CP v2

Blog

  • 100 000 kometų smūgių modeliai atskleidė netikėtą tiesą: gyvybės „sėkla“ iš kosmoso – beveik neįmanoma

    100 000 kometų smūgių modeliai atskleidė netikėtą tiesą: gyvybės „sėkla“ iš kosmoso – beveik neįmanoma

    Kometos seniai laikomos vienu galimų paaiškinimų, kaip į Žemę galėjo patekti ankstyvajai cheminei evoliucijai būtinos medžiagos. Tačiau naujas tyrimas, paremtas 100 000 kometų smūgių simuliacijų, rodo, kad toks scenarijus greičiausiai buvo itin retas.

    Darbo autoriai modeliavo sąlygas, panašias į ankstyvąjį Saulės sistemos laikotarpį, kai, mokslininkų vertinimu, į Žemę galėjo atsitrenkti labai daug smulkių kūnų. Pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar bent dalis organinių junginių realiai galėtų išlikti po įkaitimo atmosferoje ir milžiniškos smūgio energijos.

    Kas buvo tikrinama simuliacijose?

    Simuliacijų centre atsidūrė vandenilio cianidas – junginys, kurį mokslininkai sieja su ikigyvybine chemija. Jis laikomas viena iš vadinamųjų žaliavinių molekulių, iš kurių palankiomis sąlygomis gali formuotis sudėtingesni gyvybei svarbūs junginiai.

    Tyrėjai pasirinko būtent vandenilio cianidą todėl, kad kometose jis aptinkamas palyginti dažnai, o kai kuriuose stebėjimuose jo kiekiai vertinami kaip pakankami, kad teoriškai turėtų reikšmės ankstyvajai chemijai. Vis dėlto vien aptikimas kosmose dar nereiškia, kad medžiaga pasiekia planetos paviršių tinkama forma ir tinkamoje koncentracijoje.

    Rezultatai nustebino net autorius

    Modeliai parodė, kad daugiau nei pusėje atvejų nė vienas smūgis nesukurtų sąlygų, kai į sausumą būtų atgabentas pakankamas vandenilio cianido kiekis. Dažniausios nesėkmės priežastys buvo kometos suirimas atmosferoje, medžiagos praradimas dėl kaitros smūgio metu arba kritimas į vandenyną, kur net išlikęs junginys greitai praskiestų.

    Likusi simuliacijų dalis leido galimybę, kad bent vienas smūgis vis dėlto galėjo būti sėkmingas, tačiau tokie atvejai, tyrėjų vertinimu, sudarytų labai trumpą laiko langą. Kad ikigyvybinė chemija spėtų įsibėgėti, reikėtų ne tik reto smūgio greičio ir kampo, bet ir palankių aplinkos sąlygų po smūgio.

    „Tai romantiška idėja, bet mūsų rezultatai rodo, kad ji labai mažai tikėtina“, – sakė Kembridžo universiteto astronomas Richardas Anslow.

    Autoriai pabrėžia, kad simuliacijos nėra galutinis įrodymas, jog kometos negalėjo prisidėti prie gyvybės pradžios. Vis dėlto skaičiavimai rodo, kad vien šiuo mechanizmu remtis būtų sunku, o tikėtinesni paaiškinimai gali būti susiję su platesniu procesų rinkiniu: nuo vietinės ankstyvosios Žemės geochemijos iki organinių medžiagų atnešimo mažesniais meteoroidais.

    Kodėl Marsui šansai didesni?

    Tyrime pažymima, kad Marsas, pagal tuos pačius modeliavimus, gali būti palankesnė vieta tokiam medžiagų pernešimui. Plonesnė atmosfera ir kitokios smūgių sąlygos didina tikimybę, kad dalis cheminių junginių pasiektų paviršių nesuirę.

    Tuo metu Veneroje situacija priešinga: itin tanki atmosfera, kaip rodo skaičiavimai, sunaikintų didelę dalį kometų dar joms nepasiekus paviršiaus. Tai reiškia, kad net jei kometos yra organinių medžiagų nešėjos, jų indėlis skirtingose planetose gali kardinaliai skirtis.

