Blog

  • Naujojo Daugėliškio socialinės dirbtuvės mini 2 metų sukaktį: nuo suvenyrų iki darbo rinkos

    Naujojo Daugėliškio socialinės dirbtuvės mini 2 metų sukaktį: nuo suvenyrų iki darbo rinkos

    Naujajame Daugėliškyje, buvusios mokyklos pastate, prieš dvejus metus duris atvėrusios socialinės dirbtuvės balandžio 17 dieną paminėjo gimtadienį. Šventėje dirbtuvių nariai svečius pasitiko dainomis, pristatė darbelių parodą ir mini parduotuvėlę, o bendrystę sustiprino vaišių stalas.

    Šios dirbtuvės skirtos intelekto negalią turintiems žmonėms ir veikia kaip bendruomeninė erdvė, kur galima ugdyti įgūdžius, atrasti pomėgius ir stiprinti savarankiškumą. Tokios paslaugos Lietuvoje siejamos su platesniu tikslu mažinti socialinę atskirtį ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia dalyvauti bendruomenės gyvenime, o prireikus ir žengti į atvirą darbo rinką.

    „Į gimtadienį mes paprastai kviečiame geriausius draugus, bičiulius. Šiandien džiaugiamės visus matydami ir jums paruošėme smagią programą“, – sakė socialinių dirbtuvių idėjos autorė ir įkūrėja Indrė Gruodienė.

    Per dvejus metus dirbtuvių dalyviai išbandė įvairias veiklas ir gamina konkrečius produktus: kuria odos dirbinius, suvenyrus, magnetukus, atvirukus, renka vaistažoles ir ruošia arbatų mišinius, taip pat siuva, piešia bei prisideda prie maisto gamybos. Šventės metu svečiai buvo kviečiami susipažinti su šiais darbais, o bendruomenės atstovai pasidalijo įspūdžiais, ko išmoko ir kas labiausiai sustiprino pasitikėjimą savimi.

    Dirbtuvių istorijoje išskirtas ir Tomo pavyzdys: jis išvyko į Vilnių, dirba prekybos centre kasininku-pardavėju, savanoriauja „Litexpo“ ir koordinuoja veiklas maltiečių maisto banke. Taip pat jis dalyvavo „Erasmus“ mainų programos renginiuose Rumunijoje ir Latvijoje, o tokios patirtys, dirbtuvių organizatorių teigimu, padeda plėsti akiratį ir drąsiau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.

    Dirbtuvėse dėmesys skiriamas ir kasdieniams įgūdžiams, tarp jų finansų valdymo pagrindams bei savarankiškumo ugdymui. Socialinių dirbtuvių komanda pabrėžia, kad svarbu ne tik mokėti pagaminti produktą, bet ir suprasti jo vertę, susipažinti su atsakingu planavimu bei bendravimu su klientais.

    Naujausia dirbtuvių kryptis siejama su maisto gamyba ir bendradarbiavimu su kavine „Šeimos virtuvė“. Verslininkas Modestas Krisiūnas planuoja įtraukti dirbtuvių narius į veiklas, susijusias su gamyba ir pristatymu, o įgyti įgūdžiai ateityje galėtų virsti tvaresnėmis darbo galimybėmis. Taip pat įvardyta idėja gaminti maistą ir tiekti jį vienišiems senjorams.

    Šventėje pabrėžta, kad iniciatyva gimė iš vietos bendruomenės ir per dvejus metus tapo matoma plačiau. Daugėliškio krašto bendruomenės pirmininkė ir socialinių dirbtuvių rinkodaros specialistė Solveiga Stanevičiūtė priminė, kad bendruomenė buvo įvertinta Lietuvos garbės apdovanojimuose, o dirbtuvių gaminiai pristatomi mugėse ir kituose renginiuose, taip pat pasiekiami per Ignalinos rajono turizmo informacijos centrą.

    Socialines dirbtuves sveikino Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Vaidotas Židanavičius, savivaldybės administracijos atstovai, Naujojo Daugėliškio seniūnijos darbuotojai, tarybos nariai, įstaigų ir bendruomenių atstovai. Šventės programoje buvo ir žaidybinė dalis su klausimais, kurią parengė jaunoji verslininkė Julija Lozda.

    Organizatoriai akcentavo, kad socialinių dirbtuvių plėtrą padeda užtikrinti ir nacionaliniai pokyčiai, kai paslaugos vis labiau orientuojamos į gyvenimą bendruomenėje. Ignalinos rajone taip pat įgyvendinamas projektas, skirtas perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, o tokios iniciatyvos tikslas yra sudaryti daugiau galimybių žmonėms gauti pagalbą arčiau namų ir dalyvauti kasdienėje vietos bendruomenės veikloje.

    Šaltiniai:

    – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/asmenu-su-negalia-socialine-integracija/

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9d1b6f80f2d911ea8f56e8e1166f9c4a

  • Ignalinos miesto istorinė dalis: gyventojus kviečia diskusijai dėl paveldo sprendimų

    Ignalinos miesto istorinė dalis: gyventojus kviečia diskusijai dėl paveldo sprendimų

    Kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius kviečia Ignalinos miesto gyventojus, bendruomenių atstovus ir kitas suinteresuotas puses į viešą diskusiją apie miesto istorinę dalį. Susitikime planuojama aptarti dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su paveldo teritorijos tvarkymu, pokyčių planavimu ir kasdieniais gyventojų poreikiais.

    Tokio tipo susitikimai paprastai rengiami siekiant suderinti skirtingus interesus, kai istorinėje miesto dalyje susikerta paveldo apsaugos reikalavimai ir praktiniai infrastruktūros ar būsto atnaujinimo sprendimai. Dažniausiai daugiausia diskusijų kyla dėl pastatų fasadų, langų keitimo, stogų dangos, reklaminių iškabų, tvorų, taip pat aplinkos tvarkymo ir naujų statinių derinimo.

    Renginio metu numatoma ne tik pristatyti aktualias problemas, bet ir ieškoti galimų sprendimų, kurie padėtų aiškiau suprasti, kokie darbai istorinėje dalyje gali būti atliekami paprasčiau, o kur būtina laikytis papildomų paveldosaugos sąlygų. Gyventojai kviečiami ateiti su konkrečiais klausimais ir pasiūlymais, ypač jei planuojami remonto ar atnaujinimo darbai, keliantys neaiškumų.

