CP v2

Blog

  • Panevėžio savivaldybė paskyrė 2026 metų kultūros stipendijas: 8 kūrėjų projektai gaus 18 000 eurų

    Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino 2026 metų kultūros ir meno stipendijų paskirstymą. Parama skirta aštuoniems kūrėjams, kurių projektai komisijos įvertinti kaip turintys meninę vertę, aktualumą ir reikšmę miesto kultūriniam gyvenimui.

    Šiemet Kultūros ir meno skyrius sulaukė 10 paraiškų iš skirtingų sričių: teatro, dailės, fotografijos, literatūros, dizaino ir tarpdisciplininio meno. Vienos literatūros paraiškos administracinės atitikties vertinimas buvo neigiamas, o dar viena paraiška neperžengė minimalaus 55 balų slenksčio.

    Kas gaus ilgesnes stipendijas

    Aukščiausiai įvertintiems projektams, surinkusiems daugiau kaip 70 balų, skirtos penkių mėnesių stipendijos. Ši parama dažniausiai tenka aiškiai apibrėžtoms kūrybinėms idėjoms, kurias galima pristatyti miestui parodomis, instaliacijomis ar viešomis veiklomis.

    Penkių mėnesių stipendijos skirtos Markui Eckstrand stiklo instaliacijai Po vandeniu Skaistakalnio parko kupole, Sigitui Laurinavičiui instaliacijai Negirdimi, Eugenijui Nalevaikai projektui Panevėžys: potėpiai, sluoksniai ir inkliuzai bei Marijai Čičirkienei retrospektyvinei fotografijų parodai Fotografija laiko vėrinyje Juozo Miltinio dramos teatro erdvėse.

    Projektų turinys apima tiek ekologijos ir vandens ekosistemų trapumo temų aktualizavimą, tiek skirtingų raiškų jungimą, meninį miesto faktūrų tyrimą ir ilgesnio laikotarpio fotografijos darbų pristatymą. Tikimasi, kad dalis veiklų bus prieinamos plačiajai auditorijai per parodas, susitikimus ar kūrybines dirbtuves.

    Tęstiniai ir bendruomeniniai projektai

    Kitiems keturiems kūrėjams, surinkusiems mažiau nei 70 balų, skirtos keturių mėnesių stipendijos. Šioje grupėje ryškesnis dėmesys tęstiniams, dokumentiniams ir bendruomenę įtraukiantiems sumanymams.

    Keturių mėnesių stipendijas gavo Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė darbų ciklui Miesto metamorfozės, Monika Pietarytė-Klaesson dokumentinės fotografijos projektui Privati laisvės architektūra apie 1990-ųjų privačių namų architektūrą, Arvydas Gudas tarpdisciplininiam projektui Urbanistinė impresija, taip pat Ieva Brikė programai Nemokami teatro improvizacijos užsiėmimai senjorams.

    Pastarajame projekte numatyta surengti ne mažiau kaip aštuonis nemokamus užsiėmimus senjorams ir parengti publikaciją regioninėje spaudoje. Savivaldybė tokias iniciatyvas paprastai vertina kaip tiesiogiai didinančias kultūros paslaugų prieinamumą ir įtrauktį skirtingoms amžiaus grupėms.

    Kiek lėšų skirta ir kaip jos naudojamos

    2026 metų kultūros ir meno stipendijoms iš Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto paskirstyta 18 000 eurų. Stipendijos trukmė gali siekti nuo vieno iki penkių mėnesių, o dydis yra 500 eurų per mėnesį.

    Savivaldybės praktikoje tokio tipo stipendijos laikomos investicija į vietos kultūrinę pasiūlą: jos leidžia kūrėjams skirti daugiau laiko projektų įgyvendinimui, o gyventojams suteikia progą matyti naujus darbus galerijose, miesto erdvėse ir kultūros įstaigose. Kūrėjai, kuriems skirta parama, kviečiami pateikti rekvizitus sutarčių sudarymui.

