CP v2

Blog

  • Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos vertybinių popierių birža 2026 metais netikėtai tapo viena geriausiai pasirodžiusių Europoje, nors šalies rinką tradiciškai valdė bankai ir keli cikliniai verslai. Viena bendrovė, veikianti puslaidininkių tiekimo grandinėje, per kelis mėnesius iš esmės pakeitė viso indekso dinamiką.

    Vienos biržos pagrindinis indeksas ATX nuo sausio pradžios pakilo 21,3 proc., rodo viešai skelbiami rinkų duomenys. Tuo metu Italijos FTSE MIB augo 16,1 proc., Nyderlandų AEX – 15,5 proc., Ispanijos IBEX 35 – 11,5 proc., o Euro Stoxx 50 pridėjo 8,2 proc.

    Didžiausias šio šuolio variklis – Austrijos puslaidininkių pramonės tiekėja „AT&S“ (Austria Technologie & Systemtechnik AG), kurios akcijos šiemet pabrango 459 proc. Bendrovės vertė rinkoje išaugo nuo maždaug 1 250 000 000 eurų iki apie 7 000 000 000 eurų.

    Kas iš tiesų gaminama?

    „AT&S“ specializuojasi integruotų grandynų substratuose – tai itin sudėtinga ir kritiškai svarbi modernių lustų pakuočių dalis. DI spartinimo procesoriai dažniausiai nėra montuojami tiesiai ant plokštės – jiems reikia pažangių substratų, kurie užtikrina mechaninį stabilumą ir tūkstančius mikroskopinių elektros jungčių.

    Nors galutinis vartotojas šios detalės niekada nemato, ji lemia greitaveiką, patikimumą ir energijos tiekimą pačiame pažangiausių lustų „branduolyje“. Substratų gamyba reikalauja daugybės itin plonų sluoksnių ir mikroschemų takelių, todėl aukščiausio lygio technologijas turi tik nedaugelis pasaulio įmonių.

    „AT&S“ išsiskiria tuo, kad yra viena svarbiausių tokio tipo gamintojų Europoje, kai didelė dalis konkurentų yra įsikūrę Japonijoje ar Taivane. Dėl to bendrovė atsidūrė dėmesio centre, kai DI infrastruktūrai reikalingų lustų paklausa ir toliau augina visą tiekimo grandinę nuo litografijos įrangos iki pakuočių komponentų.

    Skaičiai, kurie uždegė investuotojus

    2025–2026 finansiniais metais „AT&S“ gavo 1 800 000 000 eurų pajamų, o augimas, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, siekė 21 proc. Bendrovė taip pat pranešė, kad EBITDA, neįtraukiant tam tikrų vienkartinių veiksnių, šoktelėjo apie 50 proc. iki 418 000 000 eurų.

    Laisvieji pinigų srautai tapo teigiami ir siekė 236 000 000 eurų, kai ankstesniais metais buvo smarkiai neigiami. Tokia dinamika investuotojams signalizavo, kad DI paklausos banga atsispindi ne vien pažaduose, bet ir realiuose finansiniuose rezultatuose.

    „2025–2026 finansiniai metai „AT&S“ buvo stiprūs ir lūžio tašką žymintys metai“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Mertinas.

    Papildomą impulsą suteikė paskelbti susitarimai su AMD ir kitu didžiuoju technologijų klientu dėl gamybos plėtros. Bendrovė planuoja investuoti nuo 1 500 000 000 iki 2 000 000 000 eurų į pajėgumų didinimą savo gamyklose Malaizijoje ir Kinijoje, o tai pagal metų pradžios vertinimus buvo panašu į investiciją, prilygstančią pačiai bendrovės rinkos vertei.

    Vienos biržai DI tapo lūžiu

    Nors Austrija nėra virtusi klasikinės technologijų rinkos pavyzdžiu, „AT&S“ šuolis parodė, kaip viena įmonė gali pastebimai paveikti visos šalies indekso rezultatą. ATX sudaro tik 20 didžiausių bendrovių, todėl ryškus vieno emitento brangimas statistiškai turi didesnį svorį nei didesnėse rinkose.

    Finansų sektorius ir toliau dominuoja pagrindiniuose investiciniuose krepšeliuose, tačiau „AT&S“ jau tapo vienu didesnių komponentų, o jos svoris reikšmingai išaugo per metus. Ši istorija pabrėžia, kad DI bumas kelia ne tik didžiųjų lustų gamintojų, bet ir mažiau matomų, tačiau kritinių tiekėjų vertę.