    Diskusija vyks 2026 metų balandžio 24 dieną 15:00 valandą Ignalinos rajono savivaldybės salėje, Laisvės aikštėje 70, Ignalinoje. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis asmuo Rasuolė Kerbedienė, telefono numeris +370 629 72770.

    Šaltiniai:
    – https://kpd.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/teritoriniai-skyriai/panevezio-utenos-teritorinis-skyrius/
    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A6BA3DFA4D5

  • Nauji vasaros skrydžių maršrutai Europoje: ką atidaro „Finnair“, „British Airways“, „easyJet“?

    Nauji vasaros skrydžių maršrutai Europoje: ką atidaro „Finnair“, „British Airways“, „easyJet“?

    Europos vasaros kelionių sezonas šiemet prasideda su naujomis kryptimis ir dažnesniais reisais, nors dalis vežėjų dėl kaštų ir rinkos svyravimų planuoja atsargiau vertinti tvarkaraščius. Keliautojams tai reiškia daugiau pasirinkimo, ypač ieškantiems trumpų išvykų ar netikėtų savaitgalio maršrutų.

    Naujus skrydžius paprastai lemia keli veiksniai: išaugusi paklausa populiariuose kurortuose, noras geriau išnaudoti lėktuvų parką vasaros piku ir oro uostų konkurencija dėl naujų jungčių. Dalį maršrutų avialinijos atidaro sezonui, todėl bilietų ir dažnių sąlygos gali keistis rudenį.

    Naujos kryptys iš Helsinkio

    Suomijos nacionalinis vežėjas „Finnair“ pradėjo naujų krypčių plėtrą per Helsinkio oro uostą, orientuodamasis tiek į Skandinaviją, tiek į Pietų Europą. Į vežėjo tinklą įtrauktos tokios kryptys kaip Stavangeris, Umeo, Katanija ir Liuksemburgas.

    Dalies maršrutų grafikai suplanuoti skirtingiems sezonams: vieni vykdomi nuo pavasario iki rudens, kiti tęsiasi iki metų pabaigos. Tarp naujesnių krypčių minimos ir tokios vietos kaip Florencija, Tirana, Valensija, o vėlesniems mėnesiams numatyti papildomi reisai į Graikijos salas bei kitus miestus.

    „Finnair“ taip pat plečia tolimųjų skrydžių pasirinkimą, įtraukdama maršrutus už Europos ribų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai Europos vežėjai vasaros sezonu bando pritraukti keleivius į tolimas kryptis, siūlydami patogius persėdimus per pagrindinius hubus.

    „British Airways“ ir „Eurowings“ žingsniai

    „British Airways“ šią vasarą sustiprina pasiūlą tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje. Tarp labiau pastebimų naujienų – tiesioginis skrydis iš Londono į Gernsį, kuris į reguliarių reisų žemėlapį grįžta po kelių dešimtmečių pertraukos.

    Nuo gegužės vidurio bendrovė taip pat planuoja reisus į Tivatą Juodkalnijoje, o Jungtinėse Valstijose į tinklą įtraukta Sent Luiso kryptis. Tai rodo, kad vežėjas vasaros sezonui ieško ne tik klasikinių, bet ir nišinių maršrutų, galinčių pritraukti tiek poilsiautojus, tiek miesto turizmo gerbėjus.

    Vokietijos „Eurowings“ didina skrydžių apimtis į Maljorką ir siūlo papildomus jungimus į Kanarų salas bei Pietų Europos miestus. Nuo birželio numatytas ir naujas tiesioginis maršrutas iš Hanoverio į Glazgą, kuris gali būti patrauklus tiek turistams, tiek renginių lankytojams.

    „easyJet“ ir „Wizz Air“: nauji maršrutai ir kainos

    „easyJet“ pranešė apie naujus reisus į Lisaboną ir Romą Fiumičino iš Niukaslo bei į Barį iš Mančesterio. Skelbtos pradinės kainos, perskaičiavus iš svarų sterlingų, siekia maždaug nuo 39 iki 51 eurų.

    Vežėjas taip pat siūlo kelionių paketus, kurių pradžia, perskaičiavus į eurus, yra apie 230 eurų asmeniui, į kainą įtraukiant skrydžius ir bagažo sąlygas. Tokie paketai dažnai reklamuojami kaip sprendimas keliautojams, norintiems mažiau planavimo ir aiškesnės galutinės kainos.

    „Wizz Air“ pristatė naujas tiesiogines kryptis iš Sofijos į Santanderą ir Korfu, o nuo birželio planuoja startuoti maršrutas iš Varnos į Katovicus. Skelbta minimali kaina – nuo 29,99 eurų, tačiau galutinė suma paprastai priklauso nuo bagažo, sėdynės pasirinkimo ir kitų papildomų paslaugų.

    Planuojantiems keliones verta atkreipti dėmesį, kad nauji maršrutai dažnai startuoja su ribotu skrydžių dažniu, o piko metu kainos gali sparčiai keistis. Jei kelionės datos lanksčios, geriausi pasiūlymai dažniau pasitaiko savaitės viduryje arba skraidant anksti ryte bei vėlai vakare.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/here-are-all-the-new-european-flight-paths-on-the-horizon-this-summer

    – https://mediacentre.britishairways.com/news/20042026/city-lights-and-coastal-charm-british-airways-launches-st.louis-and-guernsey

    – https://www.easyjet.com/en/news/story/easyjet-announces-three-new-routes-to-italy-and-portugal-this-summer

    – https://www.wizzair.com/en-gb/information-and-services/about-us/news/2026/01/12/wizz-air-launches-three-new-summer-routes-from-bulgaria-to-santander-corfu-and-katowice

    – https://www.finnair.com/en/bluewings/destinations/14-new-finnair-destinations-to-fall-for-in-2026-4212420

  • „Vrbo“ paskelbė 2026 metų Europos atostogų namus: nuo Škotijos švyturio iki Mikono vilos

    „Vrbo“ paskelbė 2026 metų Europos atostogų namus: nuo Škotijos švyturio iki Mikono vilos

    [title]
    „Vrbo“ paskelbė 2026 metų Europos atostogų namus: nuo Škotijos švyturio iki Mikono vilos
    [/title]

    [content]

    Keliaujant didesnei kompanijai ar planuojant ilgesnį poilsį, atostogų namai dažnai tampa praktiškesniu pasirinkimu nei viešbutis. Virtuvė, daugiau erdvės ir bendroms veikloms pritaikyti patogumai leidžia sutaupyti, patogiau planuoti dienotvarkę ir kartu išlaikyti privatumo jausmą.