  • „Rivian“ nusipirko DI startuolį: žada proveržį autonominiam vairavimui ir robotaksiams

    „Rivian“ nusipirko DI startuolį: žada proveržį autonominiam vairavimui ir robotaksiams

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ įsigijo Jungtinėje Karalystėje įkurtą dirbtinio intelekto startuolį „Third Dimension“. Bendrovė teigia, kad sandoris turėtų paspartinti autonominio vairavimo sprendimų kūrimą elektriniams pikapams ir visureigiams.

    „Third Dimension“ specializuojasi vadinamajame aukšto tikslumo erdvės generavime: technologija iš nuotraukų ir vaizdo įrašų atkuria realistišką 3D aplinką. Tokie skaitmeniniai pasaulio modeliai leidžia kurti itin tikroviškas simuliacijas, kuriose galima saugiai tikrinti, kaip automobilis elgsis sudėtingose situacijose.

    Kam reikalingos 3D simuliacijos?

    Autonominio vairavimo sistemos turi būti patikrintos milžiniškame scenarijų kiekyje, įskaitant retas, bet kritines situacijas. Tai gali būti staiga į važiuojamąją dalį išnėręs dviratininkas, netikėtai manevruojantis vairuotojas ar prastas matomumas dėl lietaus, rūko ir tamsos.

    Simuliacijos leidžia tokias situacijas atkurti ne laukiant, kol jos nutiks realiame kelyje, o generuojant jas skaitmeninėje aplinkoje. Inžinieriams tai reiškia greitesnį testavimą, pakartojamumą ir galimybę tiksliai valdyti sąlygas, pavyzdžiui, apšvietimą, eismo dalyvių elgesį ar oro pokyčius.

    „Mums svarbu realius scenarijus paversti simuliuojamais. Tai ne vaizdo žaidimo stiliaus vaizdai, o dalykai, kurie vyksta tikrame pasaulyje, tačiau dabar galime perstumti kameras, pakeisti kitų eismo dalyvių veiksmus ar apšvietimą ir orą“, – sakė „Rivian“ autonomijos padalinio viceprezidentas Jamesas Philbinas.

    Kiek duomenų renka „Rivian“?

    „Rivian“ jau dabar turi prieigą prie didelių realaus eismo duomenų srautų iš klientų automobilių, jei vairuotojai yra įjungę išorinių kamerų duomenų dalijimąsi. Pasak Jameso Philbino, įmonė kasdien gauna daugiau nei 400 000 vairavimo sekų, kurios gali būti panaudotos mokymui ir validavimui.

    Įsigyta komanda gali padėti šiuos įrašus greičiau paversti detaliomis 3D scenomis ir kurti mokomuosius duomenis, kai realių pavyzdžių trūksta. Tai ypač aktualu vadinamiesiems kraštiniams atvejams, kurie pasitaiko retai, bet būtent jie dažnai lemia sistemos patikimumą.

    Konkurencija autonominio vairavimo rinkoje

    „Rivian“ šiuo metu siūlo sistemą „Autonomy+“, kuri tam tikromis sąlygomis leidžia važiuoti greitkelyje be rankų ant vairo ir atlikti automatinį juostos keitimą pagal komandą. Bendrovė siekia išplėsti funkcionalumą iki taško, kai automobilis su priežiūra galėtų važiuoti nuo pradžios iki tikslo platesniame kelių tinkle.

    Autonominio vairavimo lenktynėse toną diktuoja kelios kryptys: vieni rinkos dalyviai remiasi intensyviu testavimu realiuose miestuose, kiti labiau akcentuoja modelių mokymą iš didžiulių duomenų kiekių ir simuliacijų. „Rivian“ žingsnis rodo, kad simuliacijų tikroviškumas tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant greitesnės pažangos ir mažesnių rizikų bandymų metu.