    Analitikų vertinimu, ateinančiais ketvirčiais rinkos jautriai reaguos į užsakymų portfelį, gamybos plėtros grafiką ir tai, kaip greitai DI duomenų centrai bei įrenginių gamintojai pereina prie naujesnių, sudėtingesnių lustų pakuočių. Tokiose nišinėse srityse kaip substratai paklausos šuoliai dažnai reiškia ir didesnę kainodaros galią, tačiau kartu didėja rizika, susijusi su investicijų apimtimi ir cikliškumu.

  • „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ trumpam susigrąžino brangiausios pasaulio bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“. Investuotojai teigiamiau įvertino „Apple“ DI kryptį ir tvirtus „iPhone“ pardavimus, o dalis rinkos tuo pat metu suabejojo DI bendrovių įkainojimais.

    Prekybos metu „Nvidia“ akcijos buvo smukusios iki maždaug 4 proc., todėl jos rinkos vertė laikinai nusileido žemiau „Apple“. Vėliau kritimas sumažėjo, o abi bendrovės dar kartą atsidūrė beveik vienoje linijoje, rinkai svyruojant dėl lūkesčių ir rizikų.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimus vertinimus, „Nvidia“ kapitalizacija siekė apie 4,2 trilijono eurų, o „Apple“ buvo vertinama apie 4,3 trilijono eurų. Tokie skirtumai rinkoje gali greitai išnykti, nes juos lemia ne tik rezultatai, bet ir nuotaikos dėl artimiausių ketvirčių.

    DI bumo variklis ir abejonės

    „Nvidia“ šuolis tapo viena ryškiausių DI eros istorijų: nuo 2023 metų pradžios jos akcijos pabrango daugiau nei 1 200 proc. Bendrovės grafikos procesoriai, kadaise siejami daugiausia su vaizdo žaidimais, tapo pagrindine infrastruktūra DI duomenų centruose.

    Didžiausią paklausą kuria didelių kalbos modelių mokymas ir jų diegimas komerciniuose produktuose, todėl įrangos ir programinės ekosistemos svarba tik išaugo. Tačiau pastaruoju metu analitikai vis dažniau klausia, ar milžiniškos investicijos į lustus ir DI platformas atsipirks taip greitai, kaip tikimasi.

    Rinkos diskusijas kaitina ir tai, kad DI sektoriaus lyderiai siekia pritraukti dar daugiau kapitalo. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir konkurentė „Anthropic“ paskelbė apie planus žengti į biržą, o tai dažnai padidina jautrumą vertinimų temai visame sektoriuje.

    „Apple“ strategija: mažiau triukšmo, daugiau stabilumo

    „Apple“ atvejis kitoks: ji nėra žinoma kaip pati kurianti didelius kalbos modelius, tačiau investuotojai vis dažniau palankiai vertina atsargesnį ir labiau į produktus orientuotą kelią. Šis požiūris rinkoje interpretuojamas kaip bandymas DI integruoti taip, kad tai duotų apčiuopiamą naudą vartotojams ir nepakenktų įrenginių ekosistemos stabilumui.

    Pastarosiomis savaitėmis „Apple“ akcijos, kaip nurodoma tekste, pakilo apie 20 proc., o papildomo dėmesio sulaukė atnaujinta „Siri“ versija. Ankstyvosios apžvalgos buvo gana palankios, o tai sustiprino lūkesčius, kad DI funkcijos gali tapti nauju „iPhone“ atnaujinimo ciklo katalizatoriumi.

    Investuotojų akyse ši dvikova tampa platesne istorija apie tai, kas artimiausiais metais kurs didžiausią vertę: DI infrastruktūros tiekėjai ar vartotojų technologijų milžinai, gebantys greitai paversti DI funkcijas masiniu produktu. Kol kas rinka rodo, kad lyderystė gali keistis net per vieną prekybos sesiją.

  • „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    Didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė „BlackRock“ paskelbė peržengusi simbolinę ribą – jos valdomas turtas viršijo 13 trilijonų eurų. Toks mastas prilygsta milžiniškam pasaulio santaupų telkiniui, kurį bendrovė investuoja klientų vardu už valdymo mokestį.

    Rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad augimą lėmė tiek rinkų kilimas, tiek nauji klientų pinigai. 2026 metų antrąjį ketvirtį grynosios įplaukos siekė apie 167 milijardus eurų, o per pirmąjį pusmetį – maždaug 280 milijardų eurų, daugiau nei dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    „BlackRock“ pabrėžia, kad valdomas turtas nėra bendrovės pinigai. Tai pensijų fondų, draudikų, valstybinių institucijų ir privačių investuotojų lėšos, investuojamos pagal skirtingas strategijas – nuo pasyvių indeksinių fondų iki sudėtingų alternatyvių sprendimų.