    Nuomos platforma „Vrbo“ balandžio 23 dieną pristatė 2026 metų Europos atostogų namus. Kasmet nuo 2021 metais skelbiamame sąraše išskiriami objektai, kurie, platformos teigimu, geriausiai atspindi keliautojų poreikius ir kokybės kartelę skirtinguose regionuose.

    „Šių metų sąrašas parodo, kaip smarkiai pasikeitė keliautojų lūkesčiai ir kaip mūsų partneriai prie jų prisitaiko“, – sakė „Vrbo“ atostogų nuomos partnerystės viceprezidentas Timas Rosolio.

    „Nuo išskirtinio dizaino ir patogumų iki mažų, apgalvotų detalių, kurios kuria pasitikėjimą, šie namai suteikia patirtį, kurios šiandienos keliautojai ne tik vertina, bet ir tikisi“, – pridūrė jis.

    Kaip atrenkami geriausi namai?

    „Vrbo“ nurodo, kad atrankoje vertinama vieta, šeimininkų kokybė ir patikimumas, įskaitant užsakymų priėmimo rodiklius bei atšaukimų dažnį. Taip pat atsižvelgiama, ar būstas turi didesnėms grupėms aktualių patogumų, pavyzdžiui, baseiną, sūkurinę vonią ar pramogų erdves.

    Kitas kriterijus yra svečių atsiliepimai. Į sąrašą patenkantys objektai turi būti tarp geriausiai vertinamų savo krypties būstų ir patekti į aukščiausią, platformos apibrėžiamą, kokybės segmentą.

    Škotijos aukštumos: švyturys su vaizdu

    Vienas iš šių metų sąrašo objektų yra The Lighthouse Geirlocho apylinkėse Škotijos aukštumose. Čia pabrėžiamas vaizdas į jūrą ir Torridono kalnus, o dideli langai leidžia mėgautis kraštovaizdžiu net ir prastesniu oru.

    „Vrbo“ aprašyme akcentuojama, kad tai patogi bazė pakrantės pasivaikščiojimams, išvykoms stebėti banginių ar plaukimui valtimis. Netoliese taip pat siūlomos aktyvios pramogos, įskaitant golfą ir jodinėjimą.

    Portugalija, Prancūzija, Graikija ir Italija

    Portugalijos Algarvėje, Lagose, į sąrašą įtraukta Casa M vila, skirta iki 12 žmonių. Tarp ryškiausių privalumų minimas šildomas 22,5 metro ilgio begalybės baseinas, stogo terasa su vaizdu į vandenyną, sporto salė ir kino kambarys vakarams.

    Slidinėjimo mėgėjams „Vrbo“ išskiria Chalet Happyview Aukštutinėje Savojoje Prancūzijoje, maždaug 2,3 kilometro nuo trasų. Namas talpina iki 15 žmonių, o po aktyvios dienos siūloma poilsio zona su sauna ir baseinu, todėl būstas pristatomas kaip tinkamas ne tik žiemą, bet ir vasarą.

    Graikijoje, Mikone, į sąrašą pateko Villa Melangio su vaizdu į Orno įlanką. Šešių miegamųjų vila turi privatų gėlo vandens baseiną, kelias terasas ir sodą, o lokacija leidžia rinktis tarp ramesnio poilsio ir netoliese esančio kurorto gyvenimo.

    Italijos Toskanoje „Vrbo“ rekomenduoja Villa Torre, datuojamą XVI amžiumi. Istorinis namas, apsuptas vynuogynų ir alyvmedžių giraičių, talpina iki 18 žmonių, o pagrindiniai akcentai yra privatus baseinas, lauko erdvės ir klasikinis kaimo kraštovaizdis.

    Nors tokie sąrašai yra orientuoti į įkvėpimą, planuojant kelionę verta papildomai įvertinti sezoniškumą, atšaukimo sąlygas, realų atstumą iki svarbiausių objektų ir tai, ar patogumai įskaičiuoti į kainą. Didelėms grupėms taip pat svarbu iš anksto susitarti dėl taisyklių, triukšmo ribojimų ir užstato sąlygų.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/these-are-the-best-european-holiday-homes-to-stay-in-this-year-according-to-vrbo

  • Zelenskis: JAV ginklų tiekimas Ukrainai nesustojo, nors dėmesį temdo karas su Iranu

    Zelenskis: JAV ginklų tiekimas Ukrainai nesustojo, nors dėmesį temdo karas su Iranu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Jungtinės Valstijos toliau tiekia ginkluotę Ukrainai, nors tarptautinę darbotvarkę pastaruoju metu temdo karas su Iranu. Pasak jo, parama nenutrūko, o Ukrainos pajėgos tęsią smūgius taikiniams Rusijos gilumoje.

    Anot V. Zelenskio, Ukrainos tolimojo nuotolio atakos nukreiptos į Rusijos naftos gavybą, perdirbimą ir gamybos infrastruktūrą. Jis teigė, kad tokie smūgiai Maskvai kainuoja dešimtis milijardų eurų, tačiau šių skaičių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

    Rusijos institucijos pastaraisiais mėnesiais ne kartą skelbė apie atakas prieš infrastruktūrą regionuose, esančiuose daugiau nei 1 000 kilometrų nuo fronto linijos, įskaitant teritorijas prie Juodosios jūros. Kartu Rusija tęsia plataus masto invaziją, pradėtą 2022 metais, ir reguliariai atakuoja Ukrainos miestus raketomis bei dronais.