    Šaltiniai:

    – https://panevezys.lt/

  • Panevėžio fontanų sezonas startuoja: aiškūs laikai, 70 tūkst. eurų priežiūrai ir naujiena Senvagėje

    Panevėžyje, artėjant šiltajam metų laikui, vėl pradedami įjungti miesto fontanai. Vandens čiurkšlės Laisvės ir Nepriklausomybės aikštėse bei Kultūros ir poilsio parke tampa ryškiu sezono ženklu, kviečiančiu trumpam sustoti miesto centre.

    Šiemet fontanų darbo grafikas išlieka toks pats kaip ir pernai. Darbo dienomis jie veiks nuo 7.30 valandos iki 22 valandos, o savaitgaliais – nuo 9.00 valandos iki 23.00 valandos.

    Savivaldybė nurodo, kad iki sezono pradžios įrenginiai buvo paruošti eksploatacijai: išvalyti, patikrinti ir įvertinta jų techninė būklė. Tai leidžia užtikrinti sklandų ir saugų veikimą visą vasarą, o esant palankioms oro sąlygoms sezonas gali būti pratęstas ir rudenį.

    Kiek vėliau bus įjungtas ir Senvagėje esantis plaukiojantis fontanas. Jam reikalingas papildomas paruošimas dėl sudėtingesnės technologinės įrangos.

    Vasaros vakarais prie Senvagės taip pat planuojami meninių projekcijų seansai. Apie tikslią plaukiojančio fontano veikimo pradžią gyventojai bus informuoti atskirai.

    Šiemet fontanų priežiūrai Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 70 tūkst. eurų. Miesto fontanų sugrįžimas kasmet siejamas ne tik su infrastruktūros priežiūra, bet ir su viešųjų erdvių gyvybingumu, kai centrinės aikštės ir parkai tampa natūraliu traukos tašku.

    Šaltiniai:

    – https://panevezys.lt/panevezyje-pradeda-veikti-fontanai/

  • Kelių greideriavimas ir laistymas Klaipėdos rajone: kodėl nėra grafiko ir kada darbai efektyviausi

    Kelių greideriavimas ir laistymas Klaipėdos rajone: kodėl nėra grafiko ir kada darbai efektyviausi

    Gyventojams kylant klausimų, kada Klaipėdos rajone greideriuojami ir laistomi keliai, savivaldybė primena, kad šių darbų suplanuoti pagal griežtą kalendorių neįmanoma. Sprendimai priimami pagal realią kelių būklę ir oro sąlygas, todėl eiliškumas gali kisti.

    Kelių priežiūra nevyksta automatiškai pagal iš anksto sudarytą maršrutą. Keliai nuolat stebimi, o technika siunčiama tada, kai matyti poreikis, pavyzdžiui, atsiranda duobių, išvažinėjimų ar padidėja dulkėtumas, ir kai prognozės leidžia tikėtis kokybiško rezultato.

    Kas lemia greideriavimo laiką?

    Greideriavimas reikalauja tinkamos kelio dangos drėgmės, ypač žvyrkeliuose. Jei danga per sausa, ją sunku suformuoti taip, kad kelias laikytųsi ir netrupėtų, o ilgai lyjant arba esant šlapiai dangai darbai gali net pabloginti būklę.

    Dėl to seniūnijos vertina, ar danga nėra per sausa ar per šlapia, ir tik tada planuoja greideriavimą. Pirmenybė paprastai teikiama keliams, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai, taip pat maršrutams į dažnai lankomus objektus ir keliams, jungiantiems kelis kaimus.

    Kada laistymas veikia geriausiai?

    Laistymas druskos tirpalu efektyviausias po lietaus arba esant nedideliam kritulių kiekiui. Ant drėgno paviršiaus tirpalas įsigeria giliau, todėl dulkėtumas sumažėja ilgesniam laikui.

