiekia maistą. Vis dėlto skirtingų gamintojų piktogramos ir programos gali skirtis, todėl verta pasitikrinti konkretaus modelio instrukciją.

    Temperatūrą dažnai reikia mažinti

    Termoobiegas paprastai kaitina intensyviau nei tradicinis režimas, todėl daugelyje receptų nurodytą temperatūrą tenka koreguoti. Dažna praktika yra mažinti maždaug 20 laipsnių Celsijaus: jei recepte nurodyta 200 laipsnių, su termoobiegu verta pradėti nuo 180 laipsnių. Taip pat pravartu patiekalą patikrinti keliomis minutėmis anksčiau, nes kepimo laikas neretai sutrumpėja.

    Skirtingos orkaitės kepa nevienodai, o rezultatą keičia skardos aukštis, indų medžiaga, porcijos dydis ir net tai, kiek maisto vienu metu kepate. Pirmą kartą saugiau rinktis šiek tiek žemesnę temperatūrą ir stebėti apskrudimą, nei agresyviai trumpinti laiką.

    Kada termoobiegas padeda labiausiai

    Karšto oro cirkuliacija ypač tinka bulvėms, daržovėms, picai, trapiai tešlai, sausainiams ar patiekalams, kuriems reikia sausesnio paviršiaus ir ryškesnio apskrudinimo. Ji padeda greičiau pašalinti drėgmę nuo paviršiaus, todėl lengviau išgauti traškumą. Termoobiegas praverčia ir kepant kelias panašias skardas vienu metu, kai norisi tolygesnio rezultato.

    Jeigu orkaitė linkusi kepti netolygiai, kepimo viduryje galima sukeisti skardas vietomis, tačiau tai reikėtų daryti kuo rečiau. Kiekvienas durelių atidarymas numuša temperatūrą ir gali pailginti kepimą.

    Kokiems kepiniams jis gali pakenkti

    Jautrūs kepiniai, tokie kaip biskvitas, varškės pyragas, suflė ar kitos švelnios masės, dažnai geriau pavyksta pasirinkus viršaus ir apačios kaitinimą. Stipresnis oro srautas gali per greitai sutvirtinti paviršių, išsausinti kraštus arba sutrikdyti tolygų kilimą. Su mėsa termoobiegas padeda greičiau apskrudinti, bet ilgiau kepant be dangčio būtina stebėti, kad patiekalas neprarastų sultingumo.

    Dar vienas dažnas nesklandumas kyla perkrovus orkaitę. Ventiliatoriui reikia erdvės, kad oras laisvai cirkuliuotų, todėl skardų nereikėtų glausti prie sienelių ar sustumti per arti vieną kitos. Paliktas tarpas aplink indus padeda išlaikyti tolygesnį kepimą ir spalvą.

    Daugeliu atvejų orkaitę verta įkaitinti iš anksto, jei instrukcija ar receptas nenurodo kitaip. Termoobiegas nėra universalus sprendimas viskam, tačiau supratus, kada jis tinka, galima pasiekti geresnį rezultatą ir išvengti dažniausių klaidų.

  • Šis laistymo triukas per karščius išgelbėja šilauoges: uogos ant krūmo nesusiraukšlėja

    Šis laistymo triukas per karščius išgelbėja šilauoges: uogos ant krūmo nesusiraukšlėja

    Karščio bangos šilauogių augintojams tampa rimtu išbandymu: net sveiki krūmai gali pradėti auginti minkštesnes, susiraukšlėjusias uogas, jei dirva greitai praranda drėgmę. Svarbu ne tik vandens kiekis, bet ir laistymo būdas, nes nuo jo priklauso, ar drėgmė pasieks šaknis.

    Šilauogės turi palyginti paviršinę šaknų sistemą, todėl sausra jas paveikia greičiau nei daugelį kitų sodo krūmų. Optimalu, kai žemė išlieka lengvai drėgna maždaug 5–8 centimetrų gylyje, kad šaknys galėtų nuolat pasisavinti vandenį ir maisto medžiagas.

    Vis dėlto nuolatinis permirkimas kenkia ne mažiau nei sausra. Užsistovėjęs vanduo sumažina deguonies kiekį šaknų zonoje ir didina puvinių riziką, todėl krūmas gali pradėti skursti net tada, kai, atrodytų, vandens netrūksta.

    Kaip laistyti per karščius

    Dažnas, bet paviršinis laistymas karštomis dienomis neretai sudrėkina tik viršutinį žemės sluoksnį, o giliau esančios šaknys lieka sausos. Dėl to augalas patiria stresą, o uogos praranda stangrumą, ypač kai kaitra tęsiasi kelias dienas iš eilės.

    Patikimesnė taktika – laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo įsigertų giliau. Suaugusiam krūmui dažnai rekomenduojama skirti apie 5–10 litrų vandens vieno laistymo metu, kiekį derinant prie krūmo dydžio, dirvos laidumo ir oro sąlygų.