    „Third Dimension“ komandoje dirba apie 15 žmonių, didžioji dalis jų yra Jungtinėje Karalystėje. Jie prisijungs prie „Rivian“ autonomijos komandos, kurią kuruoja Jamesas Philbinas.

  • Britanija kelia mokesčius bankams ir dalins paramą: 5 svarbiausi biudžeto akcentai

    Britanija kelia mokesčius bankams ir dalins paramą: 5 svarbiausi biudžeto akcentai

    Naujas biudžetas: augimas ir lėtėjimas

    Jungtinės Karalystės finansų ministras Johnas Healey pristatė pirmąjį savo biudžetą ir pakoregavo ekonomikos perspektyvas. Pasak jo, bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 1,2 proc., kiek sparčiau nei ankstesnis 1,1 proc. vertinimas.

    Kartu įspėta, kad tempas gali blėsti: 2027 metais augimas prognozuojamas apie 1,0 proc. Tai reikštų silpnesnį scenarijų nei anksčiau skelbtos ambicingesnės prognozės, o pagrindinė rizika siejama su energijos kainomis ir geopolitine įtampa.

    Bankams dvigubinamas papildomas mokestis

    Vienas ryškiausių biudžeto sprendimų nukreiptas į finansų sektorių. Vyriausybė paskelbė didinsianti papildomą pelno mokestį bankams, veikiantiems Jungtinėje Karalystėje.

    Papildomas tarifas dvigubinamas iki 6 proc., o surinktos lėšos numatytos kaip dalis finansavimo priemonių energijos sąskaitų naštai mažinti. Toks žingsnis atspindi politinį siekį dalį krizių kainos perkelti sektoriams, kurie pastaraisiais metais demonstravo didesnį atsparumą.

    Gyventojams žadama tiesioginė parama energijai

    Biudžete numatyta vienkartinė tiesioginė išmoka gyventojams, kuri turėtų amortizuoti šaltuoju sezonu išaugusių sąskaitų smūgį. Skelbiama, kad po maždaug 115 eurų turėtų gauti apie 20 milijonų namų ūkių.

    Vyriausybė pabrėžia, kad priemonė skirta sumažinti spaudimą labiausiai pažeidžiamiems vartotojams ir stabilizuoti namų ūkių finansus iki pavasario. Energetikos kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstančiais ištekliais.

    Pirmojo būsto kaupimas: naujas ISA modelis

    Taip pat pristatyti pokyčiai būsto įsigijimui skirtoje taupymo sistemoje. Skelbiama, kad First-Time Buyer ISA turėtų pakeisti Lifetime ISA, o taisyklės būtų koreguojamos taip, kad pirkėjai nepatirtų nuostolių, jei pasirinktas būstas viršytų nustatytą kainos ribą.

    Numatyta, kad tokiais atvejais žmogus vis tiek atgautų bent jau savo įmokas. Šis sprendimas pristatomas kaip bandymas prisitaikyti prie brangstančio nekilnojamojo turto realybės ir sumažinti bausminį efektą tiems, kurie taupo pirmam būstui.

    „Kiekvienam jaunam žmogui, kuris sunkiai dirba, taupo ir svajoja apie pirmąjį būstą, aš imuosi veiksmų“, – sakė Johnas Healey.

    Pokyčiai pensijoms ir socialinei globai

    Biudžete patvirtinti ir pakeitimai vadinamajai trigubai apsaugai, kuri paprastai užtikrina, kad valstybinė pensija kasmet didėtų pagal didžiausią iš trijų rodiklių: infliaciją, vidutinio darbo užmokesčio augimą arba 2,5 proc. Kartu paskelbta apie planus kurti naują nacionalinę socialinės globos sistemą.

    Finansų ministras teigė, kad priemonių paketas ilgainiui turėtų duoti reikšmingą fiskalinį efektą ir sumažinti spaudimą sveikatos apsaugos sistemai, nes daugiau pagalbos būtų suteikiama anksčiau, o našta mažiau kristų šeimoms.

    „Tai padės sutaupyti 17 milijardų eurų per metus iki 2030-ųjų pabaigos ir apie 58 milijardus eurų iki 2050 metų“, – sakė Johnas Healey.