    Jeigu kritulių daug, keliai paprastai nelaistomi, nes tirpalą vanduo greitai nuplautų į pakeles. Siekiant geriausio rezultato, darbai planuojami taip, kad kelias pirmiausia būtų nugreideriuotas, o tik po to palaistytas.

    Kas atsako už skirtingus kelius?

    Ar darbai bus atlikti greitai, priklauso ne tik nuo oro, bet ir nuo apimčių bei turimos technikos kiekio. Kad poreikiai būtų patenkinti kuo operatyviau, seniūnijos tarpusavyje derina darbus ir, kai reikia, bendradarbiauja.

    Savivaldybė prižiūri jai priklausančius vietinės reikšmės viešuosius ir jai perduotus vidaus kelius. Sodininkų bendrijų vidinių kelių laistymą organizuoja bendrijų pirmininkai, o privačių kelių priežiūra tenka jų savininkams.

    Valstybinės reikšmės kelius prižiūri AB „Kelių priežiūra“, o keliai priklauso AB „Via Lietuva“. Apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui pavojų keliančias kliūtis galima pranešti telefonu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Šaltiniai:

    – https://via-lietuva.lt/

    – https://www.keliuprieziura.lt/

  • Slaugos paslaugos namuose Lietuvoje: kam jos priklauso, kaip skiriamos ir kas atvyksta į namus

    Spartėjantis visuomenės senėjimas ir daugėjantys lėtiniai susirgimai keičia sveikatos priežiūros poreikius: vis daugiau žmonių pagalbos prireikia ne ligoninėje, o namuose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas slaugos paslaugas namuose pernai gavo daugiau nei 70 000 pacientų, o apimtys kasmet auga.

    Šios paslaugos skirtos tiems, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar funkcinio sutrikimo sudėtinga savarankiškai pasirūpinti kasdiene buitimi arba nuvykti į gydymo įstaigą. Tai gali būti ir vyresnio amžiaus žmonės, ir pacientai po ligos paūmėjimo, traumos ar operacijos, kai savarankiškumas laikinai sumažėja.

    Kam skiriama ir kaip įvertinama

    Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną, kuriuo vertinama, kiek žmogus gali savarankiškai apsitarnauti. Įvertinami kasdieniai veiksmai, tokie kaip valgymas, asmens higiena, judėjimas, orientacija aplinkoje, gebėjimas bendrauti, taip pat gyvenamosios aplinkos pritaikymas ir artimųjų pagalbos galimybės.

    Pagal surinktus balus slaugos poreikis skirstomas į mažą, vidutinį arba didelį. Nuo šio lygio priklauso, kokio dažnio ir apimties vizitai bus skiriami, tačiau paslaugos principas išlieka tas pats: pacientas gauna mediciniškai pagrįstą pagalbą namuose pagal individualius poreikius.

    Vertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, su juo dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar stacionare pacientą gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose paprastai išrašo šeimos gydytojas, o pacientui su juo reikia kreiptis į savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

    Po operacijų slaugos paslaugos namuose taip pat gali būti skiriamos, kai laikinai sutrinka gebėjimas pasirūpinti savimi. Tokiu atveju slaugos poreikį įvertina gydytojas chirurgas, pateikiantis rekomendacijas, o tolimesnį organizavimą užtikrina paciento poliklinika.

    Ką realiai daro specialistų komanda

    Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kuriems jos paskirtos, todėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigos privalo jas organizuoti savo pacientams pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga. Praktikoje tai reiškia, kad pacientui nereikia savarankiškai ieškoti atskiro paslaugų teikėjo, jei jo įstaiga paslaugas užtikrina pagal nustatytą tvarką.

    Paslaugas namuose teikia komanda, o konkrečios procedūros priklauso nuo paciento būklės ir specialistų kompetencijų. Slaugytojas gali atlikti injekcijas, prijungti lašines, paimti tyrimų ėminius, atlikti elektrokardiogramą, rūpintis žaizdų, opų ir pragulų priežiūra ar padėti spręsti maitinimo per vamzdelį klausimus.