    Didžiausia dalis portfelio tradiciškai tenka akcijoms: apie 7,7 trilijono eurų, arba 58 proc. viso valdomo turto. Fiksuotos grąžos priemonės, tokios kaip obligacijos, sudaro apie 2,9 trilijono eurų, arba 22 proc., o kelių turto klasių strategijos – apie 1,1 trilijono eurų, arba 9 proc.

    Likusi reikšminga dalis tenka grynųjų ir trumpalaikių priemonių valdymui: maždaug 960 milijardų eurų, arba 7 proc. Nors ši kategorija dažnai laikoma konservatyvia, ji gali sparčiai augti, kai investuotojai ieško saugesnių vietų pinigams, ypač svyruojant palūkanų normoms ir rinkoms.

    Daug dėmesio sulaukiančios alternatyvios investicijos, įskaitant infrastruktūrą, privatų kreditą, privatų kapitalą ir nekilnojamąjį turtą, vis dar sudaro palyginti mažą dalį – apie 389 milijardus eurų, arba maždaug 3 proc. Tačiau būtent jos, kaip nurodo pati bendrovė, generuoja neproporcingai didelę dalį bazinių mokesčių, nes tokie produktai paprastai yra brangesni už indeksinius fondus.

    Šalia to portfelyje yra žaliavų ir valiutų produktų už maždaug 132 milijardus eurų. Su kriptoturtu susieti fondai, kuriuos „BlackRock“ pradėjo siūlyti 2024 metais, valdo apie 42 milijardus eurų – kol kas tai nedidelė dalis, bet signalas apie ilgalaikį sektoriaus institucionalizavimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip lėšos supakuotos į produktus. Apie 41 proc. viso „BlackRock“ valdomo turto yra biržoje prekiaujamuose fonduose, o „iShares“ ETF platforma per ketvirtį peržengė 5,2 trilijono eurų ribą – maždaug dukart daugiau nei prieš trejus metus.

    Finansiniai rodikliai taip pat sustiprino rinkų optimizmą. 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos išaugo 31 proc. iki maždaug 6,2 milijardo eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius, dėl ko bendrovės akcijos rezultatų paskelbimo dieną šoktelėjo apie 7 proc.

    „Rinkų fundamentai yra stiprūs, o naujos technologijos spartina pelningumo ir augimo impulsą“, – sakė „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Didžiulis mastas reiškia ne tik investavimo galią, bet ir politinį svorį. Pastaraisiais metais „BlackRock“ vis dažniau dalyvauja sandoriuose, kuriuose susikerta infrastruktūra, geopolitika ir nacionalinio saugumo argumentai, o tai didina reguliuotojų ir politikų dėmesį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sandoris dėl 43 uostų, įskaitant terminalus abiejuose Panamos kanalo galuose, kuriuos planuota įsigyti „BlackRock“ vadovaujamam konsorciumui. Sandorio vertė siekė apie 19,9 milijardo eurų, tačiau procesą komplikavo Kinijos prieštaravimai ir derybos dėl galimos valstybinių įmonių įtraukties.

    Tuo pat metu „BlackRock“ interesai siejasi ir su JAV pensijų sistemos pokyčiais, kai didinamas privataus kapitalo ir kitų privačių rinkų produktų prieinamumas pensijų planuose. Kritikai įžvelgia riziką dėl sudėtingumo ir mokesčių, o šalininkai argumentuoja, kad tai gali praplėsti diversifikaciją ir grąžos šaltinius ilguoju laikotarpiu.

    Investuotojams šie skaičiai primena paprastą faktą: didžiausias turto valdytojas pasaulyje nėra atskira rinka, bet jos atspindys. Kuo labiau auga indeksavimas, ETF ir alternatyvūs produktai, tuo didesnė tampa kelių institucijų įtaka kapitalo srautams, kainodarai ir net strateginiams infrastruktūros sprendimams.

  • Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Po trumpo atokvėpio Vokietija gali vėl artėti prie naujos karščio bangos. Sinoptikai stebi užsispyrusį atmosferos cirkuliacijos modelį: vos tik temperatūra nukrenta, virš regiono vėl sparčiai stiprėja aukšto slėgio sritis.

    Šiuo metu didžiausia kaitra telkiasi virš Ispanijos ir Prancūzijos, o Vokietija išlieka vėsesnėje aukšto slėgio sistemos pusėje. Vis dėlto pagal prognozių modelius Azorų anticiklonas gali vėl plėstis į Vidurio Europą, o šiltesnio oro pakraščiai pirmiausia pasiektų Vokietijos vakarus ir pietvakarius.

    „Šiuo metu Vokietija yra vėsesnėje anticiklono pusėje“, – sakė meteorologas Dominikas Jungas.