    Ukraina vis daugiau remiasi savo sukurta dronų ir raketų technologija, kuri leidžia smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Tuo pat metu oro gynybai Ukrainos kariuomenė naudoja ir JAV pagamintas „Patriot“ sistemas, skirtas perimti raketas bei kitus oro taikinius.

    „Žinoma, mes smogiame tam, kas Rusijai skauda, ir tai jai labai skaudu“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas pabrėžė, kad Rusija esą nesirengia stabdyti atakų ir toliau taikosi į Ukrainos energetikos sektorių bei civilius gyventojus. Jo teigimu, Ukraina į tokius smūgius atsakys, didindama spaudimą karinei ir pramoninei infrastruktūrai.

    Smūgis Dnipro miestui

    Tuo metu Ukrainos centrinis miestas Dnipro patyrė dar vieną Rusijos dronų ataką. Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanzha pranešė, kad žuvo trys žmonės, dar 10 buvo sužeisti.

    Pasak jo, per ataką apgadintas 13 aukštų gyvenamasis namas ir administracinis pastatas. Vietos tarnybos vertina padarytą žalą ir tęsia gelbėjimo bei tvarkymo darbus.

    Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos oro gynyba perėmė 154 Ukrainos dronus virš Rusijos regionų, aneksuoto Krymo pusiasalio, Azovo jūros ir Juodosios jūros. Dėl karo sąlygų tokių pranešimų nepriklausomas patikrinimas dažnai būna ribotas.

    Taip pat skelbta apie didelį gaisrą Tuapsėje Krasnodaro krašte, kilusį po Ukrainos dronų smūgio. Vietos valdžios institucijos tvirtino, kad gaisrą trečią dieną gesina šimtai ugniagesių, o ore esą fiksuotas padidėjęs cheminių medžiagų kiekis, todėl gyventojams rekomenduota likti namuose.

    Princas Harry vėl lankėsi Kyjive

    Kyjive ketvirtadienį viešėjo princas Harry, Ukrainos atsparumą Rusijos invazijai pavadinęs ne tik drąsos, bet ir vienybės pavyzdžiu. Jis atvyko į sostinę traukiniu iš Lenkijos, nes tai išlieka pagrindinis kelionės būdas į Kyjivą saugumo sumetimais.

    Kalbėdamas saugumo konferencijoje, jis teigė, kad ukrainiečiai demonstruoja stiprybę „vienybėje ir pasitikėjime“. Nebuvo aišku, ar vizito metu jis susitiks su V. Zelenskiu, kuris tuo metu dalyvavo Europos Sąjungos lyderių susitikime Kipre.

    Šiame kontekste V. Zelenskio žinia apie nenutrūkstantį JAV ginklų tiekimą įgauna papildomą svorį: Ukrainai svarbu išlaikyti tiek oro gynybos, tiek tolimojo nuotolio pajėgumus, nes Rusija ir toliau derina fronto puolimą su plataus masto smūgiais į Ukrainos miestus bei energetikos infrastruktūrą.

    JAV karinė parama Ukrainai yra vienas svarbiausių Vakarų paramos ramsčių, ypač oro gynybos, artilerijos amunicijos ir žvalgybos srityse. Net ir pasikeitus geopolitinei situacijai Artimuosiuose Rytuose, Ukrainos valdžia siekia užtikrinti, kad tiekimo grandinės ir anksčiau sutarti paketai nenukentėtų.

    Ukrainos strategija, apjungianti oro gynybos stiprinimą ir smūgius į Rusijos logistiką bei energetikos objektus, pastaruoju metu vis dažniau minima kaip būdas didinti kainą agresoriui ir mažinti jo galimybes finansuoti karą. Vis dėlto karo eiga išlieka priklausoma nuo ginklų tiekimo tempo, atsargų papildymo ir politinių sprendimų Vakarų sostinėse.

    Šaltiniai nurodo, kad situacija tiek fronte, tiek ore išlieka itin dinamiška, o pranešimai apie smūgius ir nuostolius dažnai pateikiami abiejų pusių informaciniame kare. Dėl to svarbiausi skaičiai ir pareiškimai vertintini atsargiai, kol jų nepatvirtina keli nepriklausomi šaltiniai.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/2026/04/23/us-still-delivering-weapons-to-ukraine-despite-iran-war-zelenskyy-says

    – https://apnews.com/article/ukraine-russia-war-drones-dnipro-patriot-zelenskyy

  • „Naturbeads“ gavo 4,1 mln. eurų: Italijoje kurs biologiškai suyrančias mikrodaleles vietoj plastiko

    „Naturbeads“ gavo 4,1 mln. eurų: Italijoje kurs biologiškai suyrančias mikrodaleles vietoj plastiko

    Jungtinėje Karalystėje, Bato mieste, įkurta tvarių medžiagų startuolė „Naturbeads“ gavo 4,1 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Lėšos bus skirtos pietų Italijoje, Apulijos regione, vystomai gamybai, kurios tikslas – pasiūlyti biologiškai suyrančias mikrodaleles kaip alternatyvą mikroplastikui.

    Finansavimas skiriamas pagal Europos struktūrinių fondų priemonę, orientuotą į regionų ekonominę ir socialinę plėtrą. Apulija siekia pritraukti inovatyvų verslą, o vietos institucijos pabrėžia jauną darbo jėgą ir didėjantį dėmesį skaitmeninei bei pramonės transformacijai.

    „Dėl savo patvarumo ir universalumo mažos plastiko mikrosferos plačiai naudojamos kasdieniuose produktuose, tačiau nuplaunamos jos patenka į nuotekas ir galiausiai į aplinką, kur išlieka šimtmečius“, – sakė „Naturbeads“ vadovė Giovanna Laudisio.

    „Smulkios plastiko dalelės randamos maiste ir mūsų organizmuose, jos aptiktos net Antarktidoje, o tai kelia riziką ir žmonių sveikatai, ir planetos būklei“, – pridūrė ji.

    „Naturbeads“ įkurta 2018 metais kaip Bato universiteto atžalinė įmonė. Komanda kuria celiulioze paremtas mikrosferas, kurios turėtų pakeisti įprastas plastikines daleles kosmetikoje ir kitose pramonės šakose, kur reikalingos smulkios, vienodos formos dalelės.