    Daugiau mokesčių paliekama regionams

    Dar vienas akcentas susijęs su fiskaliniu decentralizavimu. Vyriausybė paskelbė planą iki dešimtmečio pabaigos vietos valdžiai palikti 100 proc. verslo mokesčių pajamų, taip didinant regionų finansinį savarankiškumą.

    Nuo kitų metų 20 proc. šių pajamų numatoma nukreipti merams, o nuo 2028 metų dalis pajamų mokesčio įplaukų taip pat turėtų pasiekti vietos lygmenį. Tikimasi, kad tai paskatins savivaldybes aktyviau konkuruoti dėl investicijų ir greičiau spręsti infrastruktūros poreikius.

  • Pietų Korėja smogė „Google“ ir „Apple“: milijoninė bauda dėl atsiskaitymų, kas keisis dabar

    Pietų Korėja smogė „Google“ ir „Apple“: milijoninė bauda dėl atsiskaitymų, kas keisis dabar

    Pinigų srautai programėlėse

    Pietų Korėjos žiniasklaidos ir telekomunikacijų reguliuotojas nurodė „Google“ ir „Apple“ sumokėti bendrą 42,7 mln. eurų baudą. Institucija teigia, kad abi bendrovės piktnaudžiavo savo valdoma programėlių parduotuvių infrastruktūra.

    Pasak reguliuotojo, kūrėjai buvo nukreipiami naudoti vidines atsiskaitymo priemones, o alternatyvūs mokėjimo keliai realiai buvo ribojami. Be to, konstatuota, kad kai kurių programėlių peržiūros procesai buvo vilkinami.

    Bauda „Google“ sudaro apie 28,7 mln. eurų, „Apple“ – apie 13,9 mln. eurų. Tyrimas buvo pradėtas 2022 metų rugpjūtį ir rėmėsi 2021 metais įsigaliojusiu teisės aktu, draudžiančiu versti kūrėjus naudoti vieną konkrečią atsiskaitymo sistemą.

    Kur, pasak reguliuotojo, slypėjo apėjimas

    Formaliai abi bendrovės leido kūrėjams pasiūlyti kitus apmokėjimo būdus programėlėse. Tačiau Pietų Korėjos komisija nurodė, kad alternatyviems mokėjimams buvo taikomas 26 proc. komisinis mokestis, vos mažesnis nei įprasti 30 proc.

    Reguliuotojas taip pat teigė, kad dalis funkcijų ar integracijų išliko prieinamos tik naudojant vidinius mokėjimus, todėl kūrėjams nebuvo sudaryta reali konkurencinė alternatyva. Atsiskaitymai per išorines svetaines, institucijos vertinimu, kai kuriais atvejais apskritai buvo blokuojami.

    Dar vienas pažeidimų blokas susijęs su programėlių peržiūromis. Komisija nurodė, kad kūrėjams ne visada būdavo aiškiai paaiškinama, kodėl peržiūros sustabdomos ir kada jos bus atnaujintos.

    „Apple“ atskirai sulaukė priekaištų dėl komisinių skaičiavimo metodikos: nustatyta, kad 2015–2023 metų sausio laikotarpiu Pietų Korėjos kūrėjams kai kuriais atvejais buvo pritaikyti nepalankesni mokesčiai. Komisija aiškino, jog tai siejasi su komisinių skaičiavimu nuo sumos, į kurią buvo įtrauktas pridėtinės vertės mokestis.

    Kas turės pasikeisti kūrėjams

    Reguliuotojas įpareigojo „Google“ ir „Apple“ sudaryti sąlygas Pietų Korėjos kūrėjams programėlėse pateikti nuorodas į išorinius atsiskaitymo būdus. Taip pat nurodyta pagerinti programėlių peržiūros procesų skaidrumą ir komunikaciją.

    Bendrovėms suteiktas vienas mėnuo pateikti įgyvendinimo planus, o faktiniams pakeitimams numatytas trijų mėnesių terminas. Komisijos vadovas Kim Jong-cheolis pabrėžė, kad taisyklės bus taikomos vienodai tiek vietos, tiek užsienio įmonėms.