    Jo teigimu, šilumos sugrįžimo laikas ir stiprumas dar nėra aiškūs, nes virš šalies gali susiformuoti oro masių riba. Tokia riba dažnai reiškia, kad vienose vietovėse laikosi vėsa ir lietūs, o kitur staiga grįžta tvankuma, todėl prognozės kelioms dienoms į priekį tampa mažiau stabilios.

    Vėsa atrodo didesnė, nei yra

    Po rekordinių karščių dabartinė temperatūra daugeliui atrodo neįprastai žema, tačiau liepos antrajai pusei tai dažnai būna artima daugiametei normai. Vėsą į šalį atneša šiaurės vakarų srautas ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose įsitvirtinusi įduba, todėl daug kur termometrai nebepasiekia 30 laipsnių.

    Perkūnijų židiniuose temperatūra kai kur gali trumpam kristi ir žemiau 20 laipsnių. Tačiau, kaip pabrėžia meteorologai, didžiausią šalčio pojūtį sukuria kontrastas po itin intensyvios kaitros, o ne išskirtinai žema faktinė temperatūra.

    „Šalčio įspūdį daugiausia sukuria kontrastas su ankstesniu ekstremaliu karščiu“, – sakė D. Jungas.

    Išskirtinis buvo būtent ankstesnis karščio epizodas: birželio pabaigoje Vokietijoje fiksuota 41,7 laipsnio temperatūra, kai kuriose vietovėse tai tapo nauju rekordu. Vokietijos meteorologijos tarnybos karščio perspėjimų fazė, trukusi apie dvylika dienų, buvo viena ilgiausių nuo perspėjimų sistemos įvedimo 2005 metais.

    Daugiausia grėsmių kelia audros

    Oro pokyčiai didina ir smarkių perkūnijų riziką, ypač šalies pietuose ir pietryčiuose. Labiausiai išskiriami kalvoti regionai, tarp jų Bavarija, Badenas-Viurtembergas ir dalis Saksonijos, taip pat zona, kurioje gali nusistovėti oro masių riba per šalies vidurį.

    Prognozuojama, kad kai kur galimi labai intensyvūs reiškiniai: staigios liūtys, kruša ir gūsingas vėjas. Šiaurėje ir centrinėje Vokietijoje perkūnijų taip pat gali pasitaikyti, tačiau jų stiprumas dažniau būtų mažesnis.

    Kodėl vasara vis sugrįžta

    Meteorologai šią vasarą išskiria ne tik karščio epizodus, bet ir paties modelio atkaklumą. Pasak D. Jungo, po kiekvieno vėsesnio tarpsnio aukšto slėgio sritis vėl susiformuoja stebėtinai greitai, todėl vasara tarsi persijungia atgal į karščio režimą.

    „Kaip meteorologą mane labiausiai stebina, koks užsispyręs šis modelis“, – sakė D. Jungas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia dideli skirtumai tarp atskirų skaitmeninių orų modelių skaičiavimų. Kartais pasirodo ir itin ekstremalūs „išsišokantys“ scenarijai, kurie gali gerokai viršyti kitų prognozių vidurkį, todėl sinoptikai pabrėžia, kad tokie skaičiai nebūtinai reiškia realiai artėjančią kaitrą.

    Ilgesnės trukmės tendencijos vis tiek išlieka panašios: daugelyje skaičiavimų matomas signalas, kad po audringesnio laikotarpio aukštas slėgis vėl gali stiprėti, o tai reikštų šiltesnį ir sausesnį foną. Nuo liepos 21 dienos kai kuriuose regionuose vėl gali pasitaikyti 28–34 laipsniai, o lokaliai ir aukštesnės reikšmės, tačiau tokios prognozės iš anksto turi didesnę paklaidą.

    „Tendencija nėra tiksli prognozė“, – sakė D. Jungas.

    Sinoptikai pabrėžia, kad kuo toliau į priekį žiūrima, tuo platesnis galimų scenarijų diapazonas, ypač kai atmosferoje daug mažų trikdžių. Vis dėlto bendra kryptis šią vasarą aiški: karščio bangos gali kartotis, o kartu didėja ir sausros bei staigių audrų rizika.

  • Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Jungtinės Karalystės Klaktono apygardoje rugpjūtį vyks papildomi parlamento rinkimai, kuriuos išprovokavo dešiniųjų partijos Reform UK lyderio Nigelo Farage’o sprendimas atsistatydinti ir siekti perrinkimo. Vietos valdžia skelbia, kad dėl mandato varžysis net 34 kandidatai – tai gali būti didžiausias skaičius per visą papildomų rinkimų istoriją.