    Bendrovė teigia naudojanti patentuotą procesą, leidžiantį išgryninti celiuliozę ir suformuoti tobulai apvalias mikrosferas. Celiuliozė yra natūrali augalų struktūrinė medžiaga, todėl toks sprendimas vertinamas kaip potencialiai mažiau kenksmingas aplinkai nei tradiciniai plastikai.

    Pasak įmonės, technologija nėra skirta vien kosmetikai: ji gali būti pritaikoma dažams ir dangoms, plovikliams, klijams, minkštikliams, pakuotėms ir net kai kuriems biomedicininiams sprendimams. „Naturbeads“ akcentuoja, kad jų granulės yra visiškai biologiškai suyrančios ir, įmonės vertinimu, gali pasiūlyti panašų veikimą kaip plastikiniai analogai.

    Paklausą tokioms alternatyvoms turėtų didinti ir Europos Sąjungos ribojimai. Pagal Europos Komisijos priimtą mikroplastikų apribojimą, mikroplastikai, kurie tyčia dedami į produktus, bus palaipsniui ribojami, numatant skirtingus pereinamuosius laikotarpius įvairioms produktų grupėms.

    Pagal paskelbtą grafiką, nuplaunamiems kosmetikos produktams, tokiems kaip šveitikliai, dušo želė ar šampūnai, reikalavimai įsigalios nuo 2027 metų spalio 17 dienos. Nenuplaunamiems produktams, pavyzdžiui, losjonams ir kremams, numatytas 2029 metų spalio 17 dienos terminas, o daliai dekoratyvinės kosmetikos priemonių – 2035 metų spalio 17 dienos terminas.

    „Naturbeads“ šiuo metu komercializuoja nuolatinės gamybos procesą ir vykdo bandymus su skirtingais partneriais. Įmonė praneša, kad pirmoji gamykla Italijoje jau pradėjo gamybą, o artimiausiais mėnesiais planuojama didinti pajėgumus, kad būtų galima pradėti tiekti produktą klientams.

    Startuolė nurodo, kad produktą rinkai planuoja tiekti 2026 metais. Nauja ES parama bus naudojama dalinai kompensuoti gamyklos statybos išlaidas Apulijoje ir padengti tyrimų bei plėtros kaštus, įmonei ruošiantis pilnai komercinei veiklai per artimiausius dvejus metus.

    Finansavimo istorijoje „Naturbeads“ pirmąją investiciją pritraukė 2019 metais, o 2024 metais užbaigė A serijos etapą, per kurį pritraukė apie 8,9 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad reguliacinė kryptis ir didėjantis vartotojų spaudimas dėl taršos mažinimo paspartins mikroplastiką keičiančių sprendimų įsitvirtinimą rinkoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.naturbeads.com/

    – https://environment.ec.europa.eu/news/commission-restricts-intentionally-added-microplastics-2023-09-25_en

    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/2055/oj

  • „Decade Energy“ pritraukė 22 mln. eurų: kaip spręs logistikos depų galios trūkumą Europoje

    „Decade Energy“ pritraukė 22 mln. eurų: kaip spręs logistikos depų galios trūkumą Europoje

    Paryžiuje įsikūrusi „Decade Energy“, kuri logistikos depuose diegia elektros infrastruktūrą, pritraukė 22 mln. eurų. Bendrovė skelbia lėšas skirsianti plėtrai Prancūzijoje, naujiems produktams ir įėjimui į kitas Europos rinkas.

    Finansavimo raundui vadovavo „Eiffel Investment Group“ ir „SET Ventures“. „Eiffel Investment Group“ įnešė 16 mln. eurų nuosavo kapitalo, o „SET Ventures“ vadovavo 5,5 mln. eurų investicijai, prisijungė ir ankstesni investuotojai.

    Problema: sunkiausia gauti galią

    Bendrovė teigia, kad elektrinių sunkvežimių plėtrą vis dažniau riboja ne transporto priemonių pasiūla, o galimybė depuose gauti pakankamą elektros galią. Tinklo pralaidumo ribos, ilgi prijungimo terminai ir sudėtingos vietinės energijos sistemos stabdo projektus daugelyje logistikos objektų.

    „Decade Energy“ tikslas yra suprojektuoti, finansuoti ir eksploatuoti integruotą depų energetiką. Tai apima naujus prijungimus prie tinklo, baterijų energijos kaupimo sistemas, įkrovimo infrastruktūrą, saulės elektrines ir programinę įrangą energijai optimizuoti.

    „Šis finansavimas leidžia mums išplėsti „Decade Energy“ nuo diegimo modelio iki platesnės depų elektrifikavimo platformos. Kuriame programinę įrangą, energijos produktus ir komandą, kad logistikos objektus aptarnautume visapusiškiau ir šį modelį atneštume į naujas Europos rinkas“, – sakė „Decade Energy“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Casperis Nordenas.

    Kas stovi už bendrovės

    „Decade Energy“ įkūrė komanda, dirbusi su „Volta Trucks“ ir jos sunkvežimių paslaugos modeliu. Bendrovė pabrėžia, kad transporto ir energetikos kompetencijų derinys leidžia sprendimus pritaikyti realioms depų darbo sąlygoms ir kaštų struktūrai.

    Įmonė kuria sprendimus, kurie, jos teigimu, padeda elektriniams parkams užsitikrinti galią kuo mažesnėmis sąnaudomis. Praktikoje tai reiškia ne tik įkroviklių įrengimą, bet ir energijos srautų valdymą, kaupiklių panaudojimą piko metu bei lankstumo paslaugas, kur leidžia rinka ir reguliavimas.

    „Sukūrėme modelį pagal realius depų poreikius: prieigą prie galios, infrastruktūrą ir praktišką elektrifikavimo kelią. Dabar galime didinti statybų mastą ir padėti daugiau klientų paruošti objektus elektriniams parkams“, – sakė „Decade Energy“ operacijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Alexandre’as Cleret.

    Ką žada skaičiai ir planai

    Bendrovė nurodo iki šiol Europoje atlikusi daugiau kaip 1 500 depų elektrifikavimo galimybių studijų. Taip pat pažengusi daugiau kaip 100 projektų, kurie kartu sudaro per 500 megavatų vystomos galios, o 50 projektų, kaip teigiama, turėtų pereiti į statybų etapą 2026 metais.