    Slaugytojo padėjėjas padeda su kasdieniais poreikiais, tokiais kaip kraujospūdžio ir temperatūros matavimas, pagalba prausiantis, maitinant ar keičiant paciento padėtį. Kineziterapeutas prisideda prie judėjimo funkcijos atkūrimo ir fizinio pajėgumo gerinimo, o ergoterapeutas padeda atkurti kasdienius įgūdžius ir pritaikyti namų aplinką.

    „Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

    Pasak jos, tokia pagalba svarbi ir artimiesiems, nes aiškus paslaugų planas bei komandos įsitraukimas sumažina kasdienę įtampą. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios prižiūri sunkiai sergantį ar labai riboto savarankiškumo žmogų.

    Slaugos specialistai į paciento namus paprastai atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų, o nuolatinė, visą parą trunkanti slauga namuose pagal šią paslaugą nėra teikiama.

    Kada paslaugos teikiamos globos įstaigose

    Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, tačiau apimtis priklauso nuo to, ar įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugą ir kiek joje gyvena žmonių. Kai įstaiga licencijuota ir joje gyvena 25 ar daugiau asmenų, slaugos komanda gali atlikti tik dalį procedūrų, paskirtų šeimos gydytojo ar su juo dirbančio slaugytojo.

    Tokiose įstaigose leidžiama paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, prižiūrėti dirbtines kūno angas, opas ar pragulas, taip pat išsiurbti gleives. Tuo metu mažesnėse ar nelicencijuotose globos įstaigose, kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės, gali būti teikiamas platesnis slaugos paslaugų namuose spektras.

    Augantis paslaugų poreikis atsispindi ir statistikoje. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 metais slaugos paslaugas namuose gavo apie 60 000 gyventojų, 2024 metais – apie 65 000, o pernai – daugiau nei 70 000.

    Kartu didėja ir suteikiamų paslaugų skaičius bei finansavimas: 2024 metais suteikta apie 2 500 000 paslaugų, kurioms apmokėti panaudota per 45 000 000 eurų, o pernai – apie 2 700 000 paslaugų, kurioms prireikė daugiau nei 56 000 000 eurų.

    Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad didėjant apimtims ypač svarbu skaidrumas ir aiškumas: pacientams rekomenduojama domėtis, kokios procedūros paskirtos, kaip dažnai jos turi būti teikiamos ir kokia paslaugų apimtis numatyta. Informaciją apie suteiktas paslaugas pacientai gali pasitikrinti E. sveikatos portale.

    Slaugos paslaugos namuose daugeliui tampa realia alternatyva hospitalizacijai, kai tinkamai organizuota priežiūra leidžia išlikti įprastoje aplinkoje. Tačiau tam būtinas aktyvus bendradarbiavimas tarp paciento, artimųjų ir gydymo įstaigos, kad pagalba būtų ne tik paskirta, bet ir praktiškai prieinama.

    Šaltiniai:

    – https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/paslaugos-gyventojams/slaugos-paslaugos-namuose/

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch (Slaugos poreikio vertinimo ir paslaugų teikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai)

  • Elektrėnuose ir Vievyje plės apsaugotą būstą: už 655 548 eurus nupirks 7 butus, įkurs 11 vietų

    Elektrėnų savivaldybės administracija 2026 metų balandžio 1 dieną pasirašė projekto „Apsaugoto būsto plėtra Elektrėnų savivaldybėje“ finansavimo sutartį. Projekto vertė siekia 655 548 eurus, o didžiąją dalį sudaro Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšos.

    Projektui skiriama 557 215,80 eurų, iš jų 327 774 eurai yra Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o 229 441,80 eurų – valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos. Savivaldybės nuosavas įnašas sudaro 98 332,20 eurų.