    Ankstesnis panašaus balsavimo rekordas, kaip teigiama, buvo užfiksuotas 2008 metais, kai dėl Haltemprice and Howden mandato varžėsi 26 kandidatai. Tuomet konservatorių parlamentaras Davidas Davisas taip pat buvo atsistatydinęs, kad pakartotinai siektų rinkėjų mandato.

    Papildomi rinkimai Klaktone rengiami didėjant žiniasklaidos ir institucijų dėmesiui dėl nepraneštos dovanos, kurios vertė siekia apie 5 880 000 eurų. Dėl šios situacijos vyksta parlamentinis tyrimas, o pats N. Farage’as viešai neigia padaręs pažeidimų.

    „Nusprendžiau, kad Klaktono žmonės turi įvertinti mano veiksmus“, – sakė N. Farage’as, aiškindamas atsistatydinimą ir sprendimą vėl dalyvauti rinkimuose.

    Didžiosios šalies partijos – Leiboristų partija, Konservatorių partija, Liberalų demokratai ir Žaliųjų partija – šiuose papildomuose rinkimuose kandidatų nekels. Oponentai tokį žingsnį vadina politiniu triuku ir teigia, kad tai bandymas nukreipti dėmesį nuo nepatogių klausimų.

    Vietos valdžios vertinimu, balsavimo organizavimas mokesčių mokėtojams gali kainuoti daugiau kaip 323 000 eurų. Reform UK siūlė padengti šias išlaidas, tačiau atsakinga ministerija pabrėžė, kad rinkimų kaštai turi būti apmokami iš viešųjų lėšų, siekiant išlaikyti proceso nepriklausomumą ir nešališkumą.

    Dalyvių sąraše – apie 20 nepriklausomų kandidatų, taip pat ir vadinamieji „novelty“ politikai, tarp jų – keli Official Monster Raving Loony Party atstovai. Tarp labiausiai atpažįstamų vardų minimas ir Count Binface, rinkimuose pasirodantis su šiukšliadėžę primenančiu šalmu ir apsiaustu, taip pat aktorius ir dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Laurence’as Foxas, kandidatuojantis su The Reclaim Party.

    N. Farage’as Klaktone laimėjo 2024 metais vykusius visuotinius rinkimus, surinkęs 46,2 proc. balsų. Dabar, kai varžovų skaičius pasiekė neregėtas aukštumas, šis papildomas balsavimas taps ne tik politinės paramos testu, bet ir signalu, kaip rinkėjai vertina skaidrumo standartus bei politiko pasirinktą konfrontacinę strategiją.

  • Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietijos Bundestage CDU/CSU frakcijai vadovavęs Jensas Spahnas pranešė atsistatydinantis, kilus vis didesniam spaudimui dėl sprendimo tapti tėvu pasitelkus surogatinę motinystę Jungtinėse Valstijose. Politikas apie tai informavo kanclerį ir CDU lyderį Friedrichą Merzą bei CSU vadovą Markusą Söderį.

    Savo laiške frakcijos nariams Spahnas pabrėžė, kad šeimos kūrimas su vyru Danieliu Funke ir tėvystė tapo nesuderinami su jo pareigomis. Jo teigimu, įtampa tarp privataus sprendimo ir viešų lūkesčių peraugo tai, ką jis buvo numatęs.

    Atsistatydinimo priežastis

    Diskusijas Vokietijoje įplieskė tai, kad surogatinė motinystė šalyje yra draudžiama, o CDU ilgą laiką laikėsi griežtos pozicijos prieš jos įteisinimą. Kritikai politikui priekaištavo dėl dvigubų standartų: privačiai pasinaudota galimybe užsienyje, o politiškai remtos nuostatos, ribojančios tokį kelią pačioje Vokietijoje.

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, Merzas prieš oficialų pranešimą esą ragino Spahną trauktis, konsultavosi su dalimi CDU regioninių lyderių. Taip pat skelbta, kad partijos nuotaikos jo atžvilgiu per kelias dienas akivaizdžiai suprastėjo.

    Prie spaudimo prisidėjo ir vietos partijos skyrius Brilone, su kuriuo siejamas kancleris Merzas: atvirame laiške buvo raginama atsistatydinti, argumentuojant, kad toks sprendimas kenkia partijos patikimumui ir apsunkina darbą savivaldos politikams. Viešojoje erdvėje pasisakė ir CDU veteranas Wolfgangas Bosbachas, perspėjęs dėl grėsmės užsitęsti mėnesiams trunkančiai vidinei krizei.