    „Mes labai vertiname ryšį su Korėjos kūrėjais. „App Store“ buvo inovacijų ir ekonomikos augimo variklis, leidžiantis kūrėjams pasiekti naudotojus patikimoje platformoje“, – teigiama „Apple“ komentare.

    „Apple“ taip pat nurodė, kad nesutinka su sprendimu ir vertina tolesnius veiksmus pagal Pietų Korėjos teisę. „Google“ viešo komentaro sprendimo paskelbimo metu nepateikė.

    Pietų Korėjos sprendimas įsilieja į platesnę globalią diskusiją dėl programėlių parduotuvių komisinių ir vadinamųjų vartininkų galios. Europos Sąjungoje panašūs klausimai sprendžiami pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo didžiosioms platformoms keliami reikalavimai nedrausti nukreipti vartotojų į pigesnius pasiūlymus už parduotuvės ribų.

  • ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    Bruselis ruošia naują priemonę

    Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.

    Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.

    Kas laikoma rizika Europai?

    Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.

    Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.

    Kodėl verslas baiminasi kainų?

    Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.

    „Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.

    Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.

    Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.

    „Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.

    Du scenarijai: nuo siauro iki plataus

    Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.

    Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.

  • Europos Sąjunga už naftą moka milijardais daugiau: kas stumia kainas ir kas bus toliau?

    Europos Sąjunga už naftą moka milijardais daugiau: kas stumia kainas ir kas bus toliau?

    Europos Sąjungos išlaidos naftos importui 2026 metais šoktelėjo, nors atgabenami kiekiai beveik nepasikeitė. Tai reiškia, kad pagrindinis smūgis ateina ne iš vartojimo augimo, o iš staiga pabrangusios žaliavos ir su tiekimu susijusių rizikų.

    Remiantis Eurostato užsienio prekybos duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį ES už naftos produktų importą vidutiniškai mokėjo apie 27,6 mlrd. eurų per mėnesį. Palyginti su 2025 metais, tai yra maždaug 55,8 proc. daugiau, nors importo apimtys per tą patį laiką paaugo tik apie 1,2 proc.

    Skirtumas pinigine išraiška siekė apie 9,9 mlrd. eurų per mėnesį. Vidutinė kaina už toną pakilo nuo maždaug 487 eurų iki apie 750 eurų, priartėdama prie 2022 metų kainų piko, kai energijos rinkas sukrėtė geopolitiniai įvykiai ir pasiūlos ribojimai.

    Kodėl sąskaita taip išaugo?

    Didžiausią įtaką darė išaugusios naftos kainos pasaulio rinkose, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo grandinių neapibrėžtumas. Rinkoms ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet kokie sutrikimai čia greitai atsispindi kainose.

    Europos energetinis pažeidžiamumas išlieka didelis: Eurostato vertinimu, ES priklausomybė nuo naftos importo dar 2024 metais siekė apie 96,6 proc. Tai reiškia, kad kainų šuoliai tarptautinėse rinkose beveik tiesiogiai persikelia į ES importo sąskaitą ir vartotojų išlaidas.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir pasaulinė paklausa, ypač Azijoje, kur pirkėjai konkuruoja dėl tų pačių tiekimo srautų. Tokiose sąlygose net ir stabilus ES importo kiekis negarantuoja stabilios kainos.