    „Eiffel Investment Group“ įsipareigojimą bendrovė planuoja nukreipti per „Eiffel Transition Infrastructure“ fondą į projektų įgyvendinimą. Tikslas yra Prancūzijoje išvystyti bent 100 megavatų baterijų energijos kaupimo projektų portfelį, o bendra kapitalo investicijų poreikio finansavimo suma, bendrovės vertinimu, siektų apie 50 mln. eurų.

    Kita finansavimo dalis, pasak bendrovės, bus skirta produktų planui: energijos optimizavimo programinei įrangai, naujiems sunkvežimių įkrovimo sprendimams, saulės elektrinių produktams ir komandos plėtrai. Įmonė taip pat planuoja žengti į Vokietiją, Šiaurės šalis, Lenkiją ir kitas Europos rinkas.

    „Esant dabartiniam geopolitiniam fonui, baterijų energijos kaupimo plėtra ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro dar niekada neatrodė tokia svarbi. „Decade Energy“ sprendžia vieną kritiškiausių energijos transformacijos „butelio kakliukų“: tinklo ribojimus logistikos depuose“, – sakė „SET Ventures“ partnerė Julia Padberg.

    „Decade Energy“ teigia taikanti nulinio kapitalo investicijų modelį logistikos nekilnojamojo turto savininkams, kai infrastruktūrą finansuoja ir valdo paslaugos teikėjas. Tokiu būdu, bendrovės aiškinimu, savininkai gali greičiau užsitikrinti galios rezervą, o pajamos tampa labiau prognozuojamos per nuomos ar paslaugų sutartis.

    Bendrovė akcentuoja ir portfelinį principą, kai diegimai paskirstomi per daug skirtingų objektų, o ne koncentruojami keliuose dideliuose taškuose. Tokia strategija, anot jos, leidžia greičiau paruošti depus elektriniams sunkvežimiams ir kartu didina ilgalaikę turto vertę.

    Šaltiniai:

    – https://decade.energy/

    – https://www.eu-startups.com/2024/06/paris-based-decade-energy-closes-e3-6-million-to-enable-the-electrification-of-commercial-ev-fleets/

  • Prancūzijos „UNIVITY“ pritraukė 27 mln. eurų: VLEO 5G palydovai ir ambicija stiprinti Europos ryšio suverenitetą

    Prancūzijos „UNIVITY“ pritraukė 27 mln. eurų: VLEO 5G palydovai ir ambicija stiprinti Europos ryšio suverenitetą

    Paryžiuje įsikūrusi kosmoso ryšio paslaugų operatorė „UNIVITY“ pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 27 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos užbaigti VLEO 5G demonstravimo programą, plėtoti pasiūlą telekomunikacijų operatoriams ir ruoštis pramoniniam bei komerciniam mastelio didinimui nuo 2028 metų.

    Investicijų etapą vedė „Blast“, „Expansion“ ir „Deeptech 2030“ fondas, kurį Prancūzijos valstybės vardu valdo „Bpifrance“ pagal programą France 2030, taip pat prisidėjo du šeimos biurai. Tai tęsia ankstesnį finansavimą: 2025 metų rugsėjį bendrovė skelbė pritraukusi 31 mln. eurų strateginėms kosmoso 5G konstelacijos iniciatyvoms.

    „Kuriame etaloninę kosmoso infrastruktūrą telekomunikacijų operatoriams, aprėpiančią visą ryšio poreikių spektrą – nuo itin spartaus plačiajuosčio ryšio iki tiesioginio ryšio su išmaniuoju telefonu“, – sakė „UNIVITY“ įkūrėjas ir vadovas Charlesas Delfieux.

    Bendrovės idėja remiasi teiginiu, kad antžeminių ir kosminių tinklų konvergencija tampa neišvengiama, o operatoriai ieško būdų išsaugoti savo vaidmenį prieš vertikaliai integruotus naujus rinkos dalyvius. „UNIVITY“ pozicionuoja save kaip didmeninės kosmoso infrastruktūros kūrėją, kuri leistų operatoriams kosmosą naudoti kaip natūralų antžeminių 5G tinklų pratęsimą, išlaikant kontrolę ir mažinant priklausomybes.

    Kas yra VLEO ir kodėl tai svarbu 5G?

    „UNIVITY“ vysto labai žemos Žemės orbitos, vadinamos VLEO, palydovų koncepciją. Tokios orbitos pranašumas dažniausiai siejamas su mažesne signalo delsa, kuri yra kritiškai svarbi realaus laiko ryšio scenarijams, taip pat su galimybe geriau derinti kosminį ir antžeminį tinklą.

    Bendrovė taip pat akcentuoja 5G NTN kryptį, kai 5G ryšys teikiamas ne antžeminiais bokštais, o neantžeminiais tinklais, įskaitant palydovus. Praktikoje tai gali reikšti geresnį ryšio pasiekiamumą atokiose vietovėse ir papildomą atsparumą kritinei infrastruktūrai, kai antžeminis tinklas nukenčia.

    Demonstratorius su CNES ir ryšys su telefonais

    Investicijos bus nukreiptos į „uniShape“ programą, kurią „UNIVITY“ įvardija kaip VLEO pagrįstą 5G NTN demonstratorių, kuriam talkina Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Plane numatyta surinkti, integruoti, išbandyti ir orbitoje eksploatuoti du VLEO 5G palydovus.

    „UNIVITY“ teigimu, demonstratorius turėtų patvirtinti visos grandinės 5G NTN paslaugą nuo antžeminių vartų iki galinių įrenginių, taip pat tiesioginio ryšio su išmaniaisiais telefonais scenarijus. Bendrovė tai pristato kaip svarbų žingsnį link komercinės „uniSky“ konstelacijos, kuri turėtų užtikrinti sąveiką tarp antžeminių ir kosminių tinklų.

    „Džiaugiamės galėdami toliau remti „UNIVITY“, kurios inovacijos VLEO ir 5G NTN srityje yra kritiškai svarbios, kad operatoriai išliktų konkurencingi ir nepriklausomi kosminio ryšio rinkoje“, – sakė „Bpifrance“ vyresnysis investicijų direktorius Stéphane Lefevre-Sauli.