    Kokią problemą sprendžia projektas

    Elektrėnų savivaldybėje iki šiol trūko apsaugoto būsto paslaugų ir infrastruktūros, pritaikytos asmenims su intelekto ir arba psichikos negalia. Savivaldybė nurodo, kad tai ribojo galimybes gyventi bendruomenėje ir gauti individualizuotą pagalbą, kai jos labiausiai reikia kasdienėse situacijose.

    Numatoma, kad projekto įgyvendinimas prisidės prie socialinės įtraukties didinimo, nes būtent socialinių paslaugų neatitikimas gyventojų poreikiams įvardijamas kaip viena iš regioninių iššūkių priežasčių. Šis kontekstas siejamas su 2022–2030 metų Vilniaus regiono plėtros plane akcentuojamu socialinės įtraukties stiprinimu.

    Kas bus padaryta Elektrėnuose ir Vievyje

    Projekto metu Elektrėnuose ir Vievyje planuojama nupirkti 7 gyvenamuosius butus: 3 vieno kambario ir 4 dviejų kambarių. Įsigyti būstai bus pritaikyti apsaugoto būsto paslaugai teikti, aprūpinti reikalingais baldais ir įranga.

    Įgyvendinus projektą, infrastruktūra užtikrins 11 vietų apsaugotame būste ir sudarys sąlygas 11 žmonių gyventi kuo savarankiškiau, ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius ir aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Apsaugoto būsto paslaugas šiuose būstuose teiks Elektrėnų socialinės globos namai.

    Terminai ir administravimas

    Projekto vykdytoja yra Elektrėnų savivaldybės administracija, o administruojančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra. Projekto pradžia numatyta 2026 metų balandžio 1 dieną.

    Projekto pabaiga planuojama 2029 metų rugpjūčio 31 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – išplėsti apsaugoto būsto paslaugas, skirtas asmenims su intelekto ir arba psichikos negalia, ir sukurti gyvenimui bendruomenėje artimą, saugią aplinką.

    „Šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ir arba psichikos negalia gyventi bendruomenėje, gauti individualizuotą pagalbą ir stiprinti savarankiškumo įgūdžius“, – nurodo Elektrėnų savivaldybės administracija.

    Šaltiniai:

    – https://cpva.lt/

    – https://ec.europa.eu/regional_policy/funds/erdf_en

  • Visagine skambės moksleivių chorai: į II festivalį Skambantys šilai kviečia nemokamas koncertas

    Visagine skambės moksleivių chorai: į II festivalį Skambantys šilai kviečia nemokamas koncertas

    Balandžio 25 dieną 14.00 valandą Visagine, VKC „Sedulinos“ koncertų salėje (Vilties g. 5), vyks II Lietuvos moksleivių chorų festivalis „Skambantys šilai“. Renginys skirtas Lietuvos moksleivių dainų šventei „Laiku. Ratu. Kartu“ ir suburs jaunuosius dainininkus iš skirtingų šalies miestų.

    Festivalio sumanymas tęsia Lietuvos chorinės kultūros tradiciją, kuri mokyklose išlieka viena svarbiausių muzikinių ugdymo krypčių. Tokie susitikimai dažnai tampa repeticijų ir koncertinės patirties akcentu, o kartu prisideda prie pasirengimo didesniems nacionaliniams renginiams.

    Kas pasirodys festivalyje?

    „Skambančiuose šiluose“ dalyvaus Vilniaus muzikos mokyklos „Ugnelė“ jaunių choras ir Šiaulių Juventos progimnazijos jaunių choras „Melodija“. Taip pat pasirodys Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos jaunių choras ir Ukmergės meno mokyklos jaunių choras.

    Į Visaginą atvyksta Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunučių choras, o šeimininkų pusę atstovaus Visagino kūrybos ir menų akademijos jaunučių bei jaunių chorai. Programą papildys jungtinis Visagino kūrybos ir menų akademijos ir Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras.