    Merzo reakcija ir koalicijos fonas

    Po atsistatydinimo kancleris Merzas pareiškė, kad toks žingsnis buvo „teisingas“ ir „neišvengiamas“, pabrėždamas, jog politikoje aukščiausia vertybė yra patikimumas. Spahnas, dėkodamas frakcijos vadovybei, atskirai paminėjo ir SPD frakcijos lyderį Matthiasą Mierschą, su kuriuo, anot jo, darbas koalicijoje buvo svarbus stabilumo veiksnys.

    Ši istorija tapo platesnės politinės diskusijos dalimi apie tai, kaip politikų privatūs sprendimai dera su jų viešai ginamomis vertybėmis ir partijų programomis. Vokietijoje surogatinės motinystės tema išlieka itin jautri: ją lydį etiniai klausimai dėl vaiko teisių, moters išnaudojimo rizikų ir tarptautinių praktikų skirtumų.

    Kritika iš bažnyčios

    Ginčas sulaukė ir religinės bendruomenės dėmesio. Viurtembergo evangelikų bažnyčios vyskupas Ernestas-Wilhelmas Gohlas viešai atkreipė dėmesį į tai, kad kai politikas atvirai praneša pasinaudojęs užsienyje taikoma praktika, kurios Vokietijos teisė nepripažįsta, neišvengiamai kyla dvigubų standartų ir pasitikėjimo klausimas.

    Pasaulio katalikų bažnyčios hierarchijoje taip pat nuskambėjo griežtų vertinimų: Pasau vyskupas Stefanas Osteris teigė, kad, jo manymu, tai yra rimtas skandalas, jei žinomas politikas sąmoningai renkasi kelią, prieštaraujantį šalies įstatymams ir paties politinio judėjimo laikysenai.

    Spahno teigimu, jis ketino su frakcija apie politinę ateitį kalbėtis rudenį, tačiau viešas spaudimas sprendimą paspartino. Pirmasis reguliarus CDU/CSU frakcijos posėdis po vasaros pertraukos buvo planuotas rugsėjo pradžioje, o skandalas rizikavo tapti viena pagrindinių temų prieš svarbius regioninius politinius išbandymus.

  • Škotijos Loch Creran ežere aptiktas itin retas serpulidų rifas: plotas didesnis nei Vatikanas

    Rifą kuria serpulidų rūšies vamzdiniai kirminai Serpula vermicularis, kurie iš kalcio karbonato formuoja tvirtas baltas struktūras. Jos tampa pagrindu ištisoms kolonijoms, o vandenyje susidaro sudėtinga buveinė šimtams kitų organizmų.

    Vertinant teritoriją, rifas užima apie 108 hektarus, tai yra maždaug 1,08 kvadratinio kilometro. Palyginimui, tai daugiau nei dvigubai viršija Vatikano plotą, o pats rifas aptinkamas maždaug 6–10 metrų gylyje.

    Serpulidai maitinasi filtruodami vandenį: išskleidę ryškias plunksniškas žiaunas jie surenka planktoną, dumblius ir kitas smulkias daleles. Toks „gyvas filtras“ prisideda prie vietinės ekosistemos pusiausvyros ir sukuria sąlygas įsikurti kempinėms, jūrų žvaigždėms, ežiams, krabams ir kitiems bestuburiams.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad nors pavieniai šios grupės kirminai aptinkami daugelyje pasaulio jūrų, rifus jie suformuoja itin retai. Loch Creran atvejis išsiskiria tuo, kad kolonijos čia susitelkusios dideliu mastu ir suformavo stambią, krūmišką struktūrą, vietomis siekiančią apie 75 centimetrus aukščio.

    Tokie rifai yra trapūs ir lengvai pažeidžiami žvejybos įrankių, laivų inkarų ar net neatsargių narų judesių. Dėl to Loch Creran teritorijai suteiktas saugomas statusas, o veiklos ribojimai siejami su rifų apsauga ir jų ilgalaikiu išlikimu.

    Tyrėjams vis dar kyla klausimų, kodėl panašūs serpulidų rifai, kurie istoriškai buvo fiksuoti kitose Škotijos vietose, vėliau išnyko. Viena iš aptariamų versijų yra natūralūs ciklai, kai rifai auga, suyra ir vėl atsikuria, tačiau tam įtakos gali turėti ir žmogaus veikla bei aplinkos pokyčiai.

  • Po Sent Helenso išsiveržimo žemė buvo tarsi dykuma, bet 58 bebrai per kelerius metus ją atgaivino

    Praėjus daugiau nei 40 metų po Sent Helenso ugnikalnio išsiveržimo JAV Vašingtono valstijoje, dalis teritorijos, ilgai laikyta beveik negyva, vėl tapo gyvybinga. Netikėtu lūžio tašku tapo bebrai, kurie čia perkelti kaip natūralūs vandens ekosistemų „inžinieriai“.