    Rinka, suverenitetas ir pasirengimas 2028 metams

    „UNIVITY“ įkurta 2022 metais ir vysto modelį, kuriame operatoriai galėtų patys komercializuoti kosminį ryšį taip, kaip tai daro su antžeminiais tinklais. Bendrovė aiškina, kad toks požiūris padeda spręsti suvereniteto klausimus, kai kritinės ryšio paslaugos netampa visiškai priklausomos nuo vieno vertikaliai integruoto tiekėjo.

    Įmonė skelbia stiprinsianti inžinerijos, industrializacijos ir verslo plėtros komandas, kad nuo 2028 metų galėtų pereiti prie pramoninio ir komercinio mastelio. Platesniame kontekste tai atitinka Europos siekį turėti daugiau savų kosmoso ryšio pajėgumų, ypač dabar, kai palydovinis internetas ir tiesioginio ryšio su telefonais sprendimai tampa strategine telekomunikacijų rinkos kryptimi.

    „„UNIVITY“ ne tik inovuoja, ji iš naujo apibrėžia pasaulinių komunikacijų architektūrą“, – sakė „Blast Club“ įkūrėjas Anthony Bourbon.

    Bendrovė pabrėžia, kad kuriama infrastruktūra būtų skirta papildyti šviesolaidį ir mobilųjį ryšį, didinti ryšio aprėptį kaimo ir atokiose vietovėse bei stiprinti kritinių tinklų atsparumą. Artimiausi bendrovės darbai bus susiję su demonstratoriaus įgyvendinimu ir technologiniu pagrindu būsimai komercinei konstelacijai.

    Šaltiniai:

    – https://www.univity.global/

    – https://www.eu-startups.com/2025/09/french-spacetech-startup-univity-secures-e31-million-to-accelerate-space-based-5g-made-in-france/

  • „Cloudsmith“ pritraukė 61,5 mln. eurų: stiprins DI kuriamų programų tiekimo grandinių saugą

    „Cloudsmith“ pritraukė 61,5 mln. eurų: stiprins DI kuriamų programų tiekimo grandinių saugą

    Belfaste įsikūrusi artefaktų valdymo platforma „Cloudsmith“ pranešė užbaigusi 61,5 mln. eurų vertės C serijos finansavimo etapą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos sparčiau kurti produktą ir plėsti pardavimų bei partnerystės kanalus, orientuojantis į DI spartinamą programinės įrangos kūrimą.

    Finansavimo etapui vadovavo investuotojas TCV, dalyvavo „Insight Partners“ ir kiti esami investuotojai. Tai tęsia ankstesnį bendrovės finansavimą, nes 2025 metais „Cloudsmith“ buvo pritraukusi 21,9 mln. eurų B serijoje, kurią taip pat vedė TCV.

    „Cloudsmith“ vadovas Glennas Weinsteinas teigė, kad programinės įrangos kūrimas keičiasi iš esmės dėl DI agentų.

    „Programinę įrangą vis dažniau kuria DI agentai, o ne žmonės. Kai kodas ir priklausomybės generuojami milžinišku greičiu, žmonėms tampa beveik neįmanoma visko nuosekliai peržiūrėti, todėl reikia mastelio ir matomumo, kad įmonės būtų apsaugotos nuo naujų grėsmių“, – sakė Glennas Weinsteinas.

    Kas keičiasi DI eroje?

    „Cloudsmith“ pozicionuoja save kaip universalią artefaktų valdymo platformą, padedančią komandoms tvarkyti paketų saugyklas, priklausomybes ir programinės įrangos komponentus skirtinguose formatuose bei aplinkose. Artefaktų valdymas tampa ypač aktualus, kai DI įrankiai didina ne tik kodo apimtį, bet ir trečiųjų šalių bibliotekų bei priklausomybių skaičių.

    Bendrovės vertinimu, DI kuriamos programinės įrangos tiekimo grandinės plečia atakos paviršių: atsiranda daugiau vietų, kuriose galima įterpti pažeidžiamus ar kenkėjiškus komponentus, o priklausomybių grandinės tampa sudėtingesnės. Tokia rizika vis dažniau pasiekia ir valdybų lygmenį, nes bet koks incidentas gali reikšti tiek veiklos sutrikimus, tiek reputacijos žalą.

    Reguliavimas ir „secure by design“ spaudimas

    Įmonės vis dažniau susiduria ir su reikalavimais įrodyti, kad programinė įranga valdoma saugiai nuo pat kūrimo pradžios. Programinės įrangos kilmės, komponentų sudėties ir tiekimo grandinės kontrolė tampa praktiniu uždaviniu, ypač kai kodą generuoja DI, o diegimų skaičius auga.

    „Cloudsmith“ teigia, kad jos platforma skirta suteikti matomumą ir kontrolę visame paketo gyvavimo cikle, kad komandos galėtų diegti greitai, bet neprarastų valdymo. Bendrovė taip pat nurodo augantį didelių organizacijų susidomėjimą, kai senesni įrankiai keičiami į debesijos pagrindu sukurtus sprendimus.

    „Insight Partners“ atstovas Thomasas Krane’as pabrėžė, kad programinės įrangos tiekimo grandinės sauga DI eroje tampa kritiškai svarbi.

    „DI lemiamoje kūrimo eroje programinės įrangos tiekimo grandinės apsauga yra būtina. Debesijoje gimęs sprendimas, toks kaip „Cloudsmith“, gali suteikti mastelį ir patikimumą, reikalingą įmonių ir DI valdomiems kūrimams, kartu mažinant naujai atsirandančias rizikas“, – sakė Thomasas Krane’as.

    Bendrovė nurodo, kad naujas finansavimas bus naudojamas produkto vystymui ir komercinės plėtros spartinimui. Rinka, kurioje programinę įrangą vis dažniau generuoja DI įrankiai, reiškia, kad saugos ir valdymo kontrolės tampa nebe pasirinkimu, o būtina sąlyga greitam ir patikimam diegimui.