    Įėjimas nemokamas

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys atviras visiems klausytojams, o įėjimas nemokamas. Tokia galimybė aktuali šeimoms ir bendruomenei, norinčiai gyvai išgirsti jaunųjų chorų programas ir pamatyti, kaip skirtingų regionų mokyklos puoselėja chorinį dainavimą.

    Festivalio rengėjai kviečia atvykti ir palaikyti moksleivius, kuriems pasirodymas scenoje yra ir meninė patirtis, ir svarbus bendrystės momentas. Renginį pristato Visagino kūrybos ir menų akademija.

    Šaltiniai:

    – https://vkma.lt/kvieciame-i-ii-lietuvos-moksleiviu-choru-festivali-skambantys-silai/

  • Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija kviečia darbovietes parodyti solidarumą aukoms

    Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija kviečia darbovietes parodyti solidarumą aukoms

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija balandžio 29 dieną kviečia Lietuvos institucijas, įmones, švietimo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas į darbą ateiti vilkint džinsus. Ši iniciatyva siekia atkreipti dėmesį į seksualinio smurto problemą ir palaikyti nukentėjusiuosius.

    Komisijos teigimu, džinsai šią dieną nėra mados pasirinkimas, o viešas solidarumo ženklas. Idėja paprasta: aiškiai parodyti, kad smurtas neturi pateisinimo, o aukos neturi būti kaltinamos dėl savo išvaizdos ar aprangos.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – sakė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

    Džinsų dienos ištakos siejamos su Italijoje 1992 metais priimtu rezonansiniu teismo sprendimu, kai išžaginimo byloje kaltintas asmuo buvo išteisintas, argumentuojant, jog auka pati esą „prisidėjo“, nes vilkėjo aptemptus džinsus. Šis išaiškinimas sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir paskatino protestą prieš aukų kaltinimą.

    Kitą dieną dalis Italijos parlamento narių į darbą atėjo vilkėdamos džinsus, taip viešai parodydamos nepritarimą tokiai logikai. Ilgainiui džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu, kad atsakomybė už smurtą tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiajam.

    Lietuvoje ši iniciatyva pristatoma kaip proga organizacijoms prisidėti prie smurto prevencijos ir sąmoningumo didinimo. Komisija pabrėžia, kad seksualinis smurtas gali pasireikšti skirtingose aplinkose, todėl svarbu apie jį kalbėti viešai, o nukentėjusiesiems užtikrinti realią pagalbą ir saugumą.

    Akcijos organizatoriai ragina bendruomenes neapsiriboti simboliniu gestu ir šią dieną skirti ir praktiniams veiksmams: pasidomėti pagalbos galimybėmis, priminti darbuotojams ar mokiniams, kur kreiptis patyrus smurtą, bei stiprinti nulinės tolerancijos smurtui kultūrą.

    Šaltiniai:

    – https://www.ourwatch.org.au/jeans-for-jeans-day/

    – https://denimday.org/about/

  • Vaiko dieną Vilniuje – Žygis už saugią vaikystę: 1–5 km trasa, veiklos ir koncertas Vingyje

    Vaiko dieną Vilniuje – Žygis už saugią vaikystę: 1–5 km trasa, veiklos ir koncertas Vingyje

    Per Vaiko dieną, trečiąjį gegužės penktadienį, Vilniuje organizuojamas vaiko teisių gynėjų Žygis už saugią vaikystę. Renginio organizatoriai kviečia susitikti prie Vingio parko estrados ir kartu leistis į žygį, skirtą bendrystei, pilietiškumui ir saugios vaikystės temai.