    1980 metais išsiveržimas užpylė upės North Fork Toutle baseiną pelenais, akmenimis ir purvu, o didžiulės sąnašos pakeitė vandens tėkmę. Siekdamas sumažinti potvynių riziką žemiau esančioms gyvenvietėms, JAV kariuomenės inžinierių korpusas vėliau įrengė sąnašas sulaikantį statinį.

    Tačiau sprendimas turėjo ir šalutinį poveikį: aukščiau upės sąnašos kaupėsi, o kai kurios žemės virto sausomis, nestabiliomis nuogulomis. Vieno sklypo savininkas ir poilsio vietos „Eco Park Resort“ atstovas Markas Smithas pasakojo, kad daugelį metų ši vieta atrodė kaip dykuma, kur augalams sunku įsitvirtinti, o gyvūnai jos vengė.

    Situacija pradėjo keistis 2021 metais, kai gamtosaugos organizacijos pasiūlė į teritoriją perkelti bebrus. Per kelerius metus į naują buveinę buvo paleisti 58 gyvūnai, o jų veikla greitai pakeitė kraštovaizdį.

    BebraI pastatė dešimtis užtvankų, išrausė kanalus ir suformavo mažų tvenkinių bei pelkių tinklą. Dėl to vanduo ėmė ilgiau užsilaikyti teritorijoje, atsirado drėgnos buveinės, o anksčiau išdžiūvusi žemė palaipsniui atsigavo.

    Grįžusi drėgmė sudarė sąlygas atsinaujinti augmenijai: vėl pradėjo augti gluosniai ir alksniai, kuriems anksčiau nepavykdavo prigyti ant vulkaninių nuogulų. Kartu daugėjo ir gyvūnų, nes šlapynės tapo patrauklia buveine paukščiams bei kitiems laukiniams gyvūnams.

    Šlapynėse itin svarbūs ir žuvų ištekliai, nes bebrų suformuoti tvenkiniai bei ramesnės atkarpos gali tapti neršto ir jauniklių augimo vietomis. Specialistai pabrėžia, kad bebrų kuriamos buveinės dažnai didina ekosistemų atsparumą sausroms ir staigiems potvyniams, nes vanduo sulaikomas natūraliai, o ne vien nukreipiamas.

    Vis dėlto pasiektas rezultatas gali susidurti su naujais iššūkiais. JAV kariuomenės inžinierių korpusas yra paskelbęs planus didinti sąnašas sulaikančio statinio aukštį, argumentuodamas būtinybe geriau apsaugoti žemiau esančias teritorijas nuo potvynių.

    Markas Smithas baiminasi, kad papildomos sąnašos vėl gali užpilti bebrų atkurtas šlapynes ir pakenkti žuvų bei kitų rūšių buveinėms. Jis yra viešai nurodęs svarstantis teisinį kelią ir ragina labiau remtis gamtiniais sprendimais, kai kalbama apie vandens valdymą ir potvynių rizikos mažinimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: vis dažniau ieškoma gamta paremtų sprendimų, kurie padeda valdyti vandenį, atkurti buveines ir mažinti klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių žalą. Bebrų sugrįžimas kai kuriose Šiaurės Amerikos ir Europos vietovėse laikomas vienu praktiškiausių pavyzdžių, kaip viena rūšis gali greitai pakeisti ištisų kraštovaizdžių hidrologiją.

  • Tyrimas: Sacharos dulkės Europoje stiprėja ir blogina oro kokybę – rizika sveikatai auga

    Naujas žurnale Nature publikuotas tyrimas rodo, kad Sacharos dulkių koncentracija Europoje per maždaug dešimt metų išaugo 10–25 proc. Kai kuriose teritorijose, įskaitant Jungtinę Karalystę, su tokiais pernašomis siejamas oro užterštumas per tą patį laikotarpį išaugo beveik perpus.

    Mokslininkai analizavo daugiau nei 18 500 kasdienių matavimų iš 103 oro stebėsenos stočių skirtingose Europos šalyse. Didžiausios koncentracijos registruotos pietų Europoje, ypač Ispanijoje ir Kanarų salose, per kurias Sacharos dulkės dažniausiai pasiekia žemyną.

    Tyrime pabrėžiama, kad pagrindinis pokyčius lemiantis veiksnys yra stiprėjantis Šiaurės Afrikos dykumėjimas, kurį spartina klimato kaita ir žmogaus veikla. Nors dulkių audrų skaičius, kaip nurodoma, smarkiai nepasikeitė, pačios audros tapo intensyvesnės ir į šiaurę perneša daugiau kietųjų dalelių.