    Šaltiniai:

    – https://cloudsmith.com/

    – https://www.eu-startups.com/2025/03/cloudsmith-raises-e21-9-million-to-secure-the-future-of-software-supply-chains/

  • Zagrebo „Fasal Bio“ pritraukė 7 mln. eurų: siekia plastikus keisti medienos ir kitų žaliavų kompozitu

    Zagrebo „Fasal Bio“ pritraukė 7 mln. eurų: siekia plastikus keisti medienos ir kitų žaliavų kompozitu

    Zagrebe įsikūrusi „Fasal Bio“ pritraukė 7 mln. eurų augimo investiciją iš Bulgarijos privataus kapitalo fondo „BlackPeak Capital“. Bendrovė kuria atsinaujinančių žaliavų medžiagų platformą, skirtą mažinti iškastinės kilmės plastiko naudojimą kasdieniuose gaminiuose.

    Sandoris žymi pirmąją „BlackPeak Capital“ tiesioginę investiciją Kroatijoje. Fondas orientuojasi į 5–20 mln. eurų dydžio augimo kapitalo investicijas sparčiai augančiose Pietryčių ir Vidurio Europos įmonėse, o jo valdomų fondų turtas siekia apie 150 mln. eurų.

    „Fasal sukūrė retą platformą, kur gili techninė kompetencija virsta mastelį pasiekiančiais, realaus pasaulio produktais. Tai būtent toks verslas, kuriame augimo kapitalas gali pagreitinti plėtrą ir padėti inovacijai veikti pramoniniu mastu“, – sakė „BlackPeak Capital“ investicijų vadovas Marko Dabic.

    „Fasal Bio“ įkurta 2012 metais, ją įsteigė Krešimir Hagljan. Bendrovė vysto „Naturion“ – kompozitinę medžiagą, gaminamą iš medienos ir kitų atsinaujinančių natūralių žaliavų, kurią galima apdoroti naudojant įprastus termoplastikų procesus, pavyzdžiui, liejimą įpurškimu ir ekstruziją.

    Toks suderinamumas su esama pramonine įranga yra vienas svarbiausių argumentų klientams: pereinant prie alternatyvių medžiagų dažnai kliūtimi tampa būtinybė diegti naują infrastruktūrą. „Fasal Bio“ teigimu, jos sprendimas leidžia greičiau pritaikyti atsinaujinančias medžiagas masinei gamybai ir gaminti patvarius galutinius gaminius.

    Bendrovė akcentuoja, kad jos stiprybė yra ne vien medžiagos formulė, bet ir pilnas kelias nuo dizaino bei prototipavimo iki gamybos. Tai ypač aktualu rinkoje, kur griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai ir tvarumo tikslai vis dažniau tampa konkrečiais verslo įsipareigojimais tiekėjų grandinėse.

    „Daugelį metų kūrėme gebėjimą mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės plastikų realioje gamyboje, ne tik per inovacijas, bet ir paversdami tai veikiančiu sprendimu masteliu. Ši investicija „Fasal Bio“ yra lūžio taškas“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Krešimir Hagljan.

    „Fasal Bio“ produktai apima kelias kategorijas: gyvūnų kramtalus, vaikų žaislus ir žaidimus, namų apyvokos prekes, drabužių pakabas. Bendrovė taip pat vysto nuosavus prekių ženklus, tarp jų D-Bone ir FORMIQ, o „Naturion“ medžiaga, pasak įmonės, naudojama komercinėje gamyboje tarptautiniams prekių ženklams JAV ir Vakarų Europoje.

    Kur bus panaudoti 7 mln. eurų

    Gautos lėšos bus skiriamos gamybos pajėgumų didinimui bei komercinės ir mokslinių tyrimų bei plėtros veiklos stiprinimui. „BlackPeak Capital“ nurodo planuojanti dirbti kartu su „Fasal Bio“ komanda, kad spartėtų tarptautinė plėtra ir plėstųsi „Naturion“ platformos taikymas.

    Bendrovė taip pat planuoja samdyti naujų darbuotojų Zagrebe. Pasak „Fasal Bio“, paklausa jau dabar viršija esamus gamybos pajėgumus, todėl nauji pajėgumai turėtų padėti įvykdyti esamus užsakymus, pritraukti naujų klientų ir plėsti nuosavų prekių ženklų asortimentą.

    „Pereiname nuo įrodymo, kas įmanoma, prie pasaulinio mastelio. Su „BlackPeak“ palaikymu plečiame gamybą, stipriname komercinius gebėjimus ir spartiname misiją, kad naujos kartos kasdieniai produktai būtų gaminami iš atsinaujinančių medžiagų pramoniniu mastu“, – pridūrė K. Hagljan.

    Plastiko ribojimai ir rinkos kryptys

    Investicijos į alternatyvias medžiagas pastaraisiais metais stiprėja dėl reguliavimo ir pirkėjų lūkesčių. Europos Sąjungoje galioja vienkartinių plastiko gaminių ribojimai, o daugelyje sektorių verslai ieško sprendimų, kurie leistų mažinti iškastinės kilmės plastiko dalį neaukojant kainos, patvarumo ir gamybos greičio.

    Rinkoje ryškėja kelios kryptys: perėjimas prie perdirbamų ar biologiškai skaidžių sprendimų, plastiko kiekio mažinimas keičiant konstrukciją, taip pat kompozitinių medžiagų kūrimas, kad jos būtų apdorojamos standartiniais pramonės procesais. „Fasal Bio“ pasirinktas kelias taikosi būtent į šią problemą, kai alternatyvi medžiaga turi veikti esamose gamybos linijose ir užtikrinti stabilias produkto savybes.

    Tokio tipo sprendimams svarbus ne vien techninis rezultatas, bet ir tiekimo grandinė, žaliavų prieinamumas, sertifikavimas bei atitiktis produktų saugos reikalavimams. Todėl 7 mln. eurų investicija „Fasal Bio“ atveju gali būti reikšminga kaip etapas, leidžiantis greičiau plėsti gamybą, atlikti papildomus tyrimus ir užsitikrinti didesnį tarptautinių užsakovų pasitikėjimą.

    Šaltiniai:

    – https://www.fasal.at/

    – https://www.blackpeak-capital.com/

    – https://environment.ec.europa.eu/topics/plastics/single-use-plastics_en