    Vanduo turi keliauti į šaknis

    Per karščius vandens srovę verta nukreipti tiesiai į krūmo pagrindą, kur yra aktyviausios šaknys. Laistant lapus ar uogas, augalui naudos mažai, o ilgiau užsilaikanti drėgmė ant antžeminės dalies gali sudaryti palankesnes sąlygas grybinėms ligoms.

    Praktiškai tai reiškia, kad geriausia laistyti lėtai, leidžiant vandeniui susigerti, o ne iškart nubėgti paviršiumi. Jei dirva labai sausa ir vanduo prastai įsigeria, efektyviau laistyti per kelis kartus su trumpomis pertraukomis.

    Mulčias padeda išlaikyti drėgmę

    Karščių metu daug naudos duoda mulčiavimas, nes jis mažina garavimą ir stabilizuoja dirvos drėgmės režimą. Dažniausiai šilauogėms tinka pušų žievės mulčias ar pjuvenos, skirtos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams.

    Mulčio sluoksnis taip pat slopina piktžoles, kurios konkuruoja su krūmu dėl vandens. Derinant gausesnį laistymą į šaknų zoną ir mulčiavimą, šilauogės paprastai lengviau atlaiko karščio bangas, o uogos ilgiau išlieka stangrios.

  • Atrodo kaip kuprinė, bet atsiveria kaip lagaminas: kodėl keliautojai ją perka masiškai

    Atrodo kaip kuprinė, bet atsiveria kaip lagaminas: kodėl keliautojai ją perka masiškai

    Kuprinė, kuri atsiveria kaip lagaminas, per pastaruosius metus tapo vienu geidžiamiausių pasirinkimų trumpoms kelionėms ir komandiruotėms. Ji sujungia patogų nešiojimą ant pečių ir galimybę vienu judesiu pilnai atverti pagrindinį skyrių. Dėl to daiktus lengviau susidėti ir gerokai greičiau rasti, ko reikia.

    Įprastoje kuprinėje daiktai dažnai gula sluoksniais, todėl prireikus įkroviklio ar dokumentų tenka viską perknisti iš naujo. Lagamino tipo atsidarymas leidžia kuprinę paguldyti plokščiai ir vienu metu matyti turinį. Tai ypač praverčia, kai laiko mažai, o tvarka bagaže svarbi.

    Patogu oro uostuose ir mieste

    Dažnai skraidantiems keliautojams svarbus greitas priėjimas prie kompiuterio, skysčių maišelio ar kosmetinės. Kuprinė, atsidaranti kaip lagaminas, leidžia tai padaryti be ilgų paieškų, o po patikros viską vėl greitai užsegti. Praktika rodo, kad toks sprendimas mažina stresą ir taupo laiką judriose vietose.

    Ne mažiau svarbios ir smulkios detalės: tvirti užtrauktukai, aiškiai atskirtos kišenės bei organizatoriai elektronikai ir dokumentams. Kai drabužiai nesimaišo su laidais ir įkrovikliais, sumažėja rizika ką nors pamesti, o darbo kelionėje lengviau išlaikyti tvarkingą ritmą.

    Komfortas nešiojant tampa lemiamas

    Tokio tipo kuprinės dažnai turi paminkštintas petnešas, standesnę nugaros dalį, o kai kurie modeliai ir krūtinės ar juosmens diržą stabilumui. Tai aktualu, kai tenka daugiau paeiti pėsčiomis, skubėti į traukinį ar persėsti tarp terminalų. Patogumas čia tiesiogiai susijęs su konstrukcija ir svorio paskirstymu.

    Vis dėlto pirkėjams verta įvertinti ir trūkumus: dėl papildomų sutvirtinimų, skyrių ir furnitūros tokios kuprinės neretai kainuoja brangiau nei paprasti turistiniai modeliai. Taip pat jos gali būti kiek sunkesnės, todėl maksimalus naudingas svoris priklauso nuo to, ar keliaujama su rankiniu bagažu, ar ilgesniam laikui.

    Kada geriau rinktis kitą variantą?

    Jei planuojamas ilgas žygis kalnuose ar daug valandų trunkantis ėjimas su sunkia įranga, labiau tiks klasikinė trekingo kuprinė. Ji paprastai lengvesnė, geriau priglunda prie kūno, turi efektyvesnę ventiliaciją ir patogesnę nešimo sistemą ilgiems atstumams. Lagaminą primenanti konstrukcija dažniau orientuota į miestą ir trumpesnes, logistiškai intensyvias keliones.

    Prieš perkant svarbiausia aiškiai apsibrėžti, kur kuprinė bus naudojama dažniausiai: lėktuvu, darbinėse išvykose, savaitgalio kelionėse ar žygiuose. Tinkamai parinktas modelis sutaupo laiko pakuojantis, padeda palaikyti tvarką ir leidžia keliauti patogiau nuo pirmos minutės.