    Sacharos dulkių epizodai siejami su staigiais kietųjų dalelių koncentracijos šuoliais, kurie gali apsunkinti kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų būklę. Tyrėjai pažymi, kad tokiais laikotarpiais didėja mirčių nuo infarktų ir ūmių kvėpavimo takų ligų skaičius.

    Ilgesnis užteršto oro poveikis taip pat didina riziką susirgti astma, lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis. Ypač pažeidžiami vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir turintys lėtinių sveikatos sutrikimų.

    Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra kosulys, apsunkintas kvėpavimas, spaudimo jausmas krūtinėje, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Tokiais atvejais specialistai paprastai rekomenduoja stebėti oro kokybės rodiklius ir riboti intensyvų fizinį krūvį lauke.

    Vienas labiausiai pastebimų reiškinių yra vadinamasis purvinas lietus, kai krituliai kartu su dulkėmis palieka rusvai gelsvas nuosėdas ant automobilių, langų ir kitų paviršių. Nors vizualiai tai atrodo įspūdingai, problemos esmė yra ne estetika, o padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore.

    Sacharos dulkės veikia ir saulės energetiką, nes ant paviršių nusėdusios dalelės mažina saulės šviesos patekimą. Tyrime minimi nuostoliai saulės elektrinių generacijoje gali siekti 15–30 proc., o per intensyvesnius epizodus – dar daugiau, priklausomai nuo vietos ir užterštumo trukmės.

    Mokslininkai įspėja, kad toliau šylant klimatui tokių epizodų reikšmė Europoje gali didėti. Tai reiškia, kad oro kokybės stebėsena, ankstyvas įspėjimas ir visuomenės informavimas gali tapti dar svarbesni tiek sveikatos apsaugai, tiek energetikos planavimui.

  • Šis prieskonis ant arbūzo veikia kaip natūralus izotonikas: naudinga ne tik per karščius

    Šis prieskonis ant arbūzo veikia kaip natūralus izotonikas: naudinga ne tik per karščius

    Kodėl per karščius neužtenka vandens?

    Karštomis dienomis organizmas vėsinasi prakaituodamas, o kartu netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio bei chloridų. Vien vanduo troškulį numalšina, tačiau didesnio prakaitavimo metu jis ne visada padeda greitai atkurti skysčių pusiausvyrą.

    Tuomet svarbūs gėrimai ar maistas, kurie padeda papildyti prarastas medžiagas ir palaikyti normalų raumenų bei nervų sistemos darbą. Būtent todėl sporto gėrimuose dažnai yra druskų ir angliavandenių.

    Arbūzas ir žiupsnelis druskos

    Arbūzas yra vienas vandeningiausių vaisių, todėl tinka kaip skysčių šaltinis, ypač kai norisi lengvesnio, gaivaus pasirinkimo. Jame taip pat yra kalio, kuris kartu su natriu prisideda prie normalios raumenų funkcijos ir skysčių pasiskirstymo organizme.

    Žiupsnelis druskos gali papildyti natrio atsargas, kurios mažėja prakaituojant. Tai ypač aktualu, jei daug judate lauke, sportuojate ar ilgesnį laiką praleidžiate saulėje.

    Kodėl verta įdėti citrusų?

    Į arbūzo gėrimą dažnai siūloma įspausti laimo ar citrinos sulčių, nes jos suteikia rūgštumo ir gaivumo. Be to, citrusai papildo skonį ir gali paskatinti gerti daugiau, o tai karštyje svarbu.

    Praktiškai veikia ir paprasta logika: arbūze esantys natūralūs cukrūs kartu su nedideliu natrio kiekiu gali padėti skysčiams greičiau pasisavinti. Dėl to toks derinys neretai lyginamas su paprastu naminiu izotoniku.

    Paprastas receptas namuose

    Sumaišykite trintuve supjaustytą arbūzą su trupučiu vandens, įspauskite laimo arba citrinos sulčių ir įdėkite mažą žiupsnelį druskos. Viską suplakite iki vientisos konsistencijos ir patiekite atvėsintą, prireikus su ledukais.

    Svarbu nepadauginti druskos, kad gėrimas išliktų malonus ir tinkamas kasdieniam vartojimui. Jei turite aukštą kraujospūdį ar ribojate natrį, dėl tokio pasirinkimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Kada reikalingas atsargumas?

    Jei pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, sumišimas ar mėšlungis, vien naminių gėrimų gali nepakakti. Tai gali būti perkaitimo ar didesnio skysčių ir druskų disbalanso požymiai.

    Tokiais atvejais svarbu atvėsti, gerti skysčius mažais gurkšniais ir prireikus kreiptis į medikus. Karščio bangų metu rizika didėja vyresniems žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.