    Smūgis degalinėse ir prekių kainose

    Brangesnė nafta greitai pasiekia degalines, o brangesnis dyzelinas ir benzinas didina tiek gyventojų, tiek verslo sąnaudas. Kai auga degalų kaina, brangsta logistika, viešasis transportas, dalis žemės ūkio ir pramonės procesų, todėl didėja ir galutinė daugelio prekių bei paslaugų kaina.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais didžiausias poveikis tenka transportui, šildymui, žemės ūkiui ir energijai imliai gamybai. Paslaugų sektoriuje poveikis paprastai būna lėtesnis, tačiau ilgainiui ir jis jaučia vartojimo silpnėjimą, kai gyventojai daugiau pinigų skiria degalams ir kasdienėms sąskaitoms.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Rinkos dalyviai vertina, kad greito kainų kritimo tikėtis sudėtinga, nes geopolitinė rizika išlieka, o bet koks laivybos sutrikimas automatiškai kelia ir draudimo bei transportavimo kaštus. Tokios papildomos išlaidos ne visada pilnai atsispindi iškart, todėl importo sąskaitos gali išlikti aukštos ir vėlesniais ketvirčiais.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių, spartindama atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu nafta išlieka kritiškai svarbi transportui, todėl kainų svyravimai ir toliau bus viena jautriausių temų tiek gyventojams, tiek politikams.

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • JAV palūkanos liko nepakeistos, bet 2 FED nariai ragina kelti: kas laukia gruodį?

    JAV palūkanos liko nepakeistos, bet 2 FED nariai ragina kelti: kas laukia gruodį?

    JAV Federalinė rezervų sistema (FED) spalio 28 dieną bazinių palūkanų normų intervalo nepakeitė ir paliko jį 3,75–4 proc. Tai buvo pauzė po rugsėjį įvykusio palūkanų didinimo, pirmojo per trejus metus, o finansų rinkos dabar dėmesį telkia į gruodžio posėdį.

    Sprendimas priimtas nevieningai: už palūkanų didinimą balsavo dvi pareigūnės – FED valdytoja Lisa Cook ir Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack. Likę komiteto nariai pasirinko palaukti daugiau duomenų, ypač dėl infliacijos ir darbo rinkos.

    Sprendimas paskelbtas likus mažiau nei savaitei iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, todėl bet kokie signalai dėl palūkanų krypties rinkoms tampa dar jautresni. Esant 3,7 proc. metinei infliacijai, investuotojai ir ekonomistai vertina, ar FED neužtruks per ilgai, rizikuodamas įtvirtinti kainų augimą.

    FED pranešime teigiama, kad infliacija išlieka padidėjusi, o sprendimui dėl tolesnės politikos reikia papildomos informacijos, kad kainų augimas laiku sugrįžtų prie 2 proc. tikslo. Toks tonas iš esmės palieka atviras abi kryptis – tiek palūkanų išlaikymą, tiek dar vieną griežtinimą artimiausiuose posėdžiuose.

    Kas spaudžia FED?

    Infliacijos dinamika pastaraisiais mėnesiais buvo nevienoda: bendras vartotojų kainų indeksas rugsėjį buvo 3,7 proc., o vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos, siekė 2,6 proc. Energetikos kainos išlieka svarbia rizika, nes būtent jos gali greitai pakeisti bendrą infliacijos vaizdą ir gyventojų lūkesčius.

    Skolinimosi kaina JAV jau akivaizdžiai veikia būsto rinką: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos spalio pradžioje buvo pasiekusios apie 7,4 proc. Tai didina mėnesines įmokas ir mažina pirkėjų aktyvumą, o kartu slopina dalį vidaus paklausos, kurios FED siekia pristabdyti.

    Darbo rinka taip pat rodo lėtėjimo ženklus: rugsėjį sukurta 29 000 darbo vietų, o nedarbas pakilo iki 4,2 proc. Vis dėlto FED akcentuoja, kad darbo vietų augimas vis dar iš esmės atitinka darbo jėgos augimą, todėl staigaus silpnėjimo kol kas neįžvelgia.

    Tuo pat metu ekonomika išlieka atspari: antrąjį ketvirtį metinis BVP augimo tempas siekė 2,2 proc., o Atlantos FED modelis GDPNow rodė apie 3,5 proc. trečiajam ketvirčiui. Toks fonas palaiko argumentą, kad palūkanų mažinimo tema dar nėra artimiausios darbotvarkės centre.