    Žygis vyks gegužės 15 dieną, startas numatytas 11 valandą, o starto ir finišo vieta – Vingio parko estrada. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti prasminga Vaiko dienos veikla šeimoms, klasėms ir bendruomenėms, kai dalyvauti galima tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Žygiuoti planuoja ne tik šeimos ir mokyklų bendruomenės, bet ir vaiko teisių gynėjai, Lietuvos skautijos skautai, policijos pareigūnai su kinologais, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos ir Lietuvos muitinės atstovai. Taip pat laukiami ministerijų, savivaldybių, bibliotekų, mokyklų atstovai ir visi norintys prisidėti prie iniciatyvos.

    Maršrutai ir pritaikymas dalyviams

    Dalyviai galės rinktis 1, 2, 3, 4 arba 5 kilometrų atstumą, todėl žygis pritaikomas skirtingam pasirengimo lygiui. Organizatoriai nurodo, kad visos trasos pritaikytos ir judėjimo negalią turintiems žmonėms, tėvams su vežimėliais, senjorams.

    Atstumą bus galima įveikti ne tik einant, bet ir riedant riedučiais, važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Akcentuojama, kad svarbiausia renginio idėja – judėti kartu ir viena kryptimi, sutelkiant bendruomenę.

    Kas laukia po žygio?

    Po finišo Vingio parko estradoje planuojamos partnerių veiklos, žaidimai ir prizai. Taip pat dalyvių lauks Lietuvos skautijos skautų gaminama košė bei koncertas, numatytas nuo 14 iki 15 valandos.

    Renginio programa skelbia, kad 11 valandą prasidės renginys, 11.10 valandą bus sveikinimo žodis, 11.30 valandą – mankšta, o 11.40 valandą – žygio startas. Veiklos partnerių erdvėse planuojamos nuo 12 iki 15 valandos.

    Dalyvauti kviečiama ir su augintiniais, tačiau organizatoriai primena, kad už jų tinkamą priežiūrą ir kitų dalyvių saugumą atsako šeimininkai. Taip pat prašoma po renginio Vingio parką palikti tvarkingą, o renginio metu dalyviai turi įsivertinti, kad renginys bus fotografuojamas ir filmuojamas.

    Organizatoriai pažymi, kad daiktų saugyklos ir persirengimo vietos nenumatytos. Išankstinė registracija vykdoma elektroniniu būdu.

    „Tai integruota pilietiškumo pamoka bei tarpusavio ryšio puoselėjimo galimybė po atviru dangumi“, – skelbia renginio organizatoriai.

    Šaltiniai:

    – https://microsoft.forms.cloud/e/bWt8Bn5THq

    – https://www.facebook.com/events/996959886018377/

  • Europos diena Visagine: „EuroProtų kovose“ varžysis 9 komandos iš globos namų ir dirbtuvių

    Europos diena Visagine: „EuroProtų kovose“ varžysis 9 komandos iš globos namų ir dirbtuvių

    Visagino socialinės globos namai kviečia miesto bendruomenę drauge paminėti Europos dieną ir dalyvauti intelektualiame renginyje „EuroProtų kovos“. Organizatoriai tikisi, kad viktorina suburs ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus, norinčius palaikyti komandas bei pasitikrinti žinias apie Europą.

    Renginys vyks gegužės 7 dieną Visagino kultūros centre „Sedulina“ (Vilties g. 5). Pradžia 11 valandą, o įėjimas aktualus visiems, kurie nori prasmingai praleisti laiką ir pasidžiaugti bendryste.

    „EuroProtų kovose“ susitiks 9 komandos iš skirtingų Lietuvos vietovių. Dalyvauti atvyksta Visagino, Zarasų, Utenos, Aknystos, Skemų, Strūnos ir Prūdiškių socialinės globos namų komandos, taip pat Visagino bei Daugėliškio socialinių dirbtuvių atstovai.

    Europos diena Europos Sąjungoje ir Lietuvoje minima gegužės 9 dieną, pažymint 1950 metais paskelbtą Roberto Schumano deklaraciją, laikomą Europos integracijos pradžia. Tokie renginiai Lietuvoje kasmet tampa proga kalbėti apie bendras Europos vertybes, pilietiškumą ir bendradarbiavimą, o viktorinos formatas padeda tai daryti įtraukiai ir suprantamai.