    Warsho žinutė ir kalendoriaus pokyčiai

    Po sprendimo FED vadovas Kevinas Warshas kartojo, kad vidaus vartojimas išlieka atsparus, produktyvumas auga, o investicijos – tvirtos, tačiau infliacija vis dar per aukšta. Jis pabrėžė, kad komitetui reikia daugiau duomenų, kad būtų pasirinkta tinkama politikos kryptis ir užtikrintas kainų stabilumas.

    „Mums reikia daugiau informacijos, kad nuspręstume, kokia politikos laikysena reikalinga laiku grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo“, – sakė Kevinas Warshas.

    Warshas taip pat paskelbė apie Federalinio atvirosios rinkos komiteto darbo kalendoriaus pertvarką. Aštuoni posėdžiai per metus išliks, tačiau nuo 2027 metų dalis jų bus skirta strategijai aptarti, o ne palūkanoms nustatyti, todėl faktinių sprendimų dėl palūkanų skaičius mažės.

    Rinkos lūkesčiai po posėdžio sustiprėjo: pagal palūkanų ateities sandorių kainodarą investuotojai vertino didelę tikimybę, kad gruodžio 8–9 dienomis palūkanos gali būti didinamos dar 0,25 procentinio punkto. Papildomų signalų tikimasi ir iš artėjančių JAV makroekonominių rodiklių, įskaitant FED prioritetinį infliacijos matą – asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) kainų indeksą.

    Tarptautiniame fone dėmesys krypsta ir į Europos Centrinį Banką, kurio sprendimai lemia euro zonos skolinimosi kainą ir investuotojų nuotaikas. Skirtingos JAV ir euro zonos palūkanų trajektorijos gali turėti įtakos dolerio ir euro kursui, kapitalo srautams bei žaliavų kainoms.

    Politinis fonas ir nesutarimų reikšmė

    Dalis dėmesio tenka ir politiniam fonui: JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęsia veiksmus, susijusius su Lisa Cook atleidimo svarstymu dėl kaltinimų, kuriuos ji neigia. Tokia situacija didina įtampą, nes FED nepriklausomumas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, užtikrinančių patikimą pinigų politiką.

    Nevieningas balsavimas taip pat yra svarbus signalas rinkoms. Rugsėjį sprendimas kelti palūkanas buvo priimtas vienbalsiai, o dabar atsiradę du atskiri balsai už griežtinimą rodo, kad dalis komiteto nerimauja dėl infliacijos įsitvirtinimo ir nori greitesnės reakcijos.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindinis klausimas išliks tas pats: ar infliacija mažės pakankamai sparčiai be papildomo palūkanų didinimo. Jei energetikos kainos išliks aukštos, o vartojimas neslops, gruodžio sprendimas gali tapti vienu svarbiausių šių metų pinigų politikos posūkių.

  • „Google“ motinę „Alphabet“ supurtė rezultatai: akcijos krito, rinkos laukia centrinių bankų žinių

    „Google“ motinę „Alphabet“ supurtė rezultatai: akcijos krito, rinkos laukia centrinių bankų žinių

    Ketvirtadienį prieš Europos biržų atsidarymą rinkose vyravo mišrios nuotaikos: Azijos akcijų indeksai ir JAV ateities sandoriai svyravo po to, kai „Google“ motininės bendrovės „Alphabet“ paskelbti rezultatai nuvylė investuotojus.

    Po prekybos valandų „Alphabet“ akcijos smuko apie 10 proc. Investuotojus nuvylė ketvirčio pajamos ir kilo daugiau klausimų, ar bendrovė sugebės pakankamai sparčiai didinti pardavimus, kad pateisintų dideles investicijas į DI.

    Tuo metu „Microsoft“ akcijos po prekybos valandų brango beveik 3 proc., nes bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi rezultatus. Skirtingos technologijų gigantų ataskaitos priminė, kad DI bumas kelia itin aukštus lūkesčius, o bet koks nukrypimas nuo prognozių iškart atsiliepia akcijų kainoms.

    Naftos kainos traukėsi

    Žaliavų rinkoje naftos kainos ketvirtadienio rytą smuko daugiau nei 1 proc. „Brent“ rūšies nafta atpigo iki maždaug 101 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta nusileido iki apie 93 eurų už barelį.

    Rinkos dalyviai vertino ir geopolitines rizikas, kurios pastaraisiais mėnesiais palaikė aukštesnį energijos išteklių kainų lygį. Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos kainoms didelę įtaką daro tiek faktiniai pasiūlos pokyčiai, tiek lūkesčiai dėl galimų trikdžių.

    Investuotojai stebi palūkanas

    Obligacijų rinkoje 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas kiek sumažėjo ir laikėsi žemiau 5,00 proc. Lūkesčius veikė ir naujausi signalai iš JAV centrinio banko, investuotojams vertinant, kada galėtų būti kitas palūkanų normų žingsnis.

    Ketvirtadienį dėmesys krypo ir į Europos Centrinio Banko sprendimus, o Japonijos banko posėdžio pabaigos laukiama penktadienį. Šių institucijų komunikacija rinkoms svarbi dėl skolinimosi kainos, valiutų kursų ir investuotojų apetito rizikai.

    Azijoje krito technologijų vardai

    Azijos biržose indeksai judėjo skirtingomis kryptimis: Japonijos „Nikkei 225“ nežymiai kilo, o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau nei 2 proc. Taivano rinka taip pat leidosi žemyn, nors pastaruoju metu buvo gavusi postūmį iš DI tematikos.

    Pietų Korėjoje „Samsung Electronics“ akcijos krito daugiau nei 5 proc. nepaisant stiprių ketvirčio rezultatų, nes dalį investuotojų nuvylė akcininkų grąžos planai. Honkonge ir Kinijoje nuotaikos buvo santūrios, o Australijos rinka fiksavo kilimą.

  • „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    Nuostoliai išaugo keliskart

    Didžiausias Europoje automobilių gamintojas „Volkswagen“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį patyrė 5,8 mlrd. eurų nuostolį. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nuostolis siekė 1,1 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad ketvirčio pardavimai smuko 6,3 proc. iki 75,3 mlrd. eurų. Rezultatus spaudė silpnesnė paklausa ir kainų konkurencija, ypač didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje Kinijoje.

    Kinijos rinkoje – ypač aštri kova

    „Volkswagen“ ir kiti Europos gamintojai pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančiais Kinijos konkurentais, kurie agresyviai konkuruoja elektromobilių segmente. Rinkos dalį mažina ne tik kainodara, bet ir greitesnis naujų modelių ciklas bei pažangesnė programinė įranga automobiliuose.

    Gamintojams papildomą spaudimą kelia brangus perėjimas prie elektromobilių: reikalingos investicijos į baterijų tiekimo grandines, platformas ir gamyklų pertvarką. Tuo pat metu tradicinių modelių paklausa daugelyje rinkų svyruoja, o maržos mažėja.

    Planuojami dideli taupymo žingsniai

    Dešimties prekių ženklų grupė, kuriai priklauso „Audi“, „Seat“ ir „Skoda“, anksčiau perspėjo apie maždaug 10 mlrd. eurų metinio pelno smūgį. Pasak bendrovės, reikšmingą įtaką tam daro ir jos turimos „Porsche“ akcijų vertės pokyčiai, o „Porsche“ taip pat susiduria su iššūkiais Kinijoje.

    „Volkswagen“ planuoja iki 2030 metų visoje grupėje sumažinti apie 120 000 darbo vietų, siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė nurodė, kad restruktūrizavimas gali kainuoti apie 31 mlrd. eurų.

    „Svarbiausia dabar yra greitas ir nuoseklus įgyvendinimas. Negalime prarasti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz.

    Analitikų vertinimu, „Volkswagen“ artimiausiais ketvirčiais teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti pelningumą tradicinių modelių linijoje ir pagreitinti konkurencingų elektromobilių bei programinės įrangos plėtrą. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kova vyksta ne tik dėl gamybos masto, bet ir dėl technologijų, kurios lemia vairuotojų patirtį ir automobilių atnaujinimus.