    Organizatorių teigimu, renginys skirtas ne tik žinioms apie Europos Sąjungą pagilinti, bet ir ryšiams tarp įstaigų stiprinti, pasidalyti patirtimis bei paskatinti bendruomeniškumą. Žiūrovai kviečiami aktyviai palaikyti komandas ir kartu kurti šventinę Europos dienos nuotaiką Visagine.

    „Laukiame visų ir kviečiame palaikyti komandas“, – sakė Visagino socialinės globos namų atstovai.

    Informacija ir vizualinė medžiaga: Visagino socialinės globos namai.

    Šaltiniai:
    https://european-union.europa.eu/principles-countries-history/history-eu/schuman-declaration-may-1950_en
    https://european-union.europa.eu/news-and-events/years-and-topics/europe-day_en

  • Balandžio 29 dieną Džinsų diena: Seimo komisija ragina darbovietes kalbėti apie seksualinį smurtą

    Balandžio 29 dieną Džinsų diena: Seimo komisija ragina darbovietes kalbėti apie seksualinį smurtą

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia institucijas, įstaigas ir organizacijas balandžio 29 dieną prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos. Idėja paprasta: tądien į darbą, mokyklą ar universitetą ateiti vilkint džinsus ir taip parodyti solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

    Komisijos teigimu, džinsai šioje iniciatyvoje nėra mados detalė, o vieša žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo. Akcentuojama, jog seksualinis smurtas gali vykti šeimoje, darbo vietoje, ugdymo įstaigose ar elektroninėje erdvėje, todėl apie jį būtina kalbėti aiškiai ir nuosekliai.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – sakė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

    Kaip atsirado Džinsų diena

    Tarptautinės džinsų dienos ištakos siejamos su Italijoje kilusiu visuomenės pasipiktinimu po 1992 metais priimto teismo sprendimo, kai išžaginimo byloje kaltintas asmuo buvo išteisintas. Vienu iš argumentų tuomet tapo klaidinanti prielaida, esą aptempti džinsai reiškė aukos sutikimą arba kad drabužis galėjo sudaryti sąlygas nusikaltimui.

    Reaguodamos į aukos kaltinimą, kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus. Šis protestas ilgainiui virto tarptautiniu simboliu, primenančiu, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui, o žmogaus išvaizda ar apranga negali būti laikoma smurto „paaiškinimu“.

    Ko siekiama Lietuvoje

    Lietuvoje iniciatyva siejama su platesniu seksualinio smurto prevencijos mėnesio kontekstu. Seimo atstovai pabrėžia, kad simbolinis veiksmas turi skatinti realius pokyčius: stiprinti prevenciją, gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiesiems ir mažinti stigmatizaciją, kuri dažnai sulaiko žmones nuo kreipimosi.

    „Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas“, – sakė Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

    Komisija taip pat akcentuoja švietimo svarbą: apie ribas, sutikimą ir smurto atpažinimą, pasak iniciatorių, būtina kalbėti anksčiau ir nuosekliau, kad prevencija prasidėtų dar mokyklose ir bendruomenėse. Pasak organizatorių, dėmesys šiai temai yra būtina sąlyga, kad nukentėjusieji greičiau gautų pagalbą, o visuomenė aiškiau atpažintų netoleruotinas elgesio formas.

    „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo“, – sakė M. Petrauskaitė.

    Prie iniciatyvos prisijungę kolektyvai kviečiami įsiamžinti nuotraukose ir jas atsiųsti Seimo kanceliarijos nurodytu elektroniniu paštu. Organizatoriai žada dalyviams padėkas, o aktyviausiems kolektyvams numato simbolines dovanas.

    Šaltiniai:

    